Byla e2-467-907/2015
Dėl avanso ir netesybų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovui A. Č., ieškovo atstovui advokatui Arnui Ilgauskui, atsakovui G. A., atsakovo atstovui advokatui Petrui Selilioniui, trečiojo asmens UAB „Rebest“ atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui G. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Rebest“, A. R. ir bankrutuojančiai UAB „Projektuotojų studija“ dėl avanso ir netesybų priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas A. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. A. 2896,20 Eur (10000 Lt) avansą, 2896,20 Eur (10000 Lt) baudą ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-4 b. l.).

4Ieškovas A. Č. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog nuo 2012 m. su sutuoktine ieškojo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. Internetinėje svetainėje rado UAB „Rebest“ skelbimą apie parduodamą 0,7421 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r., Raizgių k. (unikalus Nr. 4400-0392-6140). Skelbime buvo nurodyta, jog žemės sklypo paskirtis - gyvenamųjų namų statybos, o UAB „Rebest“ atstovas sakė, kad yra visuomeninė, bet paskirtį bus galima pakeisti. Kaina ir vieta tenkino. Susitiko su UAB „Rebest“ atstovu, o vėliau su pardavėju G. A., kuris patikino, kad paskirtį bus galima pakeisti. 2012-12-12 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį, kurią du kartus pratęsė, sudarydami papildomus susitarimus, nes atsakovas sakė, jog nespėja pakeisti paskirties. Su UAB „Rebest“ atstovu ir atsakovu aptarė preliminariosios sutarties sudarymo sąlygas. Jis pageidavo, kad žemės sklypas būtų padalintas į dvi dalis, pakeičiant paskirtį į gyvenamųjų namų statybos ir rekreacinę. Buvo žemės sklypo visuomeninė paskirtis, dabar žemės sklypas padalintas į dvi dalis ir abu sklypai yra rekreacinės paskirties. Pasirašydamas preliminariąją sutartį atsakovui sumokėjo 10000 Lt avansą. Norėjo tame žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą, kad būtų galima ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Žinojo, kad 50 m nuo vandens negalima statyti gyvenamojo namo, todėl to žemės sklypo paskirtis galėjo būti rekreacinė. Žemės sklype, kurio paskirtis rekreacinė, negalima statyti gyvenamojo namo ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos, galima statyti tik namą poilsiui. Be to, imant paskolą, kai statomas gyvenamasis namas, finansuojama iki 85 procentų turto, o statant kitą pastatą - tik iki 60 procentų turto vertės, t. y. paskolos sutarties suteikimo blogesnės sąlygos. Kadangi žemės sklypo paskirtis dėl atsakovo kaltės buvo pakeista ne į jo prašomą, atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties projektą ruošė UAB „Rebest“, pakeitimus sutarties siūlė abi šalys (ieškovas ir atsakovas), atsakovas siūlė numatyti baudą, o jis norėjo vekselio, tačiau abiejų šalių sutarimu buvo numatyta bauda. Dėl netesybų buvo apkalbėta dar prieš ruošiant sutarties projektą. Atsakovas sutiko dėl baudos nustatymo. Papildomus susitarimus rengė jis, pasirašė kartu su atsakovu, UAB „Rebest“ atstovo nebuvo. Dėl papildomo susitarimo atsakovas turėjo pastabų, atsakovas prašė sumažinti baudos dydį, jis sutiko, buvo pakeistas baudos dydis iš 20000 Lt į 10000 Lt. Preliminarioji sutartis, ją aptarus ir papildžius, buvo pasirašyta tą pačią dieną. Pirkimo tikslas buvo pasistatyti namą ir gyventi, nebent dar minimalią prieplaukėlę, todėl žemės sklypą reikėjo padalinti į dvi dalis. Jis dirba UAB „Kalvis“ projektų vadovu, reklamuoja kieto kuro katilus. Kreipėsi į savo pusbrolį su klausimu, kokiu atstumu nuo valymo įrengimų galima namo statyba. 10000 Lt avanso reikėjo atsakovui žemės sklypo padalinimui ir paskirties pakeitimui. Prieš pasirašant sutartį nesikonsultavo su teisininkais, visos sutarties sąlygos buvo aiškios. Sutartį, sudarytą atsakovo su UAB „Projektuotojų studija“, pamatė tik teisme, sudarant ją ir derinant sąlygas niekas jo nekvietė. Dėl atsakovo kaltės patyrė ir nuostolių, nes nuvertėjo 10000 Lt, sumokėtų kaip avansas atsakovui, dabar žemės sklypai pabrango, kito nenusipirko, gyvena bute, neišsipildė jo teisėti lūkesčiai, be to, dar ir prarado laiko. Jo rekreacinė žemės sklypo paskirtis netenkina. Pakeisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios paskirties buvo pasiūlyta iš pat pradžių iš pačių pardavėjų. Atsakovas visą laiką teigė, kad viskas bus sutvarkyta.

5Ieškovo atstovas advokatas Arnas Ilgauskas palaikė savo atstovaujamąjį, ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas G. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (1 t., 69-73 b. l.). Paaiškino, kad žemės sklypo pardavėju buvo jis ir A. R., kurį jis atstovavo pagal įgaliojimą. Pardavinėjo 0,7421 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r., Raizgių k. (unikalus Nr. 4400-0392-6140). Dėl žemės sklypo pardavimo kreipėsi į UAB „Rebest“, jie surado pirkėją. Su UAB „Rebest“ atstovu ir pirkėju susitiko UAB „Rebest“ kontoroje, UAB „Rebest“ paruošė preliminariąją sutartį, jie su ieškovu pasirašė. Jis pirkėjui sakė, kad parduodamo žemės sklypo paskirtis yra visuomeninė, pakeisti iš visuomeninės paskirties į gyvenamųjų namų statybos bus sunku, bet įmanoma. Buvo įtrauktas punktas, kad jeigu neleis pakeisti paskirties. Nesitarė su teisininkais, nes pasitikėjo pirkėju. Matė ir suprato, ką pasirašė. Ieškovas norėjo, jog parduodamo žemės sklypo paskirtis būtų pakeista į gyvenamųjų namų statybos. V. M., UAB „Projektuotojų studija“ vadovas, jam sakė, kad viską suderino su ieškovu ir rekreacinė žemės sklypo paskirtis jam abiems žemės sklypams tinka. Domėjosi, ar galima pakeisti į gyvenamųjų namų statybos, derino su UAB „Projektuotojų studija“, sakė, kad įmanoma. Neleido savivaldybė, todėl nepakeitė paskirties. Rašto dėl to neturi. Ieškovui liepė nueiti pas V. M., kuris jį užtikrino, jog su ieškovu viskas sutvarkyta. Daugiau nieko ir nedarė. Ieškovas pats persigalvojo, nesutiko sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties. Jis pats turėjo nuostolių, 10000 Lt avansą išleido ant darbų, prarado klientus, siūlė tartis ieškovui, kad jam tenka 5000 Lt išlaidų ir jam tiek pat, bet jis nesutiko. Turėjo projektavimo, šiukšlių išvežimo išlaidas, savo pinigų dar pridėjo. Ieškovas norėjo žemės sklypo gyvenimui ir poilsiui, gal valtims, konkrečiai neminėjo. V. M. minėjo, jog ieškovas pas jį lankėsi su sutuoktine. Prašė pratęsti preliminariąją sutartį, nes nespėjo dėl miško išvalymo ir kitų priežasčių, buvo trukdžių savivaldybėje. Abiejų iniciatyva buvo pratęsta, nes jis pasakė ieškovui, jog nespėja. Žemės sklype, esančiame Šiaulių r., Raizgių k., Salos g. 17A, galima pastatyti gyvenamąjį namą, o žemės sklype, esančiame Šiaulių r., Raizgių k., Salos g. 17b, galima įrengti valčių prieplauką. Areštas žemės sklypui buvo laikinai uždėtas dėl bylos, šiai dienai nuimtas. Pas pirkėją buvo realus ketinimas pirkti, todėl toliau žemės sklypas nebuvo pardavinėjamas. Šiai dienai žemės sklypas neparduotas, jo vertė padidėjus, bet nėra pirkėjų po euro įvedimo. Žemės sklypų pardavimas nėra profesionali jo veikla, yra pardavęs gal apie 72-74 žemės sklypus su draugu per 10 metų, ne kartą yra keitęs žemės ūkio paskirtį į gyvenamųjų namų statybos. Ne kartą yra sudarinėjęs preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį, gal 4-5 kartus yra sudaręs, minėti žemės sklypų pardavimai vyko tikriausiai su preliminariosiomis sutartimis. Projektuotojui nurodė ir žodžiu suderino, ko nori. Du kartus keisdami sutartį ir pasirašydami papildomus susitarimus, paskirties nepakeitė.

7Atsakovo atstovas advokatas Petras Selilionis palaikė savo atstovaujamąjį, ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Rebest“ atstovas direktorius V. M. 2015-03-24 teismo posėdyje nurodė, jog yra atsakovo pusėje, dėl ieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad yra UAB „Rebest“ vadovas, nuo 2004 m. užsiima veikla – nekilnojamojo turto pardavimu. Atsakovas kreipėsi į jį ir prašė surasti pirkėją žemės sklypui, kurio paskirtis buvo ne gyvenamųjų namų statybos. Pirkėjas buvo surastas, tai ieškovas, jis buvo informuotas apie žemės sklypo paskirtį, pardavėjas atsakovas patikino pirkėją, kad žemės sklypo paskirtį galima pakeisti. Atsakovas norėjo avanso, todėl buvo pasirašyta preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartį ruošė bendrovė, ji buvo abiejų šalių perskaityta, koreguota ne kartą, beveik kiekvienas žodis buvo koreguotas, iš pradinės sutarties beveik nieko neliko. Paskirties laiku nepakeitė, todėl buvo papildomais susitarimais pratęsiami terminai. Per papildomų susitarimų pasirašymus jau nedalyvavo, ieškovas su atsakovu tarėsi abu, be jo, kad būtų greičiau. Ieškovas galvojo, ar pirkti, todėl viskas užsitęsė, nes ieškojo informacijos. Pasirašant preliminariąją sutartį visiškai buvo suderinta šalių valia, abu taisė kiekvieną žodį. Atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas nori pakeisti paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, pagrindinis ir buvo tas klausimas. Tai matyti iš elektroninio susirašinėjimo. Ieškovas nusprendė žemės sklypą pirkti, nes atsakovas patikino, kad pakeis paskirtį. Pasirašant preliminariąją sutartį dalyvavo trise. Skelbiant internete apie žemės sklypo pardavimą buvo nurodoma paskirtis visuomeninė, tačiau suderinus su atsakovu interesantams buvo sakoma, kad bus keičiama į gyvenamųjų namų statybos. Skelbime nurodytas telefonas buvo agentūros. Skelbimo turinį su atsakovu keitė ne kartą, jo buvo pareikštas noras – žodžiu pirkėjus informuoti, kad paskirtis bus keičiama į gyvenamųjų namų statybos. Užmokesčio už tarpininkavimą jis negavo. Bendraujant su pirkėjais, buvo paaiškinta, kad viskas bus negreitai. Atsakovui yra tarpininkavęs kelis kartus parduodant žemės sklypus.

9Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Rebest“ atstovė advokatė Agnė Gaurelienė palaikė savo atstovaujamąjį, nurodė, jog tarp šalių susiklostęs teisinis santykis įpareigoja būti atsakovo pusėje, tačiau dėl sutikimo su ieškiniu ar jo atmetimo motyvų nepasisakys, dėl ieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios UAB „Projektuotojų studija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2 t., 25 b. l.), atsiliepimo nepateikė.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (2 t., 19-21 b. l.), prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta, atsiliepimo nepateikė.

12Liudytojas V. S. 2015-03-24 teismo posėdyje parodė, kad pažįsta ieškovą, yra jo pusbrolis. Baigęs VISI, išsilavinimas aukštasis. Kalbėjo su ieškovu 2011-2012 m. dėl žemės sklypo pirkimo, dėl gyvenamojo namo statybos, ieškovas klausė dėl atstumų nuo valymo įrengimų, nuo gręžinių, dėl žemės sklypo išdėstymo, kiek nuo sklypo ribos turi būti namas. Apie turizmo vystymą nekalbėjo.

13Liudytojas V. M. 2015-08-19 teismo posėdyje parodė, kad su atsakovu pažįstamas jau 10 metų, jis yra užsakovas, ne kartą jam rengė projektus, o ieškovas buvo pakviestas į diskusiją. Yra UAB „Projektuotojų studija“ vadovas. Sutartį dėl projekto užsakymo pasirašė su atsakovu, užduotį suformavo bendrai, ar ieškovas dalyvavo, nepamena. Gal atsakovas išreiškė pageidavimą, kad reikia pakeisti žemės sklypo paskirtį. Į kokią, nepamena, bet visada yra pageidavimas į gyvenamųjų namų statybos. Parduodamas žemės sklypas buvo apaugęs krūmais, įregistruotas kaip miškas. Susirinko, nutarė kreiptis į miškų tarnybą, buvo kreiptasi ir išregistravo. Po to, jau gavus pirminius dokumentus, paaiškėjo, kad paskirties į gyvenamųjų namų statybos pakeisti negalima. Apie tai žodžiu visus informavo. Ieškovas žinojo, nesakė, kad nesutinka. Žmonės pasidaro informacinius centrus ir ten gyvena. Jokio skirtumo tarp rekreacinės ir gyvenamųjų namų statybos nėra, deklaruoti savo gyvenamąją vietą galima. Žemės sklypas buvo dalinamas į du žemės sklypus, nes kitame žemės sklype negalima jokia statyba, turi būti aikštynai, pliažai. Užduotis ar keitėsi projektavimo eigoje, negalėjo pasakyti. Statyba buvo galima tik sklypo viršutinėje dalyje. Preliminariosios sutarties nematė. Iki projektavimo sutarties pasirašymo su atsakovu ieškovo nematė. Nepamena, kada su ieškovu pirmą kartą susitiko, jis kažko klausė, žodžiu atsakė. Buvo pakviesti abu, nepritarimo neišreiškė.

14Liudytoja S. D. parodė, kad dirbo UAB „Projektuotojų studija“ projektuotoja, ieškovo nepažįsta. Gavo atlikti darbą – parengti projektą, užsakovas buvo atsakovas G. A.. Projektą derino su jo pageidavimais. Buvo pageidavimas padalinti žemės sklypą į dvi dalis, paskirtis liko ta pati – kita, o norėjo pakeisti naudojimo būdą, buvo visuomeninės paskirties teritorija. Norėjo pakeisti naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – gyvenamųjų namų statybos, tačiau nebuvo galima padaryti. Pagal bendrąjį Šiaulių rajono savivaldybės planą buvo aišku, kad bus galima pakeisti tik į naudojimo būdą – rekreacinės paskirties, nes negalima pakeisti į tai, kas nenumatyta. Atsakovui tai buvo pasakyta, jo pageidavimas buvo pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės paskirties, taip buvo ir padaryta. Technines sąlygas gavo iš UAB „Projektuotojų studijos“. Teritorijos detaliojo plano parengimo sutarties nematė. Susirašinėjimo elektroniniu paštu ieškovo, atsakovo ir UAB „Rebest“ atstovo nematė, nežino apie jokį jų bendravimą. Atsakovas neminėjo nei karto, kad reikia pakeisti naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos. Tik pažvelgus į bendrąjį planą, buvo aišku, kad naudojimo būdas gali būti tik rekreacinė, tai buvo aišku tik pradėjus darbą. Projektavo taip, kad naudojimo būdas – rekreacinė paskirtis. Ten gali būti įrengta kaimo turizmo sodyba, gali būti pastatytas gyvenamasis namas su patalpom kaimo turizmui, gali būti poilsio namai, kempingai, privalomumo apgyvendinti minėtas patalpas nėra, tačiau privalomai turi būti įrengtos patalpos kaimo turizmui.

15Ieškinys tenkintinas visiškai.

16Byloje nustatyta, kad atsakovas G. A. (pardavėjas) su ieškovu A. Č. 2012-12-12 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį (1 t., 144-147 b. l.), o vėliau ir 2013-07-11 bei 2014-02-27 papildomus susitarimus (1 t., 148, 149 b. l.), pagal kurią aiškiai susitarė pagrindinę 0,7421 ha ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių r., Raizgių k. (unikalus Nr. 4400-0392-6140), pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ateityje, susitarė dėl termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuris vėliau papildomais susitarimais abiejų šalių valia buvo pratęstas, atsakovas įsipareigojo suformuoti šalių valią atitinkantį būsimos pagrindinės sutarties objektą (žemės sklypą padalinti į du atskirus žemės sklypus su pakeista tiksline jo naudojimo paskirtimi, t. y. įsipareigojo paskirtį palikti tą pačią – kitą, o pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienam žemės sklypui - rekreacinės (pramoginės) paskirties, kitam žemės sklypui - į gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – gyvenamųjų namų statybos), numatė avansą, kurį ieškovas perdavė atsakovui ir netesybas už sutarties pažeidimą - baudą. Ieškovas A. Č. savo įsipareigojimus pagal 2012-12-12 preliminariąją žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį įvykdė – 2012-12-12 atsakovui G. A. pervedė 10000 Lt avansą (1 t., 48 b. l.). Atsakovas G. A. savo įsipareigojimus pagal 2012-12-12 preliminariąją žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį įvykdė iš dalies – padalijo 0,7421 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r., Raizgių k. (unikalus Nr. 4400-0392-6140) (1 t., 49-52 b. l.), į du atskirus žemės sklypus: 0,3869 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r., Raizgių k., Salos g. 17A (unikalus Nr. 4400-3108-2518), ir 0,3552 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r., Raizgių k., Salos g. 17B (unikalus Nr. 4400-3108-2394), ir pakeitė naudojimo būdą, bet abiejų žemės sklypų iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės teritorijos (1 t., 53-56 b. l.). Kadangi atsakovas netinkamai įvykdė preliminariosios sutarties sąlygą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo (sutarties 4.2.4.3 punktas), ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kreipėsi į atsakovą, o vėliau į teismą dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, atsakovas G. A. laikomas pažeidusiu sutartį, todėl privalo atlyginti nuostolius. Ieškovas nurodė, jog nuo pat pradžių, tik perskaičius skelbimą apie parduodamą žemės sklypą ir paskambinus telefonu į UAB „Rebest“ pasiteirauti, buvo žadama pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, jis nebūtų pirkęs, jeigu būtų žinojęs, jog žemės sklypo naudojimo būdo nebus galima pakeisti. Atsakovas tvirtino, jog ne dėl jo kaltės nebuvo galima pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo, o dėl savivaldybės, tai patvirtinančio rašto pateikti negalėjo, nurodė, jog apie tai ieškovas buvo informuotas V. M. žodžiu, nepritarimo neišreiškė, vadinasi sutiko, pakeitus naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės paskirties gyvenamuosius namus taip pat galima statyti, tik reikia įrengti patalpas kaimo turizmui, todėl ieškovas turėjo sudaryti pagrindinę sutartį. Jis taip pat turėjo nuostolių dėl detaliojo plano rengimo, žemės sklypų padalijimo, teritorijos valymo ir tvarkymo, todėl avanso neprivalo grąžinti, baudos taip pat nesutinka mokėti, nes jo kaltės nėra, jis sutartį įvykdė.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir nuosekliai aiškinama, kad preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

18Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas G. A. (pardavėjas) su ieškovu A. Č. (pirkėju) 2012-12-12 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį (1 t., 144-147 b. l.), o vėliau ir 2013-07-11 bei 2014-02-27 papildomus susitarimus (1 t., 148, 149 b. l.), kurie buvo šalių suderinti, atitiko šalių tikruosius ketinimus, valią. Iš ieškovo A. Č. paaiškinimų matyti, kad 2012-12-12 preliminariosios žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties projektą ruošė UAB „Rebest“, jis su atsakovu, dalyvaujant UAB „Rebest“ atstovui, su sutartimi susipažino, perskaitė, ją keitė, pakeitimus siūlė abi šalys, buvo aptarta ir dėl avanso bei netesybų (baudos), sutartį suprato, pasirašė savo valia, nesitarė su teisininkais, visos sutarties sąlygos buvo aiškios. Atsakovas G. A. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nesitarė su teisininkais, nes pasitikėjo pirkėju, matė ir suprato, ką pasirašė, pasirašė savo valia. Tai patvirtino trečiojo asmens UAB „Rebest“ atstovas V. M., kuris paaiškino, kad preliminariąją sutartį ruošė jis, ji buvo pateikta ieškovui ir atsakovui susipažinti, jie perskaitė, tarėsi, keitė, sutartis beveik visa buvo pakeista, beveik kiekvienas žodis buvo koreguotas, iš pradinės sutarties beveik nieko neliko. Tada sutartis buvo šalių perskaityta ir pasirašyta. Pasirašant 2013-07-11 ir 2014-02-27 papildomus susitarimus dalyvavo tik ieškovas ir atsakovas. Ieškovas nurodė, jog reikėjo pratęsti terminą, nes atsakovas nespėjo pakeisti žemės sklypo paskirties, jų tekstą rengė jis, perskaitė ir pasirašė abu su atsakovu, dėl papildomo susitarimo atsakovas turėjo pastabų, prašė sumažinti baudos dydį, kas ir buvo padaryta. Minėtas aplinkybes patvirtino atsakovas G. A., nurodydamas, jog jis prašė pratęsti preliminariąja sutartimi nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes nespėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, sutartis buvo pratęsta abiejų iniciatyva, nes jis ieškovui pasakė, jog nespėja, susipažino, pasirašė savo valia.

19Pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal byloje esančius duomenis, šalys 2012-12-12 sudarytoje preliminariojoje žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyje (1 t., 144-147 b. l.) buvo nustačiusios pagrindinės – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą – per penkiolika darbo dienų nuo datos, kai tik pirkėjas iš pardavėjo gaus pranešimą apie tai, kad turtui yra pakeista paskirtis ir pardavėjas įvykdys visus 4.2 punkte nurodytus įsipareigojimus, bet ne vėliau kaip iki 2013-05-01, o nepavykus iki šios datos sudaryti sutartį, 2013-07-11 sudarė kitą susitarimą – papildomą susitarimą (1 t., 148 b. l.), nustatydamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą – iki 2014-01-15, nepavykus iki šios datos sudaryti sutartį, vėl 2014-02-27 sudarė kitą susitarimą – papildomą susitarimą (1 t., 149 b. l.), nustatydamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą – iki 2014-09-30. Iki šios datos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, todėl pagal nurodytą materialinės teisės normą prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, t. y. įstatyme tokiu atveju nenustatyta pareigos įvykdyti tokią prievolę, todėl šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį, nes vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008; kt.). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

20Ieškovas A. Č. nurodo, jog kaltas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra atsakovas G. A., jis pažadėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį, bet to neįvykdė, todėl privalo atlyginti jam patirtus nuostolius: prašo iš atsakovo priteisti jo sumokėtą avansą ir sutartyje numatytą baudą, nes naujo žemės sklypo neįgijo, namo nepasistatė, gyvena su šeima bute, prarado laiko, nuvertėjo avansui sumokėti pinigai. Paaiškino, jog jis ieškojo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, rado skelbimą, paskambino į agentūrą, jam buvo paaiškinta, kad parduodamo žemės sklypo paskirtis kita, naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija, bet bus galima pakeisti į naudojimo būdą - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – gyvenamųjų namų statybos. Susitikus su pardavėju G. A., jis patikino, kad tai bus įmanoma padaryti. Todėl buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, kurios 4.2.4.3 punkte numatė, kad pardavėjas įsipareigoja padalinti žemės sklypą į dvi dalis, atlikti kadastrinius matavimus, sukalti riboženklius ir pakeisti paskirtį (tiksliau – naudojimo būdą) į namų valdos ir rekreacinę pagal su pirkėju raštiškai suderintą planą. Tai buvo palikta ir papildomuose susitarimuose, kuriais terminas ir buvo pratęstas, nes atsakovas informavo, jog nespėja pakeisti naudojimo būdo. Kai atsakovas informavo, jog naudojimo būdas pakeistas, paaiškėjo, jog abiejų žemės sklypų jis buvo pakeistas į rekreacinės teritorijos, kuri jo netenkino, todėl jis atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Apie tai, kad abiejų žemės sklypų naudojimo būdas bus keičiamas į rekreacinės paskirties, jo niekas nei žodžiu, nei raštu neinformavo, sužinojo, kai naudojimo būdas jau buvo pakeistas. Atsakovas G. A. sutiko su tuo, kad parduodamo žemės sklypo naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties, ieškovas nuo pat pradžių norėjo, kad vieno iš dviejų žemės sklypų naudojimo būdas būtų pakeistas į gyvenamųjų namų statybos, jis patikino ieškovą, jog bus sunku, bet tai įmanoma. Ne kartą yra keitęs paskirtį, pardavęs 72-74 žemės sklypus per 10 metų, todėl nesikonsultavo su teisininkais, pasitikėjo pirkėju. Pasirašė preliminariąją sutartį, kurios 4.2.4.3 punkte numatė dėl paskirties keitimo, 5.4 punkte numatė tai, kaip bus sprendžiama, jeigu žemės sklypo naudojimo būdo nepavyks pakeisti. Prieš tai tarėsi su projektuotojais, domėjosi, ar galima pakeisti, su UAB „Projektuotojų studija“ derino, V. M. užtikrino, jog įmanoma. Tačiau pakeisti naudojimo būdo negalėjo ne dėl savo kaltės, o neleido savivaldybė, apie tai jį informavo V. M., pas kurį nusiuntė ieškovą ir kuris patikino, kad su ieškovu viskas sutvarkyta, todėl daugiau nieko nedarė. Ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, todėl jo kaltės nėra, prašo atmesti ieškinį. Trečiojo asmens UAB „Rebest“ atstovas V. M. taip pat patvirtino tą aplinkybę, jog ieškovas buvo informuotas apie žemės sklypo naudojimo būdą (visuomeninės paskirties), pardavėjas G. A. patikino pirkėją, kad žemės sklypo paskirtį galima pakeisti. Paskirties laiku nepakeitė, todėl buvo papildomais susitarimais pratęsiami terminai. Atsakovui nuo pat pradžių buvo žinoma, jog ieškovas nori pakeisti naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybos, pagrindinis ir buvo tas klausimas. Tai matyti iš elektroninio susirašinėjimo. Ieškovas nusprendė žemės sklypą pirkti, nes atsakovas patikino, kad pakeis paskirtį. Skelbiant internete apie žemės sklypo pardavimą buvo nurodoma paskirtis visuomeninė, tačiau suderinus su atsakovu interesantams buvo sakoma, kad bus keičiama į gyvenamųjų namų statybos. Skelbimo turinį su atsakovu keitė ne kartą, jo buvo pareikštas noras – žodžiu pirkėjus informuoti, kad