Byla 2A-989-513/2011
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei kompensacijos už pravaikštą priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovui O. Ž., jo atstovui Alvidui Balskui, atsakovo UAB „NEO GROUP“ atstovui advokatui Povilui Likšai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „NEO GROUP“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. Ž. ieškinį atsakovui UAB „NEO GROUP“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei kompensacijos už pravaikštą priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovo 2010-08-27 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, panaikinti atsakovės 2010-08-30 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinti jį dirbti į UAB „Neo Group“ PET pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotoju, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti 3000 Lt neturtinės žalos, o teismo sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo, nukreipti skubiai vykdyti. Nurodė, kad iš darbo buvo atleistas 2010-08-31, pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. Pirmoji nuobauda jam paskirta 2010-08-27 už tai, kad jis neva 2010-07-28 vykdydamas produkto NEOPET 80 pakavimą į BULK konteinerį, nepranešęs pamainos sandėlininkui paliko be priežiūros veikiančią pakavimo įrangą, dėl ko konteineris buvo perkrautas ir 750 kg produkto išbyrėjo ant žemės. Mano, kad jam nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes atsakovė pažeidė jo pietų pertraukos laiką, kuris jam priklauso pagal įstatymą ir kurį jis gali naudoti pagal savo nuožiūra, tačiau atsakovė darbus organizavo pietų pertraukos metu, todėl prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą – papeikimą. Panaikinus jam paskirtą papeikimą antrasis atsakovės konstatuotas pažeidimas netenka sisteminio pažeidimo požymių, tai yra išnyksta Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sąlygos, todėl atleidimas iš darbo turėtų būti pripažintas neteisėtu.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-01-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino 2010-08-27 UAB „NEO GROUP“ įsakymu Nr.P-142/10 ieškovui O. Ž. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Panaikino 2010-08-30 UAB „NEO GROUP“ įsakymu Nr.P-143/10 ieškovui O. Ž. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pripažino, kad ieškovas O. Ž. iš darbo, tai yra UAB „NEO GROUP“ PET pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotojo pareigų, buvo atleistas neteisėtai bei nepagrįstai ir grąžino jį dirbti į darbą. Priteisė iš atsakovo UAB „NEO GROUP“, ieškovo O. Ž. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2010-08-31 iki 2011-01-28 – 15 698 Lt, o nuo 2011-01-28 – po 150,40 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Dėl 2010-08-27 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniame pasiaiškinime dėl nuobaudos skyrimo, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis informavo B. M., jog jam yra pietūs, tačiau pakluso jos reikalavimui eiti dirbti, nes norėjo išvengti konflikto. Byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarta jog gali būti keičiamas darbo grafiku nustatytas pietų pertraukos laikas ir kaip tai daroma, o pareigą įrodyti tokias aplinkybes šiuo atveju teko atsakovui. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad konteinerio krovimą reikėjo vykdyti nedelsiant ir, jog to nebuvo galima atlikti po pietų pertraukos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, tai yra pažeidė PET pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotojo pareigybės 2.1 p., 2.2 p., 2.4 p., 2.1 1p. nuostatus ir darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 10.2.1 p., nes konteinerio perkrovimas įvyko ieškovo pertraukos metu, kai ieškovui turėjo būti suteiktas poilsio laikas, todėl įsakymą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikino. Teismui pripažinus, kad pirmoji ieškovui paskirta nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai ir ją panaikinus, išnyko pakartotinumas ir išnyko DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sąlygos, todėl teismas darbuotojo atleidimą iš darbo šiuo pagrindu pripažino neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004). Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 3000 Lt neturtinę žalą, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl patirto streso jis būtų kreipęsis į daktarus dėl pablogėjusios sveikatos ar patyrė kokių neigiamų padarinių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala ir šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

5Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „NEO GROUP“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo iškviesti liudytoja atsakovės darbuotoją B. M.. Teismo padaryta išvada, kad negalima pripažinti, jog ieškovas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, nes konteinerio pakrovimas įvyko ieškovo pertraukos metu, nepagrįsta. Toks teisės normų interpretavimas yra klaidingas, o siekiant įvertinti ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, būtina nustatyti darbuotojo atliktų veiksmų prigimtį. DK 158 str. 2 d. nustato, kad darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Ši nuostata patvirtina, kad darbuotojas pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu neprivalo dirbti, bet gali. Apeliantas teigia, kad sutikęs dirbti laisvu nuo darbo metu darbuotojas ir darbdavys susitarė pakeisti darbo grafiką nukeliant pietų pertraukos laiką. Šiuo atveju nėra svarbūs subjektyvūs neišreikšti ieškovo motyvai, kodėl jis nesutiko dirbti, svarbus yra pats sutikimo faktas. Pažymėtina, kad įstatymai numato tam tikrus atvejus, kai darbuotojas privalo dirbti ir ne nustatytu darbo laiku. DK 151 str. nurodo, kad viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti, kai yra būtina pakrauti ar iškrauti transporto priemonę, kad būtų išvengta transporto priemonių prastovos. Svarbiausia šiame epizode nustatyta aplinkybė yra ta, kad darbuotojas dirbo, o tai reiškia, jog privalėjo laikytis darbo drausmės. Darbuotojas, palikęs be priežiūros veikiančią pakrovimo įrangą, padarė darbo drausmės pažeidimą. Pirmoji darbo drausmės nuobauda paskirta teisėtai, ji sudaro sistemingo pažeidimo požymį antrajai paskirtai nuobaudai, todėl darbdavys priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindą taikyti DK 136 str. 3 d. 1 p. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas antrąją darbuotojui paskirtą drausminę nuobaudą, padarė neteisingą išvadą dėl darbo drausmės nepažeidimo. Apeliantas apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl darbuotojo nepagrįsto delsimo vykdyti nurodymą pažymi, kad byloje apklausti liudytojai skirtingai nurodo laikotarpį reikalingą pasiruošimo darbams atlikti, todėl šias aplinkybes reikia papildomai ištirti. Šalims priešingai nurodant būtinus atlikti darbus, teismas privalėjo ištirti, kurie iš ieškovo nurodytų darbų buvo ar galėjo būti atlikti. Ieškovas ėjo brigadininko pareigas ir naktinės pamainos metu organizavo viso sandėlio darbą. Iškilus poreikiui galėjo duoti privalomus nurodymus kitiems sandėlio darbuotojams. Apeliantas teigia, kad įvertinus būtinus pakavimo darbams pradėti atliktinus veiksmus, ieškovas, su kitų darbuotojų pagalba, pasiruošti pakavimo darbams galėjo per 4 minutes, o produkcija pradėjo pakuoti galėjo jau nuo 7.09 val. iki pamainos perdavimo B. M. momento. Pamainos perdavimas buvo paankstintas dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų, todėl siekiant nustatyti iki kada ieškovas privalėjo pakuoti produkciją, būtina nustatyti, kokie darbai yra būtini atlikti ieškovui baigiant darbą ir perduodant pamainą. Pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nebuvo tirta, todėl B. M. turi būti papildomai apklausiama teismo posėdyje. Atsakovas teigia, kad teismo vertinimas, jog dėl ne laiku pradėto pakavimo nebuvo padaryta žala atsakovui, yra klaidingas. Neveikimu padaromi darbo drausmės pažeidimai visuomet pasireiškia grėsmių atsiradimu, kurios nebūtinai realizuojasi

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas pažeidė įstatymus, kadangi darbus organizavo pietų pertraukos metu. Darbo įstatymuose nėra numatyta tokia galimybė, kad darbdavys turėtų teisę perkelti darbuotojui nustatytą pietų pertrauką. Atsakovas kalbėdamas apie tariamą žalą nori dramatizuoti padėtį ir taip pateisinti savo veiksmus. Byloje nėra įrodymų, kad grėsmė realiai egzistavo ir sąmoningai buvo rizikuota padaryti žalą darbdaviui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad produkcija pakuoti baigta buvo 11 val., o kada pradėjo byrėti nekokybiška produkcija, byloje duomenų nėra. Ieškovas nurodo, kad atsakovo prašymas papildomai apklausti liudytoją B. M., nepagrįstas. Liudytoja buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teismas dėl jos parodymų pasisakė sprendime. Vien ta aplinkybė, kad teismas ne taip įvertino liudytojos B. M. parodymus, kaip norėtų apeliantas, negali būti teisėtu pagrindu vėl pakartotinai apklausti tą pačią liudytoją.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007-06-29 sudarė darbo sutartį Nr. 513, pagal kurią ieškovas dirbo pas atsakovą pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotoju. 2010-08-27 atsakovo gamybos direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2010-08-30 įsakymu – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

10DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos – papeikimas, atleidimas iš darbo.

11Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo

12Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Atsakovo gamybos direktoriaus 2010-08-27 įsakymu ieškovui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už tai, kad jis 2010-07-28 dirbdamas PET pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotoju ir vykdydamas NEOPET 80 pakrovimą į BULK konteinerį, nepranešęs pamainos sandėlininkui paliko be priežiūros veikiančią pakrovimo įrangą, todėl konteineris buvo perkrautas 1945 kg produkcijos daugiau nei nustatytas kiekis ir 750 kg produkcijos išbyrėjo ant žemės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ši drausminė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, nes ji jam buvo paskirta kai jis dirbo per pietų pertrauką, nors to daryti neprivalėjo. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009).

13Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Atsakovas 2010-08-27 įsakyme Nr.P-142/10 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, nurodė, kad ieškovui drausminė nuobauda papeikimas paskirta už drausmės pažeidimą – netinkamą darbo pareigų vykdymą, tai yra PET pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotojo pareigybės nuostatų 2 dalies 2.1 p., 2.2 p., 2.4 p., 2.11 p. ir darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. DS-1-023 10.2.1 p. pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, tai yra pažeidė PET pakrovimo darbininku – krautuvo vairuotojo pareigybės nuostatų 2 dalies 2.1 p., 2.2 p., 2.4 p., 2.11p. ir darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. DS-1-023 10.2.1 p., nes konteinerio perkrovimas įvyko ieškovo pertraukos metu, kai ieškovui turėjo būti suteiktas poilsio laikas.

14Ieškovas nurodė, kad jam nuo 12.00 val. iki 13.00 val. buvo nustatyta pietų pertrauka. Pagal DK 157 straipsnio 1 punktą pertrauka pavalgyti yra poilsio laikas. DK 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Pagal DK 156 straipsnį poilsio laikas yra laisvas nuo darbo laikas, todėl darbdavio nurodymas vykdyti darbą buvo pietų pertraukos metu. DK 229 str. numatyta, kad darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais.

15Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo nurodymas dirbti pertraukos metu buvo padarytas dėl atsakovo darbo organizavimo nesklandumų, kadangi darbo vietoje nebuvo vairuotojo, kuris keistų konteinerius. Ieškovas, palikdamas veikiantį konteinerį ir išėjęs į tualetą, netinkamas vykdė savo pareigas (objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys, t. y. darbo pareigų netinkamas vykdymas), tačiau teisėjų kolegija, vertindama subjektyviąją darbo drausmės pažeidimo sudėtį ir ieškovo padaryto pažeidimo priežastis (vykdė tinkamai neorganizuotą darbdavio administracijos nurodymą), konstatuoja, kad darbuotojo elgesys, vien tik palikus veikiantį konteinerį ir pietų pertraukos metu išėjus į tualetą, negali būti pripažįstamas kaltu. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kuriame nurodoma, kad jei ieškovas sutiko vykdyti darbdavio nurodymą, tai ir turi atsakyti už netinkamą pareigų įvykdymą. Būtina įvertinti tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Darbuotojui atsisakius vykdyti darbdavio nurodymus, jam taip pat kiltų neigiamos pasekmės. Atsižvelgdama į netinkamą darbo pareigų vykdymą ir kad jis atliktas pietų pertraukos metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdavio konstatuotu laiku ieškovas jo neprivalėjo atlikti. Taigi drausminė nuobauda ieškovui paskirta nesant jo kaltės, todėl 2010-08-27 įsakymas Nr. P-142/10 yra neteisėtas. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ieškovei skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą yra atmestinas.

16Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą

17Byloje nustatyta, kad antroji drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta už tai, kad ieškovas 2010-07-30 apie 07.03 val. telefonu gavęs iš procesų inžinieriaus nurodymą skubiai pakuoti visą pagamintą produkciją NEOPET 82RF iš T-12 siloso, jo nevykdė, tai yra nei pats pakavo, nei kaip brigadininkas nepavedė to daryti kitiems darbuotojams, tai yra pažeidė PET pakrovimo darbininko – krautuvo vairuotojo pareigybės nuostatų 2 d., tai yra 2.5p. ir 2.14 p. ir dėl tokių jo veiksmų iškilo reali grėsmė, kad bus sugadintas didelis kiekis geros produkcijos.

18Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatavus, kad ieškovui nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad, pripažinus nepagrįsta ir neteisėta ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, nebegali būti taikomas darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo principas atleidžiant ieškovą iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 dalį, nes, remiantis teismų praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtą drausminę nuobaudą, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „ Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

19Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), taip pat ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo.

20Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad 2010-07-30 įmonei butų buvusi padaryta kokia žala dėl ne laiku pradėto pakavimo. Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikant drausmines nuobaudas turi būti laikomasi įstatymų nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, o nuobaudos turi būti skiriamos pagrįstai – už konkrečius pažeidimus, ir teisėtai – nurodant, kokią būtent darbo drausmę jie pažeidžia. Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas. Konstatuotina, kad 2010-08-30 atsakovo įsakymu ieškovui paskirta pati griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo – yra neteisėta, nes nėra visų drausminei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją panaikino (DK 234 straipsnis, 236 straipsnis, 237 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo.

21Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo prašymas pakartotinai apklausti liudytoją B. M. apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra liudytojos B. M. apklausa bei jos tarnybinis pranešimas. Ginčas kilo dėl 2010-07-28 ir 2010-07-30 įvykių, todėl natūralu, kad žmogus negali atsiminti visų smulkmenų minučių tikslumu.

22Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovo... 4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-01-28 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „NEO GROUP“ prašo Klaipėdos rajono... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007-06-29 sudarė darbo sutartį... 10. DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti... 11. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo... 12. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237... 13. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu.... 14. Ieškovas nurodė, kad jam nuo 12.00 val. iki 13.00 val. buvo nustatyta pietų... 15. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo nurodymas dirbti pertraukos metu buvo... 16. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą... 17. Byloje nustatyta, kad antroji drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta už... 18. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 19. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 20. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad 2010-07-30 įmonei... 21. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo prašymas pakartotinai apklausti... 22. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 25. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą palikti...