Byla 2K-24-689/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžių nuteistojo A. N. baudžiamojoje byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Prano Kuconio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