paskirtis bus keičiama į gyvenamųjų namų statybos. Liudytojas V. M. parodė, jog buvo pageidavimas pakeisti naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybos, užsakymas pateiktas žodžiu. Kai paaiškėjo, kad negalima, jis pats žodžiu informavo ieškovą ir atsakovą, nepritarimo niekas neišreiškė, todėl abiejų žemės sklypų naudojimo būdas buvo pakeistas į rekreacinės paskirties. Liudytoja S. D. parodė, jog ieškovo nepažįsta, o užsakovas buvo G. A.. Projektą derino su jo pageidavimais. Buvo pageidavimas padalinti žemės sklypą į dvi dalis, paskirtis liko ta pati – kita, o norėjo pakeisti naudojimo būdą, buvo visuomeninės paskirties teritorija. Norėjo pakeisti naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – gyvenamųjų namų statybos, tačiau nebuvo galima padaryti. Pagal bendrąjį Šiaulių rajono savivaldybės planą buvo aišku, kad bus galima pakeisti tik į naudojimo būdą – rekreacinės paskirties, nes negalima pakeisti į tai, kas nenumatyta. Apie tai iš karto buvo informuotas atsakovas, jis sutiko. Kad ieškovas nuo pat pradžių ketino įsigyti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, apie tai informavo atsakovą, kuris patikino, jog paskirtį bus galima pakeisti, matyti iš byloje esančio šalių ir V. M. susirašinėjimo elektroniniu paštu (1 t., 7-41 b. l.). Prie bylos pateiktas žemės sklypo Raizgių k., Šiaulių r., detalusis planas ir prie jo pridėta medžiaga taip pat patvirtina liudytojos S. D. parodymus, jog užduotis buvo suformuota, paraiška paruošta ir visi dokumentai rengiami bei tvirtinami, nurodant, kad abiejų padalintų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis bus keičiamas tik į rekreacinės (pramoginės) paskirties kapitalinių statinių ir objektų statybai. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovas nuo pat pradžių aiškiai išreiškė pageidavimą dėl žemės sklypo paskirties. Atsakovas tai suvokė, patvirtino ir patikino, jog žemės sklypo naudojimo būdą pakeis į ieškovo norimą, tik reikia jam laiko. Atsakovas, jau turėdamas žemės sklypų pirkimo – pardavimo bei preliminariųjų sutarčių sudarymo patirties (per 10 metų pardavė apie 74 žemės sklypus (1 t., 131 b. l.), kaip pats teigė, sudarė 4-5 preliminariąsias sutartis, o gal ir daugiau, teko keisti ir paskirtį į gyvenamųjų namų statybos), savo valia pasirašė preliminariąją sutartį ir papildomus susitarimus, kuriuose numatė naudojimo būdo keitimą iš visuomeninės teritorijos į: vieno žemės sklypo – gyvenamųjų namų statybos, kito – rekreacinės. Nurodė, jog su teisininkais nesikonsultavo, derino su UAB „Projektuotojų studija“ vadovu V. M., kuris patikino, jog viskas gerai. Juo pasitikėjo, pasitikėjo ir tuo, kai jis nurodė, jog ieškovas buvo informuotas apie tai, kad į jo norimą naudojimo būdą vienas iš žemės sklypų pakeistas nebus, abu bus pakeisti į rekreacinės paskirties naudojimo būdą, jog ieškovas nepritarimo neišreiškė. Nors turėjo pareigą pats informuoti apie tai ieškovą ir pasidomėti, ar jam minėta paskirtis tinka, tačiau to nepadarė, kaip numatyta sutarties 5.4 punkte, jeigu pardavėjas negali pakeisti žemės sklypo paskirties ne dėl savo kaltės, turi kreiptis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau į ieškovą, o jam atsisakius – į teismą, su minėtu prašymu nesikreipė, todėl laikomas kaltu dėl to, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pagrindinė sutartis šalių sudaryta nebuvo, nes nebuvo sukurtas šalių valią atitinkantis nekilnojamojo turto objektas, tai yra kitos paskirties žemės sklypas, todėl ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip vengimas sudaryti notaro patvirtintą sutartį CK prasme. Atsakovas nurodė, jog nėra jo kaltės dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, nes neleido savivaldybė. Tokie jo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nes iš liudytojos S. D. parodymų matyti, jog pagal bendrąjį Šiaulių rajono savivaldybės planą jau iš karto tik pažvelgus buvo aišku, kad naudojimo būdas gali būti keičiamas tik į rekreacinės paskirties, į jokį kitą, tai buvo tinkamai informuotas atsakovas, jis su tuo sutiko ir projektas buvo rengiamas pagal tai, tačiau atsakovas tinkamai apie tai neinformavo ieškovo ir negavo jo dėl to sutikimo. Atsakovas ir liudytojas V. M. nurodė, jog ieškovas apie tai, kad nepavyks pakeisti naudojimo būdo į jo pageidaujamą, buvo informuotas žodžiu V. M., nepritarimo neišreiškė. Ieškovas tai neigia. Byloje jokių, tai patvirtinančių įrodymų, nėra, todėl teiginiai, jog ieškovas apie negalimumą pakeisti naudojimo būdą buvo tinkamai informuotas, atmestini, kaip nepagrįsti. Neigiamai vertintinas ir atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovo atstovo prašymas pripažinti sutartį ex officio niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 daliai (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01), nes norminiai teisės aktai skelbiami viešai teisės aktų nustatyta tvarka, su jais kiekvienas norintis gali laisvai susipažinti, informacija yra visiems prieinama, minėta norma galiojo jau prieš pasirašant šalims preliminariąją sutartį, atsakovas galėjo, prieš ketindamas imtis kokių nors veiksmų dėl paskirties keitimo, susipažinti, pasidomėti kitais, tai reglamentuojančiais teisės aktais, pasikonsultuoti su teisininkais, bet to nepadarė, be to, turėjo nemažos žemės sklypų pardavimo ir paskirties keitimo patirties, tą pats pripažino teismo posėdyje, todėl turi prisiimti su tuo susijusias ir dėl to atsiradusias pasekmes. Pažymėtina, jog tokio reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo atsakovas teisme nepareiškė, priešieškinio nepateikė, o teismas šioje byloje negali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir spręsti savo iniciatyva dėl kitų, byloje nepareikštų, reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas su atsakovu pakankamai bendradarbiavo, domėjosi, kaip sekasi pakeisti jo ketinamo pirkti žemės sklypo naudojimo būdą, ką įrodo ir šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau minėtos pareigos bendradarbiauti nevykdė būtent atsakovas, neketindamas ieškovo informuoti, jog žemės sklypo naudojimo būdo jo norimu pakeisti negalima, nors tai žinojo jau seniai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jis turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš pasirašydamas sutartį, neturėdamas teisinio išsilavinimo, bet turėdamas žemės sklypų pardavimo patirties, turėjo pasidomėti galimybe pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo galimybes ir tik tada apsispręsti pasirašyti ar ne preliminariąją sutartį, jis minėtos pareigos neįvykdė, ieškovui garantavo, kad naudojimo būdas bus pakeistas, todėl jo elgesys pripažintinas nesąžiningu ir jis turi atsakyti, už tai, jog nesudaryta pagrindinė sutartis, t. y. atsakovui kilo pareiga mokėti baudą, be to, atsakovas, gavęs avansą pagal preliminariąją sutartį, turi šį grąžinti vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009, 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; kt.). Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007; 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta vienos iš sutarties šalių (atsakovo) nesąžiningas elgesys dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovo iš ieškovo gautas avansas grąžintinas ieškovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys. Teismas pažymi, kad netesybos kaip civilinė atsakomybė gali būti taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties šalis vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir pareigas, vadinasi, konstatuotina, jog ji elgėsi sąžiningai ir negalima pripažinti buvus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą dėl netesybų pagrindo. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai tiek derybose dėl sutarties sudarymo, tiek sudarius preliminariąją sutartį, garantavo, kad gali pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ieškovo norimu, jo laiku neinformavo, jog tokios galimybės nėra, pasakė tik tada, kai naudojimo būdas abiejų žemės sklypų buvo pakeistas į rekreacinės paskirties, ko ieškovas nepageidavo, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo bei netesybų (baudos) priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog avansui nebuvo suteikta ir netesybų funkcija. Tai akivaizdu, išanalizavus atitinkamus preliminariosios sutarties punktus. 2012-12-12 preliminariosios žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties (1 t., 144-147 b. l.) 4.1.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja šios sutarties pasirašymo dieną sumokėti pardavėjui 10000 Lt avansą, kuris, sudarius pirkimo ir pardavimo sutartį, yra įskaitomas į parduodamo turto kainą, t. y. avansas – turto kainos dalis, nurodyta sutarties 4.1.1 punkte, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties 4.1.1 punkte nurodytomis sąlygomis. Akivaizdu, kad pinigų suma atsakovui, laikantis sutarties sąlygų, buvo pervesta kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis (1 t., 48 b. l.), to neginčija nei viena iš šalių. 5.3 punktas yra sudėtinė šalių atsakomybės dalis, kuri detaliai reglamentuota sutarties 5 punkte. Šiame punkte aptarta tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą. Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad pardavėjas laiku ir tinkamai neįvykdęs savo įsipareigojimų pagal sutarties 4.2 punktą, taip pat tais atvejais, kai pardavėjas nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo pirkėjui (ieškovui) grąžinti gautą avansą ir sumokėti 10000 Lt baudą, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Sutarties 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktuose esant nurodytoms aplinkybėms, pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui sutartinius nuostolius dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), iš sutarties 4.1.1 punkto ir sutarties 5.3 punkto turinio darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas avansas negali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl nuostolių atlyginimo, į kurį įskaitomos ir netesybos, susitarta atskirai (papildomai). Nagrinėjamu atveju tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 10000 Lt sumokėjo atsakovui kaip avansą. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 2896,20 Eur (10000 Lt) avansas (CK 6.237 straipsnis).

21Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10000 Lt) baudą, numatytą preliminariosios sutarties 5.3 punkte ir papildomų susitarimų 5.3 punktuose. Byloje nustatyta, jog sąlyga dėl baudos buvo įrašyta abiejų šalių sutarimu, ieškovas pageidavo vekselio, o atsakovas pasiūlė baudą, be to, baudos dydis atsakovo prašymu buvo sumažintas.

22Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012-12-12 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį (1 t., 144-147 b. l.), ir 2013-07-11 ir 2014-02-27 papildomus susitarimus (1 t., 148, 149 b. l.), pagal kuriuos įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo padalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus su pakeista tiksline jo naudojimo paskirtimi, t. y. įsipareigojo paskirtį palikti tą pačią – kitą, o pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į: vienam žemės sklypui - rekreacinės (pramoginės) paskirties, kitam žemės sklypui - į gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – gyvenamųjų namų statybos. Iki nustatyto termino vieno žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas ne į gyvenamųjų namų statybos, o į rekreacinės paskirties, kas netenkino ieškovo, nepateisino jo teisėtų lūkesčių, atsirado jam nuostolių, nes perduotas avansas nuvertėjo, kito žemės sklypo jis neįsigijo ir gyvenamojo namo nepasistatė, toliau gyvena bute, nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta. Ieškovo teigimu, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – nepakeitus žemės sklypo paskirties, neįvykdžius 4.2.4.3 punkto, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo 10000 Lt baudą (netesybas).

24Pagal byloje esančius duomenis, preliminariosios sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės neįvyksta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, moka kitai šaliai 10000 Lt baudą. Taigi, tokiu atveju, kai ieškovas reiškia reikalavimą dėl netesybų iš atsakovo priteisimo, būtina nustatyti, ar pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jo nesąžiningų veiksmų. Teismas jau aukščiau konstatavo atsakovo kaltę ir nesąžiningus veiksmus dėl pagal preliminariąją sutartį nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nes iki 2014-09-30, t. y. sutartyje ir papildomuose susitarimuose nustatytos datos, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo pakeisti paskirtį. Atsakovas žemės sklypą padalino į dvi dalis, tačiau abiejų žemės sklypų naudojimo būdą pakeitė į rekreacinės paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 134.2 ir 134.3 punktus rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose; statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę. Tai patvirtino ir liudytoja S. D., parodydama, jog rekreacinės paskirties žemės sklype gali būti įrengta tik kaimo turizmo sodyba, gali būti pastatytas gyvenamasis namas su patalpom kaimo turizmui, gali būti poilsio namai, kempingai, privalomumo apgyvendinti minėtas patalpas nėra, tačiau privalomai turi būti įrengtos patalpos kaimo turizmui. Ieškovas iš pat pradžių, dar prieš pasirašant preliminariąją sutartį, aiškiai išreiškė savo pageidavimą atsakovui (vienas iš žemės sklypų turi būti gyvenamųjų namų statybos), teisme taip pat patvirtino, jog kaimo turizmo sodyba jo netenkina, jis nori statyti gyvenamąjį namą, kurį, akivaizdu, rekreacinės paskirties žemės sklype pastatyti draudžiama. Todėl esant tik vienos šalies, būtent – atsakovo, kaltei dėl prievolės neįvykdymo ir jo nesąžiningiems veiksmams, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, iš atsakovo ieškovui priteistina 2896,20 Eur (10000 Lt) bauda.

25Atsakovas reikalavimo dėl nuostolių priteisimo iš ieškovo nepareiškė, tik atsiliepime nurodė, jog tokių patyrė (1 t., 74-77, 90-100, 115, 116 b. l., 2 t., 34 b. l.), be to, teismo sprendime yra konstatuota jo kaltė ir nesąžiningi veiksmai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl jų priteisimo ir galimo įskaitymo.

26Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 450 Lt (130 Eur) žyminis mokestis. Ieškovui iš atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., 5 b. l.) nepriteistinos, nes bylinėjimosi išlaidas priteisti jis prašė, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

27Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Rebest“ interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 150 Eur išlaidų, susijusių su konsultacijomis ir atstovavimu, priteisimo (1 t., 130, 140-143 b. l.). Ieškinį patenkinus, minėtos išlaidos trečiajam asmeniui nepriteistinos.

28Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,58 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

30Ieškinį tenkinti visiškai.

31Priteisti ieškovui A. Č., a.k. ( - ) iš atsakovo G. A., a. k. ( - ) 2896,20 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, 20 ct) avansą, 2896,20 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, 20 ct) baudą ir 130 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

32Priteisti valstybei iš atsakovo G. A., a. k. ( - ) 15,58 Eur (penkiolikos eurų, 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ritai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas A. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. Ieškovas A. Č. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį... 5. Ieškovo atstovas advokatas Arnas Ilgauskas palaikė savo atstovaujamąjį,... 6. Atsakovas G. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog palaiko argumentus,... 7. Atsakovo atstovas advokatas Petras Selilionis palaikė savo atstovaujamąjį,... 8. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. į teismo... 12. Liudytojas V. S. 2015-03-24 teismo posėdyje parodė, kad pažįsta ieškovą,... 13. Liudytojas V. M. 2015-08-19 teismo posėdyje parodė, kad su atsakovu... 14. Liudytoja S. D. parodė, kad dirbo UAB „Projektuotojų studija“... 15. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. A. (pardavėjas) su ieškovu A. Č.... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1... 18. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas G. A. (pardavėjas) su... 19. Pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties... 20. Ieškovas A. Č. nurodo, jog kaltas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo... 21. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10000 Lt) baudą,... 22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012-12-12 sudarė preliminariąją... 24. Pagal byloje esančius duomenis, preliminariosios sutarties 5.3 punkte... 25. Atsakovas reikalavimo dėl nuostolių priteisimo iš ieškovo nepareiškė, tik... 26. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi... 27. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje,... 28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,58 Eur ir yra... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 30. Ieškinį tenkinti visiškai.... 31. Priteisti ieškovui A. Č., a.k. ( - ) iš atsakovo G. A., a. k. ( - ) 2896,20... 32. Priteisti valstybei iš atsakovo G. A., a. k. ( - ) 15,58 Eur (penkiolikos... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...