Byla e2-1381-730/2016
Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, alternatyvių sankcijų taikymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba

1

2Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transjuda“ ieškinį atsakovei VĮ Rietavo miškų urėdijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, alternatyvių sankcijų taikymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba,

Nustatė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama atsakovės sprendimą (veiksmus) dėl viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ Rietavo miškų urėdijoje“ organizavimo neskelbiamų derybų būdu dalies, kuria apie vykdomą viešąjį pirkimą neinformuota ieškovė ir apie pirkimą nepaskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažinti neteisėtu; taikyti alternatyvias sankcijas – skirti perkančiajai organizacijai baudą už neteisėtai sudarytą sutartį. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. 2-1462-12312015 patvirtino ieškovės UAB ,,Transjuda“ ir atsakovės VĮ Rietavo miškų urėdijos taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2105, kurioje ieškovė prašė pripažinti atsakovės atliktą supaprastinto atviro konkurso „VĮ Rietavo miškų urėdijos Žadvainių girininkijos Volungiškės miško kelio, IIIV kategorijos, tarp kv.73/74;75;76;77 ir Judrėnų girininkijos kv. 88, 89, 90, 91 remonto (rekonstrukcijos) darbų pirkimas“ sąlygų praplėtimą neteisėtu, panaikinti sprendimą, kuriuo UAB ,,Transjuda“ buvo pripažinta neatitinkančia konkurso sąlygų, ir pripažinti ją konkurso laimėtoja bei įpareigoti atsakovę su ja pasirašyti pirkimo sutartį. Teismo patvirtinta taikos sutartimi VĮ Rietavo miškų urėdija įsipareigojo, kad paskelbusi naują viešąjį konkursą tapačioms arba panašioms konkurso objektui paslaugoms įsigyti, pakvies ieškovę dalyvauti tokiame pirkime, jeigu pirkimas būtų organizuojamas ne atviro konkurso būdu. 2016 m. birželio mėn. ieškovė sužino, kad VĮ Rietavo miškų urėdija nuo 2016-06-09 vykdo neskelbiamą mažos vertės pirkimą „Miško kelių taisymo darbai VĮ Rietavo miškų urėdijoje“, kurio vertė viršija 90 000 EUR ir kuris vykdomas apklausos būdu, apie pirkimą nepaskelbiant Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės vertinimu, atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 2 dalies bei VĮ įmonės Rietavo miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 71 punktą, kuriame nustatyta, kad pirkimo vertei viršijant 85 tūkst. Lt be PVM, pirkimas privalo būti skelbiamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Be to, atsakovei vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, į kurį nekviečiama ieškovė, pažeidžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2015 patvirtinta taikos sutartis – ieškovei nebuvo pateikta informacija apie minėtą pirkimą, ji nepakviesta pateikti pasiūlymų neskelbiamose derybose, nors pirkimas, pirkimo objektas ir pirkimo būdas atitinka taikos sutartyje aptartas sąlygas. Atsakovės organizuojami viešieji pirkimai yra neskaidrūs, apklausiant tik iš anksto tarpusavyje susitarusius tiekėjus, todėl pirkimo laimėtojas bei pirkimo kaina yra žinoma dar prieš oficialų pasiūlymų pateikimą. Akivaizdu, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos sąžiningų tiekėjų efektyvios konkuravimo galimybės. Ieškovė, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 952 straipsnio 4 dalimi, prašo teismo skirti atsakovei veiksmingą, proporcingą ir atgrasančią alternatyvią sankciją.
  2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, jog būtų pripažinta, kad atsakovė pažeidė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2015 patvirtintą ieškovės ir atsakovės taikos sutartį. Tačiau toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes ginčijamo pirkimo objektas yra visiškai skirtingas nuo 2015 metų pirkimo objekto. Be to, ieškovė nuslėpė itin svarbų faktą, kad po taikos sutarties sudarymo atsakovė skelbė pirkimą (miško kelių remonto darbai), kuriame pasiūlymą teikė ir ieškovė. Susipažinus su pasiūlymais, kai kurių dalyvių, iš jų ir ieškovės, buvo paprašyta patikslinti kvalifikaciją. Ieškovė kvalifikacijos nepatikslino, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė visiškai įvykdė taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą kviesti ieškovę dalyvauti tapačiame ar panašiame pirkime. Ginčijamo pirkimo atveju pirkimas buvo mažos vertės, todėl jis galėjo būti vykdomas supaprastintų pirkimų būdu (VPĮ 84 straipsnis). Be to, pirkimo vykdymo metu atsakovė vadovavosi naujos redakcijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos 2016-04-26, todėl atsakovė nepažeidė taisyklių 71 ir 9 punkto, kadangi skelbti apie pirkimą neprivalėjo. Kadangi rinkoje veikia ne vienintelis dalyvis, galintis pasiūlyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius miško kelių taisymo darbus, perkančioji organizacija apklausė 4 tiekėjus, kurių kvalifikacija jai buvo žinoma ir dėl kurių kvalifikacijos perkančioji organizacija neabejojo. Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jeigu įstatymo straipsnyje, kuriuo vadovaujantis perkančioji organizacija atlieka (ketina atlikti) neskelbiamą pirkimą, nenumatyta kokių nors apribojimų, ką ji gali kviesti pateikti pasiūlymus, tuomet perkančioji organizacija gali, tačiau neprivalo priimti tiekėjo prašymą pakviesti jį dalyvauti neskelbiamame pirkime – tai sprendžia pati perkančioji organizacija.
  3. Dublike ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2015 patvirtintoje tarp šalių taikos sutartyje nėra nurodyta, kuriais metais, kokioje girininkijoje ir kelis pirkimus apima atsakovės įsipareigojimas kvieti ieškovę dalyvauti konkurse. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl pirkimo objekto – tapačiomis ar panašiomis į ginčo dalyką, ir pirkimo būdo – ne atviro konkurso būdu. Todėl atsakovės atsiliepime minimas pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu ir atsakovė nepagrįstai teigia, jog taikos sutarties sąlygas ji įvykdė tinkamai. Nors atsakovė tvirtina, kad pirkimų dalykai nėra tapatūs ir panašūs, tačiau iš atsiliepimo nėra aišku, kaip techniniu požiūriu skiriasi urėdijos valdomų miško kelių tvarkymas nuo privačių miško kelių valdų kelių tvarkymo. Ginčo pirkimo metu naujos redakcijos atsakovės Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės nebuvo viešai paskelbtos, todėl negaliojo ir pirkimas turėjo būti vykdomas pagal ieškovės pirminiame ieškinyje nurodytas atsakovės Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles bei apie pirkimą turėjo būti paskelbta įstatymo nustatyta tvarka.
  4. Triplike atsakovė nurodo, kad taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta 2015-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2015, 2 punktas negali būti aiškinamas plečiamai, tai yra kaip neterminuotas atsakovės įsipareigojimas kviesti ieškovę į visus su bet kokių miškų kelių tvarkymu susijusius pirkimus. Atsakovė įsipareigojo tik paskelbti naują viešąjį konkursą tapačiomis ar panašiomis sąlygomis ir pakviesti ieškovę dalyvauti tokiame pirkime, jeigu jis organizuojamas ne atviro konkurso būdu. Konkursą atsakovė, kaip jau buvo minėta, rengė 2015-09-28, jame ieškovė dalyvavo. Taikos sutarties sąlyga nekalba apie neviešąjį konkursą. Net jei ir būtų pripažinta, kad atsakovė privalėjo skelbti apie ginčo pirkimą, tai būtų mažareikšmis pažeidimas.
  5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VPĮ nustatyta, kad supaprastintus pirkimus perkančiosios organizacijos atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Atsakovė taisykles, patvirtintas 2016-04-26 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, paskelbė tik 2016-07-15, pažeisdama VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, vadovaujantis atsakovės taisyklių 71 punkto nuostatomis, atsakovė apie pirkimą turėjo paskelbti viešai. Institucija, įvertinusi šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas bei ginčijamo pirkimo sąlygas, mano, kad abiejų pirkimų objektai bei darbai yra panašūs, tokiu būdu atsakovė nesilaikė taikos sutarties nuostatų.
  6. Ieškovė taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovės triplike nurodytais nesutikimo su ieškiniu motyvais, iš esmės nurodė tapačias aplinkybes bei argumentus kaip ir ieškinyje bei dublikuose.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB ,,Transjuda“ ir atsakovės VĮ Rietavo miškų urėdijos taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2105, kurioje ieškovė prašė pripažinti atsakovės atliktą supaprastinto atviro konkurso ,,VĮ Rietavo miškų urėdijos Žadvainių girininkijos Volungiškės miško kelio, IIIV kategorijos, tarp kv.73/74;75;76;77 ir Judrėnų girininkijos kv. 88, 89, 90, 91 remonto (rekonstrukcijos) darbų pirkimas“ sąlygų praplėtimą neteisėtu, panaikinti sprendimą, kuriuo UAB ,,Transjuda“ buvo pripažinta neatitinkančia konkurso sąlygų, ir pripažinti ją konkurso laimėtoja bei įpareigoti atsakovę su ja pasirašyti pirkimo sutartį. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja paskelbti naują viešąjį konkursą tapačioms arba panašioms konkurso objektui paslaugoms įsigyti ir pakviesti ieškovę dalyvauti tokiame pirkime, jeigu pirkimas būtų organizuojamas ne atviro konkurso būdu.
  2. Atsakovė nuo 2016-06-09 vykdė neskelbiamą mažos vertės pirkimą „Miško kelių taisymo darbai VĮ Rietavo miškų urėdijoje“. Tarp atsakovės ir UAB „Omta“ 2016-06-17 sudaryta Miško kelių taisymo VĮ Rietavo miškų urėdijoje darbų rangos sutartis.
  3. Vienu iš ieškinio pagrindų nurodyta tai, kad atsakovės vykdytas pirkimas buvo vykdomas pažeidžiant VPĮ įstatymo 86 straipsnio 2 dalies ir VĮ Rietavo miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 71 ir 9 punktus, kadangi apie pirkimą nebuvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka.
  4. VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad mažos vertės viešasis pirkimas yra supaprastintas pirkimas, kai yra bent viena iš sąlygų: prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio); perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 145 000 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio).
  5. Taigi įstatymų leidėjo įtvirtinta paprastesnė supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, bet šioms procedūroms vis tiek yra taikomos tam tikros bendrosios ir imperatyviosios VPĮ nuostatos, viešųjų pirkimų principai.
  6. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013 ir kt.).
  7. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Viešojo pirkimo procedūrų viešumas, kaip šių procedūrų skaidrumo prielaida, svarbi ne tik paskelbimo, bet ir tiekėjų informatyvumo aspektu. Skaidrumo principas reiškia (ir lemia) perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą), supaprastintų pirkimų srityje – ir perkančiosios organizacijos pareigą pagal VPĮ paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles, pagal kurias bus rengiamos pirkimo sąlygos ir vykdomi pirkimai. Reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą nėra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516).
  8. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės vykdytas pirkimas buvo mažos vertės pirkimas, nes darbų pirkimo kaina neviršijo 145 000 EUR, todėl galėjo būti vykdomas supaprastintų pirkimų būdu.
  9. Perkančioji organizacija, išskyrus VPĮ 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis (VPĮ 85 straipsnio 2 dalis).
  10. Ieškovė teigia, kad vadovaujantis atsakovės 2013-02-06 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 9 ir 71 punktais, apie vykdomą pirkimą turėjo būti paskelbiama VPĮ 86 straipsnyje nustatyta tvarka.
  11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VĮ Rietavo miškų urėdijos miškų urėdo 2013-02-06 įsakymu Nr. V-31 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 71 punkte nurodyta, kad pirkimo vertei viršijant 85 000 Lt be PVM, pirkimas privalo būti skelbiamas taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Pagal taisyklių II skyrių supaprastinti pirkimai, informaciniai pranešimai ir pranešimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo skelbiami VPĮ 86 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus VPĮ 92 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
  12. Atsakovė pateikė į bylą kitos redakcijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas VĮ Rietavo miškų urėdijos miškų urėdo 2016-04-26 įsakymu Nr. V-91. Šių taisyklių 71 punkte numatyta, kad pirkimo vertei neviršijant įstatymo tvarka nustatytos mažos vertės pirkimų vertės, pirkimas privalo būti skelbiamas taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Taisyklių II skyrius kaip ir ankstesnėje redakcijoje sudarytas tik iš vieno punkto ir yra identiškas.
  13. Atsakovės teigimu, vykdant ginčijamą pirkimą, galiojo 2016-04-26 miškų urėdo įsakymu patvirtintos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, kurių nuostatomis reikėtų vadovautis šioje byloje. Pagal abiejų redakcijų taisyklių 9 punktą, neskelbti apie pirkimą galima tik esant VPĮ 92 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 2 dalimi perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Tokių atvejų atsakovės patvirtintose taisyklėse nėra numatyta. Be to, abiejų redakcijų taisyklių 66 punkte numatyta, kad „apklausos būdu, pirkimo organizatoriaus arba Komisijos, vykdomi tik mažos vertės pirkimai, kviečiant skelbimu (CVP priemonėmis) suinteresuotus tiekėjus pateikti pasiūlymus <...>“.
  14. Kadangi atsakovės pirkimo kaina yra 111756,48 EUR, tai yra, mažos vertės pirkimas, jis buvo vykdomas apklausos būdu, todėl vadovaujantis abiejų redakcijų taisyklių 71 punkto nuostatomis apie pirkimą turėjo būti paskelbta taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka, tai yra vadovaujantis VPĮ 86 straipsnyje nustatyta tvarka – skelbimą apie supaprastintą pirkimą, informacinį pranešimą ir pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo skelbiant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, papildomai paskelbiant perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai neišviešindama ginčijamo pirkimo savo veiksmais ne tik pažeidė VPĮ 86 straipsnio nuostatas, atsakovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 9, 71 nuostatas, bet buvo pažeistas taip pat ir skaidrumo principas ir netgi apribota konkurencija, kadangi galimi ir potencialūs tiekėjai prarado galimybę sužinoti apie tai, jog toks pirkimas apskritai yra organizuojamas. Atsakovė negali apie mažos vertės pirkimus neskelbti visais atvejais ir galimybe neskelbti gali naudotis tik pagrįstais atvejais ir išlaikydama viešųjų pirkimų principus, visų pirma ? skaidrumo. Kadangi apie pirkimą buvo paskelbta nesilaikant imperatyvių įstatyme nustatytų reikalavimų, darytina išvada, kad toks imperatyvių įstatymo normų bei viešųjų pirkimų principų pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu.
  15. Nesutiktina su atsakove, jog jei ir būtų pripažinta, jog atsakovė privalėjo skelbti apie organizuojamą pirkimą, tai būtų tik mažareikšmis pažeidimas, kadangi pirkimas organizuotas apklausos būdu, o šitas pirkimų būdas pateisina nukrypimą nuo esminių viešųjų pirkimų principų, tokių kaip viešumas, skaidrumas, tiekėjų konkurencijos užtikrinimas. Atsakovė taip teigdama vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-640-236/2015, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, kadangi apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog mažareikšmiu pažeidimu galima pripažinti nepaskelbimą apie pirkimą perkančiosios organizacijos internetinėje svetainėje. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje byloje apie pirkimą buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vadovautis minėtos nutarties išaiškinimais, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinę, kad pirkimo laimėtojas turi būti išrenkamas laikantis pirkimo paskelbimo tvarkos, įtvirtintos įstatyme, nes priešingu atveju šiurkščiai pažeidžiamos VPĮ nuostatos, neužtikrinama tiekėjų konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  16. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovė pažeidė VPĮ 85 straipsnio nuostatas, kadangi apie 2016-04-26 patvirtintas taisykles nebuvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, tokiu būdu nesudarytos galimybės tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė naujos redakcijos taisykles paskelbė nesilaikydama VPĮ 85 straipsnyje nustatytos tvarkos, tai yra ne per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo, o 2016-07-15 jau pasibaigus ginčijamam pirkimui bei sudarius darbų pirkimo sutartį. Tačiau iš pateiktų atsakovės įrodymų nustatyta, kad taisyklės buvo skelbiamos atsakovės tinklalapyje, be to, išrašas iš atsakovės įsakymų registravimo žurnalo paneigia ieškovės argumentą, jog taisyklės buvo patvirtintos tik po ieškovės pretenzijos gavimo. Be to, teismas sutinka su atsakove, kad taisyklių nepaskelbimas VPĮ 85 straipsnyje nustatytu terminu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, buvo formalus pažeidimas. Tokia išvada darytina todėl, kad atsakovė, kaip numatyta VPĮ 85 straipsnyje, supaprastintiems pirkimams organizuoti buvo pasitvirtinusi taisykles, kuriose buvo reglamentuota atsakovės vykdomų supaprastintų viešųjų pirkimų būdai ir jų procedūrų atlikimo tvarka, pirkimo dokumentų rengimo ir teikimo tiekėjams reikalavimai, ginčų nagrinėjimo procedūros, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog taisyklių nepaskelbimas nustatytu terminu turėjo įtakos viešojo pirkimo tikslui, rezultatui, skaidrumo principui ar buvo nepagrįstai suvaržyta ieškovės galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-647-180/2015). Be to, kaip jau yra nustatyta, abiejų redakcijų taisyklių nuostatos dėl supaprastintų viešųjų pirkimų apklausos būdu organizavimo tvarkos yra praktiškai identiškos, todėl naujos redakcijos taisyklių nepaskelbimas neturi įtakos šiuo konkrečiu atveju viešojo pirkimo teisėtumui.

