Byla 2A-1927-553/2014
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo bei piniginių sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Apicus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui UAB „Apicus LT“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo bei piniginių sumų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė D. D. prašė teismo pakeisti 2012-04-03 darbo sutarties Nr. 16, sudarytos tarp ieškovės D. D. ir atsakovo UAB „Apicus LT“, nutraukimo pagrindą, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta DK 127 str. 2 d. ir DK 128 str. 1 d. pagrindu, priteisti iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 3 091,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinę išmoką, 1 006,20 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-04-03 su atsakovu sudarytos neterminuotos darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos 2012-08-06, nustatant ieškovės pareigas - gydytojo odontologo, darbo užmokesčio dydį - 1 500 Lt bei darbo laiką - 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė. Ieškovės teigimu, jai už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. priklauso 9 181,55 Lt darbo užmokesčio, tačiau atsakovas iš viso išmokėjo tik 3 990 Lt. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų laiku mokėti darbo užmokestį, taip pat daugiau kaip 3 mėnesius iš viso nemokant darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, ieškovė 2013-09-30 pranešė atsakovui, jog nuo 2013-10-04 nutraukia darbo sutartį nuo 2013-10-03 DK 127 str. 2 d. ir 128 str. l d. numatytu pagrindu. Po to, kai atsakovas gavo šį pranešimą, 2013-10-02 atsakovo direktorės įsakymu Nr. 10/007 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už pasišalinimą iš darbo vietos. Ieškovės teigimu, atsakovo direktorės 2013-10-02 paskirta drausminė nuobauda yra nepagrįsta. Nors įsakyme teigiama, kad ieškove pagal grafiką turėjo dirbti iki 17 val., tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių bei šalių susitarimo – ieškovė faktiškai visada dirbo ne visą darbo laiką ir objektyviai negalėjo dirbti pas atsakovą pilną darbo dieną, nes darbas atsakovo įmonėje buvo jos antraeilės pareigos, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė studijavo rezidentūroje ir dirbo Žalgirio klinikoje, jos darbo grafikas buvo derinamas prie darbo grafiko Žalgirio klinikoje. Tokiu būdu darbo sutarties sąlyga dėl 8 val. darbo dienos laikytina niekine. Ieškovės teigimu, atsakovas paskyrė jai drausminę nuobaudą už pasišalinimą iš darbo vietos 2013-10-01, vadovaudamasis darbo grafiku, kuris buvo patvirtintas atbuline tvarka ir nesilaikant DK 147 str. 3 d. reikalavimo. Apie tai, kad 2013-10-01 turėjo dirbti pilną darbo dieną, ieškovė teigia sužinojusi iš atsakovo 2013-10-02 vakare, kai jai atsakovas norėjo įteikti dokumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Tik atvykusi į darbą 2013-10-03 ryte ji gavo naują 2013 m. spalio mėnesio grafiką, pagal kurį ji visą spalio mėnesį turėjo dirbti pilną darbo dieną. Esą atgaline data buvo pakeisti darbo grafiko duomenys elektroninėje sistemoje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. spalio mėnesio grafikas, pagal kurį ieškovė turėjo dirbti 8 val. per dieną, būtų suderintas su darbuotojų atstovais. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, prieš skirdamas 2013-10-02 drausminę nuobaudą, neprašė pasiaiškinimo. Nurodė, kad atsakovo direktorės 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/008 ieškovei paskirta dar viena drausminė nuobauda - papeikimas už darbo drausmės pažeidimą. Šiame atsakovo direktorės įsakyme nėra nurodyta už kokį konkrečiai įvykdytą darbo drausmės pažeidimą yra paskirta antroji drausminė nuobauda. Pažymėjo, kad atsakovo įmonėje nebuvo jokių darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis ji būtų supažindinta ir jokių pareiginių instrukcijų. Tą pačią dieną atsakovo direktorė 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/009 atleido ieškovę iš pareigų pagal DK 136 str. 3 d. l p. Šiame įsakyme, pasak ieškovės, nėra nurodyta jokių drausmės pažeidimu, be to iš jos nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo. Ieškovė nurodė, kad jai nuo darbo sutarties sudarymo iki pranešimo apie jos nutraukimą nebuvo skirta nė viena drausminė nuobauda, visą darbo sutarties galiojimo laiką ji dirbo kruopščiai ir sąžiningai. Ieškovės teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs darbo užmokesčio už 2013 metų vasario mėnesį, taip pat pavėlavo sumokėti darbo užmokesčius už 2013 metų balandžio ir gegužės mėnesius, už gegužės mėnesį sumokėjo tik puse priklausiusio mokėti darbo užmokesčio, be to, pradedant darbo užmokesčiu už 2013 metų birželio mėnesį, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2013-07-10, daugiau nemokėjo darbo užmokesčio iki pat darbo sutarties nutraukimo 2013-10-03. Ieškovės paskaičiavimais jos vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 72,74 Lt, o kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 1 323,95 Lt (atskaičius mokesčius - 1 006,20 Lt), dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka sudaro 2 928,09 Lt (atskaičius mokesčius - 2 225,35 Lt).

5Atsakovas UAB „Apicus LT“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2013-10-01 ieškovė be pateisinamos priežasties 11 val. 30 min. savavališkai paliko darbo vietą. Tą pačią dieną buvo surašytas darbo drausmės pažeidimo nustatymo aktas, o 2013-10-02 ieškovei buvo pateiktas direktoriaus pavaduotojo raštas ir paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Ieškovei atsisakius priimti raštą, 2013-10-02 buvo pateiktas darbo drausmės pažeidimo nustatymo aktas ir dar kartą paprašytą parašyti pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti drausmės pažeidimo nustatymo aktą. Tą pačią dieną direktorės įsakymu Nr. 10/007 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nustačius, kad pacientės N. R. kortelėje ieškovė nepadarė įrašo apie 2013-04-18 vizitą. Kompiuterio duomenimis, D. D. pacientei suteikė odontologo - specialisto konsultaciją su ištyrimu ir padarė mentalinę nuotrauką, nors pagal savo kompetenciją ji neturėjo teisės to daryti. 2013-10-01 ieškovei buvo pateiktas raštas ir paprašyta parašyti pasiaiškinimą. Tą pačią dieną buvo surašytas darbo drausmės pažeidimo nustatymo aktas. 2013-10-03 buvo gautas ieškovės pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovo teigimu, pasiaiškinime nebuvo nei vieno argumento, kuris pateisintų darbo drausmės pažeidimo faktą, todėl 2013-10-03 direktorės įsakymu Nr. 10/008 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo paskirta antra drausminė nuobauda per savaitę, direktorės įsakymu Nr. 10/009 ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2013-10-03 pagal DK 136 str. 3d. l p. Pasak atsakovo, ieškovei darbo užmokesčio nuo 2013-01-18 priskaičiuota 10 843,77 Lt, neišmokėto atlyginimo likutis - 2 325,5 Lt.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-27 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

8Panaikinti UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-02 įsakymu Nr. 10/007 D. D. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

9Panaikinti UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/008 D. D. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

10Panaikinti UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-03 įsakymą Nr. 10/009, kuriuo D. D., vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p., atleista iš užimamų pareigų UAB „Apicus LT“.

11Pripažinti, kad 2012-04-03 darbo sutartis Nr. 16 sudaryta tarp ieškovės D. D. ir UAB „Apicus LT“ yra nutraukta nuo 2013 m. spalio 3 d. Darbo kodekso 128 str. 1 d. numatytu pagrindu.

12Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 2928,09 Lt išeitinės išmokos (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).

13Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 3091,98 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. vasario mėnesį, 2013 m. birželio – spalio mėnesius (suma nurodyta atskaičius mokėtinus mokesčius).

14Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 1006,20 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

15Kitų ieškovės reikalavimų netenkinti.

16Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 6050 Lt bylinėjimosi išlaidų.

17Teismas nustatė, kad darbuotojai D. D. 2013 m. spalio 3 d. buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos - papeikimas ir atleidimas iš darbo. Darbdavio atstovui nenurodžius jokių pagrįstų argumentų dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo ir nustačius, kad ši drausminė nuobauda paskirta pakartotinai už tą patį darbo drausmės pažeidimą, teismas sprendė, kad ši drausminė naikintina kaip neteisėta iš esmės ir kaip paskirta pakartotinai.

18Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/008 D. D. negalėjo būti paskirta drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., kadangi darbuotojos veika, už kurią darbdavys skyrė drausminę nuobaudą 2013 m. spalio 3 d., nesudaro pakartotinumo.

19Teismas vertino, kad darbdavys neįrodė, kad buvo drausminės atsakomybės sąlygos 2013-10-02 darbuotojai skirti nuobaudą už pasišalinimą iš darbo 2013-10-01. Teismas nustatė, kad pagal nusistovėjusią praktiką, trukusią daugiau kaip metus laiko, darbuotoja niekada nedirbo 8 valandų per dieną, kaip nurodyta darbo sutartyje ir kad darbdavys niekada nereikalavo laikytis tokios darbo sutarties sąlygos. Į bylą pateikti darbo grafikai patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė dirbo darbo grafiku „AM1“, t.y. pirmadienį – penktadienį nuo 10 iki 14 val., o atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovės darbo laiką ir jai taikomą darbo grafiką prieštaravo tarpusavyje, pavyzdžiui, 2013 m. liepos mėnesio darbo grafike nurodyta, kad ieškovė turi dirbti grafiku „AM1“, t.y. nuo 10 iki 14 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad ji dirbo 6 val. per dieną. Teismas nustatė, jog atsakovo atstovo teiginiai, kad ieškovė nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio dirbo pagal darbo sutartyje numatytą darbo laiką, taip pat prieštarauja paties atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams – darbo laiko apskaitos žiniaraščiams ir darbo grafikams, o taip pat ieškovės pateiktai informacijai apie jos darbo laiką pagrindinėje darbovietėje Žalgirio klinikoje. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas A. M. teisme davė prieštaringus paaiškinimus apie ieškovės darbo laiką, t.y. neigė, kad ieškovei buvo nustatytas darbo laikas ne visą darbo dieną, tačiau negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose daugiau kaip metus laiko buvo fiksuojamas ieškovės ne 8 valandų per dieną darbo laikas, bet 6 valandų, o taip pat negalėjo paaiškinti, ką reiškia įrašai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje „D. D. 4, antr.“. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad toks įrašas patvirtina, jog ji į darbą buvo priimta 4 valandoms per dieną antraeilėse pareigose ir kad 2012-08-06 sudarant darbo sutarties pakeitimą, buvo susitarta dėl atlyginimo – 1500 Lt dirbant ne visą darbo dieną, o darbdavys pildydamas darbo sutarties pakeitimą, neteisingai įrašė, jog nustatomas 8 val. darbo laikas. Teismas, nustatęs, kad darbdavys nuo darbo sutarties pakeitimo daugiau kaip metus laiko nereikalavo darbuotojos dirbti 8 darbo valandas, nors darbo užmokestį skaičiavo pagal darbo sutarties pakeitimą, t.y. 1500 Lt, sprendė, kad tik po įvykusio konflikto 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovas pakeitė darbo grafiką ir pradėjo reikalauti atlikti darbą, dėl kurio nebuvo sutarta darbo sutartyje. Atsižvelgdamas į nesąžiningą atsakovo elgesį, teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodė, jog D. D., išeidama iš darbo 2013-10-01 11 val., pažeidė darbo sutartį ar darbo tvarką reglamentuojančias teisės normas ir kad dėl to yra jos kaltė.

20Teismas pripažino, kad ir 2013-10-03 įsakymu ieškovei paskirta nuobauda yra neteisėta, nustatęs, kad darbdavys nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė D. D. darbo drausmės pažeidimas, kokiu būdu ir ką ieškovė pažeidė, kad įmonėje nebuvo patvirtintos vidaus darbo tvarkos taisyklės taip pat nebuvo nustatytos ieškovės pareiginės instrukcijos, kurios tiksliai būtų apibrėžusios ieškovės darbo funkcijas ir pareigas. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė, 2013-04-18 pacientei N. R. suteikdama paslaugas, pažeidė kokias nors jos darbą reglamentuojančias taisykles ir kad dėl to yra jos kaltė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuobauda už šią veiką ieškovei yra skirta praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo pacientės priėmimo, ir darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kad apie pacientės priėmimo aplinkybes ir jai suteiktas paslaugas darbdaviui nebuvo žinoma nuo pat jos priėmimo dienos. Teismas atsakovo atstovo A. M. paaiškinimais dėl jų prieštaringumo nesirėmė, vertino, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie galimai padaryto pažeidimo paaiškėjimo laiką, todėl sprendė, kad nuobauda yra paskirta neteisėtai ir dėl to, jog yra pažeistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas DK 241 str.

21Darbdaviui nepateikus įrodymų apie tai, kad jis ieškovei išmokėjo darbo užmokestis už ieškovės prašyme nurodytus tris mėnesius, t.y. nuo 2013-06-14, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti nutraukti darbo sutartį DK 128 str. 1 d. numatytu pagrindu, o darbdavys, gavęs ieškovės prašymą, privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą. Teismas vertino, kad ieškovės teisės turi būti ginamos taikant ne DK 300 str. teisines pasekmes, o kitu DK 36 str. 2 d. 4 p. numatytu būdu, t.y. pakeičiant teisinį santykį ir pripažįstant, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal ieškovės prašymą nuo 2013 m. spalio 3 d. DK 128 str. 1 d. numatytu pagrindu.

22Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 2928,09 Lt, 3091,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 1006,20 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

23Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

24Apeliantas (atsakovas) UAB „Apicus LT“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl atleidimo pagrindo ir drausminių nuobaudų atmesti, o dėl piniginių sumų priteisimo atmesti dalyje arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad jis atsiliepime nurodė argumentus, kodėl ieškovei buvo paskirta pirmoji drausminė nuobauda, tačiau pirmosios instancijos teismas „aklai“ patikėjo ieškovės pateiktais, tačiau niekuo neparemtais argumentais, o atsakovo motyvus atmetė be jokio teisinio pagrindimo. Esą antrasis papeikimas darbuotojai buvo paskirtas todėl, kad ji, 2013-04-18 aptarnavusi pacientę N. R., neatliko jokio įrašo pacientės kortelėje, neišsaugojo jai padarytos rentgeno nuotraukos, todėl atsakovas negalėjo įvykdyti elementaraus savo pacientės prašymo, turėjo jos žodinį nusiskundimą, buvo pakenkta atsakovo reputacijai. Apeliantas patvirtina, kad dėl nurodyto pažeidimo skyrė ieškovei antrąją nuobaudą – papeikimą ir šios nuobaudos pasėkoje iš karto priėmė įsakymą Nr. 10/009 dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Apeliantas tvirtina, kad darbo sutartį su ieškove nutraukė dėl jos neatsakingo požiūrio į darbą, atsisakymo duoti paaiškinimus, o ne todėl, kad pati ieškovė buvo pateikusi darbdaviui pranešimą, kad nuo 2013-10-03 nutraukia darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies pagrindais. Apeliantas pažymėjo, kad apie 2013-04-18 drausminę nuobaudą jis sužinojo tik 2013-09-30, todėl ji buvo paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų. Darbuotoja, nepaisant to, kad įmonėje nebuvo vidaus darbo tvarkos taisyklių, privalėjo laikytis Odontologų profesinės etikos kodekso, Lietuvos medicinos normos MN42:2011 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai, jai nebūtų pagrindo priteisti išeitinės išmokos. Apeliantas pažymėjo, kad į bylą buvo pateiktas atsakovo bankinis mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad 2014-02-07 ieškovei įmonė pervedė 2325,50 Lt atlyginimo, tačiau, nepaisant to, kad ieškovei teismo posėdžio metu negalėjo būti žinoma, ar pinigai pasiekė jos sąskaitą, teismui neaiškiu būdu buvo pateikta informacija, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne ieškovei, o R. L.. Apelianto nuomone, bylinėjimosi išlaidos neproporcingos ginčo objektui, todėl jos turi būti mažinamos.

25Ieškovė D. D. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į jį nurodė, kad atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas „aklai“ patikėjo ieškovės pateiktais, bet niekuo neparemtais argumentais, o atsakovo argumentus atmetė be teisinio pagrindo. Nurodė, kad atsakovo argumentai atmestini todėl, kad jie yra deklaratyvus ir neparemti jokiomis teisės normomis ar įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja tarpusavyje, , juose yra neatitikimų dėl ieškovės darbo laiko. Ieškovė atsakovo įmonėje dirbo antraeilėse pareigose, , tai patvirtina paties atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Ieškovės darbo grafikas atsakovo įmonėje buvo sudaromas, atsižvelgiant į ieškovės darbo laiką pirmaeilėse pareigose VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti ieškovės darbo laiko trukmės padidėjimą iki 8 valandų būtent nuo 2013-10-01. Teismas byloje esančius įrodymus ištyrė objektyviai ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl antrosios nuobaudos atsakovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės darbo drausmės pažeidimas, kokiu būdu ir ką ieškovė pažeidė. Atsakovo įmonėje nebuvo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, taip pat nebuvo nustatyta ieškovės pareiginė instrukcija, kurios būtų tiksliai apibrėžusios ieškovės darbo funkcijas. Atsakovo nurodomos teisės normos jokiu būdu nepagrindžia ieškovei paskirtos nuobaudos teisėtumo, kadangi šiose normose įtvirtintos taisyklės yra abstraktaus pobūdžio ir visiškai nesusijusios su atsakovo nurodomu ieškovės padarytu pažeidimu. Ieškovės teigimu, byloje be paties atsakovo surašytų dokumentų, nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad apie padarytą pažeidimą atsakovas sužinojo tik 2013-09-30. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovas keičia poziciją, teigdamas, kad ieškovė buvo atleista, atsižvelgiant į jos neatsakingą požiūrį į darbą, kuomet pirmosios instancijos teismui atsakovo atstovas patvirtino, kad ieškovė buvo gera darbuotoja, jai dėl darbo nebuvo reiškiami jokie priekaištai. Ieškovė nesutinka, kad trečioji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo 2013-10-03 įsakymo Nr. 10/009 pagrindu – yra teisėta, nes buvo padarytas tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas. Atsakovas šį savo teiginį grindžia teismų praktika, kuri negali būti taikoma dėl iš esmės besiskiriančių bylos aplinkybių. Atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas, tik deklaratyviai išvardijo teisės normas, tačiau nenurodė jokių konkrečių pažeidimų. Atsakovas neįrodė, kad teismo padaryta išvada, jog banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne ieškovei, yra nepagrįsta. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos ginčo objektui. Atsižvelgdama į visus išdėstytus atsiliepimo motyvus, ieškovė prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

26Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus dėl drausminių nuobaudų, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir darbo užmokesčio, išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai, pakeitė atleidimo iš darbo pagrindą bei priteisė ieškovės naudai neišmokėtą darbo užmokestį, išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškinį. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, „aklai“ patikėjęs ieškovės pateiktais argumentais ir be teisinio pagrindo atmetęs atsakovo argumentus, nėra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamuoju atveju ieškovės pagrindinis reikalavimas buvo pakeisti tarp ieškovės ir atsakovo 2012-04-03 sudarytos ir DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktos darbo sutarties Nr. 16 nutraukimo pagrindą ir priteisti jai priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas drausminei atsakomybei taikyti sąlygas. Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012; kt.). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pagal DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, todėl, sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. jo požiūrį į darbą.

30Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.).

31Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo pagrįstumo, vadovavosi aukščiau nurodyta teismų praktika, patikrino visų ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų pagrindus ir įvertino jų teisėtumą, pateikdamas išsamius motyvus, kodėl ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, buvo pripažintos įrodytomis, o atsakovo įrodinėjamos aplinkybės – ne. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės pakartojo aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, atsikirsdamas į ieškinį ir dėl kurių vertinimo pasisakė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodydamas jokių konkrečių argumentų, kuo pasireiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumas.

32Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus paaiškinimus bei įrodymus ir iš jų viseto pagrįstai sprendė apie tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius realius darbo santykius, t. y. kad ji pagal nusistovėjusią ilgalaikę praktiką, suderinus darbo laiką su darbdaviu, UAB „Apicus LT“ antraeilėse pareigose dirbo tik 4 valandas per dieną ir kad faktiškai 2013-10-01 jos darbo laikas baigėsi 11.30 val. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-02 įsakymu Nr. 10/007 D. D. paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išdėstė antrosios drausminės nuobaudos, paskirtos UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/008, panaikinimo motyvus, nurodydamas, kad atsakovo įmonėje nebuvo patvirtintos vidaus darbo tvarkos taisyklės ir nebuvo nustatytos ieškovės pareiginės instrukcijos, kurios tiksliai būtų apibrėžusios ieškovės darbo funkcijas ir pareigas. Todėl teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė, 2013-04-18 suteikdama pacientei N. R. paslaugas, pažeidė kokias nors jos darbą reglamentuojančias taisykles ir kad dėl to yra jos kaltė. Apelianto skunde pateiktos nuorodos į Odontologų profesinės etikos kodeksą, Lietuvos medicinos normas MN42:2011 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, nesudaro pagrindo priešingam sprendimui, nes apeliantas nenurodė ir neįrodė, kokią konkrečią pareigą, įtvirtintą nurodytuose teisės aktuose, pažeidė ieškovė ir kad tai sudarė pagrindą jai skirti drausminę nuobaudą. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovas neįrodė, jog apie galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą darbdavys sužinojo ne 2013-04-18, kuomet pacientė N. R. buvo priimta, o tik 2013-09-30, todėl padarė pagrįstą išvadą apie DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Apelianto skunde išdėstyti motyvai nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl trečiosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, grubiai pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles. Apelianto teiginys, kad tai yra tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas – nepagrįstas, o nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-1298/2002 ir 3K-3-590/2004 yra netinkama, nes nagrinėjamosios bylos ir nurodytų bylų ratio decidendi nesutampa. Dėl ieškovei iš atsakovo priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio ir pagrįstumo apeliantas jokių esminių nesutikimo motyvų nenurodė, išskyrus tai, kad nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas neįrodė, jog 2014-02-07 jis pervedė ieškovei į banko sąskaitą 2325,50 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo motyvus vertina nepagrįstais, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik nurodytos pinigų sumos pervedimą į banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtina, kad ši sąskaita priklauso ieškovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ginčijo 2325,50 Lt darbo užmokesčio sumos pervedimo faktą, teigdama, kad ji tokios sąskaitos banke neturi ir jokios darbo užmokesčio dalies iš atsakovo nėra gavusi. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pateikė paaiškinimą, kad ji jau po bylos nagrinėjimo gavo įrodymus, jog nurodyta banko sąskaita jai tikrai nepriklauso, ir juos pateikė teismui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas šių įrodymų nevertino, esant pakankamam pagrindui išvadai apie 2325,50 Lt darbo užmokesčio sumos pervedimo fakto nepagrįstumo, t. y. kad atsakovas tokių aplinkybių neįrodė pagal byloje esančių įrodymų visetą. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokį nors procesinį pažeidimą ar buvo šališkas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė.

33Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

34Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

35Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nustatyta, kad viso buvo priteista 6050 Lt bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad jas sudaro: 4840 Lt atlygis advokatui už suteiktą teisinę pagalbą byloje (3025 Lt ieškinio parengimas, 484 Lt už įrodymų rinkimą, 726 Lt papildomi rašytiniai paaiškinimai, 605 Lt atstovavimas teisme) ir 1210 Lt už audito išvadą (darbo užmokesčio paskaičiavimą), sumokėta UAB „Grant Thorton Rimess“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, o išlaidos UAB „Grant Thorton Rimess“ už vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą yra susijusios su byla ir buvo būtinos, nes atsakovas tokių paskaičiavimų nepateikė.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Apelianto UAB „Apicus LT“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. D. prašė teismo pakeisti 2012-04-03 darbo sutarties Nr. 16,... 5. Atsakovas UAB „Apicus LT“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-27 sprendimu ieškovės ieškinį... 8. Panaikinti UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-02 įsakymu Nr. 10/007 D. D.... 9. Panaikinti UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/008 D. D.... 10. Panaikinti UAB „Apicus LT“ direktorės 2013-10-03 įsakymą Nr. 10/009,... 11. Pripažinti, kad 2012-04-03 darbo sutartis Nr. 16 sudaryta tarp ieškovės D.... 12. Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 2928,09 Lt... 13. Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 3091,98 Lt darbo... 14. Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 1006,20 Lt... 15. Kitų ieškovės reikalavimų netenkinti.... 16. Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovo UAB „Apicus LT“ 6050 Lt... 17. Teismas nustatė, kad darbuotojai D. D. 2013 m. spalio 3 d. buvo paskirtos dvi... 18. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2013-10-03 įsakymu Nr. 10/008 D. D.... 19. Teismas vertino, kad darbdavys neįrodė, kad buvo drausminės atsakomybės... 20. Teismas pripažino, kad ir 2013-10-03 įsakymu ieškovei paskirta nuobauda yra... 21. Darbdaviui nepateikus įrodymų apie tai, kad jis ieškovei išmokėjo darbo... 22. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti dviejų mėnesių... 23. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 24. Apeliantas (atsakovas) UAB „Apicus LT“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 25. Ieškovė D. D. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į jį nurodė,... 26. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo... 28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo motyvai, kad pirmosios... 30. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio... 31. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 32. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir... 33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 34. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 35. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. Apelianto UAB „Apicus LT“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto...