Byla e2A-663-180/2016
Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2215-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atviro konkurso dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai – Pabradė ruožo nuo 26,43 iki 35,124 km ir rajoninio kelio Nr. 4428 Labanoras–Lakaja–Žaugėdai–Joniškis ruožo nuo 12,10 iki 21,17 km rekonstravimo projektavimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo (toliau – pirkimas, konkursas) sąlygų 8 punkto dalį, 9 bei 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2 punktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Pirkimo sąlygų 9 punktu, kuris nustato, kad pirkimas nėra skirstomas į dalis ir tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį, ieškovės teigimu, perkančioji organizacija siekia dirbtinai riboti konkurenciją: nėra pagrindo skirtingus objektus, kuriems keliami skirtingi reikalavimai ir kurių apimtys yra skirtingos, apjungti į vieną objektą. Realiai darbus skirtinguose keliuose gali atlikti skirtingi tiekėjai pagal atskiras sutartis, nes tai yra du skirtingi projektai ir objektai tiek savo lokalizacija, tiek turiniu. Perkančioji organizacija deklaratyviai teigia, kad kelių rekonstrukcijos darbai yra betarpiškai susiję: leidimai riboti eismą bus išduoti autonomiškai kiekvienam ruožui atskirai; keliuose darbai gali būti vykdomi nepriklausomai vieni nuo kitų; nei darbams skirtas laikas, nei darbų kiekiai, sudarius vieną ar dvi sutartis dėl abiejų kelių rekonstravimo, nesikeičia; rekonstravimo darbus vykdysiančiam rangovui reikės tiek pat technikos ir nėra svarbu vienam ar keliems tiekėjams ta technika priklauso; perkančiosios organizacijos argumentas dėl racionalaus biudžeto lėšų naudojimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais konkrečiais paskaičiavimais. Dėl nurodytų motyvų pirkimo objektas privalo būti išskaidytas į dvi dalis bei atitinkamai pakoreguoti su tuo susiję tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai.

5Ieškovė nesutiko su pirkimo sąlygų 8, 12.12 bei 12.13 punktuose nustatytais ribojimais remtis jungtinės veiklos partnerių pajėgumais. Ieškovės įsitikinimu, nurodytų pirkimo sąlygų punktų nuostatos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 dalį. Jungtinės veiklos partneriai perkančiajai organizacijai atsako solidariai, todėl nesvarbu, kokiomis dalimis jie prisidės prie pirkimo sutarties vykdymo – ar lygiomis, ar skirtingomis, atsakovė neturi to riboti. Projektavimo paslaugos nėra darbai, todėl jų subrangos mastas, remiantis VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, 32 straipsnio 3 dalimi, negali būti ribojamas. Vien dėl to, kad statybos darbai sudaro didžiąją pirkimo dalį, projektavimo paslaugos nepakeičia savo kategorijos ir dėl to netampa darbais.

6Reikalavimą panaikinti pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2 punktus, nustatančius minimalius ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus tiekėjams, ieškovė iš esmės grindė nepagrįstais pirkimo sąlygų 8 ir 9 punktų reikalavimais dėl apjungto pirkimo objekto ir draudimo remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino pirkimo sąlygų 8 punkto dalį, nustatančią, kad tiekėjas pats savo jėgomis privalės atlikti šiuos pagrindinius darbus: „projektavimo (išskyrus geodezines, topografines ir kartografines paslaugas, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos <...>“; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 569 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Dėl pirkimo sąlygų 9 punkto

10Pirkimo sąlygų 9 punktas nustato, kad pirkimas dėl dviejų kelių statybos darbų neskirstomas į dalis ir tiekėjas privalo siūlyti visą darbų apimtį.

11Teismas pažymėjo teismų praktikos išaiškinimus, kad sprendžiant dėl kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo, vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, tikslo negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

12Teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos procesiniuose dokumentuose nurodytas pirkimo objektų sujungimo pagrindimas yra pakankamas, kad tokio sujungimo priežastis pripažinti svarbiomis ir proporcingomis siekiamam tikslui. Šią išvadą pagrindžia perkamo objekto specifiškumas – abu keliai yra vienas šalia kito, tarpusavyje ribojasi ir aptarnauja tą patį automobilių srautą bei tas pačias gyvenvietes; dėl tokio kelių išdėstymo planuojami atlikti darbai yra betarpiškai susiję, būtinas vieningas eismo rekonstruotinais keliais reguliavimas darbų atlikimo metu. Nėra paneigta, kad dvejiems atskiriems rangovams tarpusavyje nesuderinus darbų, gali būti neužtikrintas minimalus eismo ribojimas atliekant darbus bei aplinkinių gyventojų susisiekimo kokybė; kiltų poreikis organizuoti tiekimą aplinkiniais keliais, o tai trikdytų ne tik aplinkinėse gyvenvietėse gyvenančių asmenų ramybę, bet ir padidintų triukšmo bei oro taršą Labanoro regioniniame parke bei galėtų turėtų neigiamos įtakos esamam kelių tinklui. Ginčo pirkimo objekto neskaidymas leidžia rekonstrukcijos darbams atlikti skirti vieną projekto vadovą ir projekto priežiūros vadovą, dėl to racionaliau bei ekonomiškiau organizuoti pirkimą bei vykdyti statybos darbus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė objektų sujungimo ekonominę naudą pagrindė ne deklaratyviais teiginiais, bet motyvuotais argumentais bei konkrečiais skaičiais. Perkančiosios organizacijos pasirinktą pirkimo objekto neskaidymą pagrindžia racionalus atitinkamų kelių ruožų rekonstravimo procesų organizavimas bei racionalus ir ekonomiškas šiems darbams atlikti skirtų lėšų naudojimas, ko, teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, negalima būtų pasiekti išskaidžius pirkimo objektą.

13Dėl pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2 punktų

14Pripažinęs, kad pirkimo sąlygų 9 punkto reikalavimas pagrįstas ir teisėtas, teismas nusprendė, kad pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2 punktuose nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, kurių panaikinimą ieškovė iš esmės motyvavo nepagrįstu pirkimo objekto neskaidymu, yra proporcingi numatomų pirkti darbų apimčiai ir vertei.

15Pirkimo sąlygų 12.12, 12.13 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ieškovė ginčijo taip pat dėl šių reikalavimų neaiškumo. Ieškovės teigimu, paminėtų pirkimo sąlygų punktuose pavartota fraze „tai yra darbų, kuriuos tiekėjas atliko savo jėgomis“, atsakovė riboja galimybes tiekėjams remtis jungtinės veiklos ir kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teismas atmetė tokį ieškovės argumentą, motyvuodamas tuo, kad konkurso sąlygų 14, 17 punktai nustato galimybę pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei bei galimybę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pastaruoju atveju įrodant, kad vykdant pirkimo sutartį, tokie subrangovų/subtiekėjų ištekliai jam bus prieinami. Teismas pažymėjo, kad sąvokos „savo jėgomis“ reikšmė ir tikslas ieškovei buvo paaiškinti atsakovės 2015 m. lapkričio 19 d. atsakyme į pretenziją – kad perkančioji organizacija siekia įsitikinti tiekėjo realiu pajėgumu ir užkirsti kelią konkurse dalyvauti tiekėjams, kurie realiai darbų neatliko. Atsakovė teigė, kad jai nesvarbu kokiu statusu veikdamas tiekėjas šiuos darbus realiai atliko – ar kaip tiekėjas, ar kaip partneris, ar subrangovas.

16Dėl pirkimo sąlygų 8 punkto

17Pirkimo sąlygų 8 punktas nustato, kad tuo atveju, jei pirkimo sutarčiai vykdyti bus pasitelkiami subtiekėjai, tiekėjas pats savo jėgomis privalės atlikti šiuos pagrindinius darbus: projektavimo (išskyrus geodezines, topografines ir kartografines paslaugas, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, kelio dangos konstrukcijos sluoksnių įrengimą.

18Teismo įsitikinimu, pagal VPĮ 24 straipsnio 5 dalį galimybė reikalauti nurodyti subrangovus/subtiekėjus siejama tiek su prekių, tiek su paslaugų ar darbų pirkimu, tačiau šio straipsnio antrame sakinyje aiškiai išskirti tik darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, kas patvirtina, kad reikalavimas tiekėjui atlikti pagrindinius darbus taikomas tik darbų viešajam pirkimui. Šią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2016).

19Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pirkimas, kuriuo siekiama suprojektuoti ir atlikti darbus, pagal pirkimo objektą priskiriamas viešajam darbų pirkimui. Nėra ginčo ir dėl to, kad projektavimas atskirai pagal savo esmę ir pagal VPĮ yra paslaugos. Teismas pritarė ieškovei, kad projektavimo paslaugų ir statybos darbų, kaip visumos, priskyrimas darbų viešojo pirkimo sutarties rūšiai, nepakeičia projektavimo paslaugos esmės, nes paslaugos netampa darbais. Neneigdamas projektavimo paslaugų reikšmės statybos darbų procese, teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad projektavimo paslaugų mastas, jų ypatinga svarba yra lygiavertė arba net didesnė, lyginant su planuojamais įsigyti pagal viešojo pirkimo sutartį darbais, todėl nėra pagrindo darytį išvadą, kad pirkimo sąlygų 8 punkte išskirtos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos teisėtai prilygintos pagrindiniams darbams. Nurodytų motyvų pagrindu, įvertinęs Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą, teismas sprendė, kad pirkimo sąlygų 8 punkto dalis, kuri nustato, kad tiekėjas pats savo jėgomis privalės atlikti šiuos pagrindinius darbus: „projektavimo (išskyrus geodezines, topografines ir kartografines paslaugas, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, neatitinka VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Ieškovė – UAB „Kamesta“, pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas išsamiai netyrė ir nevertino, ar dviejų skirtingų kelių rekonstravimo darbai būtinai turi būti perkami viena pirkimo objekto dalimi, o tai sąlygoja skundžiamos sprendimo dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas neįvertino, kaip pirkimo objekto neskaidymas veikia tiekėjų konkurenciją.
  2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į VPT išvadą, kurioje nurodyta, kad pirkimo objektų sujungimas į vieną varžo tiekėjų konkurenciją ir rinkos plėtrą bei diskriminuoja tiekėjus. Nors ir citavo kasacinio teismo praktiką, teismas iš esmės nukrypo nuo joje pateiktų išaiškinimų. Teismas neįtyrė faktinių aplinkybių ir objektyvių techninių galimybių pirkimo objektą išskaidyti į atskiras dalis, todėl skundžiamoje dalyje teismo sprendimas turi būti panaikintas.
  3. Pirkimo objekto dirbtinį sujungimą teismas iš esmės motyvuoja tik deklaratyviais atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais. Teismas nevertino jos (ieškovės) argumentų ir, nesigilindamas į juos, iš esmės palaikė vien tik atsakovės argumentaciją.
  4. Kelių ruožų rekonstravimo procesų organizavo patogumas ir deklaratyvūs teiginiai apie racionalų lėšų naudojimą (be kita ko, remiantis atsakovo, ne rinkos dalyvių/rangovų preliminariais skaičiavimais) neatitinka nei pagrindų pobūdžio vertinimo, nei proporcingumo kriterijaus – šios priežastys nėra itin svarbios ir reikšmingos, nei pagrįstos, nei proporcingos. Byloje neįrodyta, kad tik vienintelis toks būdas yra įmanomas ir būtinas, kad apie 10 mln. Eur vertės projektas būtų dirbtinai sustambintas, suteikiant galimybę pateikti pasiūlymus tik keliems rinkos dalyviams, kurie, be kita ko, turi dalyvavimo ankstesniuose atsakovės vykdytuose projektuose patirtį, todėl potencialūs pirkimo dalyviai ir galimas laimėtojas iš esmės jau yra žinomi iš anksto.
  5. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teismas neįvertino kasacinio teismo išaiškinimų, kad sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problemiškumas, pirmiausiai susiję su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų, bendrą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Pagal naująsias Europos Sąjungos klasikinio ir komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų direktyvas (Nr. 2014/24/ES ir Nr. 2014/25/ES) galima spręsti apie tokią tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimo tendenciją, pagal kurią siekiama kuo dažniau išskirti tiek vienalyčius, tiek savo pobūdžiu skirtingus pirkimo objektus.
  6. Teismas neatsižvelgė į VPT direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1S-191 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 4.1, 4.2 punktus, kurie nustato, kad perkančioji organizacija, siekdama viešųjų pirkimų principų ir tikslų, privalo didesnės apimties pirkimus skaidyti į dalis, o skirtingų kategorijų paslaugas pirkti atskirai, nes perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę tiekėjams pateikti pasiūlymą kiekvienam iš perkamų savarankišką ekonominę ar techninę funkciją atliekančių objektų atskirai. Teismas taip pat neįvertino VPT 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos 29 punkto, nustatančio, kad skirtingose vietose, tuo pat metu ir pagal savarankiškus projektus vykdomi darbai gali būti savarankiškais objektais, pavyzdžiui tiesiant ilgą kelio atkarpą, taisant kelius skirtingose vietose, jeigu jie gali savarankiškai atlikti ekonominę ir techninę funkciją. Ginčo atveju rekonstruotini keliai atlieka savarankiškas ekonomines ir techninės funkcijas, tačiau teismas, šių aplinkybių nevertino.
  7. Reikalaudama tiekėjo turėti du atskirus kelių ruožų statybos darbų vadovus, perkančioji organizacija pripažįsta, kad rekonstruotini keliai yra du skirtingi objektai, dvi skirtingos statybos aikštelės.
  8. Teismas nevertino, kad techniniai – darbo projektai, statybos ir eismo ribojimo leidimai bus išduodami kiekvienam keliui atskirai. Teismo argumentas, kad išskaidžius pirkimo objektą bus sudėtinga riboti eismą, nepagrįstas. Rekonstruojami keliai yra skirtingose vietose, nepriklausomai nuo to, ar dirbs vienas rangovas, ar du, eismas tuose keliuose bet kuriuo atveju privalės būti ribojamas.
  9. Pirkimo sutarties projekto 12.13 punkte nustatyta pareiga sutartį vykdysiančiam rangovui netrukdyti dirbti kitiems užsakovo rangovams. Taigi situacija dėl dviejų skirtingų rangovų darbo organizavimo yra numatyta netgi pačiame pirkimo sutarties projekte, todėl nėra trukdžių organizuoti dviejų skirtingų rangovų darbą dviejuose skirtinguose keliuose, kuriuos vienas nuo kito skiria beveik 3 km atstumas.
  10. Patenkinus apeliacinį skundą, turi būti patenkinti ir ieškinio argumentai dėl pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktuose nustatytų reikalavimų panaikinimo. VPT savo išvadoje nurodė, kad turėtų būti patikslintas ne tik pirkimo sąlygų 8 punktas, bet ir kvalifikaciniai reikalavimai. Nusprendęs, kad pirkimo sąlygų 12.12, 12.13 punktai – aiškūs, teismas neįsigilino į ieškinio argumentus ir tik formaliai nurodė, kad pirkimo sąlygos nedraudžia remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teismas neįvertino jos (ieškovės) ginčijamų nuostatų ir sąvokų santykio, kas lėmė neteisingo sprendimo dalyje priėmimą.

23Atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (toliau – direktyva 2014/24/ES) 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis.

262. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nepasibaigus direktyvų įgyvendinimo terminui, nacionalinė teisė aiškintina ne bendrai pagal direktyvos ar kitų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, o tik tiek ir tam, kad toks aiškinimas leistų išvengti direktyva siekiamo tikslo pažeidimo, t. y. nacionalinės teisės aiškinimas ribojamas specifinio tikslo – labai nepakenkti direktyva siekiamam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

273. Direktyva 2014/24/ES modernizuojamos viešųjų pirkimų taisyklės, priimtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB, papildant ir šalinant joje buvusias spragas. Iš direktyvos nuostatų matyti, kad nurodyta perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė yra vienas iš direktyva 2014/24/ES siekiamų tikslų, kuriuo norima užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, teismas VPĮ turėjo aiškinti direktyvos 2014/24/ES nuostatų kontekste, todėl laikydamas, kad perkančioji organizacija negalėjo projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų prilyginti pagrindiniams darbams, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

284. Ginčo atveju techninį pasiūlymą gali parengti tik kvalifikuotas tiekėjas, kuris turi atestuotus specialistus, skyręs pakankamą dėmesį pirkimo dokumentų analizei ir preliminarių projektinių sprendinių parengimui, kurie yra neatskiriama projektavimo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo techninis pasiūlymas yra pirkimui pateikiamo pasiūlymo dalis, jį turi parengti pats tiekėjas, o ne subrangovas, kuriam nėra jokių draudimų ar apribojimų dalyvauti tame pačiame pirkime su kitais potencialiais tiekėjais ar jų grupėmis.

295. Statybos įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios statybinės techninės veiklos yra pagrindinės, todėl ginčo atveju visiškai teisėtai ir pagrįstai projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra, kaip statybos darbai, laikomi lygiaverčiais ir projektavimo bei statinio projekto vykdymo priežiūra pirkime priskiriama prie pagrindinių darbų, kuriuos savo jėgomis privalo atlikti pats tiekėjas.

306. Pirkimo sąlygos leidžia pirkime dalyvauti ir pasiūlymus teikti ne tik individualiems tiekėjams, bet ir ūkio subjektų grupėms, veikiant partnerystės pagrindu, apjungiant savo pajėgumus tiek su statybos darbus vykdančia įmone, tiek su projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą atliekančia įmone. Pirkimas vykdomas atviro konkurso būdu, todėl jame gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, veikiantys ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose šalyse. Toks platus pasirinkimas akivaizdžiai praplečia dalyvių skaičių, taip sudarydamas prielaidas didinti konkurenciją ir nesuponuoja neteisėto konkurencinio pranašumo nei projektuotojui, nei statybos darbus vykdančiam rangovui.

31Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, prašo ieškovės skundą atmesti.

32Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis ieškovės reikalavimas panaikinti pirkimo sąlygų 9, 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktus yra nepagrįstas. Teismas neprivalo pažodžiui atkartoti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, dėl jų visų detaliai pasisakyti. Šios bylos atveju skundžiamos teismo sprendimo dalies išvados paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu tinkamu ir teisingu įvertinimu. Tai, kad ieškovė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiama teismo sprendimo dalis per se priimta pažeidžiant materialiosios teisės normas.
  2. Ieškovės skunde cituojami VPT išvados fragmentai yra spekuliavimas teiginiais, išimtais iš konteksto. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teismas atsižvelgė į VPT išvadą, kadangi tuo pagrindu panaikino pirkimo sąlygų 8 punkto dalį ir išsamiai motyvavo dėl pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktų reikalavimų proporcingumo. Tai, kad VPT išvadoje nurodoma, jog atsakovė turėtų tikslinti pirkimo dokumentų 8 punktą, nesudaro pagrindo teigti, kad turėtų būti pakeisti ieškovės nurodomi kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktuose.
  3. Ieškovė teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tačiau teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, jas siedamas su taikytina teisės norma. Ieškovės skunde cituojama kasacinio teismo praktika pati savaime niekaip nepatvirtina, kad teismas ginčijamoje sprendimo dalyje nuo jos nukrypo, o šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurios nustatytos ieškovės nurodytose bylose.

33Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė – UAB „Kamesta“, prašo atsakovės skundą atmesti.

34Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

351. Įvertinant VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šios normos pagrindu pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad subrangos ribojimas kaip išimtinė nuostata yra galima tik darbų pirkimų atvejais. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos nėra darbai viešųjų pirkimų prasme, todėl ribojimas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jas atliekant, yra nepagrįstas.

362. Priešingai nei skunde nurodo atsakovė, tiesioginiam naujos ir dar į Lietuvos teisinę sistemą neperkeltos direktyvos 2014/24/ES taikymui nėra jokios pagrindo – direktyvos tiesiogiai netaikomos.

373. Atsakovė argumentais dėl direktyvos 2014/24/ES taikymo nesirėmė pirmosios instancijos teisme, nors tam turėjo visas galimybes, todėl tokie argumentai, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, nenagrinėtini.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliaciniai skundai netenkintini.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.

41Atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atviro konkurso būdu pirko valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai – Pabradė ruožo nuo 26,43 iki 35,124 km ir rajoninio kelio Nr. 4428 Labanoras–Lakaja–Žaugėdai–Joniškis ruožo nuo 12,10 iki 21,17 km rekonstravimo projektavimo, projektų vykdymo priežiūros paslaugas ir darbų atlikimą. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl konkurso sąlygų 8, 9, 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktuose nustatytų reikalavimų teisėtumo.

42Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

43Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą bei jį apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, taip pat paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose (VPĮ 24 str.), tačiau, kaip paminėta, tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

44Dėl pirkimo objekto

45Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kamesta“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo sąlygų 9 punkto, nustatančio, kad pirkimas neskirstomas į dalis, o tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį, teisėtumo. Apeliantės teigimu, tokia išvada padaryta pažeidus materialiosios teisės normas, nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bei nesiremiant VPT byloje pateikta išvada.

46Teisėjų kolegija nesutinka su tokia UAB „Kamesta“ pozicija.

47Nagrinėdamas ginčo pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad sprendžiant dėl kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo, vertintina tai, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Išvadą dėl pirkimo sąlygų 9 punkto teisėtumo teismas pagrindė nurodydamas konkrečias priežastis, kurios, teismo vertinimu, – svarbios ir proporcingos perkančiosios organizacijos siekiamam tikslui. Tai, kad apeliantė nesutinka su tokiu priežasčių vertinimu, per se nepatvirtina argumento dėl teismo pažeistų materialiosios teisės normų, kasacinio teismo išaiškinimų nesilaikymo.

48Teismas įvardino tokias ginčo pirkimo objekto neskaidymo priežastis: abu keliai yra valstybinės reikšmės, jų projektines dokumentacijas rengiantiems ir statybos darbus prižiūrintiems subjektams bus taikomi tie patys reikalavimai; keliai yra vienas šalia kito, tarpusavyje ribojasi ir aptarnauja tą patį automobilių srautą; dėl kelių išsidėstymo būtinas vieningas eismo šiais keliais reguliavimas rekonstrukcijos darbų atlikimo metu; rekonstrukcijos darbus vykdant dviem rangovams, išaugtų technikos, darbuotojų skaičius, kuris lemtų didesnį triukšmą, oro taršą, kuriuos siekiama kaip įmanoma labiau apriboti, atsižvelgiant į tai, kad darbai bus vykdomi Labanoro regioninio parko teritorijoje; objekto sujungimas leidžia atliekamiems darbams skirti vieną projekto vadovą ir projekto priežiūros vadovą, o tai leidžia racionaliau ir ekonomiškiau organizuoti pirkimą bei vykdyti rekonstrukcijos darbus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų priežasčių visuma atitinka pirkimo objekto neskaidymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

49Deklaruodama, kad teismas sprendime nenurodė išimtinių sąlygų, kurios galėtų pateisinti pirkimo objekto neskaidymą, UAB „Kamesta“ neįvardina, kokios pirkimo objekto neskaidymo sąlygos turėtų būti vertinamos kaip išimtinės ir pateisinančios tokį pirkimo būdą.

50Apeliantės teigimu, teismo motyvai dėl kelių rekonstravimo procesų organizavimo patogumo ir racionalaus lėšų naudojimo sujungus pirkimo objektą – deklaratyvūs, paremti perkančiosios organizacijos, o ne rinkos dalyvių/rangovų preliminariais paskaičiavimais. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nepaisant to, kad argumentui dėl racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo neskaidant pirkimo objekto pagrįsti atsakovė į bylą nepateikė atitinkamos rinkos dalyvių paskaičiavimų, šią aplinkybę patvirtina kiti objektyvūs duomenys – pirkimo sąlygų nuostatos leidžia darbų atlikimui skirti vieną projekto vadovą ir projekto priežiūros vadovą (pirkimo sąlygų 12.14.3, 12.14.4 p.). Išvada, kad vieno tam tikros srities specialisto darbo sąnaudos kainuoja mažiau nei dviejų tokių specialistų darbo sąnaudos, atitinka elementarius ekonomikos ir logikos dėsnius. Tokiai išvadai pagrįsti nereikalingi konkretūs rinkos dalyvių/rangovų paskaičiavimai. Be to, vienu metu atliekant kelių ruožų rekonstravimo darbus, mažėja atitinkamos technikos pristatymo į statybų objektą kaštai – darbams atlikti pakanka mobilizuoti mažesnį kiekį reikalingos technikos, kuri gali būti paskirstoma tarp dviejų ruožų. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstruotinus kelių ruožus skiria mažiau nei 3 km atstumas, galima įrengti vieną technikos saugojimo aikštelę, taip sumažinant įrengimo kaštus, reikiamą plotą ir išlaidas aikštelės apsaugai. Vienu metu atliekant abiejų kelių rekonstravimo darbus, sumažėtų darbams atlikti reikalingas darbuotojų skaičius, nes darbo jėga gali būti operatyviai paskirstoma tarp dviejų ruožų. Kelių rekonstravimo darbams atlikti reikia mažiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų (atliekant bandymus etc.).

51UAB „Kamesta“ pagrįstai apeliuoja į tai, kad pirkimo objekto sujungimas nėra vienintelis galimas ginčo pirkimo būdas, kita vertus, perkančioji organizacija pagrindė, kad toks pirkimo būdas šiuo atveju yra racionalesnis, ekonomiškesnis ir efektyvesnis nei pirkimo vykdymas išskaidžius jo objektą. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų apeliacinio skundo teiginiams pagrįsti, kad dėl neišskaidyto pirkimo objekto pasiūlymus ginčo pirkimui gali pateikti tik keli rinkos dalyviai, kad pirkimo laimėtojas iš esmės jau yra žinomas (CPK 178 str.).

52Skunde akcentuojami pirmosios instancijos teismo neįvertinti kasacinio teismo išaiškinimai, kad sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problemiškumas pirmiausia susiję su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime. Be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų, bendrą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

53Pasisakydama dėl šio argumento, kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

54Apeliantės nurodytas išaiškinimas kasacinio teismo buvo pateiktas civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 buvo sprendžiamas skirtingų pirkimo objektų – geležinkelio kelio statybos darbų bei darbų, susijusių su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistema, sujungimo teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju šalia esančių kelių ruožų rekonstrukcijos darbai savo pobūdžiu yra panašūs. Taigi teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į skirtingų nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pateiktus konkrečius kasacinio teismo išaiškinimus ir jais vadovautis. Tuo labiau, kad ginčo atveju sklandesnis projekto įgyvendinimas, pirkimo sutartį vykdant vienam rangovui, nėra vienintelė pirkimo objekto neskaidymą pagrindžianti aplinkybė.

55Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios objektyvios techninės būtinybės kelių rekonstrukcijos darbus pirkti kartu. Tokią apeliantės poziciją paneigia anksčiau nurodytos aplinkybės, kad keliai tiesiogiai susiję ir aptarnauja tą patį automobilių srautą, kad dėl kelių išsidėstymo būtinas vieningas eismo šiais keliais reguliavimas atliekant rekonstrukcijos darbus. Argumentas, kad kiekvienam iš rekonstruotinų kelių ruožų bus išduoti atskiri darbo projektai, statybos, eismo ribojimo leidimai nepagrindžia apeliantės pozicijos dėl pirkimo objekto išskaidymo būtinybės – vienu metu rengiant ir derinant paminėtų projektų dokumentus, leidimams gauti, jų išdavimo procesas turėtų būti efektyvesnis ir operatyvesnis, o rekonstrukcijos darbų atlikimas (darbų pradžia, vykdymas ir pabaiga) – labiau suderintas. Tokiu darbų suderinamumu suinteresuota ne tik perkančioji organizacija, bet ir atitinkama visuomenės dalis, kuri naudojasi rekonstruotinais kelių ruožais. Kolegijos vertinimu, nurodytus rezultatus didesnė tikimybė pasiekti ginčo darbus vykdant vienam rangovui, o ne atskirai atitinkamus darbus planuojantiems ir vykdantiems dviem rangovams (CPK 185 str.). Nepaisant to, kad kelių ruožus skiria beveik 3 km atstumas, suderintas eismo reguliavimas – būtinas atsižvelgiant į tai, kad į rekonstruotiną rajoninį kelią Nr. 4428 Labanoras–Lakaja–Žaugėdai – Joniškis galima patekti tik per rekonstruotiną krašto kelią Nr. 173 Molėtai – Pabradė. Suderinto, o kartu ir šiuos kelius naudojančių asmenų interesus labiau tenkinančio, eismo reguliavimo lengviau gali pasiekti ginčo pirkimo darbus vykdantis vienas rangovas. Šių išvadų nepaneigia apeliantės akcentuota pirkimo sutarties projekto nuostata dėl sutartį vykdysiančio rangovo pareigos netrukdyti dirbti kitiems užsakovo rangovams.

56VPT išvados motyvai neįrodo UAB „Kamesta“ skundo argumento, kad teismas nesirėmė paminėtu dokumentu. Nors teismas atskirai neaptarė išvadoje nurodytų VPT direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1S-191 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, VPT 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos nuostatų, teismo išvada dėl pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo sutapo su VPT pozicija. Akcentuodama paminėtų teisės aktų nuostatas, kad pirkimo objekto išskaidymas sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiūlymus, kad pirkimo objektų sujungimas į vieną varžo tiekėjų konkurenciją ir rinkos plėtrą, diskriminuoja tiekėjus, VPT nurodė, kad ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas pagrįstas ne tik svarbiomis priežastimis, bet ir būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti. Tarnybos nuomone, ginčo atveju perkančioji organizacija pirkimo objekto neskaidymą pagrindė tinkamai.

57Apeliantės skundo argumentų dėl ginčo pirkimo objekto neišskaidymu apribotos tiekėjų konkurencijos kontekste pažymėtina, kad visiško konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose objektyviai negalima išvengti, nes visada atsiras tiekėjų, kurių netenkins vienas ar kitas konkurso sąlygų reikalavimas ar jie (tiekėjai) bei jų pasiūlymai neatitiks nustatytų sąlygų. Tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams pripažintini ribojančiais sąžiningą konkurenciją. Tai, kad apeliantė negali pateikti perkančiajai organizacijai pasiūlymo neišskaidytam ginčo pirkimo objektui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirkimo sąlygų 9 punkte nustatyta sąlyga – neskaidyti pirkimo objekto, yra diskriminacinė ar ribojanti konkurenciją.

58Pirkimo sąlygos nustato galimybę pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei (20 p.), ir tai atitinka VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl apeliantė, negalėdama savarankiškai pateikti pasiūlymo ginčo pirkime, gali dalyvauti konkurse ūkio subjektų grupėje (VPĮ 2 str. 29 d.).

59Paminėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirkimo sąlyga dėl pirkimo objekto neskaidymo – tikslinga, objektyviai pagrįsta ir teisėta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, nustatydama tokį kvalifikacinį reikalavimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.) ar draudimą dirbtinai riboti konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti UAB „Kamesta“ skundo ir naikinti teismo sprendimą dėl pirkimo sąlygų 9 punkto.

60Dėl pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktų

61Apeliantės UAB „Kamesta“ nesutikimo su pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13 punktuose nustatytais reikalavimais tiekėjams dėl projektavimo veiklos pajamų, statybų darbų apimties ir įvykdytų sutarčių verčių pagrindas – dėl neišskaidyto pirkimo objekto dirbtinai užaukštintos nurodytos ekonominio ir finansinio pajėgumo vertės, siekiant sumažinti potencialių tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus konkursui, skaičių. Akcentuodama perkančiosios organizacijos pareigą nustatyti adekvačius ir proporcingus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui reikalavimus, apeliantė pretenzijoje ir ieškinyje reikalavo pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13 punktuose nustatytas vertes sumažinti daugiau nei per pusę. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs UAB „Kamesta“ argumentus dėl pirkimo objekto išskaidymo, pagrįstai atmetė ir argumentus dėl paminėtų kvalifikacijos reikalavimų nepagrįstumo.

62Tai, kad VPT į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija turėtų patikslinti pirkimo dokumentų 8 punktą dėl tiekėjo pareigos pačiam atlikti projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o kartu ir kvalifikacinius reikalavimus, nepagrindžia UAB „Kamesta“ skundo argumento, kad pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13 punktuose nustatytos vertės turėtų būti koreguojamos. Pirkimo sąlygų 8 punktas neturi įtakos pirkimo objekto (pasiūlymo) vertei, todėl jį panaikinus/pakeitus, 12.11, 12.12, 12.13 punktuose nustatytos vertės nepasikeistų. Apeliantės reikalavimas dėl pirkimo sąlygose nustatytų tiekėjų ekonominio ir finansinio pajėgumo verčių sumažinimo, kaip paminėta, buvo grindžiamas neteisėto pirkimo objekto neišskaidymo argumentais, kurie tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir ankščiau paminėtais apeliacinės instancijos teismo motyvais buvo atmesti kaip nepagrįsti. Plačiau dėl apeliantės argumentų nustatyti minimalius, pagrįstus ir proporcingus kandidatų kvalifikacijos reikalavimus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jų (argumentų) deklaratyvų pobūdį, nepasisako.

63Pirkimo sąlygų 12.12 punkto reikalavimas, kad tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos ir montavimo darbų, atliktų savo jėgomis, apimtis per paskutinius 5-rius metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, ar per laiką nuo įregistravimo dienos, turi būti ne mažesnė kaip 5 043 000 Eur be PVM, neriboja tiekėjo galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Šios nuostatos paskirtis, kaip nurodė perkančioji organizacija, įsitikinti, ar tiekėjas realiai pajėgs įvykdyti pirkimo sutartį, o tikslas – užkirsti kelią konkurse dalyvauti tiekėjams, kurie patys realiai tokių darbų neatliko. Tokią nuostatą pripažinti neteisėta nėra pagrindo.

64Dėl pirkimo sąlygų 8 punkto

65Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad pirkimo sąlygų 8 punktas, nustatantis, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sutarčiai vykdyti bus pasitelkiami subtiekėjai, tiekėjas pats savo jėgomis privalės atlikti projektavimą (išskyrus geodezines, topografines ir kartografines paslaugas, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, neatitinka VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją. Apeliantės teigimu, padarydamas tokią išvadą, teismas nepagrįstai neįvertino direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio nuostatų, kad darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis. Nors direktyva 2014/24/ES nėra inkorporuota į Lietuvos teisinę sistemą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nesibaigus direktyvų įgyvendinimo terminui, nacionalinė teisė aiškintina taip, kad būtų išvengta direktyva siekiamo tikslo pažeidimo.

66Atsakant į nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pabrėžtina, kad jie negali būti perkančiosios organizacijos skundo pagrindu, nes aplinkybėmis dėl direktyvos 2014/24/ES taikymo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nesirėmė pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, pažymėtina, kad tiesioginiam naujos ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu į Lietuvos teisinę sistemą neperkeltos direktyvos 2014/24/ES taikymui teismas neturėjo jokio pagrindo – direktyvos tiesiogiai netaikomos. Direktyvų nuostatos išskirtinais atvejais gali būti tiesiogiai/netiesiogiai taikomos, jeigu iki nustatyto termino jos nėra (ir) ar yra netinkamai perkeltos į nacionalinę teisinę sistemą: pavėluotai perkėlus direktyvą bendra nacionalinių teismų pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų direktyvą, atsiranda tik pasibaigus direktyvos perkėlimo terminui; teismo pareigos užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį direktyvų veikimą vykdymas iš principo aktualus pasibaigus direktyvos įgyvendinimo nacionalinėje teisės sistemoje terminui (nebent direktyva buvo įgyvendinta ankščiau) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

67Direktyvos 2014/24/ES nuostatos į Lietuvos teisinę sistemą turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d., t. y. terminas direktyvos perkėlimui skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs, todėl teismas, taikydamas ginčui aktualias VPĮ nuostatas, neturėjo kartu įvertinti ir pasisakyti dėl direktyvoje 2014/24/ES nustatyto reglamentavimo.

68VPĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPĮ 24 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

69Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas tiekėjui atlikti pagrindinius darbus taikomas tik darbų viešajam pirkimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2016).

70Atsižvelgiant į paminėtas VPĮ nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, kad subrangos ribojimas yra galimas tik darbų pirkimų atvejais. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nebuvo, kad projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos nėra darbai viešųjų pirkimų prasme, todėl pirkimų sąlygų 8 punkte nustatytas ribojimas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais atliekant nurodytas paslaugas – neteisėtas ir nepagrįstas.

71Perkančiosios organizacijos skundo argumentas, kad Statybos įstatymo prasme projektavimo paslaugos yra viena pagrindinių techninės veiklos sričių, todėl ji (perkančioji organizacija) turėjo teisę uždrausti tiekėjui remtis subrangovo pajėgumais projektavimui ir projekto priežiūrai atlikti, nepaneigia teismo išvados, kad projektavimas nėra darbai. Kaip teisingai atsiliepime į atsakovės skundą pažymi UAB „Kamesta“, įsigyjant pirkimo objektą ir nustatant ribojimus tiekėjams dalyvauti konkurse, kiti taisės aktai taikomi tiek, kiek tų pačių klausimų nereguliuoja VPĮ.

72Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas atsakovės skundžiamą sprendimo dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas, ginčui aktualią teismų praktiką, todėl jos naikinti atsakovės skundo argumentais nėra pagrindo.

73Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta. Kiti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra esminiai ir reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų

75Atmetus apeliacinius skundus, šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą atlyginimą (CPK 93 str.). Pagal į bylą pateiktus duomenis (2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų išklotinę) ieškovė UAB „Kamesta“ patyrė 762,30 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šias išlaidas realiai patyrė (CPK 98 str. 1 d., 177, 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010), todėl jos prašymas negali būti tenkinamas. Atsakovė prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

76Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

77Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 4. Pirkimo sąlygų 9 punktu, kuris nustato, kad pirkimas nėra skirstomas į... 5. Ieškovė nesutiko su pirkimo sąlygų 8, 12.12 bei 12.13 punktuose nustatytais... 6. Reikalavimą panaikinti pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Dėl pirkimo sąlygų 9 punkto ... 10. Pirkimo sąlygų 9 punktas nustato, kad pirkimas dėl dviejų kelių statybos... 11. Teismas pažymėjo teismų praktikos išaiškinimus, kad sprendžiant dėl... 12. Teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos procesiniuose dokumentuose... 13. Dėl pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2 punktų ... 14. Pripažinęs, kad pirkimo sąlygų 9 punkto reikalavimas pagrįstas ir... 15. Pirkimo sąlygų 12.12, 12.13 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus... 16. Dėl pirkimo sąlygų 8 punkto ... 17. Pirkimo sąlygų 8 punktas nustato, kad tuo atveju, jei pirkimo sutarčiai... 18. Teismo įsitikinimu, pagal VPĮ 24 straipsnio 5 dalį galimybė reikalauti... 19. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pirkimas, kuriuo siekiama suprojektuoti... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Ieškovė – UAB „Kamesta“, pateikė apeliacinį skundą, prašydama... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas... 23. Atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES... 26. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nepasibaigus... 27. 3. Direktyva 2014/24/ES modernizuojamos viešųjų pirkimų taisyklės,... 28. 4. Ginčo atveju techninį pasiūlymą gali parengti tik kvalifikuotas... 29. 5. Statybos įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios... 30. 6. Pirkimo sąlygos leidžia pirkime dalyvauti ir pasiūlymus teikti ne tik... 31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė – Lietuvos automobilių kelių... 32. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė – UAB „Kamesta“, prašo... 34. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 35. 1. Įvertinant VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šios normos pagrindu... 36. 2. Priešingai nei skunde nurodo atsakovė, tiesioginiam naujos ir dar į... 37. 3. Atsakovė argumentais dėl direktyvos 2014/24/ES taikymo nesirėmė... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 41. Atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo... 42. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti... 43. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo... 44. Dėl pirkimo objekto... 45. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kamesta“ nesutinka su pirmosios... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia UAB „Kamesta“ pozicija.... 47. Nagrinėdamas ginčo pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo klausimą, pirmosios... 48. Teismas įvardino tokias ginčo pirkimo objekto neskaidymo priežastis: abu... 49. Deklaruodama, kad teismas sprendime nenurodė išimtinių sąlygų, kurios... 50. Apeliantės teigimu, teismo motyvai dėl kelių rekonstravimo procesų... 51. UAB „Kamesta“ pagrįstai apeliuoja į tai, kad pirkimo objekto sujungimas... 52. Skunde akcentuojami pirmosios instancijos teismo neįvertinti kasacinio teismo... 53. Pasisakydama dėl šio argumento, kolegija pažymi, kad kasacinio teismo... 54. Apeliantės nurodytas išaiškinimas kasacinio teismo buvo pateiktas... 55. Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios objektyvios... 56. VPT išvados motyvai neįrodo UAB „Kamesta“ skundo argumento, kad teismas... 57. Apeliantės skundo argumentų dėl ginčo pirkimo objekto neišskaidymu... 58. Pirkimo sąlygos nustato galimybę pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei... 59. Paminėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirkimo... 60. Dėl pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1, 12.13.2 punktų... 61. Apeliantės UAB „Kamesta“ nesutikimo su pirkimo sąlygų 12.11, 12.12,... 62. Tai, kad VPT į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad perkančioji... 63. Pirkimo sąlygų 12.12 punkto reikalavimas, kad tiekėjo vidutinė metinė... 64. Dėl pirkimo sąlygų 8 punkto... 65. Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija nesutinka su skundžiamo teismo... 66. Atsakant į nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pabrėžtina, kad jie... 67. Direktyvos 2014/24/ES nuostatos į Lietuvos teisinę sistemą turėjo būti... 68. VPĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju... 69. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas... 70. Atsižvelgiant į paminėtas VPĮ nuostatas bei teismų praktikos... 71. Perkančiosios organizacijos skundo argumentas, kad Statybos įstatymo prasme... 72. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas atsakovės... 73. Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta.... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 75. Atmetus apeliacinius skundus, šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų... 76. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 77. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą....