Byla 2A-700-372/2013

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-832/2013 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Ž. G., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, išvadą, duodančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. G., sudarytą 2002 m. rugpjūčio 10 d. ( - ), dėl sutuoktinio Ž. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo buvusiai sutuoktinei palikti G., o buvusiam sutuoktiniui G. pavardes. Priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų P. G. ir B. G. išlaikymui po 500,00 Lt kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. G.. Ieškovei J. G. priteisti 4-ių kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 72800,00 Lt vertės. Atsakovui Ž. G. priteisti iš ieškovės J. G. kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą sumoje 163,00 Lt. Ieškovei J. G. priteisti automobilį „R. M. Scenic“, v. n. ( - ) 1000,00 Lt vertės. Kreditoriui AB SEB bankui skolą 190888,65 Lt įpareigoti skolininkus sumokėti solidariai. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad atsakovas pastaruoju metu nepagarbiai elgėsi su ieškove, 2012-08-03 vakare ją apipylė vandens stikline, griebęs už kaklo pradėjo smaugti. Pavykus išsivaduoti paskambino policijai, bet pareigūnai atsisakė atvažiuoti pas ją į namus, nes atsakovas išsigando ir jau buvo pasiruošęs pabėgti iš namų. Dėl smurto panaudojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Santuokoje buvo įgiję du automobilius „R. M. Scenic“ ir „Toyota Avensis Verso“. Atsakovas automobilį „Toyota Avensis Verso“ pardavė net nepranešęs apie tai ieškovei. Atsakovas dirba ( - ) ir jo sąskaitoje laikė šeimos santaupas 71064,75 NOK, kas sudaro 32860,00 Lt. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio mėnesį pervedė šeimos santaupas į savo asmeninę sąskaitą ir panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui.

7Atsakovas Ž. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis dėjo visas pastangas dėl šeimos gerovės, išvažiavo dirbti į užsienį, kad galėtų pagerinti gyvenimo sąlygas ir padengti kreditą. Būtent ieškovė buvo nelojali jam ir nesistengė suprasti jo gyvenimo sąlygų užsienyje, nepadėdavo pasiruošti kelionei. Jų šeima dėl ieškovės neištikimybės vos neiširo dar 2008 metais. Ieškovė poilsiaudama ( - ) užmezgė romaną su vietiniu vyriškiu. Atsakovas pasakė apie tai jos tėvams, ir jie visi bendromis pastangomis įkalbėjo ją pabaigti tuos santykius. Atsakovas net metė darbą ir grįžo į ( - ). Kai 2012 m. kovo mėnesį grįžo iš ( - ), pastebėjo, kad ieškovė vėl su kažkuo intensyviai susirašinėja žinutėmis, iš žinučių turinio suprato, kad ieškovė vėl turi kitą vyriškį. Ji to neneigė ir pasakė, kad tai R. S.. Kai 2012 m. birželio mėnesį grįžo namo tarp jų prasidėjo konfliktai, ieškovė pareiškė, kad nenori su juo gyventi, ji su R. S. išvyks gyventi į užsienį ir viską čia palieka atsakovui, jai nieko nereikia ir ji nemokės paskolos. Atsakovas prašė ieškovės taikytis, tačiau ji jo pastangų nevertino ir net apkaltino smurtavimu prieš ją. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų P. G. ir B. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina. Sutinka teikti po 500,00 Lt kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį. Prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant juos iš namų iki sekmadienio 17.00 val. Taip pat antrą Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną. Ieškovė iš pradžių butą ir paskolą paliko atsakovui, todėl atsakovas nuėmė nuo sąskaitos jų bendrus pinigus ir atidavė ieškovei, kad ji įneštų į banką paskolos dengimui. Pinigus nuėmė 2012-07-16, o 2012-07-18 ieškovė juos įnešė į AB SEB bankas paskolinę sąskaitą. Automobilį „Toyota Avensis Verso“ pardavė už 4000,00 Lt, todėl ieškovei gali sumokėti jai tenkančią dalį – 2000,00 Lt. 4-ių kambarių butą prašė padalinti po ½. Prievolę kreditoriui palikti solidarią.

8Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartį su banku yra solidarios (CK 3.109 str.). Pažymėjo, jog santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

11Nutraukė ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. G. santuoką, sudarytą 2002 m. rugpjūčio 10 d. ( - ) dėl sutuoktinės J. G. kaltės. Ieškovei J. G. priteisė 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); automobilį „R. M. Scenic“, v. n. ( - ) 14451,89 Lt šeimos lėšų. Atsakovui Ž. G. priteisė 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Priteisė iš atsakovo Ž. G. šalių nepilnamečių vaikų P. G. ir B. G. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-21 iki vaikų pilnametystės. Paskyrė ieškovę J. G. nepilnamečių vaikų P. G. ir B. G. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė nepilnamečių vaikų P. G. ir B. G. gyvenamąją vietą su jų motina J. G.. Nustatė atsakovo Ž. G. bendravimo su vaikais tvarką: nepilnamečių vaikų P. G. ir B. G. tėvas Ž. G. vaikus pasiima pas save kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimant juos iš namų ir pristatant į namus. Taip pat antrą Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną. Priteisė iš ieškovės J. G. į valstybės biudžetą 1201,00 Lt žyminio mokesčio ir 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo Ž. G. priteisė į valstybės biudžetą 1157,00 Lt žyminio mokesčio ir 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių ir nešališkų duomenų apie atsakovo Ž. G. kaltę dėl santuokos iširimo. Tuo tarpu atsakovas pateikė USB laikmeną su nuotraukomis ir dvejais vaizdo įrašais, kuriuose ieškovė J. G. mylisi su kitu vyru, t. y. R. S.. Pagal atsakovą, vaizdo įrašas darytas 2012 m. gegužės mėnesį, ieškovės teigimu vaizdo įrašas darytas 2012 m. vasarą, su R. S. ieškovė bendrauja nuo 2012 m. vasario mėnesio. Šalių santuoka vos neiširo 2008 metais, dėl ieškovės romano su kitu vyru. Ieškovės pateiktą atsakovo susirašinėjimą su artimu žmogumi teismas nevertino kaip įrodymo sprendžiant dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką, nes susirašinėjimą nėra galima identifikuoti, neaišku kas, kur ir kada rašė pateiktą tekstą, neaišku ar jis nėra koreguotas, be to, iš jo neaišku iš kur jis paimtas, neturi jokių rekvizitų. Teismas sprendė, kad ieškovė kaltindama atsakovą smurtu, ir tuo grįsdama savo reikalavimus nutraukti santuoką dėl atsakovo Ž. G. kaltės, šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertinęs visus įrodymus, šalių argumentus ir atsikirtimus į juos, konstatavo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės J. G. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

13Iš byloje esančių sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad atsakovas 2012-05-21 –2012-09-06 pervedė ieškovei J. G. vaikų išlaikymui 5000,00 Lt. Laikotarpyje nuo 2012-08-01 iki 2012-08-31 iš atsakovo sąskaitos nuimta 10820,75 NOK, dispozicijai 57881,24 NOK. 2012-07-16 iš atsakovo sąskaitos pervesta 50000,00 NOK., kas būtų apie 23240,50 Lt, o atsakovo Ž. G. ( - ) sąskaitos likutis 2012-08-31 dienai buvo 57881,24 NOK, t. y. 26903,78 Lt. Šios sumos atsakovas neginčijo. Šalys daugiau duomenų apie pinigų judėjimą atsakovo ( - ) ar kitose sąskaitose nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad 2012-08-31 dienai atsakovo Ž. G. sąskaitoje buvo 57881,24 NOK, t. y. 26903,78 Lt šeimos lėšų, kurias padalino šalims lygiomis dalimis.

14Teismas, atsakovo vardu registruotą automobilį „R. M. Scenic“, v. n. ( - ) 2000,00 Lt vertės priteisė ieškovei J. G., o atsakovui priteisė 1000,00 Lt kompensaciją. Automobilio „Toyota Avensis Verso“, v. n. ( - ) teismas nedalino, atsižvelgęs į tai, kad jis yra parduotas iki santuokos nutraukimo, tačiau ieškovei J. G. teismas priteisė 2000,00 Lt kompensaciją už parduotą automobilį, nes jį asmeniškai pardavė atsakovas.

15Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys kompensacijos viena kitai mokėti nenori, atsakovas be nekilnojamojo turto palikti nenori, butas yra apsunkintas hipoteka, ir įsipareigojimas kreditoriui yra didesnis nei solidari šalių skola, o pagal ieškovės pajamas ji nepajėgi išmokėti kompensacijos atsakovui, šalių nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą – 4-ių kambarių būtą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), 72800,00 Lt vertės, padalino ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

16Teismas, šalių skolą AB SEB bankui pagal 2007-05-18 kredito sutartį paliko solidaria.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

18Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismo išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ši buvo neištikima, o dėl atsakovo kaltės ieškovė nenurodė jokių objektyvių ir nešališkų duomenų yra nepagrįsta. Ieškovė pateikė 2012-08-06 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 73-1-00775-12 pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį dėl psichinės prievartos ir fizinio skausmo sukėlimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik todėl, kad ieškovė apsisprendė neatlikti ekspertizės dėl kūno sumušimo. Teismas nevertino šio pateikto įrodymo. Atsakovas nebuvo pakankamai lojalus savo sutuoktinei. Ieškovė skausmingai išgyveno atsakovo atsisakymą grįžti namo iš ( - ) po to, kai jai buvo atlikta stuburo operacija. Kadangi ieškovė keletą mėnesių nesikėlė iš lovos, nes negalėjo vaikščioti, labai tikėjosi sutuoktinio paramos ir pagalbos namų ruošoje bei auginat vaikus. Atsakovas jau keletą metų su ieškove elgėsi nepagarbiai, žemino ją, kėlė ranką net mažamečių vaikų akivaizdoje. Teismas ieškovės pateiktus įrodymus: atsakovo susirašinėjimą su jam artimais žmonėmis - vertino kaip netinkamai pateiktus, nors pateiktose pokalbių išklotinėse yra nurodyta susirašinėjimo data ir laikas, nurodyti atsakovo rekvizitai. Pokalbiuose yra užfiksuotas faktas, kad atsakovas artimai draugauja su kita moterimi. Teismas, priimdamas sprendimą, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, pažeidė LR CPK 179 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnio 1 dalį bei netinkamai taikė sutuoktinio kaltės ištuokos atveju nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 3.60 str. 2 d.).
  2. Ieškovė pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalimi prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3 buto, o atsakovui 1/3 buto. Toks prašymas buvo grindžiamas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais. Bute yra tik trys gyvenamieji kambariai, nes valgomojo kambarys yra sujungtas su virtuve ir sudaro atvirą erdvę. Tik per valgomąjį kambarį galima patekti į virtuvę, tad valgomasis negali būti laikomas kaip atskiras kambarys, jis negali būti priskiriamas prie miegamųjų kambarių, nes jame net nėra durų. Tad buto padalijimas natūroje lygiomis dalimis yra net negalimas. Teismas neatsižvelgė ir į labai svarbią aplinkybę, kad atsakovas bute negyvena ir nesiruošia jame ateityje gyventi. Atsakovas gyvena ( - ), darbovietės nuomojamame bute.
  3. Ieškovui ir atsakovei jungtinės nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemones -RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr.( - ) ir TOYOTA AVENSIS VERSO, valst. Nr. ( - ) Skyrybų proceso metu atsakovas pardavė jo vardu registruotą automobilį TOYOTA AVENSIS VERSO, valst. Nr. ( - ) už 4000,00 Lt. Atsakovas automobilį pardavė be ieškovės sutikimo. Teismas neatsižvelgdamas į ieškovės prašymą išreikalauti automobilio dokumentus dėl rinkos vertės nustatymo, neatsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas savavališkai, be ieškovės sutikimo, pardavė šią transporto priemonę, ir į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė 13000,00 Lt rinkos vertę, priteisė ieškovei tik 2000,00 Lt kompensaciją už parduotą automobilį.
  4. Atsakovas dirba ( - ), šioje šalyje yra deklaravęs, kad jo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, todėl gauna lėšas, kurias valstybė skiria šeimoms auginančioms nepilnamečius vaikus. Ieškovės ir atsakovo susitarimu, vaikų išlaikymui skirtos lėšos buvo kaupiamos kaip šeimos santaupos. Teismas spręsdamas dėl šeimos santaupų padalijimo neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimą, kad 2012 m. liepos mėnesį ieškovė rado paslėptus savo namuose pinigus, taip pat neištyrė rašytinio įrodymo, t.y. 2012-07-18 sąskaitos išrašo, kuriuo ieškovė įrodinėjo faktą, kad padengė kreditą. 2012-07-18 ieškovės sąskaitos išraše atsispindi kredito grąžinimo operacija. Ieškovė nesutiko atsakovui grąžinti atsitiktinai surastų pinigų, todėl 47460,00 Lt nunešė į AB SEB banką ir padengė kreditą. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad šeimos santaupos atsakovo sąskaitoje 2012-07-31 sudarė 71064,75 NOK, kas sudaro 32860 Lt, ir prašė jai priteisti 1/2 dalį santaupų, t. y. 16 430 Lt.
  5. Mažeikių rajono apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl 190 888,65 Lt skolos kreditoriui AB SEB bankui mokėjimo.

20Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka iš dalies su apeliacinio skundo reikalavimais kiek tai yra susiję su sutuoktinių solidaria prievole bankui pagal 2007-05-18 kredito sutartį Nr.( - ). Motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje teismas nurodė, kad šalių skola AB SEB bankui pagal 2007-05-18 kredito sutartį paliktina solidari, tačiau to nenurodė rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai pasisakyta dėl prievolės pobūdžio, t.y. kad po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi Bankui už prievolę pagal Kredito sutartį. Bankas nesutinka, kad būtų nustatyta solidariosios prievolės pagal Kredito sutartį vykdymo tvarka, nes taip būtų pažeista solidariosios prievolės esmė ir kiltų grėsmė, kad bus pažeistos banko kaip sąžiningo kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.

21Atsakovas Ž. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 metų gegužės 15 dienos sprendimą palikti nepakeistu, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, pripažindamas ieškovę kalta dėl santuokos iširimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės neištikimybės faktą pagrindžia filmuota medžiaga. Ieškovė, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad ir atsakovas jai neva buvo neištikimas, apeliuoja į internetinį susirašinėjimą, kuris kaip atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas nebuvo pateiktas teismui kartu su ieškiniu, o tik atsirado vėliau, kaip reakcija į atsakovo pateiktą video įrašą. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove teisme tvirtino tik jos geriausia draugė, kuri su atsakovu beveik nėra bendravusi ir tai ji pripažino teismo posėdžio metu. Teismas, padalindamas turtą lygiomis dalimis, atsižvelgė į tai, kad ieškovė neturi galimybės ne tik sumokėti atsakovui kompensacijos, bet taip pat ir mokėti bankui paskolą. Jeigu visas butas būtų priteistas ieškovei, atsakovas turėtų mokėti bankui visą paskolą ir net gi neturėtų jokios nuosavybės. Tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Priešingai nei tvirtina ieškovė, butas atsakovui yra reikalingas, nes jokio kito nuosavo gyvenamojo ploto jis neturi. Atsakovas netvirtina, kad bute gyvens artimiausiu metu kiekvieną dieną, nes pagal darbo kontraktą vyks 3 savaitėms ar mėnesiui į ( - ), tačiau grįžęs atsakovas turi turėti galimybę kur gyventi, susitikti su vaikais. Ieškovė turėjo galimybę prašyti teismo išduoti liudijimą apžiūrėti transporto priemonę ir ją įvertint, nes pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, šiuo atveju tenka ieškovei. Ieškovė iškraipė atsakovo parodymus apie parduoto automobilio galimą kainą. Automobilį nupirkęs asmuo A. M. parodė, kad automobilis buvo su defektais, todėl ir buvo sutarta 4000 Lt kaina. Ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo dėl šeimos lėšų padalijimo, teismas pinigus priteisė savo iniciatyva, nes atsakovas neginčijo, kad tokia pinigų suma, kaip skirta vaikams, buvo pervesta jam dirbant ( - ). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pagrįstai nustatė, kad 2012-08-31 atsakovo sąskaitoje buvo 57881,24 NOK arba 26903,78 Lt ir šią pinigų sumą padalini lygiomis dalimis. Atsiskaitymą su kreditoriumi AB SEB banku teismas aptarė.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

23ir teisiniai argumentai

24 Apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

26Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė J. G. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

27Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

28CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013). Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.

29Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

30Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės J. G. kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė tai, jog ieškovė J. G. buvo neištikima sutuoktiniui Ž. G.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovės J. G. neištikimybės faktą patvirtina į bylą pateikta USB laikmena, kurioje yra nuogos ieškovės nuotraukos, jos draugo nuotrauka, bei du vaizdo įrašai, kuriuose ieškovė J. G. mylisi su kitu vyru. Teismo posėdžio metu ieškovė parodė: „kas liečia įrašą pateiktą teismui, tai vyksta ne vaikų akivaizdoje. Tai buvo vienas vienintelis kartas“. Iš paminėtų ieškovės parodymų, darytina išvada, kad toks vaizdo įrašas iš tikrųjų egzistuoja, nėra suklastotas (1 t., 146 b. l.). Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad įraše nufilmuotas vyriškis yra ieškovės draugas (1 t., 164 b. l.). Kolegijos vertinimu, toks ieškovės elgesys, kai ji būdama santuokoje buvo neištikima sutuoktiniui nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir parodo sutuoktinio pareigų pažeidimą.

31Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jos ir atsakovo santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Apeliantės nuomone, santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis smurtavo prieš ieškovę ir buvo neištikimas ieškovei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-08-03 atsakovas panaudojo prieš ieškovę smurtą, tačiau leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas daugiau kartų byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad fizinis smurtas šeimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, tačiau su tuo, kad atsakovo panaudotas smurtas prieš ieškovę lėmė šalių santuokos nutraukimą, teisėjų kolegija nesutinka. Aplinkybė, jog atsakovas vieną kartą pavartojo smurtą prieš ieškovę, kai šalys konfliktavo ilgą laiką, negali būti vertinama kaip priežastis santuokai iširti dėl atsakovo kaltės.

32Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad atsakovas buvo nelojalus sutuoktinei, nes po ieškovei atliktos stuburo operacijos neparvyko namo jos slaugyti, pasirūpinti vaikais, buitimi. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia pačios ieškovės teismo posėdžio metu duoti parodymai iš kurių matyti, kad atsakovas padėjo ieškovei operacijos ir reabilitacijos laikotarpiu (1 t. 146 b. l.).

33Ieškovė atsakovo neištikimybę grindė į bylą pateiktu neva atsakovo susirašinėjimų su draugu Sauliumi turiniu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks ieškovės teismui pateiktas įrodymas negali būti laikomas tinkamu, objektyviu įrodymu sprendžiant dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, nes nėra tinkamai identifikuotas, neaišku ar jis nėra suklastotas (CPK 177 straipsnis), ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

34Dėl nekilnojamojo turto

35CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalinimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Ieškovė prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3 buto, o atsakovui 1/3 buto. Tokį prašymą grindė išimtinai nepilnamečių vaikų interesais ir iš esmės tuo, kad vieno iš keturių kambarių negalima laikyti atskiru kambariu, nes pastarasis sujungtas su virtuve. Iš byloje pateikto keturių kambarių buto, esančio ( - ) plano nėra pagrindo teigti, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti dalinamas natūra. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, padalindamas turtą lygiomis dalimis, atsižvelgė į ieškovės galimybę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pajamas, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neturi galimybės ne tik sumokėti atsakovui kompensaciją, bet taip pat ir mokėti bankui paskolą, tuo labiau už didesnę turto dalį. Kolegijos nuomone, nekilnojamąjį turtą keturių kambarių butą padalinus pagal ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti atsakovo interesai, pažeistas prioritetinis santuokinio turto padalijimo natūra principas, nes santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą keturių kambarių butą priteisus ieškovei, faktiškai atsakovas liktų visiškai be gyvenamosios patalpos ir dar turėtų skolinių įsipareigojimų bankui, nes minėtas butas įsigytas už kreditą. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybę esantį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, pagrįstai atsižvelgė ir į šalių kreditoriaus interesus šioje byloje, kadangi pareiga mokėti paskolą už nekilnojamąjį turtą keturių kambarių butą šalims išlieka solidari. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir vadovaudamasis įstatymu laikėsi sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo, kadangi ieškovė byloje neįrodė jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esant nesklandumams šalims naudojantis padalintu nekilnojamuoju turtu, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

36Dėl kilnojamojo turto ir piniginių (šeimos) lėšų

37Apeliantė J. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padalindamas kilnojamąjį turtą, pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, nes savo nuožiūra nelygiomis dalimis padalijo sutuoktinių kilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos nuomonė, ieškovės pozicija dėl per neva mažai ieškovei atitekusio kilnojamojo turto yra visiškai nepagrįsta. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad tiek ieškovei J. G., tiek atsakovui Ž. G. teko vienoda kilnojamojo turto dalis. Byloje pateiktas automobilį „Toyota avensis verso“ valst. Nr. ( - ) nusipirkusio A. M. patvirtinimas, kad automobilis buvo su defektais, todėl ir buvo sutarta 4000 Lt kaina. Šis A. M. patvirtinimas yra revizuotas notaro, todėl nėra pagrindo abejoti A. M. parodymais (1 t., 127 b. l.). Neesant įrodymų, kurie paneigtų minėto liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tinkama pripažino pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą „Toyota avensis verso“ valst. Nr. ( - ) kainą. Apeliantė teigia, kad atsakovas pasisavino 32860,00 Lt šeimos lėšų, tačiau kaip matyti iš sąskaitų išrašų, atsakovas 2012-07-16 pervedė 50000,00 NOK, t. y. 23240,50 Lt, o atsakovo Ž. G. ( - ) sąskaitos likutis 2012-08-31 dienai buvo 57881,24 NOK, t. y. 26903,78 Lt. Šios sumos neginčijo ir atsakovas, teismo posėdyje nurodęs, kad tie pinigai yra vaikams (1 t., 148 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nesant daugiau duomenų apie pinigų judėjimą atsakovo ( - ) ar kitose sąskaitose konstatuotina, kad 2012-08-31 dienai atsakovo Ž. G. sąskaitoje buvo 57881,24 NOK, t. y. 26903,78 Lt šeimos lėšų, kurias teismas pagrįstai kaip ir visą kitą šalių turtą padalino ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

38Dėl prievolės kreditoriui

39Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepasisakė dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankas. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija sutikti negali. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 4 lape) yra nurodyta, kad šalių skola bankui pagal 2007-05-18 kredito sutartį paliktina solidari (1 t., 120 b. l.), tačiau motyvuojamojoje dalyje prieitos išvados pirmosios instancijos teismas neatspindėjo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Akivaizdu, kad atsiskaitymo su kreditoriumi klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai, todėl kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies papildymas, nurodant, kad ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. G. prievolė kreditoriui AB SEB bankas yra solidari nepakeis sprendimo esmės, nepablogins šalių padėties.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Tenkinant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1815,00 Lt (2 t., b. l. 42). Vertindama atsakovo turėtas išlaidas, kolegija vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėta suma yra protinga ir sąžininga. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėta suma yra protinga ir sąžininga, todėl priteistina.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

43Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliuciją papildyti: „Nustatyti, kad ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. G. prievolė kreditoriui AB SEB bankas yra solidari“.

45Priteisti iš J. G. atsakovui Ž. G. 1815,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė prašė nutraukti... 6. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pastaruoju metu nepagarbiai elgėsi su... 7. Atsakovas Ž. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis dėjo visas... 8. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutuoktinių... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu... 11. Nutraukė ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. G. santuoką, sudarytą 2002 m.... 12. Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių ir nešališkų... 13. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad atsakovas... 14. Teismas, atsakovo vardu registruotą automobilį „R. M. Scenic“, v. n. ( -... 15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys kompensacijos viena kitai mokėti... 16. Teismas, šalių skolą AB SEB bankui pagal 2007-05-18 kredito sutartį paliko... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 18. Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Teismo... 20. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad... 21. Atsakovas Ž. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 23. ir teisiniai argumentai... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų... 27. Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai ... 28. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti... 29. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant... 30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl... 31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos... 32. Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad atsakovas buvo nelojalus... 33. Ieškovė atsakovo neištikimybę grindė į bylą pateiktu neva atsakovo... 34. Dėl nekilnojamojo turto... 35. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 36. Dėl kilnojamojo turto ir piniginių (šeimos) lėšų... 37. Apeliantė J. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 38. Dėl prievolės kreditoriui... 39. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepasisakė dėl prievolės kreditoriui... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 41. Tenkinant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 44. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo... 45. Priteisti iš J. G. atsakovui Ž. G. 1815,00 Lt išlaidas advokato pagalbai...