Byla e2A-453-524/2020
Dėl neatlygintinio servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L., A. S. (A. S.), R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L., A. S., R. L., B. K., I. K. ieškinį atsakovei G. G. dėl neatlygintinio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo:

71.

8Nustatyti pagal UAB „Geodonas“ 2019-07-02 parengtą servituto nustatymo schemą M 1:1000 neatlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, prižiūrėti jas bei jomis naudotis:

92.

10per atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantysis daiktas), Nr. ( - ), adresu ( - ), 697 m2 ploto servitutą; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (viešpataujantieji daiktai), – ieškovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir ieškovams V. L. ir R. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

113.

12per ieškovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantysis daiktas), Nr. ( - ), adresu ( - ), 495 m2 ploto servitutą; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (viešpataujantieji daiktai), – atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir ieškovams V. L. ir R. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

134.

14per ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantysis daiktas), Nr. ( - ), ( - ), 495 m2 ploto servitutą; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (viešpataujantieji daiktai), – atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ieškovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir ieškovams V. L. ir R. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

155.

16per ieškovams V. L. bei R. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantysis daiktas), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 450 m2 ploto servitutą; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (viešpataujantieji daiktai), – atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ieškovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

176.

18Iš atsakovės ieškovams priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

197.

20Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovams ir atsakovei priklausantys ginčo žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris tuo metu priklausė A. S.. Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieškovo A. S. užsakymu 2014 m. P. G. IĮ parengtą Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai (S2, S3, S4, S5), jie yra pažymėti sprendinių brėžinyje, susisiekimo sistemos schemoje. Tie patys servitutai grafiškai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019-07-02 parengė servituto nustatymo schemą M 1:1000 su koordinatėmis, nurodant prašomų nustatyti servitutų plotą kiekviename sklype. Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-01-14 įsakymu, kurio 2 punkte nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekte numatytus naujai projektuojamus žemės servitutus siūloma nustatyti vadovaujantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis. CK 4.124 str. 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Ieškovas A. S. per atstovą 2018-11-30 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių dėl paaiškinimo, kodėl žemės sklypams nebuvo įregistruoti jam aktualūs servitutai SI, S2, S3, S4, gavo atsakymą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius neturi teisės nustatyti kelio servitutų, numatytų projekte, administraciniu aktu. Po to A. S. per atstovą 2019-01-29 kreipėsi į atsakovę G. G. dėl galimybės nustatyti servitutus sutartimi. Iš atsakovės gavo atsakymą, kuriame atsakovė apkaltino ieškovus neveikimu, ir iš esmės nurodė, jog galimybė nustatyti kelio servitutą per jai nuosavybės teise priklausantį sklypą nesvarstytina, laikas, kurį ji galėtų skirti šio klausimo sprendimo paieškoms, būtų ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Todėl ieškovai dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo buvo priversti kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu.

21II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

222.

23Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų V. L., R. L., A. S. po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. G., priteisė iš ieškovų B. K. ir I. K. po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. G., teismo sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti 2019 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.

243.

25Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių kyla ginčas dėl prašomo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servituto dydžio, tai yra jo pločio (ieškiniu prašoma 9 metrų pločio servituto) bei jo atlygintinumo klausimų. Ieškovai prašo nustatyti servitutą pagal ieškovų pateiktą UAB ,,Geodonas“ planą, kuriame formuojamas 9 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas per atsakovės žemės sklypą. Atsakovė mano, kad 9 metrų pločio servitutas tiek keliui, tiek ir inžineriniams tinklams yra nepagrįstai per didelis. Ieškinio reikalavimas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutą akivaizdžiai prieštarauja numatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju būtų reikalingas net 9 metrų pločio kelio servitutas. Atsižvelgiant į statybos reglamento nuostatas ieškovams visiškai užtektų 5,5 m pločio servitutinio koridoriaus. Tuo tarpu inžineriniai tinklai galėtų būti įrengiami po važiuojamąja kelio dalimi, taip nenaudojant daugiau žemės, nei reikalinga kelio ir inžinerinių tinklų įrengimui, kaip tai leidžia LR automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-10-27 įsakymu Nr.V-329 patvirtintos Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrosios taisyklės BT ITK 09. Ieškovai teigia, kad dar 2014 m. rengtame Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projekte buvo numatytas 9 m pločio servitutas per visus 4 sklypus, kuriuo naudosis visi 4 sklypai. Teigiama, kad būtent remiantis šiuo jau 2014 m. parengtu ir 2015 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patvirtintu projektu bei jame numatytais sprendiniais yra reiškiami reikalavimai šiame ieškinyje. Pažymima, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. LR žemės įstatymo 2 str. 27 dalyje nustatyta, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Aplinkybė, kad numatytas 9 metrų servitutas, visiškai nereiškia, jog būtent tokio pločio ir bus kelias, maksimalaus numatyto pločio gali prireikti požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui, priežiūrai ir aptarnavimui. Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad Projektu buvo siūloma nustatyti 9 metrų pločio kelią, savaime nereiškia, kad toks sprendinys ir turi būti įgyvendinamas. Projekto iniciatorius buvo tuometinis žemės sklypų savininkas ieškovas A. S., todėl akivaizdu, kad servituto plotis buvo ne būsimų žemės sklypų savininkų interesų derinimo rezultatas, o tiesiog tuometinio žemės savininko valios ir vaizduotės rezultatas. Kaip jau minėta, kelio servitutui teisės aktai numato 4–5,5 metrų pločio servitutą, o inžineriniams tinklams tiesti numatoma galimybė naudoti tą patį kelio koridorių, tiesiant tinklus po keliu. Todėl tokie niekuo nepagrįsti neracionalūs Projekto pasiūlymai dėl 9 metrų pločio kelio servituto nesudaro pagrindo nustatyti būtent tokio pločio servitutą ir teismo sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ieškovams nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyti ne platesnis nei 5,5 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutai. Nustatant ieškovų prašomus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus atsakovės žemės sklype, jų plotis turi būti mažinamas iki minimaliai būtino pločio. Atitinkamai nustačius kelio ir inžinerinių tinklų servitutus iš ieškovų atsakovei turi būti priteisiama vienkartinė kompensacija. Dėl servituto būtinumo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės ir ieškovų žemės sklypuose jau yra įvesti elektros inžineriniai tinklai, jų įrengimui ieškovai A. S., R. L. ir V. L. su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ sudarė servituto sutartis, pagal kurias į visus ginčo žemės sklypus suteikė teisę nekliudomai įrengti nurodytus elektros įrenginius, taip pat prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų elektros įrenginių, esančių žemės sklypo dalyje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų įrengimo, techninės priežiūros, remonto, eksploatavimo, rekonstravimo, modernizavimo, paleidimo, derinimo, elektros tinklų keitimo iš oro linijų į kabelių linijas darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymą, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant šia sutartimi nustatytų apsaugos zonų ir servituto ribų. Pažymėtina, jog pagal anksčiau nurodytas servituto sutartis suprojektuoti apie 2 metrų pločio servitutiniai privažiavimai per atsakovės G. G. bei ieškovų I. K., B. K., A. S. žemės sklypus. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė aplinkybių, kad šiuo metu yra reikalingas servituto nustatymas – inžinerinių tinklų įrengimui (centralizuoto vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklams). Ieškovų paaiškinimai, jog galbūt ateityje tokie centralizuoti tinklai bus ginčo teritorijoje įrengti, šiuo metu neturint techninių sprendinių, nežinant, kurioje vietoje jie gali būti įrenginėjami ir ar bus iš viso įrengti, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą. Be to, ieškovai prašo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus jiems priklausančiuose žemės sklypuose (tarnaujantieji daiktai), atsakovės ir kitų ieškovų žemės sklypų (viešpataujančiųjų daiktų) naudojimui pagal paskirtį. Pažymėtina, jog ieškovai nepateikia visiškai jokių argumentų, kad atsakovė objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu be ieškovų prašomų atsakovės naudai nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų. Priešingai, atsakovė išreiškė poziciją, jog jos žemės sklypas yra šalia pagrindinio kelio, iš kurio įrengta nuovaža patenka į savo žemės sklypą. Tikslo patekti į ieškovų žemės sklypus neturi. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. patvirtino, jog atsakovės ir ieškovų tarpusavio santykiai yra įtempti, atsakovė neturi jokio tikslo važinėti per ieškovų žemės sklypus ar ieškovų žemėje tiesti kokius nors papildomus inžinerinius tinklus. Pažymėtina, jog atsakovė nesuteikė teisės ieškovams jai atstovauti šiame procese ir jos vardu reikšti materialinius ar procesinius reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad jai nėra reikalingas nė vienas iš ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimuose nurodomų kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, nes ji savo žemės sklypu ir juose ketinamais statyti statiniais puikiai gali ir galės naudotis nesinaudojant jokiomis ieškovų žemės sklypų dalimis nei patekimui į savo žemės sklypą, nei inžinerinių tinklų tiesimui, naudojimui ar priežiūrai. Kaip matyti iš pačių ieškovų pateikiamo UAB ,,Geodonas“ plano bei kitų į bylą pateiktų brėžinių, atsakovės žemės sklypas yra prie pat vietinės reikšmės kelio ir į savo žemės sklypą patenka tiesiogiai nuo šio kelio per nuovažą, jungiančią šį kelią su jos žemės sklypu. Tokiu būdu kelio servituto per ieškovų žemės sklypus jai nereikia. Atsakovė per ieškovų žemės sklypus neturi poreikio važiuoti. Konstatuotina, jog tarp pačių ieškovų dėl kelio ir inžinerinių tinklų servitutų nustatymo vienas kitų atžvilgiu jokio ginčo nėra, todėl ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 p. reikalavimai taip pat atmestini konstatavus, jog tam nėra Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. 1 d. nustatytos servituto nustatymo sąlygos. Pažymėtina, jog netenkinus ieškinio reikalavimo – nustatyti atsakovės žemės sklype 9 metrų pločio kelio servitutą, teismui konstatavus, jog tai prieštarautų numatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui, galbūt būtų pažeistos ir kitų ieškovų teisės.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

274.

28Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

294.1.

30Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: ieškovai neteigė, kad servitutai, kaip daiktinės teisės ribojimai, jau yra nustatyti kokiais nors projektais ar administraciniais aktais. Jeigu taip būtų, ieškovams nereiktų dėl servituto nustatymo kreiptis į teismą. Savaime suprantama, kad buvęs vieno žemės sklypo savininkas A. S., pertvarkymo projektu padalijęs tą sklypą į keturis, nederino projekto su tuo metu dar jam nežinomais būsimais tų žemės sklypų savininkais.

314.2.

32Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovų pareikšti reikalavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kad teritorijų planavimo dokumentai nesukuria jokių teisinių padarinių dėl servituto nustatymo, yra nepagrįstos – ieškovai pareiškė reikalavimus vadovaudamiesi objektyviais teritorijų planavimo dokumentais, kurių pagrindu ir buvo suformuoti šalių žemės sklypai, informacija apie atsakovės žemės sklypo, kaip atskiro daikto, kilmę ir įregistravimo teisinį pagrindą nurodyta viešame registre.

334.3.

34Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad šiuo metu yra reikalingas servituto nustatymas – inžinerinių tinklų įrengimui. Aplinkybė, kad viename žemės sklype yra apsieita su vietiniais tinklais, o kituose statybos dar nepradėtos, niekaip nepagrindžia reikalavimų kitų sklypų atžvilgiu nepagrįstumo, kadangi nenustačius teritorijų planavimo dokumentuose numatytų servitutų, tokia galimybė ateityje apskritai gali išnykti, pavyzdžiui, žemės sklypo savininkui užstačius servitutams numatytus žemės plotus.

354.4.

36Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas nustatyti servitutus atsakovės naudai, t. y. visiems žemės sklypams nustatyti lygiaverčius servitutus, yra nepagrįstas naudojimasis atsakovės subjektine teise reikšti reikalavimą. Šiuo metu nenustačius pertvarkymo projekte numatytų servitutų atsakovės naudai, atsakovei patekimas iš priešingos pusės suprojektuoto ir ateityje įrengto kelio gali būti užkirsta ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti sprendiniai nebūtų įgyvendinti, o atliktas planavimo procesas ir jį įtvirtinantys teritorijų planavimo dokumentai nebetektų prasmės.

374.5.

38Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškinio reikalavimas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutą akivaizdžiai prieštarauja numatytam minimaliam tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui, kadangi tam nėra objektyvių priežasčių. Ieškovai savo galutiniame patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad aplinkybė, kad numatytas 9 metrų servitutas, visiškai nereiškia, jog būtent tokio pločio ir bus kelias, maksimalaus numatyto pločio gali prireikti požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui, priežiūrai ir tvarkymui. Analogiški servitutai buvo nustatyti ir kitiems žemės sklypams.

394.6.

40Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, neva tarp pačių ieškovų dėl servituto nustatymo vienas kitų atžvilgiu jokio ginčo nėra. Pats faktas, kad ieškovai pareiškė reikalavimus teisme, patvirtina, jog susitarimu ginčo išspręsti nepavyko. Vien aplinkybė, kad ieškovai pareiškė analogiškus reikalavimus vienas kitam, nereiškia, jog ginčo nėra ir servitutų nustatymą jie gali įforminti susitarimu.

414.7.

42Pirmosios instancijos teismas neatliko įstatyme nustatytos pareigos išnagrinėti kilusį ginčą, užkirsti galimybę tarp šalių kilti ginčams ateityje. Byloje buvo konstatuotos visos įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos servituto nustatymo teisme sąlygos, pats teismas pripažino jo dalinį pagrįstumą, tačiau kažkodėl visiškai atmetė ieškinį, o ne tenkino jį iš dalies. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių objektyvių kliūčių išspręsti ginčą iš esmės tenkinant ieškovų ieškinį bent iš dalies, tačiau teismas to nepadarė, paliko ieškovus su atsakove (iš esmės neprieštaraujančiai servituto nustatymui) konfliktinėje situacijoje, ieškovams neturint kito privažiavimo prie jiems priklausančių žemės sklypų.

435.

44Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie motyvai:

455.1.

46Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo remiantis kritikuojamos teismo išvados, yra tai, kad prašydami nustatyti servitutus, Ieškovai rėmėsi 2014 m. P.G. IĮ parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame buvo numatyti šioje byloje prašyti nustatyti servitutai, kadangi būtent jo pagrindu iš vieno žemės sklypo buvo suformuoti keturi žemės sklypai, kurie priklauso bylos šalims. Iš to reikia suprasti, kad dėl šių aplinkybių Ieškovai tarsi neturėjo pareigos pagrįsti nei servituto dydžio, nei būtinumo. Tačiau toks požiūris yra nepagrįstas. Ieškovų minimas 2014 m. Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame neva numatytas prašomas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutas, buvo rengiamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Taisyklės aiškiai numatė, kad pačiu Žemės sklypo(-ų) formavimo ir pertvarkymo projektu servitutai nėra nustatomi, tačiau projekte gali būti numatomi siūlomi nustatyti ar panaikinti servitutai. Todėl pirmiausia projektu nebuvo nustatyti kokie nors servitutai ir šio projekto sprendiniai dėl servitutų savaime neįpareigojo ir nesusaistė nei atsakovės, nei institucijų, nei kitų asmenų.

475.2.

48Byloje vertinant ieškovų reikalavimą dėl kelio servituto ir dėl inžinerinių tinklų servituto, ieškovai turėjo tiksliai nurodyti, kokio pločio kelio ir kokio pločio inžinerinių tinklų servitutus jie prašo nustatyti, ir ar jie negali būti vienoje vietoje, kas yra galima ir ką patvirtino projekto rengėja. Vietoje to, ieškovai prašė nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutą, ir 9 metrų pločio inžinerinių tinklų servitutą. teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas nustatyti net 9 metrų pločio kelio servitutą akivaizdžiai prieštarauja imperatyvui nustatyti minimaliai būtinos apimties servitutą, kuo mažiau apribojant tarnaujantįjį daiktą. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju būtų reikalingas net 9 metrų pločio kelio servitutas. Nors ieškovai tris kartus tikslino ieškinį ir vis buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad jie tokio pločio servituto objektyvaus poreikio taip ir nesistengė pagrįsti, remdamiesi išimtinai formaliais projekto sprendiniais ir nevertindami šių rekomendacinių projekto sprendinių realaus pagrįstumo ir tikslingumo.

495.3.

50Ieškovai teigė, kad 9 metrų pločio servitutas neva nereiškia, kad tokio pločio bus ir kelias. Reikia suprasti, kad jiems visų 9 metrų kelio servitutui nereikia, tačiau vis tiek prašo nustatyti būtent 9 metrų pločio kelio servitutą – matyt, ieškovai patys dar tik ketina spręsti, kurioje tiksliai vietoje ir kokio pločio kelią įrenginės. Tačiau tai nesuderinama su servituto institutu – viešpataujančiojo daikto savininkas turi tiksliai žinoti savo poreikius, inter alia, ir kokio tiksliai pločio kelio, kokioje vietoje, kokios konstrukcijos kelio jam reikės patekti į savo žemės sklypą. Kadangi ieškovai patys pripažino, kad keliui nereikia 9 metrų pločio juostos, jie turėjo sukonkretinti savo reikalavimą ir prašyti tik tokio pločio servituto, koks keliui reikalingas.

515.4.

52Ieškovai nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, jog Ieškovai neįrodė inžinerinių tinklų servituto būtinumo. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, elektros tinklų servitutas jau nustatytas notarinėmis sutartimis, ir tokio servituto poreikio nebėra. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nėra jokios galimybės naudotis kokiais nors inžineriniais tinklais, kuriems prašomas nustatyti servitutas.

535.5.

54Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus, kuriais jie prašė nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus vienas kito naudai vienas kito žemės sklype bei servitutus savo žemės sklypuose atsakovės naudai (ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimai). Ieškiniu patys ieškovai prašė vienas kitam nustatyti servitutus per vienas kito žemės sklypus, tokiu būdu tiesiog siekdami išvengti notarinio sandorio dėl servitutų įforminimo išlaidų. Kaip matyti iš ieškinio ir Ieškovų atstovo parengiamojo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, tarp pačių Ieškovų nėra jokio ginčo dėl servitutų vienas kito naudai nustatymo. Todėl toks reikalavimas iš esmės yra tiesiog nenagrinėtinas teisme, nes nėra pažeistos teisės, kurias teismas turėtų ginti. Taip pat šiuo aspektu nesuprantamas ieškovų reikalavimas visas šios bylos nagrinėjimo išlaidas priteisti tik iš atsakovės.

555.6.

56Ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimais ieškovai prašė nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus per savo žemės sklypus, ir nurodė, kad vienas iš viešpataujančiųjų daiktų tokių servitutų atžvilgiu būtų atsakovės žemės sklypas. Atsakovė nurodė, kad jai nėra reikalingas nė vienas iš ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimuose nurodomų kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, nes ji savo žemės sklypu ir jame ketinamais statyti statiniais puikiai gali ir galės naudotis nesinaudojant jokiomis ieškovų žemės sklypų dalimis nei patekimui į savo žemės sklypą, nei inžinerinių tinklų tiesimui, naudojimui ar tvarkymui. Ieškovai nepateikė visiškai jokių argumentų, kodėl jie mano, kad atsakovė objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu be jų prašomų jos naudai nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, arba kokias kliūtis tuo klausimu jie mano, kurias reikėtų šalinti, norint atsakovei naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį. Todėl teismas pagrįstai atmetė šiuos reikalavimus.

575.7.

58Ieškovai, visiškai nepateikdami jokių pagrįstų argumentų, prašė teismo visus servitutus nustatyti neatlyginamai, nors kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

616.

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

637.

64Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

65Dėl naujų įrodymų pridėjimo

668.

67Ieškovai su apeliaciniu skundu teikė įrodymus – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypo planą bei Bendrojo pagalbos centro informaciją, nurodydami, jog priedai Nr. 1 ir 2 jau yra byloje ir teikiami teismui patogumo dėlei; priedas Nr. 3 – naujas įrodymas, gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pagal teismo išduotą liudijimą. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, susipažino su šiuo nauju įrodymų, todėl jo pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo ir nepažeis šalių teisių. Be to, jis patvirtina aplinkybę, jog tarp ieškovų ir atsakovės sūnaus galbūt kyla konfliktai, kurie neturi esminės reikšmės iškeltam ieškovų ginčui dėl servitutų nustatymo.

689.

69Apeliantas 2020 m. balandžio 30 d pateikė prašymą pridėti papildomą įrodymą ir nurodo, jog ieškovas A. S. tarp savo turimų dokumentų tik dabar rado 2014 m. VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“ patvirtintą laikino kelio nuovažos įrengimo projektą. Remiantis šiuo dokumentu buvo įrengta nuovaža į atsakovės žemės sklypą.

7010.

71Ieškovai nurodo, kad iš šio plano matyti, kad vien nuovažos važiuojamoji dalis sudaro 6 metrus, o iš viso 8 metrai, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovams galėtų būti nustatytas kelio servitutas ne platesnis nei 5,5 metrai, yra nepagrįsta.

7211.

73Šis įrodymas pateiktas apeliacine tvarka bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. teismui 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, todėl jį atsisakytina priimti. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, o teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie prašymai, nauji duomenys, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti apeliantų teikiamus įrodymus ( CPK 251, 338 str.). Be to, įvertinus ieškovų suformuluotus ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, darytina išvada, jog bylos nagrinėjimo atnaujinimas dėl šio įrodymo pridėjimo tik užvilkins jos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šis įrodymas yra minimas ieškovų patikslintame ieškinyje, ieškovai teikė kitus įrodymus dėl įrodinėjamų servitutų pločio, todėl pagal šios bylos nagrinėjimo dalyką apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ieškovų reikalavimų pagrįstumo.

74Apeliacinis skundas atmestinas.

75Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

7612.

77Byloje nustatyta, kad atsakovei G. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai.

78Ieškovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai.

79Ieškovei V. L. su R. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai.

80Ieškovams B. K. ir I. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

8113.

82Ieškovai byloje nurodė, jog visi šie žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieškovo A. S. užsakymu 2014 m. P. G. IĮ parengtą Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto aiškinamojo rašto 20–26 lapuose nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai (S2, S3, S4, S5), jie yra pažymėti sprendinių brėžinyje bei susisiekimo sistemos schemoje ( 27–28 lapai). Tie patys servitutai grafiškai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019‑07‑02 parengė servituto nustatymo schemą M 1:1000 su koordinatėmis, nurodant prašomų nustatyti servitutų plotą kiekviename sklype. Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-01-14 įsakymu, kurio 2. punkte nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekte numatytus naujai projektuojamus žemės servitutus siūloma nustatyti vadovaujantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis.

8314.

84Ieškovai šioje byloje pateikė pradinį ieškinį, kurį tikslino keletą kartų ir galutinai patikslintu ieškiniu suformulavo savo ieškinio reikalavimus, kuriais prašo nustatyti 4 neatlygintinus servitutus, t. y. 3 servitutus vienas kito atžvilgiu bei atsakovei ir tik vieną servitutą atsakovės sklype, t. y. per atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantysis daiktas), Nr. ( - ), adresu ( - ), 697 m2 ploto servitutą.

8515.

86Įvertinus ieškovų reikalavimus darytina išvada, jog ieškovai prašė jų sklypuose nustatyti servitutus atsakovei, nes pati atsakovė nurodė, jog situacija pasikeistų, jeigu būtų galimybė prie sklypų privažiuoti iš priešingos pusės. Ieškovai nurodė, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas toks kelias, t. y. iš priešingos atsakovės žemės sklypui pusės (palei ( - )).

8716.

88Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog jie savo galutiniame patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad aplinkybė, kad numatytas 9 metrų servitutas, visiškai nereiškia, jog būtent tokio pločio ir bus kelias, maksimalaus numatyto pločio gali prireikti požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui, priežiūrai ir tvarkymui (taip numatyta ir pačiame P. G. IĮ Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte). Apeliantai detalizuoja apeliaciniame skunde plačiau šį savo motyvą ir konstatuoja, jog teismui buvo (ar turėjo būti) aišku, kad 9 m pločio servitutas nustatomas bendrai ir keliui, tinklams, šaligatviams, želdiniams.

8917.

90Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog rytinėje dalyje nuo esančio kelio iki žemės sklypo ribos servitutas (2 m pločio) ir taip jau yra nustatytas (elektros įrenginiams ir komunikacijoms), tai daliai atsakovės žemės sklypo jau yra taikomi suvaržymai, todėl 9 metrų bendro su 5 metrų pločio keliu servituto nustatymas niekaip papildomai neapsunkins atsakovės žemės sklypo, pačiai atsakovei deklaruojant, kad ji neprieštarauja kelio servituto nustatymui, o tik jo pločiui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti 5,5 m pločio kelio servitutą atsakovės sklype.

9118.

92Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl galimybės ieškovams prašyti nustatyti neatlygintinį kelio servitutą atsakovės sklype, abipusius servitutus ieškovams bei atsakovei ieškovų sklypuose bei dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo, atlygintinumo bei turinio.

93Dėl galimybės ieškovams prašyti nustatyti neatlygintinį kelio ir inžinerinių tinklų servitutą atsakovės sklype, abipusius servitutus ieškovams bei atsakovei ieškovų sklypuose

9419.

95Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tik tarp ieškovų ir atsakovės nepavyko suderinti valios dėl 9 metrų kelio įrengimo kvartale, ieškovų iškelto ginčo esmė įrodo, jog šis ginčas yra dėl 9 metrų pločio kelio įrengimo sujungiant šalių sklypus, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi išimtinai kelio servituto nustatymo teisiniais santykiais. Ieškinyje ieškovai nurodo, jog prie ieškovų žemės sklypo nėra kito privažiavimo, ieškovai realiai naudojasi suprojektuotu keliu, kuris turėjo būti įformintas servitutais S2, S3, S4, S5. Iš atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį, iš jos atsakymo į pretenziją darytina išvada, jog ji nesutinka tik su kelio pločiu – 9 metrų, įrengiant nuovažą jos žemės sklype neatlygintinai, neprieštarauja dėl 5,5 metrų pločio servituto nustatymo, nurodo, kad ieškovai netrukdomai naudojasi važiuodami keliu, kurio plotis yra 4 metrai (t. 1, b. l. 55). Šį kelią byloje iliustruoja nuotraukos (t.1, b. l. 4–11). Iš šių bylos aplinkybių darytina išvada, jog ieškovai neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti jų prašomo ieškinyje kelio servitutą atsakovės sklype, nes ieškovų iškeltas ginčas kyla iš šalių susitarimų jų teritorijos planavimo procese.

9620.

97Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti. Tokių būtinų aplinkybių ieškovai neįrodė, o jų nurodomos aplinkybės dėl 9 metrų pločio kelio įrengimo neatlygintinai įrengiant nuovažą atsakovės žemės sklype nėra pagrindas kelio servitutui ieškovams nustatyti atsakovės žemės sklype.

9821.

99Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai patikslintame ieškinyje prašo nustatyti servitutus ir ieškovams, ir atsakovei, tačiau tokia pozicija yra neparemta civilinio proceso normomis. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Todėl jis negali reikšti ieškinio ieškovams. Tai, kad ieškovai pareiškė ieškinį vieni kitiems, įrodo, jog ginčo dėl jų nurodomų aplinkybių nėra ir ši bylos dalis gali būti išsprendžiama ieškovų sutartimi, nors ieškovai vis dėlto apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčas yra dėl 9 metrų pločio kelio įrengimo.

10022.

101Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, neva tarp pačių ieškovų dėl servituto nustatymo vienas kitų atžvilgiu jokio ginčo nėra. Vien aplinkybė, kad ieškovai pareiškė analogiškus reikalavimus vienas kito atžvilgiu, nereiškia, jog ginčo nėra ir servitutų nustatymą jie gali įforminti susitarimu. Pirmosios instancijos teismas aptariamą išvadą padarė neatsižvelgęs į šios bylos konkrečią situaciją, t. y. kad reikalavimai pareikšti teritorijų planavimo dokumentų pagrindu, kuriuose numatyti iš esmės vienodi servitutai visiems keturiems žemės sklypams. Ieškovų netenkina tokia situacija, kai servitutai susitarimu bus nustatyti tik jų žemės sklypuose, tačiau iš esmės jais naudotis nebus galima nenustačius analogiško servituto atsakovės žemės sklype. Ieškovų taip pat netenkina tokia situacija, kad jiems susitarimu nustačius vienokio pločio servitutą (pavyzdžiui, 9 m), teismas vėliau nuspręstų, kad atsakovės sklypui nustatytinas kitokio pločio servitutas (pavyzdžiui, siauresnis). Galimas tik toks susitarimas dėl servituto, kuris būtų tik tarp visų keturių žemės sklypų savininkų, tačiau atsakovė su tuo nesutinka. Todėl susitarimas tarp ieškovų ir nebuvo pasiektas, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, kad teismas išspręstų šį klausimą visų 4 žemės sklypų savininkų atžvilgiu visiems vienodai. Nurodyti apeliacinio skundo motyvai įrodo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas iš šalių susitarimų teritorijų planavimo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai prašo atsakovės sklype nustatyti 697 m2 ploto servitutą, o ieškovų sklypuose – 450 m2 bei 495 m2 ploto servitutus, tuo paneigiamas apeliacinio skundo motyvas dėl 4 žemės sklypų savininkų ginčo išsprendimo vienodomis sąlygomis.

10223.

103Paminėtas apeliacinio skundo motyvas paneigia kitą apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti 5,5 m pločio kelio servitutą atsakovės sklype, todėl teisėjų kolegija, darydama išvadą, jog ieškovų iškelto ginčo esmė yra 9 metrų ploto kelio įrengimas ginčo sklypuose, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas. Reikalavimo dėl 5,5 m pločio kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype ieškovai nebuvo suformulavę.

10424.

105Byloje nustatyta, jog atsakovės ir ieškovų žemės sklypuose jau yra įvesti elektros inžineriniai tinklai, jų įrengimui ieškovai A. S., R. L. ir V. L. su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ sudarė servituto sutartis, pagal kurias suprojektuoti apie 2 metrų pločio servitutiniai privažiavimai per atsakovės G. G. bei ieškovų I. K., B. K., A. S. žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai Nr. ( - ) , Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 81–113). Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 d., detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei susijusių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Vadinasi, servituto inžineriniams tinklams eksploatuoti poreikis buvo nustatytas šalių sklypų detaliajame plane ir ieškovai, prašydami nustatyti servitutą inžineriniams tinklams įvesti, privalėjo įrodyti, jog jiems trukdoma tai padaryti pagal sklypo detalųjį planą. Byloje nustatyta, kad tik ieškovai R. ir V. L. yra pasistatę namą, todėl kitiems ieškovams trukdymas įrengti konkrečius inžinerinius tinklus šioje byloje yra neįrodytas. Atkreiptinas dėmesys, jog vandens ir nuotekų tinklas yra rengiamas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų nustatyta tvarka ir šioje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė trukdo nustatytai tvarkai įgyvendinti.

106Dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo, atlygintinumo bei jo turinio.

10725.

108CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį – 4 metrus. Taigi prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas; šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane. Šioje byloje nuotraukos, esančios t.1, b. l. 4–11, įrodo, jog yra faktiškai egzistuojantis kelias, tačiau šios bylos esmė yra ne trukdymas ieškovams šiuo keliu patekti į savo sklypus, o naujo 9 metrų pločio kelio su nuovaža atsakovės sklype įrengimas neatlygintinai. Apeliacinio skundo motyvais nustatyta, jog ieškovų, padavusių apeliacinį skundą, netenkina 5,5 metrų pločio servituto nustatymas, nors ieškovai ir nurodo, jog teismas turėjo ieškinį patenkinti iš dalies, tačiau pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškinio dalies patenkinimas yra neįmanomas, nes ieškovai teismo prašė nustatyti 697 m2 ploto servitutą atsakovės sklype, t. y. 7 arų dydžio plote. Ieškovai rėmėsi 2014 m. P.G. IĮ parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame numatytas įrengti ieškovų nurodomas 9 m pločio kelias, t. y. kaip apeliaciniame skunde nurodomas servitutas nustatomas bendrai ir keliui, ir tinklams, šaligatviams, želdiniams. Tokia ieškovų nuostata prieštarauja CK 4.119 str. bei servituto nustatymo pagrindams bei jo turiniui.

10926.

110Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kelio servituto turinio, pažymi, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybės naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turėtojui naudotis juo kaip pėsčiųjų taku (CK 4.120 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovų nurodoma kelio servituto 9 metrų apimtis – keliui ir tinklams, šaligatviams, želdiniams – nepatenka į įstatyme nustatytą kelio servituto turinį. Tokiu būdu ieškovų pozicija nepagrįstai išplečiant kelio servituto turinį įrodo, jog ginčas šioje byloje kyla iš kitų teisinių santykių dėl 9 metrų kelio su nuovaža atsakovės sklype įrengimo atsakovei kompensuojant į ieškovų žemės sklypuose prašomus nustatyti servitutus.

11127.

112Tokia teisinė situacija galėtų padėti šalių susitarimui dėl abipusių servitutų nustatymo CK 4.125 straipsnio pagrindu arba teismo sprendimu, jei dėl abipusių servitutų nustatymo kreiptųsi tiek ieškovai, tiek atsakovė. Tokiu atveju būtų pagrindas kitaip vertinti ir šioje byloje nagrinėjamą situaciją abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros užtikrinimo aspektu, tačiau atsakovė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, į apeliacinį skundą atsakovė išreiškė poziciją, jog ji neturi jokio intereso nustatyti servitutą ieškovų žemės sklypuose, savo priešieškinio reikalavimo ieškovams nesuformulavo ir iš esmės nurodo, jog jos sklype nuovažos įrengimas turėtų būti teisingai jai atlygintas. Atsakovė šioje byloje neprašo nustatyti jai servituto ieškovų sklypuose, todėl ieškovų reikalavimas nustatyti atsakovei servitutą šioje byloje negali būti tenkinamas.

11328.

114Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Spręsdamas klausimą dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvieną jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis). Todėl šioje byloje ieškovai privalėjo tiksliai įvardyti, kokius inžinerinius tinklus jiems atsakovė trukdo įvesti.

11529.

116Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovai savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad servitutas turi būti neatlygintinis.

11730.

118Servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, todėl ginčą sprendžiantis teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Tačiau šioje byloje nesant pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų servituto atlygintinumo klausimas nėra aktualus.

119Apeliacinės instancijos teismo išvada

12031.

121Apeliaciniu skundu jį padavę ieškovai prašo patenkinti jų ieškinį, tačiau apeliacinį skundą byloje padavė tik ieškovai V. L., A. S., R. L., kiti ieškovai I. K., B. K. sprendimo neskundė, todėl tenkinti ieškinio taip, kaip apeliacinio skundo motyvuose dėl 5,5 metrų pločio kelio servituto nustatymo, nėra pagrindo, įvertinus ir tai, kad ieškovai reiškia ieškinį ir vieni kitiems bei prašo nustatyti abipusį servitutą atsakovei. Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 str.1 d., LR teismų įstatymo 4 str., LR CPK 5 str. 1 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 str. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (LR CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (LR CPK 49, 320, 353 str.). Šioje byloje ieškovai du kartus tikslino savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas aiškinosi faktines aplinkybes dėl mažesnės apimties kelio servituto nustatymo, taip atskleisdamas bylos esmę, tačiau ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą, nurodytą patikslintame ieškinyje, neprašė nustatyti mažesnės apimties kelio servituto, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

12232.

123Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

124Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12533.

126Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus iš ieškovų, padavusių apeliacinį skundą, priteisti 600 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnis).

127Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

128atsisakyti priimti ieškovo A. S. (A. S.) 2020 m. balandžio 30 d. pateiktą įrodymą.

129Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

130Priteisti G. G. iš V. L., R. L., A. S. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo:... 7. 1.... 8. Nustatyti pagal UAB „Geodonas“ 2019-07-02 parengtą servituto nustatymo... 9. 2.... 10. per atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą... 11. 3.... 12. per ieškovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą... 13. 4.... 14. per ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą... 15. 5.... 16. per ieškovams V. L. bei R. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą... 17. 6.... 18. Iš atsakovės ieškovams priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.... 19. 7.... 20. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovams ir atsakovei... 21. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 22. 2.... 23. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 24. 3.... 25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių kyla ginčas dėl... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 27. 4.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 29. 4.1.... 30. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: ieškovai neteigė,... 31. 4.2.... 32. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovų pareikšti reikalavimai... 33. 4.3.... 34. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad... 35. 4.4.... 36. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas... 37. 4.5.... 38. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškinio reikalavimas... 39. 4.6.... 40. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, neva tarp pačių... 41. 4.7.... 42. Pirmosios instancijos teismas neatliko įstatyme nustatytos pareigos... 43. 5.... 44. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą... 45. 5.1.... 46. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo remiantis kritikuojamos teismo... 47. 5.2.... 48. Byloje vertinant ieškovų reikalavimą dėl kelio servituto ir dėl... 49. 5.3.... 50. Ieškovai teigė, kad 9 metrų pločio servitutas neva nereiškia, kad tokio... 51. 5.4.... 52. Ieškovai nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, jog Ieškovai neįrodė... 53. 5.5.... 54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus,... 55. 5.6.... 56. Ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimais ieškovai prašė nustatyti kelio ir... 57. 5.7.... 58. Ieškovai, visiškai nepateikdami jokių pagrįstų argumentų, prašė teismo... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 61. 6.... 62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 63. 7.... 64. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 65. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 66. 8.... 67. Ieškovai su apeliaciniu skundu teikė įrodymus – žemės sklypų formavimo... 68. 9.... 69. Apeliantas 2020 m. balandžio 30 d pateikė prašymą pridėti papildomą... 70. 10.... 71. Ieškovai nurodo, kad iš šio plano matyti, kad vien nuovažos važiuojamoji... 72. 11.... 73. Šis įrodymas pateiktas apeliacine tvarka bylą išnagrinėjus iš esmės, t.... 74. Apeliacinis skundas atmestinas.... 75. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė... 76. 12.... 77. Byloje nustatyta, kad atsakovei G. G. nuosavybės teise priklauso žemės... 78. Ieškovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( -... 79. Ieškovei V. L. su R. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso... 80. Ieškovams B. K. ir I. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso... 81. 13.... 82. Ieškovai byloje nurodė, jog visi šie žemės sklypai buvo suformuoti... 83. 14.... 84. Ieškovai šioje byloje pateikė pradinį ieškinį, kurį tikslino keletą... 85. 15.... 86. Įvertinus ieškovų reikalavimus darytina išvada, jog ieškovai prašė jų... 87. 16.... 88. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog jie savo galutiniame patikslintame... 89. 17.... 90. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog rytinėje dalyje nuo esančio kelio... 91. 18.... 92. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas... 93. Dėl galimybės ieškovams prašyti nustatyti neatlygintinį kelio ir... 94. 19.... 95. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o... 96. 20.... 97. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 98. 21.... 99. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai patikslintame ieškinyje prašo nustatyti... 100. 22.... 101. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 102. 23.... 103. Paminėtas apeliacinio skundo motyvas paneigia kitą apeliacinio skundo... 104. 24.... 105. Byloje nustatyta, jog atsakovės ir ieškovų žemės sklypuose jau yra įvesti... 106. Dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo, atlygintinumo bei jo turinio.... 107. 25.... 108. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą,... 109. 26.... 110. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kelio servituto turinio, pažymi, kad... 111. 27.... 112. Tokia teisinė situacija galėtų padėti šalių susitarimui dėl abipusių... 113. 28.... 114. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju... 115. 29.... 116. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai... 117. 30.... 118. Servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas... 119. Apeliacinės instancijos teismo išvada... 120. 31.... 121. Apeliaciniu skundu jį padavę ieškovai prašo patenkinti jų ieškinį,... 122. 32.... 123. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos... 124. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 125. 33.... 126. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 127. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 128. atsisakyti priimti ieškovo A. S. (A. S.) 2020 m. balandžio 30 d. pateiktą... 129. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti... 130. Priteisti G. G. iš V. L., R. L., A. S. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų,...