Byla 2-4297-1065/2018
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovės atstovams A. N. ir advokatui Rolandui Tamašauskui, atsakovui ūkininkui D. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ ieškinį atsakovui ūkininkui D. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plenonis“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ūkininko D. N. 12160,50 Eur skolos, 1044,80 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ir paaiškinime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad pagal atsakovo užsakymą 2016 m. pavasarį ieškovė užsienyje nupirko kmynų ir 2016 m. kovo 29 d. tris paletes, kurių svoris 1500 kg, pristatė atsakovui, tačiau atsakovas kmynus priimti atsisakė, motyvuodamas netinkama kokybe. Šalių susitarimu ieškovė organizavo ir atliko jų kokybės tyrimą, gavus teigiamą atsakymą, atsakovui pasiūlyta juos pasiimti. Atsakovui delsiant kmynus atsiimti, ieškovo direktoriui žodžiu suderinus su atsakovu, ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią 1500 kg kmynų už 6,70 eurų/kg pardavimą, viso už 12160,50 Eur su PVM. Atsakovas su šia PVM sąskaita faktūra sutiko, joje pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartis kaip atskiras dokumentas surašyta nebuvo, pirkimo-pardavimo sąlygos nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovas pagal PVM sąskaitą faktūrą turėjo atsiskaityti joje nurodytu terminu – 2017 m. sausio 30 d., tačiau nėra atsiskaitęs. Grynaisiais pinigais taip pat sąskaitos neapmokėjo. Kadangi atsakovas tinkamai neatsiskaitė, todėl ieškovui nuo 2017 m. sausio 30 d. atsirado teisė į palūkanas, kurias ieškovas paskaičiavo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, t. y. iš atsakovo prašo priteisti 1044,80 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 8 proc. dydžio palūkanų normą.

6Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Papildomai ieškovės atstovas A. N. paaiškino, kad būtent atsakovas jo įmonės paprašė užsakyti kmynų iš Čekijos, produkcija buvo atgabenta 2016 m. pavasarį. Jo vadovaujama įmonė tokiomis prekėmis neprekiauja, atsakovui prekė buvo užsakyta ir atsakovui parduota išimtinai atsakovo pageidavimu ir jo užsakymu. Tačiau atsakovas pareiškė pretenzijas dėl kmynų kokybės, pareikalavo atlikti papildomą tyrimą, todėl buvo atlikti tyrimai, kokybė atitiko reikalavimus. Iki šio užsakymo su atsakovu bendradarbiavo. Iki kreipiantis į teismą buvo siųsti skolų suderinimo aktai, į kuriuos atsakovas nereaguodavo. Kai buvo susitarta, kad atsakovas kmynus pasiims, buvo pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Produkcijos pasiimti atsakovas atvyko savo transportu 2017 m. pavasarį. Prekių tą dieną, kai pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, jis nepasiėmė. Prekės buvo laikomos sandėlyje adresu Dubijos g. 8, Šiauliuose. Atsakovas paaiškino, kad tuo metu pasiimti prekių galimybės neturi, pasiims vėliau. Prekių perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Kai buvo pasiūlyta mokėti dalimis, atsakovas atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų. Dabar atsakovas aiškina, kad pinigus yra sumokėjęs. Tokius atsakovo argumentus vertina kaip atsakovo vengimą atsiskaityti. Šalių žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo buvo tas, kad atsiskaityta bus po prekės pristatymo. Prašė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymą dėl mokėjimo išdėstymo prašė atmesti.

7Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės duomenys neteisingi, jog pagal žodinį susitarimą 2016 m. gruodžio 31 d. pardavė atsakovui 1500 kg kmynų už 12160,50 Eur su PVM, nes šie kmynai atsakovui buvo perduoti 2017 m. balandžio mėnesį, ir PVM sąskaita faktūra 12160,50 Eur sumai buvo pateikta atsakovui 2017 m. balandžio 19 d., tada – 20107 m. balandžio mėnesį ji ir įtraukta į apskaitą, kas lemia, kad sąskaitos data neatitinka tikrovės, nes 2016 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl prekių pirkimo nebuvo, prekės nebuvo perduotos atsakovui, todėl sąskaita ir negalėjo būti išrašyta. Atsakovas, pasirašydamas sąskaitą, neatkreipė dėmesio į šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas atgalines datas. Būtent 2017 m. balandžio mėnesį ieškovei perdavus atsakovui kmynus, buvo susitarta dėl atsiskaitymo už juos, t. y. ieškovės prašymu atsakovas sumokėjo ieškovės direktoriui 7500 Eur ir 2400 Eur grynais pinigais, kuriuos ieškovės direktorius gavo ir turėjo įnešti į bendrovės kasą. Pinigų perdavimo momentu kartu su ieškovės atstovu ir atsakovu dalyvavo liudytojas. Likusi 2260,50 Eur suma nebuvo sumokėta, nes 2017 m. rugpjūčio mėnesį kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ (bendrovė susijusi su ieškovės atstovu, kuris yra šios bendrovės vadovas ir dalininkas) iš atsakovo įsigijo rapsus, už kuriuos neatsiskaitė. Nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis 1044,80 Eur palūkanomis pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nurodydamas, jog minėtas įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, be to, palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik po to, kai atsakovui buvo perduotos prekės. Turi būti taikomas Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Vieningo susitarimo dėl atsiskaitymo terminų nebuvo.

8Teismo posėdžio metu atsakovas ūkininkas D. N. nurodė, kad su ieškovo atstovu A. N. pradėjo bendradarbiauti seniai, gal prieš 10 metų. 2016 m. jis kartu su kitais kmynų augintojais nusprendė pakeisti kmynų sėklą, patvirtina užsakęs kmynus pas A. N., sutarė kainą 6000 Eur už toną, susitarimas vyko žodžiu. Kmynai buvo atvežti 2016 m. balandžio pradžioje į jo buveinę, kartu atvažiavo ir A. N.. Apžiūrėjęs kmynus, pareiškė pretenzijas dėl kokybės. Prekę ieškovė išsivežė. 2016 m. pabaigoje A. N. jo paklausė, ką daryti su kmynais, o jis pasakė, kad atvežtų maišiuką, sakė, kad bandys daiginti. Kmynus jis pasiėmė iš sandėlio 2017 m. balandžio 20 d. Kai jis pasiėmė kmynus, A. N. jam po savaitės ar dviejų pakišo pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaita turėjo būti išrašyta pusei tonos kmynų. Laikyti neapskaitytą buhalterijoje sąskaitą jam nenaudinga, nes už įsigijimą jam yra grąžinami pinigai. Sąskaitą jis gavo 2017 m. gegužės mėnesį, pasirašė nežiūrėdamas A. N. akivaizdoje. Jis sakė, kad atsiskaitys rudenį. Kadangi jo ir A. N. bendravimas buvo grįstas pasitikėjimu, jis banke nuėmė ir grynais A. N. už kmynus padavė 9900 Eur. Jis A. N. sakė, kad visų pinigų be rudens nesumokės. Grynuosius pinigus jis sumokėjo 2017 m. gegužės mėnesio viduryje. Jis turi banko čekį, kuris rodo, kad yra išimta 7500 Eur, jis likusius turėjo grynais. Pinigus jis padavė A. N. automobilių stovėjimo aikštelėje už Šiaulių netoli kapinių. Vyko kartu su A. L., kuris matė pinigų išėmimą ir patį sumokėjimą. Pinigus jis nuėmė iš savo asmeninės sąskaitos. A. N. turi keletą įmonių. Jis ėmė prašyti, kaip kitos įmonės atstovas, jam parduoti rapso. Atsakovas pardavė. Iki šiol nėra atsiskaityta. Jis A. N. (jo įmonę) padavė į teismą dėl skolos. Kvito, kad A. N. gavo pinigus, jis nepaėmė, nes pinigus sumokėjo mašinoje. Negali atsakyti, ar pinigus sumokėjo prieš gaudamas sąskaitą ar po to. Nepripažįsta, kad jo prašymu buvo atlikti kmynų daigumo tyrimai. Tyrimus ieškovas darė savo nuožiūra. 2016 m. jis paėmė vieną pavyzdinį maišelį ir darė su kmynais bandymus. Tyrimas, kuris buvo atliktas ieškovo iniciatyva, jam neatrodė objektyvus. Raštiško oficialaus kmynų iš Čekijos užsakymo nebuvo, tačiau kmynus, neatitinkančius kokybės, jis vis tiek paėmė, darydamas paslaugą, ir pretenzijų nebereiškė. Buvo žodinis susitarimas atsiskaityti rudenį. 2018 m. sausio mėnesio Skolų suderinimo aktą gavo, bet pasirašyti jo negalėjo, nes buvo padavęs grynus pinigus. Buhalterijoje matosi skoliniai įsipareigojimai. Jeigu būtų A. N. išrašęs pinigų sumokėjimo kvitą, problemų nebūtų kilę. Čekio jis ieškovo atstovo prašė. A. N. jam sakė, kad vyks į buhalteriją ir čekį išrašys. Paprastai iš jo sąskaitos pinigai išimami, tačiau ne tokios didelės sumos. Kol kas pinigai už kmynus rodomi kaip jo ūkio skola, nes nėra gavęs čekio. Dėl čekio išrašymo jis raštu nesikreipė į ieškovę. Prašė teismo, jei būtų ieškinys tenkintas, išdėstyti įsiskolinimo sumokėjimą per du kartus, nes turi ir daugiau sutartinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

9Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Plenoniui“ veda apskaitą, ji yra IĮ „Rasos biuras“ vadovė. Su ūkininku D. N. bendradarbiauja nuo 2010 m., tvarko apskaitą. Praeitų metų balandžio 19 d. buvo pristatyta PVM sąskaita faktūra, kad D. N. pirko iš UAB „Plenonis“ kmynų sėklą. Sąskaitą gavo iš ūkininko, ji buvo įtraukta į apskaitą. Į apskaitą įtraukiamos sąskaitos tada, kai jos pristatomos. Mokesčių inspekcija nedraudžia įtraukti tada, kada gaunama. Nežino, koks šios sąskaitos likimas, ar ji apmokėta. Jai reikėtų pasidomėti, ar apskaitoje rodoma, kad D. N. iki šios dienos yra skolingas UAB „Plenoniui“. Skolos sumokėjimas yra apskaitomas. Ūkininkas yra fizinis asmuo, jis gali turėti ne vieną sąskaitą, o buhalterei pateikti vieną sąskaitą kaip ūkininko. Kiek pinigų buvo išimta iš ūkininko sąskaitos, tikrinama pagal čekius. Nepamena, kurio banko sąskaitą turi ūkininkas D. N.. Skolų suderinimo aktas jai pateiktas nebuvo. Ūkininkai gali būti PVM mokėtojais ir atsiskaityti mėnesiniais arba pusmetiniais atsiskaitymais.

10Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu yra draugai, praeitą vasarą važiavo į Šiaulius. Abiem kažko reikėjo. Jie užsuko į „Akropolį“. D. N. nuėjo į banką „Swedbank“, po to nuėjo į mašiną, suskaičiavo pinigus. Vėliau jie važiavo link Joniškio. D. N. išlipo, o jis liko sėdėti. Vėliau D. N. susitiko su ieškovo atstovu A. N., spėja, kad jam atidavė pinigus. Atsakovas pinigus nuėmė banko kasoje, ne bankomate. Neatsimena, su kokiu automobiliu atvyko ieškovo atstovas. Kai jie kalbėjosi, jis nežiūrėjo. Neįsidėmėjo, kaip vyko pokalbis, tai jam nebuvo svarbu. Tai galėjo būti birželio mėnesio pabaiga.

11Liudytoja I. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo žmona, su vyru buvo Šiauliuose, kai vyras iš ieškovo pasiėmė kmynus. Sutuoktinis yra ūkininkas. Praeitų metų pavasarį jis pirko kmynus. Kartu su vyru jie nuvyko į sandėlius, kurie yra Šiauliuose, už sankryžos prie viaduko. Kiek matė, tuo metu dokumentai nebuvo pasirašyti. Vyras jai buvo sakęs, kad nuėmė pinigus ir už-kmynus buvo sumokėjęs birželio 29 d. Kai jam iš kitos įmonės pervedė pinigus, jis nuėmė ir padavė. Ar buvo pasiraišyti pinigų perdavimo dokumentai, ji nežino. Negali nurodyti datos, kada buvo atsiimti kmynai. Buvo šilta, galbūt pavasaris. Vyras bendravo su A. N. dėl atsiėmimo. Ar bandė atsiimti anksčiau, ji nežino. Žino, kad buvo susirašinėjama dėl rapsų pardavimo. Dėl rapso ir skolos už rapsą yra byla Šiaulių apygardos teisme. Jai sutuoktinis tvirtino, jog atsiskaitė už kmynus. Jis yra minėjęs beveik 10 000 Eur. Lyg ir ne visą sumą sumokėjo.

12Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovą trečius metus vairuotoju. Žino, kad D. N. pirko kmynus ir A. N., buvo nuvažiavę jų pasiimti. Atvyko į Šiaulius, A. N. atrakino sandėlį, jie pasikrovė kmynus. Buvo 2017 m. balandžio mėnesio pradžia. Jie važiavo kartu su S. Ž.. Važiavo automobiliu „VW Transporter“. Jį vykti pavadino D. N.. Vyko atskiru automobiliu. Visa tai buvo Šiauliuose. Sandėlį atidarė A. N., parodė, kur yra prekė. Kmynų buvo gal tona. Prekės dokumentų jis negavo. Pasikrovė ir išvyko. Kmynų kokybė buvo prasta, teko daiginti. A. N. sakė, kad kmynų patikrinimo rezultatai labai geri, o sudygo prastai. A. N. pas D. N. atvykdavo dažnai. Kalbos būdavo ir apie rapsą, ir apie kmynus. Nežino apie tai, kad kmynai būtų buvę pristatyti 2016 metais.

13Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovą jo ūkyje. 2017 m. balandžio mėnesį buvo „transporterio“ vairuotojas. Vadovo nurodymu važiavo į Šiaulius paimti kmynų. Kartu vyko S. P.. Nuvyko į sandėlį dviese. Po to privažiavo „L.“. Taip vadina ieškovo atstovą A. N.. Jis atidarė angarą, ten maišais buvo sudėta kmynų sėkla. Buvo ir praplėštų maišų. Sėkla buvo nekokybiška, matėsi supelijimas. Jokių dokumentų jis negavo. Pargabeno kmynus į ūkį. Kaip kmynai buvo nupirkti, jis nesidomėjo. Kmynai dygo prastai. Į diskusijas dėl kmynų ar pan. jis nesikišdavo, apie kmynus kalbant negirdėjo. „L.“ atvažiavęs prašydavo parduoti rapso.

14Teismas konstatuoja:

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Byloje esančiais rašytiniais dokumentais ir šalių atstovų paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Plenonis“ pardavė atsakovui ūkininkui D. N. 1500 kg kmynų ir išrašė atsakovui 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija PLN Nr. 59 apmokėjimui 12160,50 Eur sumai, kurioje nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2017 m. sausio 30 d. Atsakovas neginčija faktinių aplinkybių, kad šią sąskaitą pasirašė, priėmė ir įtraukė į apskaitą, o prekę – kmynus atsakovas gavo (pasiėmė). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2, 6.305-6.306 straipsniai), nes vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-15/2008, Nr. 3K-3-484/2009, Nr. 3K-3-55/2012, Nr. 3K-3-210/2014). Kadangi ieškovė perdavė atsakovui prekes, o atsakovas prekę gavo, todėl atsakovui atsirado pareiga už jas sumokėti (CK 6.305-6.306, 6.314, 6.344 straipsniai).

17Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už parduotą prekę. Atsakovas teigia, kad už parduotus kmynus jis su ieškove yra iš dalies atsiskaitęs, t. y. sumokėjo ieškovės direktoriui A. N. 7500 Eur ir 2400 Eur, kuriuos jis perdavė tiesiogiai direktoriui grynaisiais pinigais, todėl likusi nesumokėta suma – 2260,50 Eur. Jokių kvitų, kad grynieji pinigai buvo perduoti, negavo. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas prievolės atsiskaityti nėra įvykdęs.

18Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, sprendžia, jog atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškove už užsakytas ir perduotas prekes tinkamai neįvykdė. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, kad prievolė, kaip jis teigia, iš dalies yra įvykdyta ir liko nesumokėta tik dalis skolos – 2260,50 Eur, nepateikė. Aplinkybes dėl 7500 Eur ir 2400 Eur sumų perduotų tiesiogiai ieškovės direktoriui grynaisiais pinigais įrodinėjo išimtinai liudytojų parodymais. Tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad iš esmės nė vienas iš liudytojų grynųjų pinigų perdavimo fakto, taip atsiskaitant su ieškove už parduotus kmynus, nepatvirtino, o liudytojais byloje buvo atsakovo draugai, sutuoktinė ir ūkio darbuotojai, t. y. asmenys, su kuriais atsakovą sieja artimi šeiminiai, draugiški ar darbiniai santykiai. Tokie asmenys vertintini kaip suinteresuoti liudyti atsakovo naudai. Tuo atveju, kai įrodymų visuma ir turinys grindžiamas tik subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymais bei suinteresuotos šalies aiškinimu, paprastai teismų vertinami kaip nepakankami faktui, kad pinigai buvo sumokėti, įrodyti (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 177-178 straipsniai).

19Pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

20Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą su ieškove, o atsakovo teiginius apie 2017 m. birželio mėnesį įvykdytus dalinius mokėjimus būtent už ieškovės parduotus kmynus pagal ieškovės 2016 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija PLN Nr. 59, teismo vertinimu, paneigia 2018 m. sausio 24 d. ieškovės pateiktas atsakovui aktas dėl skolų suderinimo. Tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas prievolę įvykdė (CK 6.65 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo nesumokėtos 12160,50 Eur skolos už parduotą prekę yra pagrįstas ir ši suma ieškovei UAB „Plenonis“ priteistina iš atsakovo.

21Ieškovė prašė, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, priteisti iš atsakovo 1044,80 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo teisės į palūkanas atsiradimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 30 d., kada atsakovui pasibaigė PVM sąskaitoje faktūroje numatytas terminas piniginei prievolei įvykdyti, taikant 8 proc. dydžio palūkanų normą.

22CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.344 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

23Nagrinėjamu atveju nėra byloje duomenų apie šalių susitarimą dėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio, jei prievolė nebus įvykdyta laiku. Todėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio klausimai spręstini pagal įstatymo nuostatas.

24Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje keliamus reikalavimus ir remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sutinka su atsakovo pozicija, kad šiuo nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ne Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, o Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, nes atsakovas yra ūkininkas, pirkęs žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 10, 19 dalys).

25Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1044,80 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 8 proc. dydžio palūkanų normą nuo teisės į palūkanas atsiradimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 30 d., iki ieškinio pateikimo teismui. Šis ieškovės nurodomas palūkanų dydis neviršija Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu nustatytos palūkanų normos, todėl ji nagrinėjamu atveju taikytina.

26Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties, nėra neginčytinų duomenų ir apie šalių susitarimą dėl atsiskaitymo terminų. Abi šalys pripažino ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovas PVM sąskaitą faktūrą iš ieškovės už kmynų pardavimą gavo anksčiau negu žemės ūkio produkciją – kmynus, kuriuos atsakovas pasiėmė 2017 m. balandžio mėnesį. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovui prievolė mokėti ieškovei pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiranda praėjus 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnyje 3 dalies 3 punktas). Liudytoja R. K. nurodė, kad sąskaita D. N. jai, kaip minėto ūkininko buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, buvo pristatyta 2017 m. balandžio 19 d., ji įtraukta į apskaitą (b. l. 67-68). Atsakovas nurodė, kad kmynus iš ieškovo pasiėmė 2017 m. balandžio 20 d. (b. l. 42), ši aplinkybė byloje nepaneigta. Juolab ir ieškovo atstovas A. N., teismui nurodė, kad tą dieną, kai D. N. pasirašė sąskaitą-faktūrą, produkcijos jis neatsiėmė (b. l. 41). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kmynai atsakovo iš ieškovo buvo atsiimti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 20 d., todėl prašomas priteisti palūkanas teismas skaičiuoja nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (t. y. 2018 m. kovo 2 d.), t. y. už 285 dienas. Ieškovės reikalavimas dėl 1044,80 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 759,61 Eur palūkanų. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

27Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, jog skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant jas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Į procesinių palūkanų sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Taigi, procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.).

28Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (12920,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

29Sprendžiant atsakovo ūkininko D. N. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, pažymėtina, jog pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

30CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

31Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą, juolab, nepateikta jokių prašymą dėl skolos sumokėjimo išdėstymo pagrindžiančių duomenų, kurie buvo teismui paminėti žodžiu (pvz. sąskaitose esančias lėšas ar pinigų srautus, sutartis su pirkėjais, atsiskaitymo su jais terminus ir pan., iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansinės padėties specifiškumą). Atsižvelgiant ir į atsakovo vykdomos veiklos specifiką, spręstina, jog pajamos vykdant ūkininko veiklą paprastai nepasižymi tiksliu periodiškumu, o duomenų, leidžiančių įvertinti jo finansinės padėties pokytį (pagerėjimą) ateityje, atsakovas nepateikė. Esant šiam kontekstui, taip pat įvertinus santykinai ilgą teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą, atsakovo prašymas atmestinas, pažymint, jog šalims nedraudžiama tartis sprendimo įvykdymo dalimis ir vykdymo procese.

32Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33Šioje byloje ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, kas sudaro 98 proc., todėl iš atsakovo ūkininko D. N. priteistina ieškovei rašytiniais įrodymais pagrįstos 1221,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 388,08 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 784 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) bei 49 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

34Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 96 straipsniu, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos 15,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės UAB „Plenonis“ šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

35Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), tačiau keistinas atsakovo turtui taikomo arešto mastas – nutartyje nurodyta suma mažintina atitinkamai iki 12920,11 Eur (nuo 13205,30 Eur; Turto arešto akto identifikavimo kodas 2018014076), t. y. iki šiuo sprendimu patenkintos ieškovės reikalavimų sumos.

36Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

Nutarė

37Ieškinį tenkinti iš dalies.

38Priteisti iš atsakovo ūkininko D. N., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 12160,50 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt eurų 50 ct) skolos, 759,61 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 61 ct) palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (12920,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1221,08 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt vieną eurą 8 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plenonis“ juridinio asmens kodas 303223431, buveinė Vilniuje, Perkūnkiemio g. 13-91, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) „Swedbank“, AB, naudai.

39Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

40Priteisti iš atsakovo ūkininko D. N., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 15,18 Eur (penkiolika eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

41Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, pakeičiant taikomo arešto mastą – nutartyje nurodytą sumą mažinant atitinkamai iki 12920,11 Eur (nuo 13205,30 Eur, turto arešto akto identifikavimo kodas 2018014076).

42Apie sprendimą (jo dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) pranešti Turto arešto aktų registrui.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plenonis“ pateiktu... 5. Ieškinyje ir paaiškinime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad pagal atsakovo... 6. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė... 7. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas ūkininkas D. N. nurodė, kad su ieškovo... 9. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Plenoniui“ veda... 10. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu yra draugai,... 11. Liudytoja I. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo žmona, su... 12. Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovą... 13. Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovą jo... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje esančiais rašytiniais dokumentais ir šalių atstovų paaiškinimais... 17. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už parduotą... 18. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose... 19. Pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos... 20. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą su... 21. Ieškovė prašė, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis,... 22. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už... 23. Nagrinėjamu atveju nėra byloje duomenų apie šalių susitarimą dėl... 24. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje keliamus reikalavimus ir remdamasis... 25. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2... 26. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės žemės... 27. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines... 28. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės prašymas dėl procesinių... 29. Sprendžiant atsakovo ūkininko D. N. prašymą išdėstyti sprendimo... 30. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros... 31. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, motyvus, daro išvadą, jog... 32. Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos... 33. Šioje byloje ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, kas sudaro 98 proc.,... 34. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio... 35. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m.... 36. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270... 37. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti iš atsakovo ūkininko D. N., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ),... 39. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 40. Priteisti iš atsakovo ūkininko D. N., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ),... 41. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m.... 42. Apie sprendimą (jo dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...