Byla e2-446-254/2016
Dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko atstovui advokatui Tomui Bairašauskui, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „DOMUS ALTERA“, trečiasis asmuo AB SEB bankas (UAB SEB lizingas teisių perėmėja) dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, ir

Nustatė

3ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, Actio Pauliana ir Civilinio kodekso (toliau CK) 1.82 straipsnio pagrindais atsakovei pareiškė ieškinį (t. 1, b. l. 4‑12) bei patikslintą ieškinį (4, b. l. 125‑127) ir teismo prašo:

41) pripažinti negaliojančia šalių 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos sutarties Nr. 08/N-015 (toliau Sutartis) dalį dėl patalpų mėnesio nuomos kainos, viršijančios žemiau nurodytu laikotarpiu nurodytą sumą už kvadratinį metrą per mėnesį:

52008-05-09 - 2009-05-08 laikotarpiu 31 Lt plius PVM (8,98 Eur plius PVM);

62009-05-09 - 2010-05-08 laikotarpiu 20 Lt plius PVM (5,79 Eur plius PVM);

72010-05-09 -2011-05-08 laikotarpiu 15 Lt plius PVM (4,34 Eur plius PVM);

82011-05-09 -2012-05-08 laikotarpiu 16 Lt plius PVM (4,63 Eur plius PVM;

92012-05-09 - 2013-05-06 laikotarpiu 17 Lt plius PVM (4,92 Eur plius PVM);

102) pripažinti negaliojančia šalių 2007 m. sausio 2 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų Kaune, ( - ), nuomos sutarties Nr. 07/N-002 (toliau Sutartis) dalį dėl mėnesio nuomos kainos, viršijančios žemiau nurodytu laikotarpiu nurodytą sumą už kvadratinį metrą per mėnesį:

112007-01-02 - 2008-01-01 laikotarpiu 24 Lt plius PVM (6,95 Eur plius PVM);

122008-01-02 - 2008-12-30 laikotarpiu 28 Lt plius PVM (8,11 Eur plius PVM);

132008-12-31 - 2009-12-30 laikotarpiu 26 Lt plius PVM (7,53 Eur plius PVM);

142009-12-31 - 2010-12-30 laikotarpiu 15 Lt plius PVM (4,34 Eur plius PVM);

152010-12-31 - 2011-12-14 laikotarpiu 14 Lt plius PVM (4,05 Eur plius PVM);

162011-12-15 -2013-04-30 laikotarpiu 15 Lt plius PVM (4,34 Eur plius PVM);

173) pripažinti negaliojančia šalių 2007 m. spalio 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų Kaune, ( - ), nuomos sutarties Nr. 07/N-025 (toliau Sutartis) dalį dėl mėnesio nuomos kainos, viršijančios žemiau nurodytu laikotarpiu nurodytą sumą už kvadratinį metrą per mėnesį:

182007-10-01 - 2008-12-31 laikotarpiu 53 Lt plius PVM (15,35 Eur plius PVM);

192009-01-01 -2009-12-31 laikotarpiu 50 Lt plius PVM (14,48 Eur plius PVM);

202010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu 31 Lt plius PVM (8,98 Eur plius PVM);

212011-01-01 -2011-12-31 laikotarpiu 31 Lt plius PVM (8,98 Eur plius PVM);

222012-01-01 -2013-05-06 laikotarpiu 33 Lt plius PVM (9,56 Eur plius PVM);

234) taikyti dalinę restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 987 438,13 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

24Ieškovė, remdamasi UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto darbuotojos Audros Lazauskienės Nekilnojamojo turto nuomos rinkos verčių tyrimo išvada (toliau Tyrimo išvada) nurodė, kad sutarčių galiojimo metu skirtingais laikotarpiais išnuomotų objektų nuomos kainos rinkos vertė viršijo nuo 1,2 iki 4 kartų, todėl ieškovė už patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomą, jeigu būtų mokėjusi rinkos kainą, per visą nuomos sutarties laikotarpį būtų sumokėjusi atsakovei 1 575 786,28 Lt (su PVM), o realiai sumokėjo 4 718 278,69 Lt (su PVM), todėl permokėjo iš viso 3 142 492,41 Lt (910 128,71 EUR); už patalpų Kaune, ( - ), nuomą, jeigu būtų mokėjusi rinkos kainą, per visą nuomos sutarties laikotarpį ieškovė būtų sumokėjusi atsakovei 1 105 471,04 Lt (su PVM), o realiai sumokėjo 1 734 825,60 Lt (su PVM), todėl permokėjo iš viso 629 354,56 Lt (182 273,68 Eur); už patalpų Kaune, ( - ) nuomą, jeigu ieškovė būtų mokėjusi rinkos kainą, per visą nuomos sutarties laikotarpį būtų sumokėjusi atsakovei 4 230 581,84 Lt (su PVM), o realiai sumokėjo 10 773 761,26 Lt (su PVM), todėl permokėjo iš viso 6 543 179,42 Lt (1 895 035,74 EUR). Ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti atsakovei grąžinti ieškovei jos permokėtą 2 987 438,13 Eur nuomos mokesčio sumą.

25Ieškovė taip pat nurodė, kad sutarties galiojimo vienu iš laikotarpių ieškovė naudojo tik dalį iš nuomotų patalpų Kaune, ( - ), - 136, 44 kv. m. iš 387,3 kv. m (t. 1, b. l. 90), taigi mokėjo atsakovei už nenaudojamas patalpas, kas patvirtina absoliutų sandorio nenaudingumą ieškovei. Dėl patalpų Kaune, ( - ) nuomos ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. spalio 1 d. iš atsakovės išsinuomojo patalpas po 60 Lt / m2 (be PVM), tačiau jau 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimu pakėlė nuomos kainą iki 30 EUR / m2 (be PVM), t. y. 103,58 Lt / m2 (be PVM). Ieškovė mano, kad laikotarpis nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d. (t.y. apie 2 mėnesius), kuomet ieškovė atsakovei nuomojosi patalpas po 60 Lt (be PVM) /1 kv. m / mėn., taip pat įeina į pripažintino negaliojančiu sandorio apimtį, kadangi ginčo sandoris turi būti vertinamas kaip vientisas sandoris, kuris buvo sudarytas tarp nesąžiningų ir susijusių asmenų. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. vasario 11 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-02 RM (toliau - Inspektavimo ataskaita) nurodoma, kad šios ginčo patalpos buvo nuomojamos iš susijusio asmens atsakovės gerokai didesnėmis nei rinkos kainomis.

26Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų ieškovė nurodė šiuos argumentus:

27Sandoriai prašomose pripažinti negaliojančiomis dalyse pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes buvo sudaryti ne rinkos kainomis, todėl nepagrįstose dalyse sumažino bendrovės turto vertę, pablogino jos finansinę padėtį ir pažeidė jos kreditorių interesus, taip pat yra priešingi banko veiklos tikslams. Ieškovė nesutinka su atsakove, kad ginčo sandorių nuomos rinkos kainos nustatymo data turi būti imama tik ginčo sandorių sudarymo data, kadangi šalys vėliau neprivalėjo keisti sutarčių. Ji mano, kad ginčo šalys buvo susiję ir nesąžiningi asmenys, taigi neturėjo intencijos keisti jiems naudingų ydingų sutarčių sąlygų. Visgi jos buvo keičiamos persitariant dėl nuomos kainų (1 atvejis į didesnę pusę), nuomojamų plotų, nuomos terminų (pvz., 1) dėl patalpų Kaune, ( - ) nuomos 2007 m. spalio 2 d. buvo papildomai susitarta dėl inventoriaus, 2007 m. lapkričio 26 d. pakeista nuomos kaina į didesnę pusę ir termino; 2) dėl patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos 2008 m. 20 d. susitarimu buvo papildomai išnuomoti inžinieriniai tinklai, 2008 m. rugsėjo 29 d. susitarimo pakeisto kai kurios nuomos sutarties sąlygos bei susitarta dėl termino; 3) dėl patalpų ( - ), Kaunas nuomos 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimu šalys pratęsė nuomos sutarties terminą, tą patį atliko 2009 m. gruodžio 31 d. susitarimu, 2010 m. gruodžio 31 d. susitarė sumažinti nuomojamų patalpų plotą bei pratęsti nuomos terminą, 2011 m. gruodžio 15 d. susitarimu pratęsė nuomos terminą), tačiau dėl sutarčių sąlygų dėl nuomos kainų (nustatant jas pagal rinkos vertę) persitariama nebuvo (kaip minėta, dėl nuomos kainos pakeitimo, kaip tokio, buvo persitarta vienu atveju į beveik dvigubai didesnę pusę dėl patalpų Kaune, ( - ), kas tik patvirtina sandorio nesąžiningumą, kadangi po dviejų mėnesio sandorio vykdymo pakelti dvigubai jo kainą neatitinka rinkos sąlygų bei galimybių). Pati atsakovė savo atsiliepime bei triplike nurodo ir pripažįsta, jog Newsec Resolution yra nurodytos aplinkybės, jog rinkoje turto nuomos kainos 2008-2009 metais jau ženkliai krito. Kaip matyti iš Tyrimo išvados, kainos nuosekliai krito 2008-2012 metais. Tuo tarpu atsakovė visų ginčo sandorių vykdymo laikotarpiu gaudavo nuomos kainą, nustatytą 2007-2008 metais. Kaip nurodyta ir Inspektavimo ataskaitoje, atsakovė buvo viena iš labiausiai savanaudiškų su ieškove susijusių įmonių, kuri darė ypač neigiamą finansinę įtaką ieškovei, vykdė neskaidrią veiklą ir ieškovę naudojo kaip ieškovės didžiausio akcininko R. R. ir jo aplinkos žmonių asmeninių poreikių finansavimo šaltinį. Ieškovė ypatingai atkreipė dėmesį į tai, kad pasikeitus ieškovės administracijos vadovui (vietoje G. U. 2012 m. spalio 29 d. juo tapus A. Ž.), ieškovė 2012 m. gruodžio mėnesį inicijavo visų ginčo sandorių nuomos kainos sumažinimą išsiunčiant atsakovei raštus (rašto pavyzdys t. 1, b. l. 90, apie tai nurodoma Inspektavimo ataskaitoje) bei nuo 2013 m. sausio mėnesio nebemokėjo pagal sandorius nuomos mokesčio sumų (tai matosi iš pažymų apie pagal ginčo sandorius atliktus mokėjimus (t. 4, b. l. 128‑136)).

28Ieškovė nurodė, kad sandoriu buvo sumažinta ieškovės turto, iš kurio tenkinti kreditorių reikalavimai, apimtis. Ieškovės 2014 m. spalio 13 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos į bylą pateikti duomenys iš ieškovės finansinių dokumentų (palyginamoji lentelė apie ieškovės turto ir įsipareigojimų pokyčius apskaitoje nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. balandžio 21 d. ir ją pagrindžiantys dokumentai (2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. balandžio 21 d. finansiniai dokumentai, duomenys apie 2013 m. vasario 23 d. tarp Vį „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovės ir AB Šiaulių bankas sudarytą trišalę sutartį dėl Ieškovo dalies turto ir įsipareigojimų perdavimo AB Šiaulių bankas), taip pat su dubliku pateikti įrodymai (Ūkio banko 2008 m. balansinė atskaitomybė) patvirtina aplinkybes, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių interesus ir teises, kurių dalis egzistavo tiek sudarant ginčijamus sandorius, tiek yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Duomenys apie ieškovės turėtus ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus ginčijamo sandorio sudarymo metu ir apyvartas tai datai; duomenys apie ieškovės kreditorių sudėtį 2013 m. gegužės 2 d. ir duomenys apie ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo laikotarpį taip pat pateikti kartu su 2014 m. spalio 13 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, taip pat patvirtina, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių interesus ir teises, nes ieškovei sudarius ginčijamus sandorius, sumažėjo jos turto apimtis ir mokumas - sudarius sandorius iš ieškovės buvo išvestos reikšmingos piniginių lėšų sumos, už tai gaunant neproporcingai mažos vertės paslaugas, o nepagrįstai sumažėjus ieškovės turtui, pablogėjo jos mokumas ir iš nepagrįstai perleisto turto (išvestų lėšų) nebegalima patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų. Ieškovė, priimdamas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, kartu įsipareigoja jas grąžinti, t. y. šie tretieji asmenys tampa ieškovės kreditoriais. Tai yra nurodyta ir ieškovės įstatuose. Taigi ieškovė nuolatos turėjo kreditorių, įskaitant ir ginčo sandorio sudarymo metu.

29Ieškovė nurodo, kad ji neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių dalių, kurios viršija rinkos kainą. Ieškovei nėra žinoma, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovė būtų turėjusi įstatyminę, sutartinę ir /ar teismo sprendimu pagrįstą teisinę prievolę, suponuojančią šių sutarčių sudarymo būtinybę. Be to, kaip minėta, ieškovė galėjo išsinuomoti veiklai vykdyti nebūtinai ginčo, bet ir bet kokias kitas rinkoje esančias patalpas. Vertinant aplinkybę, ar ieškovė privalėjo sudaryti ginčo sandorius pastebėtina ir tai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti su susijusia (per ieškovės ir atsakovės valdymo organus/dalyvius bei jų giminystės ryšius) įmone - atsakove.

30Ieškovė mano, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė įsigijo nuomos paslaugas, sumokėdama atsakovei už jas ne rinkos kainą, taigi nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 4 dalyje nurodyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Šalių nesąžiningumo prezumpciją įrodo aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovės įmonėse veikusių asmenų tarpusavio sąsajų. Be to, vertinant atsakovės sąžiningumą, akivaizdu, jog jis dėl sutampančių asmenų (R. R., O. G. ir kiti) abejose įmonėse egzistavimo žinojo ar turėjo žinoti, jog ne rinkos kainomis sudaromi sandoriai neigiamai paveiks ieškovės finansinę būklę ir pažeis jo kreditorių interesus, jai buvo žinoma tikroji ieškovės būklė, Lietuvos banko inspektavimo duomenys bei duodami įpareigojimai ir t. t.

31Dėl sandorio prieštaravimo įmonės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) ieškovė nurodė, kad būdama komercinis bankas, surinkdama iš asmenų indėlius ir šias lėšas naudodama kitoje finansinėje veikloje (skolindama, investuodama į vertybinius popierius ir kt.), privalo maksimaliai siekti iš šių veiksmų gauti pajamų ir pelno bei privalo veikti išimtinai kreditorių interesais ir jų naudai. Todėl sandorių dalys, pagal kurias už patalpų nuomą mokama neadekvati suma ne rinkos kainomis, o dalis vieno objektų patalpų nenaudojamas, atsižvelgiant į banko veiklos esmę bei jo pagrindinius veiklos principus, akivaizdžiai žalingos bei nenaudingos ieškovei (bankui) bei jo kreditoriams. Be to, kita sandorio šalis (atsakovė) veikė nesąžiningai. Atsakovė, būdama susijęs juridinis asmuo, kuriam taikomi aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimais, sudarydamas sandorį su savo kontrahentu - banku - ir pagal kurį paslaugos buvo teikiamos ženkliai žemesnėmis nei rinkos kainomis, turėjo įvertinti savo sutarties kontrahento (banko) statusą, žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris sudaromas akivaizdžiai ne rinkos kainomis bei nenaudingai ieškovei (o naudingai atsakovei), taigi, kad toks sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens (banko) veiklos tikslams. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir kitos nurodytos atsakovės dalyvių bei kitų asmenų sąsajos su ieškovės dalyviais bei vadovais.

32Dėl restitucijos taikymo ieškovė nurodo, kad ekonomiškai nepagrįsto bei įmonei nenaudingo sandorio sudarymas ta apimtimi, kuria nustatyta akivaizdžiai per didelė sutarties objekto kaina, pažeidžia kreditorių teises, tačiau šio pažeidimo padariniu negali būti viso sandorio pripažinimas negaliojančiu, todėl pagal visas aptartas nuomos sutartis ieškovei permokėjus atsakovei 2 987 438,13 Eur (10 315 026,39 Lt) (3 142 492,41 Lt (910 128,71 Eur) + 629 354,56 Lt (182 273,68 Eur) + 6 543 179,42 Lt (1 895 035,74 Eur)), siekiant apginti ieškovės interesus bei sugrąžinti ieškovę į ankstesnę turtinę padėtį, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

33Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 83–87) ir jo reikalavimo patikslinimą (t. 5, b. l. 88‑93) bei tripliku (t. 2, b. l. 40‑44) prašo ieškinį atmesti šiai argumentais:

34Dėl ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių, buvusių jau tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Byloje nėra jokių duomenų, kokio dydžio kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje, kurie jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Be to, aktualu ir tai, kad kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo dieną, pradelstų įsipareigojimų nei vienam kreditoriui ieškovė neturėjo, visus savo kreditorinius įsipareigojimus vykdė.

35Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų kreditorių teisių. Atsakovė nurodo, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos 2007 - 2009 metais, ieškovei vykdant sėkmingą ir pelningą įmonės veiklą. Ieškovė steigė naujus filialus, todėl pasirašė sutartis su atsakove dėl administracinių patalpų nuomos. Jos veikla buvo prižiūrima valstybės institucijų, Lietuvos banko, jokių pastabų dėl mokumo ar stabilumo ginčo sandorių sudarymo metu ir netgi daugiau kaip tris metus po to iš valstybės institucijų reiškiama nebuvo, todėl akivaizdu, kad ginčijamos sutartys ieškovės kreditorių interesų pažeisti negalėjo, o kaip tik juos atitiko. Atsakovei išanalizavus teismo ekspertės pateiktus duomenis apie lyginamuosius objektus, matyti, kad lyginamuoju metodu atliktas ginčo objektų nuomos rinkos vertės nustatymas ginčo sandorių sudarymo metu aiškiai neatitinka principų, kurie keliami lyginamajam metodui. Todėl ieškovės pateiktas įrodymas - nekilnojamojo turto nuomos rinkos verčių tyrimas, vertintinas kritiškai ir negali būti pagrindu pripažinti ieškovės ieškinį pagrįstu. Dėl kiekvieno ginčo objekto nuomos rinkos vertės nustatymo atsakovė pasisakė atskirai.

36Dėl pastato, esančio Klaipėdoje, ( - ), nuomos rinkos 1 kv. m kainos 2008-05-09. Kaip matyti iš tyrimo priede pateiktų lyginamųjų objektų, visi keturi objektai nėra toje pačioje gatvėje, kurioje yra vertinamasis objektas. Be to, nei vienas lyginamasis objektas visiškai neatitinka vertinamojo objekto ploto. Vienas lyginamasis objektas yra beveik 3 kartus mažesnis, o kiti dar daugiau kartų mažesni nei vertinamasis objektas. Vertinamasis objektas yra pastatas, o lyginamieji objektai patalpos. Nors metodikos 62.2 papunktyje numatyta, kad analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti nurodytos ataskaitoje, tačiau tai nėra padaryta. Taip pat pažymėjo, jog net du iš keturių lyginamųjų objektų buvo išnuomoti daugiau kaip prieš metus laiko, nei vertinamasis objektas, o kainų pataisos koeficientai taikyti tik 1,09 ir 1,07. Tai akivaizdžiai neatitinka realybės, nes visiems žinoma, kad tuometinio ekonominio pakilimo metu Lietuvoje komercinių patalpų kainos, o ypatingai Klaipėdoje, kilo daugiau kaip 20 procentų per metus. Tai akivaizdžiai matyti, iš to, jog lyginamojo objekto, kuris buvo išnuomotas tą patį mėnesį kaip vertinamasis objektas, nuomos kaina yra praktiškai identiška ir vertinamojo objekto 1 kv. m. nuomos kainai. Be to, tyrime nėra nurodyta jokių pataisos koeficientų parinkimo kriterijų, kuriais vadovautasi darant išvadas, kad visi lyginamieji objektai yra geresni už vertinamąjį objektą, nors jie yra tik patalpos, o vertinamasis objektas atskiras pastatas. Kita vertus, iš pateiktų lyginamųjų pavyzdžių matyti, kad rinkoje tuo metu, kai buvo išnuomotas ginčo objektas, pasiūla objektų, bent kiek panašių į vertinamąjį buvo praktiškai nulinė, o tą patį mėnesį išnuomoto objekto kaina buvo labai artima ginčo objekto 1 kv. m nuomos kainai. Atsakovė mano, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti, išvadą, jog byloje pateiktas nekilnojamojo turto rinkos nuomos kainų tyrimas, negali patvirtinti, jog pastatas 2008-05-09 buvo išnuomotos ne rinkos, o ženkliai didesne kaina.

37Dėl pastato, esančio Kaune, ( - ), nuomos rinkos 1 kv. m kainos 2007-01-02. Kaip matyti iš tyrimo priede pateiktų lyginamųjų objektų, visi trys objektai net nėra tame pačiame Kauno mikrorajone, kuriame yra vertinamasis objektas. Be to, nei vienas lyginamasis objektas visiškai neatitinka vertinamojo objekto ploto. Lyginamieji objektai yra mažiausiai 5 kartus mažesni nei vertinamasis objektas. Taip pat labai svarbu pažymėti, jog net du iš trijų lyginamųjų objektų buvo išnuomoti prieš metus laiko, nei vertinamasis objektas, o kainų pataisos koeficientai taikyti tik 1,10. Tai akivaizdžiai neatitinka realybės, nes visiems žinoma, kad tuo metu Lietuvoje komercinių patalpų kainos kilo apie 20 procentų per metus. Tai akivaizdžiai matyti, iš to jog lyginamojo objekto, kuris buvo išnuomotas 2006 m. gruodžio mėnesį, t. y. beveik tuo pačiu metu kaip vertinamasis objektas, nuomos kaina yra praktiškai ketvirtadaliu didesnė nei vertinamojo objekto 1 kv. m nuomos kaina. Be to, tyrime nėra nurodyta jokių pataisos koeficientų parinkimo kriterijų, kuriais vadovautasi darant išvadas, kad visi lyginamieji objektai yra geresni už vertinamąjį objektą. Be to, patalpų išdėstymo pataisos koeficientas iš viso yra nurodytas akivaizdžiai klaidingas, nes net teismo ekspertei nustačius, kad lyginamasis objektas prastesnis už vertinamąjį objektą, tačiau pataisos koeficientas yra mažesnis už vienetą, t. y. net ir šiuo atveju vertinamojo objekto nuomos kaina yra mažinama, nors jis yra geresnis už lyginamąjį objektą. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl vertinant pastatą Klaipėdoje jo patalpų išsidėstymo koeficientas buvo parinktas 0,90, o vertinant pastatą Kaune, ( - ) jau tik 0,76, nors jokių objektyvių požymių, kuriais vadovaujantis reikėtų taikyti kitą koeficientą iš viso nėra. Būtent šis pataisos koeficientas buvo esminis ekspertei pateikiant išvadą dėl pastato ( - ) Kaune, nuomos rinkos vertės nustatymo, ją ženkliai be jokių objektyvių priežasčių mažinant. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti, išvadą, jog byloje pateiktas nekilnojamojo turto rinkos nuomos kainų tyrimas negali patvirtinti, jog pastatas 2007-01-02 buvo išnuomotos ne rinkos, o ženkliai didesne kaina.

38Dėl pastato, esančio Kaune, ( - ), nuomos rinkos 1 kv. m kainos 2007-11-26. Kaip matyti iš tyrimo priede pateiktų lyginamųjų objektų, visi jie buvo išnuomoti beveik prieš metus laiko, nei vertinamasis objektas, o kainų pataisos koeficientai taikyti tik 1,07 - 1,11. Tai akivaizdžiai neatitinka realybės, nes visiems žinoma, kad tuo metu Lietuvoje komercinių patalpų kainos kilo apie 20 procentų per metus. Be to, pažymėtina, kad net keturių iš penkių lyginamųjų objektų nuomos kaina yra didesnė ar labai artima nuomos kainai, už kurią buvo išnuomotas ginčo objektas. Tik vienintelis lyginamasis objektas, esantis pusrūsyje, buvo išnuomotas už mažesnę nei vertinamasis objektas kainą. Tai leidžia daryti išvadą, jog rinkoje tikrai vyravo kainos, už kurią ir buvo išnuomotas ginčo objektas. Be to, nei vienas lyginamasis objektas visiškai neatitinka vertinamojo objekto ploto. Lyginamieji objektai yra 2 -10 kartų mažesni nei vertinamasis objektas. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog sandorio sudarymo metu rinkoje iš viso nebuvo objekto, kuris plotu būtų bent kiek panašus į vertinamąjį objektą, o tai akivaizdu, kad didino vertinamojo objekto nuomos kainą. Be to, tyrime nėra nurodyta jokių pataisos koeficientų parinkimo kriterijų, kuriais vadovautasi darant išvadas, kad visi lyginamieji objektai yra geresni už vertinamąjį objektą. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl vertinant pastatą Klaipėdoje jo patalpų išsidėstymo koeficientas buvo parinktas 0,90, o vertinant pastatą, esantį Kaune, ( - ), jau tik 0,47 nors jokių objektyvių požymių, kuriais vadovaujantis reikėtų taikyti kitą koeficientą iš viso nėra. Būtent šis pataisos koeficientas buvo esminis ekspertei pateikiant išvadą dėl pastato, esančio Kaune, ( - ), nuomos rinkos vertės nustatymo, ją ženkliai be jokių objektyvių priežasčių mažinant. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti, išvadą, jog byloje pateiktas nekilnojamojo turto rinkos nuomos kainų tyrimas, negali patvirtinti, jog pastatas 2007-11-26 buvo išnuomotos ne rinkos, o ženkliai didesne kaina.

39Dėl sandorio šalių sąžiningumo. Atsakovė mano, kad ginčijamomis sutartimis galimų ieškovės kreditorių teisės ar interesai pažeisti nebuvo, nes objektai išnuomoti rinkos kaina, todėl net jeigu sandorio šalys formaliai ir atitiktų CK 6.67 straipsnyje nurodytą sandorio sudarymo atvejį, jos laikytinos sąžiningomis. Be to, atsakovės akcininku yra UAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Tačiau UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ turi tik 42,11 procentų įmonės akcijų, o CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatyta prezumpcija taikoma tik tada, kai akcininkui priklauso mažiausiai 50 procentų įmonės akcijų. Be to, CK 6.67 straipsnio nuostatos numatančios šalies nesąžiningumą taikomos sutarties šalies akcininkams, o ne akcininkų akcininkams. Todėl, tai kad R. R. turi 16,9 procentus UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijų, kuri yra atsakovės akcininke, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

40Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti ginčo sutarčių dalis, kuriose, ieškovo teigimu, yra viršijama patalpų nuomos rinkos kaina ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir sutarčių pratęsimo laikotarpiais. Nei vienoje iš ginčo sutarčių nėra numatyta, kad nuomos kaina kiekvienais metais turi būti privalomai peržiūrima, juose tik numatyta atsakovės teisė kas metai peržiūrėti nuomos kainą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškinio patikslinime nurodytu reikalavimu, kad patalpų nuomos sutarčių dalyse, kuriose 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais numatytos nuomos kainos galimai viršijo rinkos kainas, turėjo būti pripažintos negaliojančiomis. Pažymėtina, jog sutarties kaina, net ir atsižvelgiant į tai, kad ji pasikeitus situacijai rinkoje, ieškovės vertinimu, jai po sutarties sudarymo tapo ne labai palanki, savaime nereiškia, kad gali būti taikomas CK 6.66 straipsnis, nes jis taikomas tik tuo atveju, jei sandorį sudarant, o ne vykdymo metu, yra pažeidžiami kreditorių interesai. Tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas sutarties sąlygų pakeitimo klausimas CK 6.204 straipsnio pagrindu, tačiau tokio reikalavimo byloje nėra pareikšta. Todėl dėl po sutarties sudarymo atsiradusių rinkos pokyčių ieškovės reikalavimas naikinti ginčo sutarčių dalis, kuriuose 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais numatytos nuomos kainos galimai viršijo rinkos kainas iš principo negali būti tenkinamas CK 6.66 straipsnio pagrindu.

41Dėl ieškovės ir atsakovės sudarytų patalpų nuomos sutarčių dalių, kuriose, ieškovės teigimu, yra viršijama patalpų nuomos rinkos kaina tam tikrais laikotarpiais, pripažinimo negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio pagrindu. Nuoroda CK 1.82 straipsnio 1 dalyje į kitus konkrečius CK straipsnius suponuoja išvadą, kad sąlygos ir pagrindai konkretų sandorį pripažinti prieštaraujančiu įmonės veiklos tikslams įvardyti konkrečiuose CK 2.74, 2.83-2.85 straipsniuose ir negali būti aiškinami plečiamai. Šių CK straipsnių analizė suponuoja išvadą, kad kitos sandorio šalies nesąžiningumas, kaip būtinoji sąlyga sandoriui CK 1.82 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu, gali būti įrodytas, tik 1) esant juridinių organų kompetencijos pažeidimui (šiuo atveju to ieškovas neįrodinėja) arba 2) esant juridinio asmens teisnumo pažeidimui. Sudaryti patalpų nuomos sandoriai nepažeidė ieškovės teisnumo, kaip jis apibūdintas CK 2.74 straipsnio 1 dalyje; CK 2.78-2.79 straipsniuose nustatyto teisnumo apribojimų pažeidimas galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu įmonės tikslams ir reikštų pagrindą sandoriui panaikinti, tačiau šiuo atveju sudaryti įstatymo nedraudžiami ir neribojami patalpų nuomos sandoriai. Todėl akivaizdu, kad ir CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčo sandorių dalys negali būti pripažintos negaliojančiomis.

42Ieškinys tenkinamas iš dalies.

43Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 (Nr. B2-448-254/2015) ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės administratorė, gindama visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ginčija patalpų nuomos sutarties dalis CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškinį pareiškė ne kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o bankrutavusios ieškovės administratorė, tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, yra ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

44Byloje nustatyta, kad Lietuvos bankas, kaip bankų priežiūros institucija (Bankų įstatymo (toliau - BĮ) 64 straipsnis), iki moratoriumo (laikino veiklos apribojimo) ieškovei paskelbimo (2013 m. vasario 12 d.) inspektavo ieškovę kaip banką (BĮ 69 straipsnis), kartu identifikuodamas ekonomiškai nenaudingus inspektuojamajai ieškovei sandorius. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. vasario 11 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-02 RM (toliau - Inspektavimo ataskaita), be kitų išvadų, buvo nustatyta, kad ieškovė iš su akcininku susijusių įmonių (įskaitant atsakovę) nuomojosi patalpas gerokai didesnėmis nei rinkos kainomis, atskirais atvejais nuomojamos patalpos nebuvo naudojamos bankinei veiklai (t. 5, b. l. 113‑114). Teisme iš FNTT prie LR VRM Specialiųjų užduočių valdybos 2015 m. liepos 17 d. buvo gauta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto darbuotojos Audros Lazauskienės Nekilnojamojo turto nuomos rinkos verčių tyrimo (toliau - Tyrimas) su priedais kopija (4 t., b.l. 4-113) ir 2015 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja A. Lazauskienė pateikė 2015 m. spalio 6 d. priedą prie Tyrimo (toliau – Priedas, 5 t., b.l. 146-165), kuris buvo prijungtas prie bylos medžiagos (toliau Tyrimas ir Priedas kartu - Tyrimo išvada). Tyrimo išvadoje nustatyta, kad ginčo objektų 1 kv. m mėnesinė nuomos rinkos vertė (be PVM) žemiau nurodytomis datomis buvo: patalpų ( - ), Kaunas: 2007-11-26 - 53 Lt; 2009-01-01 - 50 Lt; 2010-01-01 - 31 Lt; 2011-01-01 - 31 Lt; 2012-01-01- 33 Lt; patalpų ( - ), Klaipėda: 2008-05-09 - 31 Lt; 2009-05-09 - 20 Lt; 2010-05-09 - 15 Lt; 2011-05-09 - 16 Lt; 2012-05-09 - 17 Lt; patalpų Raudondvario pi. 70, Kaunas: 2007-01-02- 24 Lt; 2008-01-02-28 Lt; 2008-12-31 - 26 Lt; 2009-12-31 - 15 Lt; 2010-12-31 - 14 Lt; 2011-12-15-15 Lt.

45Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-103-516/2016). Nagrinėjamu atveju byloje šalys, t.t. atsakovė, neprašė skirti ekspertizę ginčo objektų rinkos vertės nustatymui, todėl UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto darbuotojos Audros Lazauskienės atliktas tyrimas yra viena iš įrodinėjimo priemonių - rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tokia pačia įrodinėjimo priemone laikytini ir kiti rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovė grindė savo pradinį ieškinį – UAB „Resoliutions valuations“ atliktos ginčo turto vertinimo ataskaitos (1 t., b.l. 26-47, 1 t. b.l. 91-116, 1 t., b.l. 135-160, toliau Ataskaita). Abu specialistai atliko tyrimą taikydami lyginamąjį metodą, kurio esmės pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau Metodikos) 57 punktą – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Vertinant paminėtus rašytinius įrodymus matyti, kad ginčo objektų nuomos rinkos vertė buvo nustatyta įvertinant vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir darant analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu ( Metodikos 58.2 punktas). Negalima sutikti su atsakove, kad vertinamuoju laikotarpiu rinkoje nebuvo įvykusių analogiškų arba panašių sandorių, nes tai paneigia Tyrimo bei Ataskaitos aprašomosios dalys. Atsakovė tik savo paaiškinimu įrodinėjo, kad sandorių sudarymo metu analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyravo, todėl lyginamasis metodas negalėjo būti taikomas, tačiau objektyvių duomenų šiuos atsikirtimus pagrįsti į bylą ji nepateikė, todėl daroma išvada, kad pareigos įrodyti savo atsikirtimą ji nepagrindė (CPK 12, 178 straipsnis). Teismas, vertindamas aplinkybę, ar ginčo sandoriais patalpos, esančios Klaipėdoje, ( - ), Kaune, ( - ), ir Kaune, ( - ), buvo išnuomotos už ženkliai didesnę nei rinkos kainą, remiasi UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto darbuotojos Audros Lazauskienės Nekilnojamojo turto nuomos rinkos verčių Tyrimu, nes jame buvo nustatytos nuomos kainos būtent sandorių sudarymo dienai, priešingai nei UAB „Resoliutions valuations“ turto nuomos rinkos vertės ataskaitose, dėl ko teismas neturi pagrindo jomis vadovautis. Teismas sprendžia, kad Tyrimo išvada yra tinkamas bei leistinas rašytinis įrodymas byloje (CPK 197 straipsnis). Ji papildomai buvo paaiškinta liudytojos A. Lazauskienės teismo posėdyje (CPK 189-193 straipsniai), todėl teismas ja vadovaudamasis daro išvadą, kad ginčo objektai sandorių sudarymo metu buvo išnuomoti ne rinkos, o didesne kaina. Bet teismas sutinka su atsakove, kad ji pagrįstai nurodo, jog prašant iš dalies pripažinti ginčo patalpų nuomos sutartis Actio Pauliana ir Civilinio kodekso (toliau CK) 1.82 straipsnio pagrindais negaliojančias, neturi įtakos sandorio galiojimo metu buvę nuomos rinkos kainų pokyčiai, nes sandorio šalys, ieškovės ieškinio reikalavime nurodomais laikotarpiais, sandorių sąlygų dėl nuomos kainų nemodifikavo (išskyrus 2007 m. spalio 1 d. sutartį dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos). 2008-05-09 patalpų ( - ), Klaipėda nuomos sutarties ir 2007-10-01 patalpų Kaune, ( - ), 1.2 punkte (1 t., b.l. 13, 122) buvo nurodyta, kad nuomos kainą gali peržiūrėti tik Nuomininkas, o 2007-01-02 patalpų Kaune, ( - ) nuomos sutartyje tokių nuostatų iš vis nėra (1 t., b.l. 80-83). Teismas šioje byloje spręs dėl šalių valios dėl patalpos nuomos kainos, kuri įtvirtinta ginčijamose nuomos sutarčių sąlygose. Teismas neturi pagrindo spręsti dėl žalos, kurią padarė/nepadarė sutarčių vykdymo laikotarpiu nuomotoja (ieškovė), neįgyvendinusi savo teisės peržiūrėti nuomos kainą ar nuomininkės (atsakovės) veiksmų, kuomet ji neiniciavo sutarties nutraukimo ar jos sąlygų keitimo ir dėl to ieškovė galimai patyrė neigiamas pasekmes (žalą (nuostolius). Toliau teismas vertins nuomos kainos atitikimą rinkos kainoms kiekvieno iš ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusio susitarimo dėl nuomos kainos teisėtumą ir pagrįstumą ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais.

46Dėl patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos

47Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008 m. gegužės 9 d. sudarė su atsakove sutartį dėl patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos (toliau Sutartis, 1 t., b.l. 13-16), pagal kurią ieškovė išsinuomojo 1 172,73 m2 patalpas, esančias Klaipėdoje, ( - ) (unikalus Nr. 2199- 4000-8014) už mėnesinį 70 363,80 Lt (be PVM) nuomos mokestį (1 m2 kaina 60 Lt be PVM) (t. 1, b. l. 13‑16). 2008 m. gegužės 9 d. šalys pasirašė Patalpų perdavimo‑priėmimo aktą (t. 1, b. l. 17). 2008 m. rugpjūčio 20 d. šalys pasirašė Susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo ieškovė papildomai išsinuomojo vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų išvadą, lietaus nuotekų išvadą (t. 1, b. l. 18‑19). 2008 m. rugsėjo 29 d. Susitarimu prie Nuomos sutarties šalys pakeitė kai kurias nuomos sąlygas, be kita ko, nuomos terminą nustatė iki 2023 m. spalio 1 d., tačiau nuomos kainos nekeitė (t. 1, b. l. 20‑22). 2008 m. rugsėjo 29 d. susitarimu šalys ir AB SEB lizingas modifikavo nuomos sutartį ir atsakovė vietoj patalpų nuomotojos tapo subnuomotoja (t. 1, b. l. 23). Tą pačią dieną buvo sudarytas trišalis susitarimas (1 t., b.l. 20-22) tarp šios bylos šalių ir UAB SEB lizingas (teisių perėmėja AB SEB bankas), kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu mokėjimus už atsakovę (lizingo gavėją) mokės ieškovė, o šios įmokos bus užskaitomos kaip nuomos sutarties pagrindu mokėtinas nuomos mokestis (6 punktas). 2013 m. gegužės 7 d. atsakovė pranešimu Nr. S-13-043 dėl nuomos sutarčių nutraukimo pranešė ieškovei, kad UAB „SEB lizingas“ nuo 2013 m. gegužės 6 d. nutraukė lizingo sutartis, todėl pasibaigė ir nuomos sutartis, o patalpas atsakovė turi perduoti per 30 dienų (t. 1, b. l. 24). Analogiško turinio pranešimą atsakovė 2013 m. gegužės 7 d. pateikė ir AB SEB lizingas (t. 1, b. l. 25). Ieškovė ir AB SEB lizingas 2013 m. spalio 16 d. pasirašė Patalpų priėmimo‑perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė perdavė nuomotas patalpas AB SEB lizingui (t. 1, b. l. 76).

48Kaip matyti, 2008-05-09 sudarant ginčijamą sutartį šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei išnuomojo patalpas po 60 Lt (be PVM) už m2 / mėn. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad tuomet ginčo objekto 1 kv. m mėnesinė nuomos rinkos vertė buvo 31 Lt (be PVM), todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai ieškinyje nurodė, kad 1 kv. m mėnesinė nuomos kaina, kuri viršija 31 Lt (be PVM) neatitiko nuomos rinkos kainos arba 29 Lt (be PVM) ją viršijo (CPK 12, 178 straipsniai). Per šios Sutarties nuomos laikotarpį ieškovė apmokėjo 56 atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagal sutartyje numatytą nuomos kainą ir sumokėjo atsakovei 4 718 278,69 Lt (su PVM) (7 t. b.l. 61-64). Tuomet, remiantis Tyrimo metu nustatyta nuomos rinkos kaina, ieškovė permokėjo atsakovei 2 290 857,69 Lt arba 663 478,25 Eur (su PVM) (8 kartai mokėta, kaip PVM buvo 18 %, 8 kartai – kaip 19% ir 40 kartų - kaip 21%).

49Dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos

50Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. sausio 2 d. sutartį dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos (toliau Sutartis, 1 t., b.l. 80-83) ieškovė iš atsakovės išsinuomojo 709,90 m2 negyvenamąsias administracinės paskirties patalpas, esančias Kaune, ( - ), įsipareigodamas mokėti 40 Lt/m2 (su PVM) kasmėnesinį nuomos mokestį. Ši nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. sausio 2 d. (Sutarties 1.3 punktas). 2007 m. sausio 2 d. šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų perdavimo‑priėmimo aktą (t. 1, b. l. 84). 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimu šalys pratęsė nuomos sutarties terminą iki 2009 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 85). 2009 m. gruodžio 31 d. susitarimu šalys dar pratęsė nuomos terminą iki 2010 m. gruodžio 31 d., kitų nuomos sąlygų nekeisdamos (t. 1, b. l. 86). 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu šalys susitarė (i) sumažinti nuomojamas patalpas iki 387,31 m2, (ii) pratęsti nuomos terminą iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau nuomos kainos (40 Lt/m2 su PVM) nekeitė (t. 1, b. l. 87). Ieškovei patalpos buvo perduotos 2010 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 88). 2011 m. gruodžio 15 d. susitarimu šalys pratęsė nuomos terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 89).

512012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 150-23-3498 (t. 1, b. l. 90) ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. nuomosis 136,44 m2 patalpų ir mokės 16 Lt / m2 kainą, nes tokią patalpų nuomos kainą nustatė nepriklausomi turto vertintojai, tačiau ginčijamos sutarties sąlygos dėl nuomos kainos nebuvo pakeistos. 2013 m. balandžio 29 d. susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo šalys nuo 2013 m. balandžio 30 d. nutraukė nuomos sutartį (t. 1, b. l. 117). 2013 m. balandžio 30 d. Patalpų perdavimo‑priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei 387,31 m2 patalpas (t. 1, b. l. 118).

52Kaip matyti, ginčijama sutartimi ieškovė nuomojosi šį turtą už 40 Lt (su PVM) už 1/m2 mėn. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad ginčo objekto 1 kv. m mėnesinė nuomos rinkos vertė 2007-01-02 buvo 24 Lt be PVM, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai ieškinyje nurodė, kad nuomos kaina, kuri viršija 24 Lt (be PVM) arba 28,32 Lt su PVM, neatitiko nuomos rinkos kainos arba 11,68 Lt su PVM ją viršijo (CPK 12, 178 straipsniai). Per šios Sutarties nuomos laikotarpį, ieškovė apmokėjo 72 atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagal sutartyje numatytą nuomos kainą. Per šios sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė sumokėjo atsakovei 1 734 825,60 Lt nuompinigių (su PVM) (t. 6, b. l. 49-51). Todėl, remiantis Tyrimo metu nustatyta nuomos rinkos kaina, ieškovė permokėjo atsakovei 506 569,09 Lt arba 146 712,55 Eur su PVM (48 kartus mokėta už patalpų 709,90 kv/m plotą ir 24 kartus – už 387,31 kv/m plotą).

53Dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos

54Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. spalio 1 d. sutartį dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos (toliau Sutartis) ieškovė iš atsakovės išsinuomojo 1 393,73 m bendro ploto negyvenamąsias patalpas (1 079,40 m2 administracinės paskirties patalpas, unikalus Nr. 1988-8001-5066:0004, ir 314,33 m2 banko patalpas, unikalus Nr. 1988-8001-5066:0008), esančias Kaune, ( - ), mokant po 60 Lt/m2 (be PVM) kasmėnesinį nuomos mokestį (iš viso 83 623,80 Lt (be PVM)). Bendras nuomos terminas - 15 metų (Sutarties 1.5 punktas) (t. 1, b. l. 122‑125). 2007 m. spalio 1 d. šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų perdavimo‑priėmimo aktą (t. 1, b. l. 126). 2007 m. spalio 2 d. susitarimu šalys, be kita ko, patikslino, kad nuomojamos patalpos perduotos su inventoriumi (t. 1, b. l. 127‑128).

552007 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 šalys susitarė, kad nuomos kaina bus 30 Eur / m2 (be PVM) (nuo 2007-12-01), todėl bendras mokėtinas kasmėnesinis nuomos mokestis sudarys 41 811,9 Eur (be PVM). Taip pat šalys susitarė, kad nuomos terminas bus 17 metų (t. 1, b. l. 129). 2007 m. gruodžio 19 d. susitarimu šalys ir UAB SEB VB Lizingas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sudarė su lizingo bendrove grįžtamojo lizingo sandorį, susitarė, kad nuomos sutartis bus laikoma subnuomos sutartimi, atsakovė subnuomotoja, o ieškovė subnuomininke, tačiau kitos esminės nuomos sąlygos nesikeitė (t. 1, b. l. 130‑132). Šio susitarimo 6 punktu šalys susitarė, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu mokėjimus už atsakovę (lizingo gavėją) mokės ieškovė, o šios įmokos bus užskaitomos kaip nuomos sutarties pagrindu mokėtinas nuomos mokestis.

562013 m. gegužės 7 d. atsakovė pranešimu dėl nuomos sutarčių nutraukimo Nr. S-13-043 pranešė ieškovei, kad UAB „SEB lizingas“ nuo 2013 m. gegužės 6 d. nutraukė lizingo sutartis, todėl pasibaigė ir nuomos sutartis, o patalpas atsakovė turi perduoti per 30 dienų. Analogiško turinio pranešimą atsakovė 2013 m. gegužės 7 d. pateikė ir AB SEB lizingas.

57Kaip matyti, ieškovė 2007 m. spalio 1 d. iš atsakovės išsinuomojo patalpas po 60 Lt / m2 (be PVM). Tyrimo išvadoje nėra duomenų apie 2007-10-01 buvusią rinkos nuomos kainą ir ji nustatyta tik 2007-11-26 nurodant, kad ginčo objekto 1 kv. m mėnesinė nuomos rinkos vertė (be PVM) buvo 53 Lt /m2 be PVM. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė, jog sandorio sudarymo metu nustatyta po 60 Lt / m2 nuomos kaina neatitiko rinkos nuomos kainos iki 2007-12-01. Tačiau 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 susitarus, kad nuomos kaina toliau bus 30 Eur / m2 be PVM, kas sudarė 103,58 Lt be PVM, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai ieškinyje nurodė, jog nuomos kaina nuo 2007-12-01, kuri viršija 53 Lt (be PVM), neatitiko nuomos rinkos kainos arba 50,58 Lt be PVM ją viršijo (CPK 12, 178 straipsniai). Per šios sutarties nuomos vykdymo laikotarpį nuo 2007-12-01 ieškovė apmokėjo 61 atsakovės išrašytą PVM sąskaitas faktūras pagal sutartyje numatytą nuomos kainą ir sumokėjo 10 406 054,72 Lt (su PVM). Todėl, remiantis Tyrimo metu nustatyta nuomos rinkos kaina, ieškovė permokėjo atsakovei 5 164 453,49 Lt arba 1 495 729,12 Eur (13 kartų mokėta, kaip PVM buvo 18 %, 8 kartai – kaip 19% ir 40 kartų - kaip 21%).

58Dėl ginčijamų patalpų nuomos sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu

59Toliau teismas plačiau pasisako dėl kiekvienos sąlygos, suponuojančios pagrindą ginčo Sutarties dalis pripažinti negaliojančiomis, buvimo. Pasisakant dėl pirmosios sąlygos, nurodytina, kad, kaip jau buvo minėta, ieškinį pareiškė ne kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o bankrutavusios ieškovės administratorė, kurios įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas yra teisė ir pareiga, ir pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą ji gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

60Taigi, antroji būtinų sąlyga, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog skolininkas sandorio neprivalėjo sudaryti. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas pažymi, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme turėtų būti aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimu pagrįstos teisinės prievolės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės ginčijami sandoriai turėjo būti sudaryti įstatymo ar išankstinio susitarimo su kita sandorio šalimi pagrindu, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ginčijamas sandoris laikytinas neprivalomu.

61Trečia būtina sąlyga, kad ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra tai, jog ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: 1) jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; arba 2) skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; arba 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ši sąlyga yra alternatyvinė, t. y. actio Pauliana ieškinys gali būti tenkinamas nustačius arba ginčijamo sandorio įtaką skolininko nemokumui, arba kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad, konstatuojant šios sąlygos buvimą, ginčo sandoriai nebūtinai turėjo sukelti ieškovės nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Kaip jau minėta, tai yra tik vienas iš galimų kreditorių pažeidimo būdų, tačiau kreditorių teisės gali būti pažeidžiamos ir kitais būdais, kurių sąrašas nėra baigtinis (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nustatinėjant actio Pauiiana instituto taikymo sąlygą - kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, kaip konstatuotina šiuo atveju.

62Ieškovės 2014 m. spalio 13 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos (t. 2, b. l. 76) į bylą pateikti duomenys iš ieškovės finansinių dokumentų (palyginamoji lentelė apie ieškovės turto ir įsipareigojimų pokyčius apskaitoje nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. balandžio 21 d. (t. 3, b. l. 25) ir ją pagrindžiantys dokumentai (2011 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 78‑200; t. 3, b. l. 23); 2012 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 34); 2013 m. vasario 11 d. (t. 3, b. l. 29) ir 2013 m. balandžio 21 d. (t. 3, b. l. 31) finansiniai dokumentai; duomenys apie 2013 m. vasario 23 d. tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovės ir AB Šiaulių bankas sudarytą trišalę sutartį dėl ieškovės dalies turto ir įsipareigojimų perdavimo AB Šiaulių bankas (t. 3, b. l. 30)); taip pat su dubliku pateikti įrodymai (ieškovės 2008 m. balansinė atskaitomybė) patvirtina aplinkybes, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus ir teises, kurių dalis egzistavo tiek sudarant ginčijamus sandorius, tiek yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje, teises (duomenys apie ieškovės turėtus ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus ginčijamo sandorio sudarymo metu ir apyvartas tai datai, duomenys apie ieškovės kreditorių sudėtį 2013 m. gegužės 2 d. ir duomenys (t. 3, b. l. 26, 27)), nes ieškovei sudarius ginčijamus sandorius sumažėjo jos turto apimtis ir mokumas - sudarius sandorius iš ieškovės buvo išvestos reikšmingos piniginių lėšų sumos, už tai gaunant neproporcingai mažos vertės paslaugas, o nepagrįstai sumažėjus ieškovės turtui, pablogėjo jos mokumas ir iš nepagrįstai perleisto turto (išvestų lėšų) nebegalima patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų. Ieškovė, priimdama pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, kartu įsipareigoja jas grąžinti, t. y. šie tretieji asmenys tampa ieškovės kreditoriais. Tai yra nurodyta ir ieškovės įstatuose. Taigi ieškovė nuolatos turėjo kreditorių, įskaitant ir ginčo sandorio sudarymo metu. Ieškovės pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje apie turėtus trumpalaikius/ilgalaikius įsipareigojimus (t. 3, b. l. 24) nurodytas banko įsiskolinimas kreditoriams būtent ginčo sandorių sudarymo metu 2007 m. sausio 2 d. (Sutarties dėl patalpų ( - ), Kaunas nuomos sudarymo data, sutartis anksčiausia iš visų ginčo sutarčių) juridinių asmenų indėliai banke sudarė 1 528 062 461,94 Lt, fizinių asmenų indėliai – 981 719 435,45 Lt. Tai dienai bankas iš viso trumpalaikių įsipareigojimų turėjo 2 559 394 537,60 Lt, ilgalaikių įsipareigojimų – 152 356 514,55 Lt, ir iš viso nurodytą datą ieškovės įsipareigojimai buvo 2 711 751 052,15 Lt. Kitų dviejų ginčo sandorių sudarymo datomis (2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. gegužės 9 d.) ieškovė taip pat turėjo atitinkamus pažymoje nurodytus surinktus indėlius bei įsipareigojimus. Taip pat iš ieškovės teismui pateiktos 2014 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr. 02-02-1558 (t. 3, b. l. 27) matyti, kuriais metais ir kokioms sumoms atsirado ieškovės kreditorių, patvirtintų bankroto byloje, reikalavimai į ieškovę laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2013 m. Šioje pažymoje nurodyta, kad, pavyzdžiui, banke vien tik 2007 m. reikalavimai į banką atsirado 78 asmenims, kurių bankroto byloje patvirtinta ketvirta eile reikalavimų suma sudaro 34 293 524,77 Lt, o iki 2007 metų atsiradusių ir patvirtintų ketvirta eile reikalavimų bendra suma yra virš 154 mln. Lt (44,6 mln. Eur), iš viso trijų šimtų vienuolikos asmenų. Tai, kad ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, patvirtina į bylą pateiktos finansinės atskaitomybės. Iš viešų duomenų matyti, kad 2009 m. sausio 1 d. ieškovės balanse turto buvo apskaitoma 4,22 mlrd. Lt, iš kurių net 3,34 mlrd. Lt sudarė paskolos ir išperkamosios numos gautinos sumos, ieškovės balanse 2011 m. pabaigoje apskaitomo turto buvo apie 4,3 mlrd. Lt, iš kurių net 2,3 mlrd. Lt sudarė paskolos ir išperkamosios numos gautinos sumos, tai reiškia, kad 2008 metais ieškovės apie 80 procentų turto, o 2011 metais ‑ 54 proc. turto dalį sudarė paskolos. Tuo tarpu ieškovės įsipareigojimai 2008 metų pabaigoje buvo 3,75 mlrd. Lt, 2011 metų pabaigoje buvo apie 3,8 mlrd. Lt. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės į gautinas sumas pagal paskolos ir kredito sutartis negali būti vertinamas kaip turtas, kuris atspindėjo realią banko finansinę padėtį. Ieškovė nemažai paskolų suteikė neadekvačia rizika, t. y. su ieškove susijusiems asmenims, nepareikalavus prievolių užtikrinimo priemonių arba užtikrinus reikalavimus priemonėmis, kurios neturėjo realios vertės, paskolos buvo teikiamos ofšorinėms kompanijoms ir kt. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina tai, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovei, didžiausias banko turimas reikalavimo teises skolininkai ginčija sandorius teisme (LITEKO duomenys), tiek ginčo sandorių sudarymo metu, tiek juos vykdant ieškovė turėjo finansinių problemų. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovė ir ginčo sandorių sudarymo, ir vykdymo metu (nuo 2007 metų), jau turėjo mokumo problemų, prie kurių neabejotinai prisidėjo ir ginčo sandoriai.

63Kaip jau nurodyta pirmiau, ginčo sandorių pagrindu ieškovė mokėjo atsakovei per didelį nuomos mokestį ir permokėjo 2 305 919,92 Eur sumą. Tačiau remiantis teismų praktika, negali būti laikoma, kad lyginant ginčo sandorių (nepagrįstosios dalies) vertę su ieškovės turėtu turtu, ginčo sandorių permokėta nuomos kainos dalis negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių interesų. Vertinant kreditorių interesų pažeidimą actio Pauliana instituto prasme, neturi reikšmės ginčijamo sandorio dydis, nes remiantis kasacinio teismo praktika, jei actio Pauliana pagrindu yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869/2014). Remiantis tokia teismų praktika, pažymėtina, kad ieškovė turėjo ir tebeturi kreditoriams vykdytinų įsipareigojimų, kurių dėl pagal ginčo sandorius nepagrįstai išvestų lėšų negalėjo bent iš dalies įvykdyti. Todėl ginčijamos sandorių dalys laikytinos pažeidusiomis ieškovės kreditorių teises, nes juos sudarius sumažėjo ieškovės turto, į kurį šiuo metu galėtų būti nukreipiami ieškovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai.

64Ketvirta būtina sąlyga, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Ši sąlyga reiškia, kad skolininkas ir trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Ieškovė įsigijo nuomos paslaugas, sumokėdama atsakovei už jas ne rinkos kainą, o kainą beveik puse karto ar ir daugiau viršijo rinkos nuomos kainą, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 4 dalyje nurodyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Šalių nesąžiningumo prezumpciją įrodo aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovės įmonėse veikusių asmenų tarpusavio sąsajų. Joms pagrįsti ieškovė pateikė duomenis iš viešo Juridinių asmenų registro apie įvairias įmones bei jų dalyvių sąrašus (t. 1, b. l. 165, t. 2, b. l. 31‑32, t. 3, b. l. 42‑136). Įvairiais laikotarpiais, kurie apima ir ginčo sutarčių sudarymo ir vykdymo laikotarpį, atsakovės akcininkai buvo: R. R.; R. R. (R. R. sūnus), O. G.; I. G. (O. G. vyras); V. G. (O. G. dukra); UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (valdybos narys bei stebėto tarybos pirmininkas R. R., valdybos narys R. R., stebėtojų tarybos narė O. G., akcininkai (didysis) R. R., Ūkio bankas, O. G., I. G. ir kiti susiję asmenys); UAB „Nidos pušynas“ (akcininkai O. G., I. G., J. G. (O. G. dukra), V. G., UAB „Ūkio banko investicinė grupė“); UAB „Energolinija“ (akcininkai R. R., R. R.); UAB „Aloja“ (akcininkas R. R.); UAB „Bioportus“ (akcininkas UAB „Ūkio banko investicinėgrupė“). Nurodytų susijusių asmenų grupėje veikė ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, kurie buvo susiję su ieškove ir jo pagrindiniu akcininku R. R. ir jo seserimi banko akcininke ir stebėtojų tarybos nare O. G. ir jų šeimomis (D. B., V. K., M. R., A. K., A. D., UAB „Pramprojektas“, UAB „Asocijuoto turto valdymas“, AB Kauno tiekimas, UAB „Optimalaus turto valdymas“, UAB „Kapitalinis turtas“ ir kiti), tačiau detalių šių asmenų sąsajų, teismo nuomone, nėra pagrindo daugiau aprašyti, konstatuojant, kad sandorio šalių nesąžiningumui įrodyti pakanka šių aplinkybių. Ieškovė per R. R., O. G. ir kitus asmenis kontroliavo atsakovę, be to, ieškovės viena iš vadovių (O. G. (tiek su savo sutuoktiniu I. G., tiek be jo)) turėjo tiek ieškovės, tiek atsakovės akcijų. Taigi šalys per grupėje veikiančius susijusius asmenis turėjo savanaudiškų pagrindų ne rinkos kainomis sudaryti ginčo sandorius, pagal kurią atsakovė už suteikiamas paslaugas gautų ne rinkos kainas atitinkantį mokestį. Be to, vertinant atsakovės sąžiningumą, akivaizdu, jog jis dėl sutampančių asmenų (R. R., O. G. ir kiti) abejose įmonėse egzistavimo žinojo ar turėjo žinoti, jog ne rinkos kainomis sudaromi sandoriai neigiamai paveiks ieškovės finansinę būklę ir pažeis jo kreditorių interesus, jai buvo žinoma tikroji ieškovės būklė, Lietuvos banko inspektavimo duomenys bei duodami įpareigojimai ir t. t. Kita vertus, teismų jau yra įvertintos R. R., jo sesers O. G. ir kitų susijusių asmenų veikimo su ieškove susijusiose įmonėse aplinkybės ir konstatuota, jog tokių asmenų buvimo / veikimo tose įmonėse faktas patvirtina ginčijamo sandorio tarp ieškovės ir susijusio asmens nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-927-196/2015). Be to, kaip nurodyta Inspektavimo ataskaitoje, atsakovė buvo viena iš labiausiai savanaudiškų su ieškove susijusių įmonių, kuri darė ypač neigiamą finansinę įtaką ieškovei. Todėl apibendrinant daroma išvada, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos.

65Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kauno apygardos teismas 2014-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2014 iki 2014-05-03 įskaitytinai pratęsė ieškovės administratoriui terminą patikrinti BAB Ūkio banko sandorius ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ieškinį administratorius pateikė 2014-04-23, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas.

66Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad byloje nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Ekonomiškai nepagrįsto bei įmonei nenaudingo sandorio sudarymas ta apimtimi, kuria nustatyta akivaizdžiai per didelė sutarties objekto kaina, pažeidžia kreditorių teises, tačiau šio pažeidimo padariniu negali būti viso sandorio pripažinimas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė permokėjo atsakovei už nuomotą turtą, siekiant įvykdyti teisingumą, pakanka panaikinti sandorius ta apimtimi, kuria nustatyta akivaizdžiai per didelė nuomos kaina pagal principą, nustatytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012. Teismas jau argumentavo, kad neturi pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais tam tikrais laikotarpiais, kuomet tais laikotarpiais sandoriai nebuvo modifikuoti. Todėl ieškinio reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis ginčijamose šalių Sutartyse nurodytas patalpų mėnesio nuomos kainas, tenkinamas tik dalyse, kuriose jos viršija Tyrimo metu nustatytą rinkos nuomos kainą, tačiau tik ginčijamų sandorių sudarymo (pakeitimo) metu, kas plačiai buvo nurodyta aptariant kiekvieno sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

67Dėl restitucijos

68Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). Nagrinėjamu atveju teismas taiko restituciją sandorių negaliojimo iš dalies apimtyje ir atsakovę įpareigoja Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kadangi jai Kauno apygardos teismo 2014-03-10 nutartimi iškelta bankroto byla ir 2014-09-19 nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-375-658/2016), grąžinti ieškovei pagal 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą su atsakove sutartį dėl patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos per šios sutarties nuomos laikotarpį, pagal apmokėtas 56 atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (7 t. b.l. 61-64) 663 478,25 Eur su PVM (2 290 857,69 Lt) permokėtą nuomos mokestį; pagal 2007 m. sausio 2 d. sutartį dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos pagal 72 atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 6, b. l. 49-51) permokėtą 146 712,55 Eur su PVM (506 569,09 Lt) sumą; pagal 2007 m. spalio 1 d. sutartį dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos laikotarpį nuo 2007-12-01 pagal 61 atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ieškovės permokėtą 1 495 729,12 Eur (5 164 453,49 Lt) nuomos mokesčio sumą. Teismas pažymi, kad atsakovei abejojant dėl to, ar ieškovė yra apmokėjusi visas jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir ieškovė pateikė visus pirminius duomenis atitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus, juos susistemino lentelėse, paaiškino pirmiau pateiktuose mokėjimo nurodymuose esančius pataisymus, todėl atsakovės abejonės, dėl jos ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų galimo neapmokėjimo, nepasitvirtino. Teismas sutinka, su atsakove, kad dalis mokėjimų už patalpų Klaipėdoje, ( - ) ir Kaune, ( - ), nuomą buvo sumokėta ne jai, o trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Tačiau šalys pirmiau paminėtais trišaliais susitarimais buvo susitarusios, kad mokėjimai trečiajam asmeniui bus užkaitomi kaip nuomos sutarties pagrindu mokėtinas nuomos mokestis, todėl atsakovės prašymas dėl restitucijos šių mokėjimų atžvilgiu netaikymo yra nepagrįstas.

69Dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.)

70Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo sutarčių pagrindu nuomojamose patalpose buvo vykdoma banko veikla, neprieštaraujanti Lietuvos banko išduotai licencijai vykdyti visas finansines paslaugas, nurodytas LR Bankų įstatyme bei visas nelicencijuotas paslaugas, nurodytas LR Finansų įstaigų įstatyme. Šiam tikslui buvo steigiami filialų skyriai, sudaromos patalpų nuomos sutartys. Bylos duomenys patvirtina apie ieškovės vykdytą veiklą ginčo nuomojamose patalpose (2 t., b.l. 72-75), todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ginčo sandoriai prieštaravo ieškovės steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijai, t.y, kad patalpų nuoma ieškovei buvo nereikalinga. Pažymėtina, kad pati ieškovė, prašydama sandorį pripažinti negaliojančiu tik iš dalies, patvirtino jo būtinumą. Tai, kad nustatyta, jog patalpų nuomos mokestis buvo iš dalies per didelis, t.y. ginčijamų sandorių komercinė nauda nebuvo maksimali, neduoda pagrindo išvadai, kad ginčijami sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi. Todėl ieškovės ieškinys, pareikštas aptariamu pagrindu, atmetamas.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 8 953,75 Eur išlaidas (t. 5, b. l. 83‑87), o atsakovė iš ieškovės – 2271,19 Eur išlaidas (t. 5, b. l. 133‑144, 7 t., b. l. 166-167, 12 t., b. l. 95-97) advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis). Atsakovės turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos, red. galiojusios išlaidų susidarymo metu) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys tenkinamas 77 proc., todėl atsakovei priteisiamas 522,37 Eur šių išlaidų atlyginimas (2271,19 x 23 %). Ieškovė turi teisę į 77% turėtų išlaidų atlyginimą, iš kurių 3 633,61 Eur (868,86 Eur + 506,84 Eur + 34,75 Eur + 34,75 Eur + 52,13 Eur + 1 226,54 Eur + 909,74 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteisimos 2 797,88 Eur (3 633,61 Eur x 77 %) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

72Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

73ieškinį tenkinti iš dalies.

74Pripažinti negaliojančia ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (juridinio asmens kodas 112020136) ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ (juridinio asmens kodas 133543150) 2008 m. gegužės 9 d. sudarytos patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos sutarties Nr. 08/N-015 dalį dėl patalpų mėnesio nuomos kainos, viršijančios 8,98 Eur plius PVM (31 Lt plius PVM) už kvadratinį metrą per mėnesį. Taikyti restituciją ir priteisti atsakovei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka grąžinti ieškovei 663 478,25 Eur permokėto nuomos mokesčio.

75Pripažinti negaliojančia ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (juridinio asmens kodas 112020136) ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ (juridinio asmens kodas 133543150) 2007 m. sausio 2 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų Kaune, ( - ), nuomos sutarties Nr. 07/N-002 dalį dėl mėnesio nuomos kainos, viršijančios 6,95 Eur plius PVM (24 Lt plius PVM) sumą už kvadratinį metrą per mėnesį. Taikyti restituciją ir priteisti atsakovei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka grąžinti ieškovei 146 712,55 Eur permokėto nuomos mokesčio.

76Pripažinti negaliojančia ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (juridinio asmens kodas 112020136) ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ (juridinio asmens kodas 133543150) 2007 m. spalio 1 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų Kaune, ( - ), nuomos sutarties Nr. 07/N-025, pakeistos 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimu, dalį dėl mėnesio nuomos kainos nuo 2007 m. gruodžio 1 d., viršijančios 15,35 Eur plius PVM (53 Lt plius PVM) sumą už kvadratinį metrą per mėnesį. Taikyti restituciją ir priteisti atsakovei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka grąžinti ieškovei 1 495 729,12 Eur permokėto nuomos mokesčio.

77Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui 2 797,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

78Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DOMUS ALTERA“ 522,37 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

79Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas perduoti į ieškovės BAB bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko bankroto bylą (Nr. B2-213-254/2016) ir atsakovės BUAB „DOMUS ALTERA“ bankroto bylą (Nr. B2-375-658/2016).

80Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, Actio Pauliana ir Civilinio... 4. 1) pripažinti negaliojančia šalių 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą patalpų... 5. 2008-05-09 - 2009-05-08 laikotarpiu 31 Lt plius PVM (8,98 Eur plius PVM);... 6. 2009-05-09 - 2010-05-08 laikotarpiu 20 Lt plius PVM (5,79 Eur plius PVM);... 7. 2010-05-09 -2011-05-08 laikotarpiu 15 Lt plius PVM (4,34 Eur plius PVM);... 8. 2011-05-09 -2012-05-08 laikotarpiu 16 Lt plius PVM (4,63 Eur plius PVM;... 9. 2012-05-09 - 2013-05-06 laikotarpiu 17 Lt plius PVM (4,92 Eur plius PVM);... 10. 2) pripažinti negaliojančia šalių 2007 m. sausio 2 d. sudarytą... 11. 2007-01-02 - 2008-01-01 laikotarpiu 24 Lt plius PVM (6,95 Eur plius PVM);... 12. 2008-01-02 - 2008-12-30 laikotarpiu 28 Lt plius PVM (8,11 Eur plius PVM);... 13. 2008-12-31 - 2009-12-30 laikotarpiu 26 Lt plius PVM (7,53 Eur plius PVM);... 14. 2009-12-31 - 2010-12-30 laikotarpiu 15 Lt plius PVM (4,34 Eur plius PVM);... 15. 2010-12-31 - 2011-12-14 laikotarpiu 14 Lt plius PVM (4,05 Eur plius PVM);... 16. 2011-12-15 -2013-04-30 laikotarpiu 15 Lt plius PVM (4,34 Eur plius PVM);... 17. 3) pripažinti negaliojančia šalių 2007 m. spalio 1 d. sudarytą... 18. 2007-10-01 - 2008-12-31 laikotarpiu 53 Lt plius PVM (15,35 Eur plius PVM);... 19. 2009-01-01 -2009-12-31 laikotarpiu 50 Lt plius PVM (14,48 Eur plius PVM);... 20. 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu 31 Lt plius PVM (8,98 Eur plius PVM);... 21. 2011-01-01 -2011-12-31 laikotarpiu 31 Lt plius PVM (8,98 Eur plius PVM);... 22. 2012-01-01 -2013-05-06 laikotarpiu 33 Lt plius PVM (9,56 Eur plius PVM);... 23. 4) taikyti dalinę restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 987 438,13 Eur... 24. Ieškovė, remdamasi UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto darbuotojos Audros... 25. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutarties galiojimo vienu iš laikotarpių... 26. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų ieškovė nurodė šiuos argumentus:... 27. Sandoriai prašomose pripažinti negaliojančiomis dalyse pažeidžia... 28. Ieškovė nurodė, kad sandoriu buvo sumažinta ieškovės turto, iš kurio... 29. Ieškovė nurodo, kad ji neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių dalių,... 30. Ieškovė mano, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė... 31. Dėl sandorio prieštaravimo įmonės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis)... 32. Dėl restitucijos taikymo ieškovė nurodo, kad ekonomiškai nepagrįsto bei... 33. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 83–87) ir jo reikalavimo... 34. Dėl ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių, buvusių jau tuo... 35. Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų kreditorių teisių. Atsakovė nurodo,... 36. Dėl pastato, esančio Klaipėdoje, ( - ), nuomos rinkos 1 kv. m kainos... 37. Dėl pastato, esančio Kaune, ( - ), nuomos rinkos 1 kv. m kainos 2007-01-02.... 38. Dėl pastato, esančio Kaune, ( - ), nuomos rinkos 1 kv. m kainos 2007-11-26.... 39. Dėl sandorio šalių sąžiningumo. Atsakovė mano, kad ginčijamomis... 40. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti ginčo sutarčių dalis, kuriose, ieškovo... 41. Dėl ieškovės ir atsakovės sudarytų patalpų nuomos sutarčių dalių,... 42. Ieškinys tenkinamas iš dalies. ... 43. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos... 44. Byloje nustatyta, kad Lietuvos bankas, kaip bankų priežiūros institucija... 45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkretūs faktiniai duomenys,... 46. Dėl patalpų Klaipėdoje, ( - ), nuomos... 47. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008 m. gegužės 9 d. sudarė su atsakove... 48. Kaip matyti, 2008-05-09 sudarant ginčijamą sutartį šalys susitarė, kad... 49. Dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos... 50. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. sausio 2 d. sutartį dėl patalpų Kaune, (... 51. 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 150-23-3498 (t. 1, b. l. 90) ieškovė... 52. Kaip matyti, ginčijama sutartimi ieškovė nuomojosi šį turtą už 40 Lt (su... 53. Dėl patalpų Kaune, ( - ), nuomos... 54. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. spalio 1 d. sutartį dėl patalpų Kaune, (... 55. 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 šalys susitarė, kad nuomos kaina... 56. 2013 m. gegužės 7 d. atsakovė pranešimu dėl nuomos sutarčių nutraukimo... 57. Kaip matyti, ieškovė 2007 m. spalio 1 d. iš atsakovės išsinuomojo patalpas... 58. Dėl ginčijamų patalpų nuomos sutarčių dalių pripažinimo... 59. Toliau teismas plačiau pasisako dėl kiekvienos sąlygos, suponuojančios... 60. Taigi, antroji būtinų sąlyga, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas... 61. Trečia būtina sąlyga, kad ginčijami sandoriai būtų pripažinti... 62. Ieškovės 2014 m. spalio 13 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo... 63. Kaip jau nurodyta pirmiau, ginčo sandorių pagrindu ieškovė mokėjo... 64. Ketvirta būtina sąlyga, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas... 65. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo... 66. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad byloje nustatytos... 67. Dėl restitucijos ... 68. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma... 69. Dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui... 70. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 8... 72. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,... 73. ieškinį tenkinti iš dalies.... 74. Pripažinti negaliojančia ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio... 75. Pripažinti negaliojančia ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio... 76. Pripažinti negaliojančia ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio... 77. Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 78. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko... 79. Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas... 80. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...