Byla e2A-953-555/2019
Dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-543-418/2019 pagal ieškovės pagal ieškovės G. J. D. ieškinį atsakovams D. G. V. ir D. G. dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6I.

7Ieškovė G. J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

81.

9nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendrasavininkai šiuo sklypu naudojasi, matininko T. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:1000, nurodyta tvarka:

101.1.

11ieškovei G. J. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ koordinačių sistemoje pažymėtu koordinatėmis 1-2-12-15-11-1;

121.2.

13ieškovei G. J. D. atsakovams D. G. V. ir D. G. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12;

141.3.

15atsakovams D. G. V. ir D. G. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-14-13-3.

162.

17Įpareigoti atsakovą D. G. nugriauti / pašalinti savavališkai įrengtą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), vielinę tvorą per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus / nenugriovus vielinės tvoros žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), skirti atsakovui 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą nugriauti / pašalinti tvorą dieną.

183.

19Priteisti ieškovės naudai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20II.

21Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Šiame žemės sklype yra ieškovei ir atsakovams priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-viralinė, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), taip pat kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. ( - ). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1195-611/2009, buvo nustatyta naudojimosi statiniais tvarka: ieškovė naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) (statinių išdėstymo schemoje pažymėto indeksu „1A1m“), kambariu, pažymėtu plane 1-3 (11,39 kv. m), tambūru, plane pažymėta 1-1 (4,50 kv. m.), virtuve, plane pažymėta 1-2 (5,93 kv. m.), kambariu, plane pažymėta 1-4 (17,04 kv. m.), tambūru plane pažymėta 2a1/I m (3.97 kv. m). Ieškovė asmenine nuosavybe valdo, naudojasi ir disponuoja ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta 4I1/m (69 kv. m), taip pat 1/2 dalį šiaurinėje pusėje ūkinio pastato, pažymėtu plane 3I1/m, ir ūkiniu pastatu, plane pažymėtu lilž (61,86 kv. m.), unikalus Nr. ( - ). Atsakovai įgijo nuosavybės teises į gyvenamojo namo kambarį plane pažymėtu 1-7 (25,08 kv. m), virtuvę, plane pažymėta 1-8 (14,76 kv. m.), verandą, plane pažymėta 1-6, (5,87 kv. m.), taip pat viralinę, plane pažymėta 211m, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta – 311/m, bendras plotas – 57,14 kv. m. Ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi gyvenamuoju namu bei ūkiniu pastatu. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kuriame stovi statiniai nėra atidalintas ir / ar nustatyta naudojimosi tvarka. Tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovas D. G. 2018 m. vasarą be ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės sutikimo, užtvėrė dalį žemės sklypo. Ieškovei nėra žinoma, kuo remiantis, atsakovas nustatė, kad užtverta teritorija turi teise naudotis tik jis. Atsakovo savavališkai pastatyta tvora trukdo ieškovei pateikti į ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ). Nurodyto ūkinio pastato naudojimosi tvarka buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi, ieškovė įgijo teisę naudotis ½ dalimi ūkinio pastato šiaurine puse. Siekiant išvengti ateityje ginčų tarp žemės sklypo bendrasavininkų, tikslinga nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tuo tikslu, ieškovė kreipėsi į UAB „ AMMP“ su prašymu parengti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Matininkas T. V., įvertinęs kiekvieno bendrasavininko turimas žemės sklypo dalis, taip pat atsižvelgdamas į nustatytą statinių naudojimosi tvarką, parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:1000. Parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovė išsiuntė atsakovams ir pasiūlė bendru sutarimu nustatyti siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai per nustatytą pasiūlyme laiką nepateikė jokios nuomonės.

22III.

23Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas esantis ( - ) Kadangi tarp ieškovės ir atsakovų nuolat vyksta konfliktai, atsakovai nusprendė atsidalinti, pagal Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą jiems priklausančias žemės sklypo dalis. Matininkai pagal pateiktus planus atliko matavimus, ieškovei pagal galiojančius įstatymus buvo paliktas priėjimas prie jos valdomo ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), taip pat prie šiaurinės ūkinio pastato, plane pažymėtos 3I1/m, dalies. Pagal ieškovės parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos planą, žemės sklypu naudotis atsakovai nenori, nes ieškovė nesitvarko, nepjauna žolės, laiko katinus, kurie dergia atsakovų daržus ir miaukia prie durų, taip pat konfliktuoja su atsakovo mama. Ieškovė pasistatė nelegalius statinius – malkinę ir šiukšlių namelį, kurių nėra planuose, taip pat iškirto vardinius beržus ir pušis. Šie veiksmai buvo atlikti be atsakovų sutikimo. Dėl šių priežasčių atsakovas nesutinka su ieškovės pageidavimu bendrai naudotis žemės sklypo dalimi.

24IV.

25Atsakovė D. G. V. ieškovės ieškinio reikalavimams neprieštaravo ir prašė atsižvelgiant į jos poziciją nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nors buvo nustatyta nekilnojamaisiais daiktais naudojimosi tvarka, tačiau realiai ji niekada nesinaudojo ir nesinaudoja jai priklausančia turto dalimi. Ji 2018 m. spalio 16 d. išsiuntė ieškovei ir atsakovui pranešimą, kad parduoda jai priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, kurio viso plotas 0,7694 ha, unikalus Nr. ( - ), ir jame esančius 28225/95310 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ), 2143/11890 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių-šulinį, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Kadangi nusprendė parduoti jai priklausančią turto dalį, todėl nebuvo suinteresuota bylos baigtimi.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

28V.

29Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:

304.

31nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendrasavininkiai šiuo sklypu naudojasi, matininko T. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:1000, nurodyta tvarka:

321.1.

33ieškovei G. J. D. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ koordinačių sistemoje pažymėtomis koordinatėmis 1-2-12-15-11-1;

341.2.

35atsakovams D. G. V. ir D. G. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, koordinačių sistemoje pažymėtomis koordinatėmis 3-4-5-6-7-14-13-3;

361.3.

37ieškovei G. J. D., atsakovams D. G. V. ir D. G. paskyrė bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12;

385.

39įpareigojo atsakovą D. G. pašalinti įrengtą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalyje, plane pažymėta raide „B“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12 vielinę tvorą per trisdešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus tvoros, paskyrė atsakovui 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti tvorą dieną;

406.

41priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 621,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai 16,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

42VI.

43Teismas, įvertinęs atsakovo D. G. byloje pateiktą UAB „Aginro“ matininko parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį atsakovas savo nuožiūra nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką, pripažino, kad tokia naudojimosi tvarka negali būti laikoma racionalia ir patogia ieškovės atžvilgiu, kadangi pastačius tvorą ieškovei yra apsunkinta galimybė patekti į jai nuosavybes teise priklausantį ūkinį pastatą, o atsakovo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neabejotinai suteikia pranašumą atsakovams ieškovės atžvilgiu. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas nuolat ginčo sklype negyvena, o atsakovė D. G. V. šiuo nekilnojamuoju turtu išvis nesunaudoja, tuo tarpu ieškovė čia gyvena nuolatos, todėl atsakovo nustatyta naudojimosi tvarka ieškovei sukelia kasdieninius nepatogumus, racionaliai naudotis namų valdoje esančiais statiniais.

44VII.

45Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą tiek ieškovei, tiek atsakovams tenkančios sklypo dalys yra taisyklingos formos. Be to, ieškovės pateiktai žemės naudojimosi tvarkai pritaria du žemės sklypo bendrasavininkai, išskyrus atsakovą, kuris jokių motyvuotų nesutikimo argumentų nėra pateikęs. Teismas vertino, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokia tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kuri taip pat atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Šalių santykiai yra konfliktiški, tuo tarpu, pagal ieškovės pasiūlytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, ieškovei ir atsakovui yra priskiriama pakankama žemės sklypo dalis naudotis atskirai nuo kitos šalies ir elgiantis tolerantiškai, konfliktinių situacijų būtų galima išvengti. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali, patogi ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis.

46VIII.

47Teismas nurodė, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas neturėdamas ieškovės sutikimo žemės sklype pastatė tvorą, apribodamas galimybę naudotis jai priklausančio ūkinio pastato dalimi. Teismui, nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką, atsakovo pastatyta tvora patenka į žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „B“ priskirtą bendram naudojimui žemės sklypo dalį. Ieškovė dėl atsakovo pastatytos tvoros negali naudotis bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalimi. Teismas, įvertinęs metų laiką, tai kad atsakovas ginčo žemės sklype negyvena, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovą įpareigojo per trisdešimt dienų, o ne per keturiolika dienų, kaip to prašė ieškovė, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti tvorą iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies, UAB „AMMP“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „B“.

48III.

49Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

50IX.

51Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

527.

53Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Tokia išvada padaryta šališkai, atsižvelgiant tik į vienos šalies (ieškovės) paaiškinimus, tačiau neatsižvelgiant ir nevertinant kitos šalies (atsakovo) paaiškinimų, todėl buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, prioritetą suteikiant tam bendraturčiui, kuris namų valdos teritorijoje nuolat gyvena ir paneigiant kito bendraturčio teises racionaliai naudotis turtu.

548.

55Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas kiekybės principu, dviem bendraturčiams iš trijų sutikus su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, trečiojo bendraturčio (atsakovo) interesai net nebuvo vertinami. Toks teismo vertinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikoje suformuluotiems kriterijams, kuriais vadovaujantis nustatoma teisėta naudojimosi daiktu tvarka.

569.

57Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė motyvuotų nesutikimo su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka argumentų. Priešingai atsakovas nuosekliai teigė, kad su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutinka būtent dėl UAB „AMMP“ matininko T. V. parengtame plane užfiksuotos bendro naudojimo teritorijos „B“, kadangi šalis sieja itin konfliktiški santykiai, dėl to naudojimasis bendrai beveik trečdaliu žemės sklypo akivaizdžiai sąlygos bendraturčių konfliktus ateityje.

5810.

59Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri nevisiškai atitinka šalių teiktus projektus (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-353/2009).

6011.

61Pirmosios instancijos teismas, vien tik iš byloje esančių procesinių dokumentų ir šalių paaiškinimų negalėjo įvertinti situacijos, todėl turėjo skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį ir vietoje aiškintis ginčo aplinkybes. Teismas nepagrįstai atmetė teiktus argumentus dėl to, kad: ieškovė neprižiūri savo žemės sklypo dalies, todėl negali būti nustatyta žemės sklypo dalis bendram ieškovės ir atsakovų naudojimui; teismas išvadą dėl negalėjimo ieškovei patekti į ūkinį pastatą sprendė iš nuotraukų ir pateikto plano, tačiau tokios išvados pagrįstumas gali būti nustatytas tik apžiūrėjus ginčo vietovę; išvada dėl galimybės privažiuoti prie ūkinio pastato gali būti pagrįsta tik tuo atveju, kai apžiūrima vieta.

6212.

63Šiuo atveju ginčas teisingai išnagrinėtas galėtų būti tik grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. teismui, atlikus vietos apžiūrą bei priimant sprendimą, ar naudojimosi tvarką nustatyti pagal pateiktus žemės sklypų planus, ar ją tikslinga šiek tiek pakoreguoti teismo iniciatyva. Be to, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo ir, nustačius naudojimo žemės sklypu tvarką pagal atsakovo siūlymą, tvoros arba nereikėtų griauti arba ji turėtų būti griaunama tik iš dalies.

6413.

65Ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija yra visiškai neinformatyvi, neaišku, kiek už konkretų procesinį dokumentą ieškovė mokėjo savo atstovams, be to, ginčas kilęs dėl nesudėtingo teisinio klausimo, todėl, nustatant ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 98 straipsnio nuostatoms ir neatsižvelgė į nustatytus maksimalius dydžius bei kriterijus dėl išlaidų dydžio priteisimo. Už advokato prašymų parengimą maksimali priteistina suma yra 185,34 Eur, pridedant išlaidas už ieškinio parengimą (544,50 Eur), t. y. iš viso 729,84 Eur. Tuo tarpu už dviejų valandų trukmės suteiktas advokato padėjėjos teisines paslaugas, atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose, maksimaliai priteistina suma yra 148,27 Eur. Maksimaliai ieškovei priteistina suma negalėjo būti didesnė nei 878,11 Eur.

66X.

67Ieškovė G. J. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6814.

69Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau ir atsakovo teismo posėdžio metu pateiktą žemės sklypo planą. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, žemės sklypo naudojimosi tvarka planu, nepasinaudojo procesine galimybe teikti priešieškinį, kartu pateikiant alternatyvų žemės sklypo naudojimosi tvarka planą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jį analizavo, detaliai pasisakė dėl jo sprendinių kiekvieno bendraturčio atžvilgiu, taip pat vertino pagal turimas nuosavybės teises į statinius ir galimybes naudotis jais. Taigi, skundžiamas sprendimas grindžiamas ne tik kiekybės principu, tačiau ir kitais reikšmingais kriterijais, atitinkančiais kasacinio teismo praktiką.

7015.

71Ieškovė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo į teismą kreipėsi tik po to, kai atsakovas savavališkai savo nuožiūra pasistatė ginčo žemės sklype tvorą. Taigi, konfliktą tarp proceso šalių lėmė ne ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, jos sprendiniai, bet atsakovo savavališki veiksmai. Tuo tarpu atsakovo nurodyti argumentai, kad nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą, tai ateityje bus pagrindas kilti konfliktams tarp bendraturčių, yra nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

7216.

73Atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009 pateikti teismo išaiškinimai neatitinka racio decidenti. Nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl naudojimosi tvarkos bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir savavaliai pastatytos tvoros nugriovimo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, nepasinaudojo savo procesine teise – neteikė teismui priešieškinio, tuo tarpu atsakovė D. G. V. su pateiktu ieškovės naudojimosi žemės sklypu sutiko. Be to, atsakovo argumentą dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos paneigia ir kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019.

7417.

75Bylos šalys, tame tarpe ir pats atsakovas, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu neteikė prašymo dėl įrodymų vertinimo jų buvimo vietoje. CPK nuostatos leidžia teigti, kad jeigu proceso šalys neteikia prašymo dėl įrodymų apžiūros jų buvimo vietoje, tokia teise pasinaudoti yra teismo diskrecijos klausimas. Skundžiamo teismo sprendimo turinys, jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, remiantis rašytiniais įrodymais ir proceso šalių paaiškinimais, leidžia teigti, kad nebuvo būtinybės vykti į įrodymų buvimo vietą ir juos apžiūrėti. Vien tai, kad teismui nekilo poreikio įrodymus tirti jų buvimo vietoje, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas.

7618.

77Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina visiems bendraturčiams priėjimą prie bendrai naudojamo statinio – ūkinio statinio, sudaro galimybę naudotis keliu, todėl nėra pagrindo sutikti, kad skundžiamas sprendimas neatitinka lygiateisiškumo principo.

7819.

79Ieškovės byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta konkrečiai visi atlikti byloje darbai, suteiktos teisinės paslaugos. Be prašymo taip pat yra pateikta sąskaita, kurių forma atitinka Lietuvos advokatūros sprendimu patvirtintą tvarką. Be to, išlaidos už žemės sklypo naudojimosi plano parengimą, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, kadangi be jo, nebūtų galimybės pateikti teismui reikalavimų. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad šios išlaidos yra įtrauktos į ieškovės atstovo sąskaitas, tačiau, priešingai, šios išlaidos buvo nurodytos atskirai. Teismas taip pat pagrįstai ieškovei priteisė ir žyminį mokestį, kuris buvo įtrauktas į sąskaitas. Byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta daugiau teisinių paslaugų nei, kad nurodyta apeliaciniame skunde.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV.

82Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

83XI.

84Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

85XII.

86Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

87XIII.

88Ieškovė ir atsakovai yra 0,7694 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) bendraturčiai. Bendraturčiams nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį ginčo žemės sklypo. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-viralinė, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. ( - ), priklausantis pastatui, unikalus ( - ). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1147-611/2009 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) ieškovei G. J. D. nuosavybės teise priklauso: 3886/9531 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 7604/11890 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalis kitų statinių (šulinys), unikalus Nr. ( - ). Atsakovui D. G. (2012 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutarties Nr. I-2276 pagrindu) nuosavybės teise priklauso: 28225/95310 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalis pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ); 2143/11890 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalis kitų statinių (šulinys), unikalus Nr. ( - ). Atsakovei D. G. V. nuosavybės teise priklauso: 28225/95310 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalis pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ); 2143/11890 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalis kitų statinių (šulinys), unikalus Nr. ( - ).

89XIV.

90Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „AMMP“ matininko T. V. parengtą žemės sklypo planą, ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, koordinačių sistemoje pažymėtomis koordinatėmis 1-2-12-15-11-1, o atsakovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, koordinačių sistemoje pažymėtomis koordinatėmis 3-4-5-6-7-14-13-3. Ieškovei ir atsakovams paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, koordinačių sistemoje pažymėtomis koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12. Atsakovas D. G. pateikė planą, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „Aginro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.

91XV.

92Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

93XVI.

94Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Jo įsitikinimu, teismas vertino tik ieškovės teikiamas įrodinėjimo priemones, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principus neatsižvelgė ir nevertino kito bendraturčio (atsakovo) paaiškinimų, jo teikiamo plano.

95XVII.

96Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

97XVIII.

98Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

99XIX.

100Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas apribojo atsakovo teises teikti įrodymus, netyrė ir nevertino atsakovo teikiamų įrodinėjimo priemonių. Byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Nors ginčą inicijavo ieškovė, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teismui pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą, argumentavo, kurios šalies siūlomą naudojimosi tvarką vertina kaip patogią ir racionalią, ir kurios šalies siūlomai naudojimosi tvarkai nepritarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šios bylos šalims, išklausė šalis, priėmė ir vertino abiejų bendraturčių teikiamas įrodinėjimo priemones.

101XX.

102Atsakovas (apeliantas) D. G., nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu, apeliaciniame skunde teigia teismą nepagrįstai sprendus, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir atitiks šalių lygiateisiškumo principą. Apelianto teigimu, tokia išvada padaryta šališkai, atsižvelgiant tik į vienos šalies (ieškovės) paaiškinimus, tačiau neatsižvelgiant ir nevertinant kitos šalies (atsakovo) paaiškinimų, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes bei žemės sklypo bendraturčių konfliktinius santykius.

103XXI.

104CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

105XXII.

106Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

107XXIII.

108Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

109XXIV.

110Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pagal ieškovės pasiūlymą nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali ar pažeidžia atsakovo D. G. interesus. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo bendraturčiai taikos sutarties pagrindu nusistatė naudojimosi tvarką ne tik gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, tačiau ieškovei nuosavybės teise atiteko ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ). Nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Atsakovams naudojimui priskirta 3602/7694 (po 1801/7694 kiekvienam atsakovui) žemės dalis, plane pažymėta raide „C“, prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios viralinės, unikalus Nr. Nr. ( - ), ieškovei priskirta naudojimosi 1801/7694 žemės sklypo dalis, plane pažymėta simboliu „A“ prie jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), naudojimui priskirtos žemės sklypo dalys ieškovei ir atsakovams yra lygios.

111XXV.

112Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą šalims skiriami naudotis žemės sklypo plotai yra proporcingi jų turimai nuosavybės daliai, taisyklingos formos. Šiame plane ieškovės siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka iš esmės skiriasi nuo atsakovo siūlymo tik tuo atžvilgiu, kad siūloma bendrai naudotis ieškovei ir atsakovams 764/2292 žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“, kurioje yra šalims dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), tuo tarpu atsakovo siūlomame plane siūloma šalims skirti naudotis laužytos konfigūracijos žemės sklypo dalimis, jas išsklaidant, eliminuojama ieškovei galimybė naudotis bendru įvažiavimu į žemės sklypą, kiekvienam naudotojui nėra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).

113XXVI.

114Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nesurengęs išvažiuojamojo teismo posėdžio ir vietoje neišsiaiškinęs ginčo aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad jo (atsakovo) siūloma naudojimosi tvarka nėra užtikrinama ieškovės galimybė privažiuoti prie ūkinio pastato. Apelianto teigimu, teismui, pasinaudojus CPK 210 straipsnyje įtvirtinta galimybe ir apžiūrėjus ginčo žemės skylą vietoje, nustačius nereikšmingus teikiamo plano trūkumus, teismas savo iniciatyva galėjo koreguoti šalių teiktus pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

115XXVII.

116Teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis), tačiau teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį argumentais, kad priešingu atveju, teismui parengus planą, būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

117XXVIII.

118Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateikto projekto sprendinius, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo plane yra aiškiai nurodyti bendraturčiams tenkančių žemės dalių dydžiai ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, jame nubrėžta taip, kad šalims ir teismui buvo galima konkrečiai ją identifikuoti ir vadovaujantis planu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės užsakymu parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka užtikrina priėjimą prie šalims nuosavybės teise valdomų statinių, iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, turėjo pagrindą ieškinį patenkinti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

119Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo

120XXIX.

121Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) D. G. taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo buvo priteista 2 61,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės išlaidos nėra detalizuotos, t. y. nėra aišku, kiek konkrečiai ir už kokius darbus buvo turėta išlaidų, o priteistos išlaidos yra nepagrįstai didelės. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

122XXX.

123Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

124XXXI.

125Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), įvertino visas ieškovės turėtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas ir sprendė, kad jos neviršija nustatytų maksimaliu dydžių.

126XXXII.

127Pažymėtina, kad visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl materialinių teisinių reikalavimų, ji įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir ieškovę atstovaujant bylos nagrinėjimo metu atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 2 621,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 75,29 Eur žyminis mokestis, 120,00 Eur žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimas ir 2 425,81 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (tame tarpe ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, rašytinių paaiškinimų rengimas, konsultavimas, susipažinimas su dokumentais ir pan.), o šioms išlaidoms pagrįsti pateikė į bylą rašytinius įrodymus (elektroninės bylos t. 1, b. l. 158-164). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos nėra detalizuotos ir nėra aiškios, t. y. kokias ir už ką konkrečiai ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus sutiktina su apelianto pozicija, kad ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

128XXXIII.

129Iš pateiktos ieškovės bylinėjimosi išlaidas detalizuojančios lentelės matyti, kad ieškovei teisines paslaugas suteikė ne tik advokatas P. M., tačiau ir advokato padėjėja A. P., be to, viena teisinių paslaugų valanda ieškovei kainavo 121,00 Eur (su PVM). Iš lentelės galima identifikuoti, kad ieškovei buvo suteikta tokia teisė pagalba: ieškinio parengimas, rašytinių paaiškinimų parengimas (2 k.), atstovauta dvejuose teismo posėdžiuose (atstovavo advokato padėjėja), ieškovės konsultavimas (4 val.). Tuo tarpu kitos išlaidos (turimų duomenų aptarimas, susipažinimas su dokumentais ir pan.), teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus dydžius ir jose numatytų išlaidų pobūdį, šiuo konkrečiu atveju laikytinos sudėtine anksčiau paminėtų išlaidų dalimi, pvz., ieškinio rengimo, atstovavimo ir kt., ir vertintina kompleksiškai. Tokiu atveju, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas, pagal ieškovės pateiktą lentelę, ieškinio rengimo išlaidos sudaro 544,50 Eur (121,00x4,5), rašytinių paaiškinimų rengimas – 242,00 Eur ((121,00x1)x2), atstovavimas teismo posėdžiuose – 907,50 Eur ((3,5x121,00)+(4x121,00)), konsultavimo – 484,00 Eur (4x121,00), kas iš viso sudarytų 2 178,00 Eur sumą.

130XXXIV.

131Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismo posėdžiuose dalyvavo advokato padėjėja (Rekomendacijų 5 punktas), taip pat atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius (Rekomendacijų 2 punktas, 7 punktas, 8.2 punktas, 8.16 punktas, 8.19 punktas, 8.20 punktas), sprendžia, ieškovės prašomos atstovavimo posėdžiuose ir konsultavimo išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius: (7,5x0,1x935,70)-80 procentų; ((1,5x0,1x895,20) + (2,5x0,1x935,70)). Taigi, ieškovės pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 911,42 Eur (544,50 Eur – ieškinio rengimo išlaidos + 242,00 Eur – rašytinių paaiškinimų rengimo išlaidos (2 k.) + 561,42 Eur – atstovavimo išlaidos + 75,29 Eur žyminis mokestis + 120,00 Eur žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimo išlaidos + 368,21 Eur ieškovės konsultavimo išlaidos). Atsižvelgus į nurodytą, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, sumažinant iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 2 621,10 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 1 911,42 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

132Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

133XXXV.

134Apeliacinės instancijos teisme netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovės naudai, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalies) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

135XXXVI.

136Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (el. bylos t. 2, b. l. 82-84). 40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). 41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 19,47 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

137Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

138Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

139Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu iš atsakovo D. G., a. k. ( - ) ieškovės G. J. D., a. k. ( - ) naudai priteistą 2 621,10 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno euro 10 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 911,42 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų vienuolikos eurų 42 ct) sumos.

