Byla I-796-422/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

2sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

3dalyvaujant pareiškėjų R. J. ir G. K. atstovui advokatui K. G.,

4nedalyvaujant pareiškėjams G. K., R. J., J. K. ir atsakovo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo atstovui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K., R. J., J. K. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, palūkanų priteisimo ir

Nustatė

6Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 dienos bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

7Pareiškėjai skunde (b.l. 3-4) nurodė bei pareiškėjų G.K. ir R.J. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais pareiškėjai paskirti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjais. Pažymėjo, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. jų pareiginė alga buvo sumažinta tris kartus, t.y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. sumažinus pareiginės algos bazinį dydį bei laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. du kartus, sumažinus teisėjų pareiginės algos koeficientus. Nurodė, kad pareiginė alga sumažinta viso 27 procentais, t.y. žymiai daugiau nei kitiems valstybės sektoriaus atstovams, tuo pažeidžiant proporcingumo principą ir ribojant teisėjų nepriklausomumo garantijas. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismą su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. priteisimo.

8Atsakovas Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą (b.l. 28-30) prašė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime KT14-S9/2014 išaiškino 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas ir nurodė, kad dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turi būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensavimo mokėjimo terminų ir (ar)jų dydžių požiūriu), patyrę šiuos praradimus asmenys, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 str. 2 punktu pavedė Vyriausybei iki 2014 m. gegužės l d. parengti ir pateikti Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą, kuriuo nuspręsta iki 2015 m. gegužės mėn. atidėti sprendimą dėl sunkmečiu sumažintų teisėjų ir aukštų šalies pareigūnų atlyginimų kompensavimo tvarkos. Tik išsiaiškinus, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai delsia (ar nedelsia) nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies priteisiant jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tačiau pareiškėjų reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

9Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjai ir atsakovo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

10Skundas netenkinamas.

11Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo dalį darbo užmokesčio, kuris jiems laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo sumažintas įstatymų, pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, pagrindu.

12Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Įstatymo 3 str. nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

13Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 m. Šio įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt. Šis pareiginės algos bazinis dydis 2011 - 2013 m. nekito ir sudarė 450 Lt.

14Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 14,2. Tačiau 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2013-08-01) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 12,5, o 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 11,56.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d. Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjams nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui G. K. už ginčo laikotarpį priskaičiuota neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 22286,52 Eur (76950,91 Lt), R. J. – 21148,18 Eur (73020,45 Lt), J. K. – 18908,96 Eur (65288,87 Lt) (b.l. 5-7). Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

17Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

18Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

19Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, konstatavo, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

20Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu numatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą– įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, 2014-04-16 sprendimas, 2015-11-19 nutarimas).

21Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

22Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

24Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

25Pareiškėjų G. K., R. J., J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,... 2. sekretoriaujant Deivydui Aidukui,... 3. dalyvaujant pareiškėjų R. J. ir G. K. atstovui advokatui K. G.,... 4. nedalyvaujant pareiškėjams G. K., R. J., J. K. ir atsakovo Kaišiadorių... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 6. Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 7. Pareiškėjai skunde (b.l. 3-4) nurodė bei pareiškėjų G.K. ir R.J. atstovas... 8. Atsakovas Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą (b.l.... 9. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjai ir atsakovo Kaišiadorių rajono... 10. Skundas netenkinamas.... 11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo... 12. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką... 13. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir... 14. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m.... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė... 16. Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu... 17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 18. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 19. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 20. Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo... 21. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 22. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir... 23. Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų... 24. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 25. Pareiškėjų G. K., R. J., J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...