    6

  17. Esant šių aplinkybių visumai ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą (veiksmus) dėl viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ Rietavo miškų urėdijoje“ organizavimo neskelbiamų derybų būdu dalies, kuria apie vykdomą viešąjį pirkimą nepaskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka, tenkintinas.
  18. Ieškovė taip pat prašo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė tuo, jog atsakovė organizuodama ginčijamą pirkimą neinformavo ieškovės bei pažeidė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2015 patvirtintos tarp ieškovės ir atsakovės taikos sutarties 2 punktą.
  19. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas – mažos vertės, todėl galėjo būti vykdomas supaprastintų pirkimų būdu (VPĮ 84 straipsnis). Visus supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles. Vadovaujantis atsakovės Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių XIII skyriaus, reglamentuojančio pirkimų organizavimo tvarką apklausos būdu, 72 punktu pirkimui viršijant 3 000 EUR be PVM perkančioji organizacija privalo apklausti tiekėjus raštu ir ne mažiau kaip 3 tiekėjus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2016-06-09 išsiuntė per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą keturiems tiekėjams kvietimus pateikti siūlymus. Pasiūlymus pateikė UAB „Omta“, UAB „Astekas“, UAB „Inkomsta“, UAB „Alkuras“. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė turėjo diskrecijos teisę rinktis tiekėjus, jų skaičių, todėl kvietimus dalyvauti pirkime-apklausoje išsiuntusi tik 4 tiekėjams, nepažeidė nei atsakovės patvirtintų taisyklių, nei VPĮ principų.
  20. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB ,,Transjuda“ ir atsakovės VĮ Rietavo miškų urėdijos taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1462-123/2105, kurioje ieškovė prašė pripažinti atsakovės atliktą supaprastinto atviro konkurso ,,VĮ Rietavo miškų urėdijos Žadvainių girininkijos Volungiškės miško kelio, IIIV kategorijos, tarp kv.73/74;75;76;77 ir Judrėnų girininkijos kv. 88, 89, 90, 91 remonto (rekonstrukcijos) darbų pirkimas“ sąlygų praplėtimą neteisėtu, panaikinti sprendimą, kuriuo UAB ,,Transjuda“ buvo pripažinta neatitinkančia konkurso sąlygų, ir pripažinti ją konkurso laimėtoja bei įpareigoti atsakovę su ja pasirašyti pirkimo sutartį. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja paskelbti naują viešąjį konkursą tapačioms arba panašioms konkurso objektui paslaugoms įsigyti ir pakviesti ieškovę dalyvauti tokiame pirkime, jeigu pirkimas būtų organizuojamas ne atviro konkurso būdu. Ieškovės vertinimu, atsakovė, nepakvietusi dalyvauti ginčijamame pirkime ieškovės, pažeidė minėtos taikos sutarties sąlygą. Teismas nesutinka su tokiu ieškovės argumentu dėl toliau nurodomų motyvų.
  21. Tarp šalių sudaryta taikos sutartis, tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą , teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Tačiau perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų (ne)teisėtumą lemia tik VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų galimas pažeidimas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės argumentai dėl taikos sutarties sąlygų netinkamo vykdymo ar pažeidimo neturi įtakos perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiksmų teisėtumui vykdant ginčijamą pirkimą, todėl teismas dėl šių ieškovės argumentų plačiau nepasisako. Tačiau tai ieškovei neužkerta kelio kitomis CPK numatytomis teisinėmis priemonėmis ir tvarka ginti savo pažeistas teises ar interesus, esant taikos sutarties netinkamam vykdymui ar pažeidimui.
  22. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, ištyrus visus surinktus įrodymus, pripažinus atsakovės neteisėtus veiksmus (sprendimą) dėl viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ Rietavo miškų urėdijoje“ organizavimo neskelbiamų derybų būdu dalies, kuria apie vykdomą viešąjį pirkimą nepaskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas taikyti atsakovei alternatyvias sankcijas – skirti perkančiajai organizacijai baudą už neteisėtai sudarytą sutartį. Tokai išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  23. Tais atvejais, kai sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo procedūrų (ar jas pripažinti negaliojančiomis), nes šios atskiru įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomos pasibaigusiomis (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, sprendžiamas klausimas dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, kai perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus. Vadovaudamasis VPĮ 952 straipsnio 2 dalimi teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 952 straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.
  24. Konstatuota, jog atsakovė nesilaikė pirkimo paskelbimo tvarkos, tokiu būdu pažeidė supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 9, 71 punktą, bei VPĮ 86 straipsnio nuostatas, skaidrumo principą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog 2016-06-17 sudaryta pirkimo sutartis jau yra visiškai įvykdyta, darytina išvada, kad pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių bei būtų neekonomiškas. Dėl šių priežasčių yra pagrindas taikyti atsakovei alternatyvias sankcijas, numatytas 952 straipsnio 4 dalyje, – perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės.
  25. Įvertinus atsakovės atlikto pažeidimo svarbą (pažeistas skaidrumo principas), kilusius padarinius, atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę – 111756,48 EUR, tai, kad miško kelių tvarkymo darbai yra pagal pirkimo sutartį yra atlikti, įvertinus tai, kad atsakovės padarytas pažeidimas bei atsakovės neteisėtų veiksmų padariniai neturi įtakos ieškovės interesams, įvertinus tai, kad VPĮ numato, kad bauda turi būti atgrasanti, veiksminga ir proporcinga, atsakovei siekiant atgrasyti nuo VPĮ pažeidimų, skirtina 1 procento dydžio viešojo pirkimo vertės bauda (1117,56 EUR), kuri priteistina valstybės naudai.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 217 EUR žyminis mokestis, 1524,60 EUR atstovavimo išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (75 procentai), iš atsakovės priteistina 162,75 EUR žyminio mokesčio ieškovei.
  3. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  4. Iš ieškovės pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos nustatyta, kad ieškinio parengimo išlaidas sudaro 217,80 EUR, dubliko parengimas - 653,40 EUR, rašto viešųjų pirkimų tarnybai parengimo išlaidas sudaro 108,90 EUR, antrojo dubliko parengimas – 435,60 EUR, rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidas sudaro – 108,90 EUR. Išlaidos už ieškinio, dublikų, rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių advokatų paslaugų įkainių nustatytų maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai – 1061,78 EUR. Ieškovė prašo priteisti išlaidas už rašto Viešųjų pirkimų tarnybai parengimą, kurias sudaro 108,90 EUR. Šalims atlyginamos išlaidos, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įrodymų, jog ieškovė kreipėsi raštu į Viešųjų pirkimų tarnybą ir dėl to patyrė išlaidų nėra pateikta, dėl šios priežasties išlaidos už rašto Viešųjų pirkimų tarnybai parengimą laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.
  5. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1197,90 EUR. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių advokatų paslaugų įkainių nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (25 procentai) – 299,48 EUR. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 925,05 EUR.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

Nutarė

9ieškinį tenkinti iš dalies.

10Atsakovės VĮ Rietavo miškų urėdijos sprendimą (veiksmus) dėl viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ Rietavo miškų urėdijoje organizavimo neskelbiamų derybų būdu dalies, kuria apie pirkimą nepaskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažinti neteisėtu.

11Skirti atsakovei VĮ Rietavo miškų urėdijai 1117,56 EUR baudą į valstybės biudžetą.

12Priteisti iš atsakovės VĮ Rietavo miškų urėdijos 925,05 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Transjuda“.

13Kitą ieškinio dalį atmesti.

14Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai