Byla e2-2749-1052/2018
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė, sekretoriaujant S. M., R. G., dalyvaujant ieškovams J. P., E. S., J. K., jų atstovei advokatei G. G., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. K., tretiesiems asmenims R. S. ir S. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., E. S., J. K. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys R. S. ir S. P., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai 2018 m. birželio 7 d. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje prašė:

51)

6pripažinti negaliojančiu kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo - priėmimo aktą ( - ) dalyse dėl: gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-8; gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-9, gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-6; X-2;

72)

8ieškovui J. P. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, rūsio patalpą, esančią gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-8;

93)

10ieškovui E. S. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, rūsio patalpą, esančią gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-9;

114)

12ieškovei J. K. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, rūsio patalpą, esančią gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-6; X-2.

135)

14ieškovams J. P., E. S., J. K. ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Ieškinyje nurodė, kad ieškovui J. P., asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis ( - ). Minėtą nekilnojamąjį turtą J. P. įgijo pateikęs 1991 m. gruodžio 30 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma parduoti butą, esantį ( - ). Buto techniniame pase nurodyta, kad butas, esantis ( - ), yra su rūsiu. Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu Nr. 19534 buvo įkainotas privatizuojamas butas bei 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasirašyta privatizavimo sutartis. Ieškovui E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis ( - ). Minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovas E. S. įgijo pateikęs 1992 m. spalio 13 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma parduoti butą, esantį ( - ), Kaunas. Buto techniniame pase nurodyta, kad butas, esantis Ged( - ), yra su rūsiu. Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu Nr. ( - ) buvo įkainotas privatizuojamas butas bei 1993 m. kovo 18 d. buvo pasirašyta privatizavimo sutartis. Ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis ( - ), Kaunas. Minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovė J. K. įgijo 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kuria ieškovė įsigijo butą, esantį ( - ). Nurodytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas yra įsigyjamas su rūsiu. Vėliau 1994 m. spalio 20 d. ieškovė J. K. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo įgytas butas, esantis ( - ). Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus 1997 m. balandžio 8 d. leidimu Nr. 164 ieškovei J. K. buvo leista savo lėšomis neatlygintinai įsirengti gyvenamąsias patalpas ir atlikti buto rekonstrukciją, todėl ieškovei priklausę butai buvo sujungti į vieną butą. Butų techninės bylos apskaitos bylose, sutartyse ir nekilnojamojo turto registre nėra konkrečiai nurodyta kokiu rūsiu (nurodant vietą ir patalpos šifrą) naudojasi ieškovai. Žemės sklype ( - ), yra 3 pastatai, kurių paskirtis nekilnojamojo turto registre nurodyta „Gyvenamieji namai“, t. y. gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. ( - ), (namo adresas ( - )), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. ( - ), (namo adresas ( - )), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. ( - ), (namo adresas ( - )). Gyvenamieji namai 2A3p, unikalus Nr. ( - ), ir lA2p, unikalus Nr. ( - ), kuriuose yra ieškovams priklausantys butai išviso neturi rūsio patalpų, o šių abiejų namų butų savininkai naudojosi rūsio patalpomis, esančiomis pastate 3A2p, unikalus Nr. ( - ). t.y., projektavimo ir originalios statybos metu 1900 - 1905 metais, visi trys dabartiniai namai (2A3p, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. ( - )) buvo vienu pastatu ir turėjo vieną adresą: ( - ). Faktiškai butų savininkai, ieškovai, naudojasi šiomis rūsio patalpomis, esančiomis pastate 3A2p, unikalus Nr. ( - ): J. K. - patalpa, pažymėta plane šifru R-6; X-2; J. P. - patalpa, pažymėta plane šifru R-8; E. S. - patalpa, pažymėta plane šifru R-9. Rūsio patalpos yra funkciniu ryšiu susijusios su gyvenamuoju namu, kuriame yra ieškovams priklausantys butai, kadangi: šie statiniai sukurti vienodu laikotarpiu; pastatai yra sujungti ir sudaro vieną U formos pastatą. Sandėliukas, esantis to pat namo rūsyje, yra funkciškai susijęs su nuolatiniu ryšiu su jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis vien dėl išsidėstymo, kadangi buvo sumontuotas tarnauti kaip konstrukcija ir turint tikslą nuolat patenkinti tos namų valdos gyventojų poreikius. Jeigu tos namų valdos naudotojams tokio priklausinio laikinai nereikia naudoti, jis gali būti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Pagal funkcines ir konstrukcines savybes tarnavimo santykiai su pagrindiniu daiktu nesikeičia, bet pakinta tik naudojimas, nes daiktas paskiriamas naudotis kitam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju rūsiai, esantys kitame gyvenamajame name nei ieškovams priklausantys butai, yra funkciniu ryšiu susiję su ieškovų butais, todėl laikytini ieškovams priklausančių butų priklausiniais. Dėl šios priežasties ieškovams yra pripažintinos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, rūsius, esančius po gyvenamuoju namu, plane pažymėtu 3A2p (unikalus Nr. ( - )). Ieškovai Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pasiūlymą dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius atsisakyta įgyvendinti pasiūlyme pateiktus prašymus. Nustačius, jog yra praleistas terminas, prašo teismo atnaujinti senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

16Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 ar 2015 metais į kiemą atėjo savivaldybės atstovai, paaiškino kad bus vykdoma privatizacija ir nurodė, kad ieškovų naudojami rūsiai ieškovams nepriklauso, nes dokumentai to neatspindi. Ji butą įsigijo su rūsiu, nes dokumentuose buvo nurodyta, kad butas yra su rūsiu, ankstesnė savininkė padavė rūsio raktą ir parodė rūsio vietą, nepaaiškino kodėl kitame pastate rūsiai. Namas, kuriame naudojasi rūsiais, negyvenamas, todėl negyvenamosiomis patalpomis antrame aukšte taip pat naudojosi, tačiau žinojo, kad jos jiems nepriklauso, todėl be pretenzijų išsikraustė. Jiems abejonių nekilo, kad rūsiai priklauso. Kreipėsi privatizavimo komisiją dėl rūsių, kuri taip pat paaiškino, kad nemato, kad rūsiai buvo privatizuoti. Jų namas buvo U formos, tam tikru laiku pastatui, kuriame yra rūsiai buvo suteikiamas indeksas A(24 A), kitais laikotarpiais pastatas neturėjo indekso A. Tai, kad pastatai buvo vienas nekilnojamasis objektas patvirtina ir į bylą pateikta sąskaita, bei tai, kad visuose pastatuose buvo vieninga numeracija. Rūsio patalpas valdo nuo 1994 metų, priežiūrą atliko patys, raštu jokių pretenzijų dėl valdomo rūsio nėra gavę. Tarp kaimynų nėra ginčo dėl naudojimosi rūsiais.

17Ieškovas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rūsio patalpomis naudojosi nuo sovietų laikų. Visuomet turėjo rūsius, niekas pretenzijų nereiškė. Perkant butą buvo perkamas ir rūsys, buto rūsiais buvo pasiskirstė patys, jam atiteko viduryje. Visą laiką naudojosi tuo pačiu rūsiu, tarp gyventojų ginčų nekilo. Rašytinių susitarimų dėl rūsių nėra.

18Ieškovas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute gyvena nuo 1962 metų, gerai pamena, kad rūsiai kiekvienai šeimai buvo įaugę, rūsiais rūpinosi. Pagal pirminį orderį, kuriuo suteiktas butas, šioam butui rūsys priklauso. Buto byloje taip pat buvo nurodyta, kad butas yra su rūsiu. kai šie rūsiai buvo sunumeruoti, apie tai ieškovams nebuvo pranešta. Privatizuojant butus, rūsiai buvo jau sunumeruoti, ir jų nebuvo leista išsipirkti. Nori ir toliau naudotis rūsiais. Namas po kuriuo yra rūsiai - 24 B, buvo nubrauktas kaip neegzistuojantis. Kai pirko butą, jį įsigijo su rūsiu, kadastrinėje byloje taip pat nurodyta, kad butas su rūsiu, tik nenurodytas patalpos šifras. Visi gerai žino, kur kieno rūsys, nesutarimų nekyla, jei pasikeičia buto savininkas, naujas savininkas naudojasi iki tol naudotu rūsiu.

19Ieškovų atstovė advokatė G. G. patikslintą ieškinį palaikė prašė jį tenkinti, atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad jis praleistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad žemės sklype ( - ), yra 3 pastatai, kurių paskirtis nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. 1. 68-72) nurodyta „Gyvenamieji namai“, t. y. gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. ( - ), (namo adresas ( - )), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. ( - ), (namo adresas ( - )), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. ( - ), (namo adresas ( - )). Gyvenamieji namai 2A3p, unikalus Nr. ( - ), ir lA2p, unikalus Nr. ( - ), kuriuose yra ieškovams priklausantys butai iš viso neturi rūsio patalpų, o šių abiejų namų butų savininkai naudojosi rūsio patalpomis, esančiomis pastate 3A2p, unikalus Nr. ( - ). Projektavimo ir originalios statybos metu 1900 - 1905 metais, visi trys dabartiniai namai (2A3p, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. ( - )) buvo vienu pastatu ir turėjo vieną adresą: ( - ). Minėti 3 gyvenamieji namai, šiuo metu įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, tačiau gyvenamieji namai 3A2p, unikalus Nr. ( - ); 2A3p, unikalus Nr. ( - ), ir lA2p, unikalus Nr. ( - ), buvo pastatyti ir laikomi vienu gyvenamuoju namu. Visuose dokumentuose (įskaitant nekilnojamojo turto registro išrašus, yra nurodyta, jog ieškovams priklausantys butai yra su rūsiais, o rūsiai ( - )namų valdoje yra tik vienoje jos dalyje - statinyje 3A2P, galima daryti išvadą, jog privatizavimo dokumentuose, butų pirkimo sutartyse) ir Nekilnojamo turto Registrų centro pažymose nurodyti namų valdos ( - )butų rūsiai visada buvo ir šiuo metu yra tik po statiniu 3A2p ir būtent jais, naudojasi namų valdos ( - )butų gyventojai. Pagal registrų duomenis gyvenamasis namas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), 94,52 kv. m. ploto, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kadangi 2015-08-25 priėmimo - perdavimo aktu visas pastatas 3A2p buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, šis perdavimo - priėmimo aktas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl ginčo rūsio patalpų. Trys statiniai sudaro U formos pastatą, rūsiai name, priklausančiame Kauno miesto savivaldybei, 3A2p, yra funkciniu ryšiu susiję su gyvenamuoju namu, kuriame yra ieškovams priklausantys butai, nes statiniai sukurti vienodu laikotarpiu; pastatai yra sujungti ir sudaro vieną pastatą. Dėl šios priežasties ieškovams yra pripažintinos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, rūsius, esančius po gyvenamuoju namu, plane pažymėtu 3A2p (unikalus Nr. ( - )). Buto privatizavimo sandoriai bei pirkimo - pardavimo sandoriai sudaryti atitinkamai 1992 m. rugpjūčio 25 d., 1993 m. kovo 18 d., 1994 m. spalio 10 d., 1994 m. spalio 20 d., todėl teisiniams santykiams kvalifikuoti taikomos 1964 m. CK 153 straipsnio nuostatos dėl priklausinio. Pagal CK 153 straipsnį priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi: tarnaujantis daiktas turi būti skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu. Sandėliukas, esantis to pat namo rūsyje, yra funkciškai susijęs su nuolatiniu ryšiu su jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis vien dėl išsidėstymo, kadangi buvo sumontuotas tarnauti kaip konstrukcija ir turint tikslą nuolat patenkinti tos namų valdos gyventojų poreikius. Jeigu tos namų valdos naudotojams tokio priklausinio laikinai nereikia naudoti, jis gali būti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Pagal funkcines ir konstrukcines savybes tarnavimo santykiai su pagrindiniu daiktu nesikeičia, bet pakinta tik naudojimas, nes daiktas paskiriamas naudotis kitam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju rūsiai, esantys kitame gyvenamajame name nei ieškovams priklausantys butai, yra funkciniu ryšiu susiję su ieškovų butais, todėl laikytini ieškovams priklausančių butų priklausiniais. Iš byloje esančių ieškovų butų įkainavimų aktų matyti, kad šių butų 1 kv. metro bendrojo (naudingojo) galiojančios kainos sumažintos dėl butų nusidėvėjimo. Įvertinus butų įkainavimo duomenis, darytina išvada, kad buto kaina paskaičiuota, parduodant butus su rūsiais. Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. posėdžio protokole Nr. 37, 4.2 punkte pateiktas išaiškinimas dėl negyvenamųjų patalpų, esančių privatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, privatizavimo tvarkos ir sąlygų. Šiame punkte nurodyta, kokiomis sąlygomis Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka gali būti parduodamos negyvenamosios patalpos nuomininkams asmeninės nuosavybės teise kartu su privatizuojamu butu. Išaiškinimo 4.2.P. 1 punkte paminėti rūsiuose įrengti sandėliukai, jeigu jie įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Būtent šiuo išaiškinimu grindžiami ieškovų reikalavimai ir argumentai, kad ieškovai turi nuosavybės teises į ginčo rūsių patalpas. Ieškovai, atsižvelgiant į rūsio patalpų išsidėstymą ir lokalizaciją, yra susitarę dėl ginčo nekilnojamojo turto, rūsio, patalpų naudojimo priskyrimo konkretiems butams. Teismui buvo pateiktas prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo tuo atveju, jei teismas laikytų, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Byloje kilusiam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų bendrasis senaties terminas. Šiuo konkrečiu atveju, Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas pasiūlymas dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo bei buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymas Nr. ( - ), kuriuo buvo atsisakyta įgyvendinti pasiūlyme pateiktus prašymus. Todėl laikytina, kad ieškovai apie savo pažeistas teises bei teisėtus interesus sužinojo nuo minėto rašto gavimo. Tai reiškia, kad šiuo atveju senaties terminas nėra praleistas. Pažymėtina, kad ieškovai neturėjo jokių objektyvių galimybių žinoti, kad ieškovams priklausančiam nekilnojamajam turtui, butams, nepriklauso rūsio patalpos. Nekilnojamojo turto registro išrašuose , buto įsigijimo sutartyse , inventorinėse bylos visur buvo nurodyta, kad butai su rūsiais. Taigi, ieškovai tik gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymą Nr. ( - ) sužinojo apie savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, iki minėto laikotarpio ieškovai neturėjo jokių objektyvių galimybių žinoti, kad butams rūsiai nepriklauso. Todėl, neturėdami teisinio išsilavinimo bei neturėdami jokių objektyvių duomenų apie butų rūsių priklausomybę, ieškovai negalėjo ginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jis buvo praleistas dėl objektyvių ir ne nuo ieškovų priklausančių aplinkybių.

20Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus, su patikslintu ieškiniu nesutinka prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų teigimu nekilnojamasis turtas - butai iš valstybės privačia nuosavybe buvo įsigyti privatizavimo sandorių pagrindu. Tai reiškia, kad šių butų savininkas ir pardavėjas buvo valstybė, o Kauno miesto valdybai teko tik privatizavimo procedūros vykdytojos funkcija. Ieškovų teigimu, butai buvo privatizuoti su priklausiniais rūsiais, t. y. pardavėjas (valstybė) pardavė patalpas su rūsiais, kurie yra gyvenamajame name 3A2p, kuris 2015 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas nuosavybės teisėmis Kauno miesto savivaldybei. Ieškovų nuomone, valstybė perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn turtą – namą su rūsio patalpomis, kurių dalis jau yra privatizuota, t. y. nuosavybės teise neva priklauso ieškovams. Patikslintame ieškinyje ieškovai jau kelia reikalavimą panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo visas gyvenamasis namas 3A2p, kartu su ieškovams neva priklausančiomis rūsio patalpomis buvo perduotas nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei, tačiau šio savo reikalavimo absoliučiai neargumentuoja, nenurodo, kokiems teisės aktams jis prieštarauja, kokios teisės normas jis pažeidžia. Ieškovų teigimu, kadangi pagal sutartis buvo neįmanoma identifikuoti rūsių buvimo vietos, o kadangi rūsiai buvo tik po pastatu 3A2p, todėl ieškovai ėmė faktiškai naudotis rūsiais, esančiais name 3A2p ir tokia padėtis išsilaikė nepakitusi beveik 30 metų, kol 2016 metų gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė projektui parduoti šį statinį Viešame aukcione. Taigi akivaizdu, jog ieškovai nuo pat butų įsigijimo momento 1992-1994 metais negalėjo įregistruoti dalies neva įsigyto turto butų priklausinių - rūsių, tačiau šios savo pažeistos teisės niekaip negynė: nei kreipėsi į butų pardavėją dėl sutarčių pakeitimo, nei į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Prašo remtis Kasacinio teismo praktika, kad pagal kurią įsigijus butą pagal standartines buto privatizavimo sutartis, neišbraukus žodžio rūsys, neįkainavus rūsio buto įkainojimo akte, standartinėse sąlygose neišbrauktas žodis rūsys nereiškia, kad butas buvo įgytas su rūsiu. Be to, namas 2A2p yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kuris savininko – valstybės buvo perduotas savivaldybei, ginčo patalpos niekada nebuvo perduotos ieškovams, jie šiomis patalpomis naudojosi savavališkai. Prie pastato 3A2p suformuotas žemės sklypas su ieškovų sutikimu, todėl ieškovai neturi prie pastato jokio priėjimo, ir negali faktiškai naudotis pastate esančiomis ginčo patalpomis.

21Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos aplinkos apsaugos ministerijos atstovas atsiliepime nurodė, kad 1951 m. sausio 13 d. dieną Kauno miesto Stalino rajono Darbo žmonių Deputatų Tarybos Komunalinio ūkio skyriaus Registracijos komisija, veikianti Kauno miesto 1949 m. rugpjūčio 4 d. Vykdomojo komiteto sprendimu, išnagrinėjusi Kauno miesto Komunalinio ūkio valdybos Nr.42 pristatytus ( - )valdos dokumentus, įregistravo valstybės nuosavybės teisėmis Kauno miesto Vykdomojo komiteto Butų ūkio valdybos vardu valdyti pastatus ir teisę naudotis žemės sklypu, esančius Kauno miesto Stalino rajono Gedimino g. 24 namų valdoje, susidedančioje iš trijų statinių ir 3 ūkinių pastatų ant 725 m2 žemės sklypo ploto. Buvusių ūkinių pastatų vietoje 2017 m. pastatyti keturi garažai. Ieškovų teigimu sandėliukai, esantys to pat namo rūsyje, yra funkciškai susijęs su nuolatiniu ryšiu su jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis vien dėl išsidėstymo, kadangi buvo sumontuoti tarnauti kaip konstrukcija ir turint tikslą nuolat patenkinti tos namų valdos gyventojų poreikius. Jeigu tos namų valdos naudotojams tokio priklausinio laikinai nereikia naudoti, jis gali būti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, patalpos, turinčios su butais bendrą funkcinį ryšį, buvo laikomos savarankiškais privatizavimo objektais, jos buvo įkainojamos ir atitinkamai perleidžiamos privačion nuosavybėn už jas sumokėjus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės vertinimu, ieškovų nurodoma aplinkybė, kad butų techniniuose pasuose yra nurodyta, kad butai yra su rūsiais, taip pat nepatvirtina, rūsio patalpų, esančių atskirame gyvenamajame name 3A2p, privatizavimo fakto, juolab patys ieškovai nurodo, kad ginčo patalpos yra neidentifikuotos ir nenurodytos privatizavimo dokumentuose. Faktinė aplinkybė, kad butų techniniuose pasuose nurodyta, kad butai yra su rūsiais, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais gali tik reikšti, kad šios pagalbinės patalpos galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau jokiu būdu nereiškia jų privatizavimo fakto. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nėra pateikę į bylą jokių kompetentingų institucijų sprendimų/leidimų naudoti ginčo patalpas, taip pat įrodymų, kad ginčo patalpos buvo įkainotos ir įsigytos už jas apmokėjus. Reikalavimas dėl namo perdavimo akto nuginčijimo atmestinas, nes sudarydamas ginčo patalpų perdavimo aktą šalys neturėjo pagrindo spręsti, kad dalis perduodamų patalpų yra privatizuota.

22Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kai atsikėlė į butą, gavo buto raktus ir rūsio raktus ir nuolatos naudojosi. Rūsiu naudojosi kaip pagalbine patalpa. Namas buvo vienas iš kelių pastatų, rūsiai buvo tik po vienu pastatu, po pastatu 24A, kuriame yra butai rūsių nėra. Kai buvo privatizacija, privatizavo butą su rūsiu, ir naudojosi visą laiką atvirai, namo numeracija buvo vieninga, kaip tapo namas 24A, nežino. Iškilo ginčas tik tuomet, kai namas, kuriame yra rūsiai, buvo ruošiamas privatizuoti. Tame bute gyveno iki privatizavimo, butą išsipirko su rūsiu.

23Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį, butas yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, jai net nekilo minties, kad rūsys, kuriuo naudojasi, yra kitame pastate. Butą pirko iš valstybės, rūsiais pradėjo naudotis iš karto, kai nusipirko, niekas jokių pretenzijų nereiškė. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytos butų patalpos, taip pat kad butas įsigytas su rūsiu.

24Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra K sutuoktinis. Sužinojo, kad namas, kuriame yra rūsys, ruošiamas į aukcioną ir liepė išsikraustyti. Būstas įsigytas santuokos metu. Apie kilusį ginčą sužinojo 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje. Nusipirko butą su rūsiu, gavo pažymą iš inventorizacijos biuro, kad butas su rūsiu, buvo sudaryta ir notarės patvirtinta buto pirkimo sutartis. Visuomet adresas buvo vienas ( - ), dabar pervadino namą, kuriame yra butai į 24 A. Butus pirko su rūsiais, jų savavališkai neužėmė.

25Ieškinys atmestinas.

26Ieškovų, jų atstovės, atsakovės atstovo, liudytojo V. K. paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ) (1 t., b. l. 59). Šį butą ieškovas įgijo pateikęs 1991 m. gruodžio 30 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma parduoti butą, adresu ( - ) (šiuo metu buto adresas ( - )) (1 t., b. l. 8), buto techniniame pase nurodyta, kad butas yra su rūsiu (1 t., b. l. 10-11). Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu (1 t., b. l. 12-13) buvo įkainotas privatizuojamas butas bei 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasirašyta privatizavimo sutartis (1 t., b. l. 14-15). Ieškovui E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ) (1 t., b. l. 60-61). Šį butą ieškovas įgijo pateikęs 1992 m. spalio 13 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma parduoti butą, esantį ( - ) (1 t., b. l. 16), buto techniniame pase nurodyta, kad butas, esantis ( - ), yra su rūsiu (1 t., b. l. 18-19). Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu (1 t., b. l. 20-21) buvo įkainotas butas bei 1993 m. kovo 18 d. buvo pasirašyta privatizavimo sutartis (1 t., b. l. 22-23). Ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ) (1 t., b. l. 62-63, 2 t., b. l. 36-37). Šį butą ieškovė įgijo 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 24-25). Nurodytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas yra įsigyjamas su rūsiu. 1994 m. spalio 20 d. ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo įgytas butas, esantis Gedimino g. 24-4A (1 t., b. l. 26-27). Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus 1997 m. balandžio 8 d. leidimu Nr. 164 (1 t., b. l. 28-34) ieškovei J. K. buvo leista savo lėšomis neatlygintinai įsirengti gyvenamąsias patalpas ir atlikti buto rekonstrukciją, todėl ieškovei priklausę butai buvo sujungti į vieną butą. Nėra ginčo, kad J. P. faktiškai naudojasi rūsio patalpa, esančia gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-8; ieškovas E. S. – rūsio patalpa, esančia gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-9, ieškovė J. K. – rūsio patalpa, esančia gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos šifras R-6; X-2, tą patvirtina ieškovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, taip pat liudytojo V. K. parodymai. 2017 m. kovo 23 d. ieškovai pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo (papildymo) (1 t., b. l. 73-74). Kauno miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raštu dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo (papildymo) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą (1 t., b. l. 76-77), nurodydami, kad Kauno miesto savivaldybė nesuteikė butų savininkams teisės naudotis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, pažymėtame plane 3A2p, adresu Gedimino g. 24, Kaunas. VĮ „Turto bankas“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas dėl nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo nuomos ir pardavimo (1 t., b. l. 131-132), Nacionalinės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymas dėl kitos paskirties žemės sklypo Gedimino g. 24, Kaune, dalių nustatymo (1 t., b. l. 133-134) ir Žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas (1 t., b. l. 135-136) patvirtina, jog prie ginčo pastato suformuotas žemės sklypas pastatui 3A2p naudoti ir ieškovai nebeturi priėjimo prie ginčo rūsio patalpų.

27 Dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas pripažinimo ir ginčo patalpų perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu

28Byloje kilo ginčas dėl negyvenamųjų patalpų R-9, R6, X-2 ir R-8, esančių pastate, Gedimino g. 24, Kaunas, plane pažymėtame 3A2p, pripažinimo ieškovų butų priklausiniais ir butų savininkų nuosavybe.

29Byloje nustatyta, kad ieškovai J. P., E. S., J. K. 1992-1994 metais įsigijo butus gyvenamajame name, esančiame ( - )(šiandien adresas ( - )). Visų butų įsigijimo sutartyse ir kadastro bylose buvo nurodyta, kad butai įsigyti su rūsiu (el. b. t. 1, 8, 9, 16, 17,12-13, 14, 15, 35-58, 60-61, 62-63) . Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis, gyvenamuosiuose pastatuose 1A2p ir 2A3p nėra rūsio patalpų. Rūsio patalpos, kuriomis faktiškai ilgus metus naudojosi ieškovai yra pastate, plane pažymėtame 3A2p, adresu Gedimino g. 24, Kaunas. Lietuvos Respublika, veikdama per Aplinkos ministeriją, Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo ir priėmimo aktu (1 t., b. l. 82-83) perdavė pastatą, plane pažymėtą 3A2p, adresu Gedimino g. 24, Kaunas, Kauno miesto savivaldybei.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimo gyvenamojo namo butų priklausiniais, svarbūs du aspektai. Pirma, kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. J. A. M. , bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Mūsų laikas“ v. UAB ,,Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr.3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Antra, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-422/2011). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas (pavyzdžiui, rūsio patalpas) jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003). Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-418/2004).

31Apibendrinant pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas.

32Iš byloje esančių butų pirkimo-pardavimo sutarčių, butų kadastro bylų duomenų matyti, kad nebuvo konkretizuoti įrašai, kad ieškovų butai įgyjami su rūsiu (patalpos neįdetinfikuotos šifru, nenurodyta jų vieta, ir plotas, kiti duomenys). Be to, pastatuose 1A2p ir 2A3p, kuriuose yra ieškovų butai, nėra rūsio ir jokių kitų patalpų, kurios galėtų būti prilygintos privatizavimo sutartyse nurodytiems rūsiams.

33Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo - pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmenine nuosavybe kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą

34Pagal 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipos nuostatas, privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos ministrų tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis. Aplinkybių, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, ieškovai neįrodinėjo ir nepateikė. Duomenų, kad privatizuojant butus, kartu buvo įkainoti ir sandėliukai, byloje taip pat nepateikta.

35Ieškovų ieškinyje teisingai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintos valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 6-11 punktuose nustatyta parduodamų namų, butų įkainojimo tvarka. 7 punkte nurodyta: „Buto bendrąjį (naudingąjį) plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrąjį funkcinį ryšį, plotas. <...> rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas. <...> Gyvenamojo namo (buto) kaina mažinama (procentais), jeigu: nėra vandentiekio - 4; nėra kanalizacijos - 4, nėra karšto vandens - 5; nėra centrinio šildymo - 8; <...> gyvenamųjų patalpų aukštis mažesnis negu 2,5 metro - 2; nepatogus buto išplanavimas (yra nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamąjį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rūsyje - sandėliuko) - 2; <...>“ . Atsižvelgiant į tai, kad pastatai, kuriuose yra butai, iš viso neturi rūsio, o butų įsigijimo sutartyse nenurodyta, kad ieškovai įsigijo kito pastato dalį, vien aplinkybė, jog standartinėje privatizavimo sandorių formoje buvo įrašai dėl rūsių, neįrodo, kad kitame pastate esantys rūsiai buvo privatizuoti kartu su ieškovų įsigytais butais. Pažymėtina, kad kitame pastate 3A2p esančios rūsio patalpos galėjo būti parduodamos ieškovams, tačiau tam jos turėjo būti suformuotos, kaip atskiras turto vienetas, jį identifikuojant, nurodant plotą, lokalizaciją pastate, išskiriant viso pastato dalį ir pirkimo pardavimo sutartyje, įkainojimo akte nurodant, kad įsigyjamos patalpos kitame pastate. Teismas nesutinka su ieškovų nuomone, kad trys pastatai 1A2p, 2A3p ir 3A2p gali būti vertinami, kaip vienas namas. Taip jis buvo pastatyti vienoje namų valdoje, tačiau nuo pat pradžių buvo skirtingi statiniai, turinys savo indentifikacinius numerius. Kiekvieno iš šių statinių paskirtis buvo gyvenamosios paskirties, todėl pagal paskirtį pastatas 3A2p neturi funkcinio ryšio su pastatais 1A2p ir 2A3p ir nėra skirtas tarnauti šiems pastatams. Nėra pagrindo teigti, kad įsigydami butus pastate 1A2p ir 2A3p ieškovai įsigijo ir pastato 3A2p dalį. Iš butų įkainojimo aktų matyti, kad butų privatizavimo sandoriuose formaliai nurodyti rūsiai nebuvo įkainoti, nors jie turėjo būti nurodyti ir įkainoti atskira eilute, kadangi yra kitame pastate, todėl byloje neįrodyta, jog ieškovai, privatizuodami butus, taip pat mokėjo ir už rūsius. Taigi šiuo atveju, nėra įrodyta būtina sąlyga daiktui buto priklausiniu pripažinti, jog ieškovai teisėtai įgijo teisę į rūsius, esančius pastate 3A2p. Teismas mano, kad nėra pagrindo pripažinti egzistuojant ir funkcinį rūsių ryšį su ieškovų nuosavybės teise valdomais butais. Ieškovai paaiškino, kad jie jau daug metų naudojasi pastate 3A2p esančiais rūsiais, tačiau jie nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos skirtos tarnauti jų butams kaip priklausiniai, statiniai tarpysavyje susieti. Panašios aplinkybės taip pat aiškinamos ir teismų praktikoje (2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2670-450/2015). Šiuo atveju pastato 3A2p rūsiai kvalifikuotini, kaip atskirai nuo pastatų 1A2p ir 2A3p funkcionuojančios patalpos. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisių pastato 3A2p negyvenamąsias patalpas (rūsius) kaip priklausinius, ir pastato 3A2p rūsio patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe. Kadangi 3A2p rūsio patalpos liko valstybės nuosavybe Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. (9-4)-291K ginčo patalpos buvo teisėtai ir pagrįstai perduotos Kauno miesto savivaldybei.

36Esant šioms aplinkybėms teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio, todėl jis atmestinas.

