Byla 2A-2117-221/2015
Dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, tretieji asmenys – A. S., R. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-818-151/2015 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui G. S. dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, tretieji asmenys – A. S., R. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 75 950 Lt skolai grąžinti, 38 423,19 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolės įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2013 m. sausio 29 d. atsakovei buvo paskolinta 17 000 Lt, ji pinigų grąžinimui užtikrinti išrašė paprastąjį vardinį vekselį, numatant 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Vekselyje nebuvo nurodyta pinigų grąžinimo data. Kadangi buvo praleistas terminas minėtam neterminuotam vekseliui pateikti, jis įgijo skolos raštelio galią. 2013 m. birželio 6 d. atsakovė išrašė paprastąjį vekselį 10 000 Lt sumai, numatant 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Vekselyje nurodyta, kad pinigų grąžinimo terminas – 2013 m. spalio 10 d., tačiau skola nebuvo grąžinta. 2014 m. balandžio 28 d. atsakovė išrašė paprastąjį vekselį 48 950 Lt sumai, numatant 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Vekselyje nurodyta, kad pinigų grąžinimo terminas – 2014 m. gegužės 28 d., tačiau skola nebuvo grąžinta. 2014 m. gegužės 29 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, primenant, jog ji neatsiskaitė. Atsakovės skolą ieškovui sudaro: 17 000 Lt skola, 5 procentų mėnesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. spalio 9 d. – 17 254,97 Lt; 10 000 Lt skola, 5 procentų dydžio mėnesines palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 9 d. – 8 033,34 Lt; 48 950 Lt skola, 5 procentų dydžio mėnesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. spalio 9 d. – 13 134,88 Lt.

6Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės ieškovui išrašytus vekselius: 2013 m. sausio 29 d. vekselį dėl 17 000 Lt, 2013 m. birželio 6 d. vekselį dėl 10 000 Lt, 2014 m. balandžio 28 d. vekselį dėl 48 950 Lt.

7Nurodė, kad 2009 m. gegužės 11 d. ieškovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovei sumokėti 48 400 Lt iki 2009 m. spalio 11 d. Ieškovas nurodytos sumos atsakovei nesumokėjo. Dėl to, ieškovo siūlymu 2009 m. liepos 3 d. atsakovė sutiko savo vardu paimti 25 000 Lt paskolą kredito unijoje, kuri turėjo būti grąžinta iki 2014 m. birželio 30 d. Už paskolos grąžinimą laidavo ieškovas ir jo sūnus. Pagal susitarimą mokėjimus turėjo vykdyti ieškovas nuo 2009 m. liepos 31 d. iki galutinio atsiskaitymo. Gavusi paskolą, ieškovo išrašyto vekselio negrąžintą skolos sumą atsakovė sumažino iki 28 400 Lt sumos. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio ieškovas nebevykdė mokėjimų kredito unijai, todėl kredito unija vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti skolos likutį – 10 000 Lt. Dėl to ieškovo skola atsakovei pagal 2009 m. gegužės 11 d. vekselį sudarė 38 400 Lt. Atsakovė iš ieškovo nesiskolino grynųjų pinigų. Suklaidinta ieškovo, atsakovė 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. birželio 6 d., 2014 m. balandžio 28 d. surašė vekselius kaip garantą, kad ieškovas 2013 m. sausio 29 d. grąžino atsakovei 17 000 Lt, 2013 m. birželio 6 d. – 10 000 Lt, o 2014 m. balandžio 28 d. atsakovė surašė 48 950 Lt vekselį patvirtinti, kad ieškovas atsiskaitė su atsakove, sumokėdamas ir palūkanas. Atsakovė nežinojo ir nesuprato, kad pasirašo vekselį ieškovui, tad klydo ir dėl sandorio turinio ir dėl netinkamai išreikštos valios. Atsakovė yra brandaus amžiaus, neturi teisės žinių, todėl negalėjo žinoti ieškovo ketinimų, o vekselio sukeliamų padarinių ieškovas jai nepaaiškino. Be to, 2013 m. sausio 29 d. vekselis surašytas nurodant, kad vekselio davėjas yra pats ieškovas, vėliau ieškovas ištaisė, kad jis yra vekselio gavėjas. 2013 m. birželio 6 d. vekselis neatitinka formalių reikalavimų – nenurodytas pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta. 2014 m. balandžio 28 d. paprastasis vekselis išrašytas sumai, kurią ieškovas pasiskolino iš atsakovės 2009 m. gegužės 11 d. ir patvirtina, kad ji iš ieškovo negavo pinigų, o ieškovas atsiskaitė su atsakove pagal pasirašytą vekselį. Be to, nėra duomenų, kad ieškovas turėjo pinigų, kuriuos galėjo paskolinti atsakovei.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, atmetė priešieškinį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 21 996,64 Eur skolai grąžinti, 2 900 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24 896,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 475,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį. Įvertinęs aplinkybes, kad 2013 m. sausio 29 d. vekselis 17 000 Lt sumai notaro nebuvo priimtas dėl to, kad pasibaigė vienerių metų terminas vekseliui pateikti, 2013 m. birželio 6 d. vekselis 10 000 Lt sumai notaro nebuvo priimtas dėl to, kad nebuvo nurodytas pinigų davėjas, 2014 m. balandžio 28 d. vekselis 48 950 Lt sumai notaro nebuvo priimtas dėl to, kad vekselio išrašymo diena sutapo su pinigų pagal vekselį grąžinimo diena, sprendė, kad vekseliai pripažintini praradusiais vertybinių popierių ir civilinių teisių objekto statusą. Nustatė, kad tarp šalių susidarė paskoliniai santykiai. Ginčo vekselius vertino ne kaip vertybinius popierius, o kaip skolos raštelius, kuriuose, kaip rašytiniame įrodyme, įtvirtinta pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Nustatė, kad atsakovė neginčijo, jog ji savo ranka parašė visus tris ginčo vekselius, vekseliuose yra jos parašai. Kaip nepagrįstą atmetė atsakovės argumentą, kad vekselius ji pasirašė galvodama, jog tai yra dokumentas, patvirtinantis, kad ieškovas gražino skolą atsakovei pagal 2009 m. gegužės 11 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas skolinosi 48 400 Lt, o atsakovė pasirašė tris vekselius 75 950 Lt sumai. Padarė išvadą, kad aplinkybę, jog atsakovė galėjo suprasti išduodamų vekselių pasekmes, patvirtina tai, jog pati atsakovė yra gavusi iš ieškovo vekselį ir suprato ieškovo išduoto vekselio pasekmes, teismui aiškino, kad nuolat reikalavo iš ieškovo skolos grąžinimo pagal vekselį, be to, buvo pasirašyti trys vekseliai per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, todėl negali būti, kad atsakovė, pasirašydama tris vekselius, kiekvieną kartą nesuprato ir klydo, jog tai ne pinigų gavimo, o jų grąžinimo dokumentas. Pažymėjo, kad atsakovė yra dirbusi buhaltere, šiuo metu vykdo verslą, yra susipažinusi su buhalterine apskaita, įvairiais sandoriais, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji nesupratusi vekselių pasekmių. Konstatavo, kad argumentą, jog ieškovas neturėjo galimybės suteikti paskolų pagal vekselius, nes neturėjo pinigų, paneigia ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovės atsikirtimą į ieškinį, kad ji negavo pinigų pagal visus tris vekselius, pripažino nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad, atsakovei pasirašius vekselius ir nustačius, kad vekseliai yra su trūkumais, neatitinka turinio, ji negavo pinigų pagal vekselius, vekseliai turėjo būti ginčijami nedelsiant. Sprendė, kad atsakovės elgesio, negavus pinigų pagal vekselius, negalima pripažinti adekvačiu, jis kertasi su protingumu, manė, kad tai vienas iš būdų išvengti prievolės įvykdymo. Nustatė, kad atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, jog nebuvo pagrindo vekseliams išduoti. Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais skolinius dokumentus, kurie įvardyti paprastaisiais vekseliais, pažymėjęs, kad netinkamas ir neapdairus pačios atsakovės elgesys, atliekant nesuprantamą teisinį veiksmą, negali būti pagrindu dokumento teisėtumui ginčyti. Atkreipė dėmesį, kad, pripažinus vekselius negaliojančiais, atsakovei tai nesukels jokių pasekmių, nes ieškovas į teismą kreipėsi reikalaudamas priteisti skolą ne išduotų vekselių pagrindu, o paskolos sutarties pagrindu, taigi, pripažinus vekselius negaliojančiais dėl formos trūkumų, vis tiek išliks paskoliniai sutartiniai santykiai, kuriems yra keliami kiti reikalavimai. Pažymėjo, kad jei atsakovės pateikti atsikirtimai yra tiesa, galima teigti, jog atsakovė suklydo dėl didelio neatsakingumo, nerūpestingo elgesio, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė iš esmės suklydo, išduodama ginčo vekselius, ir dėl to vekselius pripažinti negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu. Nustatęs, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 21 996,64 Eur (75 950 Lt), skolos dokumentai yra pas ieškovą, atsakovė neturi piniginės prievolės įvykdymą galinčio patvirtinti pakvitavimo, neįrodinėjo prievolę pasibaigus kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu, padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, nes atsakovė pinigus yra gavusi, tačiau nepateikė įrodymų apie skolos grąžinimą. Prašomų priteisti palūkanų sumą sumažino iki 2 900 Eur sumos, motyvuodamas tuo, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos yra neprotingai didelės (sudaro daugiau nei pusę skolos sumos), ieškovas nesiekė ekonomiškiausiu būdu ginti savo pažeistų teisių (pagal pirmąjį vekselį laukė 20 mėnesių, pagal antrąjį – 16 mėnesių), palūkanos numatytos tik 2013 m. sausio 29 d. vekselyje, kituose dviejuose vekseliuose nurodomas 5 procentų mėnesio mokestis, todėl neaišku, ar tai delspinigiai, palūkanos, vienkartinis mokestis.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį bei patenkinti priešieškinį.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Netinkamai nustatyta 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. birželio 6 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. atsakovės išrašytų paprastųjų vekselių paskirtis ir jų išrašymo tikslas. Visi vekseliai yra išrašyti turint tikslą patvirtinti ieškovo skolos grąžinimą atsakovei pagal 2009 m. gegužės 11 d. vekselį. Nepagrįstai atsakovės argumentai atmesti dėl to, kad ieškovas skolinosi 48 400 Lt, o atsakovė pasirašė vekselius 75 950 Lt sumai. Atsakovė niekada nesiskolino grynųjų pinigų iš ieškovo. Atsakovė iš esmės suklydo išduodama vekselius, nes ji tik norėjo patvirtinti ieškovo atsiskaitymą pagal 2009 m. gegužės 11 d. vekselį. Atsakovės nurodytas vekselių išrašymo tikslas turėjo būti vertinamas kaip realus ir galimas, nes tai buvo vienintelis būdas problemoms tarp šalių išspręsti.

142. Nepagrįstai tikėta ir remtasi tik ieškovo paaiškinimais ir jo pateiktais įrodymais, pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos (CPK 176, 177, 180, 185 straipsniai). Pažeidžiant CPK 180 straipsnį, išvada, kad ginčo vekseliais atsakovei skolinti pinigai, grįsta atsakovės ieškovui išduotais vekseliais ir susirašinėjimais dėl paskolos gavimo su Anglijos banku „Lloyds“ (šias užklausas siuntė pats ieškovas iš savo asmeninio elektroninio pašto, pasirašinėdamas atsakovės sutuoktinio vardu), kurie nėra susiję su ginčijamais vekseliais. Remiantis ieškovo samprotavimais padaryta nepagrįsta išvada, kad ginčo vekselių pasirašymą lėmė asmeninės priežastys, planuojama verslo plėtra. Atsakovės suklydimas vertintas remiantis ieškovo pateiktais paaiškinimais, kad atsakovė yra dirbusi buhaltere, tačiau tai yra netiesa. Dėl to šie įrodymai negalėjo būti susieti su atsakovės supratimu apie vekselio sukeliamas pasekmes.

153. Vertinant atsakovės atsikirtimą, kad atsakovė negavo pinigų iš ieškovo, nes ieškovas negalėjo jai paskolinti pinigų, kadangi jų neturėjo, visapusiškai ir išsamiai netirta, ar ieškovas turėjo realią galimybę paskolinti 21 996,64 Eur, padaryta nepagrįsta išvada, kad šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškovas paaiškinimuose nurodė, kad 17 000 Lt ir 10 000 Lt perdavė grynaisiais pinigais per vieną kartą, o 48 950 Lt – per du kartus, tokias santaupas jis turėjo, jo sutuoktinė šias sumas išėmė iš sąskaitų banke, be to, 2013–2014 metais ieškovas turėjo pajamas iš IĮ „( - )“, gavo išmokų iš valstybės. Šiems paaiškinimams prieštarauja ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, nes iš „Nordea“ banko išrašų matyti, kad jie nėra vientisi dokumentai, be to, ieškovas, 2013 m. sausio 7 d. gavęs Žemės ūkio ministerijos kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą žemės dalį, šiuos pinigus išleido savo reikmėms, skoloms mokėti. Pats ieškovas nurodė, kad jo įmonė 2013 metais dirbo pakankamai nuostolingai, ieškovo gaunamos pajamos – 392,93 Lt dydžio netekto darbingumo/invalidumo pensija, iš kurios kiekvieną mėnesį daroma išskaita pagal vykdomuosius raštus. Taigi nėra duomenų, kad ieškovas turėjo pinigų paskolinti.

164. Nevertinta, kad vekseliais didelės pinigų sumos skolintos trumpam laikotarpiui, negrąžinant prieš tai pasiskolintų lėšų, kiekvieną kartą surašant skirtingo teksto vekselį, nesilaikant formos, nenurodant vekselio turėtojo ar grąžinimo datos, todėl toks ieškovo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl pasirašytų vekselių ir pinigų perdavimo realumo. Neatsižvelgta, kad 2013 m. sausio 29 d. vekselis surašytas nurodant, jog vekselio davėjas yra pats ieškovas, vėliau ieškovas ištaisė, kad jis yra vekselio gavėjas, 2013 m. birželio 6 d. vekselyje nenurodytas vardas ir pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta, 2014 m. balandžio 28 d. paprastasis vekselis išrašytas sumai, kurią ieškovas pasiskolino iš atsakovės 2009 m. gegužės 11 d., ir patvirtina, kad ji iš ieškovo negavo pinigų, o ieškovas atsiskaitė su atsakove pagal pasirašytą vekselį.

175. Ginčo vekseliai netinkamai įvertinti kaip paskolos rašteliai, nes pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t. y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas).

18Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, neigdama pinigų gavimo faktą. Ieškovas nereikalavo iš atsakovės pasirašinėti tikrovės neatitinkančius dokumentus, niekada neveikė jos nenaudai. Atsakovė dirba buhaltere, jos šeimos verslas – viešbučio kambarių nuoma, vekseliai surašyti ir pasirašyti atsakovės ranka, todėl negali būti, jog atsakovė nesuprato vekselių turinio ir paskirties. Atsakovė išrašė vekselį, nes gavo iš ieškovo pinigus. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Atsakovė privalėjo pateikti nenuginčijamus rašytinius įrodymus, kurie paneigtų vekselių turinį, esmę ir prasmę. Už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus 2013 m. sausio 7 d. ieškovui buvo pervesta 64 100 Lt, jis taip pat turėjo pajamų iš verslo, kreditines korteles. 2013 m. sausio 29 d. vekselyje kaip vekselio davėjas nurodyta atsakovė, o ieškovas – vekselio gavėju. Nurodyta ir mokėjimo vieta. Vekselis užpildytas atsakovės ranka. 2013 m. birželio 6 d. vekselis taip pat užpildytas atsakovės. 2014 m. balandžio 28 d. atsakovė prašė paskolinti pinigų verslui plėsti, teigė, jog tuomet atsiskaitys pagal visus vekselius ir galbūt dar piniginėmis lėšomis padės ieškovo ir jo sutuoktinės verslui. Išrašydama ir pateikdama vekselį, atsakovė dėl jai vienai žinomų priežasčių įrašė tą pačią pinigų gavimo ir grąžinimo datą. Pasinaudojusi vekselio gavėjo patiklumu, atsakovė galbūt iš karto siekė negrąžinti pinigų, ydingai užpildydama vekselius. Visi vekseliai surašyti vienodu stiliumi, atsakovės ranka. Neįtikėtina, jog ji galėjo suklysti, netinkamai išreikšti savo vidinę valią kelis kartus, skirtingu laikotarpiu.

19Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išdavė tris vekselius: 2013 m. sausio 29 d. vekselį dėl 17 000 Lt, 2013 m. birželio 6 d. vekselį dėl 10 000 Lt ir 2014 m. balandžio 28 d. vekselį dėl 48 950 Lt. Ieškovas pagal jam išduotus vekselius iš atsakovės prašė priteisti 75 950 Lt skolą, 38 423,19 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; atsakovė priešieškiniu ginčijo jos išduotus vekselius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė skolą, sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį. Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jos pasirašytų vekselių paskirtį, jų išrašymo tikslą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

23Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

24Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu – tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.). Įstatymo 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios.

25Kaip byloje nustatyta, atsakovės surašyti vekseliai neturi visų būtinų rekvizitų, be to, 2013 m. sausio 29 d. vekseliui pateikti praleistas terminas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus apeliantės išduotus vekselius laikė paprastais skolos rašteliais, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo jų vertinimo. Pažymėtina, kad vekselio surašymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai– ieškovo teigimu, jis paskolino apeliantei tam tikras pinigų sumas, o ji įsipareigojo pinigus grąžinti surašydama tris vekselius, apeliantės teigimu, vekseliai patvirtina, kad būtent ieškovas grąžino skolą pagal jo 2009 m. gegužės 11 d. jo išduotą apeliantei vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti 48 400 Lt. Apeliantės teigimu, ji suklydo išduodama vekselius.

26Įstatymas numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar asmuo sąžiningai klydo sudarydamas sandorį, svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis formavosi asmens valia sudaryti tokį sandorį, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai lėmė jo tikrosios vidinės valios neatitikimą sandoryje išreikštai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padarė poveikį kita sandorio šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

27Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog esminiu suklydimu laikytina tai, jog ji manė, kad pasirašydama vekselius patvirtina, jog ieškovas jai grąžina skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad atsakovė ginčo vekselius išdavė esmingai klysdama. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, pabrėžia tai, ką nurodė ir apylinkės teismas, kad jai pačiai ieškovas G. S. 2009 m. gegužės 11 d. buvo išdavęs vekselį ir ji tuomet suprato, kad vekselis išduotas skolai, bet ne skolos grąžinimui patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ji ieškovui dalimis grąžinant skolą, darė atitinkamus įrašus apie G. S. grąžintas pinigų sumas (2 t., b. l. 37). Taigi, tai tik patvirtina, kad ji suprato vekselio išrašymo pasekmes bei turinį, t. y., kad pagal išduotą vekselį reikalaujama grąžinti skolą. Pažymėtina ir tai, kad išduodama vekselį, t. y. pasak apeliantės, patvirtindama, kad tam tikra pinigų suma yra grąžinta, ji vekselyje nurodo, kad nuo nurodytos vekselyje sumos skaičiuojamos palūkanos. Jei ir sutinkant su apeliante, kad vekseliai patvirtina pinigų grąžinimą, atlikus paskaičiavimus (ieškovas grąžino apie 14 000 Lt kreditą, sumokėjo dalimis ieškovei apie 10 000 Lt, pagal 2013 m. sausio 29 d. vekselį -17 000 Lt, pagal 2013 m. birželio 6 d. vekselį – 10 000 Lt), matyti, kad jau 2013 m. birželio mėnesį visa skola buvo grąžinta, tačiau kaip skolos grąžinimo patvirtinimas 48 950 Lt sumai vekselis išrašytas tik 2014 m. balandžio 28 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. S. dar 2014 m. gegužės 26 ir 29 d. pranešimais ragino apeliantę atsiskaityti pagal jos išduotą vekselį, 2014 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau ieškiniu dėl skolos išieškojimo, o atsakovė priešieškinį, prašydama vekselius pripažinti negaliojančiais dėl jos suklydimo, pareiškė tik 2015 m. vasario 9 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės elgesį negavus, pasak jos, pinigų pagal vekselius, ilgą laiką neginčijant vekselių, laikė neadekvačiu, prasikertančiu su protingumu. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad, kaip nustatyta byloje, apeliantė su sutuoktiniu turi verslą, t. y. vykdo žmonių laikino apgyvendinimo veiklą (1 t., b. l. 191), ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad apeliantė suvokė vekselių turinį ir jų sudarymo pasekmes.

28Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai įpareigoja asmenį, prieš sudarant sandorį, pasidomėti jo turiniu, o, kilus abejonių, atsisakyti jį sudaryti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad jei ir tikint atsakove, ji, išduodama ginčijamus vekselius, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2005).

29Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir patikėjo ieškovu, jo pateiktais įrodymais, neįvertino atsakovės aiškinimo, kad ieškovas neturėjo tiek pinigų ir jų negalėjo paskolinti, neįvertino, kad didelės pinigų sumos paskolintos trumpam laikui, prieš tai nesugrąžinus paskolintų pinigų.

30Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas padarė iš byloje esančių įrodymų visumos, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle. Apeliantė pinigų negavimo faktą įrodinėjo tuo, kad ieškovas neturėjo galimybės paskolinti pinigų. Nesutiktina su apeliante, kad buvo įvertinti tik ieškovo paaiškinimai ir jo pateikti rašytiniai įrodymai. Rašytiniais įrodymais (metine pelno mokesčių deklaracija, sąskaitų išrašais (1 t., b. l. 37–39, 156–159, 173-189) remiantis pagrįstai tikėtina, kad ieškovas turėjo galimybę paskolinti vekseliuose nurodytas pinigų sumas apeliantei. Tai, kad jis buvo paėmęs kreditą, taip pat tai, kad buvo užvestos kelios vykdomosios bylos, buvo daromi išskaitymai iš VSDFV mokamų išmokų (1 t., b. l. 92–95, 111, 113–119), atkreipiant dėmesį į tai, kad dauguma vykdomųjų bylų jau yra baigtos, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo galimybės paskolinti pinigus apeliantei. Argumentas, kad neįvertinta, jog pinigų sumos skolinamos trumpam laikui, nesugrąžinus prieš tai buvusių sumų, kad vekseliai surašyti nesilaikant formos reikalavimų, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo ir negalėjo paskolinti pinigų. Iš byloje esančių įrodymų (UAB „( - )“ veiklos, susirašinėjimo dėl pinigų gavimo) pirmosios instancijos teismas pagrįstai turėjo pagrindą pripažinti, kad pinigai apeliantei buvo reikalingi. Pažymėtina ir tai, kad vekseliai surašyti pačios apeliantės ranka.

32Nesutiktina su apeliante, kad ginčo vekseliai netinkamai įvertinti kaip paskolos rašteliai. Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

34Nagrinėjamu atveju apeliantė išdavusi ieškovui tris vekselius, kuriuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo), t. y. apeliantės, valia, jie išduoti kreditoriui, t. y. ieškovui, prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios egzistavimą. Kadangi vekseliuose, išrašytuose pačios apeliantės, aiškiai išreikštas jos įsipareigojimas sumokėti ieškovui tam tikras pinigų sumas, palūkanas, iš ko, taip pat iš kitų byloje esančių įrodymų spręstina buvus paskolinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vekseliai, kaip skolos rašteliai, yra pas ieškovą, pagrįstai sprendė, kad atsakovė ieškovui skolos negrąžino, nes jų buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės dėl pinigų pagal vekselius, kaip paskolos sutartis, neperdavimo, neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

35Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 straipsniai), todėl apeliantės V. M. apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 200 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

39Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti ieškovui G. S., a. k. ( - ), iš apeliantės V. M., a. k. ( - ), 200 Eur išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 75 950 Lt skolai grąžinti, 38... 5. Nurodė, kad 2013 m. sausio 29 d. atsakovei buvo paskolinta 17 000 Lt, ji... 6. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė pripažinti... 7. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 11 d. ieškovas išrašė paprastąjį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu iš dalies patenkino... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Netinkamai nustatyta 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. birželio 6 d. ir 2014 m.... 14. 2. Nepagrįstai tikėta ir remtasi tik ieškovo paaiškinimais ir jo pateiktais... 15. 3. Vertinant atsakovės atsikirtimą, kad atsakovė negavo pinigų iš... 16. 4. Nevertinta, kad vekseliais didelės pinigų sumos skolintos trumpam... 17. 5. Ginčo vekseliai netinkamai įvertinti kaip paskolos rašteliai, nes pagal... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. prašo... 19. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išdavė tris vekselius: 2013 m.... 23. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.... 24. Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos... 25. Kaip byloje nustatyta, atsakovės surašyti vekseliai neturi visų būtinų... 26. Įstatymas numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius... 27. Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde... 28. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai įpareigoja asmenį,... 29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir... 30. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas padarė... 32. Nesutiktina su apeliante, kad ginčo vekseliai netinkamai įvertinti kaip... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos... 34. Nagrinėjamu atveju apeliantė išdavusi ieškovui tris vekselius, kuriuose... 35. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 37. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 39. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 40. Priteisti ieškovui G. S., a. k. ( - ), iš apeliantės V. M., a. k. ( - ), 200...