Byla 2A-178-104/2013
Dėl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant apeliantui V. Z., apelianto atstovui advokatui Daliui Boreikai, ieškovei V. P., viešame teismo posėdyje žodine apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. Z. dėl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę byla,

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, esančių Širvintų rajone, Vileikiškių kaime, savininkai. Ieškovei ir jos sutuoktiniui S. P. nuosavybės teise priklauso 0,4944 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), įsiterpęs tarp atsakovui grąžintų žemės sklypų. Iš vakarinės pusės ieškovės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu sklypu, individualios įmonės „Tikslūs matavimai“ parengtame plane pažymėtu žyma Nr. 1051

5Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 1051, kelio servitutą nuo kelio Vileikiškiai-Užušiliai iki lauko rūsio, nustatyti kanalizacijos trasos servitutą atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 1051, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos ir jos sutuoktinio S. P. nuosavybės teise valdomame 49,44 arų žemės sklype be gyvenamojo namo yra ir ūkiniai pastatai, taip pat vietinė lauko kanalizacija. Iš vakarinės sklypo pusės yra atsakovo žemės sklypas 1051, o iš rytinės pusės atsakovo žemės sklypas 1054. Atsakovui nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę ir formuojant jam žemės sklypą 1051, nebuvo nustatytas kelio servitutas ir ieškovų kanalizacijos trasos, esančios atsakovo žemės sklype, servitutas. Iki atkuriant atsakovui nuosavybes teisę į žemę, ieškovai naudojosi atsakovo žemės sklype įrengta aikštele ir ja patekdavo į savo kiemą, rūsį, taip pat privažiuodavo prie kanalizacijos šulinio ir kanalizacijos trasos. Atsakovas kurį laiką netrukdė naudotis nusistovėjusia tvarka, tačiau 2004 metais įvažiavimą užtvėrė ir neleidžia juo naudotis. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri pripažino, kad servitutas reikalingas, tačiau atsakovas nesutinka, kad būtų nustatytas servitutas. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negali patekti į savo namų valdą, privažiuoti prie rūsio, taip pat aptarnauti kanalizacijos trasos, kuri yra užsikimšusi ir kurią reikia remontuoti.

6Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

72008 m. gegužės 22 d. ieškovė V. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes ieškovė nurodė tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 89-9561 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje piliečiui V. Z. nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą, taip pat tai, kad 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą vakarinėje dalyje ir kelias iki rūsio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės prašymą atnaujinti procesą atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad spręsdami proceso atnaujinimo klausimą žemesnės instancijos teismai nesiaiškino, ar ieškovė turi galimybę tinkamai aptarnauti atsakovo žemės sklype esančius savo kanalizacijos tinklus nesinaudojant atsakovo sklypo dalimi, be to, teismai nesiaiškino, ar be ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto jai būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypą naudoti pagal paskirtį.

82010 m. gegužės 11 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas tenkino V. P. prašymą ir atnaujino procesą šioje civilinėje byloje.

9Nagrinėjant bylą atnaujintame procese, ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Atsakovas V. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, plane pažymėtas 1051, yra jo nuosavybė ir jis turi teisę ieškovei neleisti juo naudotis. Nustatyti servitutus jo nuosavybės teise valdomame sklype nėra būtinybės. Ieškovė naudojasi kitais dviem įvažiavimais į savo sklypą, taip pat netrukdomai naudojasi lauko rūsiu. Tai, kad nustačius atsakovo sklype servitutą, ieškovei bus patogiau naudotis rūsiu, nėra pakankamas pagrindas servitutui nustatyti. Be to, byloje pateiktas servitutinis planas nepasirašytas žemės savininko S. P. ir nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nėra įrodyta, kad kanalizacija priklauso V. P. ir yra įrengta teisėtai. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ pasiūlymo matyti, kad visas komunikacijas galima išdėstyti ir ieškovės sklype, todėl ieškovė turėtų jas iš atsakovo sklypo iškelti. Pateiktame servituto plane kalbama tik apie kelio servitutą, kas rodo, jog ieškovė nori pasidaryti trečią įvažiavimą į savo kiemą. Nustačius servitutą atsakovo sklype, reikėtų spręsti nuostolių atlyginimo klausimą.

10Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atsakovui yra atkurta nuosavybės teisė natūra į dalį laisvos žemės Vileikiškių kaime, Širvintų rajone. Iki nuosavybės teisių atsakovui atkūrimo ieškovė turėjo įvažiavimą į savo namų valdą per atsakovo sklypą 1051, taip pat šiame atsakovo sklype yra ieškovų kanalizacijos dalis. Trečiojo asmens atstovas iš esmės pripažino, kad atsakovo sklype turi būti nustatyta apsauginė zona ar servitutas kanalizacijai aptarnauti.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu (3t., b.l. 170) panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą, V. P. ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame Širvintų rajone, Vileikiškių kaime Nr. 1051, kadastrinis Nr. ( - ), servitutus: kelio servitutą, kuris suteikia teisę privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rūsio, taip pat kanalizacijos trasos servitutą, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype ir jomis netrukdomai naudotis pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. individualios įmonės „Tikslūs matavimai“ parengtą planą. Teismas taip pat priteisė iš V. Z. V. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 2 775 Lt sumokėtų atsakovui bylinėjimosi išlaidų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis. Priteisė iš V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 83,18 Lt (40 Lt Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir 43,18 Lt Širvintų rajono apylinkės teisme).

13Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.126 straipsnio 1 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei priklausančiame gyvenamajame name yra įrengtas vietinis nuotekų šalinimas. Iš žemės sklypo plano matyti, kad vietinė nuotekų šalinimo kanalizacija yra įrengta ieškovės žemės sklype, tačiau dalis nuo kanalizacijos šulinio einančio vamzdyno link išsiurbimo duobės yra atsakovo žemės sklype 1051. 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu atkūrus nuosavybės teisę į žemę ir suformavus žemės sklypą 1051, jame nebuvo nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų įrenginių apsaugos zona, taip pat nebuvo nustatytas servitutas kanalizacijos trasai aptarnauti. Buitinės kanalizacijos išleistuvo techninės būklės nustatymo aktu, liudytojo V. N. parodymais nustatyta, kad šiuo metu kanalizacija yra užsikimšusi ir ją būtina taisyti, o kad tai būtų galima padaryti, reikia prie jos privažiuoti. Ieškovės lauko rūsio durys remiasi į atsakovo žemės sklypą, todėl ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, ieškovė naudotis lauko rūsiu gali tik per atsakovo žemės sklypą. Iš 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad palei ieškovės žemės sklypą iš vakarinės jo pusės atsakovo sklype buvo įrengtas įvažiavimas prie kanalizacijos trasos ir lauko rūsio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad servituto nustatymas atsakovo sklype yra būtinas, nes ieškovė negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos ir naudotis lauko rūsiu, nepasinaudodama atsakovo žemės sklypu. Atsakovo poziciją, kad ieškovė gali kanalizacijos komunikacijas išsikelti ir įsirengti savo sklype, teismas laikė nepagrįsta ir nurodė, kad atsakovo pateiktos UAB „Širvintų vandenys“ sąmatos patvirtina darbų kainas, IĮ „Tikslūs matavimai“ planas pasiūlo variantą, tačiau neįrodo, kad yra galimybė tinklus ir komunikacijas išmontuoti ir iškelti. Apžiūrėjus vietoje, nustatyta, kad siūlomoje išsiurbimo duobę įrengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškinio patenkinimas iš esmės pažeis atsakovo nuosavybės teisės sudėtines dalis, t. y. teisę naudotis, valdyti žemę ar ja disponuoti. Atsakovas savo žemės sklypą 1051 taip pat naudoja įvažiavimui į savo namus. Ieškovei kelio kanalizacijai aptarnauti reikia tik kai kanalizacija sugenda, patekti į lauko rūsį, kad susivežti derlių, daugiausia rudenį ir pavasarį.

14Ieškovės prašymą nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į jos sklypą pirmosios instancijos teismas atmetė ir nurodė, kad, nors iš 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad atsakovo sklypo rytinėje pusėje ieškovė buvo įsirengusi ir įvažiavimą į savo sklypą, tačiau šiuo metu ieškovė naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sąnaudomis patekti į savo sklypą ir juo naudotis. Tai rodo, kad ieškovė pasinaudojo kita įmanoma galimybe ir yra išsprendusi patekimo į žemės sklypą klausimą. CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, jog servituto suteikiama teisė turi būti įgyvendinama taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui. Ieškovė neįrodė kelio servituto būtinumo trečiam įvažiavimui į jos žemės sklypą.

15Dėl šio sprendimo atsakovas V. Z. padavė apeliacinį skundą (3t., b.l. 173). Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (3t., b.l. 215) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas kelio servitutas, ir šį reikalavimą atmetė; panaikino sprendimo dalį, kuria nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, ir grąžino šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (4t b.l. 40) paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, o nutarties dalį, kuria panaikinta Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalis dėl nustatyto kanalizacijos trasos servituto, ir šis klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikino ir perdavė bylos dalį dėl kanalizacijos trasos servituto nustatymo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, kad atsakovo sklype yra nedidelė kanalizacijos trasos vamzdyno dalis, išsidėsčiusi netoli ieškovės ir atsakovų sklypo ribos, kad vamzdynas prasideda ir baigiasi ieškovės žemės sklype. Byloje konstatuota, kad atsakovo žemės sklypui 1051 vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona įstatymų nustatyta tvarka nustatyta nebuvo. Tokia situacija yra pagrindas nustatyti servitutą atsakovo žemės sklypui, nes normaliomis sąnaudomis viešpataujančiojo daikto naudojimas pagal paskirtį ir priežiūra nebūtų įmanomi. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo reikalavimais, darytina išvada, kad, esant poreikiui atlikti vamzdyno remonto ir priežiūros darbus, prie atsakovo sklype esančios jo dalies gali būti prieinama (privažiuojama) nuo ieškovės sklypo pusės.

17Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad IĮ „Tikslūs matavimai“ 2010 m. rugpjūčio 5 d. plane fekalinės kanalizacijos trasa pažymėta santrumpa KF. Byloje nenustatyta, kokio pločio ir ilgio žemės ruožas reikalingas vamzdynui aptarnauti – atlikti jo remonto, tačiau bylos daliai dėl kanalizacijos trasos servituto išnagrinėti nėra būtina rengti naujo servituto plano, užtenka nustatyti, kokio pločio ir ilgio žemės ruožas reikalingas vamzdynui aptarnauti, siekiant sukonkretinti nustatomo servituto turinį, procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti žemės sklypo plano, pagal kurį servitutas nustatomas, identifikavimo duomenys, nuoroda, iš kurios pusės turi būti prieinama (privažiuojama) prie vamzdyno, esant poreikiui atlikti jo remonto ir priežiūros darbus, taip pat nustatomų apribojimų ribos ir plotas. Be to, procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi būti nuorodų į viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkus, nes servitutas yra daiktinė teisė, kuri nesietina su daiktų savininkais (CK 4.111 straipsnio 2 dalis).

18Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovo V. Z. apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas iš dalies, t.y. t.y. turi būti nagrinėjami tik skundo argumentai dėl kanalizacijos trasos servituto nustatymo.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211) Aplinkybė, jog asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pabrėžęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis yra objektyviai būtinas. Servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-496/2005). Sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, nebuvo išpildyta –kanalizacijos trasos aptarnavimas galimas be įsikišimo į atsakovo sklypą; šiltnamis ir požeminis rūsys, būdami nesudėtingi statiniai, esantys šalia atsakovo žemės sklypo, neduoda pagrindo išvadai, jog jais naudotis galima tik per atsakovo žemės sklypą; sklypai atskirti vieline tvora ir nėra požymių, kad šiais objektais buvo naudotasi per atsakovo sklypą. Ieškovei būtų patogiau naudotis įvažiavimu į savo sklypą iš vakarinės pusės, bet jo būtinumas nėra akivaizdus ir ieškovės nebuvo įrodytas;

222) IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas servitutinis planas negalėjo būti tvirtinamas teismine tvarka, nes neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 15 ir 16 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. jame nėra pamatuoti ir pažymėti statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai, planas nėra pasirašytas plano užsakovo S. P. ar jo įgaliotos atstovės V. P., planas nėra suderintas su derinančia institucija – Nacionaline žemės tarnyba. Nors teismo sprendime yra nurodyta, kad nustatomi servitutai V. Z. žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), tačiau akivaizdu, kad IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtame plane pateiktas ne V. Z. sklypo planas, o S. P. žemės sklypo planas, kadastrinis Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėja, žemės sklypo planas turėjo būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriumi ir tik po to galėjo būti svarstomas ir tvirtinamas teisme. Ieškovas nesikreipė į derinančią instituciją su prašymu suderinti planą, o be suderinimo planas negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

233) Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo atveju būtų netikslinga nustatyti servitutą, bet ieškovė turėtų kreiptis dėl apsaugos zonos nustatymo – taigi, Nacionalinės žemės tarnyba prieštarauja IĮ „Tikslūs matavimai“ parengto plano derinimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė iš esmės pripažįsta, kad turi būti nustatytas servitutas kanalizacijai aptarnauti, nors atstovė aiškiai patvirtino teismui, kad ieškovė turėtų kreiptis ne dėl servituto nustatymo, o dėl apsaugos zonos nustatymo;

244) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė naudotis lauko rūsiu gali tik per atsakovo žemės sklypą, motyvavo 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenimis. Teismo išvada, kad ieškovės lauko rūsio durys remiasi į atsakovo žemės sklypą ir ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, neatitinka tikrovės ir nebuvo konstatuota atliekant apžiūrą vietoje. Ieškovės rūsys yra jos sklype, o rūsio durys atsidaro ir tam netrukdo netgi sklypus skirianti tvora, todėl ieškovė turi laisvą priėjimą prie rūsio iš visų pusių. Apžiūros vietoje metu teismas nebuvo priėjęs prie rūsio durų, todėl teismo motyvas, kad ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ ir IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtuose ieškovų žemės sklypo planuose nurodyta, kad rūsio pastatas yra apie kelis metrus nutolęs nuo V. Z. žemės sklypo. Be to, V. P. teisminio nagrinėjimo metu pati nurodė, kad šiuo metu naudojasi rūsiu ne per V. Z. žemės sklypą. Taigi ieškovė reikalauja tik patogesnio priėjimo prie rūsio, ir nėra būtinumo nustatyti kelio servitutą;

255) 2008 m. birželio 13 d. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius pateikė teismui S. P. asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų abrisus, parengtus 1995 m. vasario 1 d., kuriuose „parodytas 30 m ilgio, 6 m pločio vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą vakarinėje sklypo dalyje ir 31 m ilgio, 3 m pločio privažiavimas prie rūsio“. Pasak ieškovės V. P., tai yra įrodymas, kad šis įvažiavimas, o tuo pačiu ir kelio servitutas yra būtinas. Tačiau abrisas yra lauko matavimo brėžinys, preliminarus žemės sklypo planas, atliekamas žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje metu, ir tai yra tik pagalbinė, preliminari priemonė žemės sklypo kadastrinių matavimų procese žemės sklypo kadastriniams duomenims nustatyti. Ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti 1998 m. balandžio 15 d., vadovaujantis visais surinktais kadastriniais duomenimis, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Abrise (preliminariame žemės sklypo plane) nurodytų duomenų neatitikimas su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis šiuo atveju negali būti pagrindas teigti, kad reikia vadovautis abrise nurodytomis aplinkybėmis;

266) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovės sklype esantis inžinerinis įrenginys – požeminė kanalizacija, nėra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys, nuosavybės teise priklausantis S. P.. Neaišku, ar požeminė kanalizacija nuosavybės teise priklauso S. P., ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai išsidėsčiusi atsakovo V. Z. žemės sklype, įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų, ar dėl nesandarios kanalizacijos ir netinkamo nuotekų šalinimo iš išgriebimo duobės nėra teršiama gamta ir daroma žala V. Z. sklypui. Teisės aktuose yra nustatyti minimalūs atstumai nuo išgriebimo duobių. Šie atstumai priklauso nuo nuotekų šalinimo į išgriebimo duobę būdo ir nuotekų tvarkymo būdo. Išgriebimo duobė turi būti įrengta kaip nelaidus vandeniui nuotekų kaupimo rezervuaras, į kurį suteka buitiniai nutekamieji vandenys ir specialiu transportu išsiurbiamas bei išvežamas rezervuaro turinys. S. P. kanalizacijos trasa negali būti eksploatuojama ir remontuojama neparengus jokios projektinės dokumentacijos, ši kanalizacija be dokumentacijos iš viso negalėtų būti registruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys;

277) pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus, patvirtinančius, kad ieškovai gali kanalizacijos komunikacijas įsirengti savo sklype. V. Z. prašymu IĮ „Tikslūs matavimai“ 2010 m. rugsėjo 21 d. parengtame plane aiškiai matosi, kad yra visos sąlygos ieškovams įsirengti kanalizacijos trasą nuo šulinio iki siūlomos išsiurbimo duobės savo sklype. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas pateikė teismui dvi UAB „Širvintų vandenys“ parengtas sąmatas. UAB „Širvintų vandenys“ vyriausiasis inžinierius atliko skaičiavimus ir parengė pirmąją sąmatą senos kanalizacijos trasos išmontavimui ir naujos paklojimui jos vietoje (suma – 3 640,03 Lt) ir antrąją sąmatą naujos kanalizacijos trasos ir išsiurbimo duobės sumontavimui ieškovų sklype, neapsunkinant atsakovo sklypo (suma – 2 243,38 Lt). Akcentuotina, kad 2010 m. vasario 18 d. buitinės kanalizacijos išleistuvo techninės būklės nustatymo akte nurodyta, kad normaliam išleistuvo (kiemo nuotakyno) funkcionavimui būtinas vamzdyno asbocementinių vamzdžių renovavimas pakeičiant jį PVC ar kitais moviniais vamzdžiais. V. N. šiame akte nurodė, kad reikia iškasti tranšėją iki gylio, kuriame paklotas senas vamzdynas, ir vietoj jo pakloti naują. Teismo posėdyje V. N. nurodė, kad be naujo vamzdyno paklojimo toje pačioje vietoje, gali būti ir kitų sprendimų. Atsižvelgiant į šią V. N. išvadą kartu su UAB „Širvintų vandenys“ parengtomis sąmatomis bei 2010 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros privalomuoju nurodymu Nr. VR 10.2-10-10 akivaizdu, kad ieškovei yra daug racionaliau, pigiau ir greičiau įsirengti naują kanalizacijos trasą savo sklype, tačiau ji, piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į teismą, siekia bet kokia kaina įsirengti komunikacijas atsakovo sklype ir įgyti trečiąjį įvažiavimą į savo sklypą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apžiūrėjus vietoje nustatyta, jog siūlomoje išsiurbimo duobę įrengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai, prieštarauja teismo sprendimu patvirtinto 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ parengto plano duomenims. Šiame plane, kuris buvo parengtas pagal VĮ „Registrų centras“ turimus tikslius šio sklypo kadastrinius matavimus, siūlomoje įrengti išsiurbimo duobės vietoje nėra jokių skysto kuro talpų ar kitų statinių. Be to, ieškovų namų valdos sklypas yra 0,4944 ha dydžio, kas laikytina didele namų valda, todėl ieškovai turi visas galimybes šioje valdoje įsirengti kanalizacijos trasą ir išsiurbimo duobę;

288) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė byloje argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškinio patenkinimas iš esmės pažeis atsakovo nuosavybės teisės sudėtines dalis, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Į žemės sklypą, kaip tarnaujantįjį svetimą daiktą, teismo sprendimu gali būti nustatomas servitutas, jeigu jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Jeigu privatiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai ir komunikacijos buvo nutiesti ar išdėstyti valstybės valdytame žemės sklype, kuris vėliau buvo perduotas atkuriant nuosavybės teises, tai tinklų ir komunikacijų savininko reikalavimu gali būti nustatytas servitutas, nesant galimybės tinklus ir komunikacijas išmontuoti, iškelti ar kitaip pašalinti. Nagrinėjamoje byloje yra visos galimybės išmontuoti S. ir V. P. kanalizacijos trasą arba, nieko neišmontuojant, įsirengti naują trasą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti būtinumą nustatyti servitutą. S. ir V. P. elgėsi nerūpestingai, savo rizika įsirengdami kanalizacijos trasą valstybinėje žemėje, kurioje nuosavybės teisę į žemės sklypą vėliau atgavo V. Z.;

299) Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Pirmosios instancijos teismo sprendimu servitutas nustatytas nesilaikant šių reikalavimų, nes V. P. servituto plano (schemos) su tokiais duomenimis nepateikė, o teismas to nepareikalavo ir sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakė. Teismo sprendimu negalėjo būti tvirtinamas servitutas pagal planą, kurio užsakovas nėra pasirašęs, o rengėjas nenurodytas, nėra plano numerio ir suderinimo valstybės žemėtvarkos institucijose datos, taigi trūksta esminių šio dokumento identifikavimo duomenų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje negalėjo pasisakyti dėl kanalizacijos trasos servituto, nes 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ servituto plane yra pažymėtas tik kelio servitutas. Servituto plane (schemoje) nėra pažymėtas tarnaujantysis daiktas – atsakovo V. Z. žemės sklypas, nenurodyta šio sklypo lokalizacija, ribos, todėl teismas negalėjo nustatyti servituto plane nepažymėtam atsakovo V. Z. sklypui;

3010) Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi savininko nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų situacijos sprendimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nors atsakovo atstovas 2010 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad teismas turėtų nuspręsti servituto atlyginimo klausimą (CK 4.129 straipsnis) ir netgi nurodė atlyginimo ir kompensacijos dydžius ir jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau teismas ignoravo šį prašymą. Atsakovo manymu, materialiosios teisės normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, būtinumu užtikrinti išsamų didelės apimties tyrimą, o dėl to būtų pagrįsta užtikrinti bylos šalių teisę į apeliaciją;

3111) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš V. Z. V. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtas atsakovui bylinėjimosi išlaidas pagal panaikintas teismo nutartis, taip pat priteisė iš V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismo sprendimu ieškinys patenkintas nevisiškai, galima teigti, kad 50 procentų, todėl nepagrįstai viso bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010 m. spalio 19 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ignoruojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties išvados dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę, ieškovės gyvenamojo namo kanalizacijos trasos dalis liko V. Z. žemėje, o lauko rūsio įėjimo laiptai atsirėmė į V. Z. žemę, tuo buvo pažeistos V. ir S. P. teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad papildomai pateiktas 2009 m. liepos 7 d. parengtas namų valdos planas patvirtina, kad dalis pareiškėjai priklausančios kanalizacijos trasos yra atsakovo žemės sklype, ir ši aplinkybė gali turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirti ir nurodė, kad teismai neišsiaiškino, kaip dažnai reikia aptarnauti ieškovės kanalizacijos tinklus, esančius atsakovo sklypo dalyje. Jei pareiškėja negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos, tai atsisakymas nustatyti kanalizacijos trasos servitutą yra racionaliai nepagrįstas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenys rodo, jog ieškovė buvo įsirengusį įvažiavimą į savo sklypą rytinėje atsakovo žemės sklypo pusėje, ir teismai turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Apeliantas savo skundą argumentuoja ne šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, o 2007 m. teismų padarytomis išvadomis. Šios išvados buvo padarytos netiriant naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teismams pažeidus CPK 177, 179, 182, 183, 185 ir 187 straipsnių reikalavimus, todėl jomis negalima vadovautis. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendime rėmėsi žodiniais V. Z. paaiškinimais, kad ieškovės statiniai yra nesudėtingi. Teismas ignoravo ieškovės paaiškinimus bei objektyvų rašytinį įrodymą – Nekilnojamo turto registro išrašą apie įregistruotus pastatus. Šiltnamis yra 60 m ploto su betoniniais pamatais, viduje išvedžioti 100 mm storio metaliniai šildymo vamzdžiai. Šiltnamis yra kapitalinis statinys, kurio vertė 11 000 Lt ir jo nuvertimas sukeltų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų. Vilniaus apygardos teismo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 26 d. nutartyje nurodė, kad teismai turėjo išsiaiškinti, ar be prašomo nustatyti kelio servituto V. P. būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypą naudoti pagal paskirtį. Teismai 2007 m. nenurodė, kokiu būdu trasą galima aptarnauti, jeigu ji yra už 2 m nuo S. P. sklypo ribos. Požeminis rūsys yra už 2 m nuo V. Z. sklypo ribos. Požeminių laiptų aikštelė yra ties V. Z. sklypu, todėl privažiavimas įmanomas tik buvusiu keliu, kuris neteisėtai grąžintas V. Z.. Apeliantas teigia, kad ieškovė gali patekti į lauko rūsį iš savo sklypo, tačiau apžiūros vietoje metu ieškovė paaiškino, kad prie rūsio gali prieiti iš kitos pusės, tačiau privažiuoti iš tos pusės neįmanoma. Ieškovė su šeima lauko rūsyje laiko daržoves, todėl žemės ūkio technikos privažiavimas būtinas suvežti derliui ir pavasarį išvežti sėklas.

33Apeliantas teigia, kad S. P. sklype esantis inžinerinis įrenginys nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau 2010 m. gegužės 25 d. VĮ Registrų centras ieškovei pateikė išrašą apie registruotą S. P. turtą ir pažymėjo, kad yra vietinis nuotekų šalinimas. Seniems namams kanalizacijos trasų registravimas buvo atliekamas kartu su namu kaip namo priklausinys. Apeliantas teigia, kad ieškovė gali įsirengti naują kanalizaciją jos sklype, tačiau jo siūlomoje vietoje yra užkasta 4 m3 statinė supilti skystam kurui namui šildyti ir nutiestas vamzdis į namą (tai matėsi apžiūros vietoje metu). 2010 m. balandžio 12 d. Širvintų rajono aplinkos apsaugos departamentas privalomuoju nurodymu Nr. VR 102-10.10 nepatvirtino, kad ieškovams reikia įrengti naują kanalizaciją ir naują išgriebimo duobę, bet nurodė sutvarkyti seną, nenaudojamą, likusią nuo kolūkio laikų išgriebimo duobę. Šis privalomas nurodymas buvo įvykdytas.

34Ieškovės pateiktas nenuginčytas įrodymas, kad gyvenamojo namo kanalizacijos trasą būtina remontuoti – tai kvalifikuoto specialisto V. N. 2010 m. vasario 18 d. išvada „Dėl buitinės kanalizacijos išleistuvo techninio stovio“, kurioje nurodyta, kad S. P. gyvenamojo namo buitinio nuotakyno, kurio dalis yra kaimyniniame sklype, aptarnavimo ir renovavimo darbams atlikti bei technikos privažiavimui reiktų numatyti per kaimyninį sklypą iki nuotakyno bei nuotakyno dalies, esančios kaimyniniame sklype, servitutus. Kelio servitutu ieškovė naudotųsi tik remontuojant kanalizacijos trasą, tikėtina, kad ne daugiau kaip vieną ar du kartus per metus, o kelio servitutu privažiuoti prie savo lauko rūsio – tik kelis kartus rudenį, t. y. suvežti derlių, ir vieną-du kartus pavasarį – išvalyti rūsį ir paruošti sezonui, todėl kelio servitutas nesuteiks atsakovui didelių nepatogumų. Kadangi V. Z. atkūrus nuosavybės teisę į žemę, bendrai naudojamas kelias liko jo žemėje, V. ir S. P. savo lėšomis įrengė privažiavimą prie namų iš vakarinės pusės, kuriuo ir naudojasi, bet juo negalima privažiuoti prie kanalizacijos, įrengtos dar 1980 m., dalies, esančios V. Z. žemėje. Ieškovė neturi nei lėšų kanalizacijos trasos perkėlimui, nei vietos savo žemės sklype, kuriame galėtų įrengti perkeltą kanalizaciją.

35Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. įpareigojo ieškovę pateikti servitutinį planą su faktinėmis sklypo ribomis, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Tikslūs matavimai“ dėl servitutinio plano parengimo. Matininkas A. S. pasinaudojo 2008 m. sausio mėn. UAB „Matininkų konsultacijos biuras“ parengtu planu, kuris yra užregistruotas VĮ Registrų centre su savininko S. P., žemėtvarkos skyriaus vedėjo, teritorijos planavimo specialistų parašais. Sklypo ribos pažymėtos kadastrų žemėlapyje. Servitutinis planas registrų nebus tvirtinamas, nes jis užregistruotas ir patvirtintas 2009 m., o servitutai V. Z. sklype bus įrašyti remiantis teismo sprendimu.

36Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidė nei materialinių, nei proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Tretysis asmuo nesutiko su atsakovo teiginiais, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas planas negalėjo būti tvirtinamas teisme, nes jis neatitinka teisės aktuose jam keliamų reikalavimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 16.5 punktu, kadastrinių matavimų planai yra derinami trečiojo asmens. Šiuo atveju buvo parengtas ir teisme nagrinėjamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plano pagrindu parengtas servitutų vietos nustatymo projektas pagal vienos iš šalių prašymą. Šis projektas su trečiuoju asmeniu nederinamas, nes nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai to nenumato.

37Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39Dėl kanalizacijos trasos servituto

40Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemės sklype nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype. Servitutas nustatytas pagal UAB „Tikslūs matavimai“ parengtą planą (b.l. 128, t. 3).

41Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111straipsnio 1 dalis). Servitutas gali būti nustatomas tiek šalių susitarimu, tiek be tarnaujančiojo daikto savininko valios – teismo sprendimu. Kadangi servituto nustatymu ribojama tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisė, servituto nustatymas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kurios, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali būti imamasi tik esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) jeigu savininkai nesusitaria, ir 2) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą ( Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Kita vertus, įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutą būtų įrodyta, jog jo nenustačius daikto apskritai nebūtų galima naudoti. Servituto nustatymą įstatymas sieja su negalimumu daiktą naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Sąvoka „normalios sąnaudos“ yra vertinamoji ir apie jos egzistavimą sprendžiama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Iš paminėtos sąlygos taip pat akivaizdu, jog vertinant servituto nustatymo būtinybę turi būti atsižvelgiama į įprastinę viešpataujančiojo daikto naudojimo paskirtį, o ne į jo naudojimo ypatumus, sąlygotus konkretaus savininko valios.

43Byloje minėtais procesiniais sprendimais - Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (3t., b.l. 215) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (4t b.l. 40) konstatuota, kad kanalizacijos trasos servitutas yra būtinas, todėl yra pagrindas nustatyti servitutą atsakovo žemės sklypui, nes normaliomis sąnaudomis viešpataujančiojo daikto naudojimas pagal paskirtį ir priežiūra nebūtų įmanomi. Tačiau neginčitinai nustatyta, kad ieškovės pateiktas UAB „Tikslūs matavimai“ parengtas planas nenurodo, kokio pločio ir ilgio žemės ruožas reikalingas vamzdynui aptarnauti, todėl siekiant sukonkretinti nustatomo servituto turinį, būtina nustatyti, kokio pločio ir ilgio žemės ruožas reikalingas vamzdynui aptarnauti. Vykdant kasacinio teismo nurodymus, ieškovė pateikė IĮ „Tikslūs matavimai“ patikslintą 2013-04-29 planą, iš kurio matyti, kad fekalinės kanalizacijos trasos pažymėtos santrumpa KF suprojektuoto servituto plotas yra 353 kv. m. – servituto didžiausias plotas yra 6, 04 m., vakarinės kraštinės ilgis yra 65, 62 m., rytinės – 68, 42 m. šiaurinės 3,96 m. pietinės 6, 04 m. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

44Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis planas atitinka teisės aktų reikalavimus, jis suorientuotas į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus, atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumą, suprojektuoti tik tokie ir tokios apimties ir dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, turint omeny, kad ieškovei teks remontuoti trasą ir keisti trūkusius vamzdžius, Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad prie atsakovo sklype esančios kanalizacijos dalies gali būti prieinama (privažiuojama) nuo ieškovės sklypo pusės. Ieškovė teigia, kad tai neįmanoma padaryti dėl augančių medžių, atsakovas nurodytos aplinkybės nepaneigia, todėl atsižvelgiant į nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad, esant poreikiui atlikti vamzdyno remonto ir priežiūros darbus, prie atsakovo sklype esančios jo dalies gali būti prieinama (privažiuojama) prie kanalizacijos trasos (IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos santrumpa KF) nuo Užušilio gatvės pusės. Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo žemės sklype kanalizacijos trasos servituto nustatymo tenkinamas ir servitutas nustatomas pagal minėtą planą, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas.

45Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą servitutą nepagrįstai nevertino fakto, kad ieškovės sklype esantis inžinerinis įrenginys – požeminė kanalizacija, nėra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, be to, neaišku, ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai išsidėsčiusi atsakovo V. Z. žemės sklype, įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas neįrodė, kad tokio pobūdžio įrenginys turi būti privalomai registruojamas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas, kurio priklausinys yra paminėta trasa, pastatytas 1982 metais (b.l. 92, t. 3), t.y. dar iki Nekilnojamojo turto registro sistemos sukūrimo. Vietinė nuotėkų šalinimo sistema yra nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, priklausinys, todėl jos egzistavimui patvirtinti pakankamas įrašas apie tokios sistemos egzistavimą pagrindinio daikto registro duomenų byloje. Be to, nekilnojamojo daikto registracija viešajame registre atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją ir nėra siejama su nuosavybės teisės atsiradimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka spręsti, kad ieškovei priklausančiame gyvenamajame name yra įrengta vietinė nuotėkų šalinimo sistema, kuri, kaip gyvenamojo namo priklausinys, priklauso ieškovei, o šios sistemos vamzdyno dalis patenka į atsakovo sklypo ribas.

46Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ieškovės kanalizacijos trasa įrengta neteisėtai ar neatitinka teisės aktų reikalavimų. Civilinių teisinių santykių subjektų veiksmų neteisėtumas pagal įstatymą nėra preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti atitinkamų ieškovės veiksmų, įsirengiant vietinę nuotėkų šalinimo sistemą, neteisėtumą, tenka atsakovui. Be to, jei ieškovė ateityje būtų atsakingų institucijų įpareigota pašalinti šiuo metu atsakovo sklype išsidėsčiusią kanalizacijos trasą, teismo nustatytas servitutas pasibaigtų (CK 4.133 straipsnis), taigi apelianto prielaida, kad ieškovės kanalizacijos trasa galbūt įrengta neteisėtai, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti svarstyti servituto nustatymo klausimą.

47Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad kanalizacijos trasos servitutas galėjo būti nustatomas tik tuo atveju, jei byloje būtų neginčijamai nustatyta, kad ieškovė neturi jokios galimybės išmontuoti atsakovo sklype esančią kanalizacijos trasos dalį ir vietinio nuotėkų šalinimo sistemą įsirengti savo sklype. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, kt.). Teismas, spręsdamas servituto nustatymo klausimą yra saistomas ne tik būtinųjų servituto nustatymo sąlygų, bet ir bendros pareigos nustatant civilinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

48Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausanti vietinė nuotėkų šalinimo sistema įrengta valstybei priklausančioje žemėje gerokai anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybė, kaip ankstesnė žemės sklypo savininkė, būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl paminėtos kanalizacijos įrengimo per visą jos egzistavimo laikotarpį. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad paminėta trasa įrengta neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms valstybė, atkurdama nuosavybės teises atsakovui, turėjo išspręsti realiai egzistuojančios kitam asmeniui priklausančios kanalizacijos trasos aptarnavimo klausimą, nustatydama atitinkamą apsaugos zoną, ką iš esmės pirmosios instancijos teisme patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė (b.l. 169, t. 3). Nenustačius atitinkamos apsaugos zonos atkuriant nuosavybės teises, registro duomenų pakeitimas be žemės sklypo savininko (atsakovo) valios tapo įmanomas tik esant atitinkamam teismo sprendimui (b.l. 203, t. 3).

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien turto savininko pasikeitimo faktas negali paneigti ieškovės teisių į ilgą laiką egzistuojantį ir ankstesnio žemės sklypo savininko neginčytą jai priklausantį daiktą, kadangi niekas negali kitam asmeniui perduoti daugiau teisių, nei turi pats. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad į atsakovo sklypo ribas patenka nedidelė kanalizacijos trasos vamzdyno dalis, išsidėsčiusi netoli ieškovės ir atsakovų sklypo ribos. Ieškovės sklypas kryptimi nuo gyvenamojo namo link kanalizacijos duobės yra apstatytas statiniais. Taigi, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, būtinas reikalavimas, kad ieškovė išmontuotų esamą kanalizacijos trasą, nepripažintinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei racionalumo kriterijaus, kuriuo be kita ko nurodė vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje. Be to, atsakovas nagrinėjant bylą nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl įpareigojimo ieškovei iškelti iš jam priklausančio sklypo jai priklausančius kanalizacijos tinklus. Galimybė iškelti kanalizacijos tinklus iš atsakovo sklypo nėra kanalizacijos trasos servituto nustatymo sąlyga, nes tokiu būdu yra sunaikinamas pats daiktas, kuriam naudoti prašoma nustatyti servitutą, taigi teismo galėjo būti iš esmės svarstoma tik esant pareikštam tokio turinio priešieškinio reikalavimui. Atsakovas CPK nustatyta tvarka nepareiškia ir reikalavimų dėl apsauginės zonos nustatymo, todėl šio klausimo teisėjų kolegija nesvarsto. z

50Dėl servituto atlygintinumo

51CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumą. Servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už savininko teisių suvaržymą. (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, civilinėje byloje V Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009).

52Byloje nustatyta, kad atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl servituto atlyginimo, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovo atstovas 2010 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad teismas turėtų nuspręsti servituto atlyginimo klausimą, nurodė atlyginimo ir kompensacijos dydžius ir jų apskaičiavimo kriterijus, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl servituto atlyginimo, nes ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlymu, be to, atsakovo atstovo nurodyti apskaičiavimo kriterijai nebuvo grindžiami teisės aktais.

53Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje. Pradėti svarstyti nuostolių atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme nėra procesinės galimybės, nes CPK 312 str. nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, ieškovė pareiškė, kad ji sutinka atlyginti nuostolius, jeigu atsakovas pareikš protingus reikalavimus.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o antrajai šaliai – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. CPK 79 str. nustato, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas - žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

56Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl apelianto bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš ieškovės V. P. atsakovo V. Z. naudai 133 Lt už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio ir 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis šioje dalyje palikta nepakeista (3t b.l. 228, 4t. b.l. 48).

57Teisėjų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir padariusi išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl kanalizacijos trasos servituto tenkinamas, laikoma, kad sprendimas priimtas apeliantui (atsakovui) nenaudai, todėl atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme turėtos papildomos bylinėjimosi išlaidos (4t., b.l. 117-118) iš ieškovės nepriteistinos.

58Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1300 atstovavimo išlaidų (3t., b.l. 205), kadangi vienas iš dviejų ieškovės reikalavimas patenkintas, laikoma, kad iš atsakovo jos turėtos išlaidos priteistinos per pusę t.y. 650 Lt atstovavimo išlaidų. Nors ieškovė turėjo išlaidų už servitutinio plano pakeitimą, tačiau kolegija šių išlaidų iš atsakovo nepriteisia, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Sprendimo priėmimui ieškovė privalėjo pateikti tinkamai paruoštą planą, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės planas nebuvo tinkamai paruoštas ir dėl to negalėjo būti patvirtintas teismo sprendimu. Ieškovė daug kartų planą tikslino ir savo iniciatyva, todėl savo išlaidas turi prisiimti sau. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovė taip pat turėjo 1639 Lt išlaidų paduodant kasacinę skundą, t.y. 132 Lt žyminio mokesčio ir 1400 Lt atstovavimo išlaidų ( 4t., b.l. 1, 11). pusę jos išlaidų t.y. 766 turi būti priteista iš atsakovo.

59Kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ginčijamu teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme nebuvo keičiamas, tai išnagrinėjus bylą pakartotinai ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija iš naujo paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šalims turi būti priteistą pusę jų turėtų išlaidų.

60Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iš viso turėjo 5 230, 25 Lt atstovavimo išlaidų (3t. b. 73, 104, 153; 4t. b.l. 29). Pusę jo turėtų išlaidų sudarytų 2615, 12 Lt. Tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsižvelgiant į civilinėje byloje atliktus veiksmus, atitinkamai apskaičiuojamas ir rekomenduotinas maksimalus advokato atlyginimas –už 1 valandą atstovavimo teisme – 0,15 MGL (rekomendacijų 8.18 p.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas pateikė išlaidų suma 1 739, 38 Lt už 5 val. atstovavimą teisme (3t., b.l. 104), iš kurios matyti, už 1 val. atstovavimą teisme mokėjo advokatui 250 Lt. Kadangi rekomenduotinas maksimalus advokato atlyginimas –už 1 valandą atstovavimo teisme – 0,15 MGL tai sudaro 120 Lt, tai išlaidų suma 1 739, 38 Lt mažintina. Dėl to iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1860 Lt.

61Ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo tokias išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: 132 Lt žyminio mokesčio, 1400 Lt už advokatės darbą, 750 Lt už servitutinio plano paruošimą, viso 2282 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei priteistina pusę žyminio mokesčio sumos t.y. 66 Lt ir pusę atstovavimo išlaidų t.y. 700 Lt. Iš viso – 766 Lt. Kaip jau buvo minėta, priteisti ieškovei 750 Lt už servitutinio plano paruošimą, nėra teisinio pagrindo.

62Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 2775 Lt, kuriuos ji yra sumokėjusi atsakovui pagal LR Aukščiausiojo teismo 2009-12-23 nutartimi panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-04-03 ir Vilniaus apygardos teismo 2009-08-10 nutartis. Kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje sprendimas paliekamas galioti. Taigi, ieškovei iš atsakovo iš viso turi būti priteista 4957 Lt bylinėjimosi išlaidų (650 Lt +766 Lt + 766 Lt +2775 Lt). Teismo priteista pašto išlaidų suma 83,18 Lt šalys turi sumokėti valstybei lygiomis dalimis.

63Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, patikslinti ir išdėstyti taip:

65žemės sklype esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nustatyti kanalizacijos trasos, IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos santrumpa KF, servitutą 353 kv. metrų ploto, pažymėtą IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013-04-29 parengtame plane S3 pagal nurodytus taškus 41-42-43-44-45-46-47-48-8-7-41;

66servituto didžiausias plotis yra 6, 04 m., mažiausias servituto plotis 2,17 m., vakarinės kraštinės ilgis yra 65, 62 m., rytinės – 68, 42 m. šiaurinės 3,96 m. pietinės 6, 04 m.;

67nustatyti, kad esant poreikiui atlikti kanalizacijos trasos remonto ir priežiūros darbus, turi būti prieinama (privažiuojama) prie kanalizacijos trasos (IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos santrumpa KF) nuo Užušilio gatvės pusės.

68Priteisti atsakovui iš ieškovės 1860 Lt atstovavimo išlaidų.

69Priteisti ieškovei iš atsakovo 4957 Lt atstovavimo išlaidų.

70Priteisti iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis po 41, 59 Lt valstybei turėtų pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę byla,... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, esančių Širvintų... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo sklype, plane... 6. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu... 7. 2008 m. gegužės 22 d. ieškovė V. P. kreipėsi į pirmosios instancijos... 8. 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas tenkino... 9. Nagrinėjant bylą atnaujintame procese, ieškovė palaikė savo ieškinio... 10. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu (3t., b.l.... 13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu servitutas... 14. Ieškovės prašymą nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į jos sklypą... 15. Dėl šio sprendimo atsakovas V. Z. padavė apeliacinį skundą (3t., b.l.... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 17. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad IĮ „Tikslūs matavimai“ 2010 m.... 18. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakartotinai... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Širvintų rajono... 21. 1) Aplinkybė, jog asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų... 22. 2) IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas servitutinis planas negalėjo būti... 23. 3) Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė... 24. 4) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė naudotis lauko rūsiu... 25. 5) 2008 m. birželio 13 d. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius pateikė... 26. 6) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovės sklype... 27. 7) pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus,... 28. 8) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė byloje... 29. 9) Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį... 30. 10) Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo... 31. 11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš V. Z. V. P. jos... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo teismo apeliacinį... 33. Apeliantas teigia, kad S. P. sklype esantis inžinerinis įrenginys nėra... 34. Ieškovės pateiktas nenuginčytas įrodymas, kad gyvenamojo namo kanalizacijos... 35. Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. įpareigojo ieškovę... 36. Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 37. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Dėl kanalizacijos trasos servituto... 40. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemės sklype... 41. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas... 43. Byloje minėtais procesiniais sprendimais - Vilniaus apygardos teismo... 44. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis planas atitinka teisės aktų... 45. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą... 46. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ieškovės kanalizacijos trasa... 47. Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad kanalizacijos trasos... 48. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausanti vietinė nuotėkų šalinimo... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien turto savininko pasikeitimo faktas... 50. Dėl servituto atlygintinumo... 51. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 52. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl servituto... 53. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius servitutą ir... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 56. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 57. Teisėjų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą... 58. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1300 atstovavimo išlaidų... 59. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą, Vilniaus apygardos... 60. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iš viso turėjo 5 230, 25 Lt... 61. Ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo tokias... 62. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 2775 Lt, kuriuos ji yra... 63. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 64. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria... 65. žemės sklype esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nustatyti kanalizacijos... 66. servituto didžiausias plotis yra 6, 04 m., mažiausias servituto plotis 2,17... 67. nustatyti, kad esant poreikiui atlikti kanalizacijos trasos remonto ir... 68. Priteisti atsakovui iš ieškovės 1860 Lt atstovavimo išlaidų.... 69. Priteisti ieškovei iš atsakovo 4957 Lt atstovavimo išlaidų.... 70. Priteisti iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis po 41, 59 Lt valstybei...