Byla e2-878-381/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEPCon LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „TendexGlobal“ civilinėje byloje Nr. eB2-3044-567/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEPCon LT“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TendexGlobal“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEPCon LT“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „TendexGlobal“ iškėlimo; taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.
  1. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė. 2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinės bylos Nr. e2-18381-535/2016) tenkino ieškovės UAB „NEPCon LT“ ieškinį ir iš atsakovės UAB „TendexGlobal“ priteisė 2 686,89 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 320,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priteistos sumos išieškojimo, tačiau atsakovei nevykdant jokios veiklos ir neturint jokio turto, sprendimas iki šiol nėra įvykdytas.
  1. Atsakovė nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų. 2012 m. atskovės pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad įmonės skolos yra beveik lygios bendrovės turimam turtui. Jokio ilgalaikio turto įmonė neturi, veiklos nevykdo, todėl, ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki.
  1. Ieškovės nuomone, aplinkybės, kad atsakovė jau ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka skolų), nors buvo įspėta, turi įsiskolinimų VSDFV, įmonės balansas patvirtina nemokumą, beveik metus nuo įspėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė savo prievolių nevykdė, šios prievolės negalėjo būti įvykdytos priverstine tvarka, patvirtina, kad atsakovė yra nemoki ir jai iškeltina bankroto byla.
  2. Atsakovė UAB „TendexGlobal“ 2016 m. lapkričio 29 d. atsiliepime į ieškovės pareiškimą nurodė, kad įmonė yra moki, neturi jokių įsiskolinimų ir prašė UAB „NEPCon LT“ pareiškimą atmesti. Nurodė, kad įmonės turtas, kuris įrašytas įmonės balanse sudaro 29 659,39 Eur, įmonės įsipareigojimai sudaro 3 951,64 Eur. Įmonės turtas viršija turimus įsipareigojimus 7,5 karto. Įmonė visus penkerius metus nuo jos įkūrimo, dirbo pelningai, turi vienintelę kreditorę UAB „NEPCon LT“, įspareigojimai kuriai yra pradelsti. Įsiskolinimas sudaro 3 006,89 Eur. Mokėjimai kitiems įmonės kreditoriams nepradelsti. Įmonei nei karto nebuvo keliama byla dėl įspareigojimų nevykdymo ir jos turtui nebuvo uždėti jokie apribojimai.
  1. 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime atsakovė nurodė, kad įmonės turtas, įrašytas įmonės balanse sudaro 29 659,39 Eur, įmonės įsipareigojimai sudaro 3 951,64 Eur. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 133,03 Eur. Įmonės turtas viršija turimus įsipareigojimus 7,5 karto. Įmonės direktorius, nėra gavęs jokių antstolio nurodymų, išskyrus informaciją apie antstolio apribojimus bendrovės banko sąskaitai. Antstolis, uždėdamas apribojimus bendrovės banko sąskaitai, bendrovės vadovo apie kitą turimą įmonės turtą nesiteiravo.
  1. 2017 m. vasario 6 d. atsiliepime atsakovė nurodė, kad bendrovė yra moki, neturi jokių įsiskolinimų dėl darbo užmokesčio. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad niekada nėra pranešusi kreditorei, kad nežada vykdyti įsipareigojimų jai.
  1. 2017 m. vasario 28 d. atsiliepime atsakovė nurodė, kad įmonės turtas yra 40 456,15 Eur. Visi įmonės įsipareigojimai sudaro 3 765,70 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 133,03 Eur. Bendrovė neturi įsipareigojimų VMI, VSDFV, muitinei. Bendrovės turtas visus turimus įmonės įsipareigojimus viršija 10 kartų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė neturi turto.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „TendexGlobal“.
  1. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės darbuotojų pretenzijas įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenys, patvirtinantys atsakovės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
  1. Teismas pažymėjo, jog ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama ne nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos, siekiant užtikrinti lygiavertį savo reikalavimų patenkinimą su kitais skolininkės kreditoriais, o žyminiu mokesčiu neapmokestintu būdu atgauti ieškovės įvardintą pinigų sumą. Teismo nuomone, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas dėl 3 006,86 Eur gavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso galimam skolininkui pradėjimo, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylą atsakovei ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tai, kad atsakovė geruoju neatsiskaito su ieškove, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti jai bankroto bylą.
  1. Teismas konstatavo, kad pagal UAB „TendexGlobal“ 2015 m. balanso duomenis atsakovės turto vertė sudarė 46 057,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 712,00 Eur. Pagal pateiktą 2015 m. pelno ataskaitą atsakovės įmonės pelnas sudarė 4 386 Eur. 2016 m. balanso duomenimis įmonės turto vertė sudarė 46 055,94 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 936,90 Eur. Pagal 2016 m. pelno ataskaitą atsakovės įmonė dirba pelningai. Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis atsakovei UAB „TendexGlobal“ yra taikomas antstolio D. Š. turto areštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, siekiant išieškoti ieškovės UAB „NEPCon LT“ naudai 3602,94 Eur skolą, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „TendexGlobal“.
  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės turimą ir į balansą įrašytą turtą bei tai, kad atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įmonei turto areštas taikomas tik 3 602,94 Eur sumai ieškovės naudai, kad įmonė aktyviai gina savo interesus teisinėmis priemonėmis, atsisakė kelti bankroto bylą atsakovei, nes jos finansiniai rodikliai, įvertinant kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų santykį, yra teigiami. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, atsižvelgiant į debitorinius įsiskolinimus, sudarančius pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki. Todėl, vovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir sudaryti galimybę išsaugoti atsakovę rinkoje, nes atsakovė yra veikiantis verslo rinkos dalyvis.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „NEPCon LT“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti.
  1. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nedetalizuotais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuodamas atsakovės mokumą, paneigė imperatyvių teisės normų taikymo taisykles. Nurodyti principai savaime negali pateisinti atsakovės nemokumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių.
    1. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktą 2016 m. spalio 21 d. antstolio D. Š. surašytą išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo antstolis konstatavo, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, įmonė neturi.
    1. Aplinkybė, kad teismui net kelis kartus nustačius terminą atsakovei geruoju įvykdyti savo prievoles ieškovei ir šiai to nepadarius, taip pat patvirtina atsakovės nemokumą. Priimant skundžiamą nutartį, buvo nukrypta nuo aiškių atsakovės nemokumo vertinimo kriterijų ir konstatuota priešingai, nei rodė byloje esantys įrodymai.
    1. Teismas, konstatuodamas atsakovės mokumą, nesiaiškino priežasčių, dėl ko antstolis negalėjo išieškoti teismo sprendimu priteistos sumos iš atsakovės. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įmonė, kurios turtas paslėptas ir dėl to negalimas išieškojimas, negali būti vertinama kaip moki.
    1. Įrodymų dėl atsakovės darbuotojų pretenzijų nėra ir negali būti, nes atsakovės vadovas G. A. yra vienintelis įmonės darbuotojas.
    1. Ieškovės reikalavimas atsakovei yra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir 2016 m. birželio 28 d. vykdomuoju raštu, todėl teismo argumentacija dėl žyminio mokesčio vengimo yra nepagrįsta.
    1. Atsakovės pateikti balanso duomenys apie įmonės turtą yra žinomai neteisingi, nes 2016 m. spalio 21 d. išieškojimo negalimumo akte antstolis D. Š. nurodė neradęs atsakovės turto. Atsižvelgiant į balanso duomenis, antstoliui negalėjo kilti kliūčių įmonės nekilnojamąjį turtą areštuoti ir parduoti iš varžytynių, taip įvykdant išieškojimą. Atsakovė balanse nurodyto turto nepagrindė jokiais įrodymais, o teismas ignoravo ieškovės prašymus išreikalauti iš atsakovės duomenis apie jos turimo turto buvimo vietą, turto vertinimą.
    1. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė keitė savo poziciją dėl kreditorių skaičiaus ir turimų įsipareigojimų dydžio jiems. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė pateikė akivaizdžiai netikslius duomenis.
    1. Byloje esant pateiktam ieškovės įrodymui apie išieškojimo iš atsakovės negalimumą, atsakovė turėjo įrodyti, jog yra moki ir išieškojimas yra galimas. Atsakovė teismui pateikė savo turto sąrašą, tačiau nenurodė kur jis yra ir kuo remiantis apskaičuota šio turto vertė, nepateikė jokių turto įsigijimo ar jo vertės nustatymo įrodymų. Atsakovės nuomone, teismui negalėjo pakakti vien teorinio turto sąrašo.
  1. Atsakovė UAB „TendexGlobal“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
  1. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys atsakovės mokumą, kuriais remiantis, teismas priėmė teisingą sprendimą.
    2. Ieškovė interpretuoja įstatymus, kad iškelti atsakovei bankroto bylą.
    3. Antstolis D. Š. nėra surašęs jokio turto arešto akto, nenurodė atsakovės vadovui pateikti inventorizacinius raštus turto vertei nustatyti. Atsakovės vadovas antstolio nėra matęs. Bendrovės vadovo nuomone, antstolis nedarė įmonės turto aprašo, neteikė jokių papildomų nurodymų, kad būtų sudaryta galimybė grąžinti vykdomąjį raštą su pranešimu, kad bendrovė neturi jokio turto, kad būtų priežastis iškelti įmonei bankroto bylą. Atsakovės vadovo vertinimu, antstolis tai darė paprašytas ieškovės atstovo.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
  1. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  1. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013).
  2. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  3. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieškovės UAB „NEPCon LT“ reikalavimą ir iš atsakovės UAB „TendexGlobal“ priteisė 2 686,89 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 320,00 Eur. Atsakovei per įstatymų nustatytą laikotarpį sprendimo neįvykdžius, ieškovei 2016 m. birželio 29 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, su kuriuo ji kreipėsi į antstolį dėl priteistos sumos išieškojimo. 2016 m. spalio 21 d. antstolis D. Š. surašė Išieškojimo negalimumo aktą Reg. Nr. S16-46612.
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įmonės 2015 m. balanso duomenimis atsakovės turto vertė sudarė 46 057,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 712,00 Eur. Pagal pateiktą 2015 m. pelno ataskaitą atsakovės įmonės pelnas sudarė 4 386 Eur. 2016 m. balanso duomenimis įmonės turto vertė sudarė 46 055,94 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 936,90 Eur. Pagal 2016 m. pelno ataskaitą atsakovės įmonė dirba pelningai. Atsižvelgdamas tik į nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad pagrindo iškelti UAB „TendexGlobal“ bankroto bylą nėra. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atskirajame skunde, teismas visiškai neatsižvelgė į minėtą 2016 m. spalio 21 d. antstolio D. Š. surašytą Išieškojimo negalimumo aktą, kuriame konstatuota, jog skolininkė UAB „TendexGlobal“ neturi piniginių lėšų Lietuvos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose, jos vardu registruotų transporto priemonių ir registruoto nekilnojamojo turto nėra, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą nenustatyta. Minėta, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą. Šiuo atveju antstolio Išieškojimo negalimumo aktas visiškai paneigia atsakovės ir pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovės mokumą. Nors atsakovė nurodo, kad turi turto, tačiau antstolio – valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, išduotas oficialus dokumentas, kurio teisingumu abejoti teismas neturi pagrindo, patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad atsakovė jokio turto neturi. Be to, aplinkybė, kad balanse nurodyto turto atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kelia abejonių būtent dėl jos turimo turto realumo. Pirmosios instancijos teismas dėl nustatytų aplinkybių nepasisakė, jų netyrė, nesiaiškino priežasčių, dėl ko antstolis negalėjo išieškoti teismo sprendimu ieškovei priteistos sumos iš atsakovės.
  1. Pažymėtina, kad tikroji įmonės finansinė padėtis, o taip pat ir jos mokumas gali būti nustatyta tik išanalizavus ir įvertinus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi aktualiuose įmonės finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės vertinant realią įmonės finansinę būklę, ir tik nustačius, ar teismui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas, konstatuodamas įmonės mokumą, nesiaiškino į balansą įrašyto turto sudėties ir realios vertės, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės pateiktą antstolio Išieškojimo negalimumo aktą, todėl teismo išvada apie atsakovės mokumą yra nepagrįsta.
  1. Pagrįstas abejones dėl atsakovės mokumo kelia ir jos atstovo elgesys pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė teigia, kad dirba pelningai, turi turto, todėl gali padengti įsiskolinimą ieškovei, tačiau pirmosios instancijos teismui du kartus (2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. vasario 7 d. nutartimis) atidėjus civilinės bylos dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjimą ir pasiūlius šalims sudaryti taikos sutartį, atsakovė susidariusio įsiskolinimo nepadengė, jos atstovas nurodytą aplinkybę motyvavo nepagarbiu ieškovės atstovo elgesiu jo atžvilgiu.
  1. VSDFV viešais duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „TendexGlobal“ įmonėje dirba vienas darbuotojas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės darbuotojų pretenzijas įmonei dėl neatsiskaitymų, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės nuomonei, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama ne nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos, o žyminiu mokesčiu valstybės naudai neapmokestinamu būdu atgauti nurodytą pinigų sumą yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Minėta, kad ieškovės reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio atsakovei nevykdant, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Antstoliui konstatavus, kad skolininkė neturi jokio turto ir reikalavimo patenkinimas neįmanomas, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte numatyta, kad jeigu įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 6 straipsnis numato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti kreditorius. Ieškovė UAB „NEPCon LT“, būdama atsakovės UAB „TendexGlobal“ kreditorė, išnaudojusi visas teisines priemones skolai atgauti, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Be to, pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, kuriuo buvo patenkintas ieškovės prašymas, nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį, todėl teismo padaryta išvada yra klaidinga ir nepagrįsta.
  1. Kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ieškovė pateikė minėtą antstolio oficialų dokumentą, įrodantį, kad išieškojimas iš skolininkės yra negalimas, nes įmonė neturi jokio turto. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertindamas nurodyto dokumento, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nagrinėjamoje byloje. Minėta, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, t. y. įmonė turėjo įrodyti, kad yra moki ir išieškojimas galimas. Šiuo atveju atsakovė teigė, kad įmonė dirba pelningai, turi turto, pateikė 2015 m., 2016 m. balansus, tačiau nenurodė savo turto buvimo vietos, kuo remiantis yra paskaičiuota turto vertė, nepateikė jokių turto įsigijimo ar jo vertės nustatymo dokumentų, taigi nepaneigė ieškovės pateikto išieškojimo negalimumo akto.
  1. Papildomai pažymėtina, kad klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei sprendžiant iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti, kad atsakovė pateiktų visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus, taip pat kitus bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui reikalingus, duomenis, inter alia duomenis, pagrindžiančius finansinės atskaitomybės duomenų realumą (duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas, turto sudėtį, realią rinkos vertę, kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės veiklos vykdymą, jos tikrąją finansinę padėtį).
  1. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės (ne)mokumu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonė UAB „TendexGlobal“ yra moki. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TendexGlobal“ nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „TendexGlobal“ (j. a. k. 302692657) perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai