Byla 2-821/2012

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ generalinio direktoriaus J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-553-124/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ generalinio direktoriaus J. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kašgarija“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Kašgarija“ (toliau – įmonė) iškėlimo.

5Ieškovas nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos sąlygojo ekonomikos nuosmukis statybos bei nekilnojamo turto sektoriuje, o dėl to smuko atliktų darbų bei objektų pardavimo kainos ir tai įtakojo 2009 metų įmonės rezultatus, todėl šiuo metu negali vykdyti prievolių, sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų įmonę bankrutuoti. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, vykdo sutartis. Ieškovo nuomone, pasinaudojus restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis – perskirsčius įsipareigojimų vykdymo terminus – įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų tęsti ūkinę veiklą. Pareiškime nurodyta, kad įmonė įsteigta 1995 m. balandžio 24 d., t. y. daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo pateikimo dienos, jai niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Taip pat nurodyta, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, vykdys tą pačią veiklą, jai nėra iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Kašgarija“ restruktūrizavimo byla niekada nebuvo iškelta ir pareiškimas dėl to teisme nebuvo svarstomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kašgarija“.

8Teismas, išanalizavęs įmonės pateiktus finansinės būklės duomenis, padarė išvadą, kad įmonė turi pastovių finansinių sunkumų nuo 2009 metų, o tai patvirtina įsiskolinimai darbuotojams. Teismas pažymėjo, kad dalis darbuotojų yra kreipęsi į teismą ir yra priimti sprendimai dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas metmenyse neteisingai nurodė priteistas darbuotojams sumas, be to, nei vienam iš jų nepriskaičiavo priteisto vidutinio darbo užmokesčio, tuo sumažindamas kreditinius įsipareigojimus. Iš ieškovo pateikto pradelstų įsipareigojimų sąrašo matyti, kad įmonės pradelstos skolos 2012 m. sausio 6 d. sudarė 3 325 705,88 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas neskaičiuoja darbuotojams teismo priteisto įsiskolinimo už pradelstą atsiskaityti laiką. Taip pat teismas pažymėjo, kad skola darbuotojams nuo 2009 metų sudaro 558 775 Lt be teismo priteisto vidutinio darbo užmokesčio, ir šie įsipareigojimai nuolat didėja, teismų sprendimai dėl skolų išieškojimo nevykdomi. Be to, įmonė neatsiskaito ir su valstybe. Teismas nurodė, kad įmonės negalėjimas mokėti atlyginimo pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą yra savarankiškas pagrindas įmonei kelti bankroto bylą kaip nemokiai. Teismo vertinimu, įmonės finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip laikini, jie yra nuolatinio pobūdžio ir sudaro pagrindą įmonę laikyti nemokia.

9Teismas taip pat sprendė, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų. Nurodė, kad metmenys yra abstraktaus pobūdžio, jose nėra numatyta jokių realių priemonių, kurios atstatytų įmonės mokumą. Be to, metmenyse nenurodyti visi kreditoriai, neįtrauktas kreditorius UAB „Reikalavimas LT“, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės valdymo organas neatliko ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos raštu pranešti kiekvienam kreditoriui apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo, pateikti kreditoriams metmenis. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė neteisingus faktus apie tai, kad teisme nebuvo svarstomas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. LITEKO sistema patvirtina, kad ieškovas du kartus kreipėsi dėl šios bylos iškėlimo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kašgarija“ generalinis direktorius J. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Restruktūrizavimo procesas turi prioritetą bankroto proceso atžvilgiu, todėl turi būti siekiama įmonę restruktūrizuoti ir tik išimtinais atvejais, kai nekyla jokių abejonių dėl įmonės visiško nemokumo (bankroto), įmonės atžvilgiu gali būti keliama bankroto byla. Restruktūrizavimu gali būti suinteresuota bet kuri įmonė, kuri turi finansinių sunkumų ir be kreditorių pagalbos tokia įmonė bankrutuotų, nes tektų nutraukti veiklą. UAB „Kašgarija“ atitinka visus jai keliamus reikalavimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes ir šiuo metu vykdo ūkinę – komercinę veiklą bei dalyvauja projektuose. Dėl to klausimas dėl patikslinto antro pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą turėjo būti priimtas ir išspręstas iš esmės.
2. UAB „Kašgarija“ yra mokus ūkio subjektas, todėl teismo išvada dėl įmonės nemokumo nepagrįsta. Teismas nustatė, kad atsakovo balansinė turto vertė 2011 m. gruodžio 16 d. yra 7 655 981 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -

   122 921 152 Lt, o tai sudaro apie 38,16 proc. balansinio turto vertės. UAB „Kašgarija“ realiai siekia išsaugoti verslą, jį plėtoti ir taip padengti susidariusius įsiskolinimus. Teismas įvertino tik vieną elementą – skolų buvimą, tačiau nemokumui konstatuoti būtinas ir antras elementas – finansiniai rodikliai, t. y. pradelstų skolų ir turto vertės santykis.

3. Teismų praktikoje nurodoma, kad prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui, t. y. įmonės restruktūrizavimui, kurio siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, darbo vietas. Dėl to darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai atsiranda teisinis įmonės nemokumas, vis tiek prioritetas teikiamas įmonės restruktūrizavimui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas bei nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas, o teisingo sprendimo priėmimas. Tai reiškia, kad ne vien formalūs reikalavimai turi atsispindėti teismo procesiniuose dokumentuose. Įstatymo nuostatos turi būti taikomos vadovaujantis protingumo kriterijumi. Priešingu atveju, restruktūrizavimo procesas netenka prasmės, nes iškelti restruktūrizavimo bylą krizės laikotarpiu tampa neįmanoma.
4. Teismo nurodyti netikslumai metmenyse dėl kai kurių kreditorių reikalavimų dydžio yra lengvai pašalinamos aplinkybės ir neturėtų daryti esminės įtakos sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismo nurodytas kreditorius UAB „Reikalavimas Lt“ užsiima reikalavimų pirkimu, UAB „Kašgarija“ duomenų apie šį asmenį neturi.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Kašgarija“ prašo atskirąjį skundą tenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB „Kašgarija“ restruktūrizavimo bylą iš esmės remdamasis tuo, kad įmonė turi ne laikinų, o pastovių finansinių sunkumų nuo 2009 metų, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas įsiskolinimas kai kuriems darbuotojams nesutampa su teismo sprendimais priteistomis sumomis, kad įmonė nepajėgi mokėti atlyginimą darbuotojams, o tai yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta realių priemonių, kurios atkurtų įmonės mokumą, kad įmonės valdymo organas pažeidė pareigą raštu informuoti visus kreditorius ir išsiųsti jiems restruktūrizavimo plano metmenis.

16Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas iš esmės nurodo restruktūrizavimo prioritetą prieš įmonės bankrotą ir teigia, kad įmonė yra mokus ir veikiantis ūkio subjektas, o restruktūrizavimo metmenų netikslumai gali būti nesunkiai pašalinami. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos UAB „Kašgarija“ kreditorių AB „Atominės energetikos sistemų montavimas“, UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, VĮ „Visagino statybininkai“ rašytinės nuomonės, kuriose nurodoma, kad palaikomas restruktūrizavimo bylos iškėlimas UAB „Kašgarija“. Taip pat gauta 39 UAB „Kašgarija“ darbuotojų pasirašyta nuomonė, jog įmonės darbuotojai palaiko įmonės restruktūrizavimą ir nepritaria jos bankrotui. UAB „Kašgarija“ taip pat pateikė kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ raštą, kuriame nurodoma, kad bankas yra linkęs svarstyti UAB „Kašgarija“ restruktūrizavimo galimybę, su sąlyga, kad visą laikotarpį iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo bus mokamos sutartinės palūkanos, numatytos banko ir kliento sudarytose sutartyse. Rašte taip pat nurodoma, kad jis išduotas neįvertinus restruktūrizavimo plano metmenų ir restruktūrizavimo plano projekto.

17Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek bankrotas, tiek restruktūrizavimas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizavus šį turtą gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011).

18ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos. Vienos esminių sąlygų yra tos, kad įmonė turi turėti finansinių sunkumų (finansinių sunkumų turinti įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti) arba turi būti reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius (ĮRĮ 4 str. 1 p.) ir įmonė turi būti nenutraukusi veiklos (ĮRĮ 4 str. 2 p.).

19Pažymėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva.

20ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kada teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą. Vienas iš šių atvejų yra tada, kai nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šis atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas aiškinamas neatsietai nuo materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų ir nebūti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 1 ir 3 p.). Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Taigi vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas, tame tarpe ir vėlavimas išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.) nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Esminė reikšmė šiuo atveju tenka kreditorių (jų daugumos) pozicijai, kuria jie siekia įmonės restruktūrizavimo ar jos bankroto, ir tolesnėms įmonės veiklos perspektyvoms, kurias įvertina teismas.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

22Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi veiklos, taigi atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 2 punkte nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Byloje nekyla abejonių, kad įmonė atitinka ir likusias ĮRĮ 4 straipsnio 3-5 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Visgi, teismas nustatė įvairius pareiškimo teismui ir restruktūrizavimo plano metmenų trūkumus, kurie sudaro pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neatitikimus tarp metmenyse nurodyto įsiskolinimo kai kuriems darbuotojams ir tarp teismų jiems priteistų sumų, teisingai pažymėjo aplinkybes, susijusias su restruktūrizavimo plano abstraktumu ir realių priemonių, kurios padėtų atstatyti mokumą, nenurodymu, o taip pat teisingai pažymėjo, kad nebuvo tinkamai įvykdyta ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta kreditorių informavimo pareiga, be kita ko nusiunčiant jiems įmonės restruktūrizavimo metmenų kopijas. Jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, atskirajame skunde nėra nurodoma, o tik abstrakčiai remiamasi restruktūrizavimo prioritetu prieš bankrotą ir teigiama, kad nustatyti trūkumai gali būti pašalinti. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys įtikinamai neparodo, kaip įmonė sieks atkurti savo mokumą. Įmonė tiesiog ketina tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, ir nurodo savo galiojančias sutartis, pagal kurias vykdo darbus, tačiau nepateikia duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, ypač darbuotojais, kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad su UAB „Kašgarija“ neatsiskaito jos kontrahentai, o būtent tai nulėmė jos įsiskolinimą darbuotojams, tačiau plano metmenyse skolų atgavimo galimybės iš įmonės skolininkų nėra nurodomos. Pažymėtina, kad nors restruktūrizavimo plano metmenyse nereikalaujama tokio įmonės verslo plano detalumo, kokio reikalaujama vėliau tvirtinamame restruktūrizavimo plane, bet iš plano metmenų teismui turi būti aiški įmonės veiklos perspektyva. Nesant aiškios perspektyvos, restruktūrizavimas taptų tik priemone skolininkams vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais ir kliūtimi kreditoriams išieškoti skolas iš skolininko turto (ĮRĮ 8 str.), nes nepatvirtinus restruktūrizavimo plano iškelta restruktūrizavimo byla turės būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino restruktūrizavimo byloje esančius duomenis ir atsisakydamas kelti restruktūrizavimo bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

23Visgi, šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina papildomus duomenis, kurių neturėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta kai kurių kreditorių nuomonė apie įmonės restruktūrizavimą sudaro pagrindą spręsti, kad įmonės restruktūrizavimo galimybės dar nėra visiškai išnaudotos. Nors šie duomenys turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgdama į restruktūrizavimo bylose vyraujantį viešąjį interesą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuos duomenis priima ir vertina (CPK 314 str.). Viešasis interesas, pasireiškiantis tuo, kad kiek įmanoma labiau būtų apsaugoti kreditorių interesai, o taip pat sudarytos sąlygos išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, lemia tai, kad teismo vaidmuo tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose yra specifinis. Teismas, įžvelgdamas sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę, gali padėti šalims realizuoti jų procesines teises (CPK 8 str.), be to, būdamas aktyvus ir vykdydamas išaiškinimo pareigą gali nurodyti joms, kokius duomenis būtina pateikti, reikalauti įrodymų savo iniciatyva (ĮRĮ 7 str. 1 d.). Kadangi restruktūrizavimo bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 7 d.), taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą gali būti šalinami tiek paties pareiškimo, tiek restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai (CPK 138 str.); be to, teisės aktuose nėra draudimo restruktūrizavimo plano metmenis tikslinti ir po to, kai buvo priimtas pareiškimas dėl bylos iškėlimo. Minėta, kad dėl restruktūrizavimo bylos įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms, teisinę reikšmę restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turi ir kreditorių pozicija, todėl teisės aktuose nedraudžiama teismui pačiam paklausti kreditorių nuomonės arba pasiūlyti pareiškėjui, kad jis tokią kreditorių nuomonę pateiktų. Būtent kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl, jei kreditoriai pritaria restruktūrizavimo plano metmenims, jie dažniausiai įžvelgia įmonės sėkmingo restruktūrizavimo galimybę.

24Nagrinėjamoje byloje didžiausio kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ pateiktas raštas patvirtina, kad bankas svarstytų restruktūrizavimo galimybę, jei ir toliau bus mokamos sutartinės palūkanos. Šio kreditoriaus reikalavimų suma plano metmenų duomenimis viršija 1 200 000 Lt. AB „Atominės energetikos sistemų montavimas“, UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, VĮ „Visagino statybininkai“ savo raštais pritaria restruktūrizavimui. Plano metmenų duomenimis AB „Atominės energetikos sistemų montavimas“ reikalavimas sudaro 73 632 Lt, UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ reikalavimas sudaro 50 969 Lt, VĮ „Visagino statybininkai“ reikalavimas sudaro 565 596 Lt. Esami darbuotojai, kuriems pradelsti įsipareigojimai sudaro 151 761,38 Lt, restruktūrizavimui taip pat pritaria. Kitų kreditorių pozicija nėra aiški, tačiau iš restruktūrizavimo metmenų duomenų matyti, kad kreditorių, kurie inicijavo bankroto bylą, reikalavimų sumos yra mažesnės. Taigi tikimybė, kad kreditoriai 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų dauguma (ĮRĮ 14 str. 3 d.) pritartų restruktūrizavimo planui negali būti atmesta. Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonė turi galiojančių santykinai didelės vertės sutarčių, todėl nors ir restruktūrizavimo plano metmenyse konkrečiai neaptarta, tačiau pajamų gavimo galimybė negali būti paneigta. Be to, debitorių sąraše nurodomi santykinai dideli įsiskolinimai įmonei, kaip antai VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 3 226 222 Lt vertės įsiskolinimas. Iš plano metmenų nėra aišku, kaip šis įsiskolinimas atsirado, ar jis realus ir kokia galimybė jį atgauti.

25Atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują informaciją ir siekdama neužkirsti kelio galimai esančioms restruktūrizavimo galimybėms, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui turi būti sudaryta galimybė patikslinti restruktūrizavimo plano metmenis ir pašalinti kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus, kurie sudarė pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad nei įsiskolinimo darbuotojams buvimas, nei skolų pradelsimo terminai savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, jei egzistuoja reali įmonės veiklos perspektyva. Apeliantas byloje esančiais restruktūrizavimo plano metmenimis tokios perspektyvos neįrodė, tačiau jam sudaroma galimybė patikslinti restruktūrizavimo plano metmenis, tame tarpe ir pašalinti neatitikimą tarp kreditorių reikalavimų sumų.

26Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kreditorių informavimo pareigos, nurodytos ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pažeidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Visgi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad informavimo pareigos pažeidimas yra ištaisomas trūkumas. Jis nėra tiesiogiai susijęs su įmonės finansine būsena ir įmonės mokumo atkūrimo perspektyvomis. Jei ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas pažeistas, teismas gali nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti. Todėl ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nukreipiantis į ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neturėtų būti taikomas formaliai. Remiantis tokiu pažeidimu atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą galima siejant šį atsisakymą su kitais atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindais arba tais atvejais, kai per teismo nustatytą terminą kreditorių informavimo pažeidimas nebuvo pašalintas. Apeliantas turėtų ištaisyti kreditorių informavimo trūkumus ir, siekdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų tiksliai įvykdyti ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

27Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas įtikinti teismą, kad egzistuoja restruktūrizavimo galimybė, turėtų pateikti didžiųjų įmonės kreditorių poziciją, patikslinti jau pateiktą kreditorių poziciją, ypač didžiausio kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ poziciją, nusiųsdamas jiems konkrečius restruktūrizavimo plano metmenis. Taip pat siekiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pašalinti prieštaravimai tarp restruktūrizavimo plano metmenų, kuriuose nurodoma, kad įmonė numato mokėti savanoriškas palūkanas AB „Šiaulių bankas“ ir kitiems kreditoriams už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, bei pareiškimo teismui, kuriame nurodoma, kad tokių palūkanų mokėti neketinama. Jei palūkanas ketinama mokėti, turi būti nurodomi konkretūs pajamų šaltiniai, iš kurių palūkanos būtų mokamos.

28Iš bylos medžiagos ir gautų papildomų įrodymų (kreditorių pareiškimų) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali padaryti vienareikšmiškos išvados, ar įmonė turi realią galimybę būti restruktūrizuota ir nurodyti restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai gali būti ištaisyti, ar įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pagal jo turėtą medžiagą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos kreditorių nuomonės sudaro pagrindą tą nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą dar kartą svarstyti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas negali priimti nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 13 d.), todėl šalindamas nurodytus pareiškimo ir restruktūrizavimo plano metmenų trūkumus apeliantas visus duomenis turi teikti pirmosios instancijos teismui.

29Pažymėtina, kad šioje byloje susiklostė specifinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji duomenys, kurių neturėjo pirmosios instancijos teismas. Įmonės mokumo problemų sprendimo kelias (kelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą) turi būti parinktas operatyviai, nes besitęsiantis neaiškumas pažeidžia jau esančių įmonės kreditorių interesus ir didina esamus įmonės įsiskolinimus. Šiaulių apygardos teisme yra pateikti kreditorių pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kašgarija“, kurių svarstymas yra atidėtas, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Atsižvelgdama į poreikį kuo greičiau galutinai išspręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pati nustato terminą apeliantui ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 23 d. pašalinti restruktūrizavimo plano metmenų ir pareiškimo teismui trūkumus, pateikiant pirmosios instancijos teismui ir nurodant:

30- konkrečias priežastis, kurios lėmė, kad įmonė turi finansinių sunkumų (buvusios konkrečios nuostolingos sutartys; konkrečių debitorių neatsiskaitymas ir pan.);

31- išsamų ir tikslų kreditorių sąrašą, be kita ko tiksliai nurodant įsiskolinimo darbuotojams sumas, tame tarpe ir priteistas darbuotojams sumas, priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą, susikaupusią restruktūrizavimo plano metmenų parengimo dienos duomenimis;

32- įmonės galiojančias ir vykdomas sutartis, pagal kiekvieną sutartį atskirai nurodant, kokiais terminais kokie darbai realiai yra ir bus atliekami, kokios sutarčių vykdymo sąnaudos ir kokios sutarčių vykdymo pajamos, kada ir kokio dydžio bus gaunamas atsiskaitymas pagal kiekvieną sutartį;

33- tolesnę įmonės veiklos perspektyvą, pasibaigus jau sudarytų sutarčių galiojimui, kokią veiklą ir pagal kokias sutartis įmonė toliau ketina vykdyti;

34- duomenis apie palūkanų mokėjimą kreditoriams už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos;

35- įrodymus apie ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų įvykdymą.

36Remiantis ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, restruktūrizavimo administratorius parengia rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto. Nors ĮRĮ tiesiogiai nenumatyta, tačiau ir nedraudžiama siūlomam restruktūrizavimo administratoriui pateikti preliminarų vertinimą dėl restruktūrizavimo plano metmenų. Administratoriaus preliminarus vertinimas gali padėti teismui suformuoti vidinį įsitikinimą apie restruktūrizavimo metmenų realumą, todėl apeliantui, siekiančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nėra draudžiama pateikti siūlomo administratoriaus nuomonę apie metmenyse numatytas įmonės veiklos perspektyvas.

37Jei šioje nutartyje nurodyti trūkumai nustatytu terminu nebus pašalinti, pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą spręs pagal jo turimą medžiagą.

38Nors pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ji naikinama, o restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Atskirąjį skundą tenkinti.

41Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Nustatyti terminą UAB „Kašgarija“ ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 23 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus restruktūrizavimo plano metmenų ir pareiškimo teismui trūkumus bei pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius galimybę įmonei būti restruktūrizuotai.