Byla 2K-335/2012
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4R. B. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 10 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas, taip pat 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 reikalavimus, t. y. neturėdama leidimo veiklai (Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad licencijos verstis šio įstatymo 1 dalyje nurodytų rūšių veikla gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybių įstatymus turinčių teisę verstis komercine ūkine veikla, filialams), versliškai, t. y. sistemingai, pardavinėjo akcizais apmokestintas prekes, iš kurių siekė gauti pajamų. 2011 m. vasario 18 d., 2011 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. birželio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo būdama bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 straipsnio 6 dalį, 2011 m. liepos 19 d. apie 8.30 val. Jonavos mieste, Turgaus g., ties namu Nr. 10, už 10 Lt pardavė 2 pakelius cigarečių „Saint George“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis.

5Pirmosios instancijos teismas R. B. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad jos padaryti administracinės teisės pažeidimai, už kuriuos ji jau buvo nubausta administracine tvarka įsiteisėjusiais teismo nutarimais, negali būti iš naujo vertinami sprendžiant dėl versliškumo požymio buvimo jos veikoje, nes taip būtų pažeistas non bis in idem principas. Konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas tik vienas naujas ir dar teismo neįvertintas R. B. padarytas akcizais apmokestinamų prekių realizavimo tvarkos pažeidimas, kuris nesudaro BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto versliškumo požymio.

6Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas N. Marcinkevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

8Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad tai, jog išteisintoji R. B. padarė analogišką pažeidimą, prieš tai jau būdama tris kartus bausta administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių (tabako gaminių) realizavimo tvarkos pažeidimus, rodo, kad ji vykdė neteisėtą komercinę veiklą (neturėdama tam licencijos) versliškai, todėl tokia veika atitinka BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

9Prokuroro nuomone, paskutinė – 2011 m. liepos 19 d. R. B. įvykdyta analogiška ankstesnėms veika bylos duomenų visumoje laikytina naujai paaiškėjusia veikos kvalifikavimui reikšminga aplinkybe, įrodanti verslišką tokios veiklos pobūdį. Ankstesnis R. B. patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra absoliutus pagrindas, eliminuojantis galimybę patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn už veiką, už kurią jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju non bis in idem principas nebūtų pažeistas, nes pripažinus R. B. kalta pagal BK 202 straipsnio l dalį, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos turėtų būti panaikintos (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismo praktikoje apžvalgos 6.5. punktas). (Teismų praktika Nr. 33).

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl R. B. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

12Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismui nekilo abejonių dėl to, jog R. B., būdama bausta, vėl padarė pažeidimą, susijusį su akcizais apmokestinamų prekių realizavimo tvarka. Kita vertus, išteisinimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį lėmė tai, kad R. B. veikoje nenustatytas nei stambus neteisėtos veiklos mastas, nei versliškumas. Tuo tarpu bent vieno iš šių požymių buvimas yra būtinas baudžiamajai atsakomybei taikyti. Teismas nesutiko su kaltinimo pozicija, kad ankstesni baudimai administracine tvarka už analogiškus pažeidimus rodo R. B. neteisėtos veiklos versliškumą. Tokiam teismo vertinimui pritartina.

13Pažymėtina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog R. B. neteisėti poelgiai, už kuriuos ji jau yra pripažinta kalta ir nubausta įsiteisėjusiais nutarimais administracinės teisės pažeidimų bylose, negali būti iš naujo vertinami tiriant inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jos veikoje, nes taip būtų pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem). Sutiktina ir su teismo išvada, kad prokuroro kaltinimas iš esmės paremtas administracine prejudicija, kuri nėra nei baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlyga, nei nusikaltimo sudėties požymis. Kasatoriaus argumentas, kad, pripažinus R. B. kalta pagal BK 202 straipsnio l dalį, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos būtų panaikintos ir taip išvengta non bis in idem principo pažeidimo, atmestinas. Toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, pvz., kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2008). Nagrinėjamu atveju ankstesnis baudimas už administracinės teisės pažeidimus atitinka įstatymo reikalavimus ir netraktuotinas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimu.

14Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. Kasacinėje praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad toks aiškinimas neišsprendžia baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo už neteisėtą ekonominę veiklą problemos, nes ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-574/2011). Baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų.

15Konstatuotina, kad teismas, nenustatęs visų būtinų BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir dėl to priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai