Byla 2A-103-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. S. ir ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-580-273/2015 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovams N. S. ir E. S. (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl ekspertizės akto atitikimo įstatymo reikalavimams.

5Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d., išnagrinėjęs ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį bei atsakovės N. S. priešieškinį, priėmė byloje dalinį sprendimą, kuriuo nusprendė priešieškinį atmesti, o ieškinį iš dalies patenkinti ir:

61. Pripažinti teisėtais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-204 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje", kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams atsakovės N. S. nuosavybės teise valdomą 0,9433 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypas Nr. 1), bei šį įsakymą keitusį NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-231 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-204 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ pakeitimo“;

72. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakove N. S. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-204 2.1 punkte nurodytą 141 500 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą į atsakovės N. S. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą;

83. Leisti ieškovei įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti;

94. Pripažinti teisėtais NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-205 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams atsakovės N. S. nuosavybės teise valdomą 6701/10002 dalį 1,0002 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypas Nr. 2), bei šį įsakymą keitusį NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-232 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-205 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ pakeitimo“;

105. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakove N. S. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-205 2.1 punkte nurodytą 100 500 Lt atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį į atsakovės N. S. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą;

116. Leisti ieškovei įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šią sklypo dalį naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti;

127. Pripažinti teisėtais NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-206 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams atsakovo E. S. nuosavybės teise valdomą 3301/10002 dalį 1,0002 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypas Nr. 3) bei jį keitusį NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-233 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-206 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ pakeitimo“;

138. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakovu E. S. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-206 2.1 punkte nurodytą 49 500 Lt atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį į atsakovo E. S. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą;

149. Leisti ieškovei įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šią sklypo dalį naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti.

15Dalinis sprendimas įsiteisėjęs. Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo už iš atsakovų paimtus žemės sklypus.

16Ieškovė Ūkio ministerija prašė nustatyti, kad:

171. atsakovei N. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-204 paimtą 0,9433 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (ginčo žemės sklypas Nr. 1) dydis yra 141 500 Lt;

182. atsakovei N. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-205 paimtą 6701/10002 dalį 1,0002 ha ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 2) dydis yra 100 500 Lt;

193. atsakovui E. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-206 paimtą 3301/10002 dalį 1,0002 ha ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 3) dydis yra 49 500 Lt.

20Ieškovė paaiškino, kad projekto rengimo metu projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypų vertinimo ataskaitas. Vertinimo ataskaitose nurodyta, kad 0,9433 ha ploto ginčo žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė (141 500 Lt) ir 1,0002 ha ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 bendrai) rinkos vertė (150 000 Lt) apskaičiuota Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Turto vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas, kad atsakovei N. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,9433 ha ploto ginčo žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 150 000 Lt (43 443 Eur), o atlyginimo už paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 107 900 Lt (31 250 Eur); atsakovui E. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 3 dydis yra 53 100 Lt (15 378,82 Eur). Teismas taip pat priteisė iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos N. S. 4 000 Lt (1158,48 Eur), o E. S. – 2000 Lt (579,24 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

23Teismas pažymėjo, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą.

24Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi žemės sklypų vertei nustatyti byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui M. K.. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertas M. K.. Teismas pastebėjo, kad jam nekyla abejonių dėl ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo, ekspertas įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.

25Teismas nustatė, kad turto ekspertizės akte Nr. RE14-018 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodoma, jog: 1) 0,9433 ha bendro ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 1), priklausančio N. S., rinkos vertė 2013 m. liepos 8 d. buvo 150 000 Lt, o šio sklypo vertė ekspertizės atlikimo metu (apžiūros dieną – 2014 m. birželio 10 d.) buvo 151 000 Lt; 2) 6701/10002 dalies 1,0002 ha bendro ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 2), priklausančio N. S., rinkos vertė 2013 m. liepos 8 d. buvo 107 900 Lt, o šios sklypo dalies vertė ekspertizės atlikimo metu (apžiūros dieną – 2014 m. birželio 10 d.) buvo 109 200 Lt; 3) 3301/10002 dalies 1,0002 ha bendro ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 3), priklausančio E. S., rinkos vertė 2013 m. liepos 8 d. buvo 53 100 Lt, o ekspertizės atlikimo metu (apžiūros dieną – 2014 m. birželio 10 d.) buvo 53 800 Lt.

26Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad Ekspertizės akte nurodytos neteisingos turto vertės, nes netinkamai parinkti lyginamieji sandoriai. Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinamų žemės sklypų tikslinė paskirtis yra žemės ūkio, o siekiant atrinkti panašiausius lyginamuosius objektus buvo atlikta žemės ūkio paskirties sklypų, kurių plotas 0,3 – 5 ha, esančių (duomenys neskelbtini), verčių zonose 16.10 ir 16.5, pardavimo sandorių (vieno daikto pardavimo kaina), užregistruotų laikotarpyje nuo 2008 m. sausio iki 2014 m. birželio, analizė, buvo atrinkti 53 sandoriai, atitinkantys aukščiau minėtas ribojančias sąlygas. Teismas pažymėjo, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtraukti sandoriai dėl komercinės paskirties žemės pardavimo. Teismas akcentavo, kad Ekspertizės akte nurodyti lyginamieji sandoriai jam nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, nes buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovės vykdomų procedūrų, žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo metu. Teismas pastebėjo, kad ekspertas paaiškino, jog įvertinus žemės naudojimo sąlygas atmesti sklypai, kurių sąlygos (yra miško žemė, vandens telkinių apsaugos zonoje, kitos paskirties žemė, ryšių apsaugos zonoje) skiriasi nuo vertinamų sklypų. Ekspertas nurodė, kad dėl didelių skirtumų negali būti vertinami sandoriai iš kitų geografinių vietovių, todėl tokie sandoriai nebuvo parenkami. Taip pat ekspertas nevertino sklypų miesto teritorijoje, sklypų šalia kelio, nes tai daro įtaką rinkos kainai. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, kad Ekspertizės akto išvada yra aiški, suprantama, nekelianti abejonių, todėl nėra pagrindo abejoti Ekspertizės akte atliktais skaičiavimais, tyrimu ir išvadomis.

27Teismas pažymėjo ir tai, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t. y. 2013 m. liepos 8 d.

28Teismas sprendė, kad kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas ieškovės, tiek bylinėjimosi išlaidos, tiek išlaidos už ekspertizę priteistinos atsakovams iš ieškovės.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30Atsakovė N. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą, nustatant, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 1 dydis yra ne mažesnis nei 65 164,50 Eur, o už ginčo žemės sklypą Nr. 2 – ne mažesnis nei 46 875 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo, toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.
  2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl ginčo žemės sklypų, kuriuose žemės sklypų vertė įvertinta skirtingai. Manytina, kad tiksliausiai apeliantei priklausančių žemės sklypų vertė buvo nustatyta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ vertintojos K. V. turto vertinimo ataskaitoje Nr. 11/03-V21. Taigi iš apeliantės nusavintų sklypų vertė turėtų būti nustatyta remiantis pirmiau minėta ataskaita arba turėtų būti paskirta pakartotinė ekspertizė. Jeigu teismas manytų kitaip, prašytina teismo nustatyti ginčo turto vertę ne mažiau kaip pusantro karto didesnę nei nustatyta sprendime.
  3. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai Ekspertizės aktu. Ekspertizės akto turinys yra prieštaringas, akto išvados neatitinka tyrimo eigos, akivaizdžiai prieštarauja kitam byloje pateiktam vertinimui (ataskaitai). Visi įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK įtvirtintas išimtis. Eksperto išvada prie tokių išimčių nepriskirtina. Kai Ekspertizės akto duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymais, jie gali būti atmesti.
  4. Eksperto atliktas vertinimas klaidingas, nes neteisingai parinkti lyginamieji objektai, padaryta daug turinio ir formos klaidų. Visų pirma, aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų griežtų formos reikalavimų. Be to, akte pateiktos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai, tačiau nenurodyti informacijos šaltiniai, nors informacija ir šaltiniai, kuriuos turto vertintojas naudoja vertindamas turtą, turi būti nurodyti turto vertinimo ataskaitoje. Žemės sklypų fotofiksacija taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pateiktuose nuotraukose nėra aišku, kuri nuotrauka konkrečiai kurį sklypą vaizduoja, t. y. nuotraukomis nėra atlikta sklypų identifikacija, neužfiksuotos žemės sklypų individualios savybės, darančios įtaką jų vertei.
  5. Ekspertizės akte nepagrįstai vadovautasi tik toje pačioje zonoje esančių žemės sklypų vertėmis, nors įstatyme nenurodyta, kad lyginamuosius objektus reikėtų pasirinkti iš vienos verčių zonos. Ekspertas nepagrįstai eliminavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, įvykusius verčių zonoje 16.5, kurioje esantys sklypai yra netoli vertinamų žemės sklypų. Kainos zonoje 16.10 yra mažesnės nei 16.5 zonoje. Objektyvesniam vertinimui turėjo būti paimtos analizuoti ir kitų gretimų verčių zonos 16.23–16.25 ir 16.4.
  6. Pasirinkti 4 lyginamieji žemės sklypai buvo parduoti itin seniai, t. y. 2010–2011 metais, o ginčo žemės sklypų vertinimo datos – 2013 m. liepos 8 d. ir 2014 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 58.1 punkte teigiama, kad surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.
  7. Iš Ekspertizės akte pateikto ekspertinio skaičiavimo metodo matyti, kad ekspertas klaidingai aiškina šio esmę ir visiškai netinkamai jį taiko. Taikydamas šį metodą ekspertas turėtų remtis ne savo asmenine patirtimi, bet turėtų būti surinkta ekspertų grupė, jiems pateiktos klausimų anketos, kuriose išreikštos nuomonės turėtų būti apibendrintos, apskaičiuotas nuomonių suderinamumo konkordacijos koeficientas ir tik tuo atveju, jeigu jo dydis tenkina reikalavimus, apibendrinta nuomonė galėtų būti taikoma tolimesniame vertinime. Be to, akte ekspertas nepateikė lyginamų sandorių duomenų lentelės, pagal kurią nustatė vidutines 1 aro kainas.
  8. Ekspertas nustatydamas laiko pataisas lyginamiesiems objektams vadovavosi VĮ Registrų cento masinio vertinimo dokumentuose nustatytais trendo pokyčiais, nes, anot eksperto, VĮ Registro cento masinio vertinimo dokumentuose skelbiami kainų pokyčiai yra teisingiausi, kadangi nustatyti vadovaujantis visa tuo laiku įvykusių Kauno rajono tam tikros paskirties žemės sklypų duomenų baze. Su šia nuomone nesutiktina, nes nekilnojamojo turto rinka yra vietinė, taigi ekspertas, nustatydamas laiko pataisas, turėjo analizuoti žemės sklypų kainas tik 16.5 ir 16.10 verčių zonose, o ne remtis viso rajono kainomis. Be to, Europos vertinimo standartuose (EVS 2012), kuriais vadovavosi ekspertas, sudarydamas vertės skaičiavimo modelius, pateiktos reitingavimo sistemos skirtos tik būstui, mažmeninės prekybos, biurų ir gamybiniams pastatams, tačiau neapima žemės sklypų
  9. Ekspertas nepagrindė pasirinktų vertinimo kriterijų reikšmingumo, t. y. nepaaiškino, kodėl vietos kriterijui skirtas 30 procentų reikšmingumas, o ne 50. Be to, nėra pateiktų kriterijų skirtumų procentinių pataisų skaičiavimų. Nėra ir sandorių kainų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybių. Be to, kyla abejonių, ar vertintojas apžiūrėjo lyginamuosius žemės sklypus, nes nėra aišku, iš kur ekspertas gavo informaciją apie privažiavimo kelius iki sklypų, nuotolį iki produkcijos perdirbimo vietų, konfigūraciją, reljefą, sklype esančius statinius.

31Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės N. S. 1 209,16 Eur, o iš atsakovo E. S. 238,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog Ūkio ministerija su atsakove N. S. už paimtą ginčo žemės sklypą Nr. 1 atsiskaito 2 461,77 Eur pinigine kompensacija, o už ginčo žemės sklypą Nr. 2 – 2 143,19 Eur kompensacija, o su atsakovu E. S. už ginčo žemės sklypą Nr. 3 atsiskaito 1 042,63 Eur pinigine kompensacija; likusią dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Siekiat sprendimo aiškumo ir užkertant kelią galimiems ginčams jo vykdymo procese, sprendimo rezoliucinė dalis turi būti tikslinama, nurodant konkrečią ieškovės mokėtiną sumą už iš atsakovų paimtus sklypus, įvertinus Ūkio ministerijos jau išmokėtas atsakovams pinigų sumas pagal byloje priimtą dalinį sprendimą. Pagal galutinį teismo sprendimą atsakovams mokėtina pinigų suma yra apskaičiuojama iš atlyginimo už paimtą žemę galutinio dydžio atėmus pagal dalinį sprendimą jau išmokėtą atlyginimo dalį. Ieškovė, vykdydama dalinį sprendimą, atsakovei N. S. jau yra sumokėjusi 141 500 Lt už ginčo žemės sklypą Nr. 1 ir 100 500 Lt už ginčo žemės sklypą Nr. 2, o atsakovui E. S. – 49 500 Lt.
        2. Sprendimas yra priimtas Ūkio ministerijos naudai, todėl teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu nustatyti atlyginimų dydžiai yra iš esmės tapatūs (nedaug didesni) tiems dydžiams, kuriuos ieškinyje prašė nustatyti Ūkio ministerija. Atlyginimų dydžiai, kuriuos prašė taikyti atsakovai, yra kur kas didesni (kai kuriais atvejais daugiau nei keturis kartus) nei sprendimu nustatyti dydžiai. Be to, atsakovai nesutiko su Ekspertizės akto, kuriuo remiantis priimtas sprendimas, išvadomis, prašė skirti pakartotinę ekspertizę, taigi akivaizdu, kad negalima laikyti, jog sprendimas yra palankus atsakovams. Be to, ieškinys buvo pareikštas ne tik dėl atlyginimų dydžio nustatymo, bet ir dėl kitų, daliniu teismo sprendimu tenkintų, reikalavimų. Taigi atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteistos, nes tiek dalinis sprendimas, tiek šiuo metu skundžiamas sprendimas yra priimtas Ūkio ministerijos naudai. Iš atsakovų turi būti priteista suma, kurią ieškovė sumokėjo už ekspertizės atlikimą.

32Atsakovas E. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovės skundą atmesti.

33Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o N. S. apeliacinį skundą atmesti ir netenkinti prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, kadangi skundžiamas sprendimas yra priimtas būtent ieškovės naudai, nes atsakovai nesutiko su Ekspertizės aktu, kuriuo teismas rėmėsi. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad su atsakovės argumentais nesutinka ir mano, jog teismas tinkamai įvertinęs teismo eksperto M. K. Ekspertizės aktą, pagrįstai padarė išvadas, kad ekspertizės išvada yra aiški, suprantama, nekelianti abejonių ir nėra pagrindo nesivadovauti Ekspertizės akte atliktais skaičiavimais, tyrimu. Trečiojo asmens nuomone, atsakovės skunde nuodyti argumentai ir tariami Ekspertizės akto trūkumai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.

34Atsakovė N. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovo ieškinyje nurodyta atlyginimo suma, priteista daliniu sprendimu, bet kuriuo atveju turėjo būti atsakovams priteista. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar atsakovams priklausė didesnė žemės sklypų vertė, nei leista atsakovams pervesti pagal dalinį teismo sprendimą. Ieškovės reikalavimas nustatyti sklypų vertę dalinio sprendimu nustatytų dydžių ribose turėtų būti vertinimas, kaip prašymas nepriteisti daugiau, nei atsakovams jau sumokėta. Taigi, jeigu priteista daugiau, laikytina, kad ieškovės reikalavimas nepatenkintas. Remiantis tuo, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai ir pagrįstai būtent jiems priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovės iniciatyva, siekiant išspręsti sklypų vertės nustatyto klausimą. Atsakovai, nesutikdami su jiems siūloma turto verte, negalėjo tiesiog atsisakyti perleisti savo nuosavybę, todėl negalėjo nesibylinėti su ieškove. Susiklostytų absurdiška situacija, jeigu už ieškovės pasiūlytą priteisti neteisingą atlygio dydį, atsakovai turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

35Ieškovė Ūkio ministerija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliantės N. S. skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Teismo eksperto pateiktas Ekspertizės akto išvados nekelia jokių abejonių dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, taigi teismas pagrįstai juo vadovavosi. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo naujus argumentus ir aplinkybes, susijusius su tariamu Ekspertizės akto neteisėtumu ir nepagrįstumu, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Taigi tokiems apeliantės argumentams ir aplinkybėms turi būti taikomas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jie negali būti laikomi apeliacijos dalyku ir analizuojami apeliacinės instancijos teismo.
  2. Ekspertizės aktas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad Ekspertizės akto sudedamosios dalys įvardintos ne pažodžiui pagal Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nuodytus sudėtinių dalių pavadinimus, nereiškia, jog aktas neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir jame pateiktos išvados dėl sklypų vertės yra neteisingos. Be to, priešingai, nei teigia apeliantė, Ekspertizės akte (8 lapas) yra detaliai išvardinti eksperto naudoti informacijos šaltiniai. Pateiktos sklypų nuotraukos atitinka Metodikos 35.1 punkto reikalavimus, kadangi iš nuotraukų aiškiai matyti žemės sklypų individualios savybės, turinčios ar galinčio turėti įtakos sklypų vertei. Pati apeliantė nenurodė ne vienos konkrečios sklypų individualios savybės, kuri nebuvo užfiksuota.
  3. Ekspertas pagrįstai vadovavosi tik 16.10 žemės verčių zonoje vykusiais sandoriais. Ginčo žemės sklypai yra išsidėstė būtent 16.10 žemės verčių zonoje, o žemės sklypai, patenkantys į 16.4, 16.5 be 16.23-16.25 žemės verčių zonas, gerokai nutolę nuo ginčo sklypų. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku ar panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Tai, kad anot apeliantės, žemės sklypų, esančių 16.5 zonoje, sandorių kainos yra didesnės nei 16.10 zonoje, negali būti laikoma priežastimi vertinant ginčo sklypus, analizuoti ir 16.5 zonoje esančių sklypų sandorius.
  4. Ekspertas lyginamuosius objektus pasirinko nepažeisdamas Metodikos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT direktoriaus įsakymai paimti sklypus visuomenės poreikiams buvo priimti 2013 m. liepos 8 d., žemės sklypų vertės turi būti nustatomos būtent šiai datai. Lyginamųjų objektų sandoriai įvyko nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio, taigi, akivaizdu, kad ekspertas, laikydamasis metodikos reikalavimo, vadovavosi ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainomis. Aptariami sandoriai įvyko ne anksčiau kaip prieš 36 mėnesius iki 2013 m. liepos 8 d. Be to, ir nustatydamas vertes 2014 m. birželio 10 d. datai ekspertas laikėsi Metodikos 58.1. ir 61 punkto reikalavimų.
  5. Ekspertas, nustatydamas pataisas, pagrįstai pasirinko ekspertinio skaičiavimo metodą ir jį tinkamai taikė. Apeliantė neteisingai aiškina ekspertinio skaičiavimo metodo esmę ir jo taikymą. Iš akto matyti, kad ekspertinio skaičiavimo metodas yra pagrįstas eksperto nuomone apie vertinamo objekto privalumus ir trūkumus palyginus su kitais objektais, o šiuos patikslinimus ekspertas atliko remdamasis rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimu, stebėjimo rezultatais bei savo žiniomis ir patirtimi. Eksperto nuomone pagrįstai kompleksiškai įvertinus visumą pataisoms nustatyti svarbių faktorių, taigi apeliantė neteisi teigdama, kad aktas paremtas eksperto subjektyvia nuomone.
  6. Ekspertas, nustatydamas laiko pataisą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, vadovavosi VĮ Registro centro duomenų bazėje įregistruotas duomenimis, todėl nebuvo pažeisti Metodikos 62.4 punkto reikalavimai. Akivaizdu, kad ekspertas, nustatydamas laiko pataisą, visiškai logiškai vadovavosi duomenimis apie visus Kauno rajone įvykusius žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius, kadangi didesnis sandorių kiekis objektyviau atspindi žemės sklypų kainų pokyčius laiko atžvilgiu.
  7. Taikytinas vertės skaičiavimo modelis yra sudarytas vadovaujantis tinkamais kriterijais ir neprieštarauja Metodikos 60 punkto nuostatoms. Ekspertas vertės skaičiavimo modelį sudarė kompleksiškai taikydamas įvairius kriterijus, dėl kurių pasirinkimo nėra jokio pagrindo abejoti. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, Europos vertinimo standartuose pateiktos reitingavimo sistemos apima ir žemės sklypus.
  8. Buvo tinkamai įvertintas ir pagrįstas kriterijų (žemės sklypo lokalizacijos vietos, našumo balo, ploto ir kt.) reikšmingumas. Tai padaryta Ekspertizės akto 22–23 lapuose bei 2 ir 3 prieduose. Žemės sklypų rinkos verčių nustatymo kriterijų skirtumų procentinės reikšmės yra nustatytos ekspertiniu būdu, o apeliantė neįrodė, jog ekspertas netinkamai nustatė kriterijų skirtumų procentines reikšmes. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuota vertinamo objekto vertė, t. y. nurodyta konkreti formulė. Atliktų skaičiavimų sekos detaliai nurodytos Ekspertizės akto 10–11 puslapiuose bei 2 ir 3 prieduose. Priešingai nei teigia apeliantė, į bylą pateikti visų analizuotų lyginamųjų sandorių žemės sklypų planai, nekilnojamojo turto registro išrašai, taigi aišku iš kur ekspertas gavo informaciją apie privažiavimo kelius iki sklypų, nuotolį nuo produkcijos perdirbimo vietų ir pan. Ekspertui nebuvo jokios būtinybės pačiam apžiūrėti sklypus.
  9. Apeliantės reikalavimas nustatyti žemės sklypų rinkos vertę ne mažiau kaip pusantro karto didesnę nei nustatyta sprendimu, pateiktas tik apeliaciniame skunde, be to, jis yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Išnagrinėjus tokius reikalavimus, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovės teisė į apeliaciją. Be to, atsakovė tokį savo prašymą grindžia kito atsakovo į bylą pateikta vertinimo ataskaita, o pati apeliantė nėra patekusi nė vieno įrodymo dėl iš jos visuomenės poreikiams paimtos žemės rinkos vertės. Atsakovė niekaip nepagrindė, kodėl žemės vertė turėtų būti didesnė būtent pusantro karto.

36Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti N. S. apeliacinė skundą. Trečiasis asmuo nurodo iš esmės analogiškus ieškovės išdėstytiems argumentus. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo Ūkio ministerijos skundą tenkinti.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

39Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžio teisingumo. Apeliantės N. S. įsitikinimu, tiksliausiai jos žemės sklypų, paimtų visuomenės poreikiams, vertė nustatyta UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertinimo ataskaitoje, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas priteistino atlyginimo dydį, nepagrįstai vadovavosi išimtinai byloje esančiu Ekspertizės aktu, kuris, atsakovės nuomone, prieštaringas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Apeliantė pažymėjo, kad jeigu teismas atsisakytų vadovautis pirmiau minėta turto vertinimo ataskaita, byloje turėtų būti paskirta pakartotinė ekspertizė.

40Dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės ir atlyginimo už ją nustatymo momento

41Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalį nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (be kita ko ir Žemės įstatymas) taip pat nustato teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

42Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymą, pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. <..> teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. <..> institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

43Taigi, remiantis pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei šios bylos medžiaga, atsakovei priklausiusių ir visuomenės poreikiams paimtų ginčo žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vertė ir apeliantei mokėtinos kompensacijos dydis nustatytinas NŽT direktoriaus įsakymų Nr. 1P-(1.3.)-204 ir Nr. 1P-(1.3.)-205 priėmimo dieną – t. y., kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, 2013 m. liepos 8 d. Tačiau apeliantės akcentuojamoje UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertinimo data yra 2011 m. kovo 22 d., t. y. daugiau kaip prieš dvejus metus iki minėtų NŽT direktoriaus įsakymų priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, vien dėl šios priežasties (netinkamos turto vertinimo datos) ieškovės nurodoma turto vertinimo ataskaita nagrinėjamoje byloje negali būti naudojama tinkamai žemės sklypų vertei ir teisingam atlyginimui nustatyti. Be to, kaip matyti iš pačios turto vertinimo ataskaitos turinio, minėtoje ataskaitoje vertinta tik vieno iš sklypų dalis, priklausiusi E. S. (ginčo sklypas Nr. 3), o ne apeliantei nuosavybės teise priklausę žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2. Savo ruožtu atsakovės procesiniuose dokumentuose ne kartą minėtos jai priklausiusių sklypų turto vertinimo ataskaitos, apie kurias pažymėta ir NŽT direktoriaus įsakymuose, į bylą pateiktos nebuvo.

44Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės argumentas, kad iš jos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė ir atlyginimo dydis turėjo būti nustatytas pagal UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ vertinimo ataskaitą, atmestinas.

45Dėl Ekspertizės akto

46CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

47Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovams priteistino atlyginimo už iš jų paimtą visuomenės poreikiams žemę dydį, vadovavosi byloje paskirtos ekspertizės pagrindu eksperto pateikta Ekspertizės išvada, pagal kurią nustatyta, jog 0,9433 ha bendro ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 1), priklausančio N. S., rinkos vertė 2013 m. liepos 8 d. buvo 150 000 Lt, 6701/10002 dalies 1,0002 ha bendro ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 2), priklausančio N. S., rinkos vertė 2013 m. liepos 8 d. buvo 107 900 Lt, o 3301/10002 dalies 1,0002 ha bendro ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas Nr. 3), priklausančio E. S., rinkos vertė 2013 m. liepos 8 d. buvo 53 100 Lt.

48Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; kt.).

49Taigi, kaip teisingai pastebėjo atsakovė apeliaciniame skunde, Ekspertizės aktas, nepaisant jo pateikimo į bylą aplinkybių, iš tikrųjų neturi teismui išankstinės didesnės įrodomosios galios ir turi būti teismo vertinamas pagal tokias pat taisykles, kaip ir visi kiti byloje esantys įrodymai, tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Ekspertizės aktu, kaip prieštaraujančiu kitam byloje esančiam įrodymui, t. y. pirmiau minėtai atsakovės akcentuotai vertinimo ataskaitai. Kaip jau buvo išaiškinta šioje nutartyje, ieškovės nurodomoje UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ vertinimo ataskaitoje pasirinkta turto vertinimo data yra netinkama šioje byloje nagrinėjamam klausimui išspręsti (kompensacijos dydžiui nustatyti), todėl pats savaime faktas, jog turto vertinimo ataskaitoje nustatyta sklypo dalies vertė skiriasi nuo Ekspertizės akte nustatytos vertės, nepaneigia šioje byloje gauto Ekspertizės akto pagrįstumo, taigi ir pirmosios instancijos teismo sprendimo vadovautis šiuo aktu, nustatant atlyginimo dydžius, teisingumo.

50Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, inter alia byloje dalyvaujančių asmenų argumentus bei į bylą pateiktą Ekspertizės aktą, neturi teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad Ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jo turinys prieštaringas ir (ar) nepatikimas ir todėl pirmosios instancijos teismas, vadovavęs šiuo aktu, neteisingai nustatė atsakovams priteistinų kompensacijų dydžius.

51Kaip jau minėta, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu paruoštu Ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl akto patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu (CPK 178 straipsnis) išsakytu nesutikimu su jai nustatytu kompensacijos dydžiu.

52Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Ekspertizės akto sudėtinių dalių pavadinimai pažodžiui nesutampa su Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais dalių pavadimais (įstatyme minimos įžanginė, tiriamoji dalys ir išvados, o Ekspertizės akte – įvadinė, tiriamoji, vertinimas lyginamuoju metodu ir atsakymai į ekspertui pateiktus klausimus), nereiškia, kad Ekspertizės aktas prieštarauja apeliantės nurodytai teisės normai ir tuo labiau neleidžia daryti išvadą, kad minėtame akte eksperto pateiktos išvados yra neteisingos ar nepatikimos vien dėl to, kad ekspertas žodį „įžanginė“ pakeitė žodžiu „įvadinė“, o dalį „išvados“, pavadinimo „atsakymais į pateiktus ekspertui klausimus“. Akivaizdu, kad minėti nukrypimai nuo teisės akte vartojamų sąvokų nedaro jokios įtakos akto turiniui.

53Priešingai nei nurodo atsakovė, Ekspertizės akte yra aiškiai nurodoma informacija ir šaltiniai, kuriuos ekspertas naudojo atlikdamas tyrimą, o ta aplinkybė, kad šie duomenys nėra išdėstyti 2.1 poskyryje prie savokų ir apibrėžimų, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo eksperto išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar ydingas ir jomis nesivadovauti.

54Teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir atsakovės argumentą, kad Ekspertizės akte esanti fotofiksacija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad fotofiksacija neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.1 punkto reikalavimo, pagal kurį nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje turi būti užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą, pastebėtina, kad pati atsakovė N. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių individualių žemės sklypų savybių, kurių ekspertas nebūtų užfiksavęs nuotraukose, ir (ar) turinčių, atsakovės nuomone, įtakos vertinamų objektų vertei. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ginčo žemės sklype Nr. 1, tiek ir 1,0002 ha ploto žemės sklype, per visą jų plotą auga pieva, todėl visiškai neašku, kokios dar sklypų ypatybės, be tų, kurias nuotraukose užfiksavo ir Ekspertizės akte nurodė ekspertas, galėtų būti nustatytos.

55Nesutiktina ir su apeliantės pozicija, kad ekspertas nepagrįstai vadovavosi tik toje pačioje verčių zonoje esančių žemės sklypų vertėmis ir nepagrįstai eliminavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, įvykusius verčių zonoje 16.5. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku ar panašiu turtu (Metodikos 57 punktas), todėl turto vertintojas privalo atrinkti artimiausius vertinamam turtui, žemės sklypus, be kita ko atsižvelgdamas ir į žemės sklypų lokalizaciją, nes, kaip visuotinai žinoma, žemės vieta daro įtaką žemės vertei (o ne tk žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūds). Ekspertui pateikti vertinti ginčo žemės sklypai yra 16.10 verčių zonoje (to atsakovė neginčija) o, kaip nurodė ir pati apliantė apeliaciniame skunde, 16.10 verčių zonoje kainos yra mažesnės nei 16.5 zonoje, todėl ši teritorija buvo išskirta į atskirą verčių zoną, taigi, priešingai nei interpretuoja atsakovė, ekspertas, eliminuodamas sklypų, esančių 16.5 zonoje, pirkimo–pardavimo sandorius, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų bei užtikrino tinkamą lyginamojo metodo pritaikymą. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė niekaip nepagrindė jos teiginio, jog objektyvesniam vertinimui turėjo būti paimti analizuoti ir zonose 16.23-16.25 bei 16.4 esančių sklypų sandoriai, o vien tik atsakovės išsakyta niekuo neparemta nuomonė šiuo atveju nei paneigia, nei patvirtina specialias žinias turinčio asmens parengto Ekspertizės akto teisingumo, patikimumo.

56Kaip ir nurodė pati apeliantė jos skunde, Metodikos 58.1 punktas įtvirtina turto vertintojo pareigą taikant lyginamąjį metodą, surinkti informaciją apie ne mažau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sndorius. Kaip jau minėta, atsakovės kritikuojamame Ekspertizės akte nustatyta teisinga, šioje byloje iškilusiam klausimui išspręsti aktuali turto vertinimo data – 2013 m. liepos 8 d., kai buvo priimti NŽT direktoriaus įsakymai dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Eksperto atrinkti lyginamieji 2010 m. spalio mėn. ir 2011 m. balandžio bei gegužės mėn. sandoriai įvyko per Metodikos 58.1 punkte nustatytą 3 metų terminą iki turto vertinimo datos. Savo ruožtu kita papildoma Espertizės akte nurodyta vertinimo data (2014 m. birželio 10 d.) nagrinėjamai bylai nėra reikšminga ir dėl jos teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Be to, nors Metodikos 58.1 punktas reikalauja atrinkti artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, šis reikalavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į lyginamojo metodo esmę, t. y. be kita ko paisant reikalavimo pasirinkti kuo panašesnius, analogiškus ginčo turtui sklypus, todėl atsakovės, ignuorojant bendrą Ekspertizės akto kontekstą, nurodyta aplinkybė, jog ekspertas pasirinko ne vėliausiai įvykusius sandorius, atsižvelgiant į tai, kad ekspertas aiškiai nurodė atrinkęs visas akto 3.3 punkte nurodytas sąlygas (o ne tik laiko kriterijų) atitinkančius objektus, nesuponuoja pagrindo konstatuoti, kad ekspertui pasirinkus lyginamaisiais 2010 m. spalio ir 2011 m. balandžio bei gegužės mėn, sandorius, buvo pažeistas Metodikos 58.1 punktas.

57Teisėjų kolegija taip pat atmeta jokiais įrodymais nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ekspertas akte klaidingai aiškina ekspertino skaičiavimo metodo esmę ir netinkamai jį taiko. Skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ekspertas, taikydamas pirmiau nurodytą metodą, rėmėsi ne vien savo subjektyvia nuomone, bet rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimu, stebėjimo rezultatais, o taip pat ir savo žiniomis bei patirtimi. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, eksperto nuomonė akte pagrįsta kompleksiškai įvertinta svarbių faktorių visuma, o apeliantė, teigdama, kad šiuo atveju iš tikrųjų turėjo būti atliekama ekspertų apklausa, pateikiant jiems anketas, nenurodė ir nepateikė jokių šiuos samprotavimus pagrindžiančių įrodymų.

58Kaip ir pažymėjo pati atsakovė, Ekspertizės akto 4 lentelėje pateiktos pardavimo sandorių vidutinio ploto vieneto kainų reikšmės (Lt už arą). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės teiginys, kad ekspertas nepateikė sandorių duomenų lentelės, pagal kurią nustatė vidutines 1 aro kainas, kai visi eksperto naudojami šaltiniai ir nuorodos į konkrečius duomenis pateikti Ekspertizės akte, savaime nesuponuoja eksperto išvadų nepatikimumo, ydingumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ekspertas pažeidė Metodikos 62.4 punktą, nustatantį reikalavimą turto vertinimo ataskaitoje nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas.

59Ekspertizės akto teisingumo nepaneigia ir atsakovės, neturinčios specialių nekilnojamojo turto vertinimo žinių (arba nepateikusios tokias žinias pagrindžiančių duomenų), išsakytas nesutikimas su eksperto išvada, kad VĮ Registrų centro masinio vertinimo dokumentuose skelbiami žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų pokyčiai yra teisingiausi šiuo konkečiu atveju, nes yra nustatyti naudojantis visa tuo laiku įvykusių Kauno rajone tokios paskirties žemės sklypų duomenų baze. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad didesnis sandorių kiekis objektyviau parodo žemės sklypų kainų pokyčius laiko atžvilgiu. Be to, ieškovė, ginčydama eksperto pasirinktus šaltinius, metodus ir veiksmus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šio pasirinkimo eksperto galutinės išvados yra neteisingos. Kaip jau minėta, pati atsakovė į bylą nepateikė turto vertinimo ataskaitų ir remiasi kito atsakovo (nepadavusio apeliacinio skundo) į bylą pateikta ataskaita, kurioje pasirinkta netinkama turto vertinimo data. Teigdama, kad jai turėjo būti priteistas mažiausiai pusantro karto didesnis atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę, atsakovė turėjo pateikti šiuos teiginus patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), o to jai nepadarius, įvertinus ir pirmiau nurodytus argumentus dėl Ekspertizės akto teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atlyginimo dydį nustatė vadovaudamasis eksperto išvadomis.

60Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, kad eksperto pasirinktas vertės skaičiavimo modelis nieko neparemtas ir netinkantis vertinti ginčo žemės sklypams. Visų pirma pažymėtina, kad Ekspertizės akte aiškiai išdėstyta, jog vertės skaičiavimo modelis sudarytas ne tik naudojantis Europos vertinimo standartuose (EVS 2012) skyriuje „turto ir rinkos reitingavimas: gairės turto vertintojui“ pateiktomis rekomendacijmis, bet ir nekilnojamojo turto rinkos ir ekonominių sąlygų stebėjimu, analizės rezultatais, nekilnojamojo turto vertintojų, brokerių ir žemės sklypų pardavėjų bei pirkėjų apklausomis, o taip pat paties eksperto žiniomis ir patirtimi. Apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių tokio vertės skaičiavimo modelio tinkamumą ginčo sklypams įvertinti, o kaip minėta, vien tik atsakovės nesutikimas su eksperto nustatytomis vertėmis, savaime nepagrindžia pasirinkto metodo ir apskritai eskperto tyrimo ydingumo.

61Pažymėtina, kad Ekspertizės akto 22-25 puslapiuose bei prieduose Nr. 2 bei Nr. 3 (žemės sklypų pataisos koeficientų nustatymas) aiškiai išdėstyti ir pagrįsti sklypų vertės nustatymo kriterijai, jų komponentai (komponentų svoris), kriterijų reikšmingumas, kriterijų skirtumų procentinės pataisos, nurodyta konkreti žemės sklypų vertės apskaičiavimo formulė ir kt., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Metodikos 62.4 punkto ar 62.3 punkto reikalavimų pažeidimo, tuo labiau, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovės apeliaciniame skunde vardinami formos pažeidimai (jeigu tokie būtų konstatuoti) nulemtų iš esmės neteisingos sklypų vertės nustatymą. Pastebėtina ir tai, kad nors apeliantė mano, jog ekspertas neturėjo informacijos apie lyginamuosius žemės sklypus, jų ypatybes ir pan. ir išvadas darė remdamasis tik savo subjektyvia nuojauta, bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, atsižvelgęs į eksperto pateiktą prašymą, įpareigojo VĮ Registrų centrą suteikti ekspertui informaciją, leidžiančią identifikuoti pateiktų analizuojamų pirkimo–pardavimo sandorių objektų – žemės sklypų dislokacijos vietą verčių zonose 16.5 ir 16.10, jų konfigūraciją ir naudojimo apribojimus. Tokia informacija ekspertui buvo pateikta, taigi akivaizdu, kad jis vadovavosi objektyviais duomenimis, o ne savo nuojauta.

62Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ekspertizės akte aiškiai ir nuosekliai išdėstyta visa eksperto atlikta tyrimo eiga, aktas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, išvados aiškios ir suprantamos, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šiomis išvadomis ir atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos tesmo sprendimo dalį, kuria nustatytas atsakovams priteistino atlyginimo dydis.

63Remiantis CPK 219 straipsnio 2 dalimi, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuotas prieštaravimas tarp kelių ekspertizių, teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl byloje esančio Eksperizės akto išvadų pagrįstumo, todėl atsakovės prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, atmestinas.

64Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

65Byloje dalyvaujantys asmenys prašė nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka.

66CPK 322 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

67Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ginčą tarp šalių, o bylos medžiaga susijusi su turto vertinimo detalėmis ir sąvokomis, kurios, atsakovės nuomone, galėtų būti atskleistos tik šalims pateikiant paaiškinimus ir dalyvaujant ekspertams, nagrinėjamu atveju nepagrindžia išimtinio būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą šioje byloje. Pirmosios instancijos teisme šalims jau buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus žodžiu, be kita ko ir dėl Ekspertizės akto, į posėdį buvo kviečiamas ir aktą surašęs ekspertas, jis davė paaiškinimus.

68Ieškovė, sutikdama su atsakovės prašymu skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad toks nagrinėjimas tikslingas atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde pateiktus naujus argumentus. Kadangi visi atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo plačiai aptarti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą ir ieškovė nenurodė, kokie duomenys negalėjo būti pateikti procesiniuose dokumentuose, o galėtų būti išsiaiškinti tik bylą narinėjant žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės, o taip pat trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos UAB prašymo narinėti bylą žodinio proceso tvarka tenkinimas netikslingas, todėl šie prašymai taip pat atmestini.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas nustatė didesnį kompensacijos atsakovams dydį, negu buvo nustatytas ieškovės ir tuo pagrindu priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik atsakovams iš ieškovės, netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, daliniu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino didžiąją dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, o priešieškinį atmetė. Bylinėjimosi išlaidos daliniu sprendimu paskirstytos nebuvo, tačiau ta aplinkybė, kad vienas iš byloje spręstinų klausimų buvo išskirtas (neišpsręstas daliniu sprendimu) ir dėl jo pasisakyta atskirame Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendime, nereiškia, jog šios bylos rezultatas yra palankus būtent atsakovams (priimtas tik jiems naudingas sprendimas) ir ieškovė turėtų atlyginti visas pastarųjų patirtas šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidas. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes ieškovė teisėtai paėmusi, kaip konstatuota teismo sprendime, visuomenės poreikiams atsakovų žemės sklypus ir, kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, nustačiusi iš esmės nedaug besiskiriančius nuo priteisto atlyginimo kompensacijų dydžius, būtų laikoma visiškai bylą pralaimėjusia šalimi. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovų prašytos priteisti už visuomenės poreikiams paimtus sklypus sumos buvo kur kas didesnės, nei jiems priteisė teismas, ir labiau skyrėsi nuo Ekspertizės akto išvadose nurodytų verčių (E. S. manė, kad už ginčo sklypą Nr. 3 teisinga atlyginimo suma – 200 000 Lt, o N. S.: už sklypą Nr. 1 – 560 000 Lt, o už ginčo sklypą Nr. 2 – 402 000 Lt), nei ieškovės nustatytų atlyginimų dydžiai (už ginčo sklypą Nr. 1 – 141 500 Lt, už sklypą Nr. 2 – 100 500 Lt, už sklypą Nr. 3 – 49 500 Lt), todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus ir dalinio sprendimo rezoliucinę dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir apskaičiuoti patenkintų reikalavimų procentinę išraišką bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei interpretuoja atsakovė, aplinkybė, kad ieškovė reikalavo priteisti tiek, kiek nustatyta pagal jos užsakymu atliktą vertinimą, nereiškia, jog teismui priteisus šiek tiek daugiau laikytina, kad ieškovės reikalavimas buvo pilna apimtimi atmestas. Nesutiktina ir su atsakovės atsiliepime nurodyta pozicija, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė vien tik ieškovės iniciatyva pastarajai, atsakovės vertinimu, nustačius neteisingą atlyginimo dydį. Atsakovams sutikus su ieškovės nurodyta suma, bylinėjimosi išlaidos apskritai nesusidarytų, be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, skirtingai nuo atsakovų, sutiko su ekspertizės išvadomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė veiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar atliko kitokius nesąžiningus veiksmus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (93 straipsnio 4 dalis).

73Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės siūlomi kompensacijų dydžiai – 141 500, 100 500 Lt ir 49 500 Lt. Atsakovas E. S. siekė 200 000 Lt priteisimo, o N. S. – 402 000 Lt ir 560 000 Lt. Taigi ginčo suma E. S. atveju – 150 500 Lt, o N. S. – 720 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinant kompensacijos sumą E. S. atveju nuo 49 500 iki 53 100, t.y patenkinant šio atsakovo reikalavimus 3 600 Lt suma, patenkintų ieškovės reikalavimų proporcija sudaro 97,61 procentai (100 % – (3600 x 100 : 150 500)), o N. S. atveju padidinant nuo 141 500 iki 150 000 ir nuo 100 500 iki 107 900 Lt, t. y. patenkinant šios atsakovės reikalavimus iš viso 15 900 Lt suma, patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 97,79 procentai – (100 % – (15 900 x 100:720 000).

74Įvertinusi pirmiau apskaičiuotas proporcijas, bei tą aplinkybę, kad vienas iš žemės sklypų, dėl kurio įvertinimo buvo skiriama ekspertizė ir ieškovė mokėjo avansą (patyrė bylinėjimosi išlaidų), atsakovų valdytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimai būtų tenkinti visa apimtimi atsakovė N. S., kaip ir nurodė ieškovė, turėtų atlyginti ieškovei 4 175 Lt, o atsakovas E. S. – 825 Lt, konstatuoja, kad iš atsakovės N. S. ieškovei priteistina 4 082,73 Lt (4 175 x 0.9779) suma, t. y. 1 182,44 Eur, o iš E. S. – 805,28 Lt (825 x 0,9761) suma, t. y. 233,23 Eur.

75Savo ruožtu atsakovei N. S. iš ieškovės priteistina 88,40 Lt (4 000 Lt x 0,0221), t. y. 25,60 Eur suma pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui E. S. – 47,80 Lt (2 000 Lt x 0,0239), t. y. 13,84 Eur suma.

76Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – mokėjimas advokatui už apeliacinio skundo parengimą, iš priešingos šalies (ieškovės) nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

77Kadangi 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 886 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi atmetė atsakovės skundą, atidėto žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą.

78Šia nutartimi ieškovės apeliacinio skundo patenkinta dalis sudaro 97,76 procentus (((1 182,44 + 233,23 Eur)x 100))/ (1 209,16 + 238,94)), todėl atsakovei pateikus įrodymus dėl 200 Eur sumos sumokėjimo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, atsakovei priteistinas 4,48 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (200 x 0.0224).

79Papildomai pastebėtina, kad siekiant aiškumo ir tikslumo, įvertinus ieškovės apeliaciniame skunde pateiktą prašymą bei atsakovės sutikimą su tokiu prašymu, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nustatant konkrečias ieškovės atsakovams likusias išmokėti sumas už iš jų paimtus žemės sklypus, kadangi ieškovė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo priimtu ir jau įsiteisėjusiu daliniu sprendimu, jau yra išmokėjusi atsakovei N. S. 141 500 Lt už ginčo žemės sklypą Nr. 1 ir 100 500 Lt už sklypą Nr. 2, o E. S. – 49 500 Lt.

80Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

81Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

82Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

83„Ieškinį patenkinti iš dalies.

84Nustatyti, kad atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-204 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,9433 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 150 000 Lt (43 443 Eur) ir priteisti atsakovei N. S. iš ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) likusią nesumokėtą 2 461,77 Eur piniginės kompensacijos dalį.

85Nustatyti, kad atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-205 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 6701/10002 dalį (bendras plotas 1,0002 ha) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dydis yra 107 900 Lt (31 250 Eur) ir priteisti atsakovei N. S. iš ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) likusią nesumokėtą 2 143,19 Eur piniginės kompensacijos dalį.

86Nustatyti, kad atsakovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-206 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 3301/10002 dalį (bendras plotas 1,0002 ha) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dydis yra 53 100 Lt (15 378 Eur 82 ct) ir priteisti atsakovui E. S. iš ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) likusią nesumokėtą 1 042,63 Eur piniginės kompensacijos dalį.

87Priteisti iš atsakovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 1 182,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

88Priteisti iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 233,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

89Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

90Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) atsakovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą“.

91Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 886 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi.

92Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės... 5. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d., išnagrinėjęs ieškovės... 6. 1. Pripažinti teisėtais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 7. 2. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakove N. S. dėl atlyginimo dydžio... 8. 3. Leisti ieškovei įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės... 9. 4. Pripažinti teisėtais NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr.... 10. 5. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakove N. S. dėl atlyginimo dydžio... 11. 6. Leisti ieškovei įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės... 12. 7. Pripažinti teisėtais NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr.... 13. 8. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakovu E. S. dėl atlyginimo dydžio... 14. 9. Leisti ieškovei įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės... 15. Dalinis sprendimas įsiteisėjęs. Po dalinio sprendimo priėmimo liko... 16. Ieškovė Ūkio ministerija prašė nustatyti, kad:... 17. 1. atsakovei N. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2013... 18. 2. atsakovei N. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2013... 19. 3. atsakovui E. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2013... 20. Ieškovė paaiškino, kad projekto rengimo metu projekto rengėjas VĮ... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 23. Teismas pažymėjo, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį... 24. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi... 25. Teismas nustatė, kad turto ekspertizės akte Nr. RE14-018 (toliau – ir... 26. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad Ekspertizės akte nurodytos... 27. Teismas pažymėjo ir tai, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su... 28. Teismas sprendė, kad kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį,... 29. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. Atsakovė N. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 31. Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija apeliaciniame skunde prašo... 32. Atsakovas E. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės... 33. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinius... 34. Atsakovė N. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 35. Ieškovė Ūkio ministerija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą... 36. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 39. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl atlyginimo už visuomenės... 40. Dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės ir atlyginimo už ją... 41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio... 42. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių... 43. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 44. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės argumentas, kad iš jos... 45. Dėl Ekspertizės akto... 46. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti... 47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovams... 48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys... 49. Taigi, kaip teisingai pastebėjo atsakovė apeliaciniame skunde, Ekspertizės... 50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos... 51. Kaip jau minėta, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos... 52. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Ekspertizės akto sudėtinių dalių... 53. Priešingai nei nurodo atsakovė, Ekspertizės akte yra aiškiai nurodoma... 54. Teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir atsakovės argumentą,... 55. Nesutiktina ir su apeliantės pozicija, kad ekspertas nepagrįstai vadovavosi... 56. Kaip ir nurodė pati apeliantė jos skunde, Metodikos 58.1 punktas įtvirtina... 57. Teisėjų kolegija taip pat atmeta jokiais įrodymais nepagrįstą atsakovės... 58. Kaip ir pažymėjo pati atsakovė, Ekspertizės akto 4 lentelėje pateiktos... 59. Ekspertizės akto teisingumo nepaneigia ir atsakovės, neturinčios specialių... 60. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, kad eksperto pasirinktas... 61. Pažymėtina, kad Ekspertizės akto 22-25 puslapiuose bei prieduose Nr. 2 bei... 62. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų... 63. Remiantis CPK 219 straipsnio 2 dalimi, teismas gali paskirti pakartotinę... 64. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 65. Byloje dalyvaujantys asmenys prašė nagrinėti bylą apeliacine žodinio... 66. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos... 68. Ieškovė, sutikdama su atsakovės prašymu skirti bylą nagrinėti žodinio... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 70. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 71. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia ieškovės... 72. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, daliniu sprendimu pirmosios instancijos... 73. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės siūlomi kompensacijų dydžiai – 141... 74. Įvertinusi pirmiau apskaičiuotas proporcijas, bei tą aplinkybę, kad vienas... 75. Savo ruožtu atsakovei N. S. iš ieškovės priteistina 88,40 Lt (4 000 Lt x... 76. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi... 77. Kadangi 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 886 Eur... 78. Šia nutartimi ieškovės apeliacinio skundo patenkinta dalis sudaro 97,76... 79. Papildomai pastebėtina, kad siekiant aiškumo ir tikslumo, įvertinus... 80. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 81. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.... 82. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 83. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 84. Nustatyti, kad atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už... 85. Nustatyti, kad atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už... 86. Nustatyti, kad atsakovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už... 87. Priteisti iš atsakovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos... 88. Priteisti iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos... 89. Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919)... 90. Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919)... 91. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 92. Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919)...