Byla e2-727-752/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

2sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,

3dalyvaujant ieškovės įgaliotam atstovui D. K.,

4atsakovui V. B.,

5atsakovo atstovui advokatui Eimantui Šimuliui,

6nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui bankroto administratoriui L. P.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tiesioginį ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė „( - )“.

8Teismas

Nustatė

9I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

101. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018-12-04 tiesioginiu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. 13 244,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė (toliau – BAB) “( - )“ yra ieškovės skolininkė. Šios bendrovės vadovo pareigas nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. sausio 26 d. ėjo atsakovas. Siekiant nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta 2017 m. rugsėjo 15 d. operatyvaus patikrinimo pažyma už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 2.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo tikrintinu laikotarpiu atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei (Civilinio kodekso – toliau CK, 6.9301 straipsnio 1 d.). Dėl minėtos atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarkos pažeidimo, ieškovė 2017 m. spalio 2 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos atsakovui iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir 10586,94 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo. 2.2. Teismas, 2017 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad trečiojo asmens vadovas atsakovas pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, dalinai turėdamas piniginių lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d., dėl ko atsakovui skirta 1 400 Eur dydžio bauda. Ieškovės prašymas dėl 10 586,94 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu. Minėtoje byloje priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs. 2.3. Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad atliekamo operatyvaus patikrinimo metu, bankrutuojanti akcinė bendrovė „( - )“ pateikė atskaitingo asmens – jos vadovo atsakovo avansines apyskaitas už tikrintiną laikotarpį, iš kurių matyti, kad atsakovas pagal jas išleido 13 244,02 Eur, žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams už įvairias prekes ir paslaugas, kai tuo tarpu šiuo laikotarpiu trečiasis asmuo turėjo mokestinę nepriemoką aukštesnėje eilėje esančiam kreditoriui - ieškovei. 2.4. Pažymėjo, kad ieškovė trečiojo asmens atžvilgiu vykdė mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus kredito įstaigoms nurašyti mokestines nepriemokos sumas iš trečiojo asmens sąskaitos, tačiau tikrintino laikotarpio pabaigoje, t.y. 2017 m. liepos 31 d. egzistavusi trečiojo asmens mokestinė nepriemoka 40 404,50 Eur sumoje, kuri turėjo būti sumokėta iki 2017 m. liepos 31 d., liko nepadengta. 2.5. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1212-264/2018 iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 26 d. Teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens kreditoriaus – ieškovės, 40 519,87 Eur kreditorinį reikalavimą. 2.6. Įvertinusi tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų trečiojo asmens mokestinės nepriemokos dalis (egzistavusi tikrintino laikotarpio pabaigoje) valstybės biudžetui nebuvo padengta, ieškovė teikia tiesioginį ieškinį dėl 13 244,02 Eur padarytos žalos atlyginimo. 3. Ieškovės manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos reikalingos tam, kad būtų atlyginta atsakovo padarytu administraciniu nusižengimu ieškovei žala. 3.1. Iš operatyvaus patikrinimo metu pateiktų atsakovo avanso apyskaitų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. matyti, kad trečiasis asmuo per šį laikotarpį atliko 13 244,02 Eur dydžio mokėjimų žemesnėje eilėje esantiems kitiems kreditoriams, kai tuo tarpu trečiasis asmuo šiuo laikotarpiu turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su ieškove. Taip pat teigia, kad trečiasis asmuo buvo pajėgus geranoriškai atsiskaityti su ieškove ir dalinai padengti tikrintino laikotarpio pabaigai, t. y. 2017 m. liepos 31 d. buvusią 40 404,50 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Tokie veiksmai atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad ieškovės patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. Minėtos sąlygos yra: turtinė žala – 13 244,02 Eur negautos pajamos (mokesčiai), kurios buvo trečiojo asmens panaudotos kaip neteisėtų atsiskaitymų suma su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Nepriemoka susidarė tikrintinu laikotarpiu. Neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, jog atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovu – vienasmeniu šio juridinio asmens valdymo organo nariu, nurodytu tikrinimo laikotarpiu atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie trečiojo asmens finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat, jog trečiojo asmens mokestinė nepriemoka ieškovei yra išieškoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais, suprasdamas, kad turi galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką ieškovei, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, taip veikdamas nesąžiningai bei neprotingai ir prieš patį trečiąjį asmenį, o vietoje to atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje. Priežastinis ryšys yra tai, kad atsiradusi žala (negautos pajamos) ieškovei yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimu, tai yra visiškai ir pilnai įrodyta įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-3149-660/2017. Kaltė preziumuojama, tačiau atsakovo kaltė, pasireiškusi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu. Šie atsakovo, kaip trečiojo asmens vadovo veiksmai nulėmė jo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala (negautos pajamos) gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Jei atsakovas būtų laikęsis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, ieškovas būtų gavęs pajamas – privalomus mokečius, kurie privalėjo būti sumokėti iki 2017 m. liepos 31 d. Aatsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieškovui padaryta žala, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus. 3.2. Dėl atsakovo subsidiarios atsakomybės ieškovė nurodė, kad neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari. Trečiasis asmuo yra nepajėgus įvykdyti savo mokestinės prievolės, kadangi Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1212-264/2018 nustatė, kad trečiasis asmuo yra nemokus ir jam iškėlė bankroto bylą. Todėl namo, kad bankroto procese trečiasis asmuo nebus pajėgus padengti ieškovei kreditorinio reikalavimo sumos (40 519,87 Eur) (e. b. 1 t., l. 1-10). 4. Ieškovė byloje pateikė dubliką, kuriame nesutikdama su atsiliepime atsakovo išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad pagal trečiojo asmens pateiktas avanso apyskaitas ir dokumentus, pagrindžiančius atliktas išlaidas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., matyti, kad atsakovas, išleido 13 244,02 Eur tiekėjams už įvairias jų patiektas prekes trečiajam asmeniui bei teikėjams už įvairias jų suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui, t. y. iš jų 751,88 Eur sumokėta 2016-08-02 UAB „Virgenis“, 120,00 Eur sumokėta 2016-08-12 AB TEO LT, 625,00 Eur sumokėta 2016-08-25 UAB Bitė Lietuva, 95,00 Eur sumokėta 2016-08-30 AB TEO LT, 1 710,00 Eur sumokėta 2016-08-30 UAB „Rosma“ ir Ko už patalpų nuomą, 597,74 Eur sumokėta 2016-09-08 UAB „Telekonta“, 960,35 Eur sumokėta 2016-09-21 AB DNB bankui, 393,25 Eur sumokėta 2016-10-05 UAB „Telekonta“, 86,26 Eur sumokėta 2016-10-13 UAB Bitė Lietuva, 229,14 Eur sumokėta 2016-10-21 UAB „Aukštaitijos vandenys“, 2178,00 Eur sumokėta 2016-11-18 UAB „Rosma“ ir Ko už patalpų nuomą, 31,38 Eur sumokėta 2016-12-04 UAB Bitė Lietuva, 1408,32 Eur sumokėta 2016-12-08 ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai, 900,00 Eur sumokėta 2016-12-23 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, 1768,98 Eur sumokėta 2016-12-30 UAB „Rosma“ ir Ko už patalpų nuomą, 20,93 Eur sumokėta 2016-12-31 UAB Bitė Lietuva, 1000,00 Eur sumokėta 2017-01-09 ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai, 15,10 Eur sumokėta 2017-01-29 UAB Bitė Lietuva, 10,69 Eur sumokėta 2017-02-31 UAB Bite Lietuva, 155,00 Eur sumokėta 2017-04-06 UAB Bite Lietuva, 30,00 Eur sumokėta 2017-06-03 UAB Bite Lietuva, 30,00 Eur sumokėta 2017-07-02 UAB Bite Lietuva, 14,90 Eur sumokėta 2017-07-05 UAB „Sinerta“ už kasetę ir 112,69 Eur sumokėta 2017-07-31 UAB Bite Lietuva. Tačiau ieškovei mokestinei nepriemokai padengti nei karto nemokėjo. Kadangi ieškovė buvo aukštesnėje eilėje nei visi kiti kreditoriai, kuriems buvo mokama, nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovė neturėjo pirmenybės prieš visus kitus kreditorius. 4.1. Ieškovė sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad trečiasis asmuo turėjo ir aukštesnės - antros eilės kreditorių – tai darbuotojus, bei toje pačioje eilėje, kaip ir ieškovė, esantį kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau pažymėjo, kad patikrinimo laikotarpiu atsakovas nei karto nemokėjo šiems kreditoriams, o visus mokėjimus nukreipė žemiausioje penktoje eilėje esantiems kreditoriams. Todėl mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo tikrintinu laikotarpiu turėjo aukštesnės eilės kreditorių nei ieškovė, su kuriais turėjo būti atsiskaitoma pirmiau nei su ieškove, ar tos pačios eilės kreditorių kaip ir ieškovė, su kuriuo galimai turėjo būti atsiskaitoma taip pat pirmiau nei su ieškove, neeliminuoja ir nepašalina atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės kilimo ir jos atsiradimo bei atsakovo pareigos atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovei. 4.2. Į atsakovo argumentus, kad patikinimo laikotarpiu trečiasis asmuo apskritai nedisponavo 13244,02 Eur lėšomis ir todėl negalėjo jų netinkamai išleisti, nes iš viso turėjo tik 6744,53 Eur nuosavų lėšų, o pagal avansines apyskaitas iš išleistos 13244,02 eur sumos 6499,49 eur atsakovas padengė savo asmeninėmis lėšomis, ieškovė nurodė, kad iš pateiktų trečiojo asmens kasos dokumentų (kasos knygos) už tikrintiną laikotarpį matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės kasoje grynųjų pinigų likutis buvo 2 039,83 Eur, o per tikrintiną laikotarpį į kasą įnešta 4 704,70 Eur. Iš avanso apyskaitų už tikrintiną laikotarpį matyti, jog per šį laikotarpį pagal avanso apyskaitas atsakovas gavo 6 744,53 Eur, o per tikrintiną laikotarpį pagal avanso apyskaitas išleido 13 244,02 Eur žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė. Tuo buvo patenkinti trečiojo asmens kreditorių, o ne pačio atsakovo, kaip fizinio asmens, kreditorių prievoles. Taigi visi trečiojo asmens atlikti mokėjimai tikrintinu laikotarpiu 13 244,02 Eur sumoje buvo įtraukti į trečiojo asmens buhalterinę apskaitą ir išimtinai skirti trečiojo asmens žemesnėje eilėje esančių kreditorių piniginių prievolių tenkinimui. 4.3 Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-3149-660/2017 nebuvo konstuota, jog visi ar tam tikri mokėjimai pagal atsakovo avanso apyskaitas buvo atlikti atsakovo asmeninėmis lėšomis ir šie atlikti mokėjimai nebūtų įtraukti į trečiojo asmens buhalterinę apskaitą. Atsakovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų grindžiamos nurodytos aplinkybės, jog jis iš savo asmeninių lėšų mokėjo pagal trečiojo asmens vadovo avanso apyskaitas žemesnėje eilėje esantiems trečiojo asmens kreditoriams už jų patiektas prekes ar suteiktas paslaugas ir šie mokėjimai būtų buvę neįtraukti į trečiojo asmens buhalterinę apskaitą. Taip pat nurodė, jog iš atsakovo pozicijos nėra aišku, kokiais pagrindais atsakovo asmeninės lėšos buvo naudojamos bendrovės prievolėms vykdyti, todėl mano, kad nepagrįstos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė iš atsakovo kaip žalą siekia išieškoti ir sumas, kurias atsakovas, savanoriškai finansuodavo trečiojo asmens veiklą. 4.4. Sutinka, kad 2017 m. lapkričio 17 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-3149-660/2017, nebuvo nustatinėjamos atsakovo veiksmų teisėtumas civilinės atsakomybės taikymo prasme. Minimu nutarimu nustatyti tik neteisėti tyčiniai atsakovo veiksmai, pasireiškę kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu, todėl ieškovė reiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, nurodo, kad yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. 4.5. Taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl kreditorinio reikalavimo perdavimo valstybės įmonei „Turto bankas“. 2018 m. gruodžio 5 d. Mokestinės nepriemokos grąžinimo iš valstybės įmonės Turto bankas protokolu Nr. 454 kreditorinio reikalavimo suma 40 519,87 Eur iš valstybės įmonės Turto bankas grąžinta ieškovei, todėl Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-484-264/2019 nutarta iš bankrutavusio trečiojo asmens kreditorių sąrašo išbraukti valstybės įmonę Turto bankas ir patvirtinti patikslintą ieškovės 44 829,07 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusio trečiojo asmens bankroto byloje (e. b. 2 t., l. 1-7).

11II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

125. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. AB „( - )“ ieškovės nurodyto dydžio lėšomis apskritai nedisponavo, taigi ir negalėjo jų netinkamai išleisti. 2016 m. rugpjūčio 1 d. AB „( - )“ kasoje buvo 2 039,83 Eur, o per tikrinamą laikotarpį į kasą papildomai gauta 4 704,70 Eur pajamų. Taigi įmonė turėjo iš viso tik 6 744,53 Eur nuosavų lėšų, kurias galėjo išleisti ir faktiškai išleido. Nors pažymoje nurodoma, jog per tikrinamą laikotarpį įmonė išleido 13 244,02 Eur, tačiau iš šios sumos net 6 499,49 Eur sudarė išlaidos, kurias atsakovas padengė savo asmeninėmis lėšomis, kurios buvo apskaitytos avanso apyskaitose, ir kurių jam įmonė iki šiol negrąžino. Tai reiškia, jog ieškovė iš atsakovo kaip žalą siekia išieškoti ir sumas, kurias atsakovas, savanoriškai finansuodamas įmonės veiklą, AB „( - )“ kreditoriams sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. 5.1. Taip pat nurodė, kad ieškovė trečios eilės AB „( - )“ kreditorė. Įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-5559 darbo byloje Nr. APS-2-21767 iš AB „( - )“ įmonės darbuotojo A J. K. naudai buvo išieškota 11 584,80 Eur (40 000 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-1195 darbo byloje Nr. APS-2-2638 iš AB „( - )“ įmonės darbuotojo G E. B. naudai buvo išieškota 7 440,72 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Patikrinimo laikotarpiu AB „( - )“ su aukščiau nurodytais savo darbuotojais pagal įsiteisėjusius Darbo ginčų komisijos sprendimus dar nebuvo visiškai atsiskaičiusi. 2017 m. lapkričio 6 d. AB „( - )“ įsiskolinimas A J. K. sudarė 4 084,40 Eur, o G E. B. – 5 278,48 Eur. Buvę AB „( - )“ darbuotojai visą patikrinimo laikotarpį buvo antros eilės kreditoriai, turėję pirmenybės teisę prieš ieškovę, kurių reikalavimai bendrai sudarė 9 362,88 Eur. Todėl, visa lėšų, kuriomis minimu laikotarpiu disponavo AB „( - )“, suma (6 744,53 Eur) turėjo būti išmokėta būtent nurodytiems įmonės darbuotojams, o ne ieškovei. Be to, tiek 2016 m. rugpjūčio 1 d., tiek 2017 m. liepos 31 d. ieškovė taip pat nebuvo ir vienintelė trečios eilės AB „( - )“ kreditorė. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė 20 746,43 Eur, o 2017 m. rugsėjo 30 d. - 41 364,66 Eur. Ieškovė neturėjo pirmenybės teisės į savo reikalavimo patenkinimą ir prieš tos pačios (trečios) eilės kreditorę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. 5.2. Be to, nei minimame Kauno apylinkės teismo nutarime, nei 2018 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas, atsakovo veiksmų teisėtumas būtent civilinės atsakomybės taikymo prasme nebuvo analizuojamas, taip pat nebuvo vertinama, ar atsakovo veiksmai sukėlė kokią nors žalą ieškovei. Teismai iš esmės sprendė tik tai, ar atsakovo veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Todėl ieškovė šioje byloje privalo įrodyti visų civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygų egzistavimą, o taip pat ir papildomų sąlygų, kurioms esant gali būti reiškiamas tiesioginis ieškinys įmonės vadovui dėl kreditoriui padarytos žalos atlyginimo, buvimą. Ieškovė šių aplinkybių ieškiniu iš esmės neįrodinėja ir nepateikia jokių jas patvirtinančių argumentų ar įrodymų, todėl šioje byloje neegzistuoja būtinoji ieškovės pareikšto tiesioginio ieškinio tenkinimo sąlyga – atsakovo nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, nukreipti išimtinai į ieškovę ir pasireiškiantys specifiškai tik ieškovės teisių pažeidimu. Be to, atsakovo veiksmai – atsiskaitymas su pasirinktais AB „( - )“ kreditoriais – civilinės atsakomybės taikymo aspektu negali būti laikomi neteisėtais, kadangi jie atitiko protingo asmens (įmonės) vadovo elgesio standartus susiklosčiusioje situacijoje ir buvo atlikti sąžiningai siekiant naudos įmonei (išsaugoti įmonės gyvybingumą). Be to, ieškovė neteisėtais atsakovo veiksmais laiko ir atsiskaitymą su pasirinktais AB „( - )“ kreditoriais atsakovo asmeninėmis lėšomis. Tokia ieškovės pozicija yra visiškai nesuprantama ir nepagrįsta. Ieškovė nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu šios lėšos turėjo būti sumokėtos būtent ieškovei ir kas ribojo atsakovo teisę savo nuožiūra disponuoti savo asmeninėmis lėšomis. Kita būtinoji civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu sąlyga yra ieškovės patirta žala. Šioje byloje ieškovė nepagrindė, kad jos tariamai patirta žala yra išimtinai ir specifiškai susijusi tik su ieškove, ir yra būtent prieš ieškovę nukreiptų nesąžiningų atsakovo veiksmų rezultatas. Atsakovo atsiskaitymas su atskirais AB „( - )“ kreditoriais tiesiog sumažino įmonės turto masę, kas bankroto procese vienodai paveikė ne tik ieškovę, tačiau ir kitus įmonės kreditorius. Taip pat šioje byloje atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi atsakovas sąmoningai nesiekė pažeisti ieškovės interesų, nesielgė aiškiai ir nepateisinamai aplaidžiai, tačiau tiesiog veikė vadovaujamos įmonės naudai ir interesais. Atsakovas turėjo pareigą įmonės atžvilgiu veikti protingai, sąžiningai ir dėti pastangas užtikrinti jos gyvybingumą bei padidinti mokumą, kuris iš esmės sutriko dėl AB banko Snoras bankroto, dėl kurio įmonė prarado 536 080 Eur apyvartinių lėšų. Atsakovo veiksmai, kai buvo atsiskaityta pasirinktinai tik su tais įmonės kreditoriais, kurių teikiamos paslaugos įmonei buvo gyvybiškai būtinos, negali būti laikomi nepateisinamais, neprotingais ir aplaidžiais.Taip pat, turi būti konstatuotas ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistavimas. Net jeigu atsakovas įmonės turimas lėšas būtų paskirstęs griežtai laikydamasis CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, nė dalis iš šių lėšų (kurių negavimą ieškovė laiko jos patirta žala) nebūtų tekusi ieškovei. Visos įmonės turimos lėšos, tokiu atveju, būtų buvusios išmokėtos AB „( - )“ darbuotojams. Taigi ieškovės turimas reikalavimas nebuvo apmokėtas ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau dėl to, kad ieškovė apskritai neturėjo pirmenybės teisės į savo reikalavimo apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų neteisėtumo ir mokestinės nepriemokos nepadengimo. 5.3. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka ir su ieškovės nurodytu kreditoriniu reikalavimu AB „( - )“ 40 519,87 Eur sumai, kadangi ieškovė didžiąją dalį savo kreditorinio reikalavimo yra perdavusi VĮ „Turto bankas“ ir šiuo metu teismo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas sudaro tik 3 735,89 Eur. Kadangi ieškovės kreditorinis reikalavimas į AB „( - )“ tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek šiuo metu sudaro 3 735,89 Eur, ieškovė apskritai neturi teisės reikalauti atsakovą atlyginti ieškovei tariamai padarytą žalą, kiek reikalaujama suma viršija 3 735,89 Eur, kadangi tokia teisė priklauso jos reikalavimą perėmusiam VĮ „Turto bankas“ (e. b. 1 t., l. 142-153). 6. Atsakovas byloje pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pateiktos informacijos matyti, kad AB „( - )“ jau 2016 m. sausio 15 d. VSDFV buvo skolinga 3 893,96 Eur, o 2016 m. gegužės 16 d. įsiskolinimas buvo išaugęs iki 13 732,99 Eur. Todėl VSDFV turėjo pirmenybės teisę prieš ieškovę į visas AB „( - )“ patikrinimo laikotarpiu kitiems kreditoriams išmokėtas sumas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo kaip tariamai padarytos žalos atlyginimą. Be to, operatyvaus patikrinimo pažymoje nebuvo padaryta išvada, kad minimu laikotarpiu kitiems kreditoriams išmokėtos sumos turėjo būti mokamos būtent ieškovei. Tokia išvada negalėjo būti padaryta, kadangi AB „( - )“ mokestinį tyrimą atliekančiam mokesčių administratoriui nebuvo žinomas įmonės kreditorių eiliškumas pagal CK 6.9301 straipsnio kriterijus. Taip pat ir atsakovo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo CK 6.9301 straipsnio pažeidimą, tačiau nepatvirtino ieškovės pirmenybės teisės į AB „( - )“ kitiems kreditoriams išmokėtas sumas, taigi ir žalos padarymo ieškovei fakto. 6.1. Pabrėžė, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovė patikrinimo laikotarpiu buvo aukštesnės eilės kreditorė, nei tie įmonės kreditoriai, su kuriais faktiškai buvo atsiskaityta. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina ieškovės teisės į kitiems kreditoriams išmokėtas sumas, nes ne tik ieškovė, bet ir VSDFV, darbuotojai, bei dalis trečios eilės kreditorių turėjo pirmenybės teisę prieš įmonės kreditorius, kuriems buvo išmokėtos įmonės lėšos. Todėl teigia, kad jokia žala dėl atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo ieškovei nebuvo padaryta, kadangi netgi įmonei veikiant teisėtai ir laikantis mokėjimo eiliškumo reikalavimų, ieškovė nė dalies iš prašomos priteisti sumos nebūtų gavusi. 6.2. Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina aplinkybes, kad įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. turėjo tik 6 744,53 Eur ir tik šią sumą galėjo išleisti atsiskaitydama su savo kreditoriais. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovo nurodytos aplinkybės byloje yra niekuo nepagrįstos. Atsakovui asmeninėmis lėšomis padengus jo vadovaujamos įmonės įsiskolinimus, atsakovas perėmė buvusių kreditorių reikalavimus į skolininkę AB „( - )“. AB „( - )“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo patvirtintas 133 515,75 Eur dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas, kuris apima ir šioje byloje ieškovės prašomą priteisti 6 499,49 Eur sumą, atsakovo asmeninėmis lėšomis išmokėtą už įmonę jos kreditoriams. Išdėstyti argumentai paneigia ieškovės teiginius, neva atsakovui nenurodžius konkretaus teisinio pagrindo, pagal kurį jis apmokėjo AB „( - )“ skolas, negalima laikyti, kad įmonės skolas atsakovas padengė būtent savo asmeninėmis lėšomis.

13III. Trečiojo asmens pozicija

147. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

15Teismas

konstatuoja:

16Ieškinys atmestinas.

17IV. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

188. Atsakovas V. B. buvo AB „( - )“ (šiuo metu bankrutavusi) vadovas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. eB2-1212-264/2018, AB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla (e. b. 1 t., l. 97-100). Šioje byloje buvo patvirtintas VMI, kaip antros eilės kreditorės, 40 519,87 Eur finansinis reikalavimas (e. b. 1 t., l. 102). Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. eB2-1212-264/2018, AB „( - )“ pripažinta bankrutavusia (e. b. 1 t., l. 173-174). Minėta nutartimi taip pat patvirtintas VMI pareikštas, bet nepatenkintas finansinis reikalavimas 3 735,89 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, priimtoje bankroto byloje, VĮ Turto bankas išbrauktas iš bankrutavusios AB „( - )“ kreditorių sąrašo ir patvirtintas patikslintas VMI finansinis reikalavimas 44 829,07 Eur sumai (e. b. 2 t. l. 20-21). 9. Iš ieškovės į šią civilinę bylą pateiktos 2017 m. rugsėjo 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, AB “( - )” pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką, kada neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti (e. b. 1 t., l. 56-58). Taip pat, minimoje pažymoje buvo konstatuota, kad pagal pateiktą balansą bendrovė 2016-12-31 turėjo turto už 642 320,00 Eur, iš jo: ilgalaikio turto – 538 476,00 Eur, trumpalaikio turto – 103 844,00 Eur, iš kurio: 900,00 Eur atsargos, 1 366,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 10 1578,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 8 8347,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 55 3973,00 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 42 0872,00 Eur. Bendrovė 2016 metus baigė nuostolingai – patyrė 83 192,00 Eur nuostolio. Taip pat buvo nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2016-08-01 buvo 2 039,83 Eur. Per tikrinamą laikotarpį į kasą gauta 4 704,70 Eur pajamų, iš kasos išmokėta 6 744,53 Eur atskaitingam asmeniui, likutis kasoje 2017-07-31 - 0,00 Eur. Pajamos buvo gautos už parduotas transporto priemones – 4 378,00 Eur, 326,70 Eur, gauta iš Voiniškių žemės ūkio bendrovės. Išlaidos: 6 744,53 Eur. 6 744,53 Eur išmokėta direktoriui V. B.. Iš bendrovės kasos gauta 6 744,53,00 Eur, išleista 13 244,02 Eur. Lėšų likutis 2017-07-31 – 6 499,49 Eur (antiišlaidos). Pagal pateiktus dokumentus nustatyta: atskaitingas asmuo V. B. 2016-08-30 sumokėjo 751,88 Eur, UAB „Virgenis“ už prekes, 2016-08-31 sumokėjo 1710,00 Eur, 2016-11-18 2 178,00 Eur, 2016-12-30 1 768,00 Eur UAB „Rosmair Ko“, 2016-08-25 mokėjo 625,00 Eur, 2017-04-06 155,00 Eur, 2017-07- 31 112,69 Eur UAB „Bitė Lietuva“, 2016-12-08 mokėjo 1 408,32 Eur, 2017-01-09 1 000 Eur ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai už paslaugas. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2017-07-31 sudaro 46 5843,88 Eur (su skola VMI prie FM), iš jo: 3 066,88 Eur - UAB „AKSA“, 4 232,36 Eur - UAB „Kupiškio vandenys“. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2017-07-31 – 1 366,86 Eur, iš jų 1 000, 00 Eur - UAB „Notra sedes“, 366,86 Eur - Daugalvpis ūdens SIA, kodas 41503 002432, Latvija. 10. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A6.-3149-660/2017, šios bylos atsakovas V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 400 Eur bauda, VMI reikalavimas priteisti iš V. B. 10 586,94 Eur dydžio nuostolių atlyginimą paliktas nenagrinėtu (e. b. 1 t., l. 92-96). 11. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatuota, kad 2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 3 065,03 Eur, 2017 m. balandžio 6 d. duomenimis – 32 646,62 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. duomenimis - 39 687,43 Eur, 2017 m. liepos 31 d. duomenimis, 40 030,61 Eur, taigi ji buvo VMI skolininkė. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDF ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus); o penktąja eile – atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tuo tarpu V. B. kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas, gaudavo pajamas, tačiau jas naudojo atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei. 12. Kauno apylinkės teismas, minėtame nutarime pasisakydamas dėl VMI žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad patenkinus VMI prie FM prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodė, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Susidariusią mokestinę nepriemoką yra skolingas juridinis asmuo - AB „( - )“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius V. B.. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto, todėl mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

19Dėl bankrutavusio juridinio asmens vadovo atsakomybės sąlygų

2013. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. 13.1. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo funkcijas ir atlikdamas veiksmus, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, privalo atsakyti prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tačiau kiekvienu atveju taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). 13.2. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). 13.3. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). 13.4. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad administracinėje byloje buvo nustatyti neteisėti atsakovo V. B. veiksmai. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų VMI patyrė 13 244,02 Eur žalą, kuri neišieškotos BUAB „( - )“ bankroto byloje. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, nes neatsiskaitė su VMI, bet sumokėjo kitiems žemesnės eilės kreditoriams. 13.4. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., per kurį ieškovei tariamai buvo padaryta žala, AB „( - )“ turėjo pirmesnės eilės kreditorių nei ieškovė, bei tos pačios eilės kreditorių SODRĄ, prieš kurią ieškovė taip pat neturėjo pirmumo teisės į mokėjimus.

21Dėl ieškovės pirmenybės prieš kitus AB „( - )“ kreditorius 14. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. 14.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21-24 punktai). 14.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vadovaujama įmonė patikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2018 m. sausio 15 d. buvo iškelta BAB „( - )“ bankroto byla, bei administracinėje byloje Nr. A6.-3149-660/2017 nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovė pagal CK 6.9301 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę buvo ir yra trečios eilės AB „( - )“ kreditorė. Tai reiškia, kad ieškovei atitinkamos sumos turėjo būti mokamos tik tuo atveju, jeigu tuo metu įmonė neturėjo aukštesnės eilės kreditorių. Be to, CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Vadinasi, sprendžiant dėl ieškovės pirmenybės teisės, būtina įvertinti ir tai, ar laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. AB „( - )“ neturėjo kitų trečios eilės (tos pačios eilės) kreditorių, iš kurių mokėjimo dokumentus buvo gavusi anksčiau. 14.3. Iš į bylą pateiktų 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5559 darbo byloje Nr. APS-2-21767 ir 2016 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. DGKS-1195 darbo byloje Nr. APS-2-2638 matyti, kad iš AB „( - )“ įmonės darbuotojo Algirdo J. K. naudai buvo išieškota 11 584,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, o darbuotojo Ge E. B. naudai buvo išieškota 7 440,72 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais (e. b. 1 t., l. 154-155, 156-158). 2017 m. lapkričio 6 d. AB „( - )“ įsiskolinimas A J. K. sudarė 4 084,40 Eur, o G E. B. – 5 278,48 Eur (e. b. 1 t., l. 161). Taigi, buvę AB „( - )“ darbuotojai A J. K. ir G E. B. visą laikotarpį nuo 2016 rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo antros eilės AB „( - )“ kreditoriai, turėję pirmenybės teisę prieš ieškovę, kurių reikalavimai bendrai sudarė 9 362,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad lėšos, kuriomis minimu laikotarpiu disponavo AB „( - )“, turėjo būti išmokėta būtent nurodytiems įmonės darbuotojams, o ne ieškovei. 14.3. Be to, ieškovė taip pat nebuvo ir vienintelė trečios eilės AB „( - )“ kreditorė. Įmonės skola 2016 m. sausio 15 d. VSDFV buvo 3 893,96 Eur, o 2016 m. gegužės 16 d. įsiskolinimas buvo išaugęs iki 13 732,99 Eur. Tai reiškia, kad VSDFV, kurios reikalavimas į AB „( - )“ atsirado anksčiau, nei ieškovės, turėjo pirmenybės teisę prieš ieškovę į visas AB „( - )“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. kitiems kreditoriams išmokėtas sumas, kurias ieškovė šioje byloje siekia prisiteisti iš atsakovo kaip tariamai padarytos žalos atlyginimą. Taigi, ieškovė neturėjo pirmenybės teisės į savo reikalavimo patenkinimą ir prieš tos pačios (trečios) eilės kreditorę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (e. b. 1 t., l. 162-163, 2 t., l. 34-35). 14.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ne tik ieškovė, bet taip pat ir VSDFV, AB „( - )“ darbuotojai, bei dalis AB „( - )“ trečios eilės kreditorių pagal CK 6.9301 straipsnį turėjo pirmenybės teisę prieš įmonės kreditorius, kuriems buvo išmokėtos įmonės lėšos. Įmonė pagal nurodytą teisinį reguliavimą privalėjo pirmiausia atsiskaityti ne su bet kuriuo iš aukštesnės eilės kreditorių, tačiau būtent su tuo konkrečiu kreditoriumi (ar kreditoriais), kurie turėjo pirmenybės teisę prieš visus kitus AB „( - )“ kreditorius (įskaitant ir ieškovę). Nagrinėjamu atveju aukščiausios eilės įmonės kreditoriai buvo ne ieškovė, o AB „( - )“ darbuotojai G E. B. ir A J. K., taigi būtent jie turėjo pirmenybės teisę į įmonės kitiems kreditoriams išmoktas lėšas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, kad jokia žala dėl atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo ieškovei nebuvo padaryta, kadangi jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t.y. įmonės vadovui laikantis CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, ieškovė iš atliktų mokėjimų nebūtų gavusi nė dalies iš prašomos priteisti sumos.

22Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 15. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje turi būti nustatyta, ar atsakovas V. B. atliko neteisėtus veiksmus, ar ieškovės prašoma mokestinė nepriemoka turi būti vertinama kaip žala. Be to, byloje turi būti nustatyta, ar atsakovas kaltas dėl ieškovės prašomos atlyginti žalos. 15.1. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). 15.2. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo šioje byloje reikšminga tai, kad administracinėje byloje Nr. A6.-3149-660/2017 atsakovo veiksmų teisėtumas būtent civilinės atsakomybės taikymo prasme nebuvo analizuojamas, taip pat nebuvo vertinama, ar atsakovo veiksmai sukėlė kokią nors žalą ieškovei. Teismas iš esmės sprendė tik tai, ar atsakovo veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. B. skundą, nutartyje akcentavo, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas padarytu nepriklausomai nuo žalos atsiradimo. 15.3. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. AB „( - )“ kasoje buvo 2 039,83 Eur, o per tikrinamą laikotarpį į kasą papildomai gauta 4 704,70 Eur pajamų (e. b. 2 t., 15-19). Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, kad įmonė turėjo iš viso 6 744,53 Eur nuosavų lėšų, kurias galėjo išleisti ir faktiškai išleido. Nors ieškovės patikrinimo pažymoje nurodoma, jog per tikrinamą laikotarpį įmonė išleido 13 244,02 Eur, tačiau akivaizdu, kad 6 499,49 Eur sudarė ne įmonės, o atsakovo asmeninės lėšos, kurios buvo apskaitytos avanso apyskaitose. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad įmonė faktiškai disponavo tik 6 744,53 Eur dydžio lėšomis. Tai, kad atsakovas savo asmenines lėšas panaudojo atsiskaitymamas su bendrovės kreditoriais, patvirtino ir byloje dalyvavusi liudytoja A. P., kuri paaiškino, kad bendrovei trūkstant lėšų, įmonės veiklą finansavo vadovas V. B., kuris savo pinigais ir savo nuožiūra apmokėdavo bendrovės sąskaitas. Vadovo sumokėtos sumos buvo įtrauktos į bendrovės avanso apyskaitą pagal liudytojai VMI suteiktą telefoninę konsultaciją. 15.4. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad atsakovas savo piniginėmis lėšomis apmokėjo įmonės skolas, tačiau laikė, kad jas perdavė įmonei, nes jos buvo įtrauktos į avansinę apyskaitą. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad minėtos lėšos buvo apskaitytos avansinėje apyskaitoje kaip atskaitingo asmens išlaidos, nesudaro pagrindo laikyti, kad tos lėšos buvo perėjusios įmonės nuosavybėn, nes iki atsiskaitymo su kreditoriais momento jos buvo atsakovo asmeninės, jo sąskaitoje. 15.5. Teismo vertinimu, atsakovo asmeninių lėšų panaudojimas atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, jokia žala ieškovei ir kitiems kreditoriams nebuvo padaryta – panaudojęs savo asmeninines lėšas atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, atsakovas šių lėšų iš įmonės iškart nepareikalavo ir netapo pirmos eilės išieškotoju; bankroto byloje jis yra paskutinės eilės kreditorius, t.y. neturintis jokių pirmenybių prieš kitus kreditorius AB „( - )“ bankroto byloje, kurioje Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo patvirtintas 133 515,75 Eur atsakovo kreditorinis reikalavimas (e. b. 2 t., l. 40-41, 44). 15.6. Ta aplinkybė, kad atsakovo asmeninės lėšos, panaudotos įmonės skoloms padengti, galimai nepagrįstai buvo įtrauktos į bendrovės avanso apyskaitas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, - ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje reiškia ne tuo pagrindu, kad atsakovo asmeninės lėšos, panaudotos atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, galimai netinkamai buvo apskaitytos, o atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu. 15.7. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojos parodymų matyti, kad atsakovas, atsiskaitydamas tik su kai kuriais AB „( - )“ kreditoriais, nesiekė išvengti būtent mokestinės prievolės ieškovei apmokėjimo ir tokiu būdu padaryti žalą būtent ieškovei. Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, pirmenybės teisę prieš įmonės kreditorius, kurių reikalavimai buvo iš dalies įvykdyti, turėjo ne tik ieškovė, bet visų pirma du AB „( - )“ darbuotojai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o taip pat galimai ir penktos eilės AB „( - )“ kreditoriai, kurių reikalavimai buvo atsiradę anksčiau, nei tų kreditorių, kuriems faktiškai buvo išmokėtos lėšos. Tai reiškia, kad atsakovo veiksmai nesilaikant nustatyto eiliškumo neigiamus padarinius galėjo sukelti ne vien tik ieškovei, tačiau ir daliai kitų AB „( - )“ kreditorių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, nukreiptus išimtinai prieš ieškovę. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų siekęs nuslėpti atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams, ieškovės neklaidino, neteikė ieškovei neteisingos informacijos, nenaudojo kokių nors nesąžiningų verslo schemų ir kitaip nesiekė išvengti įsipareigojimų ieškovei įvykdymo. Vertintina, jog tai, kad buvo atsiskaityta ne su ieškove, bet su kitais įmonės kreditoriais, lėmė ne noras padaryti žalos ieškovei, tačiau atsakovo siekis užtikrinti galimybes įmonei toliau veikti. Kaip matyti, atsakovas pirmiausia apmokėjo įmonės telefono ir interneto ryšio sąskaitas (kreditoriai UAB „Bitė Lietuva“, AB „TEO LT“), biuro patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių sąskaitas (UAB „Rosma ir ko“), dengė bylinėjimosi išlaidas vykstančiose civilinėse bylose, apmokėjo už kitas įmonei gyvybiškai būtinas paslaugas (e. b. 1 t., l. 59-91). 15.8. Ieškovė neteisėtais atsakovo veiksmais, sudarančiais pagrindą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, laiko ir atsiskaitymą su pasirinktais AB „( - )“ kreditoriais atsakovo asmeninėmis lėšomis (6 499,49 Eur), kurios įmonės buhalterijoje apskaitytos avanso apyskaitose kaip antiišlaidos. Tokia ieškovės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti savo asmeninėmis lėšomis, tame tarpe ir savo nuožiūra atsiskaityti su AB „( - )“ kreditoriais bei perimti jų reikalavimus įmonei. Teismo vertinimu, šioje byloje neegzistuoja būtinoji ieškovės pareikšto tiesioginio ieškinio tenkinimo sąlyga – atsakovo nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, nukreipti išimtinai į ieškovę ir pasireiškiantys specifiškai tik ieškovės teisių pažeidimu.

23Dėl žalos ir atsakovo kaltės 16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 16.1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). 16.2. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, todėl ji turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas jai padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. 16.3. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas įmonės lėšomis bei savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitė su pasirinktais AB „( - )“ kreditoriais, tuo pažeisdamas imperatyvius CK 6.9301 straipsnio reikalavimus. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė nebuvo aukščiausios eilės įmonės kreditorė ir neturėjo pirmenybės teisės į šias lėšas, t.y. minėtos lėšos pagal CK 6.9301 straipsnį net ir negalėjo būti išmokamos ieškovei, teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovo veiksmai buvo specifiškai nukreipti į ieškovę, o atsiradusi žala (nepatenkintas kreditorinis reikalavimas ieškinyje nurodytoje dalyje) yra būtent prieš ieškovę nukreiptų atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas. Teismo vertinimu, atsakovo atsiskaitymas su atskirais žemesnės eilės AB „( - )“ kreditoriais, tiesiogiai paveikti ieškovės negalėjo, kadangi buvo aukštesnės eilės kreditorių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo kaltės (civilinės atsakomybės prasme) dėl ieškovės nurodytos žalos nėra.

24Dėl priežastinio ryšio 17. Tam, kad atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė ir priteista ieškovės nurodyta žala, turi būti konstatuotas ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistavimas. 17.1. Kaip jau nustatyta byloje, net jeigu atsakovas įmonės turimas lėšas būtų paskirstęs griežtai laikydamasis CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, nė dalis iš šių lėšų (kurių negavimą ieškovė laiko jos patirta žala) nebūtų tekusi ieškovei. Visos įmonės turimos lėšos, tokiu atveju, būtų buvusios išmokėtos AB „( - )“ darbuotojams J A. K. ir G E. B.. Taigi ieškovės turimas reikalavimas nebuvo apmokėtas ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau dėl to, kad ieškovė apskritai neturėjo pirmenybės teisės į savo reikalavimo apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir mokestinės nepriemokos ieškovei nepadengimo. 17.2. Kadangi ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinųjų ir papildomų civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovės ieškinys atsakovo V. B. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų 18. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. 18.1. Byloje atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 100 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, kurias jis prašo priteisti (e. b. 2 t., 112-116). Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų turinį, analizuotų teisės aktų bei teismų praktikos apimtį nurodytos išlaidos už advokato atliktus veiksmus yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Todėl atmetus ieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis). 18.2. Šioje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas nepriteisiamas iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Nutarė

27atmesti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

28Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsakovo V. B., asmens kodas ( - ) naudai 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) išlaidas už teisinę pagalbą.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,... 2. sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,... 3. dalyvaujant ieškovės įgaliotam atstovui D. K.,... 4. atsakovui V. B.,... 5. atsakovo atstovui advokatui Eimantui Šimuliui,... 6. nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui bankroto administratoriui L. P.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai... 10. 1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 11. II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai... 12. 5. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti... 13. III. Trečiojo asmens pozicija... 14. 7. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį... 15. Teismas... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. IV. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 18. 8. Atsakovas V. B. buvo AB „( - )“ (šiuo metu bankrutavusi) vadovas. Kauno... 19. Dėl bankrutavusio juridinio asmens vadovo atsakomybės sąlygų... 20. 13. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 21. Dėl ieškovės pirmenybės prieš kitus AB „( - )“ kreditorius 14. CK... 22. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 15. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje... 23. Dėl žalos ir atsakovo kaltės 16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala... 24. Dėl priežastinio ryšio 17. Tam, kad atsakovo atžvilgiu galėtų būti... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų 18. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 27. atmesti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 28. Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...