Byla 2-1302-553/2018
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „DWB Underground Technologies“ ir įmonė „Krah Pipes“ OU

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų „KRAH PIPES“ OU ir uždarosios akcinės bendrovės „DWB UNDERGROUND TECHNOLOGIES“ bei kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „INDUSTEK“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EDRIJA“ direktoriaus Edmondo Dargio pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDRIJA“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „DWB Underground Technologies“ ir įmonė „Krah Pipes“ OU.

3Teisėja

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, administratore paskirti UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURĄ.
  2. Nurodė, jog įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Pareiškėjas įsitikinęs, kad įmonė, formuodama uždavinius ir pradėjusi restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes atstatyti įmonės mokumą, sugrįžti į aktyvią rinką ir tęsti savo veiklą, atsiskaityti su kreditoriais.
  1. Trečiasis asmuo įmonė „Krah Pipes“ OU prašė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą iki bus jai pateikti plano metmenys ir įmonė galės su jais susipažinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDRIJA“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURĄ“.
  2. Teismas nustatė, jog pradelsti kreditorių įsipareigojimai sudaro 16,73 procentų į bendrovės balansą įrašyto turto vertės ir aiškiai nesiekia nemokumo ribos – 50 procentų. Teismas nustatė, kad atsakovei esant sunkioje finansinėje situacijoje kiti rinkos dalyviai neatsisako vesti derybų, taikyti nuolaidas, kai kurie kreditoriai sutiko atidėti mokėjimo terminus bei pritarė restruktūrizavimo procesui, byloje nepareikštas nė vienas kategoriškas reikalavimas atsakovei atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Iš restruktūrizavimo plano metmenų ir atsakovės papildomai pateiktų metmenis papildančių duomenų nustatyta, kad bendrovė restruktūrizavimo metu ketina tęsti vykdomą veiklą, ją optimizuoti, parduoti kai kurį turtą, atsisakyti tam tikrų veiklų, kt. Pažymėta ir tai, jog teismui kreditoriai rašytinių duomenų ar įrodymų, kokie skaičiavimai ar apibendrinimai dėl priemonių ilgalaikiam mokumui atkurti yra neteisingi ar nerealūs, nepateikė. Teismas konstatavo, kad atsakovė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio reikalavimai bei nenustatė pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki, todėl atsakovei UAB „EDRIJA“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „DWB Underground Technologies“ ir kreditorė UAB „Industek“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Edrija“. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
    1. Teismui pateikti įstatymo normų neatitinkantys restruktūrizavimo metmenys. Tinkamai neįvardyta, dėl kokių priežasčių bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Nenurodyta, kokiomis priemonėmis atsakovė ketina atstatyti įmonės mokumą. Nėra užsimenama, nei koks turtas ketinamas parduoti, nei kokią veiklą toliau vykdys. Iš esmės nepateikta jokio realaus mokumo atkūrimo plano. Metmenyse nėra nurodytas tikslus kreditorių sąrašas.
    2. Abejojama Restruktūrizavimo metmenyse pateiktų duomenų apie įmonės finansinę būklę teisingumu ir tikslumu. Kreditorei pateiktame balanse už 2017 m. įmonės grynasis pelnas nurodytas – 13 346 Eur, o teismui pateiktuose metmenyse jau atsiranda minusinis grynasis pelnas – 1 492 629 Eur. Ir kiti šios įmonės rodikliai ženkliai skiriasi nuo nurodomų Restruktūrizavimo metmenyse.
    3. Atkreipia dėmesį, jog didžiausią dalį atgautinų sumų sudaro su atsakove susijusios UAB „Pamario Edrija“ skolos, o šios įmonės yra susijusios. UAB „Pamario Edrija“ direktorė yra I. D., o pareiškėjos – Edmondas Dargis, jie galimai susiję giminystės ar santuokos ryšiais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji deda pastangas atgauti skolą.
    4. Nutartyje klaidingai nurodoma, kad įmonės kreditoriai pritaria restruktūrizavimui ir jam neprieštarauja. Kreditorė UAB „Industek“ siekė susipažinti su restruktūrizavimo bylos medžiaga, tačiau atsakovė nebendravo, o trečiajam asmeniui „Krah Pipes“ OU apskritai pavėluotai išsiuntė restruktūrizavimo metmenis. Kreditorės ir trečiojo asmens duomenimis, daugelis atsakovės kreditorių nepritaria restruktūrizavimo bylai.
    5. Nepagrįstai padaryta išvada, kad atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrė tik 2017 m. Iš Restruktūrizavimo metmenų matyti, kad įmonė iš savo veiklos patyrė nuostolius ir 2015 m., ir 2016 m. Klaidingai paskaičiuota, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai siekia 1 365 396,39 Eur, nes turėtų būti 2 762 767 Eur. Pagal įmonės teikiamus duomenis matyti, kad įmonės nuosavą kapitalą sudaro 2 665 409 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 2 508 768 Eur. Į lentelę dėl vykdomų rangos darbų nepagrįstai įtraukti jau baigti projektai. Kreditorės ir trečiojo asmens nuomone, įmonė nėra pajėgi atkurti savo mokumo, ji susiduria su nuolatiniais finansiniais sunkumais. Įmonė nuolat perleidinėja savo turtą susijusiam asmeniui UAB „Pamario Edrija“.
  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo „Krah Pipes“ OU prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Edrija“ restruktūrizavimo bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos naujus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas išsprendė atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, nepaisant to, jog kreditorė prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų sudarytos galimybės susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis. Restruktūrizavimo plano metmenys kreditorę pasiekė tik 2018 m. birželio 6 d. Tokiu būdu buvo padarytas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pažeidimas.
    2. Restruktūrizavimo plano metmenyse pateikiami finansiniai duomenys už 2017 metus tarpusavyje yra prieštaringi. Metmenyse pateikiami 2017 metų finansiniai duomenys visiškai skiriasi nu įmonės 2018 m. sausio 31 d. patvirtintų finansinių duomenų už tą patį laikotarpį.
    3. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka realios situacijos. Kai kurios metmenyse nurodytos vykdomos rangos sutartys yra įvykdytos, todėl iš šių projektų gautinos lėšos jau turėtų būti išmokėtos arba nurodomos prie gautinų sumų. Trečiojo asmens duomenimis, viena iš sutarčių yra nuostolinga.
    4. Atkreipia dėmesį, kad metmenų ruošimo dieną (2018 m. balandžio 28 d.) įmonėje dirbo 103 darbuotojai ir įmonė nenumatė darbuotojų skaičiaus pokyčių, tačiau 2018 m. birželio 12 d. duomenimis, įmonėje yra likę 76 darbuotojai.
    5. Siūlomos atsakovės mokumo atstatymo priemonės nėra pakankamos. Metmenyse nenurodoma, kokia apimti geodezijos ir projektavimo veikla apskritai vykdoma, nors planuojama jos atsisakyti. Taigi, neaišku, ar jos atsisakymas gali turėtų tokį esminį pokytį. Remiantis restruktūrizavimo plano metmenimis, įmonės ketinimas tiekėjams grąžinti skolas, vykdant įprastinę veiklą, kuri jau ketvirtus metus yra nuostolinga, vertintinas kaip visiškai nelogiškas ir nepatikimas.
    6. Įmonės mokumo pablogėjimą nulėmė susijusios įmonės UAB „Pamario Edrija“ skolos, kurių suma siekia beveik 2 mln. Eur. Metmenyse neužsimenama apie jokias priemones, skirtas skolos iš UAB „Pamario Edrija“ išieškojimui, nepaisant to, kad išsiieškojus šias skolas iš esmės būtų padengti visi įmonės įsiskolinimai tiekėjams. Esą tikėtina, kad atsakovė per paskutinius metus perleido UAB „Pamario Edrija“ turto už 1 mln. Eur.
    7. Teismas padarė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, nes teismas įmonės mokumą vertino, remdamasis nepatikimais, klaidinančiais ir realybės neatitinkančiais finansiniais duomenimis. Teismas tik formaliai įvertino restruktūrizavimo plano metmenų atitikimą ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams.
  1. Pareiškėjas Edmondas Dargis atsiliepimu į pateiktus atskiruosius skundus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5Atsižvelgus į tai, kad apeliantai tvirtina, jog nebuvo išklausyti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas sutinka, kad byla būtų grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apskundus nutartį kilo atsakovės tiekėjų ir užsakovų nepasitikėjimas, darbuotojų abejonės dėl darbo vietų išsaugojimo. Tiekėjai atsisako tiekti prekes ir paslaugas, o tai kelia trikdžius atsakovės veikloje. Be to, antstolis pradėjo vykdyti išieškojimus iš atsakovės turto.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų
  1. Tretieji asmenys UAB „Industek“, UAB „DWB Underground Technologies“ ir „Krah Pipes“ kartu su atskiraisiais skundais pateikė naujus rašytinius įrodymus.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, trečiųjų asmenų naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.
Dėl restruktūrizavimo metmenų įteikimo kreditoriui ir teismo posėdžio atidėjimo
  1. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas (metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl metmenų patvirtinimo).
  2. Tiek UAB „Industek“ ir UAB „DWB Underground Technologies“, tiek „Krah Pipes“ OU pateiktuose skunduose nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas pateikti kreditoriams įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, nes atsakovės restruktūrizavimo metmenys nebuvo pateikti „Krah Pipes“ OU. Dėl pavėluoto metmenų gavimo ir teismo atsisakymo atidėti posėdį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo „Krak Pipes“ OU neturėjo galimybės pasisakyti dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės generalinis direktorius 2018 m. gegužės 2 d. teismui prateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kartu su pareiškimu pateiktas 2018 m. balandžio 30 d. raštas kreditoriams dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Edrija“ kėlimo ir kreditorių sąrašas, kuriems buvo išsiųstas pranešimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė UAB „DWB Underground Technologies“ ir „Krak Pipes“ OU. Tos pačios dienos nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją kreditoriams, kurių buveinės yra ne Lietuvoje, o užsienyje, išsiųsti restruktūrizavimo plano metmenis bent jau be priedų ir bent tokia pačia forma, kuria buvo siunčiamas pranešimas. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 28 d. teismui pateikė pranešimą, jog įvykdė 2018 m. gegužės 21 d. teismo įpareigojimą ir išsiuntė restruktūrizavimo metmenis ne Lietuvoje registruotiems kreditoriams. „Krah Pipes“ OU 2018 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2018 m. birželio 5 d. paskirtą teismo posėdį, motyvuodamas tuo, kad iki posėdžio nespės gauti nei atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų, nei pateikti nuomonės dėl jų.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-173/2014, nurodė, kad siekiant realaus kreditorių teisių apsaugos užtikrinimo, kreditoriams, kurių buveinės yra ne Lietuvoje, o užsienyje, kartu su pranešimu dėl sprendimo dėl restruktūrizavimo proceso pradėjimo visgi turėtų būti išsiųsti ir restruktūrizavimo plano metmenys (metmenų teksto vertimas į atitinkamą kalbą) bent jau be priedų ir bent tokia pačia siuntimo forma, kuria buvo siunčiamas pranešimas. Priešingu atveju, įmonei nurodant, kad su restruktūrizavimo metmenimis galima susipažinti įmonės buveinėje, įmonės, kuri siekia restruktūrizuotis, pareiga, numatyta ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, iš esmės perkeliama kreditoriams.
  5. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, pateikiant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo įvykdžiusi ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ir tinkamai informavusi ne Lietuvoje, o užsienyje esančius kreditorius. Vis dėl to teisminėje praktikoje jau yra pažymėta, kad informavimo pareigos pažeidimas (tas pats galioja ir pareigos išsiųsti kreditoriams restruktūrizavimo metmenis nesilaikymo atveju) yra ištaisomas trūkumas. Šios bylos nagrinėjimo metu šis trūkumas buvo ištaisytas, teismui įpareigojus išsiųsti atsakovės restruktūrizavimo metmenis kreditoriams, kurių buveinės yra ne Lietuvoje, ir pareiškėjui juos išsiuntus.
  6. Trečiasis asmuo „Krah Pipes“ OU skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatidėjo teismo posėdžio, paskirto 2018 m. birželio 5 d., ir nesuteikė trečiajam asmeniui „Krah Pipes“ galimybės susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir pateikti savo nuomonę teismui.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-821/2012, yra pažymėjęs, kad, nors ĮRĮ nėra numatyto reikalavimo, jog įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, teismų praktika pripažįsta, kad kreditorių nuomonė, sprendžiant restruktūrizavimo bylosi iškėlimo klausimą, yra reikšminga.
  8. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atidėti teismo posėdį, motyvavo tuo, kad trečiajam asmeniui „Krah Pipes“ OU ne tik išsiųsti restruktūrizavimo metmenys, tačiau jį nuo 2018 m. gegužės 18 d. atstovauja Lietuvoje veikiantys advokatai, todėl jie turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga.
  9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su „Krah Pipes“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, nes vien metmenų išsiuntimo faktas neužtikrina realios kreditorių interesų apsaugos. Kaip matyti iš kartu su skundu pateikto priedo, laišką trečiajam asmeniui „Krah Pipes“ OU išsiuntė kurjerių tarnyba UAB „Samus“. Remiantis ant voko nurodytų siuntos kodu (RR559874458LV) internetinėje svetainėje www.samus.lt nustatyta, jog siunta trečiajam asmeniui “Krah Pipes“ OU įteikta 2018 m. birželio 5 d. – tą pačia dieną, kuomet buvo nagrinėjamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Edrija“. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo „Krah Pipes“ OU objektyviai neturėjo pakankamai laiko ne tik pateikti nuomonę dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau ir susipažinti su atsakovės restruktūrizavimo plano metmenimis. Atkreipiamas dėmesys, jog procesiniai dokumentai (pareiškimas ir jo priedai) nebuvo išsiųsti nei į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui „Krah Pipes“, nei jo atstovams, o tinkamas procesinių dokumentų įteikimas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims yra būtina sąlyga, leidžianti nagrinėti bylą.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
  1. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  2. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
  3. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės (ne)mokumo aplinkybes ir restruktūrizavimo plano metmenų atitiktį ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams, kaip pagrindus atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
  4. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  5. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  6. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad kartu su pareiškimu į bylą pateiktas atsakovės balansas už 2017 metus yra nepatikimas ir neatskleidžia įmonės tikrosios finansinės padėties, nes balanso duomenys skiriasi ne tik nuo balanso, pateikto UAB „Industek“, duomenų, tačiau ir nuo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų duomenų.
  7. Kartu su trečiųjų asmenų UAB „Industek“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ skundu pateiktoje atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus nurodyta, kad atsakovė 2017 metus baigė su 13 346 Eur dydžio pelnu, tačiau teismui pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už tuos pačius 2017 metus nurodyta, kad įmonė patyrė 1 492 629 Eur dydžio nuostolį. Atsakovės į bylą pateiktame balanse už 2017 metus užfiksuota, kad įmonės turto vertė siekia 8 181 592 Eur, o trečiajam asmeniui pateiktame balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė yra 8 633 052 Eur. Aptariamuose finansinės atskaitomybės dokumentuose taip pat skiriasi ir per vienerius metus mokėtinos sumos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VĮ Registrų centrui pateiktų finansinių dokumentų už 2017 metus duomenys skiriasi nuo duomenų, nurodytų teismui pateiktuose dokumentuose. Remiantis trečiojo asmens „Krah Pipes“ OU skundo argumentais nustatyta, kad egzistuoja neatitinkamai ir lyginant duomenis, nurodytus restruktūrizavimo plano metmenyse dėl nepaskirstyto pelno (nuostolių).
  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai tiek už 2017 metus, tiek už 2018 metų ataskaitinį laikotarpį pasirašyti tik įmonės generalinio direktoriaus, tačiau jų nėra pasirašęs vyriausiasis buhalteris.
  9. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą.
  10. Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
  11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais finansiniais dokumentais už 2017 metus ir 2018 metų ataskaitinį laikotarpį sprendė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimais sudaro 16,73 procentų į bendrovės balansą įrašyto turto vertės ir padarė išvadą, kad įmonė yra moki.
  12. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl įmonės mokumo sprendė, vertindamas nustatyta tvarka nepasirašytus finansinės atskaitomybės dokumentus, ir skundžiamoje nutartyje neanalizavo kitų įrodymų dėl atsakovės finansinės padėties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios atsakovės finansinės padėties, nors turėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovės turto sudėtimi ir jo vertinimu.
  13. Apeliantai skunduose nurodo, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenys neatitinka įstatymų reikalavimų, nes nėra įvardintos priežastys, dėl kurių susidarė įmonės finansiniais sunkumai, nėra mokumo atkūrimo priemonių, o nurodytos yra nepakankamos, nenurodytas tikslus kreditorių sąrašas, nėra uždavinių, kurie stabilizuotų vykdomą veiklą, o metmenys yra deklaratyvaus pobūdžio.
  14. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalį, restruktūrizavimo metmenyse nurodoma: 1) esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas (veiklos pobūdis, turimas turtas ir darbuotojų skaičius); 2) priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; 3) kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; 4) laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims (nurodomi tretieji asmenys ir asmenys, suteikę kreditus tretiesiems asmenims: fizinio asmens – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; kreditų, suteiktų tretiesiems asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos); 5) informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; 6) savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas) įsiteisėjimo dienos; 7) preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; 8) administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.
  15. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų duomenis, sutinka su skundų argumentais, kad metmenyse nėra nurodytas kreditorių sąrašas. Metmenų 2.1. punkte „Kreditorių sąrašas“ nurodytas vienintelis kreditorius Šiaulių bankas, tačiau iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė turi žymiai daugiau kreditorių. Akivaizdu, kad metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nenurodytas kreditorių sąrašas, kuriame būtų pateikti duomenys: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
  16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad atsakovė restruktūrizavimo metu ketina tęsti vykdomą veiklą, ją optimizuoti, parduoti kai kurį turtą, atsisakyti tam tikrų veiklų ir kt.
  17. Metmenyse pateiktame preliminariame įmonės verslo plane nurodyta, kad dėl sumažėjusių darbų apimčių bei ženklaus sezoninių darbų svyravimo, planuoja atsisakyti šiuo metu vykdomos geodezijos ir projektavimo veiklų, pilnai perkant paslaugas iš trečiųjų asmenų; vykdo sutarčių, kurių bendra vertė be PVM sudaro 11 745 000 Eur; restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu planuoja peržiūrėti turimą pilnai nudėvėtą materialųjį turtą ir toks turtas, kuris nebėra tinkamas tolimesniam naudojimui, bus siūlomas nurašyti, o turtas, kuris nebeplanuojamas naudoti tęstinėje veikloje, bus siūlomas parduoti, taip pat nurodyta, kad neplanuojama jokių esminių papildomų investicijų į ilgalaikį turtą, bankui įkeistas trečiosioms šalims priklausantis nekilnojamas turtas restruktūrizavimo laikotarpiu nebus parduodamas, neplanuojama perkainuoti ar nurašyti atsakovės turto, išskyrus turtą, kurį atsakovei bus finansiškai nenaudinga eksploatuoti ar saugoti, neplanuojama nutraukti jokių su veikla susijusių sutarčių ar įmonės struktūrinių pertvarkymų, taip pat gauti naujų kreditų iš finansinių institucijų. Metmenyse nurodoma, kad ieškoma partnerių tiek investuojant į atsakovę, tiek suteikiant papildomą finansavimą.
  18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
  19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo, tačiau abstrakčiai vertindamas nurodė, kad jis atitinka įstatymo reikalavimus ir yra realiai įgyvendinamas.
  20. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
  21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismas, iškeldamas atsakovei restruktūrizavimo bylą bei remdamasis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nenustatė tikrosios atsakovės finansinės padėties, nesiaiškino debitorinių skolų atgavimo galimybių, vykdomų sutarčių tikslingumo ir gautinų sumų realumo, nevertino kitų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, taip pat pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino atsakovės restruktūrizavimo metmenis, jų ekonominį tikslingumą ir realumą. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, yra pagrindas panaikinti teismo nutartį ir šią bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. „Krah Pipes“ OU pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir perduoda klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos eismui nagrinėti iš naujo, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl atsakovės UAB „EDRIJA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai