Byla 2A-2670-450/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. I., V. D., A. A., B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. D., Jūratės M. H., N. I., R. I., I. I., A. A., D. A., G. K., G. D., B. Ž. ieškinį dėl nuosavybės teisės registravimo panaikinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, V. P., L. R., E. R., V. K., K. N. B., N. G. ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti ginčo sandėliavimo patalpų, esančių ( - ), plane pažymėtų indeksais 1-13 (unikalus Nr. ( - )); 1-14, (unikalus Nr. ( - )); 1-10, (unikalus Nr. ( - )); 1-3, (unikalus Nr. ( - )); 1-4, (unikalus Nr. ( - )); 1-5, (unikalus Nr. ( - )); 1-11, (unikalus Nr. ( - )); 1-7, (unikalus Nr. ( - )) teisinę registraciją atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Be to, ieškovai prašė pripažinti: ieškovo V. D. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksais 1-13 (unikalus Nr. 4400-1522-5635:4225) ir 1-14, (unikalus Nr. ( - )); ieškovės Jūratės M. H. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-10, (unikalus Nr. ( - )); ieškovo R. I. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-3, (unikalus Nr. ( - )); ieškovų A. A., D. A. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-4, (unikalus Nr. ( - )); ieškovės G. K. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-5, (unikalus Nr. ( - )); ieškovės G. D. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-11, (unikalus Nr. ( - )); ieškovės B. Ž. nuosavybės teisę į ginčo sandėliavimo patalpas, esančias ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-7, (unikalus Nr. ( - )).

5Ieškovas V. D. nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), kurį jis įsigijo 2001 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Įsigijus šį butą ieškovas teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiais 4,41 kv. m. ir 4,17 kv. m. ploto ginčo priklausiniais – sandėliukais, plane pažymėtais atitinkamai indeksais 1-13 (unikalus Nr. ( - )) ir 1-14 (unikalus Nr. ( - )), eilę metų juos prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šiuos sandėliukus kartu su butu pardavė senasis buto savininkas, kuris sandėliukais naudojosi labai seniai, juose laikydavo kurą.

6Ieškovui R. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurį jis įgijo nuosavybės teise 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374. Įsigijęs minėtą butą ieškovas teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiais 4,40 kv. m. ir 4.43 kv. m. ploto ginčo priklausiniais - sandėliukais, plane pažymėtais atitinkamai indeksais 1-3 (unikalus Nr. ( - )) ir 1-6 (unikalus Nr. ( - )), eilę metų juos prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šiuos sandėliukus kartu su butu ieškovui perdavė valstybė pagal privatizavimo įstatymą, tačiau ir iki turto privatizavimo ieškovas nepertraukiamai naudojosi šiais sandėliukais nuo senų laikų, juose nepertraukiamai laikė ir laiko kurą, namų apyvokos daiktus.

7Ieškovams A. A. ir D. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurį jie įgijo bendrosios nuosavybės teise 2003 m. sausio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimis. Įsigiję minėtą butą ieškovai teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu 4.23 kv. m. ploto ginčo priklausiniu - sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 1-4 (unikalus Nr. 4400-1522-5302:4215), eilę metų jį prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šį sandėliuką kartu su butu ieškovams perdavė senasis buto savininkas, kuris jame nepertraukiamai laikė savo kurą. Šiuo metu ieškovai sandėliuką prižiūri, laiko buto šildymui būtiną kurą, namų apyvokos daiktus.

8Ieškovei B. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas esantis ( - ) (unikalus Nr. 10940-0273-2014:002( - )2). kurį ji įgijo nuosavybės teise 1995 m. liepos 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374. Įsigijusi minėtą butą ieškovė teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo ( - ) esančiame sklype esančiu 4.32 kv. m. ploto ginčo priklausiniu - sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 1-7 (unikalus Nr. ( - )). Šį sandėliuką kartu su butu ieškovei perdavė valstybė pagal privatizavimo įstatymą, tačiau ir iki turto privatizavimo ieškovė nepertraukiamai naudojosi šiuo sandėliuku nuo senų laikų, jame nepertraukiamai laikė savo kurą savo lėšomis jį nepertraukiamai prižiūrėjo ir remontavo kaip nuosavą, laiko kurą.

9Ieškovai nurodo, jog adresu ( - )yra tik vienintelis pagrindinis pastatas, tą įrodo kadastro ir registro archyvinės bylos dokumentai. Visi kiti pastatai šiuo adresu yra tik pagalbiniai, skirti pagrindiniam pastatui aptarnauti ir yra tik šio pastato priklausiniai arba antraeiliai daiktai. Tiek pagrindinis pastatas, tiek ginčo patalpos yra toje pačioje namų valdoje ( - ) ir savo funkcine paskirtimi yra aiškiai susietos su pagrindiniais pastatais kaip jų priklausiniai. Vienintelis namų adresu ( - ) šildymo būdas visada buvo ir iki šiol yra tik krosninis šildymas. Todėl yra visiškai akivaizdu, kad ginčo sandėliavimo patalpos yra naudojamos tik pagrindiniams daiktams (namams) aptarnauti, tai yra laikyti namams šildyti būtiną kurą, kurio laikyti daugiau nėra kur ir visada tokia buvo pagrindinė šių ginčo sandėliavimo patalpų paskirtis.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, jog ieškovai nepagrįstai teigia, kad minėtos sandėliavimo patalpos yra jiems priklausančių butų priklausiniai. Kai kurie ieškovai (G. D., B. Ž., R. I.) patys privatizavo butus, kurių priklausiniai neva yra ginčo sandėliavimo patalpos, esančios ( - ), ir yra šių butų savininkai iki šiol. Kiti ieškovai (G. K., J. M. H. ir kt.), dabar esantys butų (kurių priklausiniai neva yra ginčo sandėliavimo patalpos, esančios ( - )) savininkai, šių butų neprivatizavo, o juos įgijo iš kitų asmenų, kurie privatizavo minėtus butus. Vykdant butų privatizavimą sandėliavimo patalpos kartu su butais nebuvo privatizuotos. Nei vienas iš byloje pateiktų dokumentų nepatvirtina ieškovų nuosavybės teisės į sandėliukus, netgi priešingai, privatizavimo sutartys, įkainojimo aktai ir kiti dokumentai įrodo, jog išskyrus ieškovams dabar nuosavybės teise priklausančius butus, nebuvo privatizuotos jokios kitos patalpos. Dabartiniai patalpų savininkai – ieškovai, negalėjo įgyti ir neturi daugiau teisių, nei turėjo ankstesni savininkai privatizavę butus. Ieškovui R. I. privatizuojant butą ( - )negyvenamosios patalpos (sandėliavimo patalpos Nr. 1-3, 1-6) nebuvo įkainotos, už jas nebuvo sumokėta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog sandėliavimo patalpos Nr. 1-3, 1-6 buvo teisėtai įgytos kartu su butu kaip jo priklausiniai. Be to, buto ( - )plane nėra nurodyta jokių duomenų apie egzistuojančius butų priklausinius. Šių duomenų nėra ir buto patalpų eksplikacijoje, todėl sandėliavimo patalpos Nr. 1-3, 1-6 nebuvo įkainotos, ieškovas R. I. už jas nesumokėjo, todėl atsakovas nesutinka, jog ieškovas teisėtai įgijo šias sandėliavimo patalpas ir yra teisėtas jų savininkas. Ieškovai A. A. ir D. A. nepateikia negalėjo įgyti ir neturi daugiau teisių nei turėjo ankstesni buto savininkai privatizavę butą ( - ). Šis butas ( - )buvo suformuotas sujungus daiktus, t. y. Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. 44/903433 yra nurodoma, kad butas buvo suformuotas sujungus daiktus, o įregistruotas 2003 m. sausio 27 d. bei 2006 m. liepos 26 d. sutarčių pagrindu. Ankstesnis buto savininkas B. T. pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. privatizavimo sutartį privatizavo tik dviejų kambarių butą, kurio plotas 27,70 kv. m. Sutartyje nėra nurodyta, jog kartu su butu yra privatizuojamos ir negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpa Nr. 1-4. 1992 m. rugpjūčio 4 d. privatizavimo sutartyje sandėliavimo patalpa Nr. 1-4 nebuvo nurodytos kaip buto priklausinys, ši sandėliavimo patalpa nebuvo įkainota, už jas B. T. nesumokėjo, todėl nėra pagrindo teigti, jog sandėliavimo patalpa Nr. 1-4 buvo privatizuota ir vėliau perleista ieškovams Ališankoms. Ankstesnis buto ( - ) savininkas privatizavo tik butą, be jokių kitų pagalbinių patalpų. Pabrėžtina, kad sandėliavimo patalpos Nr. 1-13, Nr. 1-14 nebuvo privatizavimo objektai, pastarieji nebuvo įkainoti, o buvusi buto savininkė D. K. už jas nesumokėjo, todėl nesutinka su ieškovo teiginiais, jog ieškovas V. D. teisėtai įgijo šias sandėliavimo patalpas, kadangi dabartinis patalpų savininkas negali įgyti ir neturi daugiau teisių nei turėjo ankstesni savininkai, privatizavę butą ( - ). Sandėliavimo patalpos Nr. 1-11, Nr. 1-12 nebuvo privatizavimo objektai, pastarosios nebuvo įkainotos, o ieškovė G. D. už jas nesumokėjo, todėl nesutinka, jog ieškovė G. D. teisėtai įgijo šias sandėliavimo patalpas ir yra teisėta jų savininkė. Sandėliavimo patalpa Nr. 1-7 nebuvo privatizavimo objektas, pastaroji nebuvo įkainota, o ieškovė B. Ž. už ją nesumokėjo, todėl atsakovas nemano, jog ieškovė B. Ž. teisėtai įgijo šią sandėliavimo patalpą ir yra teisėta jos savininkė. Negyvenamosios patalpos, esančios ne tame pačiame pastate, kaip privatizuojami objektai, netapo bendraturčių nuosavybe – išliko savarankišku teisės objektu. Ieškovai neįrodo, kad ankstesni savininkai turėjo teisę ginčo patalpas privatizuoti. Ieškinyje nurodoma, jog nuo senų laikų ankstesni savininkai, o dabar ieškovai, sandėliukais naudojosi, juos prižiūrėjo, laikė juose savo daiktus. Tačiau vien naudojimo faktas nėra pagrindas pripažinti, kad butus privatizavę asmenys turėjo teisę privatizuoti ir negyvenamąsias patalpas. Ieškovams priklausančių butų inventorizavimo bylose sandėliukai nebuvo įtraukti kaip buto priklausiniai, todėl konstatuotina, kad asmenys privatizavę butus ( - ) negalėjo privatizuoti sandėliavimo patalpų. Visos šios sandėliavimo patalpos buvo suformuotos tik atlikus matavimus, t. y. 2008 m. sausio mėn., todėl net ir pripažinus, kad negyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos, sandėliavimo patalpos ieškovų galėjo būti įgytos tik kaip bendroji dalinė nuosavybė, kartu su kitų butų savininkais, bet ne kaip atskiri objektai. Tarp ieškovams priklausančių butų ir sandėliukų nėra funkcinio, techninio ryšio. Statinys, kuriame yra sandėliukai yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo butų.

11Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ginčo patalpose yra laikomas kietasis kuras, ar apskritai jis yra laikomas tose patalpose. Statinyje, kuriame yra butai, yra 3 pastogės (jų bendras plotas 258 kv. m) bei 25,58 kv. m. rūsys. Taigi, statinyje yra ir kitų negyvenamųjų patalpų, kurios galėjo tapti bendrąja daline butų savininkų nuosavybe. Be to, tikėtina, kad būtent šios patalpos yra labiau susijusios su butais, kadangi yra tame pačiame pastate. Butai ir sandėliukai yra skirtinguose žemės sklypuose – pastatai yra reikšmingai atitolę, juo labiau pastatas ( - ). Atsakovo įsitikinimu, asmenys privatizavę butus, jau iškilus butų privatizavimo klausimui, turėjo ir negalėjo nesuprasti, jog sandėliukai nebuvo privatizuoti kartu su jiems priklausiusiais (priklausančiais) butais. Ieškovai apie savo pažeistas teises sužinojo, kai sudarė pirkimo-pardavimo sutartis ir sandėliukai nebuvo nurodyti kaip privatizuojami objektai. Tai, kad kiti ieškovai įgijo butus iš asmenų, kurie privatizavo dabar jiems priklausančius butus, nepakeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo, t. y. jis skaičiuojamas nuo tada, kai ankstesni butų savininkai sužinojo apie jų teisių pažeidimą.

12II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmenine nuosavybe kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kilus ginčui dėl priklausinio teisinio likimo, svarbu nustatyti patalpų priskyrimo atskiram savininkui ir priklausinio bei pagrindinio daikto tiesioginio funkcinio ryšio faktus.

14Kasacinis teismas dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu, yra išaiškinęs, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

15Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-363/2013).

16Sprendžiant, kokią reikšmę daugiabučio namo gyventojų naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis faktas turi šių patalpų pripažinimui buto ar butų priklausiniu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinę reikšmę turi teisėto naudojimosi negyvenamąja patalpa faktas. Nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui, turi susiklostyti po to, kai buto ar namo gyventojams negyvenamoji patalpa suteikta ar leista ja naudotis nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003).

17Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog ieškovo R. I. teisių perėmėjams N. I., R. I., I. I. nuosavybės teise priklauso 62,74 kv. m. butas, esantis ( - ). R. I. minėtą butą įgijo 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Anot ieškovų, ieškovas R. I., įgijęs minėtą butą teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi tame pačiame sklype esančiais 4,40 kv. m. ir 4,43 kv. m. ploto ginčo priklausiniais – sandėliukais plane pažymėtais indeksais Nr. 1-3 (unikalus Nr. 4400-1522-5257:4214) bei Nr. 1-6 (unikalus Nr. 4400-1522-5346:4217). Iš 1992 m. rugsėjo 29 d. sutarties, sudarytos su ieškovu R. I., matyti, kad sutarties objektas buvo tik trijų kambarių butas, kurio bendras plotas 62,74 kv. m. Pagal šią sutartį jokie kiti pagalbiniai pastatai, sandėliavimo patalpos ar kitokio pobūdžio patalpos, priešingai nei teigia ieškovai, nėra nurodytos, vadinasi ir negalėjo būti privatizuotos. Ieškovas R. I. 1991 m. lapkričio 28 d. prašyme Vilniaus miesto seniūnijos valdybai nurodė, kad nori pirkti (privatizuoti) trijų kambarių butą, esantį ( - ). Šiame prašyme nėra nurodyta, jog ieškovas kreipėsi dėl sandėliavimo patalpų Nr. 1-3, 1-6 privatizavimo. 1992 m. rugsėjo 25 d. įkainojimu aktu Nr. 3393 buvo įkainotas tik minėtas trijų kambarių butas ( - ), tačiau sandėliavimo patalpos įkainotos nebuvo. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog už sandėliavimo patalpas R. I. būtų sumokėjęs atsakovui. B. P. 14-6 plane nėra nurodyta jokių duomenų apie egzistuojančius butų priklausinius, tokių duomenų nėra ir buto patalpų eksplikacijoje.

18Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog ieškovei B. Ž. nuosavybės teise priklauso 29,65 kv. m. butas, esantis ( - ), Vilniuje, kurį įgijo nuosavybės teise 1995 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Anot ieškovės, ji įgijusi minėtą butą teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi tame pačiame sklype esančiais 4,32 kv. m. ploto ginčo priklausiniu – sandėliuku, plane pažymėtais indeksu Nr. 1-7 (unikalus Nr. ( - )). Iš 1995 m. liepos 28 d. sutarties, sudarytos su ieškove B. Ž., matyti, kad sutarties objektas buvo tik vieno kambario butas, kurio bendras plotas 29,65 kv. m. Pagal šią sutartį jokie kiti pagalbiniai pastatai, sandėliavimo patalpos ar kitokio pobūdžio patalpos, priešingai nei teigia ieškovė, nėra nurodytos, vadinasi ir negalėjo būti privatizuotos. Minėta ieškovė nei 1995 m. sausio 30 d. prašyme Butų privatizavimo valstybinei komisijai, nei prašyme Vilniaus miesto valdybai nurodė, kad nori pirkti (privatizuoti) ( - ), kurio plotas yra 29,65 kv. m. Šiame prašyme nėra nurodyta, jog ieškovė kreipėsi dėl sandėliavimo patalpos Nr. 1-7 privatizavimo. 1995 m. liepos 3 d. įkainojimu aktu buvo įkainotas tik minėtas butas ( - ), tačiau sandėliavimo patalpos įkainotos nebuvo. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog už sandėliavimo patalpas B. Ž. būtų sumokėjusi atsakovui. B. P. 13-8,, Vilniuje plane nėra nurodyta jokių duomenų apie egzistuojančius butų priklausinius, tokių duomenų nėra ir buto patalpų eksplikacijoje.

19Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, ieškovams A. A. ir D. A. nuosavybės teise priklauso 52,41 kv. m. butas, esantis ( - ), kurį jie įgijo bendrosios nuosavybės teise 2003 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimis. Anot ieškovų, įgiję minėtą butą teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi tame pačiame sklype esančiu 4,23 kv. m. ploto ginčo priklausiniu – sandėliuku, plane pažymėtu indeksu Nr. 1-4 (unikalus Nr. ( - )), sandėliavimo patalpos buvo perduotos senojo buto savininko. Šis butas ( - ) buvo suformuotas sujungus daiktus, t. y. Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. 44/903433 yra nurodoma, kad butas buvo suformuotas sujungus daiktus, o įregistruotas 2003 m. sausio 27 d. bei 2006 m. liepos 26 d. sutarčių pagrindu. Ankstesnis buto savininkas B. T. pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. privatizavimo sutartį privatizavo tik dviejų kambarių butą, kurio plotas 27,70 kv. m. Sutartyje nėra nurodyta, jog kartu su butu yra privatizuojamos ir negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpa Nr. 1-4. Šias aplinkybes patvirtina ir B. T. 1991 m. lapkričio 18 d. prašymas Vilniaus miesto valdybai, kurio buvo prašoma leisti privatizuoti tik 2 kambarių butą ( - ). Taip pat labai svarbu pažymėti, kad įkainojant privatizavimo objektą butą ( - ) buvo įkainotos tik gyvenamosios patalpos. Sandėliavimo patalpa Nr. 1-4 taip pat nebuvo nurodyta kaip priklausinys ir buto techninės apskaitos byloje: tiek iš buto plano, tiek iš patalpų eksplikacijos matyti, jog nėra nurodyta jokių duomenų apie egzistuojančius buto ( - )priklausinius.

20Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog ieškovui V. D. nuosavybės teise priklauso 41,55 kv. m. butas, esantis ( - ), kurį įgijo 2001 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Anot ieškovo, įgijęs minėtą butą teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi tame pačiame sklype esančiais 4,41 kv. m. ir 4,17 kv. m. ploto ginčo priklausiniais – sandėliukais, plane pažymėtais indeksu Nr. 1-13 (unikalus Nr. ( - )) ir 1-14 (unikalus Nr. ( - )) sandėliavimo patalpos buvo perduotos ankstesnės buto savininkės D. K.. D. K., teikdama Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 28 d. prašymą, pageidavo pirkti tik trijų kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ). Iš 1991 m. lapkričio 28 d. sutarties, sudarytos su ankstesne buto savininke D. K. matyti, kad sutarties objektas buvo trijų kambarių butas, esantis ( - ). Pagal šią sutartį jokie kiti pagalbiniai pastatai, sandėliavimo patalpos ar kitokio pobūdžio patalpos nėra nurodytos, vadinasi ir negalėjo būti privatizuotos. Nėra byloje duomenų dėl D. K. prašymo, kuriuo būtų siekiama privatizuoti sandėliavimo patalpas Nr. 1-13 bei Nr. 1-14, pateikimo atsakovui. 1992 m. spalio 20 d. įkainojimu aktu buvo įkainotas tik trijų kambarių butas ( - ), tačiau sandėliavimo patalpos įkainotos nebuvo. B. P. 14-15 plane (priedas Nr. 5) nėra nurodyta jokių duomenų apie egzistuojančius butų priklausinius.

21Iš buto privatizavimo dokumentų akivaizdžiai matyti, jog buvo privatizuojami tik butai, o ginčo patalpos nebuvo privatizavimo dalykas.

22Ginčo patalpų, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta tik 2008-05-07, ginčo patalpos Nr. ( - ) teisinė registracija atlikta 2008-05-09, todėl akivaizdu, kad butų privatizavimo metu ginčo patalpos nebuvo suformuotos, nebuvo atlikti jų kadastriniai matavimai ir jos neturėjo nekilnojamojo daikto teisinio statuso.

23Pagal 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipos nuostatas, privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos ministrų tarybos 1982-03-25 nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis. Aplinkybių, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, ieškovai neįrodinėjo. Byloje esantys dokumentai liudija priešingai – iš pateiktų išperkamų butų įkainojimo aktų matyti, kad, išsiperkant butus, klausimas dėl kokių nors priklausinių vertinimo ir įkainojimo nebuvo sprendžiamas. Ieškovai, teigdami, kad privatizuojant jiems (ar ankstesniems savininkams) gyvenamąsias patalpas buvo privatizuoti ir sandėliai, tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o iš butų privatizavimo sutarčių turinio daryti atitinkamas išvadas nėra jokio pagrindo. Taip pat ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos kokiu nors teisėtu būdu būtų buvusios suteiktos naudotis butus privatizavusiems asmenims, t. y. jie neįrodė nei naudojimosi ginčo patalpomis fakto, nei teisinio pagrindo.

24Darė išvadą, jog ieškovai privatizavimo būdu ginčo patalpų nuosavybės teise iš valstybės neįgijo, todėl ginčijama šių patalpų teisinė registracija atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu ieškovų teisių nepažeidžia.

25Kilus ginčui, pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju sprendžiama, ar to daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas kaip priklausinius, ar tos negyvenamosios patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimą prie bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų, kaip savarankiško nuosavybės teisės objekto, lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

26Taigi nustatant, ar ginčo sandėliai yra butų priklausiniai, būtina nustatyti tarp objektų tamprų funkcinį, techninį ryšį, kuris būtų nuolatinio pobūdžio ir pasižymėtų nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Ieškovai butų ir ginčo sandėlių funkcinį ryšį įrodinėja aplinkybėmis, kad sandėliuose yra laikomas kuras, kuris reikalingas užtikrinti butų ir namo šildymui. Jokių įrodymų, kad kažkuriame iš ginčo sandėliukų ieškovai laikė kurą iki šių patalpų teisinės registracijos atlikimo ieškovai į bylą nepateikė. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ne visi ieškovams priklausantys butai yra apšildomi tik kietuoju kuru. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog buto ( - ), priklausančio nuosavybės teise ieškovui V. D., šildymas yra krosninis - dujinis; ieškovams A. ir D. A. priklausančio nuosavybės teise buto ( - ) šildymas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovo atstovo teigimu, jog ieškovų Ališankų bute nurodytas minėtas šildymas yra techninio pobūdžio klaida, tačiau vieši registrų duomenys yra laikomi teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ginčo patalpose yra laikomas kietasis kuras, ar apskritai jis yra laikomas tose patalpose. Ir nors dalies ieškovų butai VĮ Registrų centro duomenimis nurodomi, jog yra šildomi kietuoju kuru (krosninis šildymas), o ieškovai teigia, jog jokių kitų pagalbinių patalpų, jiems laikyti kietajam kurui nėra, tačiau iš Pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenų bylos Nr. 2296 (2003 m. kovo 28 d. pakitimų fiksacija), tiek iš Nekilnojamojo turto registro išrašų Nr. 10/401401 bei Nr. 10/402983, matyti, jog statinyje, kuriame yra butai, yra 25,58 kv. m. rūsys ir 3 pastogės (jų bendras plotas 258 kv. m). Taigi, statinyje yra ir kitų negyvenamųjų patalpų, kurios galėjo tapti bendrąja daline butų savininkų nuosavybe. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo pastatai pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį nėra ieškovų butų priklausiniai.

27Ieškovai ar ankstesni dalies ieškovų savininkai privatizavimo būdu, ginčo patalpų nuosavybės teise iš valstybės neįgijo, todėl ginčydami šių patalpų teisinę registraciją atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu, taip pat ieškovų ginčijami statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai ieškovų teisių nepažeidžia. Ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisių į ginčijamas patalpas nei vienu iš įstatymo nustatytų būdų. Ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jos išliko valstybės nuosavybe ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 reikalavimus buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Pažymėtina, jog ieškovai neginčijo minėto akto dėl turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn teisėtumo.

28Atkreipė dėmesį, jog analogišku klausimu, t.y. dėl sandėliavimo patalpų, kurios yra toje pačioje ginčo vietovėje jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2015-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-49-553/2015 (šios bylos tretieji asmenys B. B., K. N. B. ir N. G. buvo ieškovai minėtoje civilinėje byloje).

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30Apeliaciniu skundu ieškovai N. I., V. D., A. A., B. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nesant galimybės priimti naują sprendimą, perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

321) Teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja galiojančioms teisės normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, logikos dėsniams, taip pat teismas aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, o taip pat imperatyvioms teisės normoms.

332) Apeliantui R. I., kurio teisių perėmėja yra N. I. įsigijus butą, jis teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo pačiame sklype esančiais 4,40 kv. m. ir 4,43 kv. m. ploto ginčo priklausiniais - sandėliukais, eilę metų juos prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šiuos sandėliukus kartu su butu perdavė valstybė pagal privatizavimo įstatymą. Juose nepertraukiamai laikė kurą, savo lėšomis juos prižiūrėjo ir remontavo kaip nuosavus ir iki šiol ginčo sandėliukuose laiko buto šildymui būtiną kurą, namų apyvokos daiktus.

343) Apeliantui V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ). Įsigijęs butą jis teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo sklype esančiais 4,41 kv. m. ir 4,17 kv. m. ploto ginčo priklausiniais – sandėliukais, eilę metų juos prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šiuos sandėliukus kartu su butu perdavė senasis buto savininkas.

354) Apeliantui A. A., kartu su žmona D. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu ( - ). Įsigiję minėtą butą jie teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu 4,23 kv. m. ploto ginčo priklausiniu - sandėliuku, eilę metų jį prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šį sandėliuką kartu su butu perdavė senasis buto savininkas.

365) Apeliantei B. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu ( - ). Įsigijusi minėtą butą ji teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo adresu ( - ) esančiame sklype esančiu 4,32 kv. m. ploto ginčo priklausiniu - sandėliuku, eilę metų sandėliuką prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Šį sandėliuką kartu su butu 4 perdavė valstybė pagal privatizavimo įstatymą.

376) Įstatymas priklausinį apibrėžia, kaip pagrindiniam daiktui tarnauti skirtą daiktą, su juo susijusį bendra ūkine paskirtimi, o taip pat su pagrindiniais daiktais egzistuojantį arba pagrindiniam daiktui priklausantį, nuolat su pagrindiniu daiktu susijusį daiktą, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas. Be to įstatyme įtvirtinta aiški prezumpcija, kad kartu su perleidžiamu pagrindiniu daiktu yra perleidžiamas ir priklausinys, o asmuo, ginčijantis šią prezumpciją, privalo ją paneigti, tai yra privalo įrodyti, kad turi būti pasielgta priešingai, tai yra įrodyti, kad su pagrindiniu daiktu priklausinys nebuvo perleistas. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, kad ieškovams su pagrindiniais daiktais - butais nebuvo perleisti šių butų priklausiniai - ginčo sandėliukai, skirti butams aptarnauti ir su jais susiję tampriu funkciniu ryšiu.

387) Kad ginčo sandėliukai yra butų priklausiniai, priešingai, negu nurodyta skundžiamame teismo sprendime, patvirtina ir LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ pateikiamas apibrėžimas - 6.4 punkte numatyta, kad namų ūkio pastatas - namo pagalbinis pastatas, kurio paskirtis - pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (maitinimo, poilsio, higienos, sveikatos ir kt.) su sąlyga, kad tos reikmės tenkinamos name ar namų ūkio pastate (naudojant jame esančius daiktus ar atliekant tam tikrus veiksmus). Namų ūkio pastato (priklausomai nuo name esančių pagalbinių patalpų kiekio ir paskirties) patalpomis (viename ar keliuose priklausiniuose) gali būti: maisto atsargų, namų apyvokos daiktų (drabužių, indų, namo priežiūros įrangos ir pan., pirtis, skalbykla, kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, lauko tualetas“.

39Teismas, aiškindamas ir analizuodamas privatizavimo ir pirkimo-pardavimo sutartis bei 1991 m. birželio 20 d. Butų privatizavimo įstatymo bei 1991-07-31 Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių nuostatas ir to pasėkoje konstatuodamas, kad priklausiniai (ginčo sandėliukai) nebuvo perleisti tartu su pagrindiniu daiktu (privatizuotais butais), pažeidė šią prezumpciją, kadangi nei privatizavimo ar pirkimo-pardavimo sutartyse, nei minėtuose teisės aktuose nėra įsakmiai nurodyta, kad priklausiniai sandėliukai, nėra perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu - privatizuotais butais. Kadangi nei norminiuose aktuose, nei teismo išanalizuotose privatizavimo bei pirkimo-pardavimo sutartyse nėra išlygos, jos ginčo sandėliukai perleidžiami, tai atitinkamai teismas privalėjo vadovautis prezumpcija, kad jie buvo perleisti kartu su pagrindimais daiktais - butais.

408) Teismas neteisingai paskirstė rodinėjimo pareigas. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos, kurią jam įtvirtino materialinės teisės normos, o taip pat nepagrįstai atleido nuo pareigos paneigti įstatymų prezumpcijas.

419) Ieškovas privatizavimo sandorio metu privalėjo žinoti tuo metu galiojusio senojo CK 153 straipsnio nuostatas, o būtent, kad priklausinj, daiktą skirtą tarnauti pagrindimam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Todėl, jeigu ieškovo valia buvo privatizuoti gyvenamąsias patalpas be priklausinių (sandėliukų), tai jis privalėjo įrašyti šią išlygą į privatizavimo sutartis. Tuo tarpu neįrašydamas šios išlygos, ieškovas savanoriškai sutiko, kad būtų taikoma įstatymo prezumpcija ir priklausiniai pereitų kartu su pagrindžiais daiktais (gyvenamosiomis patalpomis). Nagrinėjamu atveju nei vienoje ieškovų ir atsakovo sudarytoje pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutartyje nėra tokios išlygos, kas akivaizdžiai patvirtina faktą, kad egzistuoja įstatymo įtvirtinta prezumpcija ir ginčo patalpos (priklausiniai) perėjo ieškovų nuosavybėn kartu su pagrindiniais daiktais (gyvenamosiomis patalpomis).

4210) Teismas neteisingai vertino norminius aktus, juose nurodytą teisinį reglamentavimą ir įstatymų leidėjo valią, kurių pagrindu neteisingai pripažino, kad priklausiniai nebuvo perleisti kartu su pagrindiniu daiktu (gyvenamosiomis patalpomis). Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatyme nėra nurodyta, kad privatizuojant butus, jų priklausiniai lieka valstybės ar savivaldybių nuosavybė, todėl įstatymas nenurodo jokios išimties iš bendrosios taisyklės, teismo sprendime nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės taip pat niekur nenurodo, kad privatizuojant butus, jų priklausiniai lieka valstybės ar savivaldybių nuosavybė. LR CK 4.14 straipsnyje, kaip ir senojo CK 153 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad išlyga turi būti įstatyme, o ne kokiame nors kitame norminiame aide. Todėl akivaizdu, kad teismas nepagrįstai taikė norminius aktus, kurie tokio teisinio santykio nereglamentuoja, o tie įstatymai, kurie galėtų reglamentuoti tokį teisinį santykį, jokių išlygų iš bendros taisyklės nenumato.

4311) Teismas konstatavo, kad kadangi ieškovai neįrodė, kad sandėliukuose laikė kurą iki šių patalpų teisinės registracijos, tai neįrodė ir funkcinio ryšio. Kad ginčo patalpas kaip priklausinius ir ieškovų gyvenamąsias patalpas kaip pagrindinius daiktus sieja tamprus funkcinis ryšys patvirtina byloje esantys įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai net nevertino: 2007-06-07 UAB „Senamiesčio ūkis“ raštas Nr. G2-96, kuriame yra aiškiai nurodoma, kad ieškovai naudojasi ( - ) namo kieme esančiais ūkio sandėliais; tai akivaizdžiai įrodo VĮ „Registrų centras“ esančios ( - )kadastro ir registro archyvinės bylos dokumentai - pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų kortelė, 1A forma. Kaip matyti, namų valdoje adresu ( - )jokių kitokių pagrindinių pastatų niekada nebuvo ir šiuo metu nėra, todėl visi kiti pastatai šiuo adresu yra tik pagalbiniai, skirti pagrindiniam pastatui aptarnauti ir yra tik šio pastato priklausiniai arba antraeiliai daiktai; VĮ „Registrų centras“ esančios ( - ) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenys ir dokumentai, tai yra „Namų valdos inventorinės techninės apskaitos kortelės“, „Namų valdos techninės apskaitos kortelės“, „Statinių aprašymo ir įkainojimo formos“, „Namų valdos pastatų ir įrenginių aprašymo formos“, „Namų valdybos techninės apskaitos kortelės“, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad pastatas, kuriame yra ginčo sandėliukai ir kuriam vėliau buvo suteiktas unikalus Nr. 1094-)273-3022 iki pat 2008 m. sausio 14 d. buvo pagrindinio pastato - gyvenamojo namo adresu ( - )pagalbiniais pastatais, pagalbinėmis pastato dalimis, ūkio pastatais, tai yra priklausiniais; VĮ „Registrų centras“ esančios ( - ) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenys ir dokumentai - sklypo ir pastatų išdėstymo schema, iš kurios matyti, kad tiek pagrindinis pastatas, tiek ginčo patalpos yra toje pačioje namų valdoje, jie išsidėstę tame pačiame kieme pagal analogišką tvarką - ginčo patalpos, kuriose laikomas kuras ir kiti nebūtini daiktai, yra protingu atstumu nuo pagrindinio pastato, kas įrodo, kad ginčo patalpos savo funkcine paskirtimi yra aiškiai susietos su pagrindiniu pastatu kaip jo priklausiniai; Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad vienintelis namo adresu ( - ) šildymo būdas visada buvo ir iki šiol yra tik krosnis šildymas.

44Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tuo aspektu, kad savo išvadas grindė tik dalimi faktinių aplinkybių, kadangi vertino tik dalies ieškovų butų šildymo būdą, nevertindama visų ieškovų butų šildymo būdo, o taip pat jų nevertindamas sąryšyje su viso gyvenamojo namo šildymo būdu. Todėl teismas ginčijamą sprendimą grindė tik kruopščiai atrinkta dalimi įrodymų, kurie galėjo pagrįsti neteisėtą sprendimą, o apie kitą dalį įrodymų, kurie įrodo sprendimo nepagrįstumą, aplamai nutylėjo, savo sprendime jų net neminėjo ir neanalizavo įrodymų visumoje. Tuo tarpu ieškovo R. I. bute yra taip pat tik krosninis šildymas, ieškovės B. Ž. bute adresu ( - ) taip pat yra tik krosninis šildymas. Vertinant A. ir D. A. priklausančio buto adresu ( - )šildymo būdą, nepaisant to, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis jis yra nurodytas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, yra labiau tikėtina, kad viešame registre buvo padaryta klaida, nes neįtikėtina, kad jeigu visas daugiabutis namas ir nei vienas kitas jame esantis butas nėra prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų, tai prie tokių sistemų būtų prijungtas vienintelis name esantis A. ir D. A. priklausantis butas. Teismas, nepaisant to, kad šie duomenys nėra nuginčyti, privalėjo vertinti įrodymus sąryšyje vienas su kitu ir su jų visuma, o taip pat vadovaudamasis logikos dėsniais bei įrodymų tikėtinumo principu.

4512) Aiškiai neteisingi ir prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms ir teismo teiginiai, kad ieškovai gali laikyti kurą ir kitose patalpose - 25,58 kv. m. rūsyje ir 3 pastogėse. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 punkte imperatyviai nurodyta, kad „palėpėse laikyti bet kokias medžiagas, įrengti sandėlius, gamybines patalpas, išskyrus kūrybines dirbtuves, draudžiama. Palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu“, to paties įsakymo 86.4 punkte imperatyviai nurodyta, kad „daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama užtverti rūsio patalpas ir prieigas“. Todėl visiškai akivaizdu, kad teismo teiginiai, kad kurą, skirtą butams šildyti, ieškovai gali laikyti palėpėse ir rūsyje, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

4613) Nepagrįstas teismo teiginys, kad analogišku klausimu jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-49-553/2015 ir kad ši nutartis turi precedentinę reikšmę. Tačiau toje byloje ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės nėra identiškos. Civilinėje byloje Nr. 2A-49-553/2015 nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad visi ieškovai įvairiu laiku prašė atsakovo leisti išpirkti ginčo sandėliavimo patalpas, kas, teismo nuomone, reiškia, kad jie suvokė, jog ginčo sandėliukai nebuvo privatizuoti kartu su jų butais. Tačiau šioje byloje nei vienas iš ieškovų niekada neprašė atsakovo leisti išpirkti ginčo patalpas, kas reiškia, kad jie suvokė, jog ginčo sandėliukus privatizavo kartu su savo butais kaip jų priklausinius.

47Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su juo nesutinka, prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

491) Skundžiamo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, pareikštų ieškovų Jūratės M. H., G. K. ir G. D. ieškovų nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu, todėl yra įsiteisėjusi pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui.

502) Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priklausinio sąvoką, tarnaujančiojo daikto naudojimo teisinę reikšmę, pagrindinio daikto ir priklausinio tarpusavio ryšį ir pagrindinio daikto perleidimo teisines pasekmes priklausinio likimui, neteisingai aiškino bei taikė įstatyme nustatytas prezumpcijas, jas iškraipė, ko pasėkoje nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos nuginčyti įstatymo prezumpciją, o ieškovų nurodytą prezumpciją neteisėtai, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė.

51Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pagrindinių ir antraeilių daiktų sąvokas bei antraeilio daikto likimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai vertino ir tyrė įrodymus kiekvieno ieškovo reikalavimo atžvilgiu, tinkamai motyvavo prieitas išvadas ir pagrįstai konstatavo, jog sandėliavimo patalpos adresu ( - ), plane pažymėtų indeksais Nr. 1-3, 1-4, 1-6, 1-7,1-13,1-14 nėra butų ( - )Nr. 6, 15, 4 bei buto ( - ) priklausiniai.

52Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kad tam, jog patalpos būtų pripažįstamos buto priklausiniu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui - tenkinti bute gyvenančių asmenų poreikius, 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2012-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012; 2013-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

53Teismas pagrįstai konstatavo, jog „esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes, tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas“. Ieškovai, norėdami pagrįsti ieškinio reikalavimus, turi įrodyti, kad ginčo patalpos atitinka priklausiniui keliamus reikalavimus, t. y. kad sandėliukai su privatizuotais butais yra susiję funkciniu ryšiu, taip pat, kad butų, priklausančių V. D., A. ir D. A., ankstesni savininkai ir ieškovai N. I. bei B. Ž., turėjo teisę privatizuoti sandėliukus.

543) Sandėliukai negali būti laikomi apeliantų butą priklausiniais, kadangi pastarieji nebuvo privatizuoti kartu su butais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantams šiuo metu nuosavybės teise priklausančių butų privatizavimas vyko pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Vykdydama Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 31d. nutarimu Nr. 309 patvirtino Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, pagal kurių 6 punktą, įkainojant gyvenamuosius butus, buvo taikoma kaina už vieną kvadratinį metrą bendrojo (naudingojo) ploto, o ūkinio pastato dalies plotas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įskaičiuojamas. Pagal 7 punkto 12 pastraipą privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai - pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai - turėjo būti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 m. kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka.

55Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pastate 14I1/P, unikalus Nr. ( - ), esančios sandėliavimo patalpos, iki butų privatizavimo buvo apeliantams priklausančių butų savininkų ar pačių apeliantų nuomojamos, jiems suteiktos ir privatizuotos kaip butų priklausiniai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad teismui pateiktose apeliantų butų privatizavimo sutartyse nenurodyta, jog butus privatizuojantys asmenys įsipareigojo sumokėti ne tik už privatizuojamus butus, bet ir už kokius nors pagalbinius ūkinius pastarus ar kitokius privatizuojamų butų priklausinius, kuriuos jie turi teisę įgyti nuosavybėn. Buvo įkainoti tik butai, tuo tarpu sandėliukai - negyvenamosios patalpos - įkainotos nebuvo, taigi už jas, įstatymų nustatyta tvarka nesumokėta, todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiais, neva sandėliukai buvo privatizuoti kartu su butais. Be to, nagrinėjamu atveju iš butų inventorinių bylų matyti, kad ginčo patalpos nėra įtrauktos į butų inventorizavimo bylas kaip butų priklausiniai. Šių duomenų nėra ir patalpų eksplikacijos aktuose.

564) Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sandėliukai pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį nėra butų priklausiniai. Teismas tinkamai bei objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog ieškovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių tarp objektų tamprų funkcinį, techninį ryšį, kuris būtų nuolatinio pobūdžio ir pasižymėtų nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Pažymi, kad 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu NR. 775V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano patvirtinimo“ yra nustatomi senamiesčio žemės sklypų duomenys. Į bylą pateiktame plane patvirtintame minėtu valdybos potvarkiu, dar 1995 m. buvo numatyti du atskiri žemės sklypai. Vienas pastatui, kuriame yra butai (( - )), kitas - sandėliavimo patalpoms. Pažymėtina, kad pastas ( - ) (kuriame turi butą apeliantė B. Ž.) yra ne tik tai, kad atskirame žemės sklype nei sandėliukai, bet yra pakankamai nutolęs nuo jų - žemės sklypus skiria gatvė. Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 44/1566457 patvirtina, kad žemės sklypas, esantis ( - ), yra įregistruotas. Tiek žemės sklypas ( - ), tiek žemės sklypas ( - ) yra suformuoti. Tuo tarpu žemės sklypas, kuriame yra ginčo sandėliukai nėra suformuotas. Be jokios abejonės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butai ir menami jų priklausiniai yra skirtinguose žemės sklypuose - pastatai yra reikšmingai atitolę, juo labiau pastatas ( - ).

57Nesutinka su argumentais, neva, VĮ „Registrų centras“ ( - ) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenys ir dokumentai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad pastatas, kuriame yra sandėliukai, visada yra įvardijamas kaip pagalbinis pastatas, pagalbinės pastato dalys, ūkio pastatas, kas reiškia, kad jis yra priklausinys. Atsakovė pabrėžia, kad statinys, kuriame yra sandėliukai yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo apeliantų butų. Tai, kad ginčo patalpos buvo savarankiški teisinių santykių objektai, buvo naudojamos individualiai ir turėjo savo apibrėžtą paskirtį, įrodo inventorizacijos įrašai, kuriuose nėra nurodoma, jog negyvenamosios patalpos yra butų priklausiniai. 1986 m. techninės apskaitos kortelėje, yra aiškiai nurodyta, jog sklype yra 1 pagrindinis ir 13 ūkio pagrindinių pastatų, šie - ūkio pastatai taip pat įvardijami kaip pagrindiniai, iš kurių 7 buvo perkelti į atskirą inventorizacinę bylą, o likę 7 perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovų pateiktame 1997 m. gruodžio 12 d. atliktame statinių aprašyme ir įkainojime, statinys, kuriame yra ginčo patalpos, taip pat apibrėžtas kaip vienas objektas, pažymėtas numeriu 1I1p, tačiau nėra nurodyta, jog jis būtų pagrindiniame statinyje esančių butų priklausiniu. Taigi apeliantų teiginiai, kad jų nurodomose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, jog ūkio pastatai yra pagrindinio statinio priklausiniai, nėra pagrįsti.

58Apeliantai teigia, kad vienintelis namo adresu ( - ) bei apeliantų butų šildymo būdas visada buvo ir yra iki šiol tik krosninis šildymas, ginčo sandėliavimo patalpos yra naudojamos tik pagrindiniams daiktams (namui ir ieškovų butams) aptarnauti, tai yra laikyti namui ir butams šildyti būtiną kurą, kurio laikyti daugiau nėra kur, todėl šios aplinkybės pagrindžia, kad ginčo patalpas ir pagrindinius daiktus sieja faktinis tamprus funkcinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis) dėl apeliantų butų šildymo pobūdžio ir teisingai nusprendė, jog jokių įrodymų, kad kažkuriame iš ginčo sandėliukų ieškovai laikė kurą iki šių patalpų teisinės registracijos atlikimo į bylą nepateikė; taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ginčo patalpose yra laikomas kietasis kuras, ar apskritai jis yra laikomas tose patalpose. Nekilnojamojo turto registro išrašai, pateikti į bylą, aiškiai patvirtina, kad apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs - buto, esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise apeliantui V. D., šildymas yra krosninis - dujinis; ieškovams A. ir D. A. priklausančio nuosavybės teise buto ( - ) šildymas apskritai yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

59Pirmosios instancijos teismui užteko byloje esančių įrodymų visumos konstatuoti, jog teisiškai reikšmingas ginčo patalpų funkcinis ryšys su butais, sudarantis pagrindą ginčo patalpas identifikuoti kaip minėtų butų priklausinius, neįrodytas.

60Ieškovų į bylą pateiktuose dokumentuose, matyti, jog statinyje, kuriame yra butai, yra 3 pastogės (jų bendras plotas 258 kv. m) bei 25,58 kv. m. rūsys (pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenys, bylos Nr. 2296, 2003 m. kovo 28 d.). Taigi, statinyje yra ir kitų negyvenamųjų patalpų, kurios galėjo tapti bendrąja daline butų savininkų nuosavybe. Neatsižvelgiant į tai, Apeliantai nepagrįstai teigia, jog butams šildyti skirtas kuras gali būti laikomas tik sandėliukuose, nes nėra kitų pagalbinių patalpų: atkreiptinas dėmesys, jog šių savo teiginių ieškovai nepagrindę jokiais leistinais įrodymais.

61Nesutinka su apeliantų argumentu neva pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į 2007 m. birželio 7 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ raštą Nr. G2-96, kuriame aiškiai nurodoma, kad ieškovai naudojasi ( - )namo kieme esančiais ūkio sandėliais. Pažymi, kad UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip ( - ) namo administratorius, nėra įgaliotas spręsti klausimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Tai yra įmonė, atliekanti namo administravimo funkcijas, tačiau ne subjektas, nustatantis nuosavybės teises.

625) Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovavosi CK nuostatomis, apibūdinančiomis pagrindinių daiktų ir jų priklausinius požymius (CK 4.12 str., 4.13 str. bei 4.19 str.), pagrįstai vadovavosi privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis bei suformuota kasacinio teismo praktika, ir tuo pagrindu, tinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog sandėliukai nėra butų priklausiniais. Be to, net ir pripažinus ginčo patalpas priklausiniais, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CK 4.14 straipsnyje nustatyta, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pabrėžtina, kad šios CK noriuos yra bendro pobūdžio ir taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialaus įstatymo, reglamentavusio butų privatizavimo procesą, normoms. Taigi, kokios patalpos galėjo ir buvo privatizuotos, turi būti nustatoma pagal Butų privatizavimo įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų normas. Įvertinus privatizavimo santykius reglamentavusių teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog ūkinių pastatų privatizavimo tvarka skyrėsi nuo butų privatizavimo tvarkos - įstatyme aiškiai įtvirtinta atskira ūkinių pastatų įkainojimo-pardavimo tvarka, taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju taikytina bendra taisyklė, nustatyta CK 4.14 straipsnyje.

63IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64Apeliacinis skundas netenkintinas.

65Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

66Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

67Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.

68Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad sprendimas dalyje yra įsiteisėjęs (ieškovų, kurie per nustatytą terminą apeliacinio skundo nepateikė, atžvilgiu).

69Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai (ieškovai) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

70Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų argumentus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias priklausinio statusą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai vertino ir tyrė įrodymus kiekvieno ieškovo atžvilgiu, tinkamai motyvavo bei taikė materialines teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kad sandėliavimo patalpos, esančios ( - ), plane pažymėtos indeksais Nr. 1-3, 1-4, 1-6, 1-7, 1-13, 1-14 nėra butų ( - )Nr. 6, 15, 4 bei buto ( - ) priklausiniai.

71Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo - pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmenine nuosavybe kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimui daugiabučio gyvenamojo namo buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su konkrečios gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavimu bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Iš to išplaukia, kad kilus ginčui dėl priklausinio teisinio likimo, svarbu nustatyti patalpų priskyrimo atskiram savininkui ir priklausinio bei pagrindinio daikto tiesioginio funkcinio ryšio faktus. Ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

72Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Faktinio pobūdžio aplinkybė, ar butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be jo, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad butų privatizavimo dokumentuose, ginčo patalpos nebuvo nurodytos, kaip pirkimo pardavimo dalykas. Pagal 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipos nuostatas, privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos ministrų tarybos 1982-03-25 nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis. Aplinkybių, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, ieškovai neįrodinėjo ir nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, privatizavimo sutartyse nebuvo įsipareigojimų sumokėti ne tik už privatizuojamus butus, bet ir jų priklausinius. Duomenų, kad privatizuojant butus, kartu buvo įkainoti ir sandėliukai, byloje taip pat nepateikta. Ieškovai V. D. ir A. bei D. A. įsigiję butus jau po privatizavimo, negalėjo šiais sandoriais įgyti daugiau teisių, nei jų savininkai privatizuodami butus. Kadangi nei bylos eigoje, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovai nepateikė vėlesnių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarytų su ankstesniais butų savininkais, todėl teigti, kad ginčo sandėliavimo patalpos buvo jiems perleistos šiais sandoriais, nėra pagrindo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainą, už jas nebuvo sumokėta ir jos negali būti laikomos butų priklausiniais.

73Taip pat ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos kokiu nors teisėtu būdu būtų buvusios suteiktos naudotis butus privatizavusiems asmenims, neįrodė nei naudojimosi ginčo patalpomis fakto, nei teisinio pagrindo. Kitaip tariant neįrodė, kad sandėliukai pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį būtų buvę apeliantų butų priklausiniai.

74Ieškovai nuosekliai laikosi pozicijos, kad nustatant, ar ginčo sandėliai yra butų priklausiniai, būtina nustatyti tarp objektų tamprų funkcinį ryšį, kuris būtų nuolatinio pobūdžio ir pasižymėtų nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Ieškovai butų ir ginčo sandėlių funkcinį ryšį įrodinėja aplinkybėmis, kad sandėliuose yra laikomas kuras, kuris reikalingas užtikrinti butų šildymui. Jokių įrodymų, kad ginčo sandėliukuose ieškovai laikė kurą iki šių patalpų teisinės registracijos atlikimo ir kad butai yra šildomi kietu kuru, ieškovai į bylą nepateikė. Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtina, kad buto, esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise apeliantui V. D., šildymas yra krosninis - dujinis; ieškovams A. ir D. A. priklausančio nuosavybės teise buto ( - ) šildymas apskritai yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų bei butų techninių pasų matyti, kad ( - )namo gyventojai naudojasi ne tik krosniniu, bet ir centriniu - dujiniu šildymu, o tai patvirtina, kad krosninis šildymas yra tik viena iš alternatyvų užtikrinti šildymą butuose.

75Niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo sandėliukai priklauso butams ir 2007 m. birželio 7 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ raštas Nr. G2-96. Kaip teisingai nurodė atsakovas, UAB „Senamiesčio ūkis“ yra administratorius, teikiantis jam priskirtas funkcijas ir jis niekaip nesusijęs su nuosavybės teisės pripažinimu ir šių aplinkybių negali vertinti. Be to, vien naudojimasis patalpomis, nesudaro pagrindo išvadai dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

76Kaip matyti iš bylos duomenų, 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano patvirtinimo“ yra nustatomi senamiesčio žemės sklypų duomenys. 1995 m. buvo numatyti du atskiri žemės sklypai. Vienas pastatui, kuriame yra butai (( - )), kitas - sandėliavimo patalpoms. Pastatas ( - ) (B. Ž. butas) yra atskirame žemės sklype nei sandėliukai, šiuos žemės sklypus skiria gatvė. Sklypas, ( - ), kuriame yra ieškovams priklausantys butai yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas, kuriame yra ginčo sandėliukai, nėra suformuotas. Statinys, kuriame yra sandėliukai yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo apeliantų butų. 1986 m. techninės apskaitos kortelėje nurodyta, jog sklype yra 1 pagrindinis ir 13 ūkio pagrindinių pastatų, šie ūkio pastatai taip pat įvardijami kaip pagrindiniai, iš kurių 7 buvo perkelti į atskirą inventorizacinę bylą, o likę 7 perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. 1997 m. gruodžio 12 d. atliktame statinių aprašyme ir įkainojime, statinys, kuriame yra ginčo patalpos, apibrėžtas kaip vienas objektas, tačiau nėra nurodyta, jog jis būtų pagrindiniame statinyje esančių butų priklausiniu.

77Pažymėtina, kad teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, kad ( - ) name yra 3 pastogės bei rūsys, kurios labiau yra susijusios funkciniu ryšiu su butais, nei sandėliukai.

78Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo pastatai - sandėliukai -pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį nėra apeliantų butų priklausiniai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) - nagrinėjamu atveju ieškovams.

79Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo pastatai pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį nėra ieškovų butų priklausiniai. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

80Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

82Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantai) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

83Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

84Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti ginčo... 5. Ieškovas V. D. nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas,... 6. Ieškovui R. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu ( - )... 7. Ieškovams A. A. ir D. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis... 8. Ieškovei B. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas esantis ( - )... 9. Ieškovai nurodo, jog adresu ( - )yra tik vienintelis pagrindinis pastatas, tą... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 11. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ginčo... 12. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį... 14. Kasacinis teismas dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio... 15. Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į... 16. Sprendžiant, kokią reikšmę daugiabučio namo gyventojų naudojimosi... 17. Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog... 18. Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog... 19. Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, ieškovams... 20. Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog... 21. Iš buto privatizavimo dokumentų akivaizdžiai matyti, jog buvo privatizuojami... 22. Ginčo patalpų, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ),... 23. Pagal 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio... 24. Darė išvadą, jog ieškovai privatizavimo būdu ginčo patalpų nuosavybės... 25. Kilus ginčui, pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju... 26. Taigi nustatant, ar ginčo sandėliai yra butų priklausiniai, būtina... 27. Ieškovai ar ankstesni dalies ieškovų savininkai privatizavimo būdu, ginčo... 28. Atkreipė dėmesį, jog analogišku klausimu, t.y. dėl sandėliavimo patalpų,... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. Apeliaciniu skundu ieškovai N. I., V. D., A. A., B. Ž. prašo pirmosios... 31. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 32. 1) Teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas,... 33. 2) Apeliantui R. I., kurio teisių perėmėja yra N. I. įsigijus butą, jis... 34. 3) Apeliantui V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ).... 35. 4) Apeliantui A. A., kartu su žmona D. A. asmeninės nuosavybės teise... 36. 5) Apeliantei B. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu ( - ).... 37. 6) Įstatymas priklausinį apibrėžia, kaip pagrindiniam daiktui tarnauti... 38. 7) Kad ginčo sandėliukai yra butų priklausiniai, priešingai, negu nurodyta... 39. Teismas, aiškindamas ir analizuodamas privatizavimo ir pirkimo-pardavimo... 40. 8) Teismas neteisingai paskirstė rodinėjimo pareigas. Teismas nepagrįstai... 41. 9) Ieškovas privatizavimo sandorio metu privalėjo žinoti tuo metu galiojusio... 42. 10) Teismas neteisingai vertino norminius aktus, juose nurodytą teisinį... 43. 11) Teismas konstatavo, kad kadangi ieškovai neįrodė, kad sandėliukuose... 44. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo... 45. 12) Aiškiai neteisingi ir prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms ir... 46. 13) Nepagrįstas teismo teiginys, kad analogišku klausimu jau yra pasisakęs... 47. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su juo nesutinka, prašo atmesti,... 48. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 49. 1) Skundžiamo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, pareikštų... 50. 2) Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 51. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės... 52. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi... 53. Teismas pagrįstai konstatavo, jog „esant ginčui dėl antraeilio daikto... 54. 3) Sandėliukai negali būti laikomi apeliantų butą priklausiniais, kadangi... 55. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pastate 14I1/P, unikalus... 56. 4) Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog... 57. Nesutinka su argumentais, neva, VĮ „Registrų centras“ ( - ) kadastro ir... 58. Apeliantai teigia, kad vienintelis namo adresu ( - ) bei apeliantų butų... 59. Pirmosios instancijos teismui užteko byloje esančių įrodymų visumos... 60. Ieškovų į bylą pateiktuose dokumentuose, matyti, jog statinyje, kuriame yra... 61. Nesutinka su apeliantų argumentu neva pirmosios instancijos teismas visiškai... 62. 5) Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovavosi CK nuostatomis,... 63. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 65. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 66. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 67. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 68. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad sprendimas dalyje yra... 69. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 70. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų argumentus, kad pirmos instancijos... 71. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose... 72. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio... 73. Taip pat ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos kokiu nors... 74. Ieškovai nuosekliai laikosi pozicijos, kad nustatant, ar ginčo sandėliai yra... 75. Niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo sandėliukai priklauso butams ir... 76. Kaip matyti iš bylos duomenų, 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos... 77. Pažymėtina, kad teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, kad ( - ) name... 78. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo pastatai... 79. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 80. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantai) neturi... 83. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 84. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti...