Byla e2A-435-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5905-653/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „LUKOIL BALTIJA“, uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC PETROLEUM“ ir uždaroji akcinė bendrovė S. F. & Retail Lietuva.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lietuviškų degalinių tinklas“ (toliau – UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra arba atsakovė) prašydama pripažinti negaliojančiais: atsakovės 2015 m. rugsėjo 2 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS) priemonėmis pateiktame pranešime Nr.3724290 išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės 2015 m. rugsėjo 1 d. pretenziją; atsakovės 2015 m. rugpjūčio 26 d. CVP IS priemonėmis pateiktame pranešime Nr.3710418 išdėstytą sprendimą atmesti atsakovės pasiūlymą Benzino ir dyzelinio kuro, automobilių plovimo paslaugų bei automobilių priežiūros priemonių pirkime, pirkimo Nr.239370 (toliau – ir viešasis pirkimas); įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą.

5Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 24 d. pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame Benzino ir dyzelinio kuro, automobilių plovimo paslaugų bei automobilių priežiūros priemonių pirkime, kuriame nurodė subtiekėjus ir jiems priklausančias degalines. Atsakovės prašymu, ieškovė papildomai pateikė dokumentus ir paaiškinimus, patvirtinančius, kad ketinamų pasitelkti subtiekėjų pajėgumai jai bus prieinami, o 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu pakartotinai informavo perkančiąją organizaciją, jog remsis pasiūlyme išvardintų subtiekėjų pajėgumais. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo, kad UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, nes pati tiekėja neturi licencijos verstis mažmenine prekyba naftos produktais. Analogiškais pagrindais perkančioji organizacija atmetė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ pretenziją dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ pasiūlymą dėl neatitikties pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams yra nepagrįstas, nes galimybė tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais yra numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 dalyje, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau - rekomendacijos) 33 punkte, Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 28 d. atsakyme, taip pat tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013, Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12). Ginčijamo viešojo pirkimo sąlygos nereikalauja, kad kiekvienas partneris ar subrangovas atitiktų pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte numatytą reikalavimą turėti teisę verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugas. Be to, pirkimo sąlygų 25 punkte numatyta, kad dalyvaujant ūkio subjektų grupei, pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte numatytą reikalavimą turi atitikti ne visi grupės nariai kartu, o tie grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal jungtinės veiklos sutartį reikia turėti teisę verstis pirkimo objekto specifiką atitinkančia ūkine veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Perkančiajai organizacijai kaip tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams įrodymas gali būti pateikta subtiekėjo licencija, patvirtinanti teisę verstis mažmenine kuro prekyba. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta apribojimo subrangos mastui, todėl tiekėjas 100 procentų gali remtis subtiekėjų pajėgumais ir teikti pasiūlymą pats neturėdamas degalinės. Iš perkančiosios organizacijos skundžiamų sprendimų neįmanoma suprasti, koks reikalavimas keliamas tiekėjams – turėti licencijas verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais visose degalinėse, nurodytose prie pasiūlymo pridėtame degalinių sąraše, ar turėti licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bent vienoje iš degalinių, nurodytų prie pasiūlymo pridėtame degalinių sąraše. Abiem atvejais būtų nepagrįstai apribotas subtiekėjų dalyvavimas viešajame pirkime, todėl toks reikalavimas negali būti laikomas teisėtu. Be to, mažmeninei prekybai automobilių priežiūros priemonėmis, automobilių plovimo paslaugų teikimui teisės aktai nenumato licencijų ar kitokio pobūdžio leidimų išdavimo, todėl ieškovė turi teisę teikti šias paslaugas kaip ir bet kuris kitas teisėtai Lietuvos Respublikoje įsteigtas ūkio subjektas. Ginčijamais sprendimais perkančioji organizacija faktiškai pakeitė pirkimo sąlygas, todėl pažeidė VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčas kilo ne dėl to, ar ieškovė gali pasitelkti subtiekėjus, kurių teikiamos paslaugos jai bus prieinamos visą pirkimo sutarties laikotarpį, o dėl to, kad ieškovė neatitiko minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte, t. y. neturėjo teisės verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugų. Perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė reikalavimus, keliamus viešajame pirkime planuojantiems dalyvauti tiekėjams, tarp jų reikalavimą turėti teisę verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, todėl sudaryti viešojo pirkimo sutarties su subjektu, kuris neturi šios teisės, negalima. Ieškovė reikiamos licencijos neturi, mažmeninės prekybos naftos produktais veiklos pati nevykdė ir nevykdo, subtiekėjų pajėgumais ketino pasinaudoti 100 procentų, kas ateityje iškilus situacijai, kuomet nebūtų vykdomi tiekimo įsipareigojimai, labai apsunkintų atsakovės galimybes išieškoti iš ieškovės padarytą žalą ir taip galimai nukentėtų valstybės interesai.

7Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LUKOIL BALTIJA“ (toliau – UAB „LUKOIL BALTIJA“) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvoje galimybė plėtoti mažmeninę prekybą degalais yra siejama su atitinkamos prekybos vietos turėjimu, t. y. degaline, kurios įsigijimui turi būti gauta licencija užsiimti mažmenine prekyba degalais tam tikrame objekte. Ieškovė jokia teise nevaldo nei vienos degalinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas patvirtina, jog ji neturi teisės vykdyti mažmeninės prekybos degalais bei neatitinka pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo. Be to, atskirą pagrindą apriboti ieškovės dalyvavimą ginčijamame viešajame pirkime sudaro tai, kad ieškovė pasitelkė subtiekėją – uždarąją akcinę bendrovę „Kvistija“ (toliau – UAB „Kvistija“), kuri yra restruktūrizuojama (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl šiai įmonei negalint dalyvauti viešajame pirkime, ieškovė taip pat neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo turėti bent vieną degalinę apskrities centre. Dalis ieškovės pateiktų sutarčių su subtiekėjais baigiasi anksčiau, nei planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė neatitinka pirkimo sąlygų 26 punkto reikalavimo. Taip pat ieškovė neatitinka pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje 4 priedo 3 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų Alytaus mieste, nes šitoje apskrityje neturi degalinės apskrities centre ar ne toliau kaip 20 km nuo apskrities centro.

8Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC PETROLEUM“ (toliau – UAB „BALTIC PETROLEUM“) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip nurodyti atsakovės atsiliepime.

9Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė S. F. & Retail Lietuva (toliau – UAB S. F. & Retail Lietuva) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas nustatė, kad atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos vykdo Benzino ir dyzelinio kuro, automobilių plovimo paslaugų bei automobilių priežiūros priemonių pirkimą; ieškovė 2015 m. liepos 24 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime, kuriame nurodė subtiekėjus ir jiems priklausančias degalines; atsakovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų, nes pati ieškovė neturi licencijos verstis mažmenine prekyba naftos produktais.

13Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tiekėjo teisės grįsti savo kvalifikaciją, t. y. teisę verstis licencijuojama mažmeninės prekybos naftos produktais, dėl kurių pirkimo ir buvo paskelbtas konkursas, veikla pasitelktų subtiekėjų pajėgumais. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė tokios teisės (licencijos) neturi, taip pat nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę verstis prekyba automobilių priežiūros priemonėmis, automobilių plovimo veikla.

14Teismas konstatavo, kad ieškovė negrindžia savo kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatytam reikalavimui su kitu verslo partneriu sudaryta jungtinės veiklos sutartimi, todėl pirkimo sąlygų 25 punktas, kuriame aptarta situacija dėl 20.1.5 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo atitikties vertinimo, šiuo atveju netaikytinas.

15Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinis subtiekimo (subrangos) skirtumas nuo jungtinės veiklos yra tas, kad subtiekėjo (subrangovo), priešingai nei partnerio, tiesiogiai su perkančiąja organizacija nesaisto prievoliniai teisiniai santykiai: pasiūlymą teikia, viešojo pirkimo sutartį sudaro, už jos vykdymą atsako tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis. Taigi subtiekėjas (subrangovas) tik vykdo dalyviui, viešojo pirkimo sutarties kontrahentui, tenkančių prievolių dalį, bet už visas savo prievoles dalyvis atsako perkančiajai organizacijai (CK 6.650 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1).

16Teismas konstatavo, kad ieškovė, kuri siekia sudaryti su atsakove sutartį dėl mažmeninės prekybos naftos produktais, ketina pasitelkti subtiekėjus ne tam tikrai sutarties dėl kuro pirkimo įvykdymo daliai, bet visam sutarties įvykdymo tikslui (nes pati ieškovė teisės verstis šia veikla neturi, todėl neturi teisės siūlyti atsakovei pirkti naftos produktus). Kadangi naftos produktų pirkimas sudarė paskelbto konkurso esmę, pirkimo rezultatą, todėl pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte numatytas reikalavimas, susijęs su teise verstis licencijuojama veikla, yra tiesiogiai susijęs su pasiūlymą teikiančiu tiekėju, su kuriuo ateityje bus sudaroma pirkimo sutartis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas, aiškindamas minėtą pirkimo sąlygą ne tik gramatiškai, bet ir vadovaujantis turinio viršenybės prie formą principu, padarė išvadą, kad ieškovė šiuo atveju negalėjo grįsti savo kvalifikacijos subtiekėjų turimomis licencijomis.

17Remdamasis išdėstytais motyvais, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte numatytą reikalavimą taikė nevienodai visų konkurse dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu, kad ieškovė šią sąlygą ginčijo ir dėl jos išaiškinimo kreipėsi į atsakovę, teismas sprendė, jog toks pirkimo sąlygos aiškinimas nepripažįstamas keičiančiu jos turinį.

18Teismas pažymėjo, kad analogiškai reglamentuojamas darbų pirkimas, kuomet net ir pasitelkus tam tikrai pirkimo daliai subtiekėjus ar subrangovus, pagrindinius perkančiosios organizacijos nurodytus darbus privalo atlikti tiekėjas (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis).

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti būtent tiekėjo, o ne subtiekėjų kvalifikacija, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ 32 straipsnio 3 dalies ir 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatyta galimybė tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Be to, remiantis tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu yra ribojamas subtiekimo mastas, kas yra draudžiama.

222. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjas, ketinantis pasitelkti subtiekėjus ne tam tikrai pirkimo sutarties įvykdymo daliai, bet visam pirkimo sutarties įvykdymo tikslui, savo kvalifikaciją turėjo pagrįsti tik pačiam tiekėjui išduotomis licencijomis. Padarydamas tokią išvadą, teismas nenurodė jokių nors kiek apibrėžtų kriterijų, kokią tiekėjui tenkančių sutartinių įsipareigojimų dalį teismas laiko pakankama, kad tiekėjas turėtų galimybę pasitelkti subtiekėjus ir remtis jų turimomis licencijomis. Bet kokiu atveju, jei pripažįstama tiekėjo teisė tam tikroje pirkimo dalyje remtis subtiekėjų pajėgumais, tai reiškia, kad turi būti pripažįstama ir tiekėjo teisė toje dalyje remtis ne tiekėjui, o subtiekėjams išduotomis licencijomis vykdyti mažmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais.

233. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjui draudžiama remtis subtiekėjų pajėgumais vykdant visą pirkimo sutartį, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose nėra numatyta ribojimų remtis subtiekėjų pajėgumais. Nors VPĮ 24 straipsnio 5 dalis ir skirta darbų, prekių ir paslaugų viešajam pirkimui reglamentuoti, tačiau reikalavimas tiekėjui atlikti pagrindinius darbus skirtas tik darbų viešajam pirkimui. Priešingu atveju, jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs tą patį ribojimą nustatyti ir prekių bei paslaugų viešajam pirkimui, VPĮ 24 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje, kaip ir pirmajame VPĮ 24 straipsnio 5 dalies sakinyje, būtų nurodyti ne tik pasiteikiami subrangovai, bet ir subtiekėjai.

244. Pirmosios instancijos teismas VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas taiko vadovaudamasis įstatymo analogija, tokiu būdu pažeisdamas CPK 3 straipsnio 7 dalį, pagal kurią įstatymo analogija taikoma tik jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, taip pat pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Šiuo atveju nurodytų prielaidų taikyti įstatymo analogiją nėra, be to, atvejis, kai darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, VPĮ 24 straipsnio 5 dalies kontekste yra specialioji teisės norma.

255. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygų 25 punktas dėl pirkimo sąlygų 20.1.5. punkte numatyto reikalavimo taikymo ūkio subjektų grupės nariams yra netaikytinas, nes ieškovė su savo verslo partneriais nėra sudariusi jungtinės veiklos sutarties. Tai, kad tiekėjas pats neturi licencijos ir remiasi subtiekėjais, tokias licencijas turinčiais, niekaip neriboja tiekėjo atsakomybės perkančiajai organizacijai už prievolių vykdymą, nes licencijos turėjimas niekaip nesusijęs su tiekėjo turtine padėtimi ar tiekėjo patikimumu. Reikalavimai tiekėjo turtinei padėčiai ir patikimumui, nuo kurių priklauso galimybės išieškoti tiekėjo padarytą žalą, nurodyti pirkimo sąlygų 20.1.1.-20.1.4, 20.2.1 punktuose. Licencijų išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės ūkio subjektui, nevaldančiam degalinės, gauti licenciją mažmeninei prekybai naftos produktais. Tačiau reikalavimas pačiam tiekėjui turėti licenciją mažmeninei prekybai nefasuotais naftos produktais vienoje ar daugiau degalinių nesuteiktų perkančiajai organizacijai jokių papildomų garantijų dėl degalų tiekimo lyginant su situacija, kai licenciją turi subtiekėjas, nes licencija dėl aukščiau nurodyto licencijų išdavimo reglamentavimo gali būti išduota ne tik degalinės savininkui, bet ir nuomininkui ar kitokios sutarties pagrindu degaline besinaudojančiam asmeniui.

266. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 28 d. išaiškinimu dėl galimybės rangovui remtis subrangovams išduotais kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais.

27Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

281. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi ieškovė tinkamai nepagrindė savo, kaip tiekėjos, atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams.

292. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti būtent tiekėjo, su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis, tiesiogiai susijusi su tiekėjo teise verstis specifine viešosios teisės normomis reglamentuojama veikla, o ne subtiekėjų kvalifikacija. Iš ieškovės pateiktų pirkimo dokumentų neįmanoma buvo įsitikinti tuo, kad ji turi teisę verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugas, todėl ieškovei neatitikus minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte, jos pasiūlymas buvo atmestas.

303. Ginčo viešojo pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų galimybės pasitelkti subtiekėjus. Duomenys apie subrangovus, kuriuos tiekėjas ketina pasitelkti darbams vykdyti, susiję su tiekėjų kvalifikacija – jų ekonominiu, profesiniu, techniniu pajėgumu, teise verstis tam tikra veikla, todėl šių duomenų vertinimui taikytinos VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatos.

314. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, jog kvalifikacinį reikalavimą atitiktų pats tiekėjas, pagrįstai grindžiama VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Apeliantės VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatų interpretavimas ir aiškinimas neatitinka įstatymo leidėjo ketinimų bei prieštarauja E. S. teisės normoms (Europos parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 79 straipsnio 3 dalis).

325. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinis subtiekimo (subrangos) skirtumas nuo jungtinės veiklos yra tas, kad subtiekėjo (subrangovo), priešingai nei partnerio, tiesiogiai su perkančiąja organizacija nesaisto prievoliniai teisiniai santykiai: pasiūlymą teikia, viešojo pirkimo sutartį sudaro, už jos vykdymą atsako tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis. Minėtas skirtumas apsprendžia perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti būtent tiekėjo, su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis, tiesiogiai susijusi su tiekėjo teise verstis specifine veikla, kvalifikacija.

336. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 25 punkto nuostatos netaikomos, pagrįsta, nes ieškovė savo atitiktį pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui negrindžia su kitu partneriu sudaryta jungtinės veiklos sutartimi.

34Trečiasis asmuo UAB „LUKOIL BALTIJA“ atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „LUKOIL BALTIJA“ grindžia šiais argumentais:

351. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose reikalavimą turėti teisę verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugas, siekė įsitikinti tiekėjų kompetencijos patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, todėl šį reikalavimą turėjo atitikti tiekėjas, o ne subtiekėjai. Toks pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas neriboja konkurencijos.

362. Lietuvos Respublikoje galimybė plėtoti mažmeninę prekybą degalais yra siejama su atitinkamos prekybos vietos turėjimu, t. y. degaline. Bendrovės įgydamos tam tikrą objektą (degalinę), privalo Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka gauti atitinkamą licenciją užsiimti mažmenine prekyba degalais tam tikrame objekte, kurią, įvykdžius tam tikras sąlygas, išduoda savivaldybės administracija, kurios teritorijoje bendrovė ketina pradėti atitinkamą veiklą. Ieškovė jokia teise nevaldo nei vienos degalinės Lietuvos Respublikoje, kuri yra būtina sąlyga turėti teisę vykdyti atitinkamą veiklą, todėl perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

373. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas yra nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to, kad buvo (ne)ribojamas subtiekėjų pasitelkimo mastas, o dėl to, kad pati ieškovė nepateikė perkančiajai organizacijai reikalaujamų kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančių dokumentų.

384. Pirkimo sąlygų 26 punkte numatyta, kad tiekėjas negali perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti. Licencijos turėjimas verstis mažmenine prekyba degalais yra išduodama tik tam (konkrečiam) ūkio subjektui, kuris turi degalinę ir ketina prekiauti (prekiauja) degalais, todėl ieškovė negali šio kvalifikacinio reikalavimo atitiktį grįsti subtiekėjų turimomis licencijomis.

39Tretieji asmenys UAB „BALTIC PETROLEUM“ ir UAB S. F. & Retail Lietuva atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis skundas netenkintinas.

42Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

43Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

44Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ 2015 m. liepos 24 d. pateikė individualų pasiūlymą dalyvauti perkančiosios organizacijos (atsakovės) Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomame viešajame pirkime dėl benzino ir dyzelinio kuro, automobilių plovimo paslaugų bei automobilių priežiūros priemonių pirkimo. Pateiktu pasiūlymu ieškovė patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis pirkimo dokumentuose ir jų paaiškinimuose bei papildymuose (Pasiūlymo 1 punktas). Pateikto pasiūlymo pastabose ieškovė nurodė, kad ketina pasitelkti subtiekėjus, kurių įsipareigojimų dalys bus nustatytos pagal perkančiosios organizacijos poreikius.

45Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, 2015 m. liepos 31 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti paaiškinimus bei dokumentus, patvirtinančius tiekėjos kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 26 punkte nustatytam reikalavimui; 2015 m. rugpjūčio 11 d. – su prašymu pateikti paaiškinimus bei dokumentus, patvirtinančius tiekėjos kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatytam reikalavimui. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informavo perkančiąją organizaciją, kad kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatytam reikalavimui grindžia pasiūlyme nurodytų subtiekėjų, turinčių teisę verstis mažmenine prekyba degalais ir prekėmis degalinėse, ištekliais, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius subtiekėjų UAB „Trevena“, UAB „Alauša“ ir UAB „Propano ir butano dujų centas“ teisę verstis nefasuotų naftos produktų mažmenine prekyba. Perkančioji organizacija, gavusi ieškovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimą ir dokumentus, papildomai patikrino viešai prieinamą informaciją apie ieškovės vykdomą veiklą bei įsitikinusi, kad ieškovė turi teisę verstis tik didmenine nefasuotų naftos produktų prekyba, 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmesti jos pasiūlymą, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo bei vertinti pasiūlymą kartu su kitais ginčo viešajame pirkime pateiktais tiekėjų pasiūlymais. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pretenziją atmetė, motyvuodama tuo, kad ieškovės pasiūlyme nurodytų subtiekėjų pajėgumai bei jų prieinamumas negali būti tapatinami su tiekėjams keliamu reikalavimu turėti teisę verstis atitinkama veikla. Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pretenziją, 2015 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti jos pasiūlymą bei pretenziją.

46Nagrinėjamu atveju byloje keliami klausimai dėl tiekėjos UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ teisės grįsti savo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų minimaliam kvalifikacijos reikalavimui turėti teisę verstis atitinkamą veiklą, ketinamų pasitelkti subtiekėjų pajėgumais ir dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (priimto sprendimo) vertinant tiekėjo atitiktį šiam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui (pirkimo sąlygų 20.1.5. punktas), teisėtumo.

47Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

48Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

49VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

50Dėl tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams

51Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.

52Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Atsižvelgiant į nurodytą jurisprudenciją, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo masto) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

53Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008).

54Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo objektas yra benzino ir dyzelinio kuro, automobilių plovimo paslaugų bei automobilių priežiūros priemonių pirkimas (Pirkimo sąlygų 14 punktas); paslaugų tiekimo vieta – tiekėjo degalinėse Lietuvos Respublikos apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Marijampolės, Utenos, Alytaus, Telšių (Pirkimo sąlygų 15 punktas); sutarties trukmė – 24 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos (Pirkimo sąlygų 16 punktas). Tiekėjams keliami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai numatyti pirkimo sąlygų III dalies 20 punkte. Tarp bendrųjų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų numatytas reikalavimas tiekėjui turėti teisę verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugas (Pirkimo sąlygų 20.1.5 punktas). Pirkimo sąlygų 26 punkte numatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdami į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Kaip įrodymą tiekėjas turi pateikti pirkimo sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Tiekėjas negali perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti (pavyzdžiui, pajamų, pelno rodikliai, įdiegta kokybės vadybos sistema ir pan.).

55Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme nurodė, kad ketina pasitelkti subtiekėjus bei remtis jų pajėgumais. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, 2015 m. liepos 31 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti paaiškinimus bei dokumentus, patvirtinančius tiekėjos kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 26 punkte nustatytam reikalavimui, t. y. 1) dokumentus, patvirtinančius, kad ketinamų pasitelkti subtiekėjų UAB „Abromika“, IĮ „Punia“, UAB „Bratoil“ ir UAB „Prie Lukšto“ pajėgumai jai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį; 2) paaiškinimą dėl pateiktos 2014 m. gruodžio 22 d. neterminuotos sutarties, sudarytos su UAB „EMSI“; 3) paaiškinimą, kokie yra 2005 m. gruodžio 31 d. su UAB „Aidima“, 2008 m. gegužės 9 d. su UAB „Apsaga“, 2005 m. gruodžio 30 d. su UAB „Autograndas“, 2003 m. gruodžio 1 d. su UAB „Lanx“, 2011 m. vasario 18 d. su IĮ „Tormenta“, 2012 m. spalio 5 d. su UAB „Metano dujų sistemos“, 2008 m. spalio 1 d. su S. S. IĮ sudarytų sutarčių galiojimo terminai; 4) paaiškinimą, kaip tiekėjas sugebės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus sutarties vykdymo metu, jeigu 2015 m. liepos 1 d. su UAB „Gelvybė“ ir 2004 m. spalio 10 d. su UAB „Propano butano dujų centras“ sudarytų sutarčių galiojimo terminas yra trumpesnis, nei numatoma pirkimo sutarties trukmė ir pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui šių ketinamų pasitelkti subtiekėjų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį; 5) paaiškinimą, kaip ketinamas pasitelkti restruktūrizuojamas subtiekėjas UAB „Kvistija“ sugebės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus sutarties vykdymo metu. Ieškovė, vykdydama perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 31 d. prašymą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė perkančiajai organizacijai pranešimą dėl kvalifikacijos papildymo, kuriame paaiškino, kad sutartis su UAB „EMSI“ pateikta per klaidą, kitos sutartys, dėl kurių galiojimo perkančiajai organizacijai kilo klausimų, yra neterminuotos, RUAB „Kvistija“ restruktūrizavimo procesas vykdomas sėkmingai, todėl neturės įtakos plėtojant sėkmingai vystomą mažmeninės prekybos degalais veiklą. Perkančioji organizacija, gavusi ieškovės 2015 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimą, sprendimo dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų minimaliems kvalifikacijos reikalavimams nepriėmė bei 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti paaiškinimus bei dokumentus, patvirtinančius jos kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatytam reikalavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai vertinant tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, perkančioji organizacija kelis kartus kreipiasi į tiekėją su prašymais patikslinti ar paaiškinti jo kvalifikacijos atitiktį tam tikriems konkretiems kvalifikacijos reikalavimams, nepažeidžia VPĮ 32 straipsnyje ir pirkimo sąlygų 57-58 punktuose nustatytos tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo tvarkos bei užtikrina, kad tolesnėse pirkimo procedūrose dalyvautų tik tie tiekėjai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Ieškovė, vykdydama perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, 2015 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informavo perkančiąją organizaciją, kad kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatytam reikalavimui grindžia pasiūlyme nurodytų subtiekėjų, turinčių teisę verstis mažmenine prekyba degalais ir prekėmis degalinėse, ištekliais, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius subtiekėjų UAB „Trevena“, UAB „Alauša“ ir UAB „Propano ir butano dujų centas“ teisę verstis nefasuotų naftos produktų mažmenine prekyba. Perkančioji organizacija, gavusi ieškovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimą ir dokumentus, papildomai patikrinusi viešai prieinamą informaciją bei padariusi išvadą, kad ieškovė turi teisę verstis tik didmenine nefasuotų naftos produktų prekyba, 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų 20.1.5 papunktyje nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

56Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo, padarė išvadą, kad pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas keliamas tiekėjui, su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis, o ne subtiekėjams, todėl ieškovė negalėjo savo kvalifikacijos atitikties šiam pirkimo sąlygų kvalifikaciniam reikalavimui grįsti subtiekėjų pajėgumais. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, laikosi nuomonės, kad subtiekimo mastas viešajame pirkime negali būti ribojamos, todėl, jeigu pirkimo sąlygose numatyta galimybė remtis subtiekėjų pajėgumais, reiškia turi būti pripažįstama ir tiekėjo teisė toje dalyje remtis ne tiekėjui, o subtiekėjams išduotomis licencijomis.

57Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais ieškovės argumentais, pirmiausia pasisako dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiekėjo teise verstis specifine viešosios teisės normomis reglamentuojama veikla bei remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais aiškinimo, kadangi teisingas šių pirkimo sąlygų interpretavimas turi tiesioginės įtakos perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumui. Ieškovė, tvirtindama, kad nedraudžiama tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams grįsti subtiekėjų pajėgumais, savo poziciją iš esmės grindžia pirkimo sąlygų 20.1.5 ir 25 punktų nuostatomis bei jų sisteminiu aiškinimu. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovės argumentams, kad viešojo pirkimo sąlygos turėtų būti aiškinamos sistemiškai, tačiau tuo pačiu pažymi, kad sisteminis viešojo pirkimo sąlygų interpretavimas negali lemti priešingos išvados, palyginus su lingvistine aiškinamų pirkimo sąlygų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

58Kaip matyti iš ginčo viešojo pirkimo sąlygų, jų 20.1. punkte numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami tiekėjams, pageidaujantiems dalyvauti pirkime. Vienas iš tokių tiekėjams keliamų reikalavimų – turėti teisę verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugas. Pirkimo sąlygų 25 punkte numatyta, kad teikiant bendrą ūkio subjektų grupės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymą pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nurodytą kvalifikacinį reikalavimą turi atitikti ir pagal nustatytą reikalavimą pateikti tai patvirtinančius dokumentus tie grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal jungtinės veiklos sutartį reikia turėti teisę verstis pirkimo objekto specifiką atitinkančia ūkine veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pirkimo sąlygų 26 punkte numatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdami į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai, tačiau negali perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti (pavyzdžiui, pajamų, pelno rodikliai, įdiegta kokybės vadybos sistema ir pan.). Taigi nurodytose pirkimo sąlygose aiškiai numatyta, kad reikalavimas turėti teisę verstis specifine veikla, tiesiogiai susijusia su perkamu objektu, keliamas pirkime dalyvaujančių tiekėjų, o ne subtiekėjų kvalifikacijai. Nei pirkimo sąlygų 25 punkte, reglamentuojančiame bendro ūkio subjektų grupės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymo pateikimo tvarką, nei 26 punkte, kuriame leidžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tačiau draudžiama perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju, nenumatyta galimybė tiekėjo kvalifikacijai keliamo reikalavimo – teisės verstis pirkimo objekto specifiką atitinkančia ūkine veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, atitiktį grįsti subtiekėjų pajėgumais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė individualų pasiūlymą, todėl pirkimo sąlygų 25 punkte numatyta kvalifikacinių reikalavimų atitikties pirkimo sąlygoms tvarka, keliama ūkio subjektų grupei, veikiančiai jungtinės veiklos sutarties pagrindu, priešingai, nei nurodo ieškovė, jos atžvilgiu negali būti taikoma.

59Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad pirkimo sąlygose numatyta galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nagrinėjamu atveju neeliminuoja paties teikėjo pareigos atitikti jo kvalifikacijai keliamus minimalius reikalavimus, kurie nustatyti siekiant įsitikinti tiekėjo kompetentingumu, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį. Priešingas minėtų pirkimo sąlygų sisteminis aiškinimas dėl jų turinio iškraipymo peržengtų jų interpretavimo leistinumo ribas bei sudarytų prielaidas pirkime dalyvaujančių tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams vertinti skirtingai. Todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirkimo sąlygose numatyta galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais suponuoja galimybę, kad šioje dalyje tiekėjui keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ne tiekėjas, o jo pasitelkti subtiekėjai. Šios išvados nepaneigia apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl perkančiosios organizacijos pareigos įsitikinti būtent tiekėjo, o ne subtiekėjų kvalifikacija, nepasisakė, kokia tiekėjui tenkančių sutartinių įsipareigojimų dalis laikytina pakankama, kad tiekėjas turėtų galimybę pasitelkti subtiekėjus ir remtis jų turimomis licencijomis, kadangi galimybė grįsti tiekėjo kvalifikacijos atitiktį šiam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui subtiekėjų pajėgumais pirkimo sąlygose nėra numatyta. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008).

60Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 20.1.5. punkte nustatytas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo viešojo pirkimo objektu, todėl nekyla abejonių dėl šio reikalavimo tikslingumo ir reikšmės ginčo viešajame pirkime. Reikalaujama turėti teisė verstis kuro, automobilių priežiūros priemonių mažmenine prekyba bei teikti automobilių plovimo paslaugas yra valstybės licencijuojama, kas patvirtina, jog ginčo viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimas neatsiejamas nuo licencijos vykdyti tokio pobūdžio veiklą turėjimo. Be to, teisė verstis atitinkama sertifikuojama (licencijuojama) veikla susijusi ne tik su laimėtojo galimybe su perkančiąja organizacija sudaryti sandorį, tinkamai atlikti iš jo kylančias prievoles, bet ir užtikrina visų tiekėjų sąžiningą konkurenciją. Todėl toks perkančiosios organizacijos nustatytas minimalus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas ne tik pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui, bet ir nediskriminuoja tiekėjų ir neriboja jų konkurencijos bei atitinka VPĮ 34 straipsnio nuostatas. Tai, kad nurodytas reikalavimas yra tikslus ir aiškus, patvirtina aplinkybės, jog pati ieškovė VPĮ ir pirkimo sąlygose nustatyta tvarka nesikreipė dėl šio reikalavimo išaiškinimo, taip pat jo neginčijo. Duomenų, kad aiškinant ir taikant šį pirkimo sąlygų kvalifikacinį reikalavimą perkančioji organizacija elgėsi nevienodai visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams, byloje taip pat nėra. Priešingai, jeigu perkančioji organizacija, įtvirtinusi pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte reikalavimą pačiam tiekėjui turėti teisę (licenciją) užsiimti specialia veikla, tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms vertinimo metu pripažintų galimybę tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pagrįsti subtiekėjų pajėgumais (jiems išduotomis licencijomis), tai reikštų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą ir esminį viešųjų pirkimų principų pažeidimą (VPĮ 27 straipsnio 4-5 dalys, 3 straipsnis).

61Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškovė taip pat grindžia argumentais, kad pirkimo sąlygų 20.1.5. punkte numatytos licencijos turėjimas niekaip neriboja tiekėjo atsakomybės perkančiajai organizacijai už prievolių (ne)įvykdymą, kadangi nesusijęs su tiekėjo turtine padėtimi arba patikimumu. Ieškovės teigimu, reikalavimas pačiam tiekėjui turėti licenciją mažmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais vienoje ar daugiau degalinių nesuteiktų perkančiajai organizacijai jokių papildomų garantijų dėl degalų tiekimo, lyginant su situacija, kai licenciją turi subtiekėjas, nes licencija dėl teisės aktuose nustatyto licencijų išdavimo reglamentavimo gali būti išduota ne tik degalinės savininkui, bet ir nuomininkui ar kitokios sutarties pagrindu degaline besinaudojančiam asmeniui. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. Kadangi apeliantė iš esmės kelia klausimą dėl tiekėjo ir subtiekėjų atsakomybės ribų, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pagrindinių subtiekimo (subrangos) ir jungtinės veiklos skirtumų.

62VPĮ nėra pateikta nei subtiekėjo, nei jungtinės veiklos partnerio sąvokų. Dėl pastarosios galima spręsti iš CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią, tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Taigi, jungtinėje veikloje veikiantys partneriai – tai du ar daugiau tiekėjų VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, kurie kartu perkančiajai organizacijai teikia pasiūlymą, dalyvauja pirkimo procedūrose, jose bendradarbiauja su perkančiąja organizacija (pvz., teikia paaiškinimus), kiekvienas jų turi VPĮ normų tiekėjui suteiktas teises, inter alia teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams – tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815). Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose, juolab kad subrangos mastą viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu.

63Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos skundžiamame sprendime, pagrindinis subtiekimo (subrangos) skirtumas nuo jungtinės veiklos tas, kad subtiekėjo (subrangovo), priešingai, nei partnerio, tiesiogiai su perkančiąja organizacija nesieja prievoliniai teisiniai santykiai: pasiūlymą teikia, viešojo pirkimo sutartį sudaro, už jos vykdymą atsako tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis. Taigi subtiekėjas (subrangovas) tik vykdo viešojo pirkimo dalyviui (viešojo pirkimo sutarties kontrahentui), tenkančių prievolių dalį, bet už visas savo prievoles dalyvis atsako perkančiajai organizacijai (CK 6.650 straipsnis). Vis dėlto, nepaisant jungtinės veiklos partnerio ir subtiekėjo skirtumų, juos sieja tai, kad jie – ūkio subjektai, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdantys dalį tiekėjo prievolės dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo perkančiosios organizacijos naudai. Tačiau dalies ar visos tiekėjo prievolės dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo perkančiosios organizacijos naudai vykdymas subtiekėjų pajėgumais jokiu būdu neatleidžia paties tiekėjo nuo pareigos atsakyti už viešojo pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei jų (ne)tinkamą vykdymą (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis). Juo labiau, kad subtiekimo santykių nustatymas nepriklauso nuo tiekėjo kitiems subjektams deleguojamų darbų (paslaugų) masto. Todėl priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju licencijos verstis specifine veikla (ne)turėjimas turi tiesioginės įtakos tiekėjo kompetentingumui, patikimumui ir pajėgumui tinkamai įgyvendinti pirkimo sutartį. Tuo tarpu, apeliantės argumentai, kad reikalavimas tiekėjui turėti licenciją mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nesuteiktų perkančiajai organizacijai papildomų garantijų dėl degalų tinkamo tiekimo, nepaneigia pirkimo sąlygose, su kuriomis ieškovė sutiko, tiekėjui nustatytos pareigos turėti tokio pobūdžio licenciją. Be to, nurodytuose apeliantės argumentuose iš esmės keliamas klausimas dėl pirkimo sąlygų 20.1.5 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo, tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliantė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neginčijo šio pirkimo sąlygų reikalavimo, teikdama pasiūlymą patvirtino, kad su visomis pirkimo sąlygomis sutinka, neprašė pirkimo sąlygų paaiškinti, kas patvirtina, jog pirkimo sąlygos jai buvo aiškios ir jų teisėtumas ieškovei nekėlė abejonių.

64Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia klausimą dėl netinkamo VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliantės teigimu, nors VPĮ 24 straipsnio 5 dalis ir skirta darbų, prekių ir paslaugų viešajam pirkimui reglamentuoti, tačiau reikalavimas pačiam tiekėjui atlikti pagrindinius darbus skirtas tik darbų viešajam pirkimui. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimu iš esmės sutinka. Kaip matyti iš VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatų pirmojo sakinio, jame numatyta galimybė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, taip pat reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Taigi, kaip teisingai aiškina apeliantė, galimybė reikalauti nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus siejama tiek su prekių, tiek su paslaugų ar darbų pirkimu. Tuo tarpu šio straipsnio antrame sakinyje aiškiai išskirti tik darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, kas patvirtina, jog reikalavimas tiekėjui atlikti pagrindinius darbus taikomas tik darbų viešajam pirkimui. Vienok šių teisės nuostatų aiškinimas nesusijęs su ginčo esme ir nelėmė teismo padarytų išvadų teisingumo bei teisinio rezultato byloje.

65Trečiojo asmens UAB ‚Lukoil Baltija“ procesiniuose dokumentuose taip pat keliamas klausimas dėl ieškovės galimybės remtis kito ūkio subjekto (subtiekėjo), kuris yra restruktūrizuojamas, pajėgumais. Kadangi subtiekėjų galimybės įvykdyti dalį tiekėjo prievolės dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai susijusios su paties tiekėjo patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad tik dėl pirkimo procedūrų metu tiekėjo pasitelkto subtiekėjo restruktūrizavimo tiekėjui savaime neužkertamas kelias dalyvauti pirkimo procedūrose VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kadangi šioje įstatymo nuostatoje kalbama apie perkančiosios organizacijos galimybę pirkimo dokumentuose nustatyti draudimą dalyvauti viešajame pirkime restruktūrizuojamiems tiekėjams, o ne subtiekėjams. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo metu subtiekėjo pajėgumai, susiję su atitinkamu viešuoju pirkimu, gali pasikeisti (veiklos nuostolingumas, pelningumas ir pan.). Dėl šių priežasčių perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu sužinojusi apie subtiekėjo restruktūrizavimą, turėtų kreiptis į tiekėją ir paprašyti pateikti informaciją, patvirtinančią subtiekėjo tam tikrus kvalifikacijos ar kokybinės atrankos (mokestinių prievolių įvykdymas ir pan.) duomenis (VPĮ 39 straipsnis). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tokia galimybe pasinaudojo bei kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti duomenis, kaip ketinamas pasitelkti restruktūrizuojamas subtiekėjas UAB „Kvistija“ sugebės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus sutarties vykdymo metu. Ieškovė, atsakydama į šį perkančiosios organizacijos prašymą, paaiškino, kad įmonės restruktūrizavimo procesas vykdomas sėkmingai, todėl abejoti restruktūrizuojamo subtiekėjo galimybėmis bendradarbiauti su tiekėju ateityje nėra pagrindo. Jokių įrodymų, pagrindžiančių restruktūrizuojamo subtiekėjo galimybes restruktūrizavimo proceso eigoje ar pasibaigus šiai procedūrai sėkmingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės paaiškinimas, nepateikus jokių duomenų apie įmonės restruktūrizacijos proceso eigą, nelaikytinas tinkamu subtiekėjo pajėgumų pagrindimu bei kelia pagrįstų abejonių dėl restruktūrizuojamo juridinio asmens galimybių įvykdyti jam priskirtus viešojo pirkimo sutarties įsipareigojimus bei atitinkamai dėl paties tiekėjo patikimumo. Todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad ieškovei neįrodžius restruktūrizuojamo subtiekėjo patikimumo, restruktūrizavimo procedūros subtiekėjui vykdymas ir faktinės situacijos, susijusios su subtiekėjo pajėgumų vertinimu, pasikeitimas gali turėti tiesioginės įtakos paties tiekėjo, kuris visu mastu remiasi subtiekėjų pajėgumais, galimybėms tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

66Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka ir procesiniam rezultatui byloje.

67Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

70Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

71Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lietuviškų degalinių tinklas“... 5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 24 d. pateikė pasiūlymą... 6. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LUKOIL BALTIJA“ (toliau –... 8. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC PETROLEUM“ (toliau –... 9. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė S. F. & Retail Lietuva (toliau... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės... 13. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tiekėjo teisės... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovė negrindžia savo kvalifikacijos atitikties... 15. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinis... 16. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kuri siekia sudaryti su atsakove sutartį... 17. Remdamasis išdėstytais motyvais, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė... 18. Teismas pažymėjo, kad analogiškai reglamentuojamas darbų pirkimas, kuomet... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 20. Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ apeliaciniame skunde prašo... 21. 1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turi... 22. 2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjas, ketinantis... 23. 3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjui draudžiama remtis... 24. 4. Pirmosios instancijos teismas VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas taiko... 25. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygų 25... 26. 6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis Viešųjų... 27. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi... 29. 2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad perkančioji... 30. 3. Ginčo viešojo pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų galimybės pasitelkti... 31. 4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turi... 32. 5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinis... 33. 6. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju... 34. Trečiasis asmuo UAB „LUKOIL BALTIJA“ atsiliepime į apeliacinį skundą su... 35. 1. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose reikalavimą... 36. 2. Lietuvos Respublikoje galimybė plėtoti mažmeninę prekybą degalais yra... 37. 3. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 38. 4. Pirkimo sąlygų 26 punkte numatyta, kad tiekėjas negali perimti ir... 39. Tretieji asmenys UAB „BALTIC PETROLEUM“ ir UAB S. F. & Retail Lietuva... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 42. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo... 43. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų... 44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių... 45. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės kvalifikacijos atitiktį... 46. Nagrinėjamu atveju byloje keliami klausimai dėl tiekėjos UAB „Lietuviškų... 47. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai... 48. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai... 49. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek... 50. Dėl tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems... 51. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar... 52. Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga... 53. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tiekėjams nustačiusi... 54. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo... 55. Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ perkančiajai organizacijai... 56. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl perkančiosios... 57. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais ieškovės... 58. Kaip matyti iš ginčo viešojo pirkimo sąlygų, jų 20.1. punkte numatyti... 59. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad pirkimo sąlygose numatyta... 60. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 20.1.5. punkte nustatytas... 61. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškovė taip pat... 62. VPĮ nėra pateikta nei subtiekėjo, nei jungtinės veiklos partnerio sąvokų.... 63. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos skundžiamame sprendime,... 64. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia klausimą dėl netinkamo VPĮ 24... 65. Trečiojo asmens UAB ‚Lukoil Baltija“ procesiniuose dokumentuose taip pat... 66. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų... 67. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 70. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 71. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti...