Byla 2-922/2010
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rodolphus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-342-212/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“, uždarajai akcinei bendrovei „Rodolphus“, uždarajai akcinei bendrovei „Dominvest“ ir Lemees Trading Limited dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Inrent“, akcinė bendrovė SEB bankas ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Transdadus“.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) (CK 6.66 str.) ir taikyti restituciją (CK 6.145 str. 1 d.): 1) 2009 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3765 tarp UAB „Kavaska“ ir UAB „Rodolphus“; 2) 2009 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3763, Nr. 3773, Nr. 3771, Nr. 3767 tarp UAB „Kavaska“ ir UAB „Rodolphus“; 3) 2009 m. birželio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. 3769 tarp UAB „Kavaska“ ir UAB „Rodolphus“; 4) 2009 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6255 tarp UAB „Kavaska“ ir UAB „Rodolphus“; 5) 2009 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3183 tarp UAB „Rodolphus“ ir UAB „Dominvest“ ir 2009 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas žemės sklypas (unikalus Nr. 6677-003-0116), jei tai ne ta pati sutartis; 6) 2009 m. birželio 16 d. reikalavimų įskaitymo aktą tarp UAB „Kavaska“ ir UAB „Rodolphus“; 7) 2009 m. rugsėjo 29 d. reikalavimų įskaitymo aktą tarp UAB „Kavaska“ ir UAB „Rodolphus“; 8) 2009 m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartį tarp UAB „Rodolphus“ ir Lamees Trading Limited. Ieškovas taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rodolphus“ ir UAB „Kavaska“ 420 000 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš visų atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo šiuos ginčo objektus, registruotus atsakovo UAB „Rodolphus“ vardu: pravažiuojamąjį kelią Nr. 59 (unikalus Nr. ( - )); pravažiuojamąjį kelią Nr. 60 (unikalus Nr. ( - )); sandėlį (unikalus Nr. ( - )); garažą (unikalus Nr. ( - )); pastatą – siurblinę (unikalus Nr. ( - )); pastatą – svarstykles (unikalus Nr. ( - )); siurblinę (unikalus Nr. ( - )); sandėlį (unikalus Nr. ( - )); pastatą – siurblinę (unikalus Nr. ( - )); kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )); kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )). Areštavo UAB „Dominvest“ turtą ( - ), t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )). Taip pat areštavo atsakovų UAB „Rodolphus“ ir UAB „Kavaska“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 232 200 Lt sumai, esantį pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti ir naudotis tretiesiems asmenims o jo esant nepakankamai - areštavo pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose, leidžiant iš šių lėšų vykdyti tik atsiskaitymus su ieškovu.
5Paaiškėjus, kad UAB „Rodolphus“ dalį savo turto perleido AB „Amilina“, L. L. ir T. L., ieškovas patikslino ieškinį ir prašė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikino areštą AB „Amilina“ priklausančiam turtui: pravažiuojamam keliui Nr. 59 (unikalus Nr. ( - )); pravažiuojamam keliui Nr. 60 (unikalus Nr. ( - )); sandėliui (unikalus Nr. ( - )); garažui (unikalus Nr. ( - )); pastatui – siurblinei (unikalus Nr. ( - )); pastatui – svarstyklėms (unikalus Nr. ( - )); siurblinei (unikalus Nr. ( - )); sandėliui (unikalus Nr. ( - )); pastatui – siurblinei (unikalus Nr. ( - )); kiemo statiniams (unikalus Nr. ( - )); kiemo statiniams (unikalus Nr. ( - )). Teismas papildomai areštavo atsakovų UAB „Rodolphus“ ir UAB „Kavaska“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 188 000 Lt sumai, esantį pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti ir naudotis tretiesiems asmenims o jo esant nepakankamai - areštavo pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose, leidžiant iš šių lėšų vykdyti tik atsiskaitymus su ieškovu.
6Atsakovas UAB „Rodolphus“ prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2010 m. sausio 21 d. nutartimis pritaikytą atsakovo turto areštą 420 200 Lt sumai, areštuojant šį atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: pravažiuojamąjį kelią Nr. 59 (unikalus Nr. ( - )); pravažiuojamąjį kelią Nr. 60 (unikalus Nr. ( - )); sandėlį (unikalus Nr. ( - )); garažą (unikalus Nr. ( - )); pastatą – siurblinę (unikalus Nr. ( - )); pastatą – svarstykles (unikalus Nr. ( - )); siurblinę (unikalus Nr. ( - )); sandėlį (unikalus Nr. ( - )); pastatą – siurblinę (unikalus Nr. ( - )); kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )); kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )). Nurodė, kad vykdant minėtas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis areštavo ir aprašė 1,73 ha žemės sklypą ( - ), kurio rinkos vertė yra 990 618 Lt, t. y. areštuota turto žymiai daugiau, nei prašoma priteisti. Šis žemės sklypas nėra ginčo objektas, jo areštas trukdo atsakovui vykdyti veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto projektų vystymu. Sandoris, kuriuo atsakovo UAB „Rodolphus“ turtas buvo perleistas AB „Amilina“ 2010 m. vasario 11 d. yra atšauktas, todėl išvardytas turtas gali būti areštuotas.
7Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo UAB „Rodolphus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 602 000 Lt, teismas areštavo atsakovų UAB „Rodolphus“ ir UAB „Kavaska“ turtą bendrai 420 200 Lt sumai, tačiau teismas nenurodė areštuoti konkretų turtą. Teismo nutartis vykdė antstolis, kurį pasirinko ieškovas. Antstolis 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė turto aprašą ir areštavo 1,73 ha žemės sklypą ( - ), kurio vidutinė rinkos kaina 2008 m. sausio 28 d. duomenimis buvo 990 618 Lt, antstolis nurodė, kad jo veiksmai gali būti skundžiami. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 675 ir 677 straipsnių nuostatas antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsakovas, gavęs turto aprašą, į antstolį dėl areštuoto turto nesikreipė, jo veiksmų neskundė. Atsakovas iš esmės prašo keisti antstolio sudarytą turto aprašą, nes turtas, kuriam prašoma panaikinti areštą, areštuotas turto aprašu, o ne teismo nutartimi. Todėl teismas padarė išvadą, kad tenkinti atsakovo prašymo nėra pagrindo.
8Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rodolphus“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
91. Atsakovas nekelia klausimo dėl antstolio sudaryto turto aprašo ar jo turinio keitimo, kadangi toks keitimas yra negalimas. Atsakovas prašė teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę, t. y. neapibrėžto turto ir piniginių lėšų areštą 420 200 Lt sumai, kita laikinąja apsaugos priemone – konkretaus nekilnojamojo turto areštu. Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalį antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą. Tai reiškia, kad turto areštas taikomas teismo nutartimi, o turto aprašas yra tokios nutarties vykdymo procese antstolio surašomas dokumentas, kuriuo aprašomas konkretus areštuotas turtas. Sudarius turto aprašą, yra laikoma, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įvykdyta, o galimybės keisti jau įvykdytos teismo nutarties vykdymo procese surašyto turto aprašo turinį CPK nenumato. Vadovaujantis CPK 146 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra teismo, o ne antstolio, kompetencija.
102. Lietuvos apeliacinis teismas yra išnagrinėjęs ne vieną ginčą, kuriame pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas areštas neapibrėžtam turtui, antstolis aprašo konkretų skolininko turtą, o vėliau skolininkas kreipiasi į teismą su prašymu pakeisti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitus konkrečius nekilnojamuosius daiktus.
113. Teismo argumentas, kad atsakovas, gavęs turto aprašą, į antstolį dėl areštuoto turto nesikreipė ir jo veiksmų neskundė, neturi reikšmės prašymo pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis išsprendimui. Be to, atsakovas neturėjo pagrindo skųsti antstolio veiksmų, nes turto aprašo sudarymo dieną atsakovas jokio kito turto, kuris galėtų būti aprašytas, neturėjo. Tik 2010 m. vasario 11 d. atsakovas, nutraukęs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, įgijo teisę laisvai disponuoti kitu nekilnojamuoju turtu, kurį ir prašo areštuoti.
124. Būtinybę keisti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų reikalavimų išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą įgyvendinimas. Nagrinėjamoje byloje areštuotas žemės sklypas reikalingas atsakovo nekilnojamojo turto projekto vystymo veiklai vykdyti. Šio žemės sklypo areštas riboja atsakovo galimybę verstis pagrindine veikla ir kelia grėsmę nuostoliams atsirasti. Areštuotas žemės sklypas nėra ginčo objektas.
135. Teismo nutartimi areštuoto turto bendra vertė yra 420 200 Lt, tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti suma sudaro 420 000 Lt. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydis (mastas) viršija ieškovo reikalavimo dydį. Be to, areštuoto žemės sklypo rinkos vertė yra 990 618 Lt. Atsakovo siūlomi areštuoti nekilnojamieji daiktai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču.
14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
151. Dėl antstolio vaidmens vykdymo procese. Teismas, priešingai nei antstolis, neturi pareigos ar galimybių kiekvieną kartą atlikti skolininko turto paiešką ir įvertinimą. Todėl būtent antstoliui, o ne teismui, tenka pareiga surasti bei aprašyti atitinkamą skolininko turtą ir jį įvertinti. Pirmosios instancijos teismas pritaikė areštą, nenurodydamas konkretaus turto, todėl ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris turtą surado, aprašė ir įvertino. Atsakovas UAB „Rodolphus“, manydamas, kad antstolis areštavo daugiau turto, nei yra nurodyta teismo nutartyse, galėjo skųsti antstolio veiksmus arba pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Atsakovas į antstolį nesikreipė, nes jo teigimu, neturėjo kito turto, kuris galėtų būti aprašytas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas turėjo dar vieną žemės sklypą Vilniaus raj. Be to, sutartį su AB „Amilina“ atsakovas nutraukė 2010 m. vasario 11 d., tuo metu dar nebuvo suėjęs 20 dienų terminas apskųsti antstolio veiksmus.
162. Dėl būtinybės areštuoti atsakovo nurodytą turtą. Atsakovas teigia, kad areštuotas žemės sklypas reikalingas jo pagrindinei veiklai vykdyti. Tačiau teismas uždraudė areštuotu turtu tik disponuoti, o ne naudotis ar jį valdyti. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo ketinimus areštuotą turtą realiai naudoti ūkinėje komercinėje veikloje, todėl atsakovo argumentai laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Ieškovas pažymi, kad atsakovo prašymams dėl areštuoto žemės sklypo paskirties keitimo, sujungimo, statybos leidimo gavimo ir pan. neprieštarautų bei sutiktų atitinkamai pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau aptariamuoju atveju atsakovas siekia tik visiško sklypo arešto panaikinimo, ieškovo nuomone, su tikslu nedelsiant jį realizuoti.
173. Dėl areštuoto žemės sklypo ir siūlomo areštuoti nekilnojamojo turto verčių. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, aptariamo žemės sklypo vertė yra 990 618 Lt, kuri paskaičiuota 2008 m. sausio 29 d., t. y. prieš krizę nekilnojamojo turto ir finansų rinkose, kai nekilnojamojo turto kainos buvo itin aukštos. Dabartinė žemės sklypo vertė, ieškovo duomenimis, yra 100 000 Lt. Be to, Nekilnojamojo turto registro pateikiama informacija patvirtina, kad šiai dienai žemės sklypų vertės vietovėje, kurioje yra aptariamas sklypas, palyginti su vertėmis 2008 m., yra kritusios daugiau nei 5 kartus. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nepateikė jo siūlomo areštuoti nekilnojamojo turto vertės šiai dienai, išskyrus Nekilnojamojo turto registre pateiktus nekilnojamojo turto vertinimus. Ieškovo manymu, atsakovo siūlomo areštuoti turto realiai nepakaks ieškovo reikalavimams užtikrinti. Remiantis 2009 m. lapkričio 13 d. sutartimi su AB „Amilina“, siūlomas areštuoti turtas perleistas už 320 000 Lt, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis turtas yra vertas 504 000 Lt. Be to, šis turtas yra išnuomotame žemės sklype, kuris valstybine žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad ši nuomos teisė nutraukus minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, vėl priklauso atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas motyvas, jog prašomas areštuoti turtas yra susijęs su ginčo dalyku, nėra teisiškai reikšmingas.
184. Dėl atsakovo UAB „Rodolphus“ sandorių su AB „Amilina“. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad atsakovą UAB „Rodolphus“ ir AB „Amilina“ sieja pakankamai komplikuoti verslo santykiai, todėl yra rizika, jog atsakovui po sutarties su AB „Amilina“ nutraukimo grąžintas nekilnojamasis turtas gali būti tolimesnių ginčų tarp šių asmenų objektu.
19Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kavaska“ prašo skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovo UAB „Rodolphus“ argumentu, jog visų pirma turi būti areštuojami nekilnojamieji daiktai, kurie yra ginčijamo sandorio dalykas. BUAB „Kavaska“ manymu, siekiant pakeisti arešto dalyką jau po to, kai antstolis jau įvykdytą nutartį dėl arešto grąžina teismui, galima kreiptis tik į teismą.
20Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo, atsiliepimo į skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
22Pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Rodolphus“ prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė vieninteliu motyvu, kad teismas nutartimi neareštavo konkretaus atsakovo turto, tai padarė antstolis, todėl atsakovas UAB „Rodolphus“ iš esmės prašo keisti antstolio sudarytą turto aprašą, o ne teismo nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teismo motyvu.
23CPK 675 straipsnio 3 dalis nustato, kad, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka, šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Todėl yra pagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad šiuo atveju turto areštas taikomas teismo nutartimi, o antstolio surašytas turto aprašas yra tokios nutarties vykdymo procese surašomas dokumentas, kuriuo aprašomas konkretus atsakovo areštuotas turtas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apelianto argumentams, kad antstoliui aprašius konkretų atsakovo turtą, yra laikoma, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įvykdyta. Tuo atveju, jeigu po teismo nutarties įvykdymo atsakovas prašo vietoj antstolio aprašyto turto areštuoti kitą atsakovui priklausantį turtą, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, toks prašymas turi būti pateikiamas bylą nagrinėjančiam teismui.
24Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2010 m. sausio 21 d. nutartimis areštavo atsakovų UAB „Rodolphus“ ir UAB „Kavaska“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 420 200 Lt sumai, esantį pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti ir naudotis tretiesiems asmenis, o jo nesant pakankamai – areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, leidžiant iš šių lėšų vykdyti atsiskaitymus su ieškovu (b. l. 2, 9). Teismas nutarčių vykdymą pavedė antstoliui. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo informavo teismą, kad Panevėžio apygardos teismo vykdomasis dokumentas dėl UAB „Rodolphus“ turto arešto yra visiškai įvykdytas (b. l. 10). Iš antstolio sudaryto turto aprašo matyti, kad antstolis aprašė atsakovui UAB „Rodolphus“ priklausantį 1,73 ha žemės sklypą ( - ) (b. l. 15). Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB „Rodolphus“ pagrįstai kreipėsi į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą su prašymu dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, o ne į antstolį. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2009 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-24/2009 pažymėjo, kad nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo klausimai bei atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nėra vienas nuo kito priklausomi.
25Pirmosios instancijos teismas, minėtu vieninteliu motyvu atmetęs atsakovo UAB „Rodolphus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės nenagrinėjo ir nevertino atsakovo prašyme išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų (dėl antstolio aprašyto turto ir atsakovo siūlomo areštuoti turto verčių santykio, aprašyto žemės sklypo reikalingumo atsakovo pagrindiniai veiklai vykdyti, sandorio su AB „Amilina“ nutraukimo fakto, byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio bei ginčo objekto, ieškinio sumos ir kitų aplinkybių, reikšmingų tinkamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, siekiant realiai užtikrinti pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju).
26Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neteisingai taikė procesinės teisės normas ir dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi klausimo esmė liko neatskleista, o pagal byloje pateiktus įrodymus jo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Nutarė
28Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.