37Dėl senaties termino taikymo

38Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo taikyti senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti ieškovų ieškinį. Nurodė, kad ieškovai nuo 1992-1994 metų nesiėmė jokių veiksmų, neva įsigytų rūsių teisiam statusui nustatyti, t. y. nustatyti jų identifikacinius duomenis ir atlikti teisinę registraciją, nors nuo įsigijimo momento nežinojo kur ir kokio dydžio yra įsigyti nekilnojamieji daiktai - butų priklausiniai - rūsiai. Mano, kad šiuo atveju ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises. Pagal 1964 metų civilinį kodeksą buvo taikomas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 metų civilinį kodekso 1.125 straipsnį taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis 1964 metų CK 86 straipsniu ir šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsniu teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovai nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad privatizavimo sutartys pažeidžia jų kaip savininkų teises teisėtai ir pagrįstai naudotis nuosavybės teise įsigytu turtu - ieškinyje nurodytais rūsiais. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-761/2003). Senaties termino pradžia laiko sutarčių pasirašymo momentą. Teismas su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. Iš ieškovų, trečiojo asmens R. S., liudytojo V. K. parodymų paaiškinimų matyti, kad apie savo galimai pažeistas teises ieškovai sužinojo tik nuo to momento, kai paaiškėjo aplinkybė, kad namas, esantis Gedimino g. 24, Kaune (3A2p) bus parduodamas iš aukciono, ir ieškovams buvo nurodyta atlaisvinti Kauno miesto savivaldybei priklausančias rūsio patalpas. Ieškovai, Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė siūlymą dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo ir tik gavę Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymą Nr. 60-2-362, sužinojo apie savo interesų pažeidimą. Teismas sprendžia, kad ieškovai butų įsigijimo dokumentuose esančių žymų, kad butai yra su rūsiais ir dėl faktinio ilgalaikio naudojimosi kitame name esančiais rūsiais, sąžiningai klydo ir manė turintys nuosavybės teisę į jų faktiškai naudojamus rūsius. Todėl aplinkybė, kad jų teisės ir interesai pažeisti, jiems tapo žinoma būtent po savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 60-2-362 gavimo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.125 straipsnis).

39 Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškinys atmestinas visiškai, todėl atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovų. Atsakovai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, šių išlaidų dydį ir realumą patvirtinančių dokumentų į bylą neteikė, todėl iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

41Civilinėje byloje patirta 19,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybes naudai po 6,41 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

42Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,

Nutarė

44Ieškinį atmesti.

45Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje bylos Nr.e2-2749-1052/2018.

46Priteisti iš valstybei iš ieškovų J. P., asmens kodas ( - ) E. S., asmens kodas ( - ) J. K., asmens kodas ( - ) priteisti valstybei po 6,41 Eur (šešis eurus 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P.,... 3. Teismas... 4. ieškovai 2018 m. birželio 7 d. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje... 5. 1)... 6. pripažinti negaliojančiu kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų,... 7. 2)... 8. ieškovui J. P. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą,... 9. 3)... 10. ieškovui E. S. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą,... 11. 4)... 12. ieškovei J. K. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą,... 13. 5)... 14. ieškovams J. P., E. S., J. K. ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir... 15. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui J. P., asmeninės nuosavybės teise priklauso... 16. Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 ar 2015 metais į... 17. Ieškovas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rūsio patalpomis... 18. Ieškovas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute gyvena nuo 1962... 19. Ieškovų atstovė advokatė G. G. patikslintą ieškinį palaikė prašė jį... 20. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje... 21. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos aplinkos apsaugos ministerijos... 22. Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kai atsikėlė į... 23. Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko... 24. Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra K sutuoktinis. Sužinojo, kad namas,... 25. Ieškinys atmestinas.... 26. Ieškovų, jų atstovės, atsakovės atstovo, liudytojo V. K. paaiškinimais,... 27. Dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas pripažinimo ir ginčo patalpų... 28. Byloje kilo ginčas dėl negyvenamųjų patalpų R-9, R6, X-2 ir R-8, esančių... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovai J. P., E. S., J. K. 1992-1994 metais įsigijo... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 yra... 31. Apibendrinant pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, techninis... 32. Iš byloje esančių butų pirkimo-pardavimo sutarčių, butų kadastro bylų... 33. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose... 34. Pagal 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir... 35. Ieškovų ieškinyje teisingai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 36. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti... 37. Dėl senaties termino taikymo... 38. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo taikyti senaties terminą ir tuo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 40. CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 41. Civilinėje byloje patirta 19,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus.... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 44. Ieškinį atmesti.... 45. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas... 46. Priteisti iš valstybei iš ieškovų J. P., asmens kodas ( - ) E. S., asmens... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...