Byla 1A-91-581/2017
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteista:

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nukentėjusiesiems K. J., D. J., A. L., R. B., A. N., nukentėjusiųjų K. J., D. J. atstovui advokatui Kaziui Pėdnyčiai, nuteistajai G. M., gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko bei nuteistosios G. M. gynėjo advokato K. R. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteista:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (didėlės vertės turtinės teisės į A. L. turtą įgijimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

4- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turtinės teisės į K. J., D. J. turtą įgijimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

5- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didėlės vertės turtinės teisės į A. N. turtą įgijimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

6- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL dydžio (564,9 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką nurodyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9Tuo pačiu nuosprendžiu G. M. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo nukentėjusiųjų K. J., D. J. atžvilgiu), BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo nukentėjusysiojo A. N. atžvilgiu), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

111. G. M. nuteista už tai, kad ji

121.1. 2012-11-01 paskolinusi A. L. vienerių metų laikotarpiui 20 000 Lt su palūkanomis, nurodė A. L. surašyti parastąjį neprotestuotiną vekselį, jame nurodant skolą su metams į priekį priskaičiuotomis palūkanomis bendrai 8500 Eur (kas atitinka 29 348,80 Lt), šiai surašius vekselį, tačiau laiku nurodytos visos sumos negrąžinus (nors dalis, t. y. 15 000 Lt jau buvo grąžinta), G. M. nurodymu šiai veikiant apgaule ir piktnaudžiaujant nukentėjusios pasitikėjimu, esą susikaupusios skolos ir palūkanų pagrindu, 2013-11-19 savo bute, esančiame ( - ), G. M. A. L. grąžino 2012-11-01 paprasto neprotestuotino vekselio originalą ir A. L. vienu egzemplioriumi surašė naują paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10 790 Eur (kas atitinka 37255,71 Lt), kuriame vekselio davėju nurodė save, o vekselio gavėju - G. M., bei šį surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10 790 Eur (kas atitinka 37255,71 Lt) tą pačią dieną A. L. perdavė G. M., po ko, 2014 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną bei valandą, ( - ) kieme stovėjusiame G. M. automobilyje „BMW X6“, valst. Nr. ( - ) G. M. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nurodžius A. L. perrašyti jos 2013-11-19 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10 790 Eur (kas atitinka 37255,71 Lt), teigiant, kad 2013-11-19 surašytame vekselyje neteisingai nurodyta vekselio data bei jos (G. M.) asmens kodas, taip pat patikindama A. L., kad surašius naują vekselį, ji jai grąžins 2013-11-19 surašyto vekselio originalą, apgaulės įtakoje, pasitikint G. M., A. L. perrašė 2013-11-19 vekselį, naujai surašytame vekselyje ji vekselio išrašymo datą įrašė 2013-11-01, vekselio sumą G. M. nurodymu suapvalinti, įrašė 10800 Eur (kas atitinka 37290,24 Lt), šį surašytą vekselį perdavė G. M., o G. M., melagingai nurodydama, kad perduoda A. L. 2013-11-19 vekselio originalą, jį perdavė, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad tai yra kopija, faktiškai 2013-11-19 vekselio originalą G. M. pasiliko sau ir tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-25 kreipėsi į Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarę D. P. su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2013-11-01 ir 2013-11-19 paprastiems neprotestuotiniems vekseliams, gavusi vykdomuosius dokumentus Nr. ( - ), juos vykdymui pateikė antstoliui S. O. G., siekdama iš A. L. neteisėtai išieškoti 10 790 Eur (kas atitinka 37 255,71 Lt) ir 10 800 Eur (kas atitinka 37 290,24 Lt), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę;

131.2. 1999 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam laikotarpiui K. J. paskolino 2000 JAV dolerių už 2 procentų metines palūkanas. K. J. laikotarpiu nuo 2000 iki 2013 metų sumokėjus G. M. ne mažiau 100 000 Lt, kaip skolos bei palūkanų grąžinimą, 2013 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, G. M. pareiškė, kad jis su ja pilnai nėra atsiskaitęs ir apgaulės būdu, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, 2013-12-02 savo bute, esančiame ( - ), liepė K. J. surašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 117 800 Eur sumai (kas atitinka 406 739,84 Lt) žinodama, kad šios pinigų sumos K. J. ir jo sutuoktinei D. J. neskolino, K. J. apgaules įtakoje, pasitikėdamas G. M., 2013-12-02 surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 117 800 Eur sumai (kas atitinka 406 739,84 Lt), kuriame vekselio davėju nurodytas K. J., o vekselio gavėjas nurodyta G. M., taip pat kaip laiduotoja G. M. nurodymu šiame vekselyje pasirašė K. J. sutuoktinė D. J., po ko G. M., žinodama, kad pinigų K. J. ir D. J. pagal 2013-12-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį neskolino, 2014-06-25 kreipėsi į Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarę D. P. su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2013-12-02 paprastam neprotestuotinam vekseliui, tą pačią dieną gavusi notarės D. P. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ), ji vykdymui pateikė antstoliui L. J., siekdama iš K. J. ir D. J. neteisėtai išieškoti 117 800 Eur sumą (kas atitinka 406739,84 Lt), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę.

141.3. 2010 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam laikotarpiui R. B. per du kartus paskolino 6000 Lt (kas atitinka 1738 Eur) už 5 procentų metines palūkanas, D. B. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 metų liepos mėn. sumokėjus G. M. ne mažiau 3600 Lt (kas atitinka 1042 Eur), laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnensio iki 2014 metų sumokėjus G. M. ne mažiau 3100 Lt (kas atitinka 898 Eur), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio sumokėjus G. M. ne mažiau 4800 Lt (kas atitinka 1390 Eur), kaip skolos bei palūkanų grąžinimą iš viso sumokėjus ne mažiau nei 13 000 Lt (kas atitinka 3765 Eur), G. M. apgaules būdu, piktnaudžiaudama pasitikėjimu 2013-07-18 savo bute, esančiame ( - ), R. B. nurodė, kad ji su ja pilnai nėra atsiskaičiusi ir liepė surašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4150 Eur sumai, nors faktiškai pinigų iš G. M. negavo. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, G. M. 2014-07-13 atvyko prie R. B. darbovietės - ( - ), ir savo automobilyje „BMW X6“, valst. Nr. ( - ) apgaulės būdu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nurodė R. B. perrašyti jos 2013-07-13 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įrašant vekselyje 2014-08-25 datą, sakydama, kad tai tik formalumas, nes baigėsi ankstesnio vekselio galiojimo data, R. B. apgaulės įtakoje surašė 2014-08-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį G. M. nurodytai 5350 Eur sumai, nors faktiškai pinigų iš G. M. negavo. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-12-08 apie 16.30 val., G. M., žinodama, kad R. B. slaugo savo sunkiai sergančią mamą J. B., kuri buvo gydoma ( - ), atvyko prie ligoninės, R. B. pasisiūlė parvežti į namus ir pareiškusi užuojautą dėl sunkiai sergančios mamos, žinodama, kad šios pinigų sumos R. B. neskolina, melagingai nurodė, kad reikalinga perrašyti ankstesnį vekselį, nes jį reikia pateikti 2014-12-10 vyksiančiame ( - ), nurodant jame 2014-11-27 datą, tokiu būdu apgaulės įtakoje 2014-12-08 apie 17 val. ( - ), G. M. automobilyje „BMW X6“, valst. Nr. ( - ) apgaulės įtakoje R. B. surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4000 Eur sumai, G. M. nurodymu įrašydama 2014-11-27 datą, o G. M., žinodama, kad šios pinigų sumos R. B. neskolino, 2015-01-09 kreipėsi į Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarę D. P. su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2014-11-27 paprastam neprotestuotinam vekseliui, tą pačią dieną gavusi notarės D. P. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ), jį vykdymui pateikė antstoliui L. J., siekdama iš R. B. neteisėtai išieškoti 4000 Eur sumą (kas atitinka 1158 Lt), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę.

151.4. 2009 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam laikotarpiui A. N. per du kartus paskolino 34 196 Lt už nuo 2 procentų iki 3,5 procentų G. M. nustatytas kintamas metines palūkanas, A. N. laikotarpiu nuo 2009 iki 2014-07-24 grąžinant skolą ir mokant palūkanas, sumokėjus G. M. grynus pinigus - 9344 Eur (kas atitinka 32264 Lt) bei perdavus šešis lengvuosius automobilius: FORD GALAXY, 2001 m. 1,9 TDI, kaina 2900 Eur, VOLKSWAGEN SARAN, 1999 m. 1,9 TDI, kaina 1900 Eur, AUDI A4, 1997 m. 1,9 TDI, kaina 1300 Eur, VW PASSAT 1998 m., 1,8 benzinas, sedanas, kaina 1500 Eur, AUDI A6, 2001 m., 2,5 TDI sedanas, kaina 2000 Eur, VW PASSAT 1998 m., 1,9 TDI, 1800 Eur, už bendrą 11400 Eur sumą, tokiu būdu sumokėjus G. M. ne mažiau 20 744 Eur (kas atitinka 71625 Lt), kaip skolos bei palūkanų grąžinimą, G. M. apgaulės būdu, piktnaudžiaudama pasitikėjimu savo bute, esančiame ( - ), laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-07-21 A. N. nurodydama, kad šis su ja pilnai nėra atsiskaitęs, liepė surašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2011-09-01 17 700 Eur sumai, 2012-01-17 28 900 Eur sumai, 2012-02-01 21 023 Eur sumai, 2012-07-01 35 530 Eur sumai, 2013-05-20 44 850 Eur sumai, 2014-05-10 60 312 Eur sumai, 2014-05-30 50 860 Eur sumai, 2014-07-21 9013 Eur sumai, apgaulės įtakoje A. N. surašė išvardintus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, nors faktiškai šių vekseliuose nurodytų pinigų iš G. M. negavo. Tęsdama nusikalstamą veiką, G. M. žinodama, kad pinigų – 50 860 Eur A. N. pagal 2014-05-30 paprastąjį neprotestuotiną vekselį neskolino, 2015-05-11 kreipėsi į Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarę D. P. su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2014-05-30 paprastam neprotestuotinam vekseliui, tą pačią dieną gavusi notarės D. P. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ), ji vykdymui pateikė antstoliui L. J., siekdama iš A. N. neteisėtai išieškoti 50 860 Eur sumą (kas atitinka 175 609 Lt), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę.

162. G. M. išteisinta iš kaltinimų, kad ji:

172.1. laikotarpiu nuo 1998-06-01 iki 2014-12-31, savo namuose ( - ), pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 7 punktą: ,,Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;“ 14 punktą: „Pajamos - pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (ar) kita nauda pinigais ir (arba) natūra“, 35 straipsnį, kad: ,,Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymą Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, numatančią, kad „fiziniai asmenys, kurie pradeda vykdyti individualią veiklą arba kai jiems atsiranda prievolė mokėti ir/ar išskaičiuoti mokestį jį reglamentuojančio įstatymo pagrindu, yra registruojami į Registrą“, bei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 2002 m. rugsėjo 10 d. įstatymo Nr. IX-10683 3 str. 1 d., 2 d., numatančias, kad skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų ir kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1253 22 str. 1 d., numatančią kad „Teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai Tarnyba įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys“, siekdama ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu vykdė individualią daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą, t. y. paskolų gavėjams G. M. nurodymu surašant ne mažiau nei 78 paskolų dokumentus (paprastuosius neprotestuotinus vekselius, laisvos formos paskolų raštus): D. F. 2012-08-27 vekselį 905 Eur sumai, 2013-09-26 vekselį 4850 Eur sumai, 2013-11-02 vekselį 9200 Eur sumai, E. B. 2013-12-17 vekselį 18 900 Eur sumai, Z. A. 2008 m. spalio mėn. vekselį 5000 Lt (1448 Eur) sumai, 2012-10-25 vekselį 2590 Eur sumai, 2014-04-25 vekselį 3540 Eur sumai, K. R. 2012-09-04 vekselį 3750 Eur sumai, 2013-09-05 vekselį 3 750 Eur sumai, V. S. 2013-11-19 vekselį 15 130 Eur sumai, A. M. 2013-06-22 vekselį 12800 Eur sumai, 2013-11-12 vekselį 12 500 Eur sumai, 2014-08-01 vekselį 18 600 Eur sumai, R. P. 2014-09-30 vekselį 3000 Eur sumai, R. P. 2013-11-30 vekselį 2300 Eur sumai, 2014-07-29 vekselį 1280 Eur sumai, K. Č. 2014-04-14 - 3550 Eur sumai, R. J. 2010 m. paskolos raštą 3000 Lt (869 Eur) sumai, 2011 m. paskolos raštą 2 000 Lt (579 Eur) sumai, 2012-10-05 vekselį 2090 Eur sumai, 2013-09-10 vekselį 1 200 eur sumai, A. A. 2007-05-23 susitarimą Nr. 1 40 000 Lt (11585 eur) sumai, A. Č. 2001-02-01 paskolos raštą 2400 Lt (695 Eur) sumai, S. P. 1998-06-14 skolos raštą 43412 Lt (12573 Eur) sumai, E. P. 2008-09-02 skolos raštą 10 000 Lt (2896 Eur) sumai, 2013-12-20 vekselį 2 820 Eur sumai, G. K. 2012-12-03 vekselį 23 150 Eur sumai, 2013-03-26 vekselį 24 150 Eur sumai, G. Š. 2010-03-12 vekselį 15 000 Eur sumai, D. R. 2011-02-14 23 300 Eur sumai, E. Š. 2014-04-29 vekselį 7 500 Eur sumai, 2014-07-25 vekselį 12500 Eur sumai, G. K. 2008-10-24 skolos raštą 12 800 Eur sumai, 2014-05-21 vekselį 7500 Eur sumai, A. G. 2007-10-16 skolos raštą 16 000 Lt (4634 Eur) sumai, 2009-03-25 skolos raštą 6950 Eur sumai, 2013-04-15 vekselį 3900 Eur sumai, 2014-05-30 vekselį 2150 Eur sumai, V. G. 2009-11-02 vekselį 6600 Lt (1911 Eur) sumai, 2011-08-10 vekselį 8550 Eur sumai, D. K. 2000-03-29 paskolos raštą 43 500 Lt (12 599 Eur) sumai, 2001-02-11 paskolos raštą 48 000 Lt (13902 Eur) sumai, 2009-02-06 paskolos raštą 3850 Eur sumai, 2009-06-11 vekselį 15 000 Lt (4344 Eur) sumai, N. P. 2002-01-04 skolos raštą 42000 Lt (12164 Eur) sumai, 2004-01-11 skolos raštą 35300 Lt (10224 Eur) sumai, 2007-05-08 skolos raštą 20000 Eur sumai, 2008-11-12 skolos raštą 26300 Eur sumai, 2009-07-11 vekselį 31000 Eur sumai, 2009-12-19 vekselį 32900 Eur sumai, 2011-02-26 vekselį 18000 Eur sumai, F. M. 2003 m. paskolos raštą 8000 Lt (2317 Eur) sumai, A. P. 2009 m. vekselį 2160 Lt (626 Eur) sumai, 2011 m. vekselį 21 849 Lt (6328 Eur) sumai, R. B. 2011 m. vekselį 2400 Eur sumai, J. V. V. 1996 m. paskolos sutartį 2500 Lt (724 Eur) sumai, V. G. 2009-01-18 skolos raštą 1604 Eur sumai, 2014-05-11 vekselį 1460 Eur sumai, K. Š. 2014-03-03 vekselį 4350 Eur sumai, E. P. 2009 m. 10 000 Lt (2896 Eur) sumai, K. J. 1999 m. paskolos raštą 8 000 Lt (2317 Eur) sumai, 2008 m. vekselį 70 000 Lt (20273 Eur) sumai, 2009 m. vekselį 100 000 Lt (28962 Eur) sumai, 2013-12-02 vekselį 117 800 Eur sumai, R. B. 2010 m. liepos mėn., vekselį 3500 Eur sumai, 2013-07-18 vekselį 4150 Eur sumai, 2014-08-25 vekselį 5350 Eur sumai, 2014-11-27 vekselį 4 000 Eur sumai, A. N. 2009-09-02 vekselį 34 196 Lt (9904 Eur) sumai, 2011-09-01 vekselį 17 700 Eur sumai, 2012-01-07 vekselį 28 900 Eur sumai, 2012-02-01 vekselį 21 023 Eur sumai, 2012-07-01 vekselį 35 530 Eur sumai, 2013-05-20 vekselį 44 850 Eur sumai, 2014-05-10 vekselį 60 312 Eur sumai, 2014-05-30 vekselį 50 860 Eur sumai, 2014-07-24 vekselį 9013 Eur sumai, A. L. 2012-11-01 vekselį 8500 Eur sumai, 2013-11-01 vekselį 10 800 Eur sumai, 2013-11-19 vekselį 10 790 Eur sumai, ir suteikė paskolas ne mažiau nei 32 fiziniams asmenims bei suteikė jiems ne mažiau nei 61 paskolą už 1 589 950 Lt (460481 Eur) bendrą sumą, iš to skaičiaus 1996-12-31 - 2500 Lt (724 Eur) paskolą V. J. V., 1998-06-14 - 43412 Lt (12573 Eur) paskolą S. P., 1999 m. 8000 Lt (2317 Eur) paskolą K. J., 2000-03-29 – 43 500 Eur (145 Eur) paskolą D. K., 2001-02-01 - 2400 Lt (695 Eur) paskolą A. Č., 2001-02-11 – 48 000 Lt (13902 Eur) paskolą D. K., 2002-01-04 – 42 000 Lt (12 164 Eur) paskolą N. P., 2003-12-31 - 8000 Lt (2317 Eur) paskolą F. M., 2004-01-11 - 35 300 Lt (10 224 Eur) paskolą N. P., 2007-05-08 - 69 056 Lt (20 000 Eur) paskolą N. P., 2007-05-23 - 40000 Lt (11 585 Eur) paskolą A. A., 2007-10-16 - 16 000 Lt (4634 Eur) paskolą A. G., 2008-09-02 - 10000 Lt (2896 Eur) paskolą E. P., 2008-10-15 - 5000 Lt (1448 Eur) paskolą Z. A., 2008-10-24 - 44 195,84 Lt (12 800 Eur) paskolą G. K., 2008-11-12 – 90 808,64 Lt (26 300 Eur) paskolą N. P., 2009-01-18 - 5538 Lt (1604 Eur) paskolą V. G., 2009-02-06 -13 293,28 Lt (3850 Eur) paskolą D. K., 2009-03-25 - 23 997 Lt (6950 Eur) paskolą A. G., 2009-06-11 - 15 000 Lt (4344 Eur) paskolą D. K., 2009-07-11 – 107 036,80 Lt (31000 Eur) paskolą N. P., 2009-09-02 – 34 196 Lt (9904 Eur) paskolą A. N., 2009-11-02 - 6600 Lt (1911 Eur) paskolą V. G., 2009 m. 2160 Lt (626 Eur) paskolą A. P., 2009 m. 10 000 Lt (2896 Eur) paskolą E. P., 2010-03-12 - 51792 Lt (15000 Eur) paskolą G. Š., 2010 m. 6 000 Lt (1738 Eur) paskolą R. B., 2010 m. 3000 Lt (869 Eur) paskolą R. J., 2011 m. 2000 Lt (579 Eur) paskolą R. J., 2011-02-14 – 80 450,24 Lt (23 300 Eur) paskolą D. R., 2011-08-10 - 8550 Lt (2476 Eur) paskolą V. G., 2011 m. 21 849 Lt (6328 Eur) paskolą A. P., 2011 m. 8287 Lt (2400 Eur) paskolą R. B., 2012-08-27 - 3125 Lt (Eur) paskolą D. F., 2012-09-04 – 13 000 Lt (3750 Eur) paskolą K. R., 2012-10-05 - 7200 Lt (2090 Eur) paskolą R. J., 2012-10-25 - 4000 Lt (2 590 Eur) paskolą Z. A., 2012-11-01 – 20 000 Lt (8500 Eur) paskolą A. L., 2012-12-03 – 79 932,32 Lt (23150 Eur) paskolą G. K., 2013-03-26 83 385,12 Lt (24150 Eur) paskolą G. K., 2013-06-22 44195,84 Lt (12800 Eur) paskolą A. M., 2013-09-05 – 13 000 Lt (3750 Eur) paskolą K. R., 2013-09-10 - 4143,36 Lt (1200 Eur) paskolą R. J., 2013-09-26 - 16746 Lt (4850 Eur) paskolą D. F., 2013-11-02 - 15 020 Lt (9200 Eur) paskolą D. F., 2013-11-12 – 43 160 Lt (12 500 Eur) paskolą A. M., 2013-11-19 – 50 000 Lt (15 130 Eur) paskolą V. S., 2013-11-30 - 2300 Lt (666 Eur) paskolą R. P., 2013-12-17 - 65 000 Lt (18 900 Eur) paskolą E. B., 2013-12-20 - 9736,90 Lt (2820 Eur) E. P., 2014-03-03 – 15 019,68 Lt (4350 Eur) paskolą K. Š., 2014-04-14 - 12430,08 Lt (3550 Eur) paskolą K. Č., 2014-04-25 - 2000 Lt (579 Eur) paskolą Z. A., 2014-04-29 - 25896 Lt (7500 Eur) paskolą E. Š., 2014-05-11 - 5041,09 Lt (1460 Eur) paskolą V. G., 2014-05-21 - 25896 Lt (7500 Eur) paskolą G. K., 2014-07-25 - 43160 Lt (12500 Eur) paskolą E. Š., 2014-07-29 - 4419,58 Lt (1280 Eur) paskolą R. P., 2014-08-01 - 64222,08 Lt (18600 Eur) paskolą A. M., 2014-09-30 – 10 000 Lt (3000 Eur) paskolą R. P., tokiu būdu tyčia sistemingai stambiu mastu, versliškai vertėsi neteisėta draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla, gavo iš šios veiklos pastovias pajamas - ne mažiau kaip 242 508 Lt (70235 Eur) bei tokiu būdu išvengė mokesčių - nesumokėjo valstybės biudžetui 24 684, 84 Lt (7 149,22 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 26 532,18 Lt (7 684,25 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, 8 002,87 Lt (2 317,79 Eur) privalomų sveikatos draudimo įmokų, padarydama valstybės biudžetui bendrą 59 219,89 Lt (17151,26 Eur) turtinę žalą.

182.2. Taip pat išteisinta iš kaltinimo, jog ji 1999 metais tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam laikotarpiui K. J. paskolino 2000 JAV dolerių už 2 procentų metines palūkanas, K. J. laikotarpiu nuo 2000 iki 2013 metų sumokėjus G. M. ne mažiau 100 000 Lt, kaip skolos bei palūkanų grąžinimą, G. M. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, suvokdama savo veiksmų neteisėtą pobūdį, savavališkai vykdė nukentėjusiojo K. J. ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. neturėdama teisėto pagrindo, atvirai ir užmaskuotai naudodama psichinę prievartą - teigdama, kad paims vaiką, nukentėjusįjį išveš į mišką ir fiziškai suluošins, dėl tariamos skolos kreipsis į policiją, nurodydama, kad nė vienas skolininkas nuo jos nepabėgo, sistemingai skambindama bei siųsdama žinutes K. ir D. J., bei juos pažįstamiems asmenims, skleidė žinomai neteisingą informaciją apie šios šeimos finansinę padėtį, vadino amoraliais, prasiskolinusiais, tęstiniais pasikartojančiais, tyčiniais veiksmais darydama ekonominį spaudimą ir reikalaudama sumokėti jos pačios vienašališkai skaičiuojamas palūkanas, privertė K. J. suteikti jai turtinę teisę, t. y. 2013-12-02, savo bute, esančiame ( - ), liepė K. J. surašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 117 800 Eurų sumai (kas atitinka 406 739,84 Lt) žinodama, kad šios pinigų sumos K. J. ir jo sutuoktinei D. J. neskolino, K. J. psichinės prievartos įtakoje, įtikintas jaustis skolingu, be jokio teisinio pagrindo 2013-12-02 surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 117800 Eurų sumai (kas atitinka 406739,84 Lt), kuriame vekselio davėju nurodytas K. J., o vekselio gavėjas nurodyta G. M., taip pat kaip laiduotojas G. M. prievartos įtakoje šiame vekselyje pasirašė K. J. sutuoktinė D. J., po ko G. M., žinodama, kad pinigų K. J. ir D. J. pagal 2013-12-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį neskolino, 2014-06-25 kreipėsi į Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarę D. P. su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2013-12-02 paprastam neprotestuotinam vekseliui, tą pačią dieną gavusi notarės D. P. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ), ji vykdymui pateikė antstoliui L. J., siekdama iš K. J. ir D. J. neteisėtai išieškoti 117 800 Eur sumą (kas atitinka 406 739,84 Lt), tokiu būdu nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų K. J., D. J. asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

192.3. Taip pat išteisinta iš kaltinimo, jog ji 2009 metais tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam laikotarpiui A. N. per du kartus paskolino 34196 Lt už nuo 2 procentų iki 3,5 procentų savo nustatytas kintamas metines palūkanas, A. N. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014-07-24 grąžinant skolą ir mokant palūkanas, sumokėjus G. M. perduodant grynus pinigus - 9344 Eur (kas atitinka 32 264 Lt) bei perdavus šešis lengvuosius automobilius: FORD GALAXY, 2001 m., 1,9 TDI, kaina 2900 Eur, VOLKSWAGEN SARAN 1999 m., 1,9 TDI, kaina 1900 Eur, AUDI A4 1997 m. 1,9 TDI, kaina 1300 Eur, VW PASSAT 1998 m., 1,8 benzinas, sedanas, kaina 1500 Eur, AUDI A6 2001 m., 2,5 TDI sedanas, kaina 2000 Eur, VW PASSAT 1998 m., 1,9 TDI, 1800 Eur, už bendrą 11 400 Eur sumą, tokiu būdu sumokėjus G. M. ne mažiau 20 744 Eur (kas atitinka 71625 Lt), kaip skolos bei palūkanų grąžinimą, G. M. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, suvokdama savo veiksmų neteisėtą pobūdį, savavališkai vykdė nukentėjusiojo A. N. ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. neturėdama teisėto pagrindo, atvirai ir užmaskuotai naudodama psichinę prievartą - teigdama, kad dėl tariamos skolos kreipsis į policiją, nurodydama, kad nei vienas skolininkas nuo jos nepabėgo, grasindama susidorojimu, sistemingai skambindama, bei siųsdama žinutes A. N., tęstiniais pasikartojančiais, tyčiniais veiksmais darydama ekonominį spaudimą ir reikalaudama sumokėti jos pačios vienašališkai skaičiuojamas palūkanas, privertė A. N. suteikti jai turtinę teisę - savo bute, esančiame ( - ), laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-07-21 A. N. nurodydama, kad šis su ja pilnai nėra atsiskaitęs, liepė surašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2011-09-01 – 17 700 Eur sumai, 2012-01-17 – 28 900 Eur sumai, 2012-02-01 – 21 023 Eur sumai, 2012-07-01 – 35 530 Eur sumai, 2013-05-20- 44 850 Eur sumai, 2014-05-10 – 60 312 Eur sumai, 2014-05-30 – 50 860 Eur sumai, 2014-07-21 – 9 013 Eur sumai, A. N. psichinės prievartos įtakoje, įtikintas jaustis skolingu, be jokio teisinio pagrindo surašė išvardintus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, nors nukentėjusysis faktiškai šių vekseliuose nurodytų pinigų iš G. M. negavo, o G. M., tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad pinigų – 50 860 Eur A. N. pagal 2014-05-30 paprastąjį neprotestuotiną vekselį neskolino, 2015-05-11 kreipėsi į Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarę D. P. su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2014-05-30 paprastam neprotestuotinam vekseliui, tą pačią dieną gavusi notarės D. P. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ), ji vykdymui pateikė antstoliui L. J., siekdama iš A. N. neteisėtai išieškoti 50 860 Eur sumą (kas atitinka 175 609 Lt), tokiu būdu nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo A. N. asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

203. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje dėl G. M. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas nukentėjusiųjų K. J. ir D. J. atžvilgiu), BK 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu) ir pripažinti G. M. kalta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį bei BK 294 straipsnio 2 dalį (už dvi veikas).

213.1. Prokuroras kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį prašymą dėl kaltinimo keitimo, prašydamas G. M. pareikštą kaltinimą pagal BK 202 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 202 straipsnio 1 dalį ir prašo kaltinimą išdėstyti taip:

223.1.1. G. M. laikotarpiu nuo 1996-12-31 iki 2014-12-31, savo namuose ( - ), pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 7 punktą: ,,Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;“ 14 punktą: „Pajamos - pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (ar) kita nauda pinigais ir (arba) natūra“, 35 straipsnį, kad: ,,Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymą Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, numatančią, kad „fiziniai asmenys, kurie pradeda vykdyti individualią veiklą arba kai jiems atsiranda prievolė mokėti ir/ar išskaičiuoti mokestį jį reglamentuojančio įstatymo pagrindu, yra registruojami į Registrą“, bei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 2002 m. rugsėjo 10 d. įstatymo Nr. IX-10683 3 str. 1 d., 2 d., numatančias, kad skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų ir kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1253 22 str. 1 d., numatančią kad „Teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai Tarnyba įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys“, siekdama ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu kitokiu neteisėtu būdu kaip fizinis asmuo vykdė individualią daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.59 straipsnio reikalavimus - neįsteigusi juridinio asmens nustatyta tvarka, CK 2.62 straipsnio reikalavimus neįregistravusi juridinio asmens į registrą nustatyta tvarka ir CK 2.77 straipsnio reikalavimus negavusi nustatyta tvarka licenzijos finansinių paslaugų teikimui, t. y. paskolų gavėjams G. M. nurodymu surašant ne mažiau nei 78 paskolų dokumentus (paprastuosius neprotestuotinus vekselius, laisvos formos paskolų raštus): D. F. 2012-08-27 vekselį 905 Eur sumai, 2013-09-26 vekselį 4850 Eur sumai, 2013-11-02 vekselį 9200 Eur sumai, E. B. 2013-12-17 vekselį 18 900 Eur sumai, Z. A. 2008 m. spalio mėn. vekselį 5000 Lt (1448 Eur) sumai, 2012-10-25 vekselį 2590 Eur sumai, 2014-04-25 vekselį 3540 Eur sumai, K. R. 2012-09-04 vekselį 3750 Eur sumai, 2013-09-05 vekselį 3750 Eur sumai, V. S. 2013-11-19 vekselį 15 130 Eur sumai, A. M. 2013-06-22 vekselį 12 800 Eur sumai, 2013-11-12 vekselį 12 500 Eur sumai, 2014-08-01 vekselį 18 600 Eur sumai, R. P. 2014-09-30 vekselį 3000 Eur sumai, R. P. 2013-11-30 vekselį 2300 Eur sumai, 2014-07-29 vekselį 1280 Eur sumai, K. Č. 2014-04-14 - 3550 Eur sumai, R. J. 2010 m. paskolos raštą 3000 Lt (869 Eur) sumai, 2011 m. paskolos raštą 2000 Lt (579 Eur) sumai, 2012-10-05 vekselį 2090 Eur sumai, 2013-09-10 vekselį 1200 Eur sumai, A. A. 2007-05-23 susitarimą Nr. 1 40 000 Lt (11585 Eur) sumai, A. Č. 2001-02-01 paskolos raštą 2400 Lt (695 Eur) sumai, S. P. 1998-06-14 skolos raštą 43 412 Lt (12 573 Eur) sumai, E. P. 2008-09-02 skolos raštą 10 000 Lt (2896 Eur) sumai, 2013-12-20 vekselį 2820 Eur sumai, G. K. 2012-12-03 vekselį 23 150 Eur sumai, 2013-03-26 vekselį 24 150 Eur sumai, G. Š. 2010-03-12 vekselį 15 000 Eur sumai, D. R. 2011-02-14 23 300 Eur sumai, E. Š. 2014-04-29 vekselį 7500 Eur sumai, 2014-07-25 vekselį 12 500 Eur sumai, G. K. 2008-10-24 skolos raštą 12 800 Eur sumai, 2014-05-21 vekselį 7500 Eur sumai, A. G. 2007-10-16 skolos raštą 16 000 Lt (4634 Eur) sumai, 2009-03-25 skolos raštą 6950 Eur sumai, 2013-04-15 vekselį 3900 Eur sumai, 2014-05-30 vekselį 2150 Eur sumai, V. G. 2009-11-02 vekselį 6600 Lt (1911 Eur) sumai, 2011-08-10 vekselį 8550 Eur sumai, D. K. 2000-03-29 paskolos raštą 43 500 Lt (12599 Eur) sumai, 2001-02-11 paskolos raštą 48 000 Lt (13 902 Eur) sumai, 2009-02-06 paskolos raštą 3850 Eur sumai, 2009-06-11 vekselį 15 000 Lt (4344 Eur) sumai, N. P. 2002-01-04 skolos raštą 42 000 Lt (12 164 Eur) sumai, 2004-01-11 skolos raštą 35 300 Lt (10 224 Eur) sumai, 2007-05-08 skolos raštą 20 000 Eur sumai, 2008-11-12 skolos raštą 26 300 Eur sumai, 2009-07-11 vekselį 31 000 Eur sumai, 2009-12-19 vekselį 32 900 Eur sumai, 2011-02-26 vekselį 18 000 Eur sumai, F. M. 2003 m. paskolos raštą 8 000 Lt (2317 Eur) sumai, A. P. 2009 m. vekselį 2160 Lt (626 Eur) sumai, 2011 m. vekselį 21849 Lt (6328 Eur) sumai, R. B. 2011 m. vekselį 2400 Eur sumai, J. V. V. 1996 m. paskolos sutartį 2500 Lt (724 Eur) sumai, V. G. 2009-01-18 skolos raštą 1604 Eur sumai, 2014-05-11 vekselį 1460 Eur sumai, K. Š. 2014-03-03 vekselį 4350 Eur sumai, E. P. 2009 m. 10000 Lt (2896 Eur) sumai, K. J. 1999 m. paskolos raštą 8000 Lt (2317 Eur) sumai, 2008 m. vekselį 70000 Lt (20 273 Eur) sumai, 2009 m. vekselį 100000 Lt (28962 Eur) sumai, 2013-12-02 vekselį 117800 Eur sumai, R. B. 2010 m. liepos mėn., vekselį 3500 Eur sumai, 2013-07-18 vekselį 4150 Eur sumai, 2014-08-25 vekselį 5 350 Eur sumai, 2014-11-27 vekselį 4 000 Eur sumai, A. N. 2009-09-02 vekselį 34196 Lt (9904 Eur) sumai, 2011-09-01 vekselį 17700 Eur sumai, 2012-01-07 vekselį 28900 Eur sumai, 2012-02-01 vekselį 21023 Eur sumai, 2012-07-01 vekselį 35 530 Eur sumai, 2013-05-20 vekselį 44850 Eur sumai, 2014-05-10 vekselį 60312 Eur sumai, 2014-05-30 vekselį 50860 Eur sumai, 2014-07-24 vekselį 9013 Eur sumai, A. L. 2012-11-01 vekselį 8500 Eur sumai, 2013-11-01 vekselį 10800 Eur sumai, 2013-11-19 vekselį 10790 Eur sumai, ir suteikė paskolas ne mažiau nei 32 fiziniams asmenims bei suteikė jiems ne mažiau nei 61 paskolą už 1 589 950 Lt (460481 Eur) bendrą sumą, iš to skaičiaus 1996-12-31 - 2500 Lt (724 Eur) paskolą V. J. V., 1998-06-14 – 43 412 Lt (12 573 Eur) paskolą S. P., 1999 m. 8000 Lt (2317 Eur) paskolą K. J., 2000-03-29 - 43500 Lt (145 Eur) paskolą D. K., 2001-02-01 - 2400 Lt (695 Eur) paskolą A. Č., 2001-02-11 – 48 000 Lt (13902 Eur) paskolą D. K., 2002-01-04 – 42 000 Lt (12164 Eur) paskolą N. P., 2003-12-31 - 8000 Lt (2317 Eur) paskolą F. M., 2004-01-11 – 35 300 Lt (10224 Eur) paskolą N. P., 2007-05-08 – 69 056 Lt (20000 Eur) paskolą N. P., 2007-05-23 – 40 000 Lt (11585 Eur) paskolą A. A., 2007-10-16 – 16 000 Lt (4634 Eur) paskolą A. G., 2008-09-02 – 10 000 Lt (2896 Eur) paskolą E. P., 2008-10-15 - 5 000 Lt (1448 Eur) paskolą Z. A., 2008-10-24 – 44 195,84 Lt (12800 Eur) paskolą G. K., 2008-11-12 – 90 808,64 Lt (26300 Eur) paskolą N. P., 2009-01-18 – 5 538 Lt (1604 Eur) paskolą V. G., 2009-02-06 -13 293,28 Lt (3850 Eur) paskolą D. K., 2009-03-25 – 23 997 Lt (6950 Eur) paskolą A. G., 2009-06-11 – 15 000 Lt (4344 Eur) paskolą D. K., 2009-07-11 – 107 036,80 Lt (31000 Eur) paskolą N. P., 2009-09-02 – 34 196 Lt (9 904 Eur) paskolą A. N., 2009-11-02 - 6600 Lt (1911 Eur) paskolą V. G., 2009 m. 2 160 Lt (626 Eur) paskolą A. P., 2009 m. 10000 Lt (2896 Eur) paskolą E. P., 2010-03-12 – 51 792 Lt (15 000 Eur) paskolą G. Š., 2010 m. 6000 Lt (1 738 Eur) paskolą R. B., 2010 m. 3000 Lt (869 Eur) paskolą R. J., 2011 m. 2000 Lt (579 Eur) paskolą R. J., 2011-02-14 – 80 450,24 Lt (23 300 Eur) paskolą D. R., 2011-08-10 - 8550 Lt (2476 Eur) paskolą V. G., 2011 m. 21849 Lt (6328 Eur) paskolą A. P., 2011 m. 8287 Lt (2400 Eur) paskolą R. B., 2012-08-27 - 3125 Lt (905 Eur) paskolą D. F., 2012-09-04 – 13 000 Lt (3750 Eur) paskolą K. R., 2012-10-05 - 7200 Lt (2090 Eur) paskolą R. J., 2012-10-25 - 4000 Lt (2590 Eur) paskolą Z. A., 2012-11-01 – 20 000 Lt (8500 Eur) paskolą A. L., 2012-12-03 – 79 932,32 Lt (23150 Eur) paskolą G. K., 2013-03-26 83 385,12 Lt (24150 Eur) paskolą G. K., 2013-06-22 44195,84 Lt (12800 Eur) paskolą A. M., 2013-09-05 – 13 000 Lt (3750 Eur) paskolą K. R., 2013-09-10 - 4143,36 Lt (1200 Eur) paskolą R. J., 2013-09-26 – 16 746 Lt (4850 Eur) paskolą D. F., 2013-11-02 - 15020 Lt (9200 Eur) paskolą D. F., 2013-11-12 – 43 160 Lt (12500 Eur) paskolą A. M., 2013-11-19 – 50 000 Lt (15130 Eur) paskolą V. S., 2013-11-30 - 2300 Lt (666 Eur) paskolą R. P., 2013-12-17 – 65 000 Lt (18900 Eur) paskolą E. B., 2013-12-20 - 9736,90 Lt (2820 Eur) E. P., 2014-03-03 – 15 019,68 Lt (4350 Eur) paskolą K. Š., 2014-04-14 – 12 430,08 Lt (3550 Eur) paskolą K. Č., 2014-04-25 - 2000 Lt (579 Eur) paskolą Z. A., 2014-04-29 – 25 896 Lt (7500 Eur) paskolą E. Š., 2014-05-11 - 5041, 09 Lt (1460 Eur) paskolą V. G., 2014-05-21 – 25 896 Lt (7500 Eur) paskolą G. K., 2014-07-25 - 43160 Lt (12500 Eur) paskolą E. Š., 2014-07-29 - 4419,58 Lt (1280 Eur) paskolą R. P., 2014-08-01 – 64 222,08 Lt (18600 Eur) paskolą A. M., 2014-09-30 - 10000 Lt (3000 Eur) paskolą R. P., tokiu būdu tyčia sistemingai stambiu mastu, versliškai vertėsi neteisėta fiziniam asmeniui draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla, gavo iš šios veiklos pastovias pajamas - ne mažiau kaip 242 508 Lt (70235 Eur) bei tokiu būdu išvengė mokesčių - nesumokėjo valstybės biudžetui 24 684, 84 Lt (7149,22 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 26 532,18 Lt (7684,25 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, 8 002,87 Lt (2317,79 Eur) privalomų sveikatos draudimo įmokų, padarydama valstybės biudžetui bendrą 59 219,89 Lt (17151,26 Eur) turtinę žalą.

233.2. Prokuroras skunde nurodo, kad kaltinamajame akte yra nurodyti įstatymai, kuriais remiasi kaltinimas grįsdamas G. M. kaltę dėl nusikaltimo numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje – tai Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų ir kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama, taip pat Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai Tarnyba įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys. Prokuroras akcentuoja, kad įstatymai nustato sąlygas, kada galima verstis tokia veikla, o ne ją uždraudžia.

243.3. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-58/2013, 2K-174/2012, 2K -199/21011, 2K-48/2011).

253.4. Prokuroras teigia, jog nėra pagrindo teigti, jog G. M. veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 2 dalies sudėtį, tačiau tvirtina, kad G. M. veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalį, nes ji versliškai, stambiu mastu ir kitokiu neteisėtu būdu, kaip fizinis asmuo, užsiėmė finansine veikla – paskolų teikimu fiziniams asmenims, kuria gali užsiimti tik juridiniai asmenys. Nurodo, kad G. M. suteikdavo paskolas ir atskirais atvejais už tai gaudavo palūkanas ir minėta veikla užsiėmė, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.59, 2.62, 2.77 straipsnių nuostatas, taip pat labai ligą laiko tarpą (nuo 1996-12-31 iki 2014-12-31). Nurodo, jog per visą paminėtą laikotarpį pagal SODROS duomenis G. M. yra dirbusi tik nuo 1997-02-01 iki 1997-04-01, bei nuo 2003-04-01 iki 2003-06-30. Per paminėtą laikotarpį G. M. paskolas suteikė ne mažiau kaip 32 fiziniams asmenims, ne mažiau kaip 61 paskolą, surašydama ne mažiau kaip 78 paskolinius dokumentus 1 589 950 Lt (460 481 Eur) sumai ir gavo iš paskolų gavėjų 1 718 239 Lt (497 636 Eur) sumą kaip paskolų gražinimą su palūkanomis (grąžinta 242 508 Lt daugiau negu buvo suteikta paskolų). Paskolų dydis pagal paskolų dokumentus svyruoja nuo 600 JAV dolerių iki 32 900 Eur, o grąžinamos sumos su palūkanomis išauga nuo 2000 JAV dolerių iki 117 800 Eur, nes G. M. skaičiavo ne tik palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir palūkanas nuo nesumokėtų palūkanų. Pažymi, kad G. M. veikla buvo kruopščiai planuojama ir knygoje vedama buhalterinė apskaita išmokėtų paskolų, nustatytų palūkanų, nuo nesumokėtų palūkanų priskaičiuotų palūkanų.

263.5. Prokuroras teigia, kad G. M. veikla buvo pavojinga visuomenei ir atitinka ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje požymius. Versliškumo požymį, pasak prokuroro, įrodo aukščiau paminėti duomenys bei tai, kad G. M. apie paimtą ir grąžintą paskolą paskolos gavėjams neduodavo jokio tai patvirtinančio dokumento arba duodavo netikrus – atšviestus dokumentus, ką patvirtina ir specialisto išvada. Tokiais veiksmais G. M. atimdavo galimybę paskolos gavėjams apginti savo interesus teisme. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. paskolų išdavimą buvo pavertusi verslu. Liudytojai ir nukentėjusieji patvirtino, kad dauguma ( - ) gyvenančių žmonių žinojo, kad G. M. verčiasi paskolų davimu, išrašant vekselį be užstato už palūkanas. Buvo išdirbta atsiskaitymų pagal paimtas paskolas sistema, skolų išieškojimo laiku neatsiskaičius, sistema, naudojant apgaulę, bauginimus susidorojimu, poveikiu per draugus, pažįstamus, net atimant butą, o pradėjus ikiteisminį tyrimą, darant poveikį liudytojams ir nukentėjusiesiems.

273.6. Nurodo, kad G. M. veika atitinka ir kitą BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – stambų mastą. Šio požymio buvimą, pasak prokuroro, įrodo tai, kad G. M. suteiktos paskolos žymiai viršydavo 500 MGL dydžio sumą tiek dvylikos mėnesių laikotarpyje, tiek žiūrint į atskirai išduotų paskolų sumas. Nors nemaža dalis liudytojų teigė, kad paskolas ėmė be palūkanų, tačiau tokie liudytojų parodymai, pasak prokuroro, turi būti vertinami kritiškai. Teigia, kad byloje liudytojams buvo daroma įtaka, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad paskolų gavėjai paskolas gaudavo su palūkanomis. Aplinkybę, kad liudytojams buvo daroma įtaka, pasak prokuroro, patvirtina tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus duomenis apie G. M. veiką bei padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, todėl nuosprendis dėl G. M. išteisinimo dalyje dėl BK 202 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis – G. M. turi būti pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta bausmė.

283.7. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. M. išteisino iš kaltinimų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei teigia, kad G. M. veika atitinka minėtos nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymi, kad G. M. inkriminuota sukčiavimo veika neapima G. M. veiksmų – psichinio smurto vartojimo, grasinimo pavartoti fizinę jėgą, grasinimo pagrobti nukentėjusiojo vaiką. Nurodo, kad K. J., D. J. bei A. N. atsisakius mokėti pinigus, G. M., vykdydama savo tariamą teisę, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai ir užmaskuotai naudodama psichinę prievartą, grasino fizine prievarta minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu. A. N. grasino, kad dėl tariamos skolos kreipsis į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nurodydama, kad nė vienas skolininkas nuo jos nepabėgo, grasindama susidorojimu (fiziniu smurtu), sistemingai skambindama bei siųsdama žinutes A. N., tęstiniai, pasikartojančiais, tyčiniais veiksmais darydama ekonominį spaudimą padarė didelę žalą A. N. teisėms bei teisėtiems interesams. G. M. K. J., D. J. atžvilgiu grasindama, kad paims vaiką, nukentėjusįjį išveš į mišką ir fiziškai suluošins, dėl tariamos skolos kreipsis į policiją, nurodydama, kad nė vienas skolininkas nuo jos nepabėgo, sistemingai skambindama ir siųsdama SMS žinutes jiems bei juos pažįstantiems asmenims, skleidė žinomai neteisingą informaciją apie šeimos finansinę padėtį, vadino amoraliais, prasiskolinusiais, tęstiniais pasikartojančiais tyčiniais veiksmais, darydama ekonominį spaudimą ir reikalaudama sumokėti jos pačios vienašališkai skaičiuojamas palūkanas, darydama ekonominį spaudimą padarė didelę žalą K. ir D. J. teisėms ir teisėtiems interesams. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus duomenis apie G. M. veiką bei padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, todėl nuosprendis dėl G. M. išteisinimo dalyje dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dvi veikos) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

294. Nuteistosios gynėjas advokatas K. R. apeliaciniu skundu prašo G. M. išteisinti iš kaltinimų, pareikštų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos).

304.1. Nurodo, kad nukentėjusiuosius ir G. M. siejo ilgametė pažintis bei draugiški santykiai. Nė vienas nukentėjusysis grąžintų paskolų bei priskaičiuotų palūkanų apskaitos nevedė, ją vykdė tik G. M.. Nukentėjusieji teisme parodė, kad suprato, kas yra vekselis, kad patys juos išrašė ir pasirašė. Nukentėjusieji pripažino, kad baigiantis vekselio galiojimo terminui, patys išrašydavo naujus vekselius, kuriose nurodydavo vėlesnę jų apmokėjimo datą bei įsipareigodavo besąlygiškai sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kuri buvo lygi suteiktai paskolos daliai su sutartomis palūkanomis. Teigia, kad G. M. veika pasireikšdavo tik tuo, kad ji suteikdavo nukentėjusiesiems paskolas, vesdavo suteiktų ir grąžinamų sumų apskaitą, sutikdavo, kad neišgalint apmokėti vekselių, jų apmokėjimo terminas būtų nukeltas vėlesniam laikui išrašant naują vekselį. Visa tai buvo atliekama pačių nukentėjusiųjų iniciatyva, jų valia, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad G. M. apgaule įgijo nukentėjusiųjų A. L., K. J., D. J., A. N., R. B. turtines teises pagal jų pačių išrašytus paprastus neprotestuotinus vekselius yra visiškai nepagrįstos.

314.2. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčia – bei šios veikos padarymo būdas – apgaulė, kaip ir kiti nusikalstamos veikos požymiai aptarti paviršutiniškai, o išvados padarytos vien prieštaringų parodymų pagrindu.

324.3. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymų visumą, neįvertino byloje nustatytų faktų, kad be nukentėjusiųjų pinigus iš G. M. skolinosi ir daugelis kitų kaimynų bei pažįstamų, kurie apie kokius nors apgaulės veiksmus skolinant jiems pinigus nekalbėjo, o atvirkščiai - visi teigė, kad pinigai buvo skolinami sąžiningai ir be palūkanų.

334.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad G. M. apgaule savo naudai įgijo iš nukentėjusiosios A. L. didelės vertės turtinę teisę, yra nepagrįstos. Nurodo, kad nukentėjusioji A. L. teisme pripažino faktą, kad skolinosi iš G. M. 20 000 litų ir teigė, kad skolinosi už 3,5 procento mėnesinių palūkanų, arba 42 procentus metinių palūkanų. Taip pat A. L. pripažino, kad savo ranka išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o jos 2013-11-01 ir 2013-11-19 išrašyti vekseliai yra neginčyti ir nenuginčyti, t. y. galiojantys iki šios dienos. Pažymi, kad liudytojų, mačiusių ir žinančių, 2013-11-01 ir 2013-11-19 paprastųjų neprotestuotinų vekselių išrašymo aplinkybes, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2013-11-01 ir 2013-11-19 vekseliai buvo išrašyti G. M. apgaulės įtakoje, o ne pačios A. L. skolinių įsipareigojimų pripažinimui. G. M. nuosekliai teigė, kad paskolino nukentėjusiajai A. L. vekseliuose nurodytas sumas ir pripažino, kad prašant nukentėjusiajai, buvo padaryta vekselio kopija. Teigia, kad vekselio kopijos išdavimą teismas visiškai nepagrįstai įvertino kaip faktą, patvirtinantį apgaulingus veiksmus. Mano, kad nukentėjusiosios A. L. vienašališki teiginiai apie G. M. apgaulę, jos, kaip nukentėjusiosios, pasitikėjimu, jai pačiai pripažįstant negrąžinus visos skolos, nepateikiant duomenų apie tariamai sumokėtų palūkanų ir skolos likutį, pagal jos pačios valia išrašytus vienašalius sandorius vertybinius popierius - vekselius, yra nepatvirtinti byloje ištirtų įrodymų visuma. Teigia, jog teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad G. M. A. L. atžvilgiu įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. apgaule savo naudai įgijo iš A. L. didelės vertės turtinę teisę, yra nepagrįstos.

344.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl to, kad G. M. nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad nukentėjusysis K. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu pripažino faktą, kad ne kartą skolinosi pinigų iš G. M., kad skolinosi pinigų už palūkanas, bei teigė, kad savo ranka išrašė ne vieną vekselį, tuo pačiu ir 2013 m. gruodžio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 117 800 Eur sumai. Pažymi, kad nors šis vekselis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu yra panaikintas, tačiau teismo sprendimas yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Nurodo, kad vekselio kaip vienašalio sandorio sudarymo ir išrašymo faktą teisme patvirtino D. J.. D. J., kaip laiduotojos, parašas sutuoktinio K. J. išrašytame vekselyje taip pat patvirtina vekselio surašymo faktą. G. M. nurodė, kad jos bute K. J. savo ranka išrašė paprastąjį vekselį 117 800 Eur sumai, o jo sutuoktinė D. J. savo ranka padarė įrašus vekselyje kaip laiduotoja. Teigia, kad G. M. yra sąžininga paprastojo vekselio įgyjėja, nes K. J. vekselį išdavė pats, besąlygiškai įsipareigodamas pateikus vekselį sumokėti 117 800 Eur. G. M. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja E. Š., kuri nurodė, jog ji žinojo, kad K. J. prašė paskolos, paskolos davimo dieną matė K. J. ir D. J. G. M. bute, matė pinigus, surašytą ir pasirašytą vekselį. Pirmosios instancijos teismas dėl tokių E. Š. parodymų nieko nepasisakė. Teigia, kad turimą skolą G. M. pats nukentėjusysis K. J. pripažino ir jo paties pateikto 2014 m. balandžio 29 d. pokalbio garso įraše. Teigia, kad minėtas įrašas taip pat neginčijamai patvirtina ir faktą, kad iki 2014 m. balandžio 29 d. santykiai tarp G. M. ir nukentėjusiojo K. J. buvo labai draugiški, jie vienas kitu labai pasitikėjo, kas įrodo, kad jokios apgaulės K. J. išrašant 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį 117 800 EUR sumai, nebuvo. Teigia, kad K. J. teiginiai apie G. M. neteisėtus veiksmus - grasinimus, psichinę prievartą jam išrašant vertybinį popierių – vekselį, nėra įrodyti ir paneigti.

354.6. Teigia, kad kaltinimai G. M. dėl to, kad ji apgaule savo naudai įgijo iš nukentėjusiosios R. B. turtinę teisę, yra paneigti visuma byloje ištirtų įrodymų. Nurodo, kad nukentėjusioji R. B. teisme pripažino, kad visi paprasti neprotestuotini vekseliai yra išrašyti jos ranka, tuo pačiu ir 2014-11-27 paprastasis neprotestuotinas vekselis. Liudytojų, mačiusių ir žinančių šio vekselio išrašymo aplinkybes, nėra. Teigia, kad teismas, neįvardydamas motyvų padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji R. B. iš G. M. skolinosi tik 6 000 Lt (kas atitinka 1 738 eurus) už 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas nesiaiškino, iš kokių lėšų nukentėjusioji R. B. vykdė gyvenamojo namo statybas kaime, R. B. finansinių galimybių grąžinti paskolą, o besąlygiškai patikėjo R. B. jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio ji sumokėjo G. M. ne mažiau nei 13 000 Lt palūkanų, kad ji pinigų pagal 2013-07-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4 150 Eur iš G. M. negavo, kad pastarasis, 2014-08-25 perrašytas paprastas neprotestuotinas vekselis nukeliant ankstesnio vekselio apmokėjimo datą yra R. B. apgaulė, kad 4 000 Eur pagal 2014-11-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. B. iš G. M. negavo. Nurodo, kad G. M., priešingai nei nuosprendyje tvirtina teismas, telefoninio pokalbio metu niekada nekalbėjo, kad pagal 2014-11-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. B. su ja atsiskaitė ir tuo labiau rašytinio dokumento, kad R. B. pagal šį naująjį vekselį jai neskolinga, niekada nerašė. Teigia, kad nukentėjusiosios R. B. vienašališki teiginiai apie G. M. apgaulę piktnaudžiaujant jos, kaip nukentėjusios, pasitikėjimu, jai pačiai išrašant vienašalius sandorius yra nepatvirtinti bylos medžiaga. Tuo tarpu, nevienkartinis vekselių išrašymas ir G. M. raštiškas pripažinimas, kad pagal ankstesnius vekselius iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. R. B. su ja yra pilnai atsiskaičiusi, paneigia bet kokius teiginius apie jos apgaulę R. B. 2014-11-27 išrašant kitą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojant jį apmokėti dėl kitos gautos paskolos.

364.7. Nurodo, kad teismo išvados dėl to, kad G. M. nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. apgaule savo naudai įgijo iš A. N. didelės vertės turtinę teisę yra nepatvirtintos visumos byloje ištirtų įrodymų. Nurodo, kad nukentėjusysis A. N. teisme pripažino faktus, kad skolinosi pinigus iš G. M., kad savo ranka ne vieną kartą išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o vienas iš jo išrašytų 2014-05-30 paprastasis neprotestuotinas vekselis iki šios dienos yra neginčytas ir nenuginčytas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl liudytojos V. Š. parodymų, kurie, pasak apelianto, leidžia spręsti apie tai, kad G. M. 2014 m. gegužės 30 d. suteikė paskolą A. N.. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ir nepagrįstai atmetė G. M. parodymus apie nukentėjusiajam A. N. suteiktas paskolas vien dėl to, kad neįsigilino į jos parodymų turinį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. M. parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ir nepagrįstai juos atmetė. Nurodo, kad G. M. ikiteisminiame tyrime ir teisme nuosekliai aiškino, kad A. N. pinigus nuolat skolindavo savo verslui. Taip pat teismas netinkamai įvertino A. N. finansines galimybes bei be pagrindo padarė išvadą, kad surinktais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis A. N. grąžino 80 000 litų, kadangi šis faktas paneigtas duomenimis apie kalbamu laikotarpiu A. N. turėtas pajamas. Mano, kad A. N. vienašališki teiginiai apie G. M. apgaulę, apie tai, kad jis 50 860 Eur negavo, o 2014-05-30 paprastąjį neprotestuotiną vekselį tik išrašė paveiktas G. M. apgaulės, yra paneigti.

374. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios G. M. gynėjo advokato K. R. - atmetamas.

385. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

396. Nuteistosios G. M. gynėjas apeliaciniu skundu ginčija nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje (3 veikos) padarymo bei prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl jos kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, padarymo, kadangi, pasak apelianto, G. M. veiksmuose nėra sukčiavimo nusikaltimo požymio – apgaulės, nes vekseliai buvo išrašomi pačių nukentėjusiųjų iniciatyva ir jų valia, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtines teises.

407. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad G. M. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), sudėtis. Teismas sprendė, kad G. M., pasibaigus nukentėjusiųjų A. L., K. ir D. J., R. B. ir A. N. pasirašytų vekselių galiojimo terminams, juos perrašydama, tačiau realiai pinigų nukentėjusiesiems neskolindama, pasinaudodama apgaule siekė suklaidinti nukentėjusiuosius, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o panaudota apgaulė turėjo lemiamą įtaką atitinkamų pareigūnų, valstybės institucijų sprendimams pradėti nepagrįstą pinigų išieškojimo iš nukentėjusiųjų procesą, taigi buvo esminė, taip pat tokiu būdu buvo apsunkinama nukentėjusiųjų pažeistų teisių gynimo civilinėmis priemonėmis galimybė.

417.1. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad G. M. vertėsi uždrausta veikla ir todėl padarė išvadą, jog jos veika neatitinka BK 202 straipsnio 2 dalies sudėties, taip pat konstatavo, jog versliškumo ir stambaus masto požymiai G. M. veikoje nepasitvirtino, todėl nesvarstė veikos perkvalifikavimo iš BK 202 straipsnio 2 dalies į BK 202 straipsnio 1 dalį ir G. M. iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį išteisino.

427.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas G. M. išteisino iš kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad santykiai tarp jos bei nukentėjusiųjų K. ir D. J. buvo draugiški, jie po vekselio pasirašymo toliau bendravo, tarėsi dėl skolos išmokėjimo terminų, o taip pat nenustatė, kad nukentėjusiajam A. N. buvo grasinama fiziniu smurtu, todėl G. M. atliktų veiksmų su raginimais grąžinti skolą nepripažino atitinkančių BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį bei konstatavo, kad nukentėjusiesiems žala jų turtui ir teisėtiems interesams atsirado kaip G. M. padaryto sukčiavimo nusikaltimo padarinys.

438. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi įrodymų visumą bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. M. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), todėl apeliantės gynėjo skundas atmetamas. Taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. M. išteisino iš kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), todėl prokuroro skundas šioje dalyje atmetamas.

449. Be šio, apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo G. M. buvo išteisinta iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį ir G. M. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį bei paskirti jai bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro prašymo bei apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, papildomai atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi nuteistąją G. M., specialistę D. K., nukentėjusiuosius, liudytojus daro išvadą, kad G. M. veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl šioje dalyje prokuroro prašymas tenkinamas ir G. M. atžvilgiu šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

45Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje

4610. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nustatė būtinus jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje, požymius – apgaulę ir tyčią, nurodydama, kad vekseliai buvo išrašomi pačių nukentėjusiųjų iniciatyva ir valia, todėl teismas tarp jos ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius civilinius santykius nepagrįstai kriminalizavo.

4711. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

4812. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtinę teisę.

4913. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, o sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjami neteisėtai. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-133/2010, 2K-309/2013, 2K-314/2014).

5014. Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas pasitikėjimu tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku.

5115. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atsižvelgusi į byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visus būtinus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tuo pačiu ir apgaulės bei tyčios požymius, laikydamasis BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas tyrė bei analizavo tiek apeliantę teisinančius, tiek ir ją kaltinančius įrodymus, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios G. M. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) numatytas nusikalstamas veikas.

5216. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusios A. L. turtą įgijimas

5316.1. Nors nuteistosios G. M. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog G. M. 2013-11-01 ir 2013-11-19 surašė vekselius ir paskolino nukentėjusiajai A. L. juose nurodytas pinigų sumas, tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, kadangi byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios A. L. parodymais, daiktų apžiūros protokolais, Lietuvos teismo ekspertizių centro išvada Nr. ( - ), Specialisto 2015-12-22 išvada Nr. ( - ), iš dalies nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. N., R. B. parodymais, garso įrašu ir kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad G. M. 2012-11-01 A. L. vienerių metų laikotarpiui paskolino 20 000 Lt surašant paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame buvo nurodyta skola kartu su metais į priekį paskaičiuotomis palūkanomis bendrai 8500 Eur sumai. A. L. grąžinus dalį skolos, G. M. įtikino A. L. pasirašyti 2013-11-19 vekselį 10 790 Eur sumai, esą susikaupusios skolos ir palūkanų pagrindu pagal 2012-11-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nors realiai A. L. jokių pinigų iš G. M. nesiskolino, tačiau sutiko ir pasirašė 2013-11-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10 790 Eur sumai. Po to, 2014 m. balandžio mėnesį, G. M. įtikino A. L. perrašyti 2013-11-19 vekselį, teigiant, kad jame yra padarytų klaidų - neteisingai nurodytas asmens kodas, vekselio data, įtikino A. L., kad pasirašius naują vekselį, grąžins jai (A. L.) 2013-11-19 pasirašyto vekselio originalą. Nors realiai A. L. jokių pinigų iš G. M. nesiskolino, tačiau sutiko ir perrašė 2013-11-19 vekselį, jame nurodant datą – 2013-11-01. Nors G. M. teigė, kad A. L. atidavė 2013-11-19 vekselio originalą, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra kopija, o vekselio originalą G. M. pasiliko sau. Po to, 2014-06-25 G. M. kreipėsi į notarą su prašymu išduoti vykdomuosius dokumentus 2013-11-01 ir 2013-11-19 paprastiesiems neprotestuotiniems vekseliams ir juos gavusi, vykdymui pateikė antstoliui, siekdama iš A. L. neteisėtai išieškoti 10 790 Eur ir 10 800 Eur. Tokiu būdu G. M. savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę.

5416.2. G. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuo pat tyrimo pradžios nepripažino, aiškindama, kad 2012-11-01 A. L. pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino 8500 Eur. A. L. paskolintą 8500 Eur sumą grąžino po kelių dienų, nes pinigų jai nereikėjo. 2013-11-01 A. L. paprašė paskolinti jai 10 800 Eur su kuo ji (G. M.) sutiko. Tą pačią dieną A. L. savo ranka surašė vekselį ir ji (G. M.) A. L. perdavė 10 800 Eur. A. L. pasakė, kad jai yra reikalinga pasirašyto vekselio kopija, todėl po kelių dienų ją padarė ir perdavė A. L.. 2013-11-19 susitiko su A. L. ir ji paprašė paskolinti jai dar 10 800 Eur su kuo ji (G. M.) sutiko ir paskolino A. L. prašomą pinigų sumą – 10 800 Eur). Kadangi A. L. skolų pagal vekselius negrąžino, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolų iešieškojimo (t. 14, b. l. 153-154, 159, 164, 17 t., b. l. 154-155). Tačiau tokius nuteistosios parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos versiją nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jie ne tik kad nelogiški, tačiau juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios A. L. parodymai, iš dalies nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. N., R. B. parodymai, garso įrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

5516.3. Iš nuoseklių A. L. parodymų matyti, kad iš G. M. pinigus skolinosi tik vieną kartą – 2012-11-01 skolinosi 20 000 Lt, tačiau buvo pasirašytas vekselis didesnei pinigų sumai, negu buvo skolintasi – 8500 Eur, t. y. jau su į priekį paskaičiuotomis palūkanomis. Nuo vekselio pasirašymo datos (2012-11-01) reguliariai kas mėnesį mokėdavo G. M. tam tikrą skolos dalį, o G. M., pasiėmusi savo užrašų knygelę, darydavo įrašus, liudijančius apie jos pinigų grąžinimą (mokėjimą). Tačiau praėjus metams laiko ir G. M. pasiteiravus kiek pinigų dar liko negrąžinta, G. M. pasakė, kad buvo mokami tik procentai nuo paskolintos sumos, pagrindinė skola nėra grąžinta. Tuomet G. M. pasakė, jog norint, kad ji nepateiktų vekselio vykdymui, ji (A. L.) turi parašyti kitą vekselį, didesnei sumai, kurią savo iniciatyva įvardijo 10 790 Eur. Su tokiu G. M. pasiūlymu ji sutiko ir pas G. M. namuose išrašė kitą - 2013-11-19 paprastą neprotestuotiną vekselį 10790 Eur sumai, kurią sudarė negrąžintos skolos pagal 2012-11-01 vekselį dalis su paskaičiuotomis palūkanomis, tik didesnėmis, nei buvo anksčiau. 2014 m. balandžio mėnesio pradžioje G. M. jai telefonu pranešė, kad reikia perrašyti 2013-11-19 vekselį, kadangi jame netinkamai įrašyta data, taip pat padaryta klaida asmens kode. Tą pačią dieną susitiko su G. M. ir perrašė 2013-11-19 vekselį, nurodydama kitą datą – 2013-11-01 ir kitą sumą – vietoje 10790 Eur įrašė 10800 Eur. Išrašius šį vekselį, G. M. teigė, jog grąžino jai (A. L.) 2013-11-19 vekselio originalą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad buvo grąžinta kopija. Po to, G. M. pareiškė, kad mokėtų pinigus, o jeigu ne, tada grasino, kad pateiks abu (2013-11-19 iki 2013-11-01) vekselius vykdymui, pasakė, kad ji turi abiejų vekselių originalus, o jai (A. L.) atidavė 2013-11-19 kopiją. Dėl tokių G. M. veiksmų ji kreipėsi į policiją. Vėliau iš antstolio gavo raginimus susimokėti skolą pagal G. M. pateiktus 2013-11-01 ir 2013-11-19 vekselius (t. 1, b. l. 70-75, 16 t. 138-139, t. 17, b. l. 163, t. 19, b. l. 86-87). Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. L. parodymais, kadangi jie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitai bylos medžiagai. Nukentėjusiosios A. L. parodymus apie tai, kad G. M. perrašinėjo pagal pradinį vekselį paskolintą ir negrąžintą pinigų sumą su paskaičiuotomis palūkanomis nauju vekseliu, pagal kurį pinigai nebuvo skolinami, iš dalies pagrindžia ir kitų nukentėjusiųjų – K. J., D. J., A. N., R. B. parodymai, kuriuose jie nurodė apie G. M. taikytą analogišką vekselių perrašymo būdą, kuomet negrąžinta skolos dalis su paskaičiuotomis palūkanomis buvo perrašinėjama naujais vekseliais, pagal kuriuos realiai pinigai nebuvo skolinami. Nukentėjusiosios A. L. parodymus apie tai, kad 2013-11-19 vekselis buvo perrašytas ir ji realiai pinigų iš G. M. pagal šį vekselį nesiskolino patvirtina ir byloje esantis garso įrašas - atlikus jo apžiūrą nustatyta, jog pokalbio tarp A. L. ir G. M. metu, G. M. pripažįsta, jog vienas vekselis, kurį pasirašė A. L., buvo perrašytas, taip pat pripažįsta, jog vietoje perrašyto vekselio originalo A. L. yra atidavusi šio vekselio kopiją, patvirtina, jog dabar turi dviejų vekselių originalus, kaip nurodė - apsidraudimui (1 t., b. l. 82, 85-86). Be to, objektyviais bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad pas A. L. buvęs 2013-11-19 vekselis - kopija (Lietuvos teismo ekspertizių centro 2014-08-12 išvada Nr. ( - ) (1 t. b. l. 115-116). Taigi, nuteistosios keliama versija, jog 2013-11-19 vekselio kopiją ji (G. M.) padarė A. L. prašymu, praėjus kelioms dienoms po 2013-11-19 vekselio pasirašymo, prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams, todėl atmetama.

5616.4. Visi aukščiau nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad pagal 2013-11-01 ir 2013-11-19 vekselius A. L. pinigų iš G. M. nesiskolino, o nukentėjusioji A. L. nuteistosios įtikinta perrašyti 2013-11-19 vekselį dėl datoje ir asmens kode esančių klaidų bei grąžindama vekselio kopiją, buvo nuteistosios suklaidinta, o nuteistoji 2013-11-19 vekselio originalą pasilikdama sau bei vėliau abu paminėtus vekselius pateikdama vykdymui, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę. Specialisto išvadoje nurodyta ir apeliaciniam skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistoji turėjo finansines galimybes paskolinti A. L. atitinkamai 10 800 eurų ir 10 790 eurų (b. l. 23-24, 13 tomas), niekaip nepaneigia nuteistosios kaltės dėl šio kaltinimo, kadangi prieš tai paminėti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog G. M. turėdama nukentėjusios A. L. pasitikėjimą, juo pasinaudojo ir suklaidinusi nukentėjusiąją A. L. dėl savo ketinimų (tikslo), t. y. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę.

5717. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusios R. B. turtą įgijimas

5817.1. Byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios R. B. parodymais, iš dalies liudytojo E. B., nukentėjusiųjų A. L., K. J., D. J., A. N. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, rankraštinių lapelių, 2015-12-22 specialisto išvados Nr. ( - ), Utenos rajono apylinkės teismo raštu Nr. ( - ) ir kita rašytine medžiaga nustatyta, kad R. B. 2010 m. per du kartus iš G. M. pasiskolino 6000 Lt su 5 procentų dydžio palūkanomis surašant vekselį didesnei pinigų sumai, negu buvo skolintasi – 3500 Eur. R. B. skolą bei palūkanas G. M. mokėjo dalimis, įvairiomis pinigų sumomis, taip pat dalį skolos už R. B. yra grąžinęs ir jos sūnus E. B.. Vėliau G. M. nurodymu – esą susikaupusios skolos ir palūkanų pagrindu už 2010 m. paskolintas ir negrąžintas pinigų sumas su paskaičiuotomis palūkanomis, R. B. pasirašė 2013-07-18 vekselį 4150 Eur sumai, nors realiai pinigų iš G. M. negavo. Vėliau, tuo pačiu pagrindu, G. M. įtikino R. B. pasirašyti 2014-08-25 ir 2014-11-27 paprastus neprotestuotinus vekselius 5350 Eur ir 4000 Eur sumoms, nors minėtų sumų G. M. R. B. realiai neskolino, o vekseliai buvo perrašomi, pagal G. M., susikaupusios skolos ir palūkanų pagrindu už 2010 m. paskolintas ir negrąžintas pinigų sumas su paskaičiuotomis palūkanomis. Nors G. M. žinojo, kad pagal 2014-11-27 vekselį R. B. pinigų neskolino, tačiau 2015-01-09 kreipėsi į notarę su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2014-11-27 paprastam neprotestuotinam vekseliui, bei jį gavusi, vykdymui pateikė antstoliui, siekdama iš R. B. neteisėtai išieškoti 4000 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę.

5917.2. G. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nepripažino. Nurodė, kad pagal visus R. B. pasirašytus vekselius pinigus jai skolino; 2014-11-27 R. B. paprašė paskolinti 4000 Eur savo mamos gydymui ir laidotuvėms. Ji (G. M.) R. B. paskolino 4000 Eur, šiai sumai R. B. surašė vekselį. Kadangi R. B. skolos pagal 2014-11-27 vekselį negrąžino, todėl ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo (17 t., b. l. 158-163). Tačiau tokius nuteistosios parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos versiją nuo pareikšto kaltinimo, kadangi juos paneigia nukentėjusiosios R. B. parodymai, iš dalies liudytojo E. B., nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. N., A. L. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

6017.3. Iš nuoseklių nukentėjusiosios R. B. parodymų matyti, kad 2010 metais iš G. M. pasiskolino 2000 Lt, o po kelių savaičių dar 4000 Lt. Pinigus skolinosi su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. G. M. surašė vekselį didesnei pinigų sumai, negu buvo skolintasi – 3500 Eur. Iki 2011 m. G. M. mokėjo tik palūkanas, kas mėnesį po 300 Lt, skolos negrąžindavo; 2012 m. liepos mėnesį G. M. jai pasakė, kad skola padidėjo, priaugo nesumokėti procentai ir tuo metu skola buvo jau 12 000 Lt. Nuo tos datos mokėjo G. M. palūkanas po 500 Eur kas mėnesį. 2013-07-18 G. M. nurodymu ji surašė dar vieną vekselį 4150 Eur sumai, nors šių pinigų ji negavo. Nurodė, kad savo ranka G. M. prašymu surašė ir 2014-08-13 vekselį 5350 Eur sumai, tačiau realiai vekselis buvo surašytas 2014 m. liepos mėnesį, jokių pinigų iš G. M. ji negavo. Taip pat 2014-12-08 G. M. prašymu surašė vekselį 4000 Eurų sumai, jo datą nurodant 2014-11-27, tačiau pinigų pagal šį vekselį nesiskolino, o jį surašė G. M. prašymu, G. M. įtikinant, kad 2014-11-27 vekselis yra tik formalumas, jog šis vekselis jai reikalingas tik teismui pateikti. 2014-12-08 dėl savo sunkios būklės nesuprato, ką G. M. jai aiškina, nes jos (R. B.) visos mintys buvo apie motinos J. B. būklę, kuri buvo labai sunki, todėl G. M. prašymu pasirašė 2014-11-27 vekselį. Taip pat nurodė, kad motinos laidotuvėms pinigų turėjo, todėl iš G. M. skolintis 4000 Eur kaip teigė G. M., jai nereikėjo (t. 3, b. l. 30-35, 37, 54-57, 16 t., 139 b.l., 19 t., b. l. 14-15). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. B. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitai bylos medžiagai. Nukentėjusiosios R. B. parodymus iš dalies pagrindžia ir liudytojo E. B. parodymai, jog R. B. 2014-12-08 G. M. surašė naują vekselį 4000 Eur sumai, jog G. M. įtikino R. B., jog pasirašytas vekselis yra tik formalumas, kad tą pačią dieną R. B. surašė raštą, jog pagal ankstesnį vekselį R. B. G. M. neskolinga (3 t., b. l. 68-69). Kaip jau minėta aukščiau, nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. L. parodymais nustatyta, kad G. M. savo veikloje taikė vekselių perrašinėjimo būdą - t. y. pagal pradinį vekselį nesumokėtą skolos dalį su priskaičiuotomis palūkanomis perrašydavo nauju vekseliu, pagal kurį pinigai nebuvo skolinami. Tai iš esmės pagrindžia nukentėjusiosios R. B. parodymus apie tai, kad pagal aukščiau paminėtus vekselius ji realiai pinigų iš G. M. nesiskolino, o jie buvo perrašomi susidariusios skolos ir nesumokėtų palūkanų pagal 2010 metais pasiskolintas pinigų sumas pagrindu. R. B. nurodomą aplinkybę, jog G. M. perrašinėjo senus vekselius naujais vekseliais, pagal kuriuos pinigai nebuvo skolinami, taip pat tai, kad vekseliuose buvo nurodomos neteisingos vekselių pasirašymo datos, patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2014-08-12 pas G. M. namuose atliktos kratos metu buvo paimti įvairūs dokumentai. Tarp paimtų dokumentų buvo rastas paprastas neprotestuotinas vekselis 5350,00 Eur sumai, vekselio davėjas nurodyta R. B., vekselio gavėjas - G. M., vekselio pasirašymo data nurodyta 2014-08-25 (14 t., b. l. 62). Kadangi minėtas dokumentas iš G. M. paimtas 2014-08-12 kratos metu, todėl akivaizdu, kad 2014-08-25 vekselis negalėjo būti pasirašytas, o jame nurodyta neteisinga jo surašymo data ir šie įrodymai visiškai atitinka nukentėjusios R. B. parodymus, jog savo ranka G. M. prašymu surašė ir 2014-08-13 vekselį 5350 Eur sumai, tačiau realiai vekselis buvo surašytas 2014 m. liepos mėnesį, jokių pinigų iš G. M. ji negavo. Šie bylos įrodymai paneigia G. M. parodymus apie tai, kad pagal visus R. B. pasirašytus vekselius pinigus jai skolino, juolab, kad jokių paaiškinimų priežasčių, kodėl pas ją 2014-08-12 atliktos kratos metu buvo rastas R. B. surašytas 2014-08-25 vekselis, G. M. nenurodė. Tokie bylos įrodymai tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl nukentėjusios R. B. parodymų teisingumo, o būtent: jog 2014-11-27 vekselis iš tiesų buvo surašytas 2014-12-08 ir nuteistoji ją įtikino būtinumu vekselį pateikti teisme 2014-12-10. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. motina J. B. nuo 2014-12-02 buvo gydoma ( - ), ji buvo sunkios būklės, po ko 2014-12-22 mirė (3 t., b.l. 41). Tai leidžia spręsti, jog R. B. parodymai apie tai, kad 2014-11-27 vekselio pasirašymo datą – 2014-12-08, ji (R. B.) nerimavo dėl motinos sveikatos ir tai jai buvo svarbiausia, todėl nesigilino į surašomo vekselio aplinkybes ir tikėjo G. M. nurodomomis aplinkybėmis, kad 2014-11-27 vekselis yra tik formalumas, jog jis G. M. reikalingas tik ( - ) pateikti, yra pagrįsti. Nukentėjusioji R. B. nurodė, jog ji išsiaiškino, kad jokių teismo posėdžių, kuriuose turėjo dalyvauti G. M., nevyko ir tik tuomet suprato, jog G. M. ją apgavo – melagingai nurodė, jog 2014-11-27 vekselis yra tik formalumas, jog jis reikalingas tik teismui pateikti. Aplinkybę, jog G. M. 2014-12-10 nebuvo kviečiama į posėdžius vykusius ( - ), patvirtina ir Utenos rajono apylinkės teismo raštas Nr. ( - ) (b. l. 843 tomas). Nors G. M. teigė, kad pinigus R. B. iš jos skolinosi 4000 Eur motinos laidotuvėms, tačiau tokie nuteistosios teiginiai nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, juolab, kad R. B. nurodė, jog tokios pinigų sumos motinos laidotuvėms skolintis jai nereikėjo, kadangi pinigų turėjo, užteko valstybės skiriamos paramos bei gautos pensijos, o eurais ji pinigų iš G. M. apskritai nesiskolino (b. l. 87, 19 tomas). Nuteistosios G. M. parodymus dėl pinigų skolinimo R. B. motinos laidotuvėms neįtikinamais daro ir ta aplinkybė, jog R. B. motina mirė po vekselio surašymo, t .y. 2014 m. gruodžio 22 d. O ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikoje Euro įvedimo diena – 2015-01-01, taip pat leidžia tvirtinti, jog G. M. susipainiojo savo parodymuose, todėl teismas jais nesiremia, priimdamas sprendimą.

6117.4. Nuteistosios G. M. apeliacinio skundo argumentai, jog R. B. parodymus dėl 4000 Eur nesiskolinimo paneigia jos (nuteistosios) 2014-08-29 raštas, kuriame nurodyta, kad R. B. jai (nuteistajai) neskolinga, G. M. kaltės niekaip nepaneigia ir nepatvirtina aplinkybės, jog R. B. skolinosi 4000 Eur, kadangi nurodomas raštas visiškai atitinka nuoseklius R. B. parodymus, jog iki 2014-08-29 ji nuteistajai sumokėjo 15 600 Lt palūkanų ir jos abi surašė raštą, jog tokia pinigų suma yra sumokėta G. M. (b. l. 39, 3 tomas). Apeliaciniam skunde akcentuojama aplinkybė, kad 2015-12-22 specialisto išvada patvirtina nuteistosios finansines galimybes paskolinti R. B., o pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino nukentėjusios R. B. finansinių galimybių išmokėti parodymuose nurodomas sumas, nepaneigia nuteistosios kaltės dėl šio kaltinimo, kadangi prieš tai paminėti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog G. M. turėdama nukentėjusios R. B. pasitikėjimą, juo pasinaudojo ir suklaidinusi nukentėjusiąją dėl savo ketinimų (tikslo), t. y. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę. Juolab, nukentėjusioji R. B. nuosekliai tvirtino, jog jos finansinė situacija buvo sudėtinga ir nukentėjusios nuoseklius parodymus apie tai, kad nuteistajai reikalaujant mokėti palūkanas, o jai atsidūrus sudėtingoje finansinėje situacijoje, pinigus padėdavo mokėti sūnus, atitinka E. B. parodymai (b. l. 68-69, 3 tomas) bei rašytiniai dokumentai, o būtent: iš G. M. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2009-04-24 iki 2012-09-08 matyti, kad E. B. nuteistajai 2012-01-12, 2012-02-17 ir 2012-04-19 pervedė po 500 Lt (b. l. 94-96, 11 tomas).

6217.5. Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis pritariama pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog G. M. apgaulės būdu įgijo turtinę teisę išieškoti iš R. B. 4000 Eur, kurių ji R. B. nesiskolino ir nuteistosios G. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

6318. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusiojo A. N. turtą įgijimas

6418.1. Byloje esančiais įrodymais - nukentėjusiojo A. N. parodymais, iš dalies nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. L., R. B. parodymais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. N. 2009 m. per du kartus iš G. M. pasiskolino 34 196 Lt su 2 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Palūkanų norma G. M. iniciatyva kisdavo. A. N. skolą su paskaičiuotomis palūkanomis G. M. atidavinėjo dalimis grynaisiais pinigais, taip pat G. M. nuosavybėn perdavė šešis automobilius. Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-07-21 A. N. G. M. prašymu surašė šiuos paprastuosius neprotestuotinus vekselius - 2011-09-01 17 700 Eur sumai, 2012-01-17 28900 Eur sumai, 2012-02-01 21023 Eur sumai, 2012-07-01 35530 Eur sumai, 2013-05-20 44 850 Eur sumai, 2014-05-10 60 312 Eur sumai, 2014-05-30 50 860 Eur sumai, 2014-07-21 9 013 Eur sumai. Pagal minėtus vekselius A. N. iš G. M. pinigų realiai nesiskolindavo, o vekseliai buvo perrašomi 2009 m. pasiskolintos ir negrąžintos skolos su paskaičiuotomis palūkanomis pagrindu. Vėliau, G. M., žinodama, kad pinigų – 50 860 Eur A. N. pagal 2014-05-30 parastąjį neprotestuotiną vekselį neskolino, 2015-05-11 kreipėsi į notarę su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2014-05-30 paprastam neprotestuotinam vekseliui ir tą pačią dieną gavusi notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, jį vykdymui pateikė antstoliui, siekdama iš A. N. neteisėtai išieškoti 50 860 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę.

6518.2. G. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino. Nurodė, kad pagal visus paminėtus vekselius A. N. pinigus jai yra grąžinęs, tačiau nėra grąžinęs 50 860 Eur pagal 2014-05-30 vekselį. Pagal minėtą vekselį A. N. pinigus gavo, tačiau negrąžino, todėl ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, jog aplinkybę apie tai, kad 2014-05-30 pas ją (G. M.) į namus buvo atėjęs A. N. ir tą pačią dieną A. N. paskolino 50 860 Eur, pasirašė vekselį šiai sumai, patvirtina liudytojos V. Š. pardodymai, kuri buvo jos (G. M.) namuose ir matė kaip buvo perduoti pinigai A. N.. Tačiau tokius nuteistosios parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos versiją nuo pareikšto kaltinimo, kadangi juos paneigia nukentėjusiojo A. N. parodymai, iš dalies nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. N., R. B. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

6618.3. Iš A. N. parodymų matyti, kad jis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad 2009-09-02 iš G. M. pasiskolino 20 000 Lt su 2 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Praėjus keliems mėnesiams po paminėtos datos, iš G. M. pasiskolino dar 14 196 Lt su 2 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Abu kartus jis pasirašė vekselius, kuriuose buvo nurodytos pinigų sumos su iš anksto paskaičiuotomis palūkanomis metams į priekį. Skolą G. M. atidavinėjo dalimis, įvairiomis pinigų sumomis. Nurodė, jog pasirašė ir 2011-09-01, 2012-01-07, 2012-07-01, 2013-05-20, 2014-05-10, 2014-05-30, 2014-07-24 vekselius. Šiais vekseliais buvo perrašoma skolos suma, kurią jis iš G. M. pasiskolino 2009 metais, jau su paskaičiuotomis palūkanomis ir paskaičiuotomis palūkanomis už laiku nesumokėtas palūkanas. Tačiau pagal perrašytus vekselius jis pinigų negavo, nes iš G. M. skolinosi tik 2009 m., iš viso 34 196 Lt. Minėtą skolą jis G. M. grąžino pilnai. Nurodė, kad liudytojos V. Š. pas G. M. namuose nėra matęs, pirmą kartą ją pamatė teisiamojo posėdžio metu (t. 2, 136-138, 140, 142 b. l. 16 t., b. l. 139-140, t. 19, b. l. 84-85). Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. N. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitai bylos medžiagai. Kaip jau minėta aukščiau, nukentėjusiųjų K. J., D. J., R. B., A. L. parodymais nustatyta, kad G. M. savo veikloje taikė vekselių perrašinėjimo būdą - t. y. pagal pradinį vekselį nesumokėtą skolos dalį su priskaičiuotomis palūkanomis perrašydavo nauju vekseliu pagal kurį pinigai nebuvo skolinami. Tai iš esmės pagrindžia nukentėjusiojo A. N. parodymus apie tai, kad pagal aukščiau paminėtus vekselius jis realiai pinigų iš G. M. nesiskolindavo. Be to, A. N. parodymus apie tai, kad G. M. A. N. pinigus skolino tik du kartus patvirtina ir telekomunikacinių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2015-01-15 protokolas, kuriame nurodyta, kad 2014-10-09 10.08 val. kaltinamoji parašė A. N. tokio turinio SMS žinutę – „Tiek metų pažįstami, pasitikėjau, paskolinau dvi sumas, dabar kilo noras negrąžinti...>“ (t. 9, b. l. 155). Nors G. M. teigia, kad jos parodymus apie 2014-05-30 pinigų perdavimą A. N. patvirtina liudytojos V. Š. parodymai, tačiau teismas su tokiais G. M. teiginiais nesutinka, o liudytojos V. Š. parodymais nesiremia, kadangi jų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Liudytoja A. Š. parodė, kad 2014-05-30 buvo pas G. M. namuose; pas G. M. atėjo žmogus, kurio ji nepažinojo; su minėtu žmogumi G. M. nuėjo į svetainę, o ji liko virtuvėje; po kurio laiko G. M. grįžo į virtuvę ir iš sėdimo suoliuko, atkėlusi dangtį, ištraukė peršviečiamą maišelį, kuriame buvo pinigai, matėsi, kad nemaža pinigų suma ir nuėjo atgal į svetainę; vėliau G. M. juos supažindino, su minėtu asmeniu, pasakė, kad tai A. N.; pamatė, kad minėtas asmuo turi tą patį maišelį su pinigais, kurį įsidėjo į savo vyrišką rankinę; suprato, kad tai buvo tas pats maišelis, kurį paėmė G. (17 t., b. l. 42-43). Tačiau teismas, vertindamas V. Š. parodymus, atsižvelgia į tai, kad V. Š. nurodė, jog ji ir G. M. yra draugės, susitinka, bendrauja, kartu atvyko į teisiamąjį posėdį. Taip pat nurodė, kad dieną iki teisiamojo posėdžio ir jos (V. Š.) apklausos buvo susitikusi su G. M., kuri papasakojo apie susidariusią situaciją dėl A. N., G. M. paprašė jos papasakoti teismui apie tą dieną, kai pas ją buvo atvykęs A. N. (17 t., b. l. 43). Šios liudytojos V. Š. nurodytos aplinkybės apie jos ir G. M. artimus santykius, tai, jog jos ir G. M. pozicijos dėl A. N. buvo aptartos dar iki liudytojos V. Š. parodymų davimo teisiamojo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad liudytojos V. Š. parodymai yra nepatikimi. Tokia išvada daroma taip pat įvertinus dar ir tą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu G. M. tokių parodymų apie V. Š. nedavė (b. l. 114-115, 10 tomas; b. l. 19, 15 tomas), o G. M. versija apie tai, kad 2014-05-30 pinigų perdavimą A. N. matė liudytoja V. Š. atsirado tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, ši liudytoja pirmosios instancijos teisme 2016-09-30 posėdžio metu tiksliai nurodydama įvykio datą 2014-05-30, kitas aplinkybes, nenurodė teisingo nuteistosios G. M. gyvenamosios vietos adreso (b. l. 43, 17 tomas), nors yra geros draugės, susitinka ir bendrauja. Nors liudytoja V. Š. ir G. M. aiškina apie A. N. apsilankymą pas G. M. 2014-05-30, tačiau nukentėjęs viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nuo 2014 metų pas G. M. namuose nesilankydavo.

6718.4. Įvertinus aukščiau paminėtus įrodymus pritariama pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog G. M. apgaulės būdu įgijo turtinę teisę išieškoti iš A. N. 50 860 Eur, kurių ji A. N. neskolino ir nuteistosios G. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

6819. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusiųjų K. J., D. J. turtą įgijimas

6919.1. Byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiųjų K. J., D. J. parodymais, iš dalies nukentėjusiųjų A. N., R. B., A. L. parodymais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad G. M. 1999 m. paskolino K. J. 2000 JAV dolerių su 2 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. K. J. skolą su palūkanomis G. M. mokėjo dalimis, įvairiomis pinigų sumomis. Nurodė, kad G. M. reikalavimu buvo perrašinėjami vekseliai - pasibaigus išrašyto vekselio galiojimo datai, buvo surašinėjami vis nauji vekseliai, senąjį suplėšant, pagal kuriuos pinigai nebuvo skolinami. 2013-12-02 G. M. reikalavimu K. J. pasirašė vekselį 117 800 Eur sumai, nors realiai pinigų iš G. M. nesiskolino. 2013-12-02 vekseliu buvo perrašoma 1999 m. iš G. M. pasiskolinta pinigų sumą su paskaičiuotomis palūkanomis. 2013-12-02 vekselyje kaip laiduotoja pasirašė ir K. J. sutuoktinė D. J.. Po to, G. M., žinodama, kad pinigų K. J. ir D. J. pagal 2013-12-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį neskolino, 2014-06-25 kreipėsi į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą 2013-12-02 paprastam neprotestuotinam vekseliui, ir jį gavusi, tą pačią dieną vykdymui pateikė antstoliui, siekdama iš K. J. ir D. J. neteisėtai išieškoti 117 800 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę.

7019.2. G. M. savo kaltės dėl jai dėl šio kaltinimo nepripažino, teigė, kad 2013-12-02 K. J. paskolino 117 800 Eur, šiai sumai K. J. pasirašė vekselį, kaip laiduotoja vekselyje pasirašė ir D. J.. Kadangi K. J. skolos negrąžino, ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinės skolos išieškojimo; vekselio surašymo aplinkybes patvirtina liudytoja E. Š., kuri buvo jos namuose kai K. J. ir D. J. skolinosi pinigus ir pasirašė vekselį (17 t., b. l. 151-152). Tačiau tokius nuteistosios parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos versiją nuo pareikšto kaltinimo, kadangi juos paneigia nukentėjusiojo K. J. parodymai, nukentėjusiosios D. J. parodymai, iš dalies nukentėjusiųjų A. L., A. N., R. B. parodymai, liudytojų bei kita rašytinė bylos medžiaga.

7119.3. Iš nukentėjusiojo K. J. parodymų matyti, kad jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog 1999 metais iš G. M. pasiskolino 2000 JAV dolerių su 2 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Iki 2008 m. mokėjo skolą G. M. dalimis. 2008 m. G. M. palūkanų normą padidino nuo 2 procentų iki 3,5 procentų. 2008 m. su G. M. pasirašė pirmąjį vekselį, kokiai pinigų sumai, neprisimena, tačiau tikrai virš 100 000 Lt. Tais pačiais metais jis (K. J.) iš banko pasiėmė paskolą ir G. M. grąžino 50 000 Lt skolos. G. M. jokio rašto, patvirtinančio, kad pinigus ji gavo, nesurašė. G. M. kas mėnesį atidavinėjo likusią skolos dalį, o G. M. reikalavimu, pasibaigus išrašyto vekselio galiojimo datai, buvo surašinėjami vis nauji vekseliai, senąjį suplėšant. 2013-12-03 G. M. prašymu buvo surašytas vekselis 117 800 Eur sumai, kurią, kaip nurodė G. M., sudarė nesumokėta skolos dalis, 3,5 procentų dydžio palūkanos, taip pat galimos G. M. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, jeigu jis (K. J.) negrąžintų skolos. Vekselyje D. J. pasirašė kaip laiduotoja, tačiau jokių pinigų pagal minėtą vekselį jis nesiskolino. Vėliau iš banko pasiėmė 6600 Lt paskolą bei pridėjo dar savo atlyginimo dalį ir G. M. grąžino 10 000 Lt. 2014-06-17 jis kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti 117 800 Eur sumai pasirašytą vekselį negaliojančiu (1 t., b. l. 138-145, t. 16, b. l. 134-135-136, 19 t., b. l. 84,85). Nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji D. J., nurodžiusi, kad K. J. 1999 m. iš G. M. pasiskolino 2000 JAV dolerių su 2 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Šią skolą G. M. atidavinėjo dalimis. Patvirtino, kad pagal 2013-12-02 vekselį jokių pinigų negavo nei ji (D. J.), nei K. J., o vekselis buvo surašytas G. M. nurodymu dėl pinigų sumos, kurią K. J. skolinosi iš G. M. 1999 m. – 2000 JAV dolerių, su priskaičiuotomis palūkanomis (2 t., b. l. 1-4, 16 t., 136-138 b. l. 149 t., b. l. 79-81). Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. J. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitai bylos medžiagai. Taip pat nukentėjusiojo K. J. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. J. parodymai, kurie taipogi viso proceso metu buvo nuoseklūs, prieštaravimų tarp D. J. ir K. J. parodymų, nenustatyta. Kaip ir minėta aukščiau, nukentėjusiųjų R. B., A. N., A. L. parodymais nustatyta, kad G. M. savo veikloje taikė vekselių perrašinėjimo būdą - t. y. pagal pradinį vekselį nesumokėtą skolos dalį su priskaičiuotomis palūkanomis perrašydavo nauju vekseliu, pagal kurį pinigai nebuvo skolinami. Tai iš esmės pagrindžia nukentėjusiojo K. J. ir D. J. parodymus apie tai, kad G. M. perrašinėjo nuo 1999 m. pasiskolintą pinigų sumą su palūkanomis naujais vekseliais, taip pat perrašė ir 2013-12-02 vekselį. Nors G. M. pinigų perdavimą K. J. pagal 2013-12-02 vekselį įrodinėjo liudytojos E. Š. parodymais, tačiau teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta. Iš liudytojos E. Š. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2013-12-02 G. M. bute nebuvo ir nematė, kaip G. M. J. skolino pinigus ir jie surašė vekselį; kodėl G. M. nurodė, kad ji pinigus J. perdavė jos akivaizdoje, nežino, tačiau gali tvirtinti, kad taip nebuvo (t. 2, b. l. 23-24). Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-12-02 buvo G. M. bute, tačiau buvo balkone ir 2013-12-02 vekselio pasirašymo aplinkybių nežino, nieko nematė, nežino ar J. po vieną ar abu buvo; išėjusi iš balkono pamatė K. J. ir D. J. pasirašytą vekselį, buvo skolinta virš 100 000 Eur. Iš G. M. žodžių žino, kad K. J. ir D. J. minėtą dieną iš jos skolinosi pinigų (17 t., 121 b.l.). Aukščiau nurodyti liudytojos E. Š. parodymai niekaip nepaneigia nukentėjusiųjų K. ir D. J. parodymų ir nešalina G. M. kaltės. O apeliantės skundo argumentai, jog paties K. J. pateiktame 2014-04-29 garso įraše (b. l. 41-51, 1 tomas) pripažįstama skola, deramasi dėl skolos iki 50 000 eurų sumažinimo, procentų už skolą sumažinimo, nekalbama apie apgaulę išrašant 2013-12-02 vekselį, vertinami bandymu įtikinti teismą, jog vekselis 117 800 eurų sumai išrašytas be jokios apgaulės, tačiau atmetami, kadangi yra paneigti ne tik nuosekliais nukentėjusiųjų K. ir D. J. parodymais, bet ir liudytojų V. K., R. K., J. S., V. S., A. V. (b. l. 79, 19 tomas) parodymais.

7219.4. Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, pritariama pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog G. M. apgaulės būdu įgijo turtinę teisę išieškoti pagal 2013-12-02 vekselį iš K. J. ir D. J. 117 800 Eur ir nuteistosios G. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

7320. Kaip matyti, iš esmės visi nukentėjusieji vienodai parodė, kad iš G. M. skolinosi pinigus su palūkanomis, pasirašė paskolinius dokumentus – vekselius, vėliau G. M. nurodymu perrašinėjo vekselius - pradinės paskolintos ir negrąžintos skolos bei palūkanų pagrindu pasirašinėjo naujus vekselius, nors pagal naujai pasirašytus vekselius jokių pinigų realiai iš G. M. nesiskolindavo. G. M. taikytą analogišką vekselių perrašymo būdą - pradinės skolos ir susikaupusių palūkanų pagrindu išrašomų naujų vekselių, pagal kuriuos realiai pinigai nebuvo perduodami, patvirtino ir kiti liudytojai – E. P., N. P., A. G., F. M.. Nors G. M. teigė, kad pagal pirminius vekselius nukentėjusieji buvo grąžinę jai skolas bei iš jos skolindavosi vis naujas pinigų sumas, tačiau tokius G. M. parodymus paneigia aukščiau minėti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, įvertinus dar ir į tą aplinkybę, kad vekseliuose nėra jokių atžymų apie tai, kad pinigai pagal vekselius yra grąžinti, kas tokiu atveju, turėjo būti užfiksuota.

7421. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. M., skolindama pinigus nukentėjusiesiems, naudojo apgaulę ir ji buvo esminė nukentėjusiesiems pasirašant vekselius. Pažymėtina, kad suklaidinimas gali būti dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turtinės teisės perdavimu, jei tai lemia asmens apsisprendimą perleisti turtą. Nagrinėjamu atveju, apgaulė pasireiškė G. M. klaidingu aiškinimu nukentėjusiesiems, kad naujai pasirašytų vekselių, kuriuose nurodytos ženkliai didesnės sumos negu realios nukentėjusiųjų negrąžintos skolos sumos, pasirašymas reikalingas pradinės skolos grąžinimui užtikrinti, ir nuslepiant informaciją apie tokių sumų vekselių pasirašymo pasekmes. Kaip nurodė nukentėjusieji, vekselius jie perrašinėjo G. M. nurodymu ir jai teigiant, kad yra pasibaigę vekselių galiojimo terminai, tam tikrais atvejais nurodant, kad vekseliuose yra padarytos klaidos (A. L. atvejis), įtikinant, kad naujo vekselio perrašymas pirminio pasirašyto vekselio negrąžintos skolos ir palūkanų pagrindu yra tik formalumas (R. B. atvejis). Kaip matyti, G. M. prieš nukentėjusiuosius panaudojo apgaulę, kuri pasireiškė svarbios ir reikšmingos informacijos nutylėjimu, klaidingos informacijos pateikimu, ir taip suklaidino nukentėjusiuosius iš esmės dėl pinigų skolinimo ir jų grąžinimo, kas lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą pasirašyti vekselius.

7522. Pažymėtina, kad esminės aplinkybės, kurios turi reikšmę šioje byloje sprendžiant, ar nuteistosios padaryta veika laikytina sukčiavimu ar civiliniu deliktu, yra tai, ar nuteistoji G. M. turėjo tyčią suklaidinti nukentėjusiuosius, ar vekseliai, kuriuos jie pasirašė atitiko nukentėjusiųjų valią ir jie suvokė šių dokumentų ir juose padarytų įrašų esmę, taip pat ar pagal šiuos vekselius realiai jiems buvo perduotos atitinkamos pinigų sumos. Nors ir sutiktina su apeliantės skunde nurodomu teiginiu, kad nukentėjusieji vekselius pasirašė patys, tačiau įvertinus šios bylos aplinkybes, spręstina, kad tai nulėmė būtent reikšmingos informacijos nutylėjimas ir klaidingos informacijos pateikimas. Dėl šio negalima daryti išvados, kad tokie nukentėjusiųjų veiksmai (vekselių pasirašymas) atitiko jų tikrąją valią ir jie suvokė šių dokumentų ir juose padarytų įrašų esmę. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nukentėjusieji realiai pagal naujai pasirašytus vekselius pinigų nesiskolindavo, o G. M., žinodama, kad pagal perrašytus vekselius nukentėjusieji realiai iš jos pinigų nesiskolino, kreipėsi į antstolius, siekdama neteisėtai iš nukentėjusiųjų išieškoti pagal minėtus perrašytus vekselius realiai neįgytas pinigines sumas. Pažymėtina ir tai, kad skolinimo santykiuose nėra įprasta situacija, kuomet pagal pradinį vekselį nesumokėtos skolos/palūkanų pagrindu yra išrašomi vis nauji vekseliai, didesnėms sumoms, nors pagal juos realiai pinigai nėra skolinami, todėl dar ir šios aplinkybės visų kitų bylos įrodymų kontekste duoda pagrindą išvadai G. M. veiksmuose buvus apgaulės požymių. Tai, kad G. M. naudojo apgaulę patvirtina ir tai, kad paskoliniuose dokumentuose nėra nurodytas sutartų mokėtinų palūkanų dydis bei jų mokėjimo tvarka, o jos buvo skaičiuojamos vienasmeniškai G. M., taip pat buvo skaičiuojamos palūkanos nuo nesumokėtų palūkanų, dėl ko nukentėjusieji buvo klaidinami dėl likusios nesumokėtos skolos ir palūkanų dalies. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad G. M. turėdavo ir paskolų suteikimo asmeniui pirminius ir naujus perrašytus vekselius. Tokiu būdu vienkartinę paskolą gavęs asmuo surašydavo kelis naujus vekselius, o G. M., sukaupusiai surašytus vekselius, bet senų vekselių negrąžinusiai skolininkui ar nesunaikinusiai buvo sudarytos sąlygos teigti, kad asmuo jai skolingas pagal kiekvieną vekselį atskirai, ką ji ir darė. Iš liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad daugumoje atveju, skolininkams grąžinant pinigus dalimis arba iš karto, G. M. neišduodavo pinigų grąžinimą patvirtinančių dokumentų, grąžintas sumas užfiksuodavo savo užrašuose. Tyrimui nebuvo pateikti skolų grąžinimo grynais pinigais dokumentai: pakvitavimai, laisvos formos rašteliai apie skolos grąžinimą ar negrąžintą likutį, todėl tyrimo metu buvo sutrukdyta nustatyti tikslias grąžintas paskolas ir negalima iš dalies nustatyti, kokie fiziniai asmenys ir kokią pinigų sumą grąžino grynais pinigais, grąžinant pinigus į asmeninę G. M. sąskaitą, fiziniai asmenys kai kuriais atvejais nenurodė jokių rekvizitų, pagal kokį vekselį ir kokią sumą jie grąžina. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad G. M. naudojo apgaulę. Taip pat atsižvelgiant į vertybinio popieriaus - vekselio specifiką, įvertinus dar ir tai, kad paskoliniuose dokumentuose nėra nurodytas sutartų mokėtinų palūkanų dydis bei jų mokėjimo tvarka, o jos buvo skaičiuojamos vienasmeniškai G. M., taip pat buvo skaičiuojamos palūkanos nuo nesumokėtų palūkanų, dėl ko nukentėjusieji buvo klaidinami dėl likusios nesumokėtos skolos ir palūkanų dalies, todėl visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo sunkiai realizuojamas ir šiuo atveju yra baudžiamieji teisiniai santykiai.

7623. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-161/2013). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

7724. Pirmosios instancijos teismas nustatė G. M. tiesioginę tyčią, atskleidė jos turinį - tą parodo sąmoningi nuteistosios veiksmai, kuriais ji teikė klaidingą informaciją, teisingą – nutylėjo, ir tuo pasinaudojusi, įgijo turtinę teisę. Taigi, G. M. suvokė, jog sąmoningai, tyčia apgaule esmingai klaidina nukentėjusiuosius dėl vekselių pasirašymo aplinkybių ir taip neteisėtai savo naudai įgyja turtinę teisę išieškoti iš jų pinigus, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų nukentėjusieji patirs žalą, ir to norėjo bei siekė.

7825. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos instancijos teismas G. M. veikoms baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1, 2 dalis - pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikė tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės ar kurie būtų sukliudę šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė.

79Dėl nusikaltimo numatyto, BK 202 straipsnio 1 dalyje,

8026. Pirmosios instancijos teismas G. M. išteisino iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių. Prokuroras kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį prašymą dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalies keitimo bei G. M. veikos perkvalifikavimo į BK 202 straipsnio 1 dalį. G. M. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 1996-12-31 iki 2014-12-31 siekdama ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu vykdė individualią daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą, t. y. paskolų gavėjams G. M. nurodymu surašant ne mažiau nei 78 paskolų dokumentus (paprastuosius neprotestuotinus vekselius, laisvos formos paskolų raštus) ir suteikė paskolas ne mažiau nei 32 fiziniams asmenims bei suteikė jiems ne mažiau nei 61 paskolą už 1 589 950 Lt (460 481 Eur) bendrą sumą, tokiu būdu tyčia sistemingai stambiu mastu, versliškai vertėsi neteisėta draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla, gavo iš šios veiklos pastovias pajamas - ne mažiau kaip 242 508 Lt (70 235 Eur) bei išvengė mokesčių – nesumokėjo valstybės biudžetui, padarydama valstybės biudžetui bendrą 59 219,89 Lt (17 151,26 Eur) turtinę žalą.

8127. G. M. su jai pareikštu kaltinimu nesutinka. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu skolindavo pinigus fiziniams asmenims, tačiau nurodo, kad jokių pajamų už tai negaudavo, pinigus skolindavo be palūkanų, todėl mano, kad tokia jos veika neatitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių – versliškumo ar stambaus masto. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog G. M. suteikdavo paskolas ir atskirais atvejais už tai gaudavo palūkanas, tačiau įvertinęs tokios veiklos teisinį reguliavimą, konstatavo, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad G. M. vertėsi uždrausta veikla, o jos veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 2 dalies sudėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiųjų, bei liudytojų F. M. ir V. J. V. parodymus bei specialisto išvadas bei konstatavęs, jog G. M. buvo inkriminuojama vertimasis neteisėta veikla nuo 1996-12-31 iki 2014-09-30, t. y. 17 metų 9 mėn., kad paskolas gavę asmenys gautas sumas grąžindavo skirtingais laikotarpiais, kartais grąžinimas trukdavo netgi keletą metų, įvairiomis sumomis (K. J. pradėjo mokėti nuo 2000 m., A. L. - nuo 2012 m., A. N. - nuo 2012 m., R. B. - nuo 2011 m.) padarė išvadą, kad kaltinamosios G. M. veikla negali būti vertinama kaip vykdyta stambiu mastu, nes kaltinamoji iš savo veiklos gavo 242 508 Lt pajamų, kurios skaičiuojant nuo mokėjimų pradžios, t. y. 2000 m. iki 2014 m. (į apskaičiavimus neįtraukiant net 2014 metų laikotarpio) sudaro vidutiniškai per metus – 18 654,46 Lt pajamų sumą, t. y. mažesnę nei 500 MGL sumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. M. nuo 1996-12-31 iki 2014-09-30, t. y. per 17 metų 9 mėn. suteikė paskolas 32 asmenims ir tik iš penkių asmenų gavo papildomas pajamas, o kitais atvejais tik atgaudavo paskolintas lėšas, todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, tokia kaltinamosios veikla nėra tokia pavojinga, kad atitiktų BK 202 straipsnyje numatyto versliškumo požymius.

8227.1. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, negali pilnai sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegija iš dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių būvimo ir pritaria prokuroro skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad G. M. veikoje yra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

8328. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012).

8428.1. Pažymėtina, kad už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė – baudžiamoji ir administracinė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius papildomus, BK 202 straipsnyje numatytus pažymius - veiklos versliškumą arba stambų mastą. Stambaus masto sąvoka BK nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik viršijus administracinę atsakomybę numatantį veikos mastą (tiek pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso – toliau – ATPK) 173 straipsnį, tiek pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK) 127 straipsnį, t. y. kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (18 830 eurų). Tuo tarpu teismų praktikoje konstatuota, kad versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiškas administracinis teisės pažeidimas. Administracinei atsakomybei pagal kilti vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį bei kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi profesine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Pagal kasacinę praktiką versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia ir tai, kad tokia kaltininko veikla yra pagrindinis ar papildomas jo pajamų šaltinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2013).

8529. Iš G. M. pareikšto kaltinimo matyti, kad jai inkriminuojami BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas tiek stambaus masto, tiek versliškumo požymiai. Šioje byloje pagal pateiktą kaltinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, akivaizdu, jog pajamų sąvoka siejama su skirtumu tarp paskolingų ir grąžintų pinigų sumų, t. y. specialaus tyrimo metu nustatyta 242 508 Lt (70 235 Eur) suma. Kaip jau minėta, stambaus masto sąvoką įstatymų leidėjas sieja su 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos atitinkančių pajamų, t. y. 18 830 Eur, gavimu per 12 paskutiniųjų mėnesių. Tuo tarpu G. M. pareikštas kaltinimas dėl gautų pajamų (ne mažiau kaip 70 235 Eur) ne per 12 mėnesių, o per visą veiklos laikotarpį - nuo 1996-12-31 iki 2014-12-31. Kaltinimas iš esmės šioje dalyje buvo grindžiamas 2015 m. gruodžio 22 d. specialistės išvada Nr. ( - ) (b. l. 2-31, 13 tomas). Minėtoje specialisto išvadoje specialistė konstatavo (1 lentelė), jog G. M. per visą jai inkriminuotos veikos laikotarpį suteikė paskolas ne mažiau kaip 32 fiziniams asmenims, surašė ne mažiau kaip 61 paskolos dokumentą. Be to, iš rašytinės bylos medžiagos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad pasiskolinti pinigai G. M. buvo grąžinami ne retai per ilgus laikotarpius, kai kuriais atvejais kelerius metus, įvairiomis pinigų sumomis, dalimis, nereguliariai. Nustatyta, kad skolininkams grąžinant pinigus dalimis arba iš karto, G. M. neišduodavo pinigų grąžinimą patvirtinančių dokumentų – pakvitavimų, laisvos formos raštelių apie paskolos grąžinimą ar negrąžintą skolos likutį, tokių dokumentų byloje nėra. Taip pat skolininkams pinigus G. M. pervedant į asmeninę banko sąskaitą, fiziniai asmenys, kai kuriais atvejais, nenurodė konkrečių rekvizitų pagal kokį vekselį ir kokią sumą jie grąžina. Taip pat nustatyta, kad G. M. pinigus skolindavo už palūkanas, kurios buvo nustatomos G. M. iniciatyva, žodžiu, konkrečios palūkanų sumos nefiksuojant rašytiniuose dokumentuose. Taip pat ne retais atvejais pasirašytuose vekseliuose užfiksuota suma nebuvo faktiškai gauta paskola, o G. M. apskaičiuotas skolos likutis, palūkanos ar kita suma, kurią G. M. savo iniciatyva nurodydavo įrašyti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad šioje byloje nebuvo ir nebėra galimybių tiksliai nustatyti kuriuo metu ir kokias konkrečias pasiskolintas pinigų sumas, priskaičiuotas palūkanas ir taip pat nuo palūkanų priskaičiuotas palūkanas, skolininkai G. M. grąžindavo, todėl kyla ne viena pagrįsta abejonė ir esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad G. M. padaryta veika siekia tą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, stambaus masto požymio kontekste.

