Byla 2K-7-96/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei, nuteistojo T. R. gynėjai advokatei Ievai Brasiūnienei, nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui, nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Romui Kersnauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir T. R., nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk, nuteistojo A. D. gynėjo advokato Mariaus Venckaus, nuteistojo V. B. gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

2V. B. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

3R. K. – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

4A. D. – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

5A. S. – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

6T. R. – pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

7UAB „P.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pripažįstant civilinio ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendis: pripažinta nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 dalis); A. D., nuteistam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Nuteistųjų A. S., R. K., V. B., nuteistojo T. R. gynėjo ir kt. apeliaciniai skundai atmesti.

10Apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. S. (E. S.), S. V., A. I., V. L. (V. L.), J. D. (J. D.), A. G., K. S., A. C. ir V. M., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12R. K., V. B., A. D., A. S. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su E. S., S. V., V. L., A. I., A. G., J. D., K. S., A. C. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, išskyrus V. M., kuris padarė svetimo turto vagystę veikdamas bendrininkų grupe, o E. S. – ir organizavo svetimo turto pagrobimą:

131) E. S., veikdamas organizuota grupe su S. V., V. L., A. G., A. S., organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. S., budėjusiais UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją A. B. bei transporto priemonę MAN (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotojais S. V. bei V. L. dėl medienos gaminių parinkimo ir pakrovimo į automobilį MAN (valst. Nr. ( - )), S. V. ir V. L. parinkus pagrobimui skirtus medienos gaminius, 2005 m. kovo 9 d., apie 1.27 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. L. autokrautuvu pakrovus 41 m3 medienos gaminių į A. B. vairuojamą transporto priemonę MAN, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. S. iš anksto žinant apie vagystę, A. B. vairuojamą automobilį MAN su 41 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 41 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 17 320 Lt;

142) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S., veikdamas organizuota grupe su V. B., A. G., A. S., K. S., organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. S., budėjusiais UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotojais R. K. ir V. B. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. kovo 13 d., apie 2.06 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. B. autokrautuvu pakrovus 43 m3 medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. S. iš anksto žinant apie vagystę, K. S. vairuojamą automobilį DAF su 43 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 43 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 18 060 Lt;

153) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S., veikdamas organizuota grupe su S. V., V. L., A. G., A. S., organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. S., budėjusiais UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją A. B. bei transporto priemonę MAN (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotojais S. V. ir V. L. dėl medienos gaminių parinkimo bei pakrovimo į automobilį MAN, S. V. ir V. L. parinkus pagrobimui skirtus medienos gaminius, 2005 m. kovo 17 d., apie 1.25 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. L. autokrautuvu pakrovus 54 m3 medienos gaminių į A. B. vairuojamą transporto priemonę MAN, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. S. iš anksto žinant apie vagystę ir A. B. vairuojamą automobilį MAN su 54 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 54 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 22 950 Lt;

164) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S., veikdamas organizuota grupe su V. L., A. G., A. S., organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. S., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją A. B. bei transporto priemonę MAN (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju V. L. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį MAN, 2005 m. kovo 25 d., apie 1.49 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. L. autokrautuvu pakrovus 33 m3 medienos gaminių į A. B. vairuojamą transporto priemonę MAN, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. S. iš anksto žinant apie vagystę ir A. B. vairuojamą automobilį MAN su 33 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 33 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 13 860 Lt;

175) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S. V., A. I., J. D., A. S., A. D., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. S., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju S. V. dėl medienos gaminių parinkimo ir pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. kovo 31 d., apie 1.16 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), S. V. parinkus medienos gaminius, A. I. autokrautuvu pakrovus 55 m3 medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF UAB „P.“ kontrolieriui J. D. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojams A. S. ir A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su 55 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 55 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 23 100 Lt;

186) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su R. K., A. G., A. D., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiais UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju R. K. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. balandžio 14 d., apie 1.35 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), R. K. autokrautuvu pakrovus 44,72 m3 medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su 44,72 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 44,72 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 18 782,4 Lt;

197) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V. L., A. G., A. D., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju V. L. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. gegužės 20 d., apie 1.25 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. L. autokrautuvu pakrovus 23 m3 medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su 23 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 23 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 9660 Lt;

208) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S. V., J. D., A. D., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju S. V. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. gegužės 26 d., apie 1.26 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), S. V. autokrautuvu pakrovus 57 m3 medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui J. D. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su 57 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 57 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 24 225 Lt;

219) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V. B., A. D., A. C. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją A. C. bei transporto priemonę RENAULT (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju V. B. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį RENAULT, 2005 m. gegužės 27 d., nuo 1.03 iki 2.14 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui autokrautuvu pakrovus 52,5 m3 medienos gaminių į A. C. vairuojamą transporto priemonę RENAULT, apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir A. C. vairuojamą automobilį RENAULT su 52,5 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 52,5 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 22 312,5 Lt;

2210) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V. B., R. K., A. G. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, R. K. suradus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vairuotoją bei transporto priemonę, galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju R. K. dėl medienos gaminių pakrovimo į krovininį automobilį, 2005 m. gegužės 28 d., apie 1.39 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), R. K. ir V. B. autokrautuvu pakrovus 30 m3 medienos gaminių į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą transporto priemonę, apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. G. iš anksto žinant apie vagystę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą transporto priemonę su 30 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 30 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 12 650 Lt;

2311) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S. V., J. D., A. D., A. C. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi J. D. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiais UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją A. C. bei transporto priemonę RENAULT (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju S. V. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį RENAULT, 2005 m. birželio 3 d., apie 1.05 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), S. V. autokrautuvu pakrovus 42 m3 medienos gaminių į A. C. vairuojamą transporto priemonę RENAULT, UAB „P.“ kontrolieriui J. D. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir A. C. vairuojamą automobilį RENAULT su 42 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 42 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 17 850 Lt;

2412) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V. B., A. G., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju V. B. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. birželio 4 d., apie 3.00 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. B. autokrautuvu pakrovus ne mažiau kaip 20 m3, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis kiekis nenustatytas, medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su ne mažiau kaip 20 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė ne mažiau kaip 20 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 8400 Lt;

2513) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S. V., A. I., A. G., A. D., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiais UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju S. V. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. birželio 9 d., nuo 1.02 iki 2.06 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), A. I. autokrautuvu pakrovus 48 m3 medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su 48 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 48 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 20 400 Lt;

2614) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V. B., A. D., o V. M. veikdamas bendrai grupe su šiais kaltinamaisiais, E. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją V. M. bei transporto priemonę RENAULT (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju V. B. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį RENAULT, 2005 m. birželio 12 d., nakties metu, po 01.05 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. B. autokrautuvu pakrovus ne mažiau kaip 20 m3, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis kiekis nenustatytas, medienos gaminių į V. M. vairuojamą transporto priemonę RENAULT, apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir V. M. vairuojamą automobilį RENAULT su ne mažiau kaip 20 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė ne mažiau kaip 20 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 8400 Lt;

2715) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V. B., A. G. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vairuotoją bei transporto priemonę, galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju V. B. dėl medienos gaminių pakrovimo į krovininį automobilį, 2005 m. birželio 13 d., nuo 2.21 iki 3.21 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), V. B. autokrautuvu pakrovus 47 m3 medienos gaminių į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vairuotojo vairuojamą transporto priemonę, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. iš anksto žinant apie vagystę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vairuotojo vairuojamą transporto priemonę su 47 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė 47 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 19 975 Lt;

2816) (šis 2005 m. birželio 17 d. epizodas neskundžiamas);

2917) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S. V., A. G., A. D., K. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją K. S. bei transporto priemonę DAF (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju S. V. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį DAF, 2005 m. birželio 24 d., apie 1.28 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), S. V. autokrautuvu pakrovus ne mažiau kaip 20 m3, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis kiekis nenustatytas, medienos gaminių į K. S. vairuojamą transporto priemonę DAF, UAB „P.“ kontrolieriui A. G. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir K. S. vairuojamą automobilį DAF su ne mažiau kaip 20 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė ne mažiau kaip 20 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, kurių bendra vertė 8500 Lt;

3018) (šis 2005 m. liepos 6 d. epizodas neskundžiamas);

3119) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S. V., A. I., J. D., A. D., o V. M. veikdamas bendrai grupe su šiais kaltinamaisiais, E. S. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. numatęs nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, medienos gaminius, kuriuos reikia pagrobti, suderinus su apsaugos tarnybos „A.“ darbuotoju A. D., budėjusiu UAB „P.“ teritorijoje, dėl pagrobtos medienos produkcijos išleidimo iš UAB „P.“ teritorijos, suradus vairuotoją V. M. bei transporto priemonę RENAULT (valst. Nr. ( - )), galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarus su UAB „P.“ darbuotoju S. V. dėl medienos gaminių pakrovimo į automobilį RENAULT, 2005 m. liepos 21 d., apie 1.21 val., iš UAB „P.“, į. k. ( - ), saugomos teritorijos Klaipėdoje, ( - ), S. V. parinkus pagrobimui skirtus medienos gaminius, A. I. autokrautuvu pakrovus ne mažiau kaip 36 m3, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis kiekis nenustatytas, medienos gaminių į V. M. vairuojamą transporto priemonę RENAULT, UAB „P.“ kontrolieriui J. D. bei apsaugos tarnybos „A.“ darbuotojui A. D. iš anksto žinant apie vagystę ir V. M. vairuojamą automobilį RENAULT su ne mažiau kaip 36 m3 medienos produkcijos išleidus išvažiuoti iš UAB „P.“ teritorijos, pagrobė ne mažiau kaip 36 m3 medienos gaminių, nuosavybės teise priklausančių UAB „P.“, jų bendra vertė 15 300Lt.

32Taip V. B., veikdamas organizuota grupe su E. S., R. K., A. G., A. D., A. S., K. S., A. C., V. M., pagrobė 89 797,5 Lt vertės svetimą turtą; R. K., veikdamas organizuota grupe su E. S., V. B., A. G., A. D., A. S., K. S., pagrobė 31 432,4 Lt vertės svetimą turtą; A. D., veikdamas organizuota grupe su E. S., S. V., R. K., V. L., V. B., A. I., A. G., J. D., A. S., K. S., A. C. ir bendrai grupe su V. M., pagrobė 168 529,9 Lt vertės svetimą turtą; A. S., veikdamas organizuota grupe su E. S., S. V., R. K., V. L., V. B., A. I., A. G., J. D., A. D., K. S., pagrobė 95 290 Lt vertės svetimą turtą.

33T. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą: Kretingos r., ( - ), iš E. S. aštuonis kartus įgijo ne mažiau kaip 313 m3 medienos gaminių, kurių vertė 133 025 Lt: 2005 m. gegužės 26 d. – ne mažiau kaip 57 m3 24 225 Lt vertės; 2005 m. birželio 3 d. – ne mažiau kaip 42 m3 17 850 Lt vertės; 2005 m. birželio 9 d. – ne mažiau kaip 48 m3 20 400 Lt vertės; 2005 m. birželio 13 d. – ne mažiau kaip 47 m3 19 975 Lt vertės; 2005 m. birželio 17 d. – ne mažiau kaip 20 m3 8 500 Lt vertės; 2005 m. birželio 24 d. – ne mažiau kaip 20 m3 8500 Lt vertės; 2005 m. liepos 6 d. – ne mažiau kaip 43 m3 18 275 Lt vertės; 2005 m. liepos 21 d. – ne mažiau kaip 36 m3 15 300 Lt vertės, žinodamas, kad šiuos medienos gaminius E. S. pagrobė iš UAB „P.“, į. k. ( - ), teritorijos Klaipėdoje, ( - ). Laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. liepos mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įgytą medienos produkciją, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu, realizavo aštuoniems fiziniams asmenims, t. y. 2005 m. gegužės–birželio mėn. V. R. pardavė ne mažiau kaip 14 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 6000 Lt; 2005 m. birželio mėn. G. Ž. pardavė ne mažiau kaip 2 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 800 Lt; 2005 m. birželio–liepos mėn. P. H. S. pardavė ne mažiau kaip 30 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 14 850 Lt; 2005 m. gegužės mėn. O. C. pardavė ne mažiau kaip 12 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 4700 Lt; 2005 m. birželio mėn. K. B. pardavė ne mažiau kaip 40 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 16 000 Lt; 2005 m. birželio – liepos mėn. R. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį medienos gaminių už nenustatytą sumą pinigų; 2005 m. birželio mėn. L. G. pardavė ne mažiau kaip 10 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 3000 Lt; 2005 m. birželio mėn. R. V. pardavė ne mažiau kaip 15 m3 medienos produkcijos ne mažiau kaip už 5700 Lt; 2005 m. liepos 18 d. UAB „P.“, į. k. ( - ), 10 m3 medienos produkcijos už 4720 Lt.

34T. R. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą: laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 9 d. iki 2005 m. liepos 21 d., Kretingos r., ( - ), iš E. S. per aštuonis kartus įgijo 313 m3 medienos gaminių, kurių vertė 133 025 Lt, žinodamas, kad šiuos medienos gaminius E. S. pagrobė iš UAB „P.“, į. k. ( - ), teritorijos Klaipėdoje, ( - ). 2005 m. liepos 18 d., siekdamas juos legalizuoti, nurodė Kretingos r. D. kooperatyvo, į. k. ( - ), reg. Kretingos r., ( - ), pirmininkui E. L. R., nesupratusiam veikos pavojingumo, užpildyti Kretingos r. D. kooperatyvo vardu PVM sąskaitą–faktūrą, serija DAGRO Nr. 000024, ir kasos pajamų orderio kvitą, serija LAF Nr. 2720583, patvirtinančius 10 m3 medienos gaminių pardavimą UAB „P.“, į. k. ( - ), reg. Plungėje, ( - ), bei 4720 Lt apmokėjimą. Taip melagingai nurodžius, kad medienos produkcija gauta iš teisėtos veiklos, ją realizavo UAB „P.“, į. k. ( - ), reg. Plungėje, ( - ).

35Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. Kersnauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ir, pritaikius BK 54 straipsnį, paskirti V. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtą bausmę. V. B. prisipažino tris–keturis kartus dalyvavęs grobiant medieną, nors teismai pripažino, kad jis šešis kartus dalyvavo grobime. Nesant kaltės įrodymų V. B. turėtų būti išteisintas dėl dviejų paskutinių epizodų. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nes neketino nuolat daryti nusikaltimų – jis dirbo pagal slenkantį grafiką, o tarp jo padarytų nusikaltimų yra kelių mėnesių tarpai. V. B. nebuvo žinomas išvežamos medienos kiekis, kokybė ar kaina, todėl negalima teigti, kad jo tyčia ir tikslas buvo pagrobti ne mažiau kaip 250 MGL vertės medienos. Pagal atskirus inkriminuotus epizodus pagrobtos medienos vertė nėra didelė, todėl V. B. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nesutinka su pagrobtos medienos verte, nes byloje nėra įrodymų apie jos įgijimo kainą ir apdirbimo savikainą, kokios rūšies ir kokia mediena buvo pagrobta, t. y. nustatyta preliminari pagrobtos medienos vertė.

36Kasatorius nesutinka ir su teismų nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veikos padarymu organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriaus manymu, tai kad V. B. nepriklausė organizuotai grupei, parodo šios aplinkybės: E. S. prašymu V. B. pakraudavo medieną, už tai šis atsiskaitydavo, o kur ją dėdavo ir kaip išveždavo iš teritorijos nežinojo; kelis paskutinius kartus darant nusikaltimą nedalyvavo; nepažinojo visų nusikaltime dalyvavusių asmenų; jis, atėjęs į darbą, nežinodavo, su kuo teks dirbti, nes nuolat būdavo keičiamos pamainos; nuteistasis E. S. parodė, kad vagystes darydavo su tais asmenimis, kurie toje pamainoje dirbdavo, o ne pagal išankstinį susitarimą.

37Kasatorius nurodo, kad nepagrįstai V. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažinta tai, kad jis atlygino dalį žalos – 10 000 Lt (tai patvirtina 2007 m. spalio 5 d. kvitas, kuris buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui), nors nuteistajam A. D. 200 Lt žalos atlyginimas tokia aplinkybe pripažintas bei sušvelninta bausmė.

38Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir nelaikytinas nepateisinamai ilgu. Nors šis teismas ir pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko gana ilgai, o ilgiausiai jis užtruko nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau konstatavo, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistieji iš esmės jau žinojo savo teisinę padėtį. Kasatorius su tokiu teiginiu nesutinka, nes V. B., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tikėjosi būti išteisintas ir jis ilgai buvo nežinioje dėl savo tolesnio likimo, ateities ir šeimos planų. Taip buvo nesilaikyta BPK 2 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Kasatorius pažymi, kad V. B. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu dirbo, materialiai padeda tėvams, išlaiko visus savo vaikus, atlygino žalą, nuo nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, todėl, jo manymu, bausmės tikslai – atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – dėl nuteistojo V. B. jau yra pasiekti ir jam galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

39Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas M. Venckus kasaciniu skundu prašo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti Apeliacinio teismo nuosprendžiu A. D. paskirtą bausmę ar neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

40Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – be pagrindo netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir A. D. paskyrė bausmę, prieštaraujančią teisingumo principui. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu suvaržytos A. D. įstatymo garantuotos teisės (BPK 2 straipsnis). Kasatorius pažymi, kad bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatymu nustato ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanoma trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

41Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir nelaikytinas nepateisinamai ilgu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis bylos tyrimas pradėtas 2005 m., visi kaltinamieji savo kaltę iš esmės pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu. A. D. savo kaltę taip pat pripažino, su juo nebuvo atlikti jokie intensyvūs tyrimo veiksmai, jis apklaustas tik kelis kartus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko gana ilgai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ilgiausiai užtruko bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje, tačiau teigė, kad nuteistieji iš esmės jau žinojo savo teisinę padėtį po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasatoriaus manymu, A. D., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tikėjosi, kad jam bus paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, todėl neteisinga teigti, kad jis žinojo savo teisinę padėtį, nes ilgai buvo nežinioje dėl savo tolesnio likimo, šeimos planų. Teismo motyvas, kad byla buvo perduota prokurorui atlikti papildomų tyrimo veiksmų, tik parodo, jog net per ilgą tyrimą ir nagrinėjimą teisme byla nebuvo kokybiškai ir objektyviai ištirta. Be to, nė vienas posėdis neatidėtas dėl priežasčių, susijusių su A. D. Galima teigti, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

42Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog A. D. nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino žalą (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), dirbo, apibūdinamas teigiamai, nėra padaręs teisės pažeidimų, vienas išlaikė šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, materialiai padeda bedarbiams tėvams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. D. augina du vaikus, o ne vieną, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Be to, dėl kilusio gaisro pablogėjo A. D. šeimos gyvenimo sąlygos, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, todėl, kasatoriaus manymu, A. D. dėjo pastangas iš esmės pasitaisyti. Šias aplinkybes ir tai, kad jis dėl pernelyg ilgo proceso buvo nežinioje dėl savo tolesnio likimo, teismas turėjo pripažinti išimtinėmis, taikyti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę arba neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

43Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, nepadarė, arba paskirti švelnesnę bausmę.

44Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, paskyrė per griežtą bausmę. Teismai, pripažindami jį dalyvavus padarant nusikalstamą veiką, rėmėsi nuteistojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kasatorius pažymi, kad E. S. niekada neteigė, jog dėl medienos gaminių praleidimo jis tarėsi tik su apsaugos darbuotojais A. D. ir J. D., o kitus kartus, jo teigimu, su apsaugos darbuotojais susitardavo R. K., S. V. arba V. B.; A. S. pavardės jis niekada neminėjo. Šie asmenys jo, kasatoriaus, kaip bendrininkavusio daromuose nusikaltimuose, taip pat neminėjo. Teismai šių asmenų parodymų neanalizavo ir nevertino, o rėmėsi prieštaringais J. D. parodymais. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas įrodė visus penkis A. S. inkriminuotus epizodus remdamasis J. D. parodymais: „...kai E. S. man davė 3000 Lt, 1000 Lt pasiėmiau aš (J. D.), 1000 Lt – D. ir galėjau perduoti S.“, nors J. D. kaip J. S. bendrininkas yra nurodytas tik 2005 m. kovo 31 d. vagystės epizode.

45Nuteistasis pažymi, kad J. D. parodymų prieštaringumas pasireiškė dar ir tuo, kad jis teigė, jog 2005 m. liepos 20 d. vagystėje dalyvavo ir R. J. IĮ „A.“ apsaugos darbuotojas D. S., kuris atsakomybėn patrauktas nebuvo. J. D. teigė, kad automobilius praleisdavo visi UAB „P.“ dirbę saugos tarnybos „A.“ apsaugos darbuotojai. Tačiau baudžiamojoj atsakomybėn buvo patraukti tik du UAB „A.“ saugos tarnybos darbuotojai, tarp kurių ir jis, A. S.

46Kasatorius pažymi, kad teismai jo kaltę grindė ir R. J. IĮ „A.“ rašte pateiktais duomenimis apie įmonės darbuotojų darbo grafikus UAB „P.“, t. y. kad A. S. dirbo tuo metu, kai buvo vagiama mediena: 2005 m. kovo 8 d. nuo 20.00 iki 8.00 val., 2005 m. kovo 12 d. nuo 20.00 iki 8.00 val., 2005 m. kovo 16 d. nuo 20.00 iki 8.00 val., 2005 m. kovo 24 d. nuo 20.00 iki 8.00 val., 2005 m. kovo 30 d. nuo 8.00 iki 8.00 val. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu jis dirbo ne vienas, pamainoje visuomet būdavo trys darbuotojai, kurie kas dvi tris valandas keisdavo postus, kad UAB „P.“ teritorija labai didelė ir tokiam kiekiui darbuotojų jos tinkamai apsaugoti nėra galimybių.

47Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai kaip kaltės įrodymą pateikė jo, A. S., bendravimo su E. S. telefoninius pokalbius bei SMS žinutes. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nustatė teismas, jis telefono Nr. ( - ), kuriuo neva bendravo su E. S., niekada neturėjo. Teismai nepaneigė ir jo versijos dėl galimybės telefonu Nr. ( - ) pasinaudoti kitam asmeniui, kai telefonas buvo kraunamas.

48Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas organizuotos grupės nariu. Nėra įrodymų, kad jis būtų dalyvavęs aptariant, suderinant svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, kad visi nuteistieji būtų aptarę kokį nors veiklos planą, pasiskirstę vaidmenimis, sutarę, kad sukuria organizuotą grupę ir dalyvaus jos veikloje. Neteisingos teismų išvados, kad vagystes organizavusį E. S. ir su juo atskiruose epizoduose bendrininkavusius asmenis siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia. Nors teismai pripažino, kad tyčia nebuvo apibrėžta konkrečiu medienos kiekiu, tačiau padarė klaidingą išvadą, jog nuteistiesiems vagystės buvo tapusios papildomu pragyvenimo šaltiniu ir jie siekė pagrobti kuo daugiau medienos, t. y. daryti tęstinę nusikalstamą veiką. Kasatorius pažymi, kad jam nebuvo žinomas nei grobiamos medienos kiekis, nei vertė. Vagysčių organizatorius E. S. parodė, kad jis tik iš kalbų sprendė, jog šlapios medienos galėjo būti 18–20 m3, sausos – 30–35 m3, kartais 40 m3. Neteisinga teismų išvada, kad pagrobtos medienos kiekis ir vertė nustatyti, remiantis telefoniniais pokalbiais ir SMS žinutėmis.

49Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad be reikalo atmesti faktai, jog iš anksto nebuvo žinoma, kada bus įvykdytas kitas turto grobimas, kiek ir kokios medienos bus vagiama, nes vagystėse dalyvaudavo skirtingi asmenys, todėl kiekvienas nusikalstamos veikos epizodas turėjo būti įvertintas kaip savarankiška nusikalstama veika ir kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobtojo turto vertė kiekvienu atveju neviršijo 250 MGL dydžio. Veika turėjo būti kvalifikuota kaip nusikaltimų daugetas, nes tęstiniam nusikaltimui būtina vieninga kaltininko tyčia, kuri nebuvo įrodyta. Be to, pirmosios instancijos teismui palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, buvo pripažinta, kad byloje nepateikta įrodymų dėl civiliniam ieškovui padarytos žalos. Po baudžiamosios bylos iškėlimo įmonėje buvo atlikta revizija ir netgi nustatytas medienos perteklius, o pagal inventorizacijos aktą nebuvo įmanoma nustatyti, kokios rūšies ir vertės medienos buvo pagrobta.

50Kasatorius pažymi, kad teismai neįvertino jo elgesio po nusikaltimo padarymo: jis sukūrė šeimą ir augina mažametį vaiką, įsidarbino, vienas išlaiko šeimą, dengia paimtą paskolą būstui. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, labai nukentėtų šeimos interesai. Šios aplinkybės yra išimtinės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, bylos procesas tęsiasi šešerius metus, ir tai yra pagrindas ne tik švelninti bausmę, bet ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės.

51Nuteistojo R. K. gynėja advokatė A. Kostiuk kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo ir ją perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

52Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai, kad telefoniniai pokalbiai tarp R. K. ir E. S. vyko 2005 m. gegužės 27 d. ir jie liudija, jog R. K. 2005 m. gegužės 27 ar 28 d. turėjo pakrauti medieną, bet, pastarajam prisigėrus, jis nieko nepakrovė. 2005 m. gegužės 27 d. pokalbis, vykęs tarp E. S. ir A. G., rodo, kad R. K. buvo girtas, nieko nepakrovė, ir jie sprendė, kas pakraus medieną. Iš nuosprendžio matyti, kad vieno vagystės epizodo metu nurodyti du medieną pakrovę asmenys, ir tai patvirtina, kad ne R. K., o V. B. pakrovė medieną. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad R. K., apsvaigęs nuo alkoholio, medienos nepakrovė, bet laiko jį kaltu. Teismai nenurodė, kaip reiškėsi R. K. kaltė ir kada jis padarė veiką: ar 2005 m. gegužės 27 d. kalbėdamas su E. S., ar 2005 m. gegužės 28 d. girtas miegodamas šio automobilyje. Teismas neanalizavo R. K. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis negalėjo organizuoti medienos pagrobimo. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais, išskyrus pokalbius, R. K. prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad E. S. organizavus 2005 m. gegužės 28 d. buvo pagrobta mediena, apeliacinės instancijos teismas teigia, kad visus organizacinius medienos ruošimo, parinkimo vagystei darbus bendrovės teritorijoje atliko R. K., t. y. teismai skirtingai aiškina faktines aplinkybes, nevienodai vertina bylos įrodymus, taip iš esmės buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šis pažeidimas lėmė ir BPK 219 straipsnio pažeidimą, nes kaltinamajame akte nurodyta nusikaltimo padarymo data 2005 m. gegužės 28 d., bet R. K. šią dieną jokių nusikalstamų veikų neatliko, o 2005 m. gegužės 27 d. veiksmai neinkriminuoti, bet jis už tai pripažintas kaltu.

53Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė BK 24 straipsnį, nes be pagrindo pripažino, jog R. K. pagrobė turtą, veikdamas organizuota grupe, nes neabejotinų tai patvirtinančių įrodymų nėra. Be to, buvo netinkamai pritaikytas BK 55 straipsnis ir nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

54Nuteistasis T. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl T. R. ir ją perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

55Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, 189 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas kvalifikuojamas kaip tęstinis, kai visi veiksmai apimti vieninga tyčia. Jo, T. R., tyčia formavosi dėl kiekvieno atskiro epizodo, siekiant įsigyti atitinkamą kiekį medienos. Tai patvirtino ir teismas, pripažindamas, kad T. R. nebuvo organizuotos grupės narys ir nebuvo išankstinio susitarimo veikti taip, kad būtų įsigytas didelės vertės turtas. Nesant susitarimo negalima teigti, kad įrodyta kaltė ir vieninga tyčia dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoširdžiai prisipažino dėl savo veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo netikėti jo parodymais apie tai, kad sužinojo vėliau, jog įsigijo pagrobtą medieną, t. y. įsigijęs ją tris ar keturis kartus ir jau realizavęs. Todėl jo veiksmai turi būti vertinami kvalifikuojant juos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Tokį kvalifikavimą patvirtina tai, kad teismas nepriteisė civilinio ieškinio, nes laikė, jog grobiamo turto vertė nenustatyta kiekvienu atveju atskirai ir bendrai ir kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo įsigyto turto savikainą.

56Kasatorius nurodo ir tai, kad teismas laikė įrodyta, jog T. R. legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, nepagrįstai kritiškai vertindamas liudytojo K. B. parodymus, kad jam antrą kartą įsigyjant medieną jis pirko 10 m3, nes likusių 30 m3 nepirko dėl to, kad jo netenkino medienos kokybė. Logiška manyti, kad kokybiška mediena buvo paimta iš kito įsigijimo šaltinio, t. y. ne iš UAB „P.“, o iš D. kooperatyvo, ir tai patvirtino liudytojas L. R.

57BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtinas sudėties požymis yra tikslas, t. y. turi būti siekiama legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Apie tikslą galima spręsti iš objektyvių veiksmų. Byloje yra įrodymų, kad „dokumentai buvo išrašyti siekiant parduoti medieną, o ne legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, nes priešingu atveju T. R. būtų reikalingi dokumentai, nurodantys legalų medienos įsigijimo būdą ir šaltinį, kurie paneigtų medienos priklausomybę UAB „P.“. Jis, T. R., nurodė, kad dokumentai galėjo būti panaudoti medienos įsigijimui legalizuoti, tačiau šiuo atveju kalbama apie 30 m3 medienos, kurie nebuvo nupirkti dėl netinkamos kokybės, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas buvo legalizuotas. Be to, kritiškai vertintina ir išvada, kad turto priklausomybė, jo vertė įrodytos remiantis specialisto išvada. Kasatoriaus manymu, taip pažeistas įrodymų leistinumo principas, nes specialistas yra ieškovo darbuotojas, kuris galėjo būti suinteresuotas padidinti medienos vertę bei jos priklausomybę ieškovui. Taip jis, T. R., nepagrįstai nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

58Kasatorius dar nurodo, kad teismai, netinkamai taikydami BK 54 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į jo asmenybę, socialinę padėtį, jo kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką ir paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 10 d. nutartimi byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

60Nuteistojo A. S., nuteistojo R. K. gynėjos advokatės A. Kostiuk, nuteistojo A. D. gynėjo advokato M. Venckaus, nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. Kersnausko kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo T. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

61Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

62Kasatoriai (nuteistasis A. S., nuteistųjų V. B. ir R. K. gynėjai) skundžia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, teigdami, kad buvo padaryta ne viena tęstinė nusikalstama veika, bet atskiros pakartotinės nusikalstamos veikos, kurių metu pagrobtos medienos vertė nesiekė 250 MGL dydžio sumos, todėl nuteistųjų veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimų daugetas.

63Kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog nuteistųjų veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

64Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007, 2K-671/2001).

65Teismas nustatė, kad A. S., apsaugos tarnybos „A.“, vykdžiusios apsaugos funkciją UAB „P.“, darbuotojas, V. B. ir R. K., UAB „P.“ darbuotojai (medienos pakrovėjai), veikdami su kitais nuteistaisiais, dalyvavo grobiant šiai bendrovei priklausantį turtą. Medienos gaminiai buvo grobiami nuo 2005 m. kovo 8 d. iki 2005 m. liepos 21 d. iš viso 19 kartų (A. S. kovo mėn. penkis kartus dalyvavo vagystėje, V. B. – šešis kartus kovo mėn. ir laikotarpiu nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio, R. K. – du kartus balandžio ir gegužės mėn.) tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis, visuose epizoduose nusikaltimo bendrininkams vadovavo tas pats asmuo – E. S., tas pats nusikaltimo dalykas (mediena), kuri buvo grobiama iš to paties šaltinio, atskiri nusikalstamos veikos epizodai laiko požiūriu nebuvo nutolę vienas nuo kito. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atskiruose epizoduose bendrininkavusius asmenis siejo bendras sumanymas ir tikslas, darydami pirmąjį veiksmą kaltininkai jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų. Teismas nuteistųjų vieningą tyčią nustatė remdamasis E. S., S. V. ir kt. parodymais, 2005 m. rugsėjo 5 d. ir 2006 m. rugsėjo 13 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais bei telefoninių pokalbių ir trumpųjų tekstinių žinučių suvestinių turiniu ir kt. Šie duomenys patvirtino, kad bendrininkai buvo sutarę grobstyti svetimą turtą, kai tik susidarys tam tinkama situacija, aktyviai domėdavosi sekančiu grobimu, buvo iniciatyvūs. Teismų sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad nuteistieji turėjo vieningą tyčią iš UAB „P.“ grobti medienos gaminius tol, kol bus galimybė tai daryti, jie siekė pagrobti kuo daugiau medienos, vagystės buvo tapusios papildomu jų pragyvenimo šaltiniu. Nuteistieji taip pat suvokė, jog buvo grobiamas didelės vertės svetimas turtas: jie turėjo sumanymą daryti nevienkartinį turto grobstymą, kiekvienas nuteistasis dalyvavo keliuose nusikalstamos veikos epizoduose, mediena būdavo išvežama didelių gabaritų krovininėmis transporto priemonėmis, jie gaudavo didelius atlygius už dalyvavimą nusikaltime. Tai, kad dalis bendrininkų atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose keitėsi priklausomai nuo to, kokia dirbdavo darbuotojų pamaina, ir kad dalis bendrininkų nepažinojo visų vagystėse dalyvavusių asmenų, o kiekvienam nuteistajam inkriminuotas skirtingas pagrobtos medienos kiekis ir vertė, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog padaryta tęstinė nusikalstama veika.

66Kasatoriai (nuteistieji A. S., T. R., nuteistojo V. B. gynėjas) ginčija pagrobtos medienos kiekį ir vertę. Pirmosios instancijos teismas pagrobtos medienos kiekį dėl didžiosios dalies nusikalstamos veikos epizodų nustatė, remdamasis telefoninių pokalbių ir trumpųjų tekstinių žinučių turiniu. Pažymėtina, kad nuteistieji iš esmės neneigė šių įrodymų. 2005 m. birželio 4 d., 2005 m. birželio 12 d. (šiuose epizoduose dalyvavo V. B.), 2005 m. birželio 17 d., 2005 m. birželio 24 d. epizoduose, dėl kurių pagal bylos duomenis nebuvo galima nustatyti tikslaus pagrobtos medienos kiekio, nuteistiesiems buvo inkriminuota pagrobus po 20 m3 medienos, t. y. toks kiekis, kurį, nuteistųjų teigimu, jie galėjo pakrauti į transporto priemonę ir išvežti. 2005 m. liepos 21 d. epizode medienos kiekis nustatytas pagal įvykio vietoje rastą medieną.

67Pagrobtos medienos vertę teismas nustatė, remdamasis UAB „P.“ 2005 m. rugpjūčio 18 d. inventorizacijos aktu, kuriame ji apskaičiuota pagal mažiausią pardavimo kainą be PVM atsižvelgiant į medienos rūšį: nedžiovinta – 420 Lt, džiovinta – 425 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui atlikti papildomus tyrimo veiksmus siekiant patikrinti medienos vertės nustatymo teisingumą. Tyrimo metu atlikti šie veiksmai: gauti iš UAB „P.“ dokumentai, susiję su pjautos medienos įvertinimu ir 2005 m. parduotos produkcijos kainomis (T. 19, b. l. 110–136); apklaustas UAB „L.“, kurios pagrindinė veiklos kryptis – medienos apdirbimas, medienos prekyba, direktorius R. P., ir gauti šios bendrovės 2005 m. parduotos produkcijos PVM sąskaitos–faktūros (T. 19, b. l. 137–147); apklausta UAB „P.“ direktorė I. V. (kuri parodė, kad buvo grobiama aukščiausios rūšies mediena, tai patvirtina identifikavimo numeriai ir spaudai, surasti ant pagrobtos medienos gaminių). Teismo posėdyje apklausta ir specialistė J. Daukšaitė, kuri paaiškino, kad pagal byloje esančius dokumentus galima nustatyti medienos vertę, žinant jos kokybę ir turint medienos įsigijimo bei apskaitos dokumentus. Gauti ir ištirti nauji įrodymai ne paneigė, bet patvirtino, kad medienos vertė apskaičiuota iš esmės teisingai. Kad nustatyta pagrobtos medienos vertė yra reali patvirtina ir T. R. duoti parodymai, jog jis medieną parduodavo po 400 Lt už vieną m3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas paliko civilinio ieškovo ieškinį nenagrinėtą ir jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, neturi reikšmės medienos vertės nustatymui. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga; išvadų 9.1 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 29).

68Kadangi buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, o pagal nuteistiesiems A. S., V. B., R. K. inkriminuotus nusikalstamos veikos epizodus pagrobtos medienos vertė atitinka didelį kiekį, nes jis viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri veikos padarymo metu siekė 31 250 Lt (BK 190 straipsnis), tai ši jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2007 m. liepos 21 d., redakcija).

69Dėl organizuotos grupės, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatymo

70Kasatoriai (nuteistasis A. S., nuteistųjų V. B., R. K. gynėjai) nesutinka su teismo nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veikos padarymu organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

71Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinė nutartis Nr. 2K-210/2009). Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

72Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji V. B., R. K., A. S. ir kiti, vadovaujami nuteistojo E. S., buvo susitarę daryti sunkų nusikaltimą – nevienkartiniais veiksmais grobti didelės vertės svetimą turtą (jau pirmojo inkriminuoto epizodo metu buvo pagrobta pakankamai didelis kiekis – 41 m3 medienos už 17 320 Lt). Nuosprendyje nurodyta, kaip reiškėsi kiekvieno bendrininko veiksmai bendroje su kitais asmenimis veikoje: E. S. organizavo ir koordinavo konkrečiame epizode dalyvaujančių grupės narių veiksmus, UAB „P.“ darbuotojai, tarp jų V. B., R. K., pakraudavo medieną į automobilius, bendrovės kontrolieriai ir apsaugos darbuotojai, tarp jų A. S., netrukdė pakrauti grobiamos medienos į transporto priemonę ir su ja išvažiuoti iš bendrovės teritorijos, vairuotojai išveždavo medieną iš bendrovės teritorijos ir išvežiodavo jos pirkėjams. Nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Tai, kad ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo padarant kiekvieną iš devyniolikos nusikalstamos veikos epizodų, o dalis nuteistųjų bendravo tik su veikos organizatoriumi E. S. ir ne visi grupės nariai pažinojo kiekvieną grupės narį, neturi reikšmės konstatuojant šią sunkinančią atsakomybę aplinkybę.

73Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies taikymo

74Nuteistasis T. R. nesutinka su teismo išvada, kad jo veiksmai buvo apimti vieningos tyčios, todėl jis padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, o ne atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje. Be to, teigia, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

75Teismas, remdamasis įrodymais: iš dalies paties nuteistojo parodymais, E. S. ir T. R. akistatos protokolu, A. C. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, 2005 m. rugsėjo 5 d. ir 2005 m. rugsėjo 13 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolu, liudytojų parodymais ir kt., nustatė, kad T. R. nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki liepos 21 d. aštuonis kartus įgijo medienos ir ją pardavė aštuoniems fiziniams asmenims bei UAB „P.“, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu. T. R. 2005 m. gegužės 26 d. pirmą kartą įgijo 57 m3 medienos, kurios vertė 24 225 Lt. 2005 m. rugsėjo 5 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuota, kad 2005 m. gegužės 25 d. 13.52 val. T. R. išsiuntė E. S. SMS žinutę: „Ar žadi ką nors“, o E. S. 13.55 val. į ją atsakė: „Jeigu išeis, tada šį vakarą gal ir bus...“ ir išsiuntė žinutes kitiems nusikalstamos veikos dalyviams A. D., S. V. klausdamas apie galimybę šį vakarą pakrauti ir kokios medienos reikia. Tą pačią dieną 22.39 val. T. R. paskambino E. S. klausdamas, ar jis turės medienos, į tai šis atsakė, kad bus ir kad mašiną reikės iškrauti iš karto. 2005 m. gegužės 26 d. 1.58 val. E. S. paskambino T. R. pranešdamas, kad jie vietoje, bet ten uždaryta, ir prašė, kad T. R. atvažiuotų, o šis atsakė, kad tuojau atvažiuos. Neužilgo po šio medienos įgijimo 2005 m. birželio 3 d. T. R. vėl įgijo 42 m3 medienos, kurios vertė 17 850 Lt. Bylos įrodymais užfiksuota, kad 2005 m. birželio 3 d. 1.43 val. T. R. paskambino E. S. ir klausė, ar šis krauna mašiną, bei nurodė, kad neturi pinigų ir į vietą neatvažiuos. Analogiškai bylos įrodymai patvirtino T. R. veiksmus dėl kitų inkriminuotų epizodų. Užfiksuoti duomenys leido konstatuoti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – tiesioginę tyčią: T. R. suvokė, kad įgyja ir realizuoja svetimą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Kokiu būdu gautas turtas, nuteistasis suprato iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų (mediena būdavo atvežama nakties metu), konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. Teismas pagrįstai nustatė, kad T. R. turėjo nusikalstamą sumanymą nuolatos pagal tą pačią schemą, susitaręs su E. S., įgyti ir parduoti vogtą medieną. T. R. turėjo vieningą tyčią įgyti ir parduoti nusikalstamu būdu gautą bet kokios vertės (taip pat ir didelės) turtą, ir jau pirmaisiais dviem inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodais, kurie padaryti analogišku būdu, nenutolę vienas nuo kito, buvo įgytas nusikalstamu būdu gautas didelės vertės (42 075 Lt) turtas. Taigi pagrįstai nustatyta, kad jis padarė vieną tęstinę veiką. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms: T. R. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, jis įgijo ir realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą (iš viso 313 m3 medienos už 133 025 Lt), kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (31 250 Lt), todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

76Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi alternatyviais veiksmais. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu būdu, kaip veikos gali reikštis: tokių pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį, įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą yra šio nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis). Esant tokiam tikslui veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, jo nesant – pagal BK 189 straipsnį.

77T. R. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijęs žinomai nusikalstamu būdu gautų medienos gaminių, 2005 m. liepos 18 d., siekdamas juos legalizuoti, nurodė Kretingos r. D. kooperatyvo pirmininkui E. L. R., nesupratusiam veikos pavojingumo, užpildyti Kretingos r. D. kooperatyvo vardu PVM sąskaitą–faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, patvirtinančius 10 m3 medienos gaminių, kurie buvo pagrobti iš UAB „P.“, pardavimą UAB „P.“ bei 4720 Lt apmokėjimą, taip, melagingai nurodžius, kad medienos produkcija gauta iš teisėtos veiklos, ją realizavo UAB „P.“.

78Pirmosios instancijos teismas T. R. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pagrindė visapusiškai ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visetu: ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. B. parodymais, liudytojo R. K. parodymais, 2005 m. liepos 21 d. UAB ,,P.“ gamyklos teritorijos ir buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolu, 2005 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokolu, 2005 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-3/90 dėl D. kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos, 2005 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. Nuosprendyje pateikti motyvai, kuriais atmesti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (liudytojų K. B., E. L. R. teisiamajame posėdyje duoti parodymai), pagal kuriuos 10 m3 medienos, pagrobtos iš UAB „P.“, priklausė Kretingos r. D. kooperatyvui. Dėl T. R. atliktų veiksmų pagrobtai medienai buvo surašyta PVM sąskaita–faktūra, kasos pajamų orderio kvitas ir panaudojus šiuos dokumentus su nusikalstamu būdu įgytu turtu atliktas sandoris – ji parduota UAB „P.“. T. R. suvokė, kad pagal surašytą sąskaitą–faktūrą parduota mediena bus įtraukta į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, kaip įgyta teisėtai, ir toliau ši bendrovė ją galės legaliai naudoti ūkinėje veikloje, taip siekė legalizuoti vogtą medieną.

79Tačiau T. R. inkriminuota ir jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad, žinodamas, jog mediena gauta nusikalstamu būdu, 2005 m. liepos 18 d. realizavo 10 m3 medienos produkcijos už 4720 Lt UAB „P.“, t. y. T. R. už tuos pačius veiksmus nuteistas du kartus. Kadangi nustatyta, jog realizuodamas 10 m3 medienos UAB „P.“ T. R. turėjo tikslą legalizuoti šį turtą, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pašalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad T. R. 2005 m. liepos 18 d. realizavo UAB „P.“, į. k. ( - ), 10 m3 medienos produkcijos už 4720 Lt.

80Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

81Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina kasacine tvarka apskųstus nuosprendžius ir nutartis, kasaciniame skunde esant pagrindams, nustatytiems BPK 369 straipsnyje. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

82Nuteistasis A. S., nuteistųjų V. B. ir R. K. gynėjai nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, teigdami, kad byloje nėra neabejotinų šių nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamą veiką (A. S. atveju) ar kelis jos epizodus (V. B. – dviejų, R. K. – vieno) įrodymų. Tačiau kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra žemesnės instancijos teismų prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose tokie pasiūlymai atmetami, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis rungimosi principu, teisiamajame posėdyje privalo ištirti visas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant nusikalstamos veikos požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti; turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma; vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

83Kasatoriai nenurodo, kokie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo padaryti nustatant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tiriant ir vertinant bylos įrodymus, o kasacinės instancijos teismas tokių pažeidimų taip pat nenustatė. Kasatorių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jeigu nepateikiama teisinė argumentacija savo nuomonei pagrįsti, nėra pagrindas pripažinti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Teismų sprendimuose išdėstytos išvados dėl A. S., V. B. ir R. K. padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistųjų veikoje pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai bei nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetu (nuteistųjų, liudytojų parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei telefoninių pokalbių ir trumpųjų tekstinių žinučių suvestinių turiniu, kita rašytine bylos medžiaga), patikrinus informaciją, gautą iš kiekvieno įrodymų šaltinio. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, savo sprendime dar kartą išanalizavęs įrodymus, kuriais grindžiamas nuteistųjų dalyvavimas veikoje, išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų ginčijamų epizodų įrodytumo.

84Nuosprendžiu nustatyta, kad A. S., kuris dirbo IĮ „A.“ apsaugos darbuotoju ir atlikdavo apsaugos funkcijas UAB „P.“, dalyvavo pagrobiant medieną 2005 m. kovo 9, 13, 17, 25 ir 31 dienomis. Teismas faktines jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis J. D. parodymais, 2005 m. lapkričio 2 d. R. J. IĮ „A.“ raštu Nr. 769 apie įmonės darbuotojų (tarp kurių ir A. S.) darbo grafikus, 2005 m. rugsėjo 5 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolu ir kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų A. S. inkriminuotų epizodų įrodytumo. Iš išsamiai ištirtų telefoninių pokalbių bei SMS suvestinių matyti, kad 2005 m. kovo 8, 9, 12, 24, 29, 31 dienomis abonentas Nr. ( - ) (E. S.) bendravo su abonentu Nr. ( - ) (A. S.). 2005 m. kovo 8 d. 16.15 val. E. S. nusiuntė A. S. žinutę, klausdamas „kaip dėl šio vakaro darom“, A. S. atsakė „galim, gera pamaina dirba“; 2005 m. kovo 9 d. 0.31 val. E. S. išsiuntė SMS A. S., klausdamas: „kelintą važiuojam, kaip visada, be dešimt pirmą“, į tai A. S. atsakė, kad pats tas tokiu laiku; 2005 m. kovo 12 d. 21.39 val. A. S. išsiuntė SMS E. S. „...kraunam kaip šnekėjom 1 val.“ Teisiamajame posėdyje A. S. patvirtino, kad naktį išleisti pakrauto automobilio jie negalėjo, ir turėjo žurnale sužymėti visus automobilius (T. 15, b. l. 79). Šie ir kiti nuosprendyje nurodyti ir įvertinti duomenys neabejotinai patvirtino A. S. dalyvavimą ir jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

85Nustatyta, kad V. B., kuris dirbo UAB „P.“ medienos obliavimo ceche brigadininku, dalyvavo šešis kartus grobiant svetimą turtą: 2005 m. kovo 13 d., 2005 m. gegužės 27 d., 2005 m. gegužės 28 d., 2005 m. birželio 4 d., 2005 m. birželio 12 d. ir 2005 m. birželio 13 d. Teismas faktines V. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė remdamasis byloje 2005 m. rugsėjo 5 d. ir 2006 m. rugsėjo 13 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinėmis, 2006 m. balandžio 4 d. UAB „P.“ rašte Nr. 2006/57 pateiktais duomenimis apie jo darbo grafiką UAB „P.“, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teisiamajame posėdyje V. B. parodė, kad birželio mėn. jis galėjo du kartus paruošti grobimui medienos (T. 15, b. l. 97). Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtino, kad 2005 m. birželio 11 d. 22.35 val. S. V. skambino E. S. ir klausė: ar V. „pasirašo“ šiandien, E. S. atsakė, kad taip. 2005 m. birželio 12 d. 0.43 val. E. S. skambino abonentui Nr. ( - ) (V. B.) ir klausė, ar galima važiuoti į vidų. V. B. nurodė, kur privažiuoti viduje; 2005 m. birželio 13 d. 00.48 val. E. S. išsiuntė SMS A. G., kad atvažiuoja mašina, 1.42 val. V. B. išsiuntė SMS E. S.: „Luktelėk yra problemų su 200“, 2.21 val. E. S. išsiuntė SMS A. G.: „Nežinai, ką taip ilgai ten, gal tu paskubink V.“, 3.21 val. E. S. išsiuntė SMS V. B., kad jie vietoj, 3.25 val. V. B. išsiuntė SMS E. S.: „Supratom. Viso 47 kubai. Davai“. Šie duomenys įvertinus juos su kitais ištirtais įrodymais leido konstatuoti, kad 2005 m. birželio 12 d. ir 2005 m. birželio 13 d. V. B. dalyvavo pagrobiant medieną.

86Nuosprendžiu nustatyta, kad R. K. 2005 m. balandžio 14 d. dalyvavo pagrobiant 44,72 m3 medienos, kurios vertė 18 782,4 Lt, bei 2005 m. gegužės 28 d. – 30 m3 medienos, kurios vertė 12 650 Lt (iš viso 31 432,4 Lt). Teismas R. K. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką nustatė remdamasis 2005 m. rugsėjo 16 d. akistatos tarp E. S. ir R. K. protokolu, 2005 m. rugsėjo 5 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolu, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinėmis, UAB „P.“ 2006 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2006/57 apie įmonės darbuotojų darbo grafikus 2005 m. (R. K. 2005 m. gegužės 27 d. dirbo dieninėje pamainoje nuo 7.00 iki 18.30 val.). Nuosprendyje nurodyta, kad iš pokalbių suvestinių akivaizdu, jog R. K. aktyviai stengėsi dalyvauti grobiant medieną, tačiau kiti kaltinamieji, žinodami apie tai, kad šis vartoja alkoholį ir savo ,,darbo“ nepadaro, slėpdavo nuo jo kai kurias daromas vagystes, todėl nustatyta, kad jis padarė dvi veikas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. K. apeliaciniu skundu ginčyto 2005 m. gegužės 28 d. vagystės epizodo, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Apeliacinis teismas, išdėstęs įrodymų (E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, A. D. parodymų, telefoninių pokalbių išklotinių) turinį, konstatavo, kad: R. K. 2005 m. gegužės 28 d. vagystės metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką; visus organizacinius medienos paruošimo, parinkimo vagystei darbus bendrovės teritorijoje atliko būtent R. K.; tai, kad nuteistasis dėl girtumo nesugebėjo pakrauti automobilio, o tą padarė V. B., nėra teisinanti aplinkybė.

87Pažymėtina, kad R. K. buvo pateiktas įtarimas tuo, kad jis surado vairuotoją bei transporto priemonę, galinčią gabenti vogtą medienos produkciją, susitarė su E. S. dėl medienos pakrovimo į krovininį automobilį, suderino su UAB „P.“ kontrolieriumi A. G., kad mediena būtų išleista iš bendrovės teritorijos, ir kartu su V. B. nuo 2005 m. gegužės 27 d. 19.49 val. iki 2005 m. gegužės 28 d. 1.39 val. pakrovė 30 m3 medienos į nenustatytą transporto priemonę. Teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai ir išvados dėl jų įvertinimo duoda pagrindą pripažinti, kad R. K. atliko dalį jam inkriminuotų veiksmų, t. y. kad surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vairuotoją bei transporto priemonę ir pakrovė autokrautuvu medienos gaminių, taip dalyvavo 2005 m. gegužės 28 d. pagrobiant UAB „P.“ priklausantį turtą – 30 m3 medienos. Telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinėse užfiksuoti duomenys patvirtino, kad R. K. gegužės 27 d. susitarė su A. G., surado mašiną (2005 m. gegužės 27 d. 16.25 val. R. K. paskambino E. S. ir pranešė, kad susitarė su A.; 17.13 val. – kad jis irgi turi mašiną), intensyviai bendravo su E. S., kokios medienos ir kokį jos kiekį reikia pakrauti, o vakare pradėjo krauti medieną. Nors R. K. transporto priemonės iki galo nepakrovė, nes tą vakarą, būdamas neblaivus, bekraudamas medieną ją išvertė (22.25 val. A. G. paskambino E. S. ir pranešė, kad girtas R. bekraudamas mašiną išvertė gaminius), tačiau ši aplinkybė nepanaikino R. K. kaltės dėl dalies veiksmų, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, atlikimo.

88Taigi nuteistųjų A. S., V. B. ir R. K. dalyvavimas padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodytas tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

89Dėl bausmių skyrimo ir BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo

90Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

91Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 58 straipsnio 1 dalį teismas privalo atsižvelgti į kiekvieno bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad sankcija yra baudžiamojo įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti jos ribų; paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje, teismas gali tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, jeigu nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingai bausmei paskirti.

92BK 178 straipsnio 3 dalies (didelės vertės svetimo turto vagystė) (įstatymo, galiojusio iki 2007 m. liepos 21 d., redakcija) sankcija numatė vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų, tad bausmės vidurkis sudarė trejus metus septynis mėnesius ir 15 d. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams.

93Atsižvelgiant į nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes, teismų sprendimuose pateiktus motyvus ir išvadas, nėra pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė bausmės individualizavimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus. Teismai tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje intensyvumą ir vaidmenį, žalos dydį, kaltininkų asmenybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes. Priešingai nei teigia kasatoriai, nuteistųjų A. S., T. R. bei nuteistųjų A. D. ir V. B. gynėjų kasaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistųjų asmenybėmis, jų šeimine padėtimi (išlaiko šeimas, rūpinasi savo tėvais, turi materialinių problemų ir kt.), teismams buvo žinomos, nurodytos jų sprendimuose ir įvertintos skiriant bausmę. Pagal bylos duomenis bei kasacinių skundų argumentus, nėra pagrindo kitaip vertinti nusikalstamos veikos pavojingumo bei ją padariusių nuteistųjų asmenybių ir dėl to keisti paskirtos bausmės dydį ar jos rūšį.

94Teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgė į veikos pavojingumą, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau neteistas, apibūdinamas gerai, augina mažametį vaiką, žmona nedirba, nes mokosi) ir paskyrė bausmę, artimą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, iš esmės atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jas teisingai įvertino. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. D. atlygino dalį žalos, šią aplinkybę pripažino lengvinančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 2 dalis) ir tuo pagrindu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelnino iki trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo. Nuteistojo A. D. gynėjo kasaciniame skunde pateikti teiginiai, kad teismų sprendimuose neteisingai nurodyta, jog A. D. augina tik vieną vaiką, o ne du, ir kad pablogėjo jo materialinė padėtis, nėra svarios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas keisti teismų sprendimus.

95Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis anksčiau neteistas, augina mažametį vaiką, vienas išlaiko šeimą, ir paskyrė bausmę, artimą BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. S. pagrįstai paskirta artima BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmė, nes byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o aplinkybes, kad jis vienas išlaiko šeimą, augina mažametį vaiką, buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę. Taigi į A. S. kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismai atsižvelgė. Tai, kad jis turi padengti paskolą būstui, kuri buvo paimta 2006 m. gegužės 2 d., t. y. jau vykstant baudžiamajam procesui, bausmės skyrimui nereikšminga.

96T. R. deklaratyviai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, socialinę padėtį. Apygardos teismas atsižvelgė į T. R. padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) asmenybę (anksčiau neteistas, apibūdinamas gerai, augina du mažamečius vaikus, žmona nedirba) ir paskyrė bausmes, mažesnes, nei BK 189 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, atitinkamai vienerius metus laisvės atėmimo ir dvejus metus laisvės atėmimo, subendrinus dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertino ir legalizuoto nusikalstamu būdu gauto turto vertę ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra gerokai mažesnis nei BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, taip pat konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo T. R. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes nėra šiame BK straipsnyje numatytų sąlygų: šio straipsnio 1 dalis netaikytina, nes nuteistasis savo noru neprisipažino, o 2 dalis netaikytina, nes nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nenustatyta nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų alternatyvių aplinkybių. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad skiriant bausmę pažeistas įstatymas.

97Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad V. B. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau neteistas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nors ir nesutiko su inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodų skaičiumi ir pagrobtos medienos gaminių kiekiu) bei sunkinanti aplinkybės ir jam paskyrė trejus metus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nerado pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Apeliacinis teismas nurodė, kad nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų, nes nenustatyta šiame BK straipsnyje numatytų sąlygų visumos: BK 62 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes nuteistasis savo noru neprisipažino; BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas netaikytinas, nes nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir negalima vienareikšmiškai spręsti, kad jo nepilnamečių vaikų nebus kam prižiūrėti, nes jie turi motiną, senelius, kurie ūkininkauja. Priešingai nei teigia nuteistojo V. B. gynėjas, nusikalstamos veikos pavojingumas bei nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neduoda pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

98Nuteistojo V. B. gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio nuostatas, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2008 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. pateikė prašymą pridėti prie bylos kasos pajamų orderio kvitą, patvirtinantį, kad jis 2007 m. spalio 5 d. sumokėjo 10 000 Lt žalos atlyginimo UAB „Pajūrio mediena“. Apeliacinis teismas prašymą patenkino, tačiau savo sprendime dėl šios aplinkybės vertinimo nepasisakė.

99Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2005,

1002K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-579/2010).

101Byloje civilinis ieškovas pareiškė 184 581,06 Lt civilinį ieškinį. Nors V. B. iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka 2007 m. spalio 5 d. sumokėjo 10 000 Lt žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad jis, veikdamas organizuota grupe, dalyvavo pagrobiant 89 797,5 Lt vertės turtą, nelaikytina, kad ši atlyginta žalos dalis yra pakankamai didelė ir, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes (atlygino dalį žalos, praėjus nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau negu dvejiems metams, neigė dalyvavęs dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose), nesudaro pagrindo manyti, kad likusios žalos dalies sumokėjimas bus neuždelstas, todėl dalies žalos atlyginimas nepripažintinas V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo aspektu pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vadovavosi BK 59 straipsnio 2 dalies nuostata, nes E. S., S. V., R. K., K. S., V. M., J. D., A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie savo noru atlygino dalį padarytos žalos, nors kiekvieno iš šių nuteistųjų atlygintos žalos dalis buvo labai nedidelė – nuo 200 Lt iki 6000 Lt.

102Dėl bylos proceso trukmės

103Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. Kersnauskas, nuteistojo A. D. gynėjas advokatas M. Venckus, nuteistasis A. S. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir nelaikytinas nepateisinamai ilgu. Teisėjų kolegijos nuomone, šie kasacinių skundų argumentai atmestini.

104Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011), kasacinė nutartis Nr. 2K-358/2011).

105Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2005 m. liepos 21 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo – penkeri metai, devyni mėnesiai ir 19 d., o bendra trukmė iki kasacinio teismo sprendimo priėmimo – šešeri metai, aštuoni mėnesiai ir 26 d.

106Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti laikoma sudėtinga. Šios bylos apimtis gana didelė: teismo procese nagrinėta devyniolika medienos grobimo nusikaltimo epizodų, kuriuose iš viso dalyvavo trylika asmenų, jie veikė organizuota grupe, nusikaltimų padarymo laikotarpis – apie penki mėnesiai, taip pat tirtos dar dvi nusikalstamos veikos – pagrobtos medienos įgijimas ir realizavimas bei legalizavimas (dėl nuteistojo T. R.). Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi apie dvejus metus, nuosprendis priimtas 2007 m. liepos 19 d. Šiuo laikotarpiu esminių delsimų, už kuriuos būtų atsakingos valstybės institucijos, nenustatyta, todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis jų trukmė nebuvo pernelyg ilga. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu proceso veiksmai su kai kuriais kaltinamaisiais galėjo būti atliekami nevienodu intensyvumu, paaiškina bylos apimtis, kuri šiuo atveju nustatyta tinkamai, t. y. bendroje nusikalstamoje veikloje dalyvavusių asmenų veikos nagrinėtos vienoje baudžiamojoje byloje (mutatis mutandis Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kurio trukmė – treji metai ir aštuoni mėnesiai (byla gauta 2007 m. rugsėjo 3 d., apeliacinis nuosprendis priimtas 2011 m. gegužės 2 d.), užsitęsė. Priešingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, asmuo, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, negali būti tikras dėl savo likimo tol, kol baudžiamasis procesas nėra pabaigtas galutiniu neskundžiamu sprendimu. Pagal EŽTT praktiką į proceso trukmę įskaičiuojamas laikas nuo proceso pradžios iki galutinio sprendimo priėmimo, o įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą gali lemti ir procesiniai delsimai aukštesnės instancijos teisme (e. g. Petrenko v. Russia, no. 30112/04, judgement of 20 January 2011). Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinio proceso trukmė tokio pažeidimo nenulėmė.

107Vertinant apeliacinio proceso trukmę, pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal trylika apeliacinių skundų; nagrinėjant bylą buvo atliktas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo A. G. gynėjo prašymą paskirti fonoskopinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar byloje esančiuose garso įrašuose užfiksuotas A. G. balsas. Kita teismo medicinos komisijos ekspertizė nuteistajam A. I. buvo paskirta, siekiant išsiaiškinti, ar jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ir nuteistųjų gynėjų prašymus dėl pagrobtos medienos vertės nustatymo ir įpareigojo prokurorą organizuoti papildomų tyrimo veiksmų atlikimą. Nors tokį sprendimą iš tiesų nulėmė šio teismo konstatuoti tam tikri ikiteisminio tyrimo trūkumai, į kuriuos neatkreiptas tinkamas dėmesys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ilgesnio procesinio delsimo tai nesukėlė. Be to, penki teismo posėdžiai buvo atidėti dėl nuteistųjų arba jų gynėjų ligos, du teismo posėdžiai – dėl to, kad gynėjas buvo išvykęs iš Lietuvos, o (kitu atveju) naujas nuteistojo gynėjas nebuvo susipažinęs su byla. Tam tikra apimtimi prie proceso sulėtinimo prisidėjo ir nuteistųjų V. B. bei A. S. gynėjų pozicija dėl proceso organizavimo. Būtent, sprendžiant teismo posėdžių skyrimo klausimą, jie dažnai prašydavo atidėti bylos nagrinėjimą ilgesniam laikui dėl užimtumo kitose bylose arba nurodydavo tokį savo užimtumo grafiką, kuris varžė teismo galimybes užtikrinti optimalią proceso eigą (mutatis mutandis Pedersen and Baadsgaard v. Denmark, no. 49017/99, judgement of 17 December 2004). Panašių prašymų teikė ir kitų nuteistųjų gynėjai. Pažymėtina ir tai, kad proceso metu nuteistiesiems taikyta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju organizuojant procesą, kuriame dalyvavo daug asmenų, iškilę sunkumai buvo neišvengiami, nepriklausomi nuo teismo, apeliacinis procesas užtruko siekiant kuo išsamesnio apeliantų ginčijamų aplinkybių ištyrimo, ir iš esmės pritaria Apeliacinio teismo išvadai, jog bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nelaikytinas nepateisinamai ilgu. Kadangi nenustatyta, kad nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, nėra pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

109Nuteistojo A. S., nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk, nuteistojo A. D. gynėjo advokato Mariaus Venckaus, nuteistojo V. B. gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinius skundus atmesti.

110Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo T. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį: pašalinti iš nuosprendžių aplinkybę, kad T. R., žinodamas, kad mediena gauta nusikalstamu būdu, 2005 m. liepos 18 d. realizavo UAB „P.“, į. k. ( - ), 10 m3 medienos produkcijos už 4720 Lt.

111Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. B. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 3. R. K. – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams... 4. A. D. – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams... 5. A. S. – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams... 6. T. R. – pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;... 7. UAB „P.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pripažįstant... 8. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Nuteistųjų A. S., R. K., V. B., nuteistojo T. R. gynėjo ir kt. apeliaciniai... 10. Apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. S. (E. S.), S. V., A. I.,... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, nuteistųjų... 12. R. K., V. B., A. D., A. S. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai,... 13. 1) E. S., veikdamas organizuota grupe su S. V., V. L., A. G., A. S., organizavo... 14. 2) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S., veikdamas organizuota grupe su... 15. 3) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S., veikdamas organizuota grupe su... 16. 4) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S., veikdamas organizuota grupe su... 17. 5) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S.... 18. 6) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su R.... 19. 7) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V.... 20. 8) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su S.... 21. 9) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su V.... 22. 10) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 23. 11) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 24. 12) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 25. 13) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 26. 14) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 27. 15) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 28. 16) (šis 2005 m. birželio 17 d. epizodas neskundžiamas);... 29. 17) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 30. 18) (šis 2005 m. liepos 6 d. epizodas neskundžiamas);... 31. 19) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. S. veikdamas organizuota grupe su... 32. Taip V. B., veikdamas organizuota grupe su E. S., R. K., A. G., A. D., A. S.,... 33. T. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo ir... 34. T. R. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad legalizavo... 35. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. Kersnauskas kasaciniu skundu prašo... 36. Kasatorius nesutinka ir su teismų nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe... 37. Kasatorius nurodo, kad nepagrįstai V. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe... 38. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 39. Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas M. Venckus kasaciniu skundu prašo,... 40. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 41. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos... 42. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 43. Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo... 44. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 45. Nuteistasis pažymi, kad J. D. parodymų prieštaringumas pasireiškė dar ir... 46. Kasatorius pažymi, kad teismai jo kaltę grindė ir R. J. IĮ „A.“ rašte... 47. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai kaip kaltės įrodymą pateikė jo, A.... 48. Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas organizuotos grupės... 49. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad be reikalo atmesti faktai, jog iš... 50. Kasatorius pažymi, kad teismai neįvertino jo elgesio po nusikaltimo padarymo:... 51. Nuteistojo R. K. gynėja advokatė A. Kostiuk kasaciniu skundu prašo... 52. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 53. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė BK 24 straipsnį, nes be... 54. Nuteistasis T. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 55. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, 189... 56. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismas laikė įrodyta, jog T. R. legalizavo... 57. BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtinas sudėties požymis... 58. Kasatorius dar nurodo, kad teismai, netinkamai taikydami BK 54 straipsnio... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 60. Nuteistojo A. S., nuteistojo R. K. gynėjos advokatės A. Kostiuk, nuteistojo... 61. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį... 62. Kasatoriai (nuteistasis A. S., nuteistųjų V. B. ir R. K. gynėjai) skundžia... 63. Kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra... 64. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar... 65. Teismas nustatė, kad A. S., apsaugos tarnybos „A.“, vykdžiusios apsaugos... 66. Kasatoriai (nuteistieji A. S., T. R., nuteistojo V. B. gynėjas) ginčija... 67. Pagrobtos medienos vertę teismas nustatė, remdamasis UAB „P.“ 2005 m.... 68. Kadangi buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, o pagal nuteistiesiems A.... 69. Dėl organizuotos grupės, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės,... 70. Kasatoriai (nuteistasis A. S., nuteistųjų V. B., R. K. gynėjai) nesutinka su... 71. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš... 72. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji V. B., R. K., A. S. ir kiti,... 73. Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies taikymo... 74. Nuteistasis T. R. nesutinka su teismo išvada, kad jo veiksmai buvo apimti... 75. Teismas, remdamasis įrodymais: iš dalies paties nuteistojo parodymais, E. S.... 76. Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas... 77. T. R. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijęs žinomai... 78. Pirmosios instancijos teismas T. R. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką... 79. Tačiau T. R. inkriminuota ir jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už... 80. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo... 81. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės... 82. Nuteistasis A. S., nuteistųjų V. B. ir R. K. gynėjai nesutinka su teismų... 83. Kasatoriai nenurodo, kokie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai... 84. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. S., kuris dirbo IĮ „A.“ apsaugos... 85. Nustatyta, kad V. B., kuris dirbo UAB „P.“ medienos obliavimo ceche... 86. Nuosprendžiu nustatyta, kad R. K. 2005 m. balandžio 14 d. dalyvavo pagrobiant... 87. Pažymėtina, kad R. K. buvo pateiktas įtarimas tuo, kad jis surado... 88. Taigi nuteistųjų A. S., V. B. ir R. K. dalyvavimas padarant jiems... 89. Dėl bausmių skyrimo ir BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo... 90. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 91. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 92. BK 178 straipsnio 3 dalies (didelės vertės svetimo turto vagystė)... 93. Atsižvelgiant į nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes, teismų... 94. Teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgė į veikos pavojingumą,... 95. Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė, kad jis padarė tyčinį sunkų... 96. T. R. deklaratyviai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę,... 97. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad V. B. padarė sunkų tyčinį... 98. Nuteistojo V. B. gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 99. Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59... 100. 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Kita vertus, BK 59... 101. Byloje civilinis ieškovas pareiškė 184 581,06 Lt civilinį ieškinį. Nors... 102. Dėl bylos proceso trukmės... 103. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. Kersnauskas, nuteistojo A. D. gynėjas... 104. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių... 105. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo... 106. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 107. Vertinant apeliacinio proceso trukmę, pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka... 108. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 109. Nuteistojo A. S., nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk,... 110. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio ir... 111. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....