Byla 1A-638-932/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Z. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Budrio, Julitos Dabulskytės - Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajai Z. K. ir jos gynėjui advokatui Liutaurui Lukošiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Z. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

4Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 13 d., 15.20 val., iki 2019 m. vasario 14 d., 12.49 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

5Teismas

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

81.

9Z. K. nuteista už tai, kad neteisėtai išplatino narkotines medžiagas, o būtent: 2018 m. spalio 2 d., apie 19.00 val., romų gyvenvietėje, esančioje ( - ), name, pažymėtame Nr. ( - ), neteisėtai išplatino parduodama už 60 Eur J. S. ne mažiau kaip 0,402 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – 0,0201 g metadono, 0,0003 g heroino ir 0,000247 g karfentanilio. Šie Z. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

10II.

11Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

122.

13Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti kuo švelnesnę bausmę arba sumažinti paskirtą bausmę iki 2 metų laisvės atėmimo ir, taikant BK 641 straipsnį, sumažinti šią bausmę vienu trečdaliu.

143.

15Skunde yra trumpai apžvelgiami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bausmės skyrimo. Nuteistoji mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio

162 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Skunde pateikiama kasacinės instancijos teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, taip pat cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimo nuostatos, akcentuojant, jog neteisingos bausmės paskyrimas reiškia pažeistą asmens teisę į teisingą teismą.

174.

18Nuteistosios įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Tokią išvadą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra įtvirtina, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-96/2012). Vertindamas padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamo kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, nusikaltimo padarymui panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį, nusikaltimo tikslus ir motyvus, t. y. į tas pačias aplinkybes kaip ir vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nuteistosios manymu, jos asmenybės negalima pavadinti pavojinga. Nors ir buvo anksčiau teista už analogišką nusikaltimą, bet paskirtą 90 parų arešto bausmę atliko pilnai, nuo ankstesnės veikos praėjo jau 5 metai. Teismas, akcentuodamas ankstesnį teistumą kaip sunkinančią aplinkybę ir skirdamas tam tiek daug dėmesio, pažeidžia non bis in idem principą. Apeliantė akcentuoja, jog nuoširdžiai gailisi, prisipažino padarius nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, dėl ko byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

195.

20Nuteistosios teigimu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), visgi yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK

2141 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Nuteistosios manymu, šiuo atveju yra susidariusi būtent tokia situacija – paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl betikslė ir neproporcinga padarytos veikos ir nusikaltusio asmens pavojingumui. Šiuo atveju bausmės tikslas gali būti pasiektas ir paskiriant žymiai švelnesnę bausmę.

226.

23Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir nurodo, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu.

247.

25Nuteistosios manymu, jos asmenybės pavojingumas nėra toks, kad turėtų būti paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė. Dar sykį akcentuojama, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Nuteistoji pažymi ir tai, kad šiuo atveju bausmės tikslas – perauklėti žmogų – negalės būti pasiektas, be to, po tokio ilgo laisvės atėmimo jai reikės ilgos ir sunkios resocializacijos, todėl skirti tokią griežtą bausmę yra neteisinga ir nelogiška, kadangi pati bausmės paskirtis nebus pasiekta, o tokios bausmės paskyrimas reikštų per didelį baudžiamojo įstatymo represyvumą.

268.

27Apeliantės teigimu, ilgos laisvės atėmimo bausmės atlikimas neišvengimai padarys neigiamą poveikį jos asmenybei, socialiniams įgūdžiams ir visam tolimesniam gyvenimui, turės neigiamos įtakos nuteistosios šeimos nariams, nuteistosios sveikatos būklei. Nuteistoji yra garbaus, beveik pensinio amžiaus, turi šeimą, yra daugiavaikė motina. Nors ir nedirba, bet nuolat gauna socialinę pašalpą, gyvena kartu su sūnumi, taigi, turi pragyvenimo šaltinį, yra normalus visuomenės narys. Darbo neturėjimas nėra priežastis skirti jai aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistosios šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, aplinka, jos vaikų (nors ir ne nepilnamečių) teisėtų interesų apsauga teismų sprendimuose nebuvo paminėti, nors ji yra daugiavaikė motina. Visiškai nebuvo vertinta nuteistosios asmenybė, o vadovautasi tik jos ankstesniu teistumu, kuriam teismas skyrė nepagrįstai daug dėmesio.

289.

29Galų gale pabrėžiama ir tai, kad panašiose bylose buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nuteistiesiems sumažintos paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-126-693/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-217-518/2018).

3010.

31Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

3211.

33Posėdžio metu nuteistoji Z. K. ir jos gynėjas advokatas L. Lukošius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras M. Jancevičius prašė nuteistosios skundą atmesti, tačiau pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai konstatavo esant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė recidyvistas).

34III.

35Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

36Nuteistosios Z. K. apeliacinis skundas atmestinas

3712.

38Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skunde nuteistoji neginčija faktinių bylos aplinkybių bei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako ir pažymi tik tiek, jog Z. K. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundo turinio, pirmosios instancijos nuosprendis ginčijamas dėl paskirtos bausmės, taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apeliantės keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

3913.

40Be to, nors skunde nebuvo keliamas klausimas dėl nuosprendyje nustatytos sunkinančios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė esant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl prokuroro nurodyto argumento, kadangi nustačius, jog sunkinanti aplinkybė buvo konstatuota nepagrįstai, tai turėtų reikšmės svarstant nuteistajai paskirtos bausmės klausimą.

41Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

4214.

43Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistosios Z. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastaroji nusikalto, būdama teista, t. y. konstatavo BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, prašydamas atmesti skundą, tuo pačiu pažymėjo, jog minima atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuosprendyje nustatyta nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija nesutinka. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu. Tiek teismų informacinės sistemos LITEKO, tiek šios baudžiamosios bylos duomenys (2 t., b. l. 15-16) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Z. K. buvo pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (taikyta 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo numatytos tokios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas nuo 5 iki 8 metų, o tai, atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 5 dalį, reiškia, kad šis nusikaltimas priskirtinas prie sunkių. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 5 metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistoji atliko 2015 m. vasario 9 d. (2 t., b. l. 15-16). Iš to akivaizdu, jog nei šiuo metu, nei, juo labiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu Z. K. teistumas nebuvo išnykęs. Jis taip pat nėra ir nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Išdėstyti duomenys rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

4415.

45Atskirai pažymėtina, jog aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės taikymui šiuo atveju neturi įtakos tai, kad minėta aplinkybė, kaip sunkinanti Z. K. atsakomybę, nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, ir tai, kad dėl galimo šios sunkinančios aplinkybės taikymo nuteistoji nebuvo įspėta pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Šiuo atveju esminis dėmesys tenka tam, jog kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyti ankstesni teismų priimti apkaltinamieji procesiniai sprendimai, taip pat ir nagrinėjamam klausimui aktualus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendis, Z. K. apie ankstesnį teistumą neabejotinai yra žinoma, todėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas nuosprendžiu nelaikytinas netikėtumu ar nuteistosios teisės į gynybą suvaržymu. Kasacinės instancijos teismas yra aiškiai išreiškęs poziciją, jog įspėjimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra būtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-976/2017, 2K-231-495//2019).

46Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

4716.

48Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę turi atsižvelgti teismas. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdytas baigtas sunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), nuteistosios asmenybę (ji buvo teisiama trečią kartą, ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn, nedirbanti). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistoji prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką) ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas nuosprendyje svarstė galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nenustatė tam pagrindo ir paskyrė bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose ribose.

4917.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje iš tiesų yra įtvirtinta galimybė teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pažymima, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK straipsnio sankcijoje, atsiranda teismui nustačius išskirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinė nutartis 2K-P-89/2014). Kita vertus, to nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).??? ???BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

5118.

52Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neteisinga ir neatitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų. Tokia išvada visų pirma darytina todėl, kad nuteistajai buvo paskirta gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jai paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu). Taip pat pagrindą daryti tokiai išvadai suteikia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir nusikalstamą veiką padariusios Z. K. asmenybė.

5319.

54Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgtina ne tik į tai, kaip BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas kategorizuojamas pavojingumo prasme (BK 260 straipsnio

551 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, be to, kaip minėta, šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas yra prisidedama prie įvairių socialinių problemų kilimo ir jų tolesnio plėtojimosi (antai, sukuriant narkotinių ar psichotropinių medžiagų pasiūlą kartu yra sudaromos sąlygos toliau vystysis tokias medžiagas vartojančių asmenų priklausomybei nuo jų). Šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir tai, kad narkotinės medžiagos buvo realiai išplatintos – remdamasis byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos nustatė, kad nuteistoji narkotines medžiagas pardavė kitam asmeniui (už 60 Eur pardavė 10 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose, kaip nustatyta, buvo 3 rūšių narkotinės medžiagos).

5620.

57Kas liečia nuteistosios asmenybę, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino su Z. K. asmenybe susijusias aplinkybes. Dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, apylinkės teismas nurodė, jog nuteistoji teisiama nebe pirmą kartą, ne sykį traukta administracinėn atsakomybėn, nedirbanti. Visos šios aplinkybės pagrįstai vertintos, analizuojant kaltininkės asmenybę. Nors apeliantė pabrėžia gaunanti socialinę pašalpą, tokiu būdu įrodinėdama turinti pragyvenimo šaltinį, tačiau negalima nepastebėti, jog nuteistoji, kuriai šiuo metu yra virš 60 metų, iš esmės niekada nėra oficialiai dirbusi, kas matyti iš byloje esančio Sodros duomenų išrašo (2 t., b. l. 9). Teismas supranta tai, jog Z. K. yra daugiavaikė motina, dėl ko pakankamai ilgą laiką objektyviai negalėjo dirbti, tačiau visiškas darbo santykių nebuvimas kelia abejones, kiek asmuo yra suinteresuotas dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne pragyventi vien tik iš mokamų socialinių pašalpų arba prašydama išmaldos iš praeivių, ką apklausiama teismo posėdyje nurodė daranti, siekdama gauti pajamų (2 t., b. l. 81-84). Analizuojant bausmės klausimą, visgi labiausiai akcentuotina ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Z. K. jau yra pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nors apeliantė ir tikina, jog pirmosios instancijos teismas šiai aplinkybei skyrė nepagrįstai didelę reikšmę, tokiu būdu esą pažeisdamas non bis idem principą, su tuo sutikti negalima. Visų pirma, nuteistoji nėra pakartotinai „baudžiama“ už ankstesnį nusikaltimą. Anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos neabejotinai charakterizuoja nuteistosios asmenybę, o nusikaltimo padarymas esant neišnykusiam teistumui (beje, už analogišką nusikaltimą) yra svarbus veiksnys, į kurį atsižvelgiama skiriant bausmę (tiek sprendžiant dėl bausmės rūšies, trukmės ar galimybės skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas). Antra, praeityje įvykdyti nusikaltimai ir neišnykęs teistumas rodo, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo veiksminga, o nuteistoji, atlikusi bausmę, nepadarė reikiamų išvadų, o tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, yra tinkama ir proporcinga.

5821.

59Kiti nuteistosios skunde išsakyti argumentai nelaikytini kaip sudarantys pagrindą švelninti paskirtą bausmę (nei mažinti paskirtos bausmės dydį, nei, juo labiau, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas). Nuteistoji skunde akcentuoja prisipažinusi ir besigailinti padariusi nusikalstamą veiką, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Ji pripažinta Z. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas atitinkamai nulėmė mažesnės nei sankcijos vidurkis bausmės paskyrimą, todėl atsižvelgti į tai dar kartą teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Skunde taip pat akcentuojamas nuteistosios amžius, šeimos santykiai, socialiniai ryšiai ir laukianti sunki resocializacija po bausmės atlikimo. Pasisakydamas šiais aspektais, teismas atkreipia dėmesį, kad motyvuodama solidžiu amžiumi nuteistoji jau ir anksčiau yra prašiusi švelninti jai skirtą bausmę (2 t., b. l. 22-23), tad toks argumentas nėra naujas. Šioje vietoje tenka pažymėti, kad amžius pats savaime nėra pagrindas švelninti nuteistosios teisinę padėtį, o, vertinant tai, kad apeliantė, sulaukusi pakankamai solidaus amžiaus, nusikalto jau ne pirmą sykį, amžius, kaip aplinkybė, apskritai nelaikytinas veiksniu, galinčiu turėti įtaką paskirtai bausmei. Kalbant apie nuteistosios vaikus, matyti, jog jie visi yra pilnai suaugę (jauniausiam 22 metai, kitiems – virš arba arti 40 metų), taigi, savarankiški ir galintys pasirūpinti savimi. Tai, kad apeliantei buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nereiškia, jog pastaroji negalės turėti jokio ryšio su savo vaikais. Bausmės atlikimo metu nuteistieji nustatyta tvarka turi galimybę palaikyti ryšius su šeima, būti lankomi ir pan. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytas argumentas esą apeliantė prižiūri sergantį anūką nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, be to, juo labiau, nenustatyta, kad nuteistoji yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti sergančiuoju. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visi su bausmės atlikimu susiję apribojimai, taip pat ir po bausmės atlikimo laukianti resocializacija yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos padarinys ir tai nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6022.

61Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į keletą teismų sprendimų, kuriuos apeliaciniame skunde pateikia nuteistoji ir kuriais prašoma vadovautis šioje byloje, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-518/2018 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018. Susipažinęs su minėtomis nutartimis, teismas nė vienos iš jų negali laikyti precedentu, įpareigojančiu teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Štai apeliantės įvardinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 1A-217-518/2018 buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-719/2019. Šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti be pakeitimų pirmosios instancijos teismo, netaikiusio BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, sprendimą. Tuo tarpu kitoje apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018 yra nustatytos kiek skirtingos nei šioje nagrinėjamoje byloje aplinkybės, turinčios reikšmės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui – teismas byloje Nr. 2K-126-693/2018, be kita ko, įvertino ir tai, kad draudžiamos medžiagos realiai nebuvo išplatintos, asmuo rūpinosi savo trimis mažamečiais vaikas, taip pat atsižvelgė į nuteisto asmens tėvo prastą sveikatą. Kita vertus, minimoje byloje (joje asmuo buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį), net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltininkui buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

6223.

63Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai Z. K. paskirta bausmė vertintina kaip atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, nepažeidžianti teisingumo, proporcingumo principų, laikytina kaip teisinga ir ne per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

65326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66nuteistosios Z. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu,... 4. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu,... 5. Teismas... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 8. 1.... 9. Z. K. nuteista už tai, kad neteisėtai išplatino narkotines medžiagas, o... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 14. 3.... 15. Skunde yra trumpai apžvelgiami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl... 16. 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo,... 17. 4.... 18. Nuteistosios įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 3 metų... 19. 5.... 20. Nuteistosios teigimu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti... 21. 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną –... 22. 6.... 23. Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę... 24. 7.... 25. Nuteistosios manymu, jos asmenybės pavojingumas nėra toks, kad turėtų būti... 26. 8.... 27. Apeliantės teigimu, ilgos laisvės atėmimo bausmės atlikimas neišvengimai... 28. 9.... 29. Galų gale pabrėžiama ir tai, kad panašiose bylose buvo pritaikytos BK 54... 30. 10.... 31. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 32. 11.... 33. Posėdžio metu nuteistoji Z. K. ir jos gynėjas advokatas L. Lukošius prašė... 34. III.... 35. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 36. Nuteistosios Z. K. apeliacinis skundas atmestinas... 37. 12.... 38. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 39. 13.... 40. Be to, nors skunde nebuvo keliamas klausimas dėl nuosprendyje nustatytos... 41. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 42. 14.... 43. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas... 44. 15.... 45. Atskirai pažymėtina, jog aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės... 46. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 47. 16.... 48. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54... 49. 17.... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje iš tiesų yra... 51. 18.... 52. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo... 53. 19.... 54. Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgtina ne tik į tai, kaip... 55. 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, be to, kaip... 56. 20.... 57. Kas liečia nuteistosios asmenybę, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog... 58. 21.... 59. Kiti nuteistosios skunde išsakyti argumentai nelaikytini kaip sudarantys... 60. 22.... 61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į keletą teismų sprendimų, kuriuos... 62. 23.... 63. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 66. nuteistosios Z. K. apeliacinį skundą atmesti....