8630. Tačiau G. M. inkriminuotas ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis – versliškumas. Kaip nustatyta šioje byloje G. M. laikotarpiu nuo 1998-12-31 iki 2014-12-30 suteikdavo pinigines paskolas fiziniams asmenims. Paskoliniai santykiai buvo įtvirtinami surašant paprastuosius neprotestuotinus vekselius, paskolos raštelius, sutartis, susitarimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog paminėtu laikotarpiu G. M. pinigus skolino ne mažiau kaip 32 fiziniams asmenims, buvo surašytas ne mažiau kaip 61 paskolas dokumentas. Nors G. M. pripažino aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu skolino pinigus fiziniams asmenims, tačiau teigė, kad jokių pajamų iš šios veiklos negavo, pinigus skolindavo be palūkanų, skolindavo kaimynams, draugams, pažįstamiems. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius G. M. parodymus atmeta bei juos vertina kaip gynimosi poziciją nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jie yra paneigti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nors paskolų dokumentuose paprastai nebuvo nurodoma, kad G. M. fiziniams asmenims skolina pinigus už palūkanas, tačiau vien tai nepaneigia šios aplinkybės buvimo. Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad bylos įrodymais nustatyta, jog G. M. pinigus skolindavo fiziniams asmenims pasirašant iš esmės paskolinius dokumentus. Iš bylos įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, matyti, kad nagrinėjamu atveju paprastai paskoliniuose dokumentuose buvo nurodoma ne realiai fiziniams asmenims paskolinta pinigų suma, o pinigų suma vekselyje buvo nurodoma jau su iš anksto paskaičiuotomis palūkanomis ir nuo palūkanų paskaičiuotomis palūkanomis. Tai, kad G. M. pinigus fiziniams asmenims skolino už palūkanas patvirtina ir bylos medžiaga, o būtent: nukentėjusiųjų A. L., R. B., K. J., D. J., A. N. parodymai, liudytojų E. B., F. M., V. J. V., R. P., S. P., G. K., R. B., E. P. parodymai, byloje esantys rankraštiniai įrašai apie skaičiuojamas palūkanas, Utenos rajono apylinkės teismo sprendimai dėl G. M. priteistos skolos ir palūkanų (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. ( - ) (liudytojo F. M. atvejis) ir kt. Nors G. M. tvirtino, kad pinigus skolino iš geranoriškų paskatų savo geriems draugams, kaimynams, tačiau tokie G. M. parodymai vertintini kritiškai ne tik dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, tačiau, įvertintinos ir tos aplinkybės, kad dalis liudytojų apskritai nurodė, kad iki paskolos gavimo G. M. asmeniškai nepažinojo, o tik pažįstamų ar artimų žmonių girdėjo, kad G. M. skolina fiziniams asmenims pinigus už palūkanas, dėl to pas ją ir kreipėsi dėl paskolos suteikimo (liudytojai E. P., J. J. V., R. P., S. P., F. M., G. K., A. Č., A. G., V. G.). Todėl G. M. parodymai, jog ji skolindavo ne mažas pinigų sumas visiškai nepažįstamiems asmenims ir už tai negaudavo jokio atlygio, pripažįstami ne tik nelogiškais, bet ir pieštaraujančiais įrodymų visetui. Nors dalis byloje apklaustų liudytojų liudytojų, ką akcentuoja G. M. gynėjas apeliaciniame skunde, nurodė, kad pinigus iš G. M. skolinosi be palūkanų, tačiau prieš tai paminėtų nustatytų aplinkybių ir teismo vertinimo nekeičia, kadangi įrodymų visetas patvirtina, jog G. M. iš vykdomos veiklos gavo naudos.

8730.1. Aukščiau nurodyti duomenys neabejotinai leidžia spręsti tai, kad G. M., skolindama pinigus fiziniams asmenims, siekė finansinės naudos ir ją gavo. Tokia išvada daroma įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Iš nukentėjusiosios R. B. parodymų matyti, kad ji iš G. M. 2010 m. skolinosi 6 000 Lt (1 737 Eur) su 5 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Vekselį surašė didesnei sumai – 3 500 Eur. Iš 2015-12-22 specialistės išvados Nr. ( - ) matyti, kad specialistė konstatavo, jog R. B. iki 2014 m. rugsėjo mėnesio G. M. iš viso grąžino 18 100 Lt (5 242 Eur), o pasiskolino 1 737 Eur, todėl G. M. gavo 3505 Eur turtinę naudą (5242 Eur – 1737 Eur). Toje pačioje išvadoje konstatuota, jog nukentėjusysis A. N. iš G. M. 2009 m. pasiskolino 34 196 Lt (9 904 Eur), pinigus G. M. mokėjo dalimis, su 2 ir 3,5 proc. dydžio palūkanomis, dalį skolos grąžino automobiliais, viso iki 2014 m. A. N. G. M. grąžino 24 220 Eur, todėl G. M. gavo 14 316 Eur turtinę naudą (24220 Eur – 9904 Eur). Analogiškai specialisto išvadoje įvertintos ir su K. ir D. J. susijusios aplinkybės, o būtent: konstatuota, jog nukentėjusysis K. J. 1999 m. iš G. M. pasiskolino 2000 JAV dolerių (2318 Eur); pinigus G. M. mokėjo dalimis, su 2 ir 3,5 proc. dydžio palūkanomis, viso iki 2014 m. gegužės mėnesio grąžino 43 559 Eur, todėl G. M. gavo 41 241 Eur turtinę naudą (43559 Eur – 2318 Eur). Taip pat tiriant liudytojo F. M. skolinimosi aplinkybes, konstatuota, jog F. M. 2003 m. iš G. M. pasiskolino 2000 JAV dolerių (2318 Eur); pinigus G. M. mokėjo dalimis su 3,5 proc. dydžio palūkanomis, viso iki 2012 m. grąžino 21 078,64 Lt (6104 Eur), todėl G. M. gavo 3786 Eur turtinę naudą (6104 Eur – 2318 Eur). Dėl liudytojos J. J. V. konstatuota, kad 1996 ar 1997 m. iš G. M. pasiskolino 2000 ar 3000 Lt (579 Eur ar 868 Eur) iki 2001 m. liepos mėnesio grąžino 28000 Lt (8109 Eur), todėl G. M. gavo 7 530 Eur arba 7241 Eur turtinę naudą (8109 Eur – 579 Eur; 8109 Eur – 868 Eur). Nors jau buvo minėta, kad byloje tiksliai nenustatyta, kiek pajamų gavo G. M. iš visos vykdytos veiklos, tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai patvirtina, jog G. M. veikla buvo susijusi su pajamų gavimu.

8830.2. Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad G. M. vykdė paskolų teikimo fiziniams asmenims veiklą. Veiklą vykdė ilgą laiko tarpą – apie 16 metų (nuo 1998 m. iki 2014 m.), pinigus skolino pažįstamiems, taip pat ir visiškai nepažįstamiems asmenims, iš viso ne mažiau kaip 32 fiziniams asmenims. Fiziniai asmenys, pasiskolinę iš G. M. pinigus dažniausiai mokėdavo juos dalimis, nereguliariai, įvairiomis pinigų sumomis. Kaip ir minėta aukščiau, G. M. veiklą vykdė pagal taikytą pinigų skolinimo būdą - fiziniai asmenys surašydavo paskolinius dokumentus, ne retai didesnei pinigų sumai negu buvo skolinamasi iš tikrųjų (su iš anksto į priekį paskaičiuotomis palūkanomis ir (ar) nuo palūkanų paskaičiuotomis palūkanomis), palūkanų nefiksuodavo jokiose dokumentuose, jas nustatydavo žodžiu, savo iniciatyva keisdavo jų dydį, mokėjimo tvarką, taip pat taikė vekselių perrašinėjimo būdą – pagal pradinį vekselį nesumokėtą skolą, palūkanas perrašydavo nauju vekseliu, nors pagal naująjį pinigai asmenims nebuvo skolinami, taip pat išmokėtus ar perrašytus vekselius pasilikdavo pas save, jų negrąžindavo. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad per visą paminėtą laikotarpį G. M. dirbo tik nuo 2003-04-01 iki 2003-06-30, t. y. apie 3 mėnesius, jos draudžiamosios pajamos buvo 638 Lt, 8 kartus buvo registruota darbo biržoje kaip bedarbė nedarbo išmokoms gauti. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pinigų skolinimo fiziniams asmenims veikla buvo pagrindinė G. M. veikla, iš kurios ji, įvertinus nukentėjusiųjų R. B., A. N., K. J. ir D. J., A. L. parodymus, gaudavo finansinę naudą.

8931. Atsižvelgus į tai, kad versliškumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti kaip alternatyvūs požymiai, baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti bent vieną iš jų. Visos paminėtos aplinkybės, įvertinus veiksmų sistemiškumą, tai, jog tokia veikla, buvo susijusi su pajamų gavimu, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo vykdoma neturint tam leidimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu leidžia pripažinti G. M. veiksmus neteisėtu vertimusi ūkine, komercine (finansine) veikla versliškai. Esant versliškumo požymiui, pripažįstama, kad G. M. veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalį.

9032. Tiriant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje prieš nukentėjusiuosius A. L., R. B., A. N. ir K. ir D. J. aplinkybes, yra įrodyta G. M. apgaulė įgyti turtinę teisę išieškoti iš šių nukentėjusiųjų nurodytas pinigų sumas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog iš G. M. pareikšto kaltinimo dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, turi būti pašalintos aplinkybės taip, kaip suformuluota kaltinime, jog G. M. suteikė paskolas K. J. pagal 2013-12-02 vekselį 117 800 Eur sumai; R. B. pagal vekselius 2014-08-25 5 350 Eur sumai ir 2014-11-27 – 4000 Eur sumai; A. N. pagal 2014-05-30 vekselį 50 860 Eur sumai; A. L. pagal vekselius 2013-11-01 10 800 Eur sumai ir 2013-11-19 10 790 Eur sumai.

9132.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, jog G. M. laikotarpiu nuo 1996-12-31 iki 2014-12-31, savo namuose ( - ) pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 7 punktą: ,,Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;“ 14 punktą: „Pajamos - pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (ar) kita nauda pinigais ir (arba) natūra“, 35 straipsnį, kad: ,,Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymą Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, numatančią, kad „fiziniai asmenys, kurie pradeda vykdyti individualią veiklą arba kai jiems atsiranda prievolė mokėti ir/ar išskaičiuoti mokestį jį reglamentuojančio įstatymo pagrindu, yra registruojami į Registrą“, bei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 2002 m. rugsėjo 10 d. įstatymo Nr. IX-10683 3 str. 1 d., 2 d., numatančias, kad skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų ir kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1253 22 str. 1 d., numatančią kad „Teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai Tarnyba įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys“, siekdama ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu kitokiu neteisėtu būdu kaip fizinis asmuo vykdė individualią daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.59 straipsnio reikalavimus - neįsteigusi juridinio asmens nustatyta tvarka, CK 2.62 straipsnio reikalavimus neįregistravusi juridinio asmens į registrą nustatyta tvarka ir CK 2.77 straipsnio reikalavimus negavusi nustatyta tvarka licencijos finansinių paslaugų teikimui, t. y. paskolų gavėjams G. M. nurodymu surašant dokumentus (paprastuosius neprotestuotinus vekselius, laisvos formos paskolų raštus): D. F. 2012-08-27 vekselį 905 Eur sumai, 2013-09-26 vekselį 4850 Eur sumai, 2013-11-02 vekselį 9200 Eur sumai, E. B. 2013-12-17 vekselį 18 900 Eur sumai, Z. A. 2008 m. spalio mėn. vekselį 5000 Lt (1448 Eur) sumai, 2012-10-25 vekselį 2590 Eur sumai, 2014-04-25 vekselį 3540 Eur sumai, K. R. 2012-09-04 vekselį 3750 Eur sumai, 2013-09-05 vekselį 3750 Eur sumai, V. S. 2013-11-19 vekselį 15 130 Eur sumai, A. M. 2013-06-22 vekselį 12 800 Eur sumai, 2013-11-12 vekselį 12 500 Eur sumai, 2014-08-01 vekselį 18 600 Eur sumai, R. P. 2014-09-30 vekselį 3000 Eur sumai, R. P. 2013-11-30 vekselį 2300 Eur sumai, 2014-07-29 vekselį 1280 Eur sumai, K. Č. 2014-04-14 - 3550 Eur sumai, R. J. 2010 m. paskolos raštą 3000 Lt (869 Eur) sumai, 2011 m. paskolos raštą 2000 Lt (579 Eur) sumai, 2012-10-05 vekselį 2090 Eur sumai, 2013-09-10 vekselį 1200 Eur sumai, A. A. 2007-05-23 susitarimą Nr. 1 40 000 Lt (11585 Eur) sumai, A. Č. 2001-02-01 paskolos raštą 2400 Lt (695 Eur) sumai, S. P. 1998-06-14 skolos raštą 43 412 Lt (12 573 Eur) sumai, E. P. 2008-09-02 skolos raštą 10 000 Lt (2896 Eur) sumai, 2013-12-20 vekselį 2820 Eur sumai, G. K. 2012-12-03 vekselį 23 150 Eur sumai, 2013-03-26 vekselį 24 150 Eur sumai, G. Š. 2010-03-12 vekselį 15 000 Eur sumai, D. R. 2011-02-14 23 300 Eur sumai, E. Š. 2014-04-29 vekselį 7500 Eur sumai, 2014-07-25 vekselį 12 500 Eur sumai, G. K. 2008-10-24 skolos raštą 12 800 Eur sumai, 2014-05-21 vekselį 7500 Eur sumai, A. G. 2007-10-16 skolos raštą 16 000 Lt (4634 Eur) sumai, 2009-03-25 skolos raštą 6950 Eur sumai, 2013-04-15 vekselį 3900 Eur sumai, 2014-05-30 vekselį 2150 Eur sumai, V. G. 2009-11-02 vekselį 6600 Lt (1911 Eur) sumai, 2011-08-10 vekselį 8550 Eur sumai, D. K. 2000-03-29 paskolos raštą 43 500 Lt (12599 Eur) sumai, 2001-02-11 paskolos raštą 48 000 Lt (13 902 Eur) sumai, 2009-02-06 paskolos raštą 3850 Eur sumai, 2009-06-11 vekselį 15 000 Lt (4344 Eur) sumai, N. P. 2002-01-04 skolos raštą 42 000 Lt (12 164 Eur) sumai, 2004-01-11 skolos raštą 35 300 Lt (10 224 Eur) sumai, 2007-05-08 skolos raštą 20 000 Eur sumai, 2008-11-12 skolos raštą 26 300 Eur sumai, 2009-07-11 vekselį 31 000 Eur sumai, 2009-12-19 vekselį 32 900 Eur sumai, 2011-02-26 vekselį 18 000 Eur sumai, F. M. 2003 m. paskolos raštą 8 000 Lt (2317 Eur) sumai, A. P. 2009 m. vekselį 2160 Lt (626 Eur) sumai, 2011 m. vekselį 21 849 Lt (6328 Eur) sumai, R. B. 2011 m. vekselį 2400 Eur sumai, J. V. V. 1996 m. paskolos sutartį 2500 Lt (724 Eur) sumai, V. G. 2009-01-18 skolos raštą 1604 Eur sumai, 2014-05-11 vekselį 1460 Eur sumai, K. Š. 2014-03-03 vekselį 4350 Eur sumai, E. P. 2009 m. 10000 Lt (2896 Eur) sumai, K. J. 1999 m. paskolos raštą 8000 Lt (2317 Eur) sumai, 2008 m. vekselį 70 000 Lt (20 273 Eur) sumai, 2009 m. vekselį 100 000 Lt (28962 Eur) sumai, R. B. 2010 m. liepos mėn., vekselį 3500 Eur sumai, 2013-07-18 vekselį 4150 Eur sumai, A. N. 2009-09-02 vekselį 34196 Lt (9904 Eur) sumai, 2011-09-01 vekselį 17700 Eur sumai, 2012-01-07 vekselį 28900 Eur sumai, 2012-02-01 vekselį 21023 Eur sumai, 2012-07-01 vekselį 35 530 Eur sumai, 2013-05-20 vekselį 44850 Eur sumai, 2014-05-10 vekselį 60312 Eur sumai, 2014-07-24 vekselį 9013 Eur sumai, A. L. 2012-11-01 vekselį 8500 Eur sumai ir suteikė paskolas ne mažiau nei 32 fiziniams asmenims bei suteikė jiems ne mažiau nei 61 paskolą už 1 589 950 Lt (460 481 Eur) bendrą sumą, iš to skaičiaus 1996-12-31 - 2500 Lt (724 Eur) paskolą V.J. V., 1998-06-14 – 43 412 Lt (12 573 Eur) paskolą S. P., 1999 m. 8000 Lt (2317 Eur) paskolą K. J., 2000-03-29 - 43500 Lt (145 Eur) paskolą D. K., 2001-02-01 - 2400 Lt (695 Eur) paskolą A. Č., 2001-02-11 – 48 000 Lt (13902 Eur) paskolą D. K., 2002-01-04 – 42 000 Lt (12164 Eur) paskolą N. P., 2003-12-31 - 8000 Lt (2317 Eur) paskolą F. M., 2004-01-11 – 35 300 Lt (10 224 Eur) paskolą N. P., 2007-05-08 – 69 056 Lt (20 000 Eur) paskolą N. P., 2007-05-23 – 40 000 Lt (11 585 Eur) paskolą A. A., 2007-10-16 – 16 000 Lt (4634 Eur) paskolą A. G., 2008-09-02 – 10 000 Lt (2896 Eur) paskolą E. P., 2008-10-15 - 5 000 Lt (1448 Eur) paskolą Z. A., 2008-10-24 – 44 195,84 Lt (12 800 Eur) paskolą G. K., 2008-11-12 – 90 808,64 Lt (26300 Eur) paskolą N. P., 2009-01-18 – 5 538 Lt (1604 Eur) paskolą V. G., 2009-02-06 -13 293,28 Lt (3850 Eur) paskolą D. K., 2009-03-25 – 23 997 Lt (6950 Eur) paskolą A. G., 2009-06-11 – 15 000 Lt (4344 Eur) paskolą D. K., 2009-07-11 – 107 036,80 Lt (31000 Eur) paskolą N. P., 2009-09-02 – 34 196 Lt (9 904 Eur) paskolą A. N., 2009-11-02 - 6600 Lt (1911 Eur) paskolą V. G., 2009 m. 2 160 Lt (626 Eur) paskolą A. P., 2009 m. 10000 Lt (2896 Eur) paskolą E. P., 2010-03-12 – 51 792 Lt (15 000 Eur) paskolą G. Š., 2010 m. 6000 Lt (1 738 Eur) paskolą R. B., 2010 m. 3000 Lt (869 Eur) paskolą R. J., 2011 m. 2000 Lt (579 Eur) paskolą R. J., 2011-02-14 – 80 450,24 Lt (23 300 Eur) paskolą D. R., 2011-08-10 - 8550 Lt (2476 Eur) paskolą V. G., 2011 m. 21849 Lt (6328 Eur) paskolą A. P., 2011 m. 8287 Lt (2400 Eur) paskolą R. B., 2012-08-27 - 3125 Lt (905 Eur) paskolą D. F., 2012-09-04 – 13 000 Lt (3750 Eur) paskolą K. R., 2012-10-05 - 7200 Lt (2090 Eur) paskolą R. J., 2012-10-25 - 4000 Lt (2590 Eur) paskolą Z. A., 2012-11-01 – 20 000 Lt (8500 Eur) paskolą A. L., 2012-12-03 – 79 932,32 Lt (23150 Eur) paskolą G. K., 2013-03-26 83 385,12 Lt (24150 Eur) paskolą G. K., 2013-06-22 44195,84 Lt (12800 Eur) paskolą A. M., 2013-09-05 – 13 000 Lt (3750 Eur) paskolą K. R., 2013-09-10 - 4143,36 Lt (1200 Eur) paskolą R. J., 2013-09-26 – 16 746 Lt (4850 Eur) paskolą D. F., 2013-11-02 - 15020 Lt (9200 Eur) paskolą D. F., 2013-11-12 – 43 160 Lt (12500 Eur) paskolą A. M., 2013-11-19 – 50 000 Lt (15130 Eur) paskolą V. S., 2013-11-30 - 2300 Lt (666 Eur) paskolą R. P., 2013-12-17 – 65 000 Lt (18900 Eur) paskolą E. B., 2013-12-20 - 9736,90 Lt (2820 Eur) E. P., 2014-03-03 – 15 019,68 Lt (4350 Eur) paskolą K. Š., 2014-04-14 – 12 430,08 Lt (3550 Eur) paskolą K. Č., 2014-04-25 - 2000 Lt (579 Eur) paskolą Z. A., 2014-04-29 – 25 896 Lt (7500 Eur) paskolą E. Š., 2014-05-11 - 5041, 09 Lt (1460 Eur) paskolą V. G., 2014-05-21 – 25 896 Lt (7500 Eur) paskolą G. K., 2014-07-25 - 43160 Lt (12 500 Eur) paskolą E. Š., 2014-07-29 - 4419,58 Lt (1280 Eur) paskolą R. P., 2014-08-01 – 64 222,08 Lt (18600 Eur) paskolą A. M., 2014-09-30 – 10 000 Lt (3000 Eur) paskolą R. P., tokiu būdu tyčia sistemingai versliškai vertėsi neteisėta draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla, gavo iš šios veiklos pastovias pajamas - ne mažiau kaip 242 508 Lt (70235 Eur) bei tokiu būdu išvengė mokesčių - nesumokėjo valstybės biudžetui 24 684, 84 Lt (7 149,22 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 26 532,18 Lt (7 684,25 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, 8 002,87 Lt (2 317,79 Eur) privalomų sveikatos draudimo įmokų, padarydama valstybės biudžetui bendrą 59 219,89 Lt (17151,26 Eur) turtinę žalą. G. M. veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalį.

9233. Skiriant bausmę G. M., teismas atsižvelgia į BK VIII skyriaus nuostatas, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, G. M. asmenybę.

9333.1. Teismas atsižvelgia į tai, jog G. M. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. G. M. neteista, bylos duomenimis charakterizuojama patenkinamai. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, visas bylos aplinkybes ir daro išvadą, kad G. M. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui bausmės skiriamo už apysunkius nusikaltimus, tačiau nedidesnis nei vidurkis (BK 47 straipsnio 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija).

94Dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje,

9534. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. M. išteisino iš kaltinimų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – savavaldžiavimas K. ir D. J. bei A. N. atžvilgiu. Skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis apie G. M. veiką bei padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, todėl nuosprendis dėl G. M. išteisinimo dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dvi veikos) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroras nurodo, kad G. M. inkriminuotos sukčiavimo veikos (BK 182 straipsnio 2 dalis) neapima G. M. veiksmų atliktų nukentėjusiųjų atžvilgiu – psichinio smurto vartojimo, grasinimo pavartoti fizinę jėgą, grasinimo pagrobti nukentėjusiosios D. J. vaiką. Mano, kad G. M. veiksmai - grasinimai A. N., kad dėl tariamos skolos kreipsis į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nurodymas, kad nė vienas skolininkas nuo jos (G. M.) nepabėgo, grasinimas susidorojimu (fiziniu smurtu), sistemingas skambinimas bei žinučių siuntimas dėl tariamos skolos grąžinimo, tęstiniai, pasikartojantys, tyčiniai veiksmai, darant ekonominį spaudimą padarė didelę žalą A. N. teisėms bei teisėtiems interesams, todėl atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat G. M. veiksmai nukentėjusiųjų K. J. ir D. J. atžvilgiu – grasinimas paimti vaiką, nukentėjusįjį K. J. išvežti į mišką ir fiziškai suluošinti, jog ji (G. M.) dėl tariamos skolos kreipsis į policiją, nurodydama, kad nė vienas skolininkas nuo jos nepabėgo, sistemingas skambinimas ir žinučių rašymas nukentėjusiesiems ir jų pažįstamiems, informacijos skleidimas apie žinomai neteisingą nukentėjusiųjų finansinę padėtį, nukentėjusiųjų vadinimas amoraliais, prasiskolinusiais, tokie tyčiniai pasikartojantys veiksmai darant ekonominį spaudimą ir reikalaujant sumokėti G. M. vienašališkai skaičiuojamas palūkanas padarė didelę žalą nukentėjusiųjų K. J. ir D. J. teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tokia G. M. veika atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

9635. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad G. M. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl G. M. iš šių kaltinimų išteisino, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas akcentavo tai, kad po vekselio pasirašymo nukentėjusieji K. J. ir D. J. bendravo su G. M., tarėsi dėl skolos išmokėjimo terminų, todėl sprendė, kad G. M. veiksmai – skambinimas nukentėjusiųjų artimiesiems dėl skolos grąžinimo, nukentėjusiųjų vadinimas prasiskolinusiais ir panašiai, įvertinus K. J., D. J. ir G. M. iš esmės artimus ir ilgalaikius santykius, negali būti vertinami kaip veiksmai, atitinkantys BK 294 straipsnio 2 dalies sudėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nukentėjusysis A. N. nurodė, jog jo atžvilgiu nebuvo grasinama fiziniu smurtu, o G. M. sakė, tik tai, kad „užtampys“ jį po teismus, kad nė vienas skolininkas nuo jos nepabėgo, sprendė, kad G. M. veiksmai, kuriuos ji atliko nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu neatitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiesiems K. J., D. J., A. N. žala jų turtui ir teisėtiems interesams atsirado kaip G. M. padaryto sukčiavimo nusikaltimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) padarinys.

9736. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų viestą, teisėjų kolgeija konstatuoja, jog nepagrįstai pašoma G. M. veiksmus kvalifikuoti dar ir kaip savivaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes kaltinime nurodyti veiksmai nevertintini kaip atskira nuo sukčiavimo nusikalstama veika, juolab, kai byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. N. buvo grasinama fiziniu smurtu, o nukentėjusiųjų D. J., K. J. apeliacinės instancijos teismui teikti parodymai, jog G. M. kalbėjo, jog sūnus - gražus, geras, gali jį pasiimti (19 t., b. l. 80-81), taip pat nesudaro pagrindo įrodymų vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju G. M. veika nukentėjusiųjų K. J., D. J., A. N. atžvilgiu negali būti vertinama kaip nusikaltimai, numatyti BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir pripažįsta, jog G. M. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) išteisinta pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

98Dėl priteistų civilinių ieškinių užtikrinimo priemonių, proceso išlaidų

9937. Byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (2 646,11 Eur), K. J., D. J., A. N., A. L. buvo pareiškę civilinius ieškinius viso 48 724,11 eurų (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 11 ct) sumai, todėl galimų civilinių ieškinių užtikrinimui Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko 2016-03-07 nutarimu buvo laikinai apribotos G. M. nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį garažų bendrijoje „( - )“ ( - ); butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); automobilį, „BMW“, modelis X6 xDrive35d, modifikacija x70, valstybinis Nr. ( - ) nustatant laikiną nuosavybės teisių apribojimą, laikinai apribojant valdyti ir disponuoti šiuo turtu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apribojimas į šį turtą buvo tęsiamas. Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-20 nuosprendžiu buvo nuspręsta šį apribojimą taikyti nuo 2016-12-07 trims mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į paminėtą turtą buvo taikomas toliau.

10038. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. M. nukentėjusiems K. J., D. J. (po 2000 eurų), A. N. (1000 eurų), A. L. (1000 eurų) priteisti civiliniai ieškiniai bendrai 6000 eurų sumai, o Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2646,11 eurų civilinis ieškinys (b. l. 46-50, 15 tomas) paliktas nenagrinėtu.

10139. Nesant nukentėjusiųjų skundo dėl neturtinės žalos civilinių ieškinių dydžio priteisimo, taip pat civilinio ieškovo - valstybinės mokesčių inspekcijos – skundo bei prokuroro skundo dėl civilinių ieškinių ar turto konfiskavimo, aukščiau nurodytais motyvais ir vadovaujantis proporcingumo principu, teisėjų kolegijos išvada yra ta, kad nebėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į visą nuteistajai G. M. priklausantį aukščiau nurodytą turtą. Nagrinėjamu atveju priteistų civilinių ieškinių užtikrinimui iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje, tikslinga toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį G. M. turtą - butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o į G. M. priklausantį turtą: garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį garažų bendrijoje „( - )“ ( - ); butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); automobilį, „BMW“, modelis X6 xDrive35d, modifikacija x70, valstybinis Nr. ( - ) laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.

10241. Nukentėjusieji D. ir K. J. pateikė teismui prašymą iš nuteistosios G. M. priteisti jų turėtas išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – teisinių paslaugų sutartį, 2017-03-21, 2017-04-21 pinigų priėmimo kvitus (serija LAT Nr. ( - )) bei 2017-04-21 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ( - ) (19 t., b.l. 26-37), iš kurių matyti, jog D. J. ir K. J. advokatui sumokėjo po 500 eurų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji D. ir K. J. patyrė išlaidas, todėl yra pagrindas nukentėjusiųjų turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiems pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios jų naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

103Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 330 straipsniu,

Nutarė

104nuteistosios G. M. gynėjo advokato K. R. apeliacinį skundą atmesti.

105Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

106Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje dėl G. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

107G. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti 250 MGL (9415 eurų) dydžio baudą.

108Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos) paskirtomis bausmėmis ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 250 MGL (9415 eurų) dydžio baudą.

109Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL dydžio (564,9 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

110Kitą Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

111Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. M. turtą - butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )- taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje.

112Panaikinti G. M. laikinai apribotas nuosavybės teisės į šį turtą:

113garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį garažų bendrijoje „( - )“ ( - );

114butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );

115butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );

116automobilį, „BMW“, modelis X6 xDrive35d, modifikacija x70, valstybinis Nr. ( - )

117Priteisti iš nuteistosios G. M. nukentėjusiajai D. J. 500 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

118Priteisti iš nuteistosios G. M. nukentėjusiajam K. J. 500 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 4. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turtinės teisės į K. J.,... 5. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didėlės vertės turtinės teisės į A. N.... 6. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu G. M. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 202... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 11. 1. G. M. nuteista už tai, kad ji... 12. 1.1. 2012-11-01 paskolinusi A. L. vienerių metų laikotarpiui 20 000 Lt su... 13. 1.2. 1999 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam... 14. 1.3. 2010 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam... 15. 1.4. 2009 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neterminuotam... 16. 2. G. M. išteisinta iš kaltinimų, kad ji:... 17. 2.1. laikotarpiu nuo 1998-06-01 iki 2014-12-31, savo namuose ( - ), pažeisdama... 18. 2.2. Taip pat išteisinta iš kaltinimo, jog ji 1999 metais tyrimo metu... 19. 2.3. Taip pat išteisinta iš kaltinimo, jog ji 2009 metais tyrimo metu... 20. 3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės... 21. 3.1. Prokuroras kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį prašymą dėl... 22. 3.1.1. G. M. laikotarpiu nuo 1996-12-31 iki 2014-12-31, savo namuose ( - ),... 23. 3.2. Prokuroras skunde nurodo, kad kaltinamajame akte yra nurodyti įstatymai,... 24. 3.3. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 25. 3.4. Prokuroras teigia, jog nėra pagrindo teigti, jog G. M. veiksmai atitinka... 26. 3.5. Prokuroras teigia, kad G. M. veikla buvo pavojinga visuomenei ir atitinka... 27. 3.6. Nurodo, kad G. M. veika atitinka ir kitą BK 202 straipsnio 1 dalyje... 28. 3.7. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. M.... 29. 4. Nuteistosios gynėjas advokatas K. R. apeliaciniu skundu prašo G. M.... 30. 4.1. Nurodo, kad nukentėjusiuosius ir G. M. siejo ilgametė pažintis bei... 31. 4.2. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje G. M. inkriminuotos nusikalstamos... 32. 4.3. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymų visumą, neįvertino byloje... 33. 4.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad G.... 34. 4.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstos pirmosios... 35. 4.6. Teigia, kad kaltinimai G. M. dėl to, kad ji apgaule savo naudai įgijo... 36. 4.7. Nurodo, kad teismo išvados dėl to, kad G. M. nukentėjusiojo A. N.... 37. 4. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios G. M.... 38. 5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios... 39. 6. Nuteistosios G. M. gynėjas apeliaciniu skundu ginčija nuteistosios kaltę... 40. 7. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs byloje esančius... 41. 7.1. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė,... 42. 7.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas G. M. išteisino iš kaltinimo... 43. 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi... 44. 9. Be šio, apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti pirmosios... 45. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182... 46. 10. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 47. 11. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar... 48. 12. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 49. 13. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai... 50. 14. Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas... 51. 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atsižvelgusi... 52. 16. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusios A. L. turtą įgijimas... 53. 16.1. Nors nuteistosios G. M. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog G. M.... 54. 16.2. G. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio... 55. 16.3. Iš nuoseklių A. L. parodymų matyti, kad iš G. M. pinigus skolinosi... 56. 16.4. Visi aukščiau nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad pagal 2013-11-01... 57. 17. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusios R. B. turtą įgijimas... 58. 17.1. Byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios R. B. parodymais, iš... 59. 17.2. G. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio... 60. 17.3. Iš nuoseklių nukentėjusiosios R. B. parodymų matyti, kad 2010 metais... 61. 17.4. Nuteistosios G. M. apeliacinio skundo argumentai, jog R. B. parodymus... 62. 17.5. Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis pritariama pirmosios... 63. 18. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusiojo A. N. turtą... 64. 18.1. Byloje esančiais įrodymais - nukentėjusiojo A. N. parodymais, iš... 65. 18.2. G. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino. Nurodė,... 66. 18.3. Iš A. N. parodymų matyti, kad jis nuosekliai viso proceso metu nurodė,... 67. 18.4. Įvertinus aukščiau paminėtus įrodymus pritariama pirmosios... 68. 19. Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusiųjų K. J., D. J. turtą... 69. 19.1. Byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiųjų K. J., D. J.... 70. 19.2. G. M. savo kaltės dėl jai dėl šio kaltinimo nepripažino, teigė, kad... 71. 19.3. Iš nukentėjusiojo K. J. parodymų matyti, kad jis viso proceso metu... 72. 19.4. Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, pritariama pirmosios... 73. 20. Kaip matyti, iš esmės visi nukentėjusieji vienodai parodė, kad iš G.... 74. 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 75. 22. Pažymėtina, kad esminės aplinkybės, kurios turi reikšmę šioje byloje... 76. 23. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad... 77. 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė G. M. tiesioginę tyčią,... 78. 25. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 79. Dėl nusikaltimo numatyto, BK 202 straipsnio 1 dalyje,... 80. 26. Pirmosios instancijos teismas G. M. išteisino iš kaltinimo pagal BK 202... 81. 27. G. M. su jai pareikštu kaltinimu nesutinka. Pripažįsta, kad kaltinime... 82. 27.1. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, negali... 83. 28. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 84. 28.1. Pažymėtina, kad už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus... 85. 29. Iš G. M. pareikšto kaltinimo matyti, kad jai inkriminuojami BK 202... 86. 30. Tačiau G. M. inkriminuotas ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas... 87. 30.1. Aukščiau nurodyti duomenys neabejotinai leidžia spręsti tai, kad G.... 88. 30.2. Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad G. M. vykdė paskolų... 89. 31. Atsižvelgus į tai, kad versliškumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio... 90. 32. Tiriant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182... 91. 32.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, jog G. M.... 92. 33. Skiriant bausmę G. M., teismas atsižvelgia į BK VIII skyriaus nuostatas,... 93. 33.1. Teismas atsižvelgia į tai, jog G. M. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje... 94. Dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje,... 95. 34. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 96. 35. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius... 97. 36. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, ištirtų... 98. Dėl priteistų civilinių ieškinių užtikrinimo priemonių, proceso... 99. 37. Byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (2 646,11... 100. 38. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. M. nukentėjusiems K. J., D. J. (po 2000... 101. 39. Nesant nukentėjusiųjų skundo dėl neturtinės žalos civilinių... 102. 41. Nukentėjusieji D. ir K. J. pateikė teismui prašymą iš nuteistosios G.... 103. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 104. nuteistosios G. M. gynėjo advokato K. R. apeliacinį skundą atmesti.... 105. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 106. Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį... 107. G. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202... 108. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 109. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės... 110. Kitą Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį... 111. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. M. turtą - butą, unikalus Nr.... 112. Panaikinti G. M. laikinai apribotas nuosavybės teisės į šį turtą:... 113. garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį garažų bendrijoje „( - )“ ( - );... 114. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );... 115. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );... 116. automobilį, „BMW“, modelis X6 xDrive35d, modifikacija x70, valstybinis Nr.... 117. Priteisti iš nuteistosios G. M. nukentėjusiajai D. J. 500 Eur jos turėtų... 118. Priteisti iš nuteistosios G. M. nukentėjusiajam K. J. 500 Eur jo turėtų...