Byla 2A-369-730/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės M. P. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui R. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-01, apie 16.30 val., prie ( - ), namo bendro naudojimo kieme ją užpuolė ir sužalojo, t. y. įkando šuo, už kurio priežiūrą yra atsakingas atsakovas R. Š.. Dėl minėto šuns įkandimo ieškovė patyrė neturtinę žalą – išgąstį, skausmą, nepatogumų dėl gydymosi, rūpestį dėl sveikatos, neigiamų išgyvenimų, galimybių judėti apsunkinimą, išsivystė rožė ir venų uždegimas – buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. Š. 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2844,15 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. P. naudai, priteisė iš atsakovo R. Š. 150,00 Lt žyminio mokesčio bei 87,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, kadangi R. Š. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje, pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ieškovės reikalavimas atlyginti nusikalstamais atsakovo R. Š. veiksmais padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas, todėl plačiau pasisakytina dėl prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žalą padariusio atsakovo R. Š. kaltė – neatsargi. Teismas pripažįsta, jog dėl sveikatos sutrikimo ieškovė juto ne tik fizinį diskomfortą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl to, kad kurį laiką negalėjo laisvai judėti, jai buvo nustatytas gulimas režimas, nepatogumus dėl to, kad ja rūpintis turėjo artimieji. Tačiau byloje duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovei negrįžtamai pakenkta sveikata ir kad ji nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, nėra. Atsižvelgiant į sužalojimų padarymo faktines aplinkybes, nesunkų sužalojimo pobūdį, akivaizdžių neigiamų pasekmių nebuvimą, taip pat į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė reiškiamo reikalavimo priteisti iš atsakovo 15 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti realumo, todėl yra pagrindas mažinti prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą. Remdamasis šiais argumentais bei atsižvelgdamas dar ir į tai, kad atsakovas darbingo amžiaus, duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį teismas neturi, ieškovės šis neatsiprašė, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teismas padarė išvadą, jog 5000,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra reali ir pakankama, todėl tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš atsakovo ieškovės naudai.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, nesirėmė ieškovės byloje pateiktais įrodymais, reikšmingais nustatant žalos dydį.
  2. Neaišku, kokia konkrečia bylos medžiaga remiantis ieškinys buvo tenkinamas tik iš dalies ir kokiais motyvais pagrįstas teismo sprendimas sumažinti prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi kai kurios konkrečios reikšmingos faktinės aplinkybės apskritai nevertintos.
  3. Žalos dydžio sumažinimas nevisiškai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo neturtinės žalos dydį nustatančiais kriterijais bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
  4. Teismo sprendime nurodyti argumentai dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo nepaneigia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. teismo sprendimą panaikinti – priimti naują sprendimą, sumažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad ieškovės sveikatos problemos galėjo atsirasti ir dėl kardiovaskulinės ligos, periferinių kraujagyslių nepakankamumo, vyresnio amžiaus.
  2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių santykiai buvo konfliktiški, tačiau nepasisakė apie ieškovės elgesį ir ieškovės galimą kaltę.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės argumentais, kad buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, kad ieškovė patyrė didelį stresą ir įvairių išgyvenimų. Iš medicininių dokumentų, esančių byloje, matyti, jog nėra tiesioginio ryšio tarp šuns įkandimo ir ieškovės nurodomų pasekmių.
  4. Patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuota neteisingai, todėl būtina konstatuoti netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį.

6Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo argumentai, jog ieškovės problemų galėjo atsirasti dėl kardiovaskulinės ligos, periferinių kraujagyslių nepakankamumo, vyresnio amžiaus, yra paneigti byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, baudžiamosios bylos duomenys, medicininiai išrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada). Baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti buvus ieškovės kaltę. Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tinkamai neprižiūrint savo šuns, ieškovė patyrė itin rimtų fizinių sužalojimų bei ypač nemalonių psichologinių išgyvenimų, susijusių dėl įkandimo atsiradusių sveikatos problemų.

7Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas 5000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai apeliaciniuose skunduose ginčija tik priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį bei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

10Nustatyta, kad atsakovui R. Š. priklausantis šuo, būdamas be priežiūros, t. y. be pavadėlio ir be antsnukio, 2012-06-01, apie 16.30 val., prie ( - ), namo bendro naudojimo kieme, įkando ieškovei M. P., tuo padarydamas žalos jos sveikatai, šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais 2012-11-22 Klaipėdos apygardos teismo nutarimu (b. l. 16–21) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-391-890/2012, kurioje R. Š. pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį nubaustas 1500,00 Lt bauda, bei 2014-05-29 Palangos miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-10-973/2014, kurioje R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (b. l. 143–147). Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-22 nutarimu bei 2014-05-29 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra konstatuotas atsakovo R. Š. veiksmų neteisėtumas, jo kaltė dėl ieškovei M. P. padaryto sveikatos sutrikdymo.

11CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

12Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

13Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, nesirėmė ieškovės byloje pateiktais įrodymais, nesivadovavo neturtinės žalos dydį nustatančiais kriterijais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais.

14Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje r. 3K-3-236/2010).

15Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

16Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgą laiką truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas, kompensaciją mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojamas elgesys, pirmą kartą padarytas pažeidimas.

17Iš byloje esančio medicininio išrašo nustatyta, jog ieškovė 2012-06-01 kreipėsi į medicinos įstaigą dėl šuns įkandimo į dešinę blauzdą. Blauzdos užpakaliniame paviršiuje buvo 3 plėštinės, kraujuojančios žaizdos. Pas šeimos gydytoją lankėsi 2012 m. birželio mėnesį 7 kartus. Paskirti 5 vakcinos leidimo kursai. Žaizdos gijo vangiai, pūliavo, skirti antibiotikai. Apie 1 mėnesį gydėsi namuose, pati persirišdama žaizdas. 2012-11-27 pacientė kvietėsi šeimos gydytoją dėl dešinės blauzdos patinimo, odos paraudimo, pūslių atsiradimo ir karščiavimo iki 400C. Diagnozuota rožė, buliozinė forma, paskirtas gulimas režimas, nurodyta gulėti pakėlus koją aukščiau. 2012-12-05 pakartotinai konsultuota namuose, būklė nežymiai pagerėjusi. 2013-01-10 pacientė dar nevaikšto, guli lovoje, blauzda ir pėda ženkliai patinusios, išsivystė limfostazė, paskirti alkūniniai ramentai (b. l. 22, I tomas). 2013-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 666/13(03) konstatuota, kad M. P. buvo padarytos trys kąstinės-plėštinės žaizdos dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kurios vėliau komplikavosi rože, venų uždegimu, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 93, I tomas). Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad ieškovės sveikatos problemos galėjo atsirasti ir dėl kardiovaskulinės ligos, periferinių kraujagyslių nepakankamumo, vyresnio amžiaus, pažymėtina, jog minėta specialisto išvada patvirtino, jog padarytos plėštinės-kąstinės žaizdos vėliau komplikavosi rože ir venų uždegimu, tai yra, buvo priežastiniame ryšyje su šuns įkandimu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatinėti atsakovo nurodomų aplinkybių.

18Kaip nustatyta, 2013-04-08 atliekant tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje, apžiūrint ieškovės dešinę blauzdą, ant jos buvo užklijuoti tvarsčiai, žaizdos pasidengusios šašais, apatinė blauzdos dalis ir pėdos minkštieji audiniai patinę. Vertinant tai, jog įvykis, kurio metu ieškovei įkando šuo, įvyko 2012-06-01, o 2013-04-08 ieškovės koja dar nebuvo sugijusi, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovės sveikata buvo sutrikdyta itin ilgą laiką. Akivaizdu, jog sužalojimas buvo gydomas ne tik ilgai, bet ir skausmingai, kadangi žaizdos gilo lėtai, pūliavo, gydymas truko ne vieną mėnesį, 2012-11-27 pacientė kvietėsi šeimos gydytoją dėl dešinės blauzdos patinimo, odos paraudimo, pūslių, aukštos temperatūros, be to, išsivystė komplikacijos – rožė, apribotos ieškovės galimybės judėti – paskirtas gulimas režimas, nurodyta gulėti pakėlus koją aukščiau.

19Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė patyrė psichinių ir dvasinių išgyvenimų: psichologinį diskomfortą, kad ja turi rūpintis artimieji, kurį laiką negalėjo vaikščioti. Tačiau teismas neįvertino, jog dėl išsivysčiusio nerimo ir baimės sutrikimo 2012 m. vasarą buvo paskirtas vaistas „Xanax“, 2013-01-10 paskirti raminamieji vaistai. Įvertinus nurodytą aplinkybę, darytina išvada, jog ieškovė patyrė itin stiprių dvasinių išgyvenimų, nes buvo paskirti raminamieji vaistai ir praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio vis dar vartojo raminamuosius vaistus.

20Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tokios pasekmės sveikatai, atsižvelgiant į sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, gydymo pobūdį, sukėlė ieškovei didelių, intensyvių dvasinių išgyvenimų.

21Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbi yra atsakovo turtinė padėtis. Turtinė padėtis kaip vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, suteikia galimybę tik mažinti neturtinės žalos dydį, bet neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio didinimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį byloje nėra, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį nėra.

22Kitas svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio asmens kaltė. Tai, kad atsakovo šuo įkando ieškovei ir kad jis yra atsakingas už jo žinioje buvusio šuns padarytą žalą, patvirtina atsakovo nubaudimo administracine tvarka faktas – R. Š. pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį nubaustas 1500,00 Lt bauda, bei 2014-05-29 Palangos miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-10-973/2014, kurioje R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (b. l. 143–147). Pagal formuojamą teismų praktiką, tik esant itin dideliam neatsargumui, tyčiai, yra pagrindas gerokai padidinti neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008).

23Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-716-557/2012 duomenų nustatyta, jog atsakovas teigė nematęs, jog jo šuo būtų įkandęs ieškovei, savo kaltės nepripažino. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame L. M. atsiliepime (b. l. 41) nurodyta, jog sėdėdamas automobilyje matė, kaip ieškovė ir atsakovas su žmona garsiai kalbėjo, aplink bėgiojo šunys. Išgirdęs ieškovės žodžius „laikykit šunį, juk kanda“, L. M. išlipo iš automobilio, pradėjus eiti link įvykio vietos, atsakovas su žmona spruko, o ant ieškovės kojos matėsi įkandimas. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas ne tik pasišalino iš įvykio vietos, bet ir pasielgė neatsakingai, nesuteikdamas pagalbos ieškovei. Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsakovas nebeneigė administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyto fakto, jog šuo įkando ieškovei, tačiau laikėsi pozicijos, jog pati ieškovė buvo neatsargi, nesilaikė atstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymų, jog po įvykio atsakovas būtų atsiprašęs ieškovės, atlyginęs gydymo išlaidas ar būtų ėmęsis kitų priemonių pasekmėms švelninti, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo veiksmai po įvykio vertintini kaip veiksniai, sudarantys pagrindą didinti neturtinės žalos dydį.

24Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas spręsdamas dėl žalos dydžio pripažino, jog šalių santykiai buvo konfliktiški, tačiau nepasisakė apie ieškovės elgesį ir ieškovės galimą kaltę. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu. Tai, kad atsakovo šuo įkando ieškovei ir kad jis yra atsakingas už jo žinioje buvusio šuns padarytą žalą, patvirtina atsakovo nubaudimo administracine tvarka faktas – R. Š. pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį nubaustas 1500,00 Lt bauda, bei 2014-05-29 Palangos miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-10-973/2014, kurioje R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (b. l. 143–147). Minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog ieškovė specialiai šuns neerzino ir neatliko veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas manyti, jog ieškovė buvo neatsargi (b. l. 145, I tomas). Atsakovo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi nereikia papildomai ar iš naujo nustatinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

25Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, įvertinusi anksčiau minėtas nustatytas bylos faktines aplinkybes apie ieškovei padarytų sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę, komplikacijas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nevisiškai tinkamai vadovavosi neturtinės žalos nustatymo kriterijais, pritaikė juos faktinėms bylos aplinkybėms, nevisiškai atskleidė kiekvieno iš jų reikšmę bei įtaką, nustatant teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Teismas konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, nors byloje nėra įrodymų, jog ieškovės sužalojimai sukėlė neįmanomų pašalinti pasekmių, tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog išsivystė komplikacijos, gydymas truko itin ilgą laikotarpį, kaltininko elgesys po žalos padarymo (neatsiprašė, kaltės nepripažino, neapmokėjo gydymo išlaidų). Kaip nustatyta, esant aplinkybėms, jog atsakovo kaltė buvo neatsargi, tai laikytina kompensaciją mažinančiu kriterijumi. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, kad padaryta žala sveikatai, ir į sužalojimo pasekmes, tačiau, vertindamas šių pasekmių pobūdį (išsivystė komplikacijos – rožė, praėjus daugiau nei 10 mėnesių po įvykio, žaizdos neužgijusios, blauzda, pėda vis dar patinusios) ir priteisdamas 5000,00 Lt kompensaciją ieškovei, bylos aplinkybes nepakankamai individualizavo ir parinko neadekvatų tęstinių pasekmių atžvilgiu pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį).

26Tačiau atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus ir kiekvieno jų reikšmę, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neprotingas. Tokios nuomonės teisėjų kolegija laikosi atsižvelgdama į tai, kad atsakovo veika yra neatsargi, padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl mano, kad 8000,00 Lt priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.250 straipsnis).

27Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakeisti dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, taikymo – priteisti ieškovei 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, atitinkamai paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją apskaičiavo neteisingai. Kadangi pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, apeliantų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šalių apeliacinių skundų argumentų nepasisako.

30Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2420,00 Lt advokato išlaidas (b. l. 14, 15, I tomas), išlaidas, susijusias su teismo medicinos eksperto paslaugomis, – 65,00 Lt (b. l. 155, I tomas), išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, – 779,16 Lt (b. l. 158, 162, I tomas). Apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje įrodymų nėra.

31Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jai atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), kadangi byla užbaigta nagrinėti iš esmės iki teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, matyti, jog ieškovės atstovo pateiktas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (8.2, 8.18 punktai). Atsižvelgus į tai, jog patenkinta 53,33 procento ieškinio reikalavimų, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą (nebuvo kilusių sudėtingų teisės klausimų), advokato laiko sąnaudas (10 valandų), ieškovei iš atsakovo priteistina 1740,78 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 240,00 Lt žyminis mokestis, 87,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 2057,00 Lt išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 15, II tomas) bei 605,00 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 23, II tomas). Atsakovas pateikė įrodymus apie sumokėtą 150,00 Lt žyminį mokestį, pateikiant apeliacinį skundą (b. l. 7, II tomas).

34Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Patenkinus 30 procentų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo, iš atsakovo ieškovei priteistinos atitinkamai 798,60 Lt ieškovės turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, neviršija numatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10., 8.11. punktai).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

36Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.

37Priteisti iš atsakovo R. Š. 8000,00 Lt / 2316,96 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės M. P. naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8000,00 Lt / 2316,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Priteisti iš atsakovo R. Š. 1740,78 Lt / 504,16 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. P., patirtas pirmosios instancijos teisme.

39Priteisti iš atsakovo R. Š. 798,60 Lt / 231,29 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. P., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

40Priteisti iš atsakovo R. Š. 240,00 Lt / 69,51 Eur žyminį mokestį, 87,50 Lt / 25,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

41Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m.... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m.... 6. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo... 7. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 10. Nustatyta, kad atsakovui R. Š. priklausantis šuo, būdamas be priežiūros,... 11. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys... 12. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 13. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas,... 14. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 15. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti... 16. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina... 17. Iš byloje esančio medicininio išrašo nustatyta, jog ieškovė 2012-06-01... 18. Kaip nustatyta, 2013-04-08 atliekant tyrimą Valstybinės teismo medicinos... 19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė patyrė psichinių ir... 20. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti,... 21. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo... 22. Kitas svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio... 23. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-716-557/2012 duomenų... 24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas spręsdamas dėl žalos... 25. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, įvertinusi anksčiau minėtas... 26. Tačiau atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus ir... 27. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 29. Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigė, jog pirmosios instancijos teismas... 30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė prašė priteisti iš... 31. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 33. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 2057,00 Lt išlaidas už apeliacinio... 34. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330... 36. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.... 37. Priteisti iš atsakovo R. Š. 8000,00 Lt / 2316,96 Eur neturtinės žalos... 38. Priteisti iš atsakovo R. Š. 1740,78 Lt / 504,16 Eur bylinėjimosi išlaidas... 39. Priteisti iš atsakovo R. Š. 798,60 Lt / 231,29 Eur bylinėjimosi išlaidas... 40. Priteisti iš atsakovo R. Š. 240,00 Lt / 69,51 Eur žyminį mokestį, 87,50 Lt... 41. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....