140Likusią Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

141Iš atsakovo D. G., a. k. ( - ) ieškovės G. J. D., a. k. ( - ) naudai priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

142Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. ( - ) valstybės naudai 19,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

143Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. I.... 7. Ieškovė G. J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:... 8. 1.... 9. nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ),... 10. 1.1.... 11. ieškovei G. J. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta... 12. 1.2.... 13. ieškovei G. J. D. atsakovams D. G. V. ir D. G. paskirti bendrai naudotis... 14. 1.3.... 15. atsakovams D. G. V. ir D. G. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane... 16. 2.... 17. Įpareigoti atsakovą D. G. nugriauti / pašalinti savavališkai įrengtą... 18. 3.... 19. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 20. II.... 21. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis priklauso... 22. III.... 23. Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovams... 24. IV.... 25. Atsakovė D. G. V. ieškovės ieškinio reikalavimams neprieštaravo ir prašė... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. V.... 29. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino... 30. 4.... 31. nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ),... 32. 1.1.... 33. ieškovei G. J. D. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta... 34. 1.2.... 35. atsakovams D. G. V. ir D. G. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane... 36. 1.3.... 37. ieškovei G. J. D., atsakovams D. G. V. ir D. G. paskyrė bendrai naudotis... 38. 5.... 39. įpareigojo atsakovą D. G. pašalinti įrengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (... 40. 6.... 41. priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 621,10 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 42. VI.... 43. Teismas, įvertinęs atsakovo D. G. byloje pateiktą UAB „Aginro“ matininko... 44. VII.... 45. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos... 46. VIII.... 47. Teismas nurodė, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas neturėdamas... 48. III.... 49. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 50. IX.... 51. Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo... 52. 7.... 53. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašoma... 54. 8.... 55. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas kiekybės principu, dviem... 56. 9.... 57. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas... 58. 10.... 59. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje pateiktais... 60. 11.... 61. Pirmosios instancijos teismas, vien tik iš byloje esančių procesinių... 62. 12.... 63. Šiuo atveju ginčas teisingai išnagrinėtas galėtų būti tik grąžinus... 64. 13.... 65. Ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija yra visiškai... 66. X.... 67. Ieškovė G. J. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. G. apeliacinį skundą,... 68. 14.... 69. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik... 70. 15.... 71. Ieškovė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo į teismą... 72. 16.... 73. Atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009 pateikti teismo... 74. 17.... 75. Bylos šalys, tame tarpe ir pats atsakovas, bylos pirmosios instancijos teisme... 76. 18.... 77. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina... 78. 19.... 79. Ieškovės byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV.... 82. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 83. XI.... 84. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 85. XII.... 86. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp... 87. XIII.... 88. Ieškovė ir atsakovai yra 0,7694 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 89. XIV.... 90. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „AMMP“ matininko... 91. XV.... 92. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą,... 93. XVI.... 94. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 95. XVII.... 96. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185... 97. XVIII.... 98. Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių... 99. XIX.... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu,... 101. XX.... 102. Atsakovas (apeliantas) D. G., nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2019 m.... 103. XXI.... 104. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 105. XXII.... 106. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios... 107. XXIII.... 108. Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės... 109. XXIV.... 110. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pagal... 111. XXV.... 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą šalims... 113. XXVI.... 114. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nesurengęs... 115. XXVII.... 116. Teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje... 117. XXVIII.... 118. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateikto projekto sprendinius,... 119. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme,... 120. XXIX.... 121. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) D. G. taip pat kvestionuoja pirmosios... 122. XXX.... 123. Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 124. XXXI.... 125. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo... 126. XXXII.... 127. Pažymėtina, kad visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl materialinių... 128. XXXIII.... 129. Iš pateiktos ieškovės bylinėjimosi išlaidas detalizuojančios lentelės... 130. XXXIV.... 131. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismo posėdžiuose dalyvavo advokato... 132. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme,... 133. XXXV.... 134. Apeliacinės instancijos teisme netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, tačiau... 135. XXXVI.... 136. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme... 137. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 138. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl... 139. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu iš atsakovo D. G., a.... 140. Likusią Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti... 141. Iš atsakovo D. G., a. k. ( - ) ieškovės G. J. D., a. k. ( - ) naudai... 142. Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. ( - ) valstybės naudai 19,47 Eur... 143. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....