Byla e2-1028-555/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ atstovams S. G. ir advokatui M. B.,

4atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokatui L. L.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

6ieškovė UAB „Kėdainių aruodai“ kreipėsi į tesimą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Š. 1 048 021,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodo, kad jos veiklos sritys yra grūdų supirkimas, džiovinimas, valymas, laikymas ir sandėliavimas bei didmeninė prekyba grūdais, vykdant grūdų importą bei eksportą. Vykdydama savo veiklą, bendrovė sudaro pirkimo-pardavimo sutartis su pardavėjais, auginančiais ir parduodančiais grūdus, taip pat pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, kurie superka grūdus iš bendrovės. Ieškovės praktikoje paprastai sudaromos dvejopo pobūdžio sutartys: išankstinės sutartys – tai žaliavos (kviečių, rapsų, pupų ir kt.) sutartys su pardavėjais ir sutartys su pirkėjais, kurios sudaromos dėl žaliavos pirkimo ir pardavimo iki derliaus – įprastai iki einamųjų metų liepos 15 dienos (tokios sutartys pasižymi didele rizika, kadangi žaliavos pirkimas ir pardavimas yra vykdomas nežinant faktinio žaliavos kiekio bei kokybės; dėl klimatinių sąlygų, kitų aplinkybių, dažni atvejai, kai ūkininkai neišaugina ir nepristato sutarto kiekio ar kokybės žaliavos; neįvykdžiusi įsipareigojimų savo klientams ieškovė moka „baudas“ – atpirkimo mokestį (angl. k. „wash out“); sutartys po derliaus nuėmimo (tokios sutartys pasižymi mažu neįvykdymo rizikos laipsniu, kadangi sudarant sutartis yra žinoma, kiek ir kokios kokybės žaliavos turi ūkininkai bei kiek ir kokios kokybės žaliavos reikia bendrovės klientams). Netinkamai valdant išankstinių sandorių riziką bendrovė gali patirti ypatingai didelių nuostolių, gali suprastėti bendrovės kreditingumas, reputacija. Tokio verslo, kurį vykdo bendrovė, praktikoje, yra įprasta, jog išankstiniai sandoriai ne daugiau kaip 30 procentų, o sandoriai po derliaus – 70 procentų viso portfelio. Toks sandorių pasiskirstymas sudaro prielaidas optimaliai paskirstyti apyvartines lėšas, užtikrinti tinkamą ir pelningą bendrovės veiklą. Ieškovė teigia, kad pagal bendrovės vidaus politiką, didesnis išankstinių sandorių procentas viršija normalią verslo riziką ir galimas tik išimtinais atvejais. Atleidus atsakovą iš valdytojo pareigų, naujasis vadovas iniciavo ir parengė rizikos valdymo politiką, kuri 2017 m. rugpjūčio 10 d. valdybos posėdyje buvo patvirtinta. Rizikos politikos valdymo 2 punkte numatyta, kad išankstiniai pardavimo sandoriai negali viršyti daugiau nei 30 procentų einamojo pardavimo biudžeto.

8Ieškovė taip pat nurodo, kad buvo pasikreipta į nepriklausomą auditorių MB „Apruva“, kuri atliko bendrovės sandorių analizę ir parengė ataskaitą. Laikotarpiu, kurio metu buvo vykdomas vidinis auditas, bendrovė patyrė 13 410,00 Eur nuostolių atlyginimams vidinio tyrimo komisijos nariams. Įvertinus bendrovės sudarytus sandorius per 2016 m. sezoną, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. liepos 4 d., audito metu nustatyta, kad bendrovės pardavimo ir pirkimo sutarčių sudarymo ir vykdymo strategija buvo ypatingai rizikinga. Bendrovė išankstiniais sandoriais įsipareigojo klientams parduoti ir pristatyti 132 500 tonų žaliavos, t. y. 38 procentai sutarčių nuo biudžeto, tuo tarpu išankstinių pirkimo sutarčių buvo sudariusi 116 352 tonoms žaliavų, t. y. 20 procentų nuo biudžeto pelno. Taigi, jau sezono pradžioje, sudarydamas išankstinius sandorius, bendrovės vadovas (atsakovas) ignoravo faktą, kad bendrovės įsipareigojimai gali būti neįvykdyti, nes nėra sudaryta pakankamai žaliavos pirkimo išankstinių sutarčių su ūkininkais, net nevertinant fakto, kad dalis išankstinių sutarčių gali būti neįvykdytos dėl prasto derliaus, t. y. bendrovė buvo įsipareigojusi parduoti grūdų daugiau nei jų turėjo/galėjo nupirkti, nenumatant jokių galimiems nuostoliams (washout) padengti mechanizmų. Dėl netinkamo bendrovės veiklos organizavimo, tinkamo rizikos neįvertinimo, akivaizdaus aplaidumo, bendrovė 2016 m. sezono metu nepristatė 76 500 tonų žaliavos klientams, t. y. net 58 procentų sutartinių sandorių neįvykdymas. Tuo tarpu ūkininkai bendrovei nepateikė beveik 30 000 tonų žaliavos. Faktinis sutarčių vykdymas parodo, kad net jei ūkininkai ir būtų pristatę trūkstamą grūdų kiekį (beveik 30 000 tonų), bendrovė vis tiek nebūtų galėjusi pristatyti 46 500 tonos žaliavos klientams ir bet kokiu atveju būtų patyrusi nuostolį, t. y. dėl 46 500 tonų žaliavos apskritai nebuvo sudariusi pirkimo sutarčių, nors turėjo įsipareigojimus tokį kiekį pristatyti klientams. Iš viso bendra baudų suma pagal neįvykdytus bendrovei tiekėjų įsipareigojimus pagal pirkimo sutartis siekė 1 179 476,00 Eur, nepristatytas kiekis sudarė 29 478 tonas grūdų. Ieškovė teigia, kad bent dalies netesybų išieškojimas iš ūkininkų būtų sumažinęs bendrovės nuostolius, t. y. bendrovė galėjo išieškoti netesybas iš ūkininkų, tačiau to nedarė, o visiškas ūkininkų atleidimas nuo netesybų nėra pagrįstas. Ieškovė vertina, kad bent 10 procentų netesybų sumos (117 947,00 Eur) galėjo ir turėjo būti išieškota, tuo tarpu šiuo metu tokios galimybės nėra, kadangi yra suėjęs netesybų išieškojimo senaties terminas. Atitinkamai dėl negalėjimo įvykdyti pardavimo sutarčių bendrovės patirtas nuostolis pagal neįvykdytas, bet atpirktas pardavimo sutartis siekė 774 460,00 Eur. Iš Audito ataskaitos priedo matyti, jog bendrovės nuostoliai pagal atpirkimo sandorius buvo ypatingai dideli tik 2016-2017 metais, kai atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas.

9Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas, kaip bendrovės valdytojas, yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, tinkamų ir savalaikių verslo sprendimų priėmimą, tinkamą rizikos įvertinimą ir suvaldymą, organizuojant ir vykdant bendrovės komercinę veiklą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė fiduciarinių pareigų – rūpestingumo ir lojalumo, pažeidimu. Atsakovas, sudarydamas sandorius viršijo įprastą verslo riziką, kadangi neįvertino galimų išorinių veiksnių, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, kaip patyręs vadovas. Akivaizdžiai neprotingos rizikos priėmimas lėmė didelius bendrovės nuostolius apie kurių atsiradimą jau buvo galima spręsti sandorių sudarymo metu. SEB banko pritaikytos sankcijos patvirtina netinkamą rizikos valdymą, t. y. bendrovei neįvykdžius įsipareigojimo dėl kredito padengimo rodiklio, kuris negalėjo būti mažesnis kaip 1,2, pritaikytas sutarties su SEB banku sąlygų nevykdymo administravimo mokestis – 1 038,48 Eur, taip pat padidintos SEB banko palūkanos, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. sudaro 14 443,00 Eur. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas sudarė išskirtines ir nepagrįstas verslo sąlygas trims žaliavos tiekėjams ŽŪB „Miegėnai“, V. R. ir V. Č., iš kurių už nepagrįstai didelę kainą buvo perkamos žaliavos, t. y. išmokėjo avansus nesilaikydamas bendrovėje nustatytos avansų mokėjimo tvarkos, atleido tiekėjus (ūkininkus) nuo sutarčių vykdymo, nors neįvykdymas buvo labai didelis, dalyvavo sandorių sudaryme ir vykdyme, nors tokia praktika bendrovėje nebuvo įprasta, kas rodo, atsakovo galima suinteresuotumą ir asmeninės naudos siekimą, veikimą interesų konflikto situacijoje. Dėl sudarytų sandorių su privilegijuotais tiekėjais bendrovė už kviečius permokėjo 126 723,00 Eur. Be kita ko, ieškovė įrodinėja ir tai, kad atsakovas nevykdė ir kitų jam, kaip bendrovės vadovui, keliamų pareigų, t. y. netinkamai organizavo bendrovės veiklą, neparengė rizikų valdymo tvarkos, teikė klaidinančią ir neišsamią informaciją bendrovės valdybai, slėpė tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Ieškovė teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina netinkamą atsakovo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų vykdymą, kas lėmė žalos padarymą bendrovei, kurią sudaro 1 048 021,00 Eur suma (13 410,00 Eur+ 117 947,00 Eur+ 774 460,00 Eur+ 1 038,48 Eur+ 14 443,00 Eur+ 126 723,00 Eur).

10Atsakovas V. Š. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtu veiksmų ar neveikimo. Atsakovo vadovavimo ieškovei metu, sandorių sudarymas atitiko įprastą verslo riziką. Sudarant sandorius buvo atsižvelgiama tiek į turimą informaciją, tiek į pagrindinės akcininkės J. B. ir patronuojančios bendrovės nurodymus bei keliamus reikalavimus ieškovės augimui. Tuo tarpu ieškovės nurodoma tariamai įprasta verslo praktika, kad išankstiniai sandoriai turėtų sudaryti ne daugiau 30 procentų visų sandorių, neegzistuoja ir nėra visuotinai taikoma. Ieškovė klaidinga teismą, teigdama kad 132 500 tonų nuo biudžeto pardavimo plano – 490 161 tonų, yra 38 procentai, kadangi šis kiekis sudaro tik 27 procentus. Be to, įvertinus leidžiamą paklaidą ir pačios ieškovės sukurtą teoriją apie 30 procentų ribą, 38 procentai išankstinių sandorių kiekis taip pat negalėtų būti vertinamas kaip rizikinga strategija. Ieškovės pateikta 2016 m. derliaus pirkimo bei pardavimo sandorių inventorizacijos ataskaita taip pat negali būti laikoma tinkamu nuostolių įrodymu ar bylai reikšmingu dokumentu, kadangi ieškovė turėjo galimybę kontroliuoti šios ataskaitos turinį, pateikdama ne visas pardavimo sutartis, neatskleisdama su atpirkimo (washout) sandorių sudarymu susijusių aplinkybių ir jų pasekmių. Ieškovė neatskleidžia visų atpirkimo (washout) sandorių sudarymo aplinkybių, kadangi jos nurodomi atpirkimo sandoriai buvo sudaryti įvairiais tikslais, didelė dalis jų generavo pelną (ieškovė neatskleidė iš atpirkimo sandorių gautos naudos). Sudarant 2016 m. sezono grūdų pardavimo išankstinius sandorius buvo atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį ir skaičius, tačiau prastą 2016 m. derlių, turėjusį įtakos ieškovės nuostolių atsiradimui, lėmė būtent klimato sąlygos, ko pasėkoje pablogėjo derliaus kokybė.

11Atsakovas taip pat teigia, kad jis nepažeidė ir lojalumo pareigos ieškovei, neprotegavo ir niekaip kitaip nebuvo suinteresuotas tiekėjų ŽŪB „Miegėnai“, V. R. ir V. Č. sandoriais. Nurodo, kad šie tiekėjai yra vieni stambiausių ūkininkų Kėdainių rajone ir antras didžiausias grūdų tiekėjas ieškovei, vieninteliai neturintys elevatoriaus, dėl ko ieškovei yra paranku bendradarbiauti su jais, kadangi tiekiant šlapius grūdus, ieškovė tokiu būdu uždirba ir iš grūdų džiovinimo bei grūdų kokybės gerinimo. Atsakovas pažymi, kad ieškovė iš tiekėjų pirko net didesnius kiekius 2017 m. derliaus grūdų nei buvo sutarta, patvirtindama, kad sutarta kaina jai yra tinkama. Be to, priešingai nei teigiama ieškinyje, iš sudarytų sandorių su minėtais tiekėjais buvo gautas pelnas, kadangi grūdai buvo parduoti didesne nei įsigijimo kaina, todėl ieškovė net nepatyrė nuostolių. Atsakovas tiesiogiai dalyvaudamas sandorių su tam tikrais tiekėjais sudaryme, veikė tik ieškovės interesais, siekė palaikyti gerus santykius su stambiausiais ir svarbiausiais bendrovei tiekėjais. Iki pat atsakovo pasitraukimo iš užimamų pareigų buvo likę tik keli tiekėjai, kurie pageidavo bendrauti būtent su atsakovu. Ieškovė nepatyrė ir jokių nuostolių dėl minėtiems tiekėjams išduotų avansų. Avansų išdavimas atitiko nustatytą avansų išdavimo tvarką – avansai patvirtinti valdytojo parašu, be to, grūdai pagal 2016 m. gruodžio 22 d. sutartis 2017 m. derliaus grūdams su šiais tiekėjais jau buvo pristatyti ieškovei ir jų iš tiekėjų įsigyta netgi daugiau.

12Atsakovas nurodo, kad atsakingai ir rūpestingai vykdė visas vadovui keliamas pareigas, iš įsipareigojimų nevykdančių grūdų pardavėjų reikalavo atsakomybės, bandė rasti kompromisinį susitarimą. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ūkininkus iš tiesų nevykdžiusius sutarčių, kad su jais nebuvo rastas taikus susitarimas, kad dėl to ieškovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Be to, priešingai nei įrodinėja ieškovė, bendrovėje galiojo ir buvo taikomi valdymo principai, kuriais vadovavosi bendrovės darbuotojai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo 2017 m. gegužės mėn. paruoštoje Rizikos valdymo politikoje rizikos valdymo gairės buvo labiau formalizuotos ir detalizuotos, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, nesudaro pagrindo teigti, jog iki tol bendrovėje nebuvo vertinama rizika ar jos valdymui nebuvo numatyta priemonių. Ieškovė taip pat nemotyvuota ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas slėpė informaciją nuo valdybos ar teikė klaidingą informaciją.

13Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė padarytos žalos fakto ir dydžio. 774 460,00 Eur dydžio mokėjimai, kuriuos ieškovė atliko atpirkdama sutartis, grūdų versle yra įprasti atpirkimo sandoriai, kurių didžioji dalis padėjo ieškovei generuoti pajamas. Ieškovė nepagrindė turėjusi ir 126 723,00 Eur nuostolių dėl tariamos permokos už tiekėjų įgytus grūdus, priešingai, pardavusi tiekėjų grūdus ieškovė gavo pelną. Byloje nepateikta įrodymų ir dėl ieškovės sumokėtų 14 443,00 Eur palūkanų, kredito sutartis, iš kurios matytųsi skolinimosi iš banko sąlygos, duomenų, kurie patvirtintų, kad nutraukus sutartis su ūkininkais iš tiesų buvo patirti nuostoliai ar nebuvo prieita prie taikaus susitarimo su tiekėju. Nepagrįsti ir ieškovės nurodyti 13 410,00 Eur nuostoliai atlyginimams vidinio tyrimo komisijos nariams, kurių veiklos rezultatas – dviejų puslapių ataskaita, galėjo būti parengta per dvi valandas. Atsakovas pažymi ir tai, kad tarp jo veiksmų ir nurodomos ieškovės žalos nėra priežastinio ryšio, kadangi ieškovės pasirinktas kelias ieškoti kompromiso su ūkininkais yra verslo sprendimas, užtikrinantis ieškovės veiklos tęstinumą ir skatintas koncerno Vikonda vadovybės, tuo tarpu 2016 m. nuostoliai yra patirti dėl itin 2016 m. suprastėjusios sezono derliaus kokybės, kurios atsakovas objektyviai negalėjo numatyti. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovas priimdamas ginčo sprendimus, galėjo numatyti žalą (jei vertinti, kad tokia buvo padaryta). Ieškovė taip pat nepateikė ir įrodymų dėl atsakovo kaltės, visi verslo sprendimai buvo priimti neperžengiant protingos komercinės rizikos ribų ir atsižvelgiant į įprastą bendrovės veiklos praktiką. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlyga, o ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

14Ieškinys atmestinas.

15Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 2 d. ieškovės valdybos sprendimu atsakovas nuo 2012 m. sausio 3 d. buvo paskirtas bendrovės valdytoju (6-7 priedai), tą pačią dieną buvo pakeista su atsakovu 2011 m. spalio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 60, nurodant atsakovo pareigas, kad jis yra valdytojas (8 priedas), t. y. administracijos vadovas pagal kooperatinės bendrovės įstatus. Bendrovės valdybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu atsakovas nuo pareigų nušalintas bei sustabdyti jo įgaliojimai, sprendimą grindžiant būtinuoju reikalingumu ir siekiu išvengti didelės žalos bendrovei.

16Ieškovė atsakovui reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį grindžia tuo, jog atsakovas, elgdamasis nerūpestingai ir aplaidžiai bei pažeisdamas savo fiduciarines pareigas bendrovei, sudarė išskirtines ir niekuo nepagrįstas verslo sąlygas privilegijuotiems tiekėjams – sandoriai buvo sudaryti aukštesnėmis kainomis nei įprasta, nereikalavo iš pardavėjų sumokėti baudas (netesybas), prisiėmė įsipareigojimus, kurių bendrovė objektyviai negalėjo įvykdyti, o taip pat teikdamas klaidingą informaciją tretiesiems asmenims pablogino bendrovės dalykinę reputaciją.

17Nagrinėjamu atveju žala, kurią įrodinėja ieškovė, kildinama iš vadovo veiklos „išoriniuose“ santykiuose, todėl vadovui, nustačius visas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti, taikoma civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus.

18Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

19Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

20Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

21Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nurodžiusi, kad jos veiklos rezultatai parduodant 2016 m. sezono (nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. liepos 4 d.) derlių yra ypatingai prasti bei, kad per 2016 finansinius metus bendrovė patyrė 795 829,00 Eur nuostolį (2 t., b. l. 124), o per 2017 finansinių metų pirmą pusmetį dar papildomai 1 571 675,00 Eur nuostolį (3 t., b. l. 105), įrodinėja, kad didžiąją dalį veiklos nuostolio lėmė išankstinių sandorių neįvykdymas.

22Ieškovė nurodė, kad jos veiklos sritys yra grūdų supirkimas, džiovinimas, valymas, laikymas ir sandėliavimas bei didmeninė prekyba grūdais, vykdant grūdų importą bei eksportą. Bylos duomenys įgalina spręsti, kad vykdydama savo veiklą, ieškovė sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis su pardavėjais, auginančiais ir parduodančiais grūdus bei pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, kurie supirkinėja grūdus. Šalys pripažįsta, kad pagal verslo praktiką, sutartys su pardavėjais ir sutartys su pirkėjais buvo sudaromos veidrodiniu principu, t. y. sutartys su pirkėjais sudaromos ir įsipareigojimai parduoti tam tikrą kiekį ir tam tikros kokybės (klasės) grūdus prisiimami, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokios kokybės (klasės) grūdų įsipareigojama nupirkti iš pardavėjų (ūkininkų). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovo vykdyta 2016 m. derliaus bendrovės pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymo strategija buvo rizikinga, nes pagal bendrovėje nusistovėjusią įprastą verslo praktiką turėjo būti sudaroma ne daugiau 30-40 procentų išankstinių sandorių, tuo tarpu per ginčo laikotarpį bendrovė išankstiniais sandoriais buvo įsipareigojusi parduoti daugiau nei 38 procentus, o išankstiniais sandoriais planavo nupirkti tik 20 procentų išankstiniais sandoriais parduoto kiekio. Nors ieškovė pripažįsta, kad išankstinių sandorių sudarymo tvarka, atsakovui einant vadovo pareigas bendrovėje nebuvo patvirtinta, teigia, kad bendrovei įsipareigojus parduoti grūdų daugiau nei jų turėjo/galėjo nupirkti, dėl atsakovo neveikimo bendrovėje nebuvo numatyti jokie mechanizmai galimiems nuostoliams (washout sandoriams) padengti.

23Byloje pateikti duomenys apie washout bendrovės sandorių sudarymą. Šalys vienodai aiškina terminą washout, kuris reiškia, kad du rinkos dalyviai, turėdami tas pačias sandorio sąlygas (tokias, kaip žaliava ir kiekis), susitaria dėl sandorio įvykdymo be realaus prekių pristatymo, t. y. sudaromas priešpriešinis sandoris, kuriuo atperkamas sutartas patiekti/įsigyti kiekis, ir sumokamas skirtumas tarp atperkamo sandorio pardavimo kainos ir tokio kiekio žaliavos pirkimo kainos rinkoje.

24Ieškovė nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, neįrodinėjo, jog washout sandorių sudarymu kaip tokių, bendrovei buvo padaryta žala, priešingai, pripažino, kad atpirkimo sandoriai buvo būtini, nes bendrovė neturėjo reikiamo kiekio atitinkamos kokybės grūdinių kultūrų, kurias buvo įsipareigojusi parduoti išankstiniais sandoriais, todėl teismo vertinimu akivaizdu, jog washout sandorių sudarymu buvo siekiama minimizuoti bendrovės nuostolius.

25Minėta, kad ieškovė reikalavimą atlyginti žalą iš atsakovo grindžia atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, argumentuodama tuo, jog atsakovas, nepatvirtinęs išankstinių sandorių sudarymo tvarkos, nenumatęs mechanizmo galimiems washout sandorių nuostoliams padengti netinkamai valdė išankstinių sandorių riziką.

26Nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių. Todėl ir atsakomybė jiems taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą, kurio numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmų sprendimo priėmimo metu teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei.

27Tiek išankstinių, tiek ir grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo sandoriai savo pobūdžiu yra verslo sprendimai, todėl byloje būtina nustatyti, ar atsakovo nesaugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kartu kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog vadovo nuo civilinės atsakomybės taikymo nesaugo verslo sprendimo taisyklė, jei pažeista rūpestingumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Teismų praktikoje rūpestingumo pareiga, kaip viena iš fiduciarinių valdymo organo pareigų, apibūdinama dviem aspektais – visų pirma rūpestingumo pareiga nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties valdymo organo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, valdymo organas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta, t. y., kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos ribojimų.

28Nors ieškovas byloje kelia klausimą, jog atsakovo vykdyta sutarčių sudarymo strategija buvo rizikinga, neatitiko įprastos verslo praktikos, tačiau pripažįsta, kad bendrovėje lokaliniu aktu, įmonei veikiant pelningai, nebuvo nustatyta praktika (tvarka) dėl išankstinių sandorių sudarymo procentine išraiška. Atsakovas nurodė, jog laikotarpiu 2012-2015 m., taikant tą pačią išankstinių sandorių sudarymo strategiją, ieškovė turėjo 2 670 300,15 Eur grynojo pelno, poreikio nustatyti nuostolių kompensavimo ar išankstinių sandorių sudarymo tvarką, įmonei veikiant pelningai, t. y. egzistuojant galimybei rinkoje įsigyti riekiamą kiekį reikiamos kokybės grūdų, nebuvo, todėl ir prekybos rinkose veikiančios bendrovės, atsižvelgdamos į pasitvirtintus planus ir siekiamus rezultatus, pagrindinius to laikotarpio uždavinius, pačios pasirinkinėjo skirtingus modelius, kuriais vadovaujantis sudarinėjo pirkimo ir pardavimo sandorius. Sutiktina ir su atsakovo argumentais, jog ieškovė neįrodė, kad tokia bendra praktika egzistuoja ir kitose, analogišką veiklą vykdančiose įmonėse, todėl yra pagrindas išvadai, kad byloje surinktais duomenimis nenustatyta, kad atsakovas, sudarydamas išankstinius sandorius pažeidė bendrovėje nustatytą tvarką ar galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad išankstiniai sandoriai nenaudingi bendrovei. Kita vertus, ieškovės pateikti argumentai apie pateisinamą riziką, sudarant 30-40 proc. išankstinių sandorių yra artimi bendrovės sudarytiems ginčo laikotarpiu išankstinių sandorių apimtims. Visuotinai žinomos aplinkybės apie gamtines sąlygas 2016 m. derliaus nuėmimo laikotarpiu, kurios turėjo įtakos derliaus (grūdų) kokybei taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad sudarydamas išankstinius sandorius atsakovas veikė akivaizdžiai nerūpestingai.

29Ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas nereikalavo iš ūkininkų, pažeidusių sutartis, sumokėti netesybas, todėl ieškovas negavo lėšų, kuriomis būtų galėjęs išmokėti sutartines netesybas savo pirkėjams, ir dėl to prašo iš atsakovo priteisti 117 947,00 Eur žalą, sudarančią 10 procentus nuo galimai neišsireikalautų baudų iš grūdų pardavėjų. Teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, jog ieškovė galėjo gauti lėšas, kuriomis būtų galėjusi išmokėti sutartines netesybas savo pirkėjams, remiasi prielaida bei nepateikė jokių tokio teiginio įrodymų. Minėta, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog dėl oro sąlygų 2016 m. derliaus kokybė buvo itin prasta, rinkoje buvo apribota galimybė įsigyti reikiamos kokybės grūdinių kultūrų. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrovė kreipėsi į teismus dėl nuostolių iš ūkininkų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų, prisiteisimo (2 t., b. 1. 92-94). Įvertinus liudytojo J. Š. parodymus, kuriais liudytojas nurodė, kad pretenzijų sumokėti baudas ūkininkams pateikimo atveju, ūkininkai atsisakydavo sekančiais metais su ieškove bendradarbiauti, teismo vertinimu, pateisinami bendrovės vadovo veiksmai, jog siekiant išlaikyti santykius su ūkininkais, buvo vedamos derybos, stengiamasi rasti kitą išeitį ir bendrą sprendimą su ūkininkais padengti nuostolius kita forma.

30Kita vertus, pripažintina, kad vien kreipimasis į teismą dėl netesybų priteisimo nepatvirtina, kad visais atvejais, ar 10 procentų, kaip nurodo ieškovė, sankcijos ūkininkams būtų taikomos, taip pat, kad kreipimasis į teismą dėl sankcijų taikymo, savaime neįrodo, kad sankcijų taikymo atveju priteistos sumos būtų realiai išieškotos, t. y. nukreipiamos ieškovės netesyboms padengti.

31Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas sudarė išskirtines ir niekuo nepagrįstas verslo sąlygas privilegijuotiems tiekėjams – sandoriai buvo sudaryti aukštesnėmis kainomis nei įprasta, buvo išmokėti avansai nesilaikant bendrovėje nustatytos avansų mokėjimo tvarkos, privilegijuoti tiekėjai atleisti nuo netesybų sumokėjimo. Be to, ieškovės teigimu asmeninis atsakovo dalyvavimas vykdant sandorius rodo jo galimą suinteresuotumą ir asmeninės naudos siekimą.

32Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su V. R. 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė kviečių tiekimo sutartį Nr. 17/0040, pagal kurią V. R. įsipareigojo ieškovei pristatyti 3 003 tonas kviečių, kurių vienos tonos kaina – 170 Eur, su V. Č. 2016 m. gruodžio 22 d. kviečių tiekimo sutartį Nr. 17/0042, pagal kurią V. Č. įsipareigojo pristatyti 1 188 tonas kviečių, kurių vienos tonos kaina – 169 Eur ir 2016 m. gruodžio 22 d. su ŽŪB „Miegėnai“ kviečių tiekimo sutartį Nr. 17/0044, pagal kurią ŽŪB „Miegėnai“ įsipareigojo pristatyti 2 100 tonas kviečių, kurių kaina – 168,00 Eur.

33Ieškovė nurodžiusi, kad bendrovės fiksuota kviečių pirkimo kaina 2016 m. gruodžio 22 d. buvo 149 Eur/t., o bendrovės konkurentai UAB „Agrorodeo“ bei UAB „Litagra“ 2016 m. gruodžio 22 d. kviečius pirko mokėdami po 142 Eur/t. ir 146 Eur/t., teigia, kad bendrovė iš privilegijuotų tiekėjų kviečius pirko vidutiniškai 20 Eur/t. brangiau nei tuo metu buvusi bendrovėje fiksuota kaina bei 23 Eur/t. brangiau nei rinkos kaina. Kadangi nėra jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paaiškinti, kodėl bendrovė tokius didelius kiekius kviečių pirko taip brangiai, ieškovė vertina atsakovo asmeninį įsitraukimą į sutarčių vykdymą su privilegijuotais tiekėjais, rūpinimasis sandoriais, kaip galimą atsakovo asmeninį suinteresuotumą ir naudos siekimą.

34Atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, jog sandorių sudarymas su minėtais asmenimis bendrovei buvo nenaudingas, nurodė, kad kainą įtakojo tai, kad šių grūdų augintojų grupė yra viena stambiausia Kėdainių rajone ir antra didžiausia grūdų tiekėja bendrovei, neturinti elevatoriaus ir tokiu būdu bendrovė gavo pajamų iš šių tiekėjų pristatytų grūdų džiovinimo. Be to, nustatant grūdų pirkimo kainą buvo siekiama kompensuoti kainų skirtumą už praėjusių metų derliaus pristatymą. Atsakovo teigimu, bendrovę tenkino sutarta grūdų kaina, nes ir po atsakovo atleidimo iš šios ūkininkų grupės buvo įgytas papildomas grūdų kiekis.

35Pripažintina, kad bendrovės veiklos tikslas – pelno siekimas. Byloje esant duomenims (t. 10, b. l. 5), kad ekstra klasės kviečius bendrovė realizavo už 200,53 Eur/t., sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės teiginys, jog nurodytomis sutartimis, net ir įvertinus, jog sutarčių kaina buvo nustatyta aukštesnė nei įprasta, jog sandoris sudarytas turint interesų konfliktą, ar buvo bendrovei nenaudingas, nėra įrodytas. Byloje pateiktos 2016 m. gruodžio 22 d. sutartys su tiekėjais, patvirtina atsakovo argumentus, jog šiomis 2017 m. sudarytomis sutartimis buvo siekiama kompensuoti nepriemoką šiems tiekėjams už 2016 m. derlių (3 t., b. 1. 90-94). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas E. C.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė byloje surinktais įrodymais nepagrindė prielaidų apie atsakovo suinteresuotumą sudaryti sutartis, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos sandoriui, kaip akivaizdžiai viršijančiam protingą ekonominę riziką, pripažinti.

36Ieškinyje taip pat įrodinėjama, kad atsakovas pažeidė Kėdainių aruodai avansų mokėjimo tvarką, kadangi avansai tiekėjams už 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytas sutartis buvo išmokėti negavus avansų komiteto patvirtinimo, viršijant nustatytas maksimalias avansų išmokėjimo sumas.

37Su šiais argumentais sutikti pagrindo taip pat nėra, kadangi byloje pateikti mokėjimai 200 000,00 Eur (mokėjimo nurodymai Nr. 17063, 17064, 17065) yra atlikti už 2016 m. derlių dalis ir tik 400 000,00 Eur (mokėjimo nurodymai Nr. 17071, 17072, 17073) yra skirti už naująjį 2017 m. derlių.

38Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, jog nebuvo pažeista avansų pagal išankstines grūdų tiekimo sutartis išmokėjimo tvarka, nes avansus, nors ir neatitinka, bet kurios avansų tvirtinimo ir išdavimo taisyklėse numatytos sąlygos, tvirtinti galima tik esant valdytojo ar jo įgalioto/pavaduojančio asmens sutikimui, todėl atsakovo, kaip Kėdainių aruodai valdytojo, parašas patvirtina, kad net jei tiekėjams išduoti avansai neatitiko kažkurios iš nustatytų sąlygų, tam buvo duotas Kėdainių aruodai valdytojo leidimas, be to, avansinių sumų išmokėjimu žala bendrovei nebuvo padaryta, kadangi grūdai pagal 2016 m. gruodžio 22 d. sutartis su tiekėjais buvo pristatyti, todėl darytina išvada, kad ieškovei už pristatytus grūdus kilo pareiga atsiskaityti pilna apimtimi, kuri apima ir išmokėtas avansines sumas.

39Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovo veiksmais padaryta žala ieškovei yra ir 1 038,48 Eur administravimo mokestis, pritaikytas AB SEB banko dėl sutarties nevykdymo, 14 443,00 Eur padidintų palūkanų, kurias ieškovė sumokėjo bankui iki 2017 m. gegužės 31 d., taip pat ir 13 410,00 Eur vidinio audito komisijos narių užmokestis, kuris grindžiamas tuo, jog atsakovas nebendradarbiavo su ieškove.

40Byloje surinkti įrodymai įgalina spręsti, kad 2016 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga, teismo vertinimu, šiuos nuostolius įtakojo gamtinės sąlygos 2016 m. derliaus nuėmimo laikotarpiu, kadangi ūkininkams neišgalinat tiekti į rinką atitinkamos kokybės grūdinių kultūrų, ieškovė taip pat negalėjo visa apimtimi įvykdyti prievolių ir pasiekti teigiamą ekonominį rezultatą. Byloje nenustačius, jog atsakovas pažeidė rūpestingumo ir lojalumo pareigas, imperatyviąsias teisės normų ar bendrovėje nustatytas tvarkas, sieti banko taikytas kreditavimo sąlygas bendrovei, pastarajai nepasiekus teigiamo ekonominio rezultato, ar su atlikto audito sąnaudomis, su atsakovo veiksmais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad bendrovės veikla tapo nuostolinga superkant ir parduodant 2016 m. derlių. Akivaizdu, jog realios galimybės vykdyti grūdinių kultūrų pardavimus gali paaiškėti ne per visus derliaus auginimo metus, bet tik jo nuėmimo stadijoje, taigi atsakovo galimybės įvertinti ir/ar žinoti apie užauginto derliaus kokybę, tuo pačiu ir dėl galimybės vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, dėl veiklos specifikos buvo ribotos. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas teikė tiek bendrovei, tiek tretiesiems asmenims klaidingą informaciją, tačiau šiems teiginiams pagrįsti, kokie ir kada duomenys, neatitinkantys realios bendrovės finansinės padėties buvo pateikti, teismo vertinimu, byloje įrodymų nepateikė.

41Nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad verslo sprendimų sudaryti išankstinius sandorius, grūdų pirkimų sutartis su grūdų augintojais, rezultatas lėmė ieškovės nuostolius, ar verslo požiūriu neturėjo jokio racionalaus tikslo ir prieštaravo bet kokiai verslo logikai, ar, kad šie sprendimai būtų priimti pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Nenustačius atsakovo fiduciarinių pareigų, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, pažeidimo, nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais. Nesant pagrindo konstatuoti vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus atsakovo atžvilgiu – teismas nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės) kaip teisiškai nereikšmingų ginčui išspręsti.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44Ieškovės UAB „Kėdainių aruodai“ ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45Atsakovas V. Š. pateikė teismui prašymą jo naudai iš ieškovės priteisti 31 615,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 615,55 Eur teisinės paslaugos ir 241,57 Eur kitos tiesioginės išlaidos (išrašai, kopijavimo ir spausdinimo paslaugos, kuro išlaidos). Pažymėtina, kad atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos nėra detalizuotos, nurodyta tik bendra išlaidų suma, taip pat iš 2018 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad realiai atsakovo patirtos išlaidos sudaro 28 351,57 Eur, o ne 31 615,55 Eur.

46Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47Pažymėtina ir tai, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

48Įvertinus atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, spręstina, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tik iš dalies pagrįstos. Pažymėtina, jog atsakovas į bylą yra pateikęs tokius procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį (817,60*2,5)/patikslintą ieškinį (2,5*850,80), tripliką (838,70*1,5), rašytinius paaiškinimus (884,80*0,4), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (884,80*04), be to, bylos nagrinėjimo metu vyko šeši teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra 21 valanda (884,80*21*0,1) (tokias išlaidas atsakovas nurodė ir pateiktame prašyme). Šių atsakovo ir teismo nustatytų išlaidų Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis sudarytų 7 994,97 Eur sumą, tačiau teismas, įvertinęs ginčo sumos dydį, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų apimtį, bei atsižvelgęs į tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, byloje sprendžiamų klausimų analizei buvo reikalingos specialios žinios, advokato darbo laiko sąnaudas (163,10 h), būtinumą išvykti į kitą miestą, negu registruota advokato darbo vieta, į priešingos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę iki 14 175,79 Eur (28 351,57/2), kurios yra priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

51ieškinį atmesti.

52Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“, j. a. k. 302429179, atsakovo V. Š., a. k. ( - ) naudai priteisti 14 175,79 Eur (keturiolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.

53Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“... 4. atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokatui L. L.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. ieškovė UAB „Kėdainių aruodai“ kreipėsi į tesimą su patikslintu... 7. Ieškovė nurodo, kad jos veiklos sritys yra grūdų supirkimas, džiovinimas,... 8. Ieškovė taip pat nurodo, kad buvo pasikreipta į nepriklausomą auditorių MB... 9. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas, kaip bendrovės valdytojas, yra... 10. Atsakovas V. Š. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti,... 11. Atsakovas taip pat teigia, kad jis nepažeidė ir lojalumo pareigos ieškovei,... 12. Atsakovas nurodo, kad atsakingai ir rūpestingai vykdė visas vadovui keliamas... 13. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė padarytos žalos... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 2 d. ieškovės... 16. Ieškovė atsakovui reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį grindžia... 17. Nagrinėjamu atveju žala, kurią įrodinėja ieškovė, kildinama iš vadovo... 18. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra... 19. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė,... 20. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei... 21. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nurodžiusi, kad jos veiklos rezultatai... 22. Ieškovė nurodė, kad jos veiklos sritys yra grūdų supirkimas, džiovinimas,... 23. Byloje pateikti duomenys apie washout bendrovės sandorių sudarymą. Šalys... 24. Ieškovė nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, neįrodinėjo, jog... 25. Minėta, kad ieškovė reikalavimą atlyginti žalą iš atsakovo grindžia... 26. Nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris, teismo vertinimu, savaime nereiškia,... 27. Tiek išankstinių, tiek ir grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo sandoriai... 28. Nors ieškovas byloje kelia klausimą, jog atsakovo vykdyta sutarčių sudarymo... 29. Ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog... 30. Kita vertus, pripažintina, kad vien kreipimasis į teismą dėl netesybų... 31. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas sudarė išskirtines ir niekuo... 32. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su V. R. 2016 m.... 33. Ieškovė nurodžiusi, kad bendrovės fiksuota kviečių pirkimo kaina 2016 m.... 34. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, jog sandorių sudarymas su... 35. Pripažintina, kad bendrovės veiklos tikslas – pelno siekimas. Byloje esant... 36. Ieškinyje taip pat įrodinėjama, kad atsakovas pažeidė Kėdainių aruodai... 37. Su šiais argumentais sutikti pagrindo taip pat nėra, kadangi byloje pateikti... 38. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, jog nebuvo pažeista avansų pagal... 39. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovo veiksmais padaryta žala ieškovei yra... 40. Byloje surinkti įrodymai įgalina spręsti, kad 2016 m. bendrovės veikla buvo... 41. Nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad verslo sprendimų... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Ieškovės UAB „Kėdainių aruodai“ ieškinį atmetus, yra pagrindas... 45. Atsakovas V. Š. pateikė teismui prašymą jo naudai iš ieškovės priteisti... 46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 47. Pažymėtina ir tai, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato... 48. Įvertinus atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į... 49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 51. ieškinį atmesti.... 52. Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“, j. a.... 53. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...