Byla 2S-698-640/2013
Dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus m. savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3A. V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalimi skirti skolininkei J. Š. baudą išieškotojo Vilniaus m. savivaldybės naudai už sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomi 2011-12-28 ir 2012-07-25 Vilniaus apygardos teismo išduoti vykdomieji dokumentai dėl įpareigojimo J. Š. grąžinti Vilniaus m. savivaldybei 60 kv. m. statinį ir 83,50 kv. m. rūsį, esančius ( - ), išieškotojas Vilniaus m. savivaldybė. Raginimas įvykdyti sprendimą gražiuoju skolininkei buvo įteiktas pasirašytinai.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi (b.l. 85-86) nutarė netenkinti antstolio V. M. pareiškimo paskirti J. Š. baudą už teismo sprendimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis nurodė, kad teismas nebuvo nustatęs termino, kaip nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje, per kurį turėjo būti įvykdyti teismo sprendimai. Nesant nustatyto termino J. Š. pagrįstai nurodo, kad ji negali būti praleidusi teismo sprendimo įvykdymo termino. Antstolis prašymo nustatyti skolininkei terminą, per kurį ji turi įvykdyti teismo sprendimus, nepateikė. Taip pat nurodė, kad į bylą yra pateiktas Vilniaus m. savivaldybės ieškinio pareiškimas dėl J. Š. iškeldinimo iš 83,50 kv. m. rūsio patalpų bei 60 kv. m. ūkinio pastato, esančių ( - ) (b.l. 72-75). Nurodė, kad skolininkė toje byloje gali pareikšti priešieškinio pareiškimą, nes ji nurodo, kad po ūkinio pastato privatizavimo ji iš esmės pagerino šį pastatą, padidino jį iki 60 kv. m. Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad skolininkei nėra įregistruotos nuosavybės teisės į 83,50 kv.m. rūsio patalpas. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad šių rūsio patalpų bendrasavininkiais gali būti ne tik skolininkė (b. l. 82-83). Nurodė, kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo sprendimų išaiškinimo.

5Išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b.l. 92-96) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – antstolio pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijų taikymo būtina spręsti, ar tokios poveikio priemonės yra tikslingos ir gali pasiekti jų taikymo tikslus. Nurodo, kad CPK 771 str. 6 d., numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Nurodo, kad susiklosčius tokiai situacijai, baudų skyrimas šiuo atveju yra vienintelė nutarties vykdymo užtikrinimo priemonė, todėl siekiant įgyvendinti 771 str. 5 d. numatytos baudos tikslus, turėjo būti skirtina maksimali bauda Vilniaus miesto savivaldybės naudai pagal CPK 771 str. 5 d. Pažymi, kad J. Š. buvo informuota apie sprendimo vykdymo datą ir vietą, tačiau sprendimo vykdymo metu išvyko nenurodydama jokių svarbių priežasčių. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011 rezoliucinėje dalyje nurodyta teismo sprendimo įpareigojimus įvykdyti per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis CPK 279 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, J. Š. privalėjo perduoti (grąžinti) Vilniaus miesto savivaldybei 60 kv. m pastatą, plane pažymėtą indeksu 4I1/p, iki 2012 m. vasario 1 d. Nurodo, kad sprendimas nebuvo įvykdytas, per nustatytus 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011 rezoliucinėje dalyje yra aiškiai suformuluotas įpareigojimas J. Š. grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise būtent 60 kv. m pastatą. O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi (bei 2012 m. liepos 11 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 J. Š. įpareigota grąžinti visą 83,5 kv. m. rūsį Vilniaus miesto savivaldybei.

6A. V. M. atsiliepimu (b.l. 108-110) prašo tenkinti atskirąjį skundą. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011 2011-12-01 Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad J. Š. įpareigota teismo sprendimą įvykdyti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat nurodo, kad įstatymai nesuteikia antstoliui teisės kreiptis į teismą su prašymu nustatyti terminą, per kurį skolininkas privalo įvykdyti sprendimą, kadangi kaip jau minėta įsiteisėję sprendimai turi būti vykdomi nedelsiant, o toks antstolio kreipimasis būtų vertintinas kaip įsiteisėjusių teismo sprendimų kvestionavimas. Nurodo, kad vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad J. Š. sąmoningai nevykdo teismo pareigojimų ir nėra suinteresuota jų įvykdymu.

7Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu (b.l. 111-115) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2012-12-21 dienos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad kaip šie teismo sprendimai iš tiesų turi būti įvykdyti ūkiniam pastatui ir rūsiui esant bendro naudojimo objektams. Nurodo, kad šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę kreiptis dėl teismų sprendimų išaiškinimo, o antstolis V. M. - dėl teismų sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo. Taip pat nurodo, kad CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su LR CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju turime priešingą situaciją – suinteresuotas asmuo, J. Š., vykdomaisiais dokumentais teismų buvo įpareigota grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei konkretų turtą: ūkinį pastatą ir rūsį. Tiek ūkinis pastatas, tiek rūsys yra nekilnojamieji daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (LR CK 4.2 straipsnio 2 dalis) ir yra priskiriami turtui. Todėl nagrinėjamu atveju LR CPK 771 straipsnis negali būti taikomas, nes jis taikomas tik neįvykdytiems sprendimams, įpareigojantiems atlikti veiksmus, kurie nėra susiję su turto ar lėšų perdavimu. Nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymo klausimas turi būti sprendžiamas būtent vykdant iškeldinimo procedūrą, o ne kreipiantis dėl baudos skyrimo dėl teismo sprendimo, kuris yra susijęs su turto perdavimu, skyrimo, todėl pareiškimas dėl baudos skyrimo turėjo būti atmestas ir dėl šios priežasties. Taip pat nurodo, kad pagal ginčo privatizavimo sutartis J. Š. buvo įsigijusi 27,25 kv.m. ploto pastatą, jį iš esmės rekonstravo, padidinant pastato plotą iki 60 kv.m. Todėl J. Š. negali grąžinti ūkinio pastato, nes jo individualieji požymiai skiriasi nuo ūkinio pastato, kuris buvo įsigytas pagal privatizavimo sutartį (ūkinis pastatas jau yra visai kitas). Nurodo, kad reikalavimas, jog J. Š. grąžintų ūkinį pastatą natūra, neatlyginant jai jokių jos patirtų išlaidų rekonstrukcijai, yra neadvektus, neproporcingas ir pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės principą. Nurodo, kad net ir pripažinus privatizavimo sutartį dalyje dėl ūkinio pastato privatizavimo negaliojančia, atsakovei, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso proporcinga dalis ūkinio pastato. Taip pat nurodo, kad rūsys Nekilnojamojo turto registre nėra suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, nekilnojamasis daiktas, o J. Š. nėra rūsio savininkė ir nėra įregistravusi nuosavybės teisių į jį, todėl rūsio grąžinimas negali būti atliekamas perregistruojant rūsio savininkus. Taip pat ginčo privatizavimo sutartyse, kurių galiojimo klausimą sprendė teismai, rūsys nebuvo identifikuotas (nei plotas, nei indeksas nebuvo nurodyti), todėl J. Š. negali grąžinti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentų, nes tokių neturi. Nurodo, kad ji

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nepatenkintas antstolio prašymas dėl baudos paskyrimo J. Š. už teismo sprendimo neįvykdymą. Taigi šiuo atveju aktualus CPK 771 str., reglamentuojančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, 5 d. aiškinimas ir taikymas.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-07-25 Lietuvos aukščiausio teismo 2012-06-15 nutarties pagrindu išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1125-262/2008, kuriuo pripažinta negaliojančia tą 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos ir J. Š., dalis, kuria J. Š. iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo 83,50 kv. m rūsį, esantį ( - ). Ji buvo įpareigota grąžinti valstybei 83,50 kv. m rūsį, esantį ( - ). Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2011-12-28 Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-01 nutarties Nr.2A-15/2011 pagrindu išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1125-262/2008, kuria pripažino 1992 m. gruodžio 18 d. trijų kambarių 72,42 kv. m 4-to buto, plane pažymėto indeksais 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7 ir 4-8 ir rūsio, plane pažymėto indeksais R1-3, esančių name ( - ), plane pažymėtame indeksu IA1p, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės, iš dalies negaliojančia dėl neteisėtai J. Š. asmeninės nuosavybės teise įgyto 12,31 kv. m ploto buto patalpų, plane pažymėtų indeksais 4-7 ir 4-8, esančių name Malūnų g. 8,Vilniuje, plane pažymėtame indeksu IA1p; priteisė iš J. Š. į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą neteisėtai įgytų 12,31 kv. m patalpų vidutinę rinkos vertę – 62 090 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius devyniasdešimt Lt); pripažino 1996 m. balandžio 3 d. susitarimą, sudarytą tarp J. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl 1992 m. gruodžio 18 d. trijų kambarių buto ir rūsio, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuria J. Š. įsigytas 72,42 kv. m. butas pakeistas į 30/100 namo, esančio ( - ), dalį ir parduotas pastatas, įvardintas ūkiniu pastatu, plane pažymėtas indeksu 4I1/p, esantis 1948 kv. m žemės sklype, adresu ( - ), negaliojančia ir grąžino šalis į ankstesnę padėtį: įpareigojo J. Š. grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise 60 kv. m pastatą, plane pažymėtą indeksu 4I1/p (unikalus Nr. 1094-0224-8028), esantį žemės sklype, adresu ( - ), o Vilniaus miesto savivaldybę įpareigojo grąžinti J. Š. 20,47 Lt (dvidešimt litų keturiasdešimt septynis centus), sumokėtus 1996 metų kvitu, įmokos kodas 42766, į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą už įsigytą pastatą (ind. 4I1/p). Tačiau nurodytais terminais sprendimų skolininkė neįvykdė. Antstolis 2012-10-15 surašė sprendimo neįvykdymo aktus ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo.

12CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, teismas gali skirti baudą (CPK 585 str.).

13Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Remiantis CPK 771 str. 5 d., jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

14Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 str. taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto ir kitų proceso dalyvių argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra nustatytas terminas, per kurį J. Š. privalo grąžinti ginčo turtą. 2011-12-01 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2A-15/2011, rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodytas terminas per kurį sprendimas turi būti įvykdytas – 2 mėnesiai nuo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-06-15 nutartimi šios Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalies nepakeitė. Todėl Lietuvos Aukščiausiajam teismui išsprendus ginčą ir įsiteisėjus teismo sprendimams, kuriais J. Š. buvo įpareigota grąžinti turtą valstybei, teismo sprendimai turi būti įvykdomi per juose nustatytus terminus.

16Šiuo atveju, Lietuvos aukščiausiam teismui 2012-06-15 nutartimi Nr. 3K-3-293/2012 ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2011-12-01 nutartimi panaikinus sandorius, kurių pagrindu J. Š. įgijo ginčo turtą, šalys grįžo į ankstesnę padėtį, t.y. J. Š. privalo grąžinti valstybei nutartyse nurodytą ginčo turtą. Nors J. Š. ir nurodo, kad nėra aišku kaip turi būti grąžinamas nekilnojamasis daiktas pagal teismų sprendimus, tačiau pati vengia bendradarbiauti su antstoliu vykdančiu minėtas nutartis, t.y. iš anksto žinodama apie numatytą susitikimą su antstoliu ir savivaldybės atstovais, kurio metu gali būti išsprendžiami su turto perėmimu susiję klausimai, J. Š. be pateisinamų priežasčių nedalyvavo 2012-10-12, 9.00 val. susitikime. Be to, išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės iškelta civilinė byla Nr.2-4587-905/2013 dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų tik patvirtina skolininkės vengimą bendradarbiauti vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus. Toks jos elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Atmestini ir J. Š. argumentai, dėl to, kad ji pagerino turtą, o už tai jai nėra atlygintina, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiame teisme, byloje Nr. 3K-3-293/2012.

17CPK 771 numato, kad sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išklausyti šalis teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šis klausimas turi būti nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

18Nagrinėdamas antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir vertinti aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo nevykdymu.

19Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo nevykdymu. Be to, konstatavo visiškai nepagrįstą faktą, jog teismo sprendimo įvykdymo termino nėra nustatyta, kas prieštarauja bylos duomenims, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl termino įvykdyti teismo sprendimą nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tik nesant termino įvykdyti sprendimą, nėra pagrindo skirti baudą, tačiau nesiaiškino ir netyrė pateis sprendimo neįvykdymo fakto ir aplinkybių, todėl skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies analizė suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pareiškimo dėl baudos skyrimo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai neišanalizavo vykdytino sprendimo nuostatų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB "Vaivorykštė" v. UAB "Revinė", bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl paties teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybių, tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o klausimas dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

21Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo nagrinėjimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. A. V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas vadovaujantis Civilinio proceso... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi (b.l. 85-86) nutarė... 5. Išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu... 6. A. V. M. atsiliepimu (b.l. 108-110) prašo tenkinti atskirąjį skundą.... 7. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu (b.l. 111-115) prašo atskirąjį... 8. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 10. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-07-25... 12. CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas... 13. Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti... 14. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 str. taikymo kasacinis teismas yra... 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto ir kitų proceso dalyvių... 16. Šiuo atveju, Lietuvos aukščiausiam teismui 2012-06-15 nutartimi Nr.... 17. CPK 771 numato, kad sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo... 18. Nagrinėdamas antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo klausimą, pirmosios... 19. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir neanalizavo aplinkybių,... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 21. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas... 22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti...