Byla 2-611/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2698-480/2012, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2698-480/2012, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ iškelta bankroto byla.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „VAKOIL“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ (toliau – ir atsakovas, įmonė, bendrovė) iškėlimo.

5Pareiškėjas K. M. taip pat kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu, kuriame prašė įtraukti jį bendraieškiu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ ir iškelti atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ bankroto bylą.

6Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi K. M. įtraukė bendraieškiu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

7Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė ieškovo BUAB „VAKOIL“ atsisakymą nuo pareiškimo, nes atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus ir sumokėjo pareiškėjui visą skolą, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Admivita“, o atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą atmetė.

10Teismas nustatė, kad iki teismo nustatyto termino atsakovo vadovas teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė, todėl, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, rėmėsi savo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais, esančiais viešajame registre.

11Teismas, nustatęs, kad bendrovė 2012 m. birželio 30 d. turėjo turto už 3 633 809 Lt, kurį sudarė 432 254 Lt vertės ilgalaikis turtas; finansinis turtas – 429 436 Lt; trumpalaikis turtas – 3 201 555 Lt; per vienerius metus gautinos sumos – 3 199 427 Lt; ataskaitiniu finansinių metų laikotarpiu įmonė patyrė 647 333 Lt įprastinės veiklos nuostolių; nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovas neturi; valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruotos 2 transporto priemonės Renault Megane, 1998 m. laidos, ir Renault Megane Scenic, 1998 m. laidos, kurių www.auto.plius.lt duomenimis bendra vidutinė rinkos kaina yra apie 5 300 Lt; skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013 m. lapkričio 22 d. sudarė 109,47 Lt; bendrovė 2013 m. gruodžio 4 d. mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi, tačiau įmonė neteikė 2012 m. balandžio–lapkričio mėnesiais, 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais pajamų ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teismui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, vertino, jog atsakovas sąmoningai slepia įmonės blogą turtinę padėtį bei nemokumą, ir sprendė, kad įmonės pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 843 728 Lt, o, kaip nurodė ieškovas K. M. prašyme, net ir kelis kartus raginta bendrovė vengia įvykdyti jam esamą 660 761,12 Lt dydžio įsipareigojimą, kurį neginčijamai patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas.

12Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad nustatytas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ pradelstų skolų ir turto vertės santykis atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamą įmonės nemokumo sąvoką, ir UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ iškėlė bankroto bylą.

13Teismas, pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisme jau yra priimtas kitų ieškovų, nagrinėjamu atveju BUAB „VAKOIL“, ieškinys, vėliau įstojusiems į bylą ieškovams, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimai netaikytini, nes šiose teisės normose nustatytų sąlygų įgyvendinti būtų neįmanoma. Be to, palikdamas vieno iš bendraieškio pareiškimą nenagrinėtą, teismas pažeistų ir proceso koncentracijos principą, o teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo, nėra pagrindo reikalauti, kad vienas iš pareiškėjų grįžtų į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją.

14III. Atskirojo skundo argumentai

15Atsakovas UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą arba bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad BUAB „VAKOIL“ atsisakius nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir šią bylos dalį nutraukus, K. M. negali būti laikytinas bendraieškiu, o byloje duomenų, kad K. M. laikėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos, nėra. Taigi vieninteliam, o ne vienam iš ieškovų, nesilaikius privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, K. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas pažymėjo, kad, jo nuomone, nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pasirengimo nagrinėti bankroto bylą tvarka, nes atsakovui nebuvo įteikti K. M. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, dėl šios priežasties atsakovas teismui nepateikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

17Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad K. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui turėjo būti nagrinėjamas, laikėsi pozicijos, jog atsakovui turėtų būti nustatytas naujas terminas pateikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįvertino tos aplinkybės, kad viešajame registre bendrovės vadovo vardu yra įregistruoti itin didelės vertės prekių ženklai. Be to, bankroto bylos iškėlimas gali turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, nes atsakovas yra vienas iš viešosios įmonės (toliau – VšĮ) Kauno „Žalgiris“ rėmėjų dalininkų.

18Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas (kreditorius) K. M. nepateikė, tačiau Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. kovo 20 d. buvo gautas ieškovo (kreditoriaus) K. M. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-611/2014, kuriame ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovas 2014 m. kovo 19 d. suderino atsakovo įsipareigojimų ieškovui įvykdymo sąlygas ir artimiausiu metu ketina sudaryti taikos sutartį; šalių suderintos sąlygos visiškai tenkina ieškovo interesus, todėl jis atsisako savo reikalavimų dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, taip suteikdamas galimybes atsakovui tęsti veiklą ir vykdyti skolos mokėjimo sąlygas, suderintas su ieškovu. Šiame pareiškime ieškovas, be kita ko, pažymi, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ir atkreipia dėmesį, jog atsisakyti ieškinio galima bet kurioje proceso stadijoje, o analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2695/2013).

19Atsakovas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ prašyme dėl ieškinio atsisakymo priėmimo teigia, kad jis sutinka su ieškovo pareiškimu dėl ieškinio bankroto byloje atsisakymo ir prašo ieškovo atsisakymą priimti.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisme buvo gautas ieškovo (kreditoriaus) K. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, pirmiausiai nagrinėja ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą.

22Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

23ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nustatyta, kad pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Taigi iškėlus įmonei bankroto bylą, įstatymas nenustato galimybės atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei iškėlus bankroto bylą, ją nutraukti galima tik ĮBĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatas iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1671/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2082/2013).

24Kaip nurodyta pirmiau, ieškovas ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigdami, kad atsisakyti ieškinio galima bet kurioje proceso stadijoje, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2695/2013.

25Nagrinėjant ir vertinant ieškovo (kreditoriaus) K. M. apeliacinės instancijos teismui paduotą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

26Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kartu Konstitucinis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti ir suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.).

27Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir bylos šalių procesiniuose dokumentuose minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2695/2013, nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl teismų sprendimų precedento galios, prieina prie išvados, kad nagrinėjamos bylos kontekste minėta nutartis nepripažintina turinčia precedento galią, nes nėra tapačios šių bylų faktinės aplinkybės bei minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje nėra suformuluota jokių išaiškinimų dėl ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies taikymo. Kita vertus, kaip nurodyta anksčiau, tiek pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nėra galimybės.

28Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat išnagrinėjusi ir įvertinusi paduotame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija ieškovo (kreditoriaus) K. M. atsisakymo nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ nepriima (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis; ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis).

29Kadangi ieškovo (kreditoriaus) K. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ nepriimtas, todėl teisėjų kolegija nagrinėja, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, konstatuodamas įmonės nemokumą.

30Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas, atsakovą pripažindamas nemokiu ir iškeldamas jam bankroto bylą, rėmėsi savo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais, esančiais viešajame registre, nes iki teismo nustatyto termino atsakovo vadovas teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė (b. l. 28, 32). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė 2012 m. birželio 30 d. turėjo turto už 3 633 809 Lt, kurį sudarė 432 254 Lt vertės ilgalaikis turtas; finansinis turtas – 429 436 Lt; trumpalaikis turtas – 3 201 555 Lt; per vienerius metus gautinos sumos – 3 199 427 Lt (b. l. 69); ataskaitiniu finansinių metų laikotarpiu įmonė patyrė 647 333 Lt įprastinės veiklos nuostolių (b. l. 70); nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 72); VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu registruotos 2 transporto priemonės Renault Megane, 1998 m. laidos, ir Renault Megane Scenic, 1998 m. laidos (b. l. 73), kurių www.auto.plius.lt duomenimis bendra vidutinė rinkos kaina yra apie 5 300 Lt; skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013 m. lapkričio 22 d. sudarė 109,47 Lt (b. l. 63); bendrovė 2013 m. gruodžio 4 d. mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi, tačiau įmonė neteikė 2012 m. balandžio–lapkričio mėnesiais, 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais pajamų ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teismui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, sprendė, kad įmonės pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 843 728 Lt (b. l. 69).

