Byla 2A-984-436/2014
Dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. D. ir atsakovės R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1766-918/2013 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. D. priešieškinį ieškovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintais ieškiniais (36-38, 103-104 b. l., I tomas) prašė nutraukti šalių 1976-09-25 sudarytą ir Kauno miesto CMB įregistruotą (akto įrašo Nr. 2997) santuoką dėl atsakovės kaltės, palikti santuokines pavardes, nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise palikti garažą, unikalus Nr. ( - ), 141/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), 141/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), įpareigoti atsakovę išsikelti ir išsideklaruoti iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ), per vieną mėnesį nuo kompensacijos išmokėjimo. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji santuokoje nebuvo lojali ieškovui, atsisakė jam gaminti valgyti, skalbti rūbus, tvarkyti bendrą buitį, padėti susirgus, rūpintis bendrais finansais, vedė savo atskirą gyvenimą.

5Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 43–45) ir priešieškiniu (1 t. b. l. 120–124) prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ieškovo vardu registruotas 24/100 dalis namo, unikalus Nr. ( - ), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 818/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), 24/100 dalis namo, unikalus Nr. ( - ), priteisti iš ieškovo 66967,31 Lt kompensaciją atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, priteisti iš ieškovo atsakovei 5000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis vedė amoralų gyvenimo būdą, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, už tai yra baustas administracinėmis nuobaudomis, buvo neištikimas, vesdavosi į namus kitas moteris, nedirbo, kėlė barnius, šmeižė ir terorizavo atsakovę kitų asmenų akivaizdoje, neprižiūrėjo ir neišlaikė vaikų, nesirūpino turto išlaikymu.

6I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti ieškovo K. D. ir atsakovės R. D. 1976 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto CMB įregistruotą (akto įrašo Nr. 2997) santuoką dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui K. D. palikti pavardę – D., atsakovei R. D. palikti santuokinę pavardę – D/. Padalino santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovui K. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė 818/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ). Priteisė iš ieškovo K. D. atsakovei R. D. 21255 Lt kompensaciją už ieškovui natūra tenkantį santuokoje įgytą turtą. Pripažino, kad ieškovui K. D. priklausančioje 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ), virtuvės patalpoje sumontuotos 450 Lt vertės spintelės asmeninės nuosavybės teise priklauso R. D.. Išdėstė ieškovo K. D. mokamos atsakovei R. D. 21255 Lt kompensacijos mokėjimą 24 mėnesiams, mokant po 885,63 Lt kas mėnesį. Iškeldino atsakovę R. D. iš ieškovui K. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančių 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ). Atidėjo sprendimo dėl atsakovės R. D. iškeldinimo iš patalpų vykdymą iki kol ieškovas K. D. sumokės atsakovei R. D. 21255 Lt kompensaciją. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas atitinkamai priteisė iš atsakovės R. D. ieškovui K. D. 420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo K. D. valstybės naudai 383 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės R. D. valstybės naudai 18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

9Teismas nustatė, kad ieškovas savo teiginių, kad šeima materialiai rūpinosi, mokėjo už dukrų studijas aukštosiose mokyklose, pirko reikalingus daiktus ir dovanas, rašytiniais įrodymais nepagrindė, liudytojų parodymais nepatvirtino. Teismas vertino, kad šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas ieškovo požiūris ir nepagarba šeimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, moralinio palaikymo nebuvimas, materialinės paramos neteikimas. Tai, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino ir nerėmė šeimos, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti ieškovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

10Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11Ieškovo pasisakymai teismo posėdžio metu aiškiai parodė jo požiūrį į atsakovę ir šeimą, kuris neatitinka sutuoktinių pareigos būti tarpusavyje lojaliems, pagarbiems, padėti vienas kitam moraliai ir materialiai, visapusiškai rūpintis vaikais ir visa šeima. Santuokoje vieno iš sutuoktinių netinkamas elgesys kito atžvilgiu jo nepalaikant, nesirūpinant, žeminant, būnant neištikimam, savaime suprantama, kad neigiamai įtakoja šio gyvenimo kokybę, savivertę bei pasitikėjimą kitais žmonėmis, neišvengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, taip sukeldamas moralinę žalą. Atsakovė savo patirtą moralinę žalą įvertina 5000 Lt. Kadangi jos nurodytos žalos atlyginimo dydis nėra pakankamai pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

12Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

13Ieškovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 24/100 dalys namo, unikalus Nr. ( - ), ir 24/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ) (16-17 b. l., I tomas).

142012-11-16 nutartimi byloje ieškovo prašymu paskirta turto vertinimo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kokia yra 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ), vertė ir, kiek turto vertė pakito dėl atliktų pagerinimų. Turto ekspertizės akto išvadoje nurodyta (akto 22-23 lapas), kad 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 65000 Lt. Virtuvės įranga, t.y. baldai ir buitinė technika, kaip nepriklausantys nekilnojamojo turto pagerinimui, įtakos turto vertei neturi, juos galima išmontuoti. Vandentiekio ir elektros instaliacijos indėlis padidina turto vertę 3700 Lt. Ekspertizės atlikimo metu 818/2781 dalių žemės sklypo, Nr. ( - ), rinkos vertė yra 32000 Lt. Garažo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 3950 Lt. Šalys ekspertizės akto neginčijo, su eksperto nurodyta turto verte sutiko.

15Iš ekspertizės akto matyti, kad 24/100 dalių namo vertė yra 65000 Lt, atliktų pagerinimų vertė (vandentiekio ir elektros instaliacijos) gyvenamojo namo vertę didina 3700 Lt, t. y. 6 procentais. Teismo vertinimu, 6 procentų vertės pagerinimo negalima laikyti turto pagerinimu iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį, atlikti vandentiekio ir instaliacijos darbai nėra priskiriami kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai, tokio pobūdžio darbai laikomi paprastaisiais remonto darbais. Kadangi atsakovės lėšomis ir darbu atliktų pagerinimų vertė iš esmės namo vertės nepakeitė, todėl nėra pagrindo pripažinti 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis priešieškinio reikalavimas atmestinas, tačiau atsakovei priteistina kompensacija už ½ dalį atliktų pagerinimų vertės (CK 3.90 str.).

16Atsižvelgiant į ekspertizės aktu nustatyto bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto vertę, pagal kurią 24/100 dalių namo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 65000 Lt, 818/2781 dalių žemės sklypo, Nr. ( - ), rinkos vertė yra 32000 Lt, garažo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 3950 Lt, ir masinio vertinimo būdu nustatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), vertę (2860 Lt, 47 b. l., I tomas), atsakovei priteistina kompensacija už pusę turto vertės: už žemės sklypą 16000 Lt, už garažą 1975 Lt, už ūkinį pastatą 1430 Lt. Taip pat atsakovei iš ieškovo priteistina 1850 Lt kompensacija už vandentiekio ir elektros instaliacijos indėlį, kuris padidino turto vertę 3700 Lt. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 21255 Lt kompensacija už ieškovui natūra tenkantį santuokoje įgytą turtą.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18Teismo vertinimu, šioje byloje patenkinta apie 60 procentų ieškovo reikalavimų ir apie 40 procentų atsakovės reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovas K. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

21Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

  1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, liudytojų, seserų O. A., A. A. ir ieškovo dukros D. M. parodymais teismas nesirėmė, nes neva jų parodymai nepatvirtino atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Tačiau jos patvirtino, kad šeima yra iširusi jau daugiau kaip 20 metų. Teismas nustatė, kad apeliantas vartojo alkoholį, buvo neištikimas, tačiau kai apeliantas buvo atsivedęs į namus moterį, su atsakove jau negyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Vyriausioji duktė patvirtino, kad apeliantas smurtavo šeimoje, tačiau kita duktė to nepatvirtino, net į teismo posėdį neatvyko liudyti.
  2. Teismas apelianto kaltę pripažino ir dėl to, kad jis buvo baustas administracinėmis baudomis, tačiau tai buvo 2011 metais, kai sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, abiejų pajamos buvo atskiros. Teismo išvada, kad apeliantas vedęs amoralų gyvenimo būdą yra paremta tik vienos atsakovės parodymais, nes nebuvo konkretizuota, kada ir prieš ką jis buvo ją apšmeižęs ar terorizavęs.
  3. Šalių veiksmus būtina vertinti iki to momento, kol jie gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Maždaug nuo 1995 metų šalys negyvena kartu kaip šeima, nebeveda bendro ūkio, neturi išlaikytinių ir patys nėra vienas kito išlaikytiniai, todėl tokia padėtis turėtų būti vertintina tik kaip jų apsisprendimas nutraukti santykius, nesirūpinimas vienas kitu, kas leistų daryti išvadą, kad santuoka nutrūkusi dėl abiejų kaltės.
  4. Tie veiksmai, dėl kurių kildinama ieškovo kaltė, kaip neištikimybė, nesirūpinimas vienas kitu, netgi griežtas atsiskyrimas gyvenamuoju plotu atsakovės iniciatyva, atsirado jau po santykių nutraukimo. Santuokai iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo priimtas sprendimas atlyginti neturtinę 2000 Lt žalą yra nepagrįstas.
  5. Nesutinka ir su teismo priteista 1850 Lt kompensacija dėl vandentiekio įvedimo ir elektros instaliacijos. Atsakovė nepaneigė fakto, kad ji mokėjo už vandentiekio įvedimą ir elektros instaliaciją, mokėjo už elektros sunaudojimą, už žemės išsipirkimą už žemės mokesčius. Vandentiekis įvestas ir elektros instaliacija atnaujinta jau tuo metu, kai šalys nevedė bendro ūkio, jų pajamos nebuvo šeimos pajamomis. Rašytiniai įrodymai patvirtina tik apelianto patirtas išlaidas, todėl priteista kompensacija nepagrįsta ir turėtų būti atmesta.

22Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės R. D. atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

  1. Teismo sprendimas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, kas suponuoja nepagrįstą ieškovo teigimą, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Būtent pats ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - nevykdė savo, kaip sutuoktinio moralinių ir įstatyminių pareigų, siekti šeimos gerovės, rūpintis šeimos nariais, užtikrinti palankų psichologinį klimatą ( LR CK 3.26 - 3.28 str.), dažnai provokuodavo niekuo nepagrįstus barnius, reikšdavo nepasitenkinimą, šmeižė kitų akivaizdoje, ko pasėkoje tarp šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Dėl ieškovo nuolatinio terorizavimo ir nesirūpinimo šeimos gerove, atsakovei su vaikais ne kartą teko kęsti maisto nepriteklių, ieškotis papildomo darbo ir pajamų, kad galėtų išlaikyti šeimą. Atsakovei susirgus onkologine liga, ieškovas nesirūpino vaikais ir sutuoktine, ignoravo ir neprižiūrėjo.
  2. Santuokoje sutuoktiniai išgyveno 24 metus, kas yra labai ilgas laiko tarpas gyvenime, todėl toks ilgalaikis amoralus ieškovo elgesys sukėlė itin stiprius atsakovės išgyvenimus, smarkiai ir neigiamai įtakojo atsakovės asmenybę, stiprino nepilnavertiškumo jausmą, žeidė orumą. Be to, šeimoje susilaukta dviejų dukterų, kurioms dar būnant nepilnametėmis, taip pat buvo daroma itin didelė skriauda, dėl nuolat patiriamo streso, nesant padoraus tėvo pavyzdžio šeimoje. Tuo tarpu, byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės netinkamą elgesį šeimoje, nepateikta. Tuo labiau ieškovo iniciatyva apklaustos liudytojos O. A. ir A. A., kurios yra ieškovo seserys, D. M., ieškovo dukra iš pirmosios santuokos, nors ir pripažinta, kad jos yra netiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi dėl artimo giminystės ryšio su ieškovu, net ir jos nenurodė jokių aplinkybių patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo (133-134 b. l., I tomas). Tuo tarpu, liudytoja R. A., kurti yra šalių dukra, patvirtino, jog ieškovas girtavo, smurtavo prieš atsakovę, buvo neištikimas, ieškovė šeimą išlaikė viena, šeimoje labai trūko pinigų net maistui, liudytoja su seserimi eidavo uždarbiauti, kad galėtų padėti mamai ir prasimaitinti ( 92, 136-137 b. 1. I tomas).
  3. Be namo dalies - virtuvės kapitalinio remonto, atsakovė pirko naujus baldus, buitinę techniką, mokėjo mokesčius už dujas, pirko malkas namo kūrenimui. Prie bendro sutuoktinio turto gerinimo prisidėjo investiciniais čekiais, asmeniniu darbu. Atsakovei išlaikyti ir pagerinti nurodytą turtą, asmenines lėšas 5000 rub. padovanojo atsakovės močiutė S. A., šias faktines aplinkybes patvirtina prie bylos pridėtas atsakovės taupomosios knygelės išrašas su nurodyta (1987-01-15 5000 rub.) įnešta suma. Atlikti nekilnojamojo turto pagerinimai patvirtinti byloje rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

23Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų, priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo K. D. atsakovei R. D. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 700 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje priteistas iš atsakovės R. D. ieškovo K. D. naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

  1. Teismas nepagrįstai sumažino reikalautą neturtinę žalą, nes atsakovė neva nepakankamai pagrindė nurodytos žalos atlyginimo dydį, todėl reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš visų byloje surinktų įrodymų buvo padaryta išvada, kad būtent ieškovas savo netinkamais veiksmais darė žalą šeimai, nepilnamečiams vaikams, kurie stebėjo tėvo piktnaudžiavimą alkoholiu, jo naudojamą smurtą motinos atžvilgiu, neištikimybę, turėjo patys padėti motinai rūpintis pajamomis tokiems būtiniems poreikiams kaip maistas. Todėl įvertinus atsakovės patirtą moralinę žalą, skriaudas ir išgyvenimus, prašytinas priteisti žalos dydis - 5000 Lt nėra nepagrįstas ir laikytinas teisingu ir proporcingu patirtiems išgyvenimams.
  2. Nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja vienam pagrindinių civilinės teisės - protingumo ir proporcingumo principams (LR CK 1.5 str. 3, 4 d.) bei LR CK 3.70 str., kuriuo garantuojama sutuoktinio teisė ne tik į neturtinės žalos atlyginimą, bet ir į santuokos nutraukimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintiems reikalavimams, esant kito sutuoktinio katei. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė reikalavimų patenkinimo santykį 60 ir 40 procentų.
  3. Pažymėtina, jog pripažįstama, kad santuoką nutraukiant esant vieno sutuoktinio kaltei, patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas pagal LR CPK 93 str. turi būti derinamas su LR CK 3.70 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, 2013-12-27 sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, priteisiant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas būtent iš ieškovo K. D. atsakovės R. D. naudai, o ieškovo reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo - atmestinas.

25Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas K. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

  1. Atsakovė pripažįsta, kad santuokoje jie yra išgyvenę 24 metus, nuo 2000 metų neveda bendro gyvenimo. Todėl tokie veiksmai - negyventi kartu, likti tik po vienu stogu buvo abiejų apspręsti ir santuoka de fakto laikytina iširusia prieš 14 metų. Kada atsirado neigiamos pasekmės atsakovei tokios kaip fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ar reputacijos pablogėjimas- tuo metu, kai jie gyveno kartu, ar jau tuomet, kai gyveno atskirai ne kaip šeima, pati atsakovė tiksliai nesukonkretino. Pripažinti kaltu tik vieną ieškovą dėl santuokos iširimo, tikrai nepakako objektyvių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-398/2013 konstatavo, jog „abu sutuoktiniai, vienas kitą palikę prieš 10 m, nuo to laiko nevykdę sutuoktinių pareigų,.. .yra kalti dėl santuokos iširimo.“
  2. Atsakovė ginčija priteistas bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, kad ieškovo patirtos ir apmokėtos atstovo išlaidos yra dvigubai didesnės ir jas įvardija kaip sprendimo neteisėtumą, nes teismas nekėlė klausimo dėl jų pagrįstumo. Šios išlaidos neviršija reglamentuoto nustatyta tvarka procesinių dokumentų rengimo atstovavimo išlaidų bylose, jos nėra maksimalios, atsižvelgiant į posėdžių skaičių, bylos nagrinėjimo trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių, todėl šioje dalyje sprendimas yra pagrįstas ir paliktinas galioti.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.

28Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

29Dėl ieškovo K. D. apeliacinio skundo.

30Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl padarė neteisingą išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

31CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1976 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 68). Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra (1 t., b. l. 49). Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis vartojo alkoholį, buvo neištikimas, kadangi apeliantas vieną kartą į namus buvo atsivedęs kitą moterį, bet su savo sutuoktine jau kartu negyveno daugiau kaip 20 metų, todėl negalima laikyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

33Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – ieškovui, teigiančiam apie atsakovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

34Apeliantas įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai reiškia, kad apeliantas pripažįsta faktą, jog dėl santuokos nutrūkimo iš dalies yra kaltas jis pats, tačiau prašydamas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jis turi įrodyti faktą, jog ir atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno argumento, dėl ko galima būtų pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog atsakovė nesirūpino šeima, savo gyvenimą vedė autonomiškai, ir pateikė teismui dokumentus, jog būtent atsakovė išlaikė šeimą, rūpinosi vaikais, visą laiką nepertraukiamai dirbo. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančios atsakovės darbo knygelės matyti, jog ji pradėjo dirbti nuo 1973 metų ir visą laiką dirbo nepertraukiamai (1 t., b. l. 50–58). Tai reiškia, kad atsakovė gaudama pastovias pajamas prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Šią aplinkybę patvirtina liudytoja apklausta šalių vyriausioji dukra R. A.. Ji teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeimoje krizė prasidėjo, kai jaunesniajai sesei buvo 5 metai, ieškovas tapo bedarbiu, atsakovė dirbo viena, jai su atsakove tekdavo eiti uždarbiauti, kad prasimaitinti. Turėjo ožką, todėl maitinosi iš jos gaunamais pieno produktais, tuo tarpu ieškovas sakydavo, jog jam nėra už ką nusipirkti rūkyti (1 t., b. l. 92). Taip pat patvirtino, kad šeimai padėdavo atsakovės mama, atnešdavo maisto produktų, į mokyklą ruošdavo taip pat atsakovė. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojų, apelianto seserų parodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojomis apklaustos apelianto seserys O. A., A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas su atsakove senokai kartu negyvena, ieškovas vienas namie dirba, atsakovė nieko nedaro (1 t., b. l. 134). Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos yra netiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi dėl artimo giminystės ryšio su ieškovu, stengiasi padėti ieškovui pasiekti jam palankaus bylos rezultato, todėl šių liudytojų parodymų dėl ieškovo gyvenimo būdo įrodomoji reikšmė yra abejotina. Be to, šių abiejų liudytojų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nekonkretizuoti, abstraktūs, prieštarauja kitų liudytojų paaiškinimams. Taip pat pažymėtina, jog liudytoja A. A. pripažino, jog brolio šeimai maistu padėdavo močiutė, pati atsakovė augino ožką (1 t., b. l. 135). Tai reiškia, jog ši liudytoja patvirtino atsakovės argumentus. Liudytojos R. D. paaiškinimai sutampa tiek su pačios atsakovės, tiek su liudytojos R. A. paaiškinimais. Ji yra atsakovės draugė, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinojo apie atsakovės šeimos finansines problemas, paskolindavo atsakovei pinigų, tačiau skolas ji visada grąžindavo. Patvirtino, jog atsakovė su vyresniąja dukra eidavo uždarbiauti, dirbdavo ūkinius darbus, dukra padėdavo savo mamai (1 t., b. l. 135). Atsakovė uždirbdavo pati augindama ir pardavinėdama daržoves. Liudytojas K. L. paaiškino, jog atsakovei atveždavo malkų, kurias iškraudavo atsakovė, o ieškovas stovėdavo šalia ir nepadėdavo (1 t., b. l. 135–136). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. K. (1 t., b. l. 136). Pakartotinai teismo posėdyje apklausta liudytoja, šalių vyresnioji dukra R. A. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog ieškovas, jos tėvas, prieš atsakovę naudodavo smurtą, kai būdavo išgėręs, pati tai matydavo ir visada gindavo mamą. Į mokyklą ką nors padėti patvarkyti ieškovas ateidavo išgėręs, dėl ko liudytojai tekdavo girdėti pašaipas savo atžvilgiu, į susirinkimus mokykloje eidavo tik atsakovė. Taip pat matydavo, kad prie jų namų atvažiuodavo ieškovo buvusi žmona, iš pirmosios santuokos, dėl to atsakovė išgyvendavo. Ieškovo giminės atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, buvo daromas spaudimas, kad atsakovė iš tų namų išsikraustytų (1 t., b. l. 136). Ieškovas neneigia, kad išgerdavo, atsivesdavo į namus moterų, tačiau mano, kad savo, kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, nes su atsakove 20 metų negyveno kaip partneriai. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos R. A. paaiškinimais, kadangi ji yra suaugusi šalių dukra, jos paaiškinimai nuoseklūs. Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad atsakovė juo nesirūpino, niekuo nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent ieškovas savo netinkamais veiksmais darė žalą šeimai, nepilnamečiams vaikams, kurie stebėjo tėvo piktnaudžiavimą alkoholiu, jo naudojamą smurtą motinos atžvilgiu, neištikimybę, turėjo patys padėti motinai rūpintis pajamomis tokiems būtiniems poreikiams kaip maistas ir tai galėjo sąlygoti nenorą rūpintis ieškovu kaip vyru ir tėvu.

35Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, aplinkybių, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nenustatė. Priešingai, šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas ieškovo požiūris ir nepagarba šeimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, moralinio palaikymo nebuvimas, materialinės paramos neteikimas, o tai pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti ieškovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą bei nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės.

36CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

37Apeliantas nesutinka su priteistu iš jo 2000 Lt atsakovės naudai neturtinės žalos atlyginimu. Iš atsakovės priešieškinio matyti, kad atsakovė prašė teismo iš ieškovo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

38Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

39Teisėjų kolegija prieš tai nustatė, kad ieškovo požiūris, kuris pasireiškė nepagarba šeima, piktnaudžiavimu alkoholiu, smurtavimu, neištikimybe, į šeimą nebuvo tinkamas. Ieškovas netgi teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl savo antrosios dukters tėvystės (1 t., b. l. 157), o tokie ieškovo pasisakymai yra netoleruotini atsakovės atžvilgiu ir parodo jo pažiūrį į šeimą, kuris neatitinka sutuoktinių pareigos būti tarpusavyje lojaliems, pagarbiems, padėti vienas kitam moraliai ir materialiai, visapusiškai rūpintis vaikais ir visa šeima. Be to, apeliantas neneigia, kad vartojo alkoholį, buvo atsivedę į namus kitą moterį, dėl ko atsakovė patyrė išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tai, kaip jau buvo minėta, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta šalių vyresnioji duktė. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas buvo baustas administracine tvarka patvirtina tą faktą, jog jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, nes buvo nubaustas už tai, kad 2011 m. kovo 15 d. vairavo dviratį būdamas neblaivus (1 t., b. l. 127), kitų rašytinių įrodymų, jog ieškovas naudojo smurtą šeimoje, išskyrus liudytojų parodymus, byloje nėra.

40Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, tačiau nesant pakankamai pagrįstiems priešieškinio reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl apelianto prašymo nepriteisti iš jo atsakovei neturtinę žala pagrindo tenkinti nėra.

41Apeliantas nesutinka ir su teismo priteista 1850 Lt kompensacija dėl vandentiekio įvedimo ir elektros instaliacijos, kadangi, jo manymu, rašytiniai įrodymai patvirtina tik apelianto patirtas išlaidas, todėl priteista kompensacija nepagrįsta ir reikalavimas turėtų būti atmestas.

42Nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 24/100 dalys namo, unikalus Nr. ( - ), ir 24/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), (1 t., b. l. 16–17). Iš byloje esančio turto ekspertizės akto matyti, kad gyvenamojo namo 24/100 dalies ekspertizės atlikimo metu rinkos vertė yra 65000 Lt., tame tarpe vandentiekio ir kanalizacijos indėlis į 24/100 dalį gyvenamojo namo, jo vertę padidino 3700 Lt (Turto ekspertizės akto lapas 22).

43Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo 24/100 dalių vertė padidėjo, kai, sutuoktiniams gyvenant santuokoje buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, t.y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalies vertė buvo padidinta iš bendrų sutuoktinių lėšų.

44Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2014). Prie sutuoktinio turto gerinimo atsakovė prisidėjo savo investiciniais čekiais, močiutės S. A. dovanotais 5000 rublių ir asmeniniu darbu bei gautu darbo užmokesčiu. Šias aplinkybes patvirtina taupomosios knygelės kopija, darbo knygelė, VSDFV ir darbovietės pažymos apie gautas pajamas (1 t., b. l. 50–58, 65, 125–126, 128). Tuo tarpu ieškovas neįrodė, jog vandentiekis ir kanalizacija buvo įvesti iš jo asmeninių lėšų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1850 Lt kompensaciją už vandentiekio ir kanalizacijos indėlį į 24/100 gyvenamojo namo dalį.

45Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1850 Lt dydžio kompensaciją už turto vertės padidėjimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

46Dėl atsakovės R. D. apeliacinio skundo argumentų.

47Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija prieš tai jau pasisakė dėl šių aplinkybių, todėl pakartotinai dėl to paties nepasisako.

48Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi, jos vertinimu, santuoką nutraukus dėl ieškovo kaltės, visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo atsakovės naudai.

49Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011, kurioje nurodyta, jog sprendžiant dėl teisės normų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų santuoką nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės atlyginimu, aiškinimo ir taikymo, precedentų galią turi šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys - 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-293/2010 ir 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011. Esant jų konkurencijai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų kasacinio teismo nutarčių priėmimo laiką (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), jose išdėstytus argumentus, išaiškino, kad kaip formuojančia teismų praktiką ta linkme, jog byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, vadovautinasi vėliausia iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo nutarčių, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011.

50Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje patenkinta apie 60 procentų ieškovo reikalavimų ir apie 40 procentų atsakovės reikalavimų. Skundžiamu teismo sprendimu patenkinti šalių patikslinto ieškinio (1 t., b. l. 103–104) ir priešieškinio (1 t., b. l. 120–124) reikalavimai nutraukti santuoką, pavardes palikti nepakeistas, tačiau ieškovo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas, turto padalijimo klausimas, kompensacijos priteisimo klausimas patenkinti iš dalies, įpareigojimas iškeldinti atsakovę iki jai bus išmokėta priteista piniginė kompensacija taip pat patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimų patenkinta apie 60 %. Tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės patenkintas, kiti reikalavimai – dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį patenkinti iš dalies, o reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 24/100 dalių gyvenamojo namo atmestas, tai sudaro apie 40 % patenkintų priešieškinio reikalavimų.

51Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atitinkamai ieškinio ir priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai išspręstas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.

52Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintais ieškiniais (36-38, 103-104 b. l., I tomas) prašė... 5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 43–45) ir... 6. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas savo teiginių, kad šeima materialiai... 10. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 11. Ieškovo pasisakymai teismo posėdžio metu aiškiai parodė jo požiūrį į... 12. Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.... 13. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso... 14. 2012-11-16 nutartimi byloje ieškovo prašymu paskirta turto vertinimo... 15. Iš ekspertizės akto matyti, kad 24/100 dalių namo vertė yra 65000 Lt,... 16. Atsižvelgiant į ekspertizės aktu nustatyto bendrąja jungtine nuosavybe... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 18. Teismo vertinimu, šioje byloje patenkinta apie 60 procentų ieškovo... 19. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas K. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
  1. Teismas netinkamai... 22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės R. D. atstovė advokatė... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
    1. Teismas nepagrįstai... 25. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas K. D. prašo atsakovės... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės... 28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 29. Dėl ieškovo K. D. apeliacinio skundo.... 30. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nesirėmė... 31. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1976 m.... 33. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant... 34. Apeliantas įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 35. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka... 36. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti... 37. Apeliantas nesutinka su priteistu iš jo 2000 Lt atsakovės naudai neturtinės... 38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė... 39. Teisėjų kolegija prieš tai nustatė, kad ieškovo požiūris, kuris... 40. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs santuokos... 41. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteista 1850 Lt kompensacija dėl... 42. Nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties... 43. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė,... 44. Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio... 45. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto... 46. Dėl atsakovės R. D. apeliacinio skundo argumentų.... 47. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 2000 Lt suma... 48. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi, jos... 49. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos... 50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje... 51. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes,... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 54. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....