Byla 2-2561/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plėtra projects“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-6173-640/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plėtra projects“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Varnės rezidencija“, tretysis asmuo – Farm Inkasso OU.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ir pagal atskirąjį skundą sprendžiami bankroto bylos iškėlimo klausimai.

5Ieškovas UAB „Plėtra projects“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Varnės rezidencija“, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 11 d. atsakovo skola ieškovui buvo 10 790,78 Lt, o bendra skola sudarė 3 681 641,70 Lt. 2011 m. gegužės 11 d. ieškovas informavo atsakovą apie savo ketinimus inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

6Atsakovas UAB „Varnės rezidencija“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, negali įvykdyti visų savo įsipareigojimų, o pagal paskutinius balanso duomenis bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog bankroto administratoriumi būtų paskirtas UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“.

7Tretysis asmuo Farm Inkasso OU prašė teismo atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui. Nurodė, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovui vadovauja tas pats direktorius P. E.. Teigė, kad esant tokiai situacijai, yra akivaizdu, kad bankroto tikslas nėra sietinas su įmonės nemokumu. Visos ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą kilo ieškovui apmokėjus advokatų kontoros sąskaitas už atsakovo UAB „Varnės rezidencija“ atstovavimą byloje su trečiuoju asmeniu Farm Inkasso OU. Taip pat nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas turi 5 567 774,80 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Otlit“, tačiau finansinėse ataskaitose nurodė, kad gautinų sumų vertė yra 0 Lt. BUAB „Otlit“ dar nėra pasibaigusi, dėl to nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovas neatgaus savo skolų.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Varnės rezidencija“. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas nėra nemokus. Teismas, išanalizavęs atsakovo 2011 m. birželio 15 d. balansą, nustatė, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 635 211 Lt, turto įmonė turėjo tik 12 503 Lt sumai. Tačiau šį atsakovo balansą teismas vertino kritiškai.

10Teismas, įvertinęs už 2010 m.pateiktą atsakovo balansą, pažymėjo, kad praėjusių finansinių metų laukelyje yra įrašyta 4 889 165 Lt suma, o finansinių metų laukelyje jau 0 Lt suma. Teismas nustatė, kad ši, 4 889 165 Lt, suma bei 678 610 Lt dydžio palūkanos atsakovui yra priteista iš BUAB „Otlit”. VĮ Registrų centro duomenimis BUAB „Otlit” nėra pasibaigusi, iš jos turto vis dar vykdomi kreditoriniai reikalavimai, dėl to atsakovas nepagrįstai balanse įrašė 0 Lt gautiną sumą iš BUAB „Otlit”. Teismas nurodė, kad atsakovo turimas turtas yra didesnis, nei atsakovo pradelsti mokėjimai ieškovui, nes nustatė, kad 2011 m. gegužės 11 d. UAB „Plėtra projects” pradelsta gautina suma iš atsakovo sudarė tik 10 790,78 Lt, o pagal pateiktą balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovo turimas turtas sudarė 12 546 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, jog UAB „Varnės rezidencija“ savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams įsiskolinimų neturi, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad UAB „Varnės rezidencija“ VSDF biudžetui skola sudaro tik 17,46 Lt.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Plėtra projects“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131) Iš byloje esančio 2011 m. birželio 15 d. atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turtas yra 12 503 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 808 135 Lt. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad į atsakovo turtą reikėtų įskaičiuoti 5 567 774,80 Lt vertės atsakovo reikalavimo teisę į BUAB „Otlit“.

142) Teismas, nurodydamas, kad atsakovo balanas vertintinas kritiškai, nenurodė, kuriuos iš Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, apskaitos standartų nuostatų ar kitų teisės aktų reikalavimus, sudarydamas finansinę atskaitomybę, pažeidė atsakovas.

153) Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad 4 889 165 Lt dydžio BUAB „Otlit“ skolą atsakovas 2010 m. balanse įtraukė į gautinas sumas, o iš 2011 m. balanso gautinų sumų eilutės nepagrįstai išbraukė. Minėta suma teisingai buvo įvertinta 0 Lt verte balanse, o pelno nuostolio ataskaitoje buvo pripažintas šios skolos nuvertėjimas. Finansinio turto reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – Standartas), kuriame nurodyta, kad finansiniam turtui priskirtinos ir gautinos sumos. Standarto 56 punkte nurodyta, kad jei tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tai ir buvo padaryta 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinyje. Nuostoliai dėl 4 889 165 Lt dydžio sumos nuvertėjimo yra atsakovo tinkamai aprašyti aiškinamajame rašte.

164) Nuo BUAB „Otlit“ skolos priteisimo jau yra praėję daugiau kaip metai, BUAB „Otlit“ turto neturi, kreditorių susirinkimas yra priėmęs nutartį kreiptis į teismą dėl BUAB „Otlit“ pripažinimo baigta, dėl ko atgauti skolas iš BUAB „Otlit“ yra neįmanoma. Todėl atsakovo turtinė teisė negali būti pripažinta realiu įmonės turtu. Reikalavimo teisė yra specifinis įmonės turtas, kurio vertė tiesiogiai priklauso nuo reikalavimo teisės įgyvendinimo realumo. Atsakovas nepateikė BUAB „Otlit“ skolos susigrąžinimo realumą patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymėtina, kad atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Todėl bendra atsakovo balanse esančio turto vertė yra 12 503 Lt.

175) Atsakovui 5 567 774,80 Lt dydžio skola yra priteista subsidiariai iš BUAB „Otlit“ ir Estijos įmonės Kadumajagroupi AS. Estijos įmonei yra iškelta bankroto byla. Atsakovas areštuotoje banko sąskaitoje turi tik 12 503 Lt, todėl neturi jokių finansinių galimybių bylinėtis dėl skolos išieškojimo užsienyje.

186) Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pradelsta gautina suma iš atsakovo sudarė 10 790,78 Lt, tačiau ignoravo kitus pradelstus atsakovo įsipareigojimus kitiems atsakovo kreditoriams. Be to, net ir nevertinant kitų atsakovo pradelstų mokėtinų sumų, bet atsižvelgiant tik į atsakovo pradelstą mokėtiną sumą ieškovui, buvo pakankamas pagrindas atsakovą pripažinti nemokiu, nes teismo pripažinti 10 790,78 Lt dydžio pradelsti atsakovo įsipareigojimai ieškovui viršijo pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.

197) Atsakovas UAB „Varnės rezidencija“ sutiko, kad jam būtų keliama bankroto byla. Esant situacijai, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, teismui prisipažįsta esanti nemoki ir nematanti perspektyvų atgauti skolų bei vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, bankroto bylos nekėlimas yra nesuderinamas su bankroto proceso paskirtimi.

208) Nepaisant to, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovui vadovauja tas pats direktorius P. E., ieškovo vienintelis akcininkas yra Švedijoje registruota bendrovė NCC AB, o atsakovo akcininkais yra ieškovas bei Estijoje registruota bendrovė Satnam Europe OU. Ieškovo paskolų lėšos buvo vienintelis atsakovo veiklos finansavimo šaltinis pastaruosius kelis metus. Ieškovo akcininkų sprendimu buvo atsisakyta suteikti papildomas paskolas atsakovui, dėl ko ir kilo prielaidos bankroto bylos iškėlimui. P. E. atstovauja tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, bet vykdo šių bendrovių akcininkų pavedimus.

219) Tretysis asmuo, prieštaraudamas bankroto bylos iškėlimui, siekia, kad įsipareigojimai jam būtų padengti anksčiau nei kitiems atsakovo tos pačios eilės kreditoriams, nes visos atsakovo lėšos yra areštuotos trečiojo asmens naudai.

22Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Farm Inkasso OU prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231) Tretysis asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovo gautinos sumos lygios 0 nepaisant to, kad jų nominali vertė yra 5 567 774,80 Lt, nes nei ieškovas nei atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo gautinos sumos yra visiškai bevertės. BUAB „Otlit“ bankroto byla dar nėra pasibaigusi, todėl kategoriškai tvirtinti, kad atsakovas neatgaus savo skolų iš BUAB „Otlit“, nėra jokio teisinio pagrindo.

242) Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad subsidiariai su BUAB „Otlit“ atsakovui yra skolingas ir laiduotojas – Estijos Respublikos įmonė Kadumajagroupi AS. Nors ieškovas ir pateikė įrodymus, kad Estijos Respublikos įmonei iškelta bankroto byla, bet nepateikė įrodymų, kad iš Estijos Respublikos įmonės atsakovo gautinos sumos bus lygios 0. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovas UAB „Varnės rezidencija“ aktyviai bylinėjasi Estijos Respublikoje dėl skolos išieškojimo iš Kadumajagroupi AS. Šį faktą patvirtina atsakovo ieškinys Kadumajagroupi AS.

253) Negalima teigti, kad atsakovas yra nemoki įmonė, kurios pradelstų įsipareigojimų suma viršija daugiau nei pusę įmonės balansinio turto vertės. Įmonei gavus pajamų iš BUAB „Otlit“ arba iš Kadumajagroupi AS, bus galima patenkinti tiek ieškovo, tiek ir trečiojo asmens reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad Kadumajagroupi AS įstatinis kapitalas yra 8 531 300 Estijos kronų, kas patvirtina, kad bent dalis atsakovo reikalavimų gali būti patenkinti.

264) Atskirojo skundo nepagrįstumą patvirtina tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra tik 10 790,78 Lt, kai trečiojo asmens reikalavimas atsakovui yra 85 757 Lt. Be to, ieškovo reikalavimas į atsakovą susidarė ne iš realių komercinių sandorių, bet iš ieškovo ir atsakovo susitarimo bet kokia kaina užkirsti kelią su atsakovu nesusijusio trečiojo asmens reikalavimo išieškojimui iš atsakovo.

275) Visos ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą kilo ieškovui apmokėjus advokatų kontoros sąskaitas už atsakovo atstovavimą byloje su trečiuoju asmeniu. Atsakovui UAB „Varnės rezidencija“ pralaimėjus bylą trečiajam asmeniui Farm Inkasso, tačiau siekiant, kad areštuotas atsakovo turtas – 12 503 Lt neatitektų trečiajam asmeniui, atsakovas susitarė su ieškovu dėl ieškovo tariamos paskolos atsakovui suteikimo, kurios tariamai atsakovui negrąžinus, ieškovas inicijavo bankroto bylą atsakovui. Toks ieškovo ir atsakovo susitarimas yra nesąžiningas ir nesukuria teisinio pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.

286) Ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės, kurių direktorius yra tas pats asmuo. Atskirajame skunde ieškovas pripažino, kad tas pats asmuo veikia ir ieškovo ir atsakovo vardu. Esant tokioms nesąžiningumo prielaidoms, kritiškai vertintini ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl tariamo atsakovo nemokumo, ypač kai turėdamas lėšų sąskaitoje ir neturėdamas realių prievolių jokiems kitiems, išskyrus šios bylos šalims, asmenims atsakovas sutinka su bankroto bylos iškėlimu.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

30Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, susijusius su įmonės nemokumu ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

31Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

32Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

33Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.). Tačiau įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą.

34Tuo atveju, kai kreditorius ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėja įmonės nemokumą ir įmonė iš esmės sutinka su ieškiniu, tai savaime dar nesudaro pagrindo iškelti jai bankroto bylą. Jeigu teismas, išanalizavęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus duomenis, padaro išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, turi būti atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą. Ar įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti duomenys yra pagrįsti, sprendžiama laikantis įmonių finansinio turto apskaitą reglamentuojančių norminių aktų (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, 18 – ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir kitų) reikalavimų. Jeigu įmonė nusprendžia, jog ji neatgaus konkrečių skolų (ar jų dalies) iš savo skolininkų, įmonės balanse tai turi atsispindėti, o vadovo aiškinamajame rašte turi būti išdėstyti aiškūs ir suprantami tokio sprendimo motyvai (Standarto 55, 56, 63 punktai). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kiekvienu atveju turi patikrinti, ar toks įmonės sprendimas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas, t. y. ar iš tiesų įmonės debitorinės skolos yra beviltiškos, ar yra pagrindas jas nurašyti. Vien tai, kad įmonės skolininkei iškelta bankroto byla dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ši įmonės debitorinė skola laikoma nuostoliu.

35Taigi teismas, siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi ne tik formaliai įvertinti įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis, bet ir įsitikinti šių duomenų pagrįstumu. Tik nustačius pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą pagrįstai įrašytus turto dydžius galima išspręsti nagrinėjamo ieškinio dėl pripažinimo pagrįstumą.

36Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo UAB „Plėtra projects“ ieškinį atsakovui UAB „Varnės rezidencija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nustatė, kad atsakovo balanso eilutėje „Trumpalaikis turtas“ nepagrįstai įrašyta, jog įmonė negaus jokių lėšų iš kitų asmenų nei per vienerius metus, nei vėliau. Nutartį priėmusio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu už akių priteista 4 889 164 Lt skola bei 678 610 Lt palūkanos subsidiariai iš dviejų bankrutuojančių įmonių (Lietuvos ir Estijos) civ. byloje Nr. 2-3871/2010 negali būti vertinama kaip beviltiška debitorinė skola vien dėl to, kad skolininkai yra bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės (t. 1, b.l. 197-200, t. 2, b.l. 47-49). Kolegija pažymi, kad žemesnės instancijos teismas tokią išvadą padarė neturėdamas pakankamai duomenų, reikalingų šio klausimo teisingam išsprendimui ir jų neįvertinęs. Juridinio asmens teisinis statusas (nebankrutuojantis subjektas) savaime neužtikrina debitorinės skolos (ne)sugrąžinimo, ir atvirkščiai. Tik nustačius, kad nei vienas subsidiariąją prievolę turintis skolininkas iš tiesų negalės įvykdyti įmonei prievolių pagal teismo įsiteisėjusį sprendimą byloje, galima laikyti, jog debitorinė skola laikoma nuostoliu. Byloje nėra duomenų nei apie BUAB „Otlit“, nei apie Estijos įmonės Kodumajagroupi AS, kuri taip pat bankrutuoja, bankroto procedūras ir šių įmonių galimybes patenkinti UAB „Varnės rezidencija“ reikalavimus. Be to, bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas iš esmės laiko save nemokiu ir sutinka su ieškiniu. Teismas neabejotinai gali nuspręsti, kad atsakovas yra mokus, tačiau negali priversti atsakovą su tuo sutikti ir užsiimti ūkine-komercine veikla bei pelningai ją vystyti, jeigu pats atsakovas laiko save nemokiu. Pastebėtina ir tai, jog atmesdamas ieškinį, teismas nenurodė argumentų, dėl kurių kritiškai vertina atsakovo aiškinamajame rašte, kuriame paaiškintos atsakovo sprendimo skolininkų – bankrutuojančių įmonių debitorines skolas laikyti nuostoliais, priežastys.

37Iš bylos duomenų nėra aiški ne tik atsakovo turto vertė, bet ir įmonės pradelstų skolų dydis. Atsakovo balansas 2011 m. birželio 15 d. duomenimis įrodo, jog atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 5 808 135 Lt (t. 1, b.l. 151). Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas turėjo nustatyti, ar dalis šių skolų yra pradelsta, jeigu taip, kokia tai dalis. Teismas to nepadarė, o nutartyje tik nurodė, jog atsakovo pradelsta skola ieškovui (vienam iš atsakovo kreditorių) sudaro 10 790,78 Lt (t. 2, b.l. 48).

38Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

39Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nenustatė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų aplinkybių - įmonės turto bei atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio, t. y. neatskleidė bylos esmės. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta atsakovui kelti bankroto bylą, negali išspręsti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės (ĮBĮ 10 str. 8 d.). Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina ir ieškovo ieškinys atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

40Nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą iš naujo, teismas, laikydamasis šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų, turi nustatyti, ar yra pagrindas į įmonės balansą neįrašyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu atsakovo naudai iš BUAB „Otlit“ ir Estijos bankrutuojančios įmonės Kodumajagroupi AS priteistos sumos, o nustatęs įmonės turto balansinę vertę, išsiaiškinti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir tik tuomet spręsti dėl įmonės (ne)mokumo.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plėtra projects“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Varnės rezidencija“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Farm Inkasso OU, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ir pagal atskirąjį skundą sprendžiami bankroto bylos iškėlimo... 5. Ieškovas UAB „Plėtra projects“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 6. Atsakovas UAB „Varnės rezidencija“ su pareiškimu dėl bankroto bylos... 7. Tretysis asmuo Farm Inkasso OU prašė teismo atsisakyti kelti bankroto bylą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė... 10. Teismas, įvertinęs už 2010 m.pateiktą atsakovo balansą, pažymėjo, kad... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Plėtra projects“ prašo panaikinti... 13. 1) Iš byloje esančio 2011 m. birželio 15 d. atsakovo balanso matyti, kad... 14. 2) Teismas, nurodydamas, kad atsakovo balanas vertintinas kritiškai,... 15. 3) Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad 4 889 165 Lt dydžio... 16. 4) Nuo BUAB „Otlit“ skolos priteisimo jau yra praėję daugiau kaip metai,... 17. 5) Atsakovui 5 567 774,80 Lt dydžio skola yra priteista subsidiariai iš BUAB... 18. 6) Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pradelsta gautina... 19. 7) Atsakovas UAB „Varnės rezidencija“ sutiko, kad jam būtų keliama... 20. 8) Nepaisant to, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovui vadovauja tas pats... 21. 9) Tretysis asmuo, prieštaraudamas bankroto bylos iškėlimui, siekia, kad... 22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Farm Inkasso OU prašo... 23. 1) Tretysis asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovo... 24. 2) Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad subsidiariai su BUAB „Otlit“... 25. 3) Negalima teigti, kad atsakovas yra nemoki įmonė, kurios pradelstų... 26. 4) Atskirojo skundo nepagrįstumą patvirtina tai, kad ieškovo reikalavimas... 27. 5) Visos ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą kilo ieškovui apmokėjus... 28. 6) Ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės, kurių direktorius yra tas... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 30. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 31. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 32. Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas... 33. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia,... 34. Tuo atveju, kai kreditorius ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo... 35. Taigi teismas, siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos... 36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo... 37. Iš bylos duomenų nėra aiški ne tik atsakovo turto vertė, bet ir įmonės... 38. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra... 39. Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 40. Nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą iš naujo, teismas, laikydamasis... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3... 42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir...