Byla 2A-1393-619/2018

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

72.

8Nurodė, kad jis gyvenamajame name, esančiame ( - ), nepertraukiamai gyvena nuo 1964 metų. Šiame name pareiškėjas gyveno su tėvais J. T. ir J. T. bei broliu J. T.. Pareiškėjo tėvas J. T. mirė ( - ). Po tėvo mirties pareiškėjas, jo motina J. T. ir brolis J. T. pagal įstatymą paveldėjo gyvenamą namą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - viralinę, unikalus Nr. ( - ); kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), lygiomis dalimis (po vieną trečiąją dalį). Pareiškėjas, motina ir J. T. 1998-01-31 pasirašė gyvenamojo namo patalpų ir kitų statinių naudojimo sutartį, kuria buvo susitarta, kad J. T. naudosis garažu, plane pažymėtu indeksu G1/p, viraline, plane pažymėta indeksu 1/1/p, ūkio pastatu, plane pažymėtu indeksu 4/l/p, brolis J. T. naudosis gyvenamojo namo antruoju aukštu pilnai bei rūsiais R-l, R-2, R-3. R-6, ūkio pastatais 2/l/m, 3/l/m, o pareiškėjas naudosis gyvenamojo namo pirmuoju aukštu pilnai, bei rūsiais R-4. R-5. R-7. J. T. mirė 2005-10-15. Dėl susiklosčiusių aplinkybių po motinos mirties palikimas nebuvo priimtas. Pareiškėjas rūpinosi ir slaugė mirusios mamos J. T. seserį A. S., kuri gyveno pas pareiškėją ir jis aštuonerius metus ją prižiūrėjo. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas palikimo dalimi naudojosi pagal iki palikimo priėmimo nusistovėjusią tvarką: faktiškai valdo, prižiūri ir moka mokesčius tiek už savo turto dalį, tiek ir už mamos. Pareiškėjas atliko remonto darbus savo ir mamos statiniuose. Paaiškino, kad 2012-11-22 dovanojimo sutarties pagrindu savo sūnui G. T. padovanojo 1/3 dalį statinių, esančių adresu ( - ).

93.

10Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė teisės normas ir išdėstė teismų praktiką, reikšmingą nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo, pradėjus valdyti turtą, juridinio fakto nustatymo. Prašė teismo priimti sprendimą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

114.

12Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė teisės normas ir išdėstė teismų praktiką, reikšmingą nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo, pradėjus valdyti turtą, juridinio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiniais veiksmais po savo motinos J. T. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

135.

14Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VMI prie FM iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. T. palikimo perėjimą valstybei, todėl siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

156.

16Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti, jei pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų atmestas.

177.

18Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad tiek jis, tiek pareiškėjas po motinos mirties gyveno taip, kaip iki tol. Paaiškino, kad su pareiškėju nebendrauja nuo tėvo mirties. Patikslino, kad po tėvo mirties jų motina ir jos sesuo gyveno taip vadinamoj viralinėje. Viralinėje iki tėvo mirties gyveno abu tėvai, jis gyveno antrame gyvenamojo namo aukšte, o brolis – pareiškėjas gyveno pirmame gyvenamojo namo aukšte. Viraline ir garažu naudojasi brolis, o jo niekas ten neįleidžia. Paaiškino, kad viralinė buvo pritaikyta gyvenimui jau nuo seno, nes ten gyveno visa jų šeima iki buvo pastatytas gyvenamasis namas. Patvirtino, kad motinos seserį prižiūrėjo brolis. Po tėvo mirties, paveldėjus turtą, buvo sudaryta naudojimosi tvarka, nes tokia buvo tėvo valia. Patvirtino, kad pareiškėjas tvarkėsi motinos dalyje: grindis išvertė, krosnį išgriovė, langus keitė.

19II.

20Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

218.

22Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. po J. T., mirusios ( - ), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

239.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. T. mirė ( - ). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. T. yra mirusiosios J. T. sūnūs. Pareiškėjas nuo 1966-08-26 gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu ( - ). VĮ Registrų centras testamentų registro 2017-02-14 išrašas Nr. SR10-1211(17) patvirtina, kad šiame registre nėra įregistruotų J. T. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo faktų. Mirusiajai nuo 1992-09-17 nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis statinių, esančių ( - ): gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ); pastato - garažo, kurio unikalus Nr. ( - ); pastato - viralinės, kurio unikalus Nr. ( - ); kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto bendrasavininkiai 1998-01-31 Sutartimi nustatė naudojimosi aukščiau nurodytais nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Žemės sklypas, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise tam tikromis dalimis priklauso nuo 2014-05-07 Lietuvos Respublikai (¼ sklypo dalis) ir G. T. (¼ sklypo dalis), nuo 2001-01-25 J. T. (½ sklypo dalis).

2510.

26Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog byloje esantys įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai bei liudytojų parodymai duoti teismo posėdyje patvirtina, jog po motinos mirties jis faktiškai valdė daiktus, kurie priklausė jo motinai: rūpinosi namo dalies priežiūra, remontavo viralinę, kitus ūkio pastatus, mokėjo žemės nuomos mokestį, t.y. pareiškėjas po motinos mirties faktiškai valdė motinos palikimą. Suinteresuoto asmens J. T. teismui pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-12 nutartis, priimta byloje Nr. 1-229-498/1, 2012-04-20 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-97-155/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-26123-599/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-04 baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-825-851/2015, kuriuose nors nustatytas netinkamas pareiškėjo elgesys, taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais valdė bei naudojo tiek jam priklausančią turto dalį, tiek turto dalį, kurią iki mirties valdė ir naudojo J. T..

2711.

28Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas po motinos J. T. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog pareiškėjas motinos J. T. palikimą priėmė.

29III.

30Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3112.

32Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

3313.

34Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė, jog pareiškėjas prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad priėmė motinos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Pareiškėjo pateikti žemės nuomos mokesčio kvitai nelaikytini reikšmingais įrodymai, kadangi žemė, už kurią mokėtas mokestis yra valstybinė ir motinos palikimą neįeina.

3514.

36Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 7 str. įtvirtintą proceso koncentracijos principą, CPK 329 str., kadangi teismo posėdžio metu netenkino atsakovo prašymo duoti terminą paruošti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais nustatyti juridinį faktą, kad ir jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi iki pat teismo posėdžių neturėjo atstovo. Negalvojo, kad brolis galėtų pasielgti su juo taip nesąžiningai, kadangi būdamas sąžiningas pareiškėjas apeliantą į bylą būtų įtraukęs ne suinteresuotu asmeniu, o bendrapareiškėju. Pareiškėjas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis nuslėpė nuo teismo, jog jo brolis po mamos mirties faktiškai priėmė palikimą. Apelianto įsitikinimu, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad tik pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą, nors žinojo, kad tame pačiame name gyvena ir jo brolis (apeliantas).

3715.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas J. T. prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3916.

40Pareiškėjo nuomone, pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tik abstrakčiais ir subjektyviais samprotavimais. Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė visus reikiamus įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t.y. pažymą apie deklaruotą gyv. vietą, registrų centro informaciją, mokėjimus už žemę ant kurios stovi paveldimi pastatai patvirtinančius dokumentus, mokėjimus už elektrą, kitus dokumentus pagrindžiančius faktinį valdymą. Pateikti žemės nuomos mokesčio kvitai tik patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi visu turtu. Pareiškėjas pažymi, jog neatitinka tikrovės apelianto argumentai, jog pareiškėjas siekė nuslėpti apie inicijuotą procesą, priešingai pareiškėjas įtraukė brolį į bylą suinteresuotu asmeniu. Nors apeliantas teigia, jog atsiliepimo nepateikė, kadangi neturėjo atstovo, tačiau jis buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir nors nesutiko su pareiškimu, tačiau neginčijo, kad pareiškėjas tvarkėsi motinai priklausiusio turto dalyje. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog įtraukdamas apeliantą į procesą suinteresuotu asmeniu, pareiškėjas suvaržė jo teises, laikytini nepagrįstais. Taip pat nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai susiję su liudytojų parodymais. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir jiems nebuvo jokio pagrindo meluoti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes be pateiktų įrodymų, patvirtino 7 liudytojais apklausti asmenys, todėl nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo. Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jis kaip teigia, naudojosi ir prižiūrėjo turtą po motinos mirties. Apeliantas net tėvams esant gyviems jų gyvenamosiose patalpose nebūdavo, jų neprižiūrėjo, jiems mirus neprisidėjo prie laidojimo išlaidų. Po motinos mirties pareiškėjas kaip įprasta rūpinosi savo ir motinai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi.

4117.

42Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė dėl suinteresuoto asmens apeliacinio skundo prašė spręsti teismo nuožiūra. Palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus motyvus.

4318.

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus motyvus.

45IV.

46Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4719.

48Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama suinteresuoto asmens pateikto apeliacinio skundo ribose.

4920.

50Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

5121.

52Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė jokių faktinį palikimo priėmimą pagrindžiančių įrodymų, be to rėmėsi liudytojų parodymais, kurie neatitinka tikrovės. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat pažeistos jo teisės bei proceso koncentruotumo principas, pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą nustatyti terminą pateikti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo bei įrodymams, jog apeliantas taip pat priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu.

5322.

54Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo sprendimu turinį, atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

5523.

56Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

5724.

58Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo atliktų faktinio palikimo priėmimo veiksmų, konkrečiai, t.y. kad pareiškėjas rūpinosi namo dalies priežiūra, remontavo viralinę, kitus ūkio pastatus, mokėjo žemės nuomos mokestį, grindė pareiškėjo paaiškinimais, pateiktais kvitais ir liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovas įrodė priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog pareiškėjas tvarkėsi motinos dalyje: grindis išvertė, krosnį išgriovė, langus keitė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teigdamas, jog skundžiamu sprendimu nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nepateikė pareiškėjo ir liudytojų nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pareiškėjui nepateikus įrodymų pagrindžiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes.

5925.

60Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo, taip pat liudytojų parodymus kaip CPK numatytas leistinas įrodinėjimo priemones ir, pagal minėtą teismų praktiką kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (mokėjimo kvitais už žemės nuomą ant kurios stovi pastatai), turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje esančių įrodymų užtenka pareiškėjo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, o tai, kad apeliantas nesutinka su tomis išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

6126.

62Apeliacinio skundo turinys sudaro pagrindą manyti, jog apeliantas iš esmės neneigia, jog pareiškėjas priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu, tačiau jo vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą nustatyti terminą savarankiškiems reikalavimams ir įrodymams pateikti, kad ir jis priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė termino apeliantui pareikšti savarankišką pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokį pareiškimą apeliantas turi teisę pateikti atskiroje byloje. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tokią savo teisę apeliantas įgyvendino civilinėje byloje Nr. 2YT-3335-820/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Minėtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos apelianto teisės ir jam užkirstas kelias nustatyti juridinį faktą, kad ir jis priėmė palikimą faktiniu valdymu.

6327.

64Atkreiptinas dėmesys, jog prašymus atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti bei nustatyti terminą savarankiškiems reikalavimams pareikšti apeliantas pateikė posėdyje, kuriame civilinė byla nagrinėta iš esmės, nors kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, sutartis dėl teisinės pagalbos sudaryta 2017 m. spalio 4 d., t.y. beveik prieš mėnesį iki 2017 m. spalio 31 d. posėdžio. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas turėjo pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti savo teises iki teismo posėdžio. Pažymėtina ir tai, kad byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tai yra vienašalė teisena, kurioje dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla), kurie, skirtingai nei atsakovai ieškinio teisenos bylose, nėra tie asmenys, į kuriuos tiesiogiai nukreiptas asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas, nors jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali ir skirtis nuo pareiškėjo. Ypatingosios teisenos bylose reiškiami prašymai ir reikalavimai paprastai reiškiami ne kitam proceso dalyviui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėja bylą vadovaudamasis principais, priešingais principams, taikomiems ieškinio teisenos bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad byla nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, kurios paskirtis iš esmės konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nesavalaikiai pareikštą suinteresuoto asmens prašymą atmetė pagrįstai.

6528.

66Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį suinteresuoto asmens apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.

6729.

68Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo prašymą dėl 150 EUR išlaidų priteisimo iš apelianto už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str., 443 str. 6 d.).

69Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

70Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Priteisti iš apelianto J. T. (a.k( - ) 150 EUR bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo J. T. (a.k( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę... 7. 2.... 8. Nurodė, kad jis gyvenamajame name, esančiame ( - ), nepertraukiamai gyvena... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 11. 4.... 12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Ūkio ministerijos... 13. 5.... 14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 15. 6.... 16. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą,... 17. 7.... 18. Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nurodė,... 19. II.... 20. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 21. 8.... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 23. 9.... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. T. mirė ( - ). Byloje nėra... 25. 10.... 26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė,... 27. 11.... 28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 29. III.... 30. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 31. 12.... 32. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. T. prašė panaikinti Vilniaus... 33. 13.... 34. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 35. 14.... 36. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 7 str.... 37. 15.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas J. T. prašė jį atmesti,... 39. 16.... 40. Pareiškėjo nuomone, pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tik... 41. 17.... 42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė dėl... 43. 18.... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašė dėl... 45. IV.... 46. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. 19.... 48. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 49. 20.... 50. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 51. 21.... 52. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas... 53. 22.... 54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei... 55. 23.... 56. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 57. 24.... 58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo... 59. 25.... 60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 61. 26.... 62. Apeliacinio skundo turinys sudaro pagrindą manyti, jog apeliantas iš esmės... 63. 27.... 64. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymus atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti... 65. 28.... 66. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro... 67. 29.... 68. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra... 69. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 70. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti... 71. Priteisti iš apelianto J. T. (a.k( - ) 150 EUR bylinėjimosi išlaidų...