Byla Ik-17-505/2013
Dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo dalyje, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Audriaus Grauželio,

2sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

3dalyvaujant pareiškėjui - Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š., atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. M. – R., atsakovui – A. M., atsakovų – V. B. B., A. M. atstovui advokatui K. G., atsakovės – V. B. B. atstovei A. K., trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės miškų tarnybos atstovams L. D., Ž. Ž.,

4nedalyvaujant atsakovei V. B. B., trečiojo suinteresuoto asmens – Aplinkos ministerijos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno miesto 19 Notarų biuro notarei A. U.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. B., A. M., tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerija, Kauno miesto 19 Notarų biuro notarė A. U. dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo dalyje, restitucijos taikymo ir

Nustatė

6Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3577 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. B. B. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 2) panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3574 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ T. Z. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 3) panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3576 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ A. M. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 4) panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ O. Z. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 5) panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-2839 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kaune)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 6) panaikinti 2005-02-10 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-933 „Dėl žemės (miško) sklypo (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 7) pripažinti negaliojančiu dalyje 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-6882, išduotą A. M. dėl A. M. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 8) pripažinti negaliojančiu dalyje 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-2971, išduotą V. B. B. dėl O. Z. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha miesto miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 9) pripažinti negaliojančiu dalyje 2001-07-17 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-4412, išduotą A. M. dėl T. Z. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha miesto mišką, esantį žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ); 10) taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikai 0,54 ha miesto miško plotą, esantį žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ).

7Pareiškėjas prašyme (2 t., b.l. 27-34) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 1996-04-19 Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Aukštutinių Kaniūkų kaimas, kuriame yra šiuo metu atsakovams priklausantis žemės sklypas, buvo priskirti Kauno miesto savivaldybės teritorijai. 2000-03-01 LRV nutarimu Nr. 239 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai ir šiuo metu atsakovams (fiziniams asmenims) priklausantis 0,67 ha ploto žemes sklypas iš dalies patenka į Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 179 kvartalo 1, 2, 3 taksacinius valstybinės reikšmės miškų sklypus (0,41 ha), o 0,13 ha sklypo plotas priklauso miesto miškams. Miesto miškai pagal Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. yra taip pat priskirtini valstybinės reikšmės miškui. Valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teisėmis gali priklausyti išimtinai Lietuvos Valstybei. Atsakovams priklausančiame žemės sklype 0,54 ha miško plotas nuo 2000-04-19 ir taip pat ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybes išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12-15 str.). Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Konstitucijos 47 str. imperatyviai nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Minėto įstatymo 6 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., 6 p. taip pat nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškams priskirtini miestų miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatė, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie: priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuosavybės teisės į 0,54 valstybinės reikšmės miško natūroje grąžintame bendrame 0,67 ha dydžio sklype atkurtos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, todėl vien tik šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešąjį interesą, nes visuotinai žinoma, kad iš neteisėtumo teise neatsiranda. Ši nuostata įvirtinta Konstitucinio teismo jurisprudencijoje bei CK 1.136 str.. CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl turi būti iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimai dalis dėl 0,54 ha valstybinės reikšmės miško ploto paveldėjimo. Panaikinus dalyje individualius administracinius aktus bei paveldėjimo teisės liudijimus, turi būti taikoma restitucija ir valstybinės reikšmės miškų 0,54 ha plotas turi būti gražintas Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią senaties administraciniam reikalavimui pareikšti ir sąžiningo įgijėjo apsaugos institutai negali būti taikomi siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn, nes priešingu atveju teismo sprendimas įteisintų Konstitucijai expresis verbis prieštaraujančią teisinę padėtį. Prašė prašymą tenkinti.

8Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į prašymą (2 t., b.l. 42-50) nurodė, o taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčo vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000-07-26 KAVA įsakymu Nr. 02-01-5677. Derinant projektą pasirašė ir institucijos, atsakingos už valstybinių miškų priežiūrą. Šios institucijos atstovas jokių pastabų neturėjo. Žemės sklypo suformavimo juridinis pagrindas buvo 2000-11-17 Žemės reformos žemėtvarkos projektas, o 2001-05-07 šis sklypas buvo pažymėtas kadastro žemėlapyje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas negali vadovautis 2005-07-14 LRV nutarimu Nr. 465, nes 2000 metais, taip pat 2001 metais minėtas LRV nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo negaliojo. Prašė teismo taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, spręsti saugomų teisinių gėrių pusiausvyros, tolimesnių teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo problemą ir atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių principą, prašė atsisakyti ginti viešąjį interesą bei pareiškėjo prašymą atmesti.

9Atsakovas A. M., jo ir atsakovės V. B. B. atstovai teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime (1 t., b.l. 122-125) nurodė, taip pat teismo posėdžių metu jie paaiškino, kad ginčo sklypo dalyje auga vaismedžiai, taip pat yra ir pušų. Dokumentuose, kurie buvo pagrindas nuosavybės teisėms atkurti, nebuvo pažymėta, kad sklypas yra miško žemėje. Nėra konkrečių duomenų, jog ginčo sklypas yra valstybinio miško žemė. Be to, nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento praėjo gana ilgas laiko tarpas ir ginčijamų aktų panaikinimas pažeis teisinių santykių stabilumo principą. Kitoje dalyje jie iš esmės pritarė Nacionalinės žemės tarnybos išdėstytiems argumentams.

10Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir jos atstovai teismo prašė pareiškėjo prašymą patenkinti. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į prašymą (2 t., b.l. 61-64), tiek atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai iš dalies yra nepagrįsti ir, tuo pačiu, neteisėti. Ginčijamų įsakymų bei sprendimų dalimi fiziniams asmenims nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, kuris išimtinai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Likusioje dalyje argumentai iš esmės sutapo su pareiškėjo argumentais dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo bei administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

11Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

12Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl įsakymo ir atitinkamų sprendimų dalių, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į miško žemę panaikinimo, iš to kilusių teisinių padarinių, t. y. paveldėjimo teisės liudijimų atitinkamų dalių panaikinimo ir restitucijos natūra taikymo, t. y. atitinkamų miško žemės sklypų grąžinimo valstybės nuosavybėn.

13Dėl viešojo intereso

14Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nepateikta viešojo intereso sąvoka. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Norint išsiaiškinti, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti, kad jei nebus patenkintas tam tikro asmens ar asmenų grupės interesas, bus pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu nustatyta asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tais atvejais sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė ir tai patvirtina Konstitucinio Teismo 2005-05-13 bei 2006-03-14 nutarimai. Pažymėtina, kad aplinkos, kaip viešojo intereso, apsaugos problema pripažįstama prioritetine, todėl ne nuosavybės teisių atkūrimas natūra, o miškų išsaugojimas yra viešasis interesas. Įstatyminė nuostata, draudžianti natūra atkurti nuosavybės teises į miškus, kurie yra priskirti miestų miškams, buvo nustatyta dar įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 13 straipsnyje nuo 1992 m. gegužės 20 d., todėl pripažintina, kad prašydamas panaikinti ginčijamus aktus, prokuroras gina viešąjį interesą.

15Dėl termino paduoti skundą

16Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 p.; 2005-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, gindamas viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas paduoti pareiškimą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

18Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011-03-02 raštu Nr. (16-1)-D8-2088, kuris Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2011-03-04 (I t. b. l. 52-53), kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad ji gintų viešąjį interesą dėl neteisėtų Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų, atkuriant/perleidžiant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus. Sprendžiant iš rašto turinio, jame buvo pateikta duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, tačiau, teismo nuomone, nebuvo surinkta jų pakankamai, kad būtų galima ginti viešąjį interesą teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apygardos prokuratūra, rinkdama papildomus įrodymus, pateikė paklausimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (I t., b. l. 50). Papildomi duomenys iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo gauti 2011-03-21 (3 t., b. l. 49). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nuostata, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą, bei suformuota teismine praktika, daro išvadą, jog konkrečiu atveju prokurorui atsirado objektyvi galimybė įsitikinti ginčijamų aktų neteisėtumu ir kreiptis dėl jų panaikinimo teismine tvarka tik 2011-03-21, gavus išsamią informaciją, susijusią su ginčo dalyku iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-03-18 raštu Nr. 8SD-835 ir kartu su juo gavus šioje byloje ginčijamus administracinius aktus. Į teismą su prašymu juos panaikinti buvo kreiptasi 2011-04-19 (I t., b.l. 2), t.y. nepraėjus 1 mėnesio terminui nuo pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl darytina išvada, jog nėra praleistas terminas kreiptis į teismą.

19Dėl ginčijamų aktų teisėtumo

20Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-2839 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį] į turtą (žemę) atkūrimo Kaune" dalimi (įsakymo priedo 6-9 dalys) buvo nuspręsta T. Z., O. Z., A. M. ir V. B. B. atkurti nuosavybės teises į 0,73 ha. žemės sklypą (iš jų 0,73 miškų) Nr. 112, esantį ( - ) (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis — miškų ūkio). 2005-02-10 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-933 „Dėl žemės (miško) sklypo (registro Nr. 19/21186) kadastrinių duomenų patikslinimo (Kauno m.)" buvo patikslinti ginčo žemės (miško) sklypo (registro Nr. ( - )) kadastro duomenys, nurodant, kad minėtojo sklypo plotas yra 0,6754 ha. (iš jų 0,6581 miškų ūkio naudmenų, 0,0173 kelių) bei konstatuota, kad sklypo bendraturčiai yra A. M. ir V. B. B.. 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. ( - ) V. B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 0,30 ha žemės ( - ), žemės sklypo dalį 0,30 ha grąžinant natūra 0,14 ha žemės, 0,13 ha miško, esančio ( - ) (kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - )). Nuosavybės teisės buvo atkurtos bendros nuosavybės teise su T. Z., A. M., O. Z.. 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/3574 T. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 0,60 ha žemės ( - ), žemės sklypo dalį 0,60 ha grąžinant natūra 0,11 ha žemės, 0,24 ha miško ( 0,18 ha namų valdos), esančio ( - ) (kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - )). Nuosavybės teisės buvo atkurtos bendros nuosavybės teise su Viktorija B. B., A. M., O. Z.. 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/3576 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 0,31 ha žemės ( - ), žemės sklypo dalį 0,31 ha grąžinant natūra 0,15 ha žemės, 0,12 ha miško, esančio ( - ) (kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - )). Nuosavybės teisės buvo atkurtos bendros nuosavybės teise su T. Z., O. Z. ,V. B. B.. 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/3575 O. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 0.60 ha žemės ( - ), žemės sklypo dalį 0,60 ha grąžinant natūra 0,29 ha žemės, 0,24 ha miško, esančio ( - ) (kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - )). Nuosavybės teisės buvo atkurtos bendros nuosavybės teise su T. Z., A. M., V. B. B.. 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-2971 dalimi O. Z. priklausiusias 2400/7300 dalis, žemės sklypo (kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - )) paveldėjo V. B. B.. Po Kauno apskrities viršininko 2005-03-07 įsakymo Nr. 02-01-933 priėmimo V. B. B. viso priklausė 3423/6754 žemės sklypo (0,6754 ha ploto) dalys. 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-6882 dalimi A. M. paveldėjo A. M. priklausiusias 3600/7300 dalis žemės sklypo (1200/7300 dalis žemės sklypo jis gavo Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3576 dalies pagrindu, o 2400/7300 dalis - 2001-07-17 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-4412 dalies pagrindu iš T. Z.). Po Kauno apskrities viršininko 2005-03-07 įsakymo Nr. 02-01-933 priėmimo A. M. viso priklauso 3331/6754 žemės sklypo dalys (prijungtos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 3827 dokumentų duomenys).

21Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje. Tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu, tiek dabar galiojančioje minėto straipsnio redakcijoje įtvirtinta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Miškų įstatymo 5 str. 6 d. 3 p. nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusi redakcija ir Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. dabar galiojanti redakcija, valstybinės reikšmės miškams priskiria miestų miškus ir šie miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 1996-04-04 Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu (įsigaliojo 1996-04-19) buvo pakeistos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracinės ribos. To pasėkoje dalis Kauno rajono teritorijos buvo priskirta Kauno miesto savivaldybei (tame tarpe ir Aukštutinių Kaniūkų gyvenamoji vietovė). 2000-03-01 LRV nutarimu Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai. Sitkūnų girininkijos 179 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 2000-03-01 LRV nutarimu Nr. 239 priskirti valstybinės reikšmės miškams. Į šią teritoriją pateko ir žemės sklypo kadastriniu Nr. ( - ) (unikaliu nr. ( - )) dalis. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2013-05-15 Nr. 41642 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos 2005-07-14, fragmentas (3 t., b. l. 68), Ištrauka iš valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-03-01 nutarimu Nr. 239 (Kauno miškų urėdija Sausinės girininkija) (3 t., b. l. 59, 65), Kauno apskrities Kauno rajono tikslinamų valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašas (3 t., b. l. 66), 2013-04-26 Nr. 41162 Kauno miškų urėdijos Sausinės girininkijos medynų plano fragmentas (3 t., b. l. 58), Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-09 ir 2012-02-24 pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 36). Anksčiau paminėtos pažymos patvirtina, kad 0,6754 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą ir šiame sklype registruotas 0,41 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Minėtų pažymų duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad Miškų valstybės kadastre žemės sklype Nr. ( - ) registruotas 0,54 ha miško plotas, iš kurio 0,41 ha yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (1t., b.l. 33-35) patvirtina, kad žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ) yra Kauno miesto savivaldybėje, 0,6754 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, 0,6581 ha patenka į miško žemės plotą. 1999-09-17 Kauno apskrities viršininko administracija suderino Kauno rajono valstybinės reikšmės miškų plotus – taip pat ir Sausinės girininkijos 179 kvartalo (I t., b.l. 30-32, 3 t., b. l. 6, 8-9). 2012-10-01 Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 631 išvadose nurodyta, jog Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 179 kvartalo 1, 2, 3 taksaciniai sklypai ir Kauno miesto miškų 436 kvartalo 46 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (3 t., b. l. 43). Byloje liudytoju apklaustas B. B. paaiškino, kad ginčo sklype, kvartalo Nr. 179 1b, 2a yra 0,4 ha miško teritorijos, joje - 85 metų amžiaus pušynas (3 t., b. l. 52).

22Atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus vadovavosi tuo metu galiojančiu Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000-07-24 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5677, kuris buvo apžiūrėtas teismo posėdžio metu, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, projekte ginčo žemės (miško) sklypai kaip grąžintini natūra sklypai pažymėti klaidingai, nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į tai, kad jie patenka į miesto, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Valstybinės reikšmės miškų plotai yra nustatomi Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, o ne Žemėtvarkos projektais. 1995-01-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo redakcijoje 5 str. 6 d. 3 p., nurodė, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso miestų miškai, o Kauno miesto ribos buvo nustatytos 1996-04-04 Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu. Ginčijami administraciniai aktai priimti 2001-04-25 ir 2005-02-10. Ginčo sklype esantis miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas 2000-03-01 Vyriausybės nutarimu Nr. 239, t.y. anksčiau negu buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams.

23Konstitucijos 47 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra jos išimtinė nuosavybė. Konstitucinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998-06-01, 200505-13, 2006-03-14, 2007-09-06, 2009-06-22 nutarimai). Valstybinės reikšmės miškai (taip pat ir jiems prilyginti miestų miškai) įstatymų leidėjo yra išimti iš civilinės apyvartos (CK 4.7 str. 2 d., LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010 ir kt.), tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

24Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. numato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Miškai iš šio įstatymo 2 str. išvardintų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (Įstatymo 13 str. 1 p.). Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., 6 p. imperatyviai nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškams priskirtini miestų miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 13 str. taikymą, 2010-01-25 nutartimi konstatavo (LVAT administracinė byla Nr. A525–19/2010), kad ši norma yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Tai duoda pagrindą išvadai, jog Atkūrimo įstatymo 13 str. taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 str. yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, taikant Atkūrimo įstatymo 13 str., turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Dėl to Atkūrimo įstatymo 13 str. nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Todėl teisiškai nereikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatytų sąlygų, šis įstatymo straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 str.. Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 str. nuostatos laikytinos specialiosiomis ir taikytinos visais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į turtą, kuris sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu yra miškas Miškų įstatymo prasme, iš esmės pagrindžia ir Konstitucijos bei Miškų įstatymo nuostatų analizė. Teismas taip pat pabrėžia, kad ne tik atkuriant nuosavybės teises T. Z., O. Z., A. M., V. B. B. į žemės sklypą ( - ), bet ir nuo 1996-04-19 žemės sklypas buvo ir šiuo metu yra Kauno miesto ribose. Iš to seka, kad sklypo dalyje nuo 1996-04-19 buvo ir yra miesto miškai, kitoje dalyje – valstybinės reikšmės miškas, kurio ribos 1999-09-17 buvo suderintos su Kauno apskrities viršininko administracija ir vėliau oficialiai patvirtintos 2000-03-01 LRV nutarimu Nr. 239 (ABTĮ 57 str., 3 t., b.l. 65-69). Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad prokuroro prašomi dalyje panaikinti administraciniai aktai (įsakymai, sprendimai) dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,67 ha ploto žemės sklypą, į kurį patenka 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, yra dalyje neteisėti iš esmės - savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pakankamas pagrindas įsakymų bei sprendimų atitinkamas dalis (valstybinės reikšmės, taip pat ir miesto miško ploto dalyje) panaikinti (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.).

25Atsakovai prašė taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, spręsti saugomų teisinių gėrių pusiausvyros, tolimesnių teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo problemą.

26Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad aplinka yra vertybė ir ekonominiai imperatyvai, netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje (žr., pvz., Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007). Todėl, tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties termino instituto paskirtis yra išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė - galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste. Taigi, ginamas viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės miško, kuriam nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas senaties instituto taikymo ypatybes ir spręsdama teisės aktais saugomų teisinių gėrių pusiausvyros klausimą, daro išvadą, kad ieškinio senaties termino instituto taikymas, nagrinėjamu atveju, iš dalies sutampa su viešuoju interesu ir, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga bei visuomenės interesas. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso gynyba yra prioritetinė, nes administraciniais aktais pažeistos išimtinės valstybės nuosavybės teisės, todėl atsakovų argumentai dėl bendrojo senaties termino taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl viešojo intereso gynybos prioriteto atkuriant nuosavybės teises į miesto miško žemę yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).

27Pareiškėjas prašo panaikinti: dalyje 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-6882, išduotą A. M. dėl A. M. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą; dalyje 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-2971, išduotą V. B. B. dėl O. Z. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą; dalyje 2001-07-17 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-4412, išduotą A. M. dėl T. Z. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) (I t., b.l. 36-38, 43-44, 45-49).

28Kadangi pareiškėjo prašymas panaikinti šiuos sandorius laikytinas išvestiniu ir jie atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujantiems administravimo subjekto aktams (I t., 54-55, 56, 59, 60, 61, 62), todėl panaikinus Kauno apskrities viršininko 2001-04-25 spendimų Nr. 19/3577; Nr. 19/3574; Nr. 19/33576; Nr. 19/3575 dalis ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-01-2839 dalį dėl valstybinės reikšmės miško ploto perleidimo privačion nuosavybėn, Kauno apskrities viršininko 2005-02-10 įsakymo Nr. 02-01-933 dalį kuria buvo patikslinti kadastro duomenys dėl 0,54 ha valstybinės reikšmės miško ploto, naikintinos ir išvestinių šių administracinių aktų pagrindu sudarytų sandorių dalys.

29Teismui pripažinus, kad paveldėjimo pagal testamentą atitinkamos dalys negalioja, CK 6.145 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytina restitucija ir valstybei grąžintinas 0,54 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

30Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., 4 p.,

Nutarė

31Pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

32Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3577 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. B. B. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

33Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3574 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ T. Z. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

34Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3576 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ A. M. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

35Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ O. Z. dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

36Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-2839 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kaune)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

37Panaikinti 2005-02-10 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-933 „Dėl žemės (miško) sklypo (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį, kuria buvo patikslinti kadastro duomenys dėl 0,54 ha valstybinės reikšmės miško ploto, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ).

38Panaikinti dalyje 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-6882, išduotą A. M. dėl A. M. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

39Panaikinti dalyje 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-2971, išduotą V. B. B. dėl O. Z. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), plotą.

40Panaikinti dalyje 2001-07-17 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-4412, išduotą A. M. dėl T. Z. palikimo priėmimo, kuriuo paveldėtos nuosavybės teisės į 0,54 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ).

41Taikyti sekančias 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3577, 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3574, 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3576, 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3575, 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-2839, 2005-02-10 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-933, 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-6882, 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-2971, 2001-07-17 papildomo paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-4412 panaikinimo dalyje pasekmes: grąžinti iš atsakovų V. B. B., A. M. 0,54 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ), Kauno mieste, Lietuvos Valstybės nuosavybėn.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui - Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š.,... 4. nedalyvaujant atsakovei V. B. B., trečiojo suinteresuoto asmens – Aplinkos... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 6. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 7. Pareiškėjas prašyme (2 t., b.l. 27-34) nurodė, taip pat paaiškino teismo... 8. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė... 9. Atsakovas A. M., jo ir atsakovės V. B. B. atstovai teismo prašė pareiškėjo... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų... 11. Pareiškėjo prašymas tenkintinas.... 12. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl... 13. Dėl viešojo intereso... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos administracinių... 15. Dėl termino paduoti skundą... 16. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu... 17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi... 18. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Lietuvos... 19. Dėl ginčijamų aktų teisėtumo... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko... 21. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos... 22. Atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus vadovavosi tuo metu... 23. Konstitucijos 47 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės... 24. Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad valstybė išperka miškus,... 25. Atsakovai prašė taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties... 26. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad aplinka yra vertybė ir... 27. Pareiškėjas prašo panaikinti: dalyje 2004-08-25 paveldėjimo teisės... 28. Kadangi pareiškėjo prašymas panaikinti šiuos sandorius laikytinas... 29. Teismui pripažinus, kad paveldėjimo pagal testamentą atitinkamos dalys... 30. Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87... 31. Pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.... 32. Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3577... 33. Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3574... 34. Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3576... 35. Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3575... 36. Panaikinti 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-2839... 37. Panaikinti 2005-02-10 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-933... 38. Panaikinti dalyje 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-6882,... 39. Panaikinti dalyje 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-2971,... 40. Panaikinti dalyje 2001-07-17 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr.... 41. Taikyti sekančias 2001-04-25 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr.... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...