31Kaip nurodyta anksčiau, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

32Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008; 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014 ir kt.;). ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Per definitionem, pateiktą šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Pažymėtina, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei.

33Nagrinėdama ir vertindama pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie sudaro 2 843 728 Lt, iš tikrųjų yra bendrovės pradelstos skolos. Pabrėžtina, kad nenustačius, kokia dalis iš įmonės finansiniuose dokumentuose nustatytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, nėra galimybės teisingai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

34Išnagrinėjusi ir įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, atsakovą nemokiu pripažinęs pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nenustatinėjo ir neanalizavo įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto verte. Nors pagal bylos duomenis atsakovas iš tiesų elgėsi pasyviai ir įmonės nemokumo klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų apie šios įmonės finansinę padėtį, tačiau pagal bylos duomenis atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriumi, kuris laikydamasis ĮBĮ nuostatų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), ir tik tada kai nėra jokių galimybių atkurti įmonės veiklą, ir tik kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra visiškai nemoki.

35Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė proceso teisės norma, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, būtinas bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 10 straipsnio 8 dalis; CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

36Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis visais byloje esančiais įrodymais, įskaitant, bet neapsiribojant, kartu su atskiruoju skundu atsakovo pateiktais duomenimis apie viešajame registre bendrovės vadovo vardu įregistruotus itin didelės vertės prekių ženklus, o taip pat įvertinti ir kitas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad atsakovas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ ne tik įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui BUAB „VAKOIL“, tačiau ir tai, kad tarp atsakovo bei kreditoriaus K. M. vyksta derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, tai rodo, kad K. M. nesiekia pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą, o atsakovas turi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi.

37Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, susijusius su prašymu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą, pažymi, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditorių K. M. įtraukė bendraieškiu (tokį prašymą pats kreditorius buvo suformulavęs), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakeisti ieškovo K. M. procesinės padėties ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39atisakyti priimti ieškovo (kreditoriaus) K. M. atsisakymą nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“.

40Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 5. Pareiškėjas K. M. taip pat kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu,... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi K. M. įtraukė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė ieškovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovui UAB „A.... 10. Teismas nustatė, kad iki teismo nustatyto termino atsakovo vadovas teismo... 11. Teismas, nustatęs, kad bendrovė 2012 m. birželio 30 d. turėjo turto už 3... 12. Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad... 13. Teismas, pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisme jau yra priimtas kitų... 14. III. Atskirojo skundo argumentai... 15. Atsakovas UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ atskirajame skunde... 16. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad BUAB „VAKOIL“ atsisakius nuo... 17. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad K. M. pareiškimas dėl bankroto... 18. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas (kreditorius) K. M. nepateikė,... 19. Atsakovas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ prašyme dėl... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisme buvo gautas ieškovo... 22. Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles,... 23. ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nustatyta, kad pareiškimo teismui... 24. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovas ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose... 25. Nagrinėjant ir vertinant ieškovo (kreditoriaus) K. M. apeliacinės... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs,... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir bylos šalių... 28. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat išnagrinėjusi... 29. Kadangi ieškovo (kreditoriaus) K. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl bankroto... 30. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas, atsakovą pripažindamas... 31. Kaip nurodyta anksčiau, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas... 32. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų teisės normų analizė leidžia... 33. Nagrinėdama ir vertindama pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir... 34. Išnagrinėjusi ir įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius... 35. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „A. Sabonio Žalgirio... 37. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, susijusius su prašymu... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. atisakyti priimti ieškovo (kreditoriaus) K. M. atsisakymą nuo ieškinio dėl... 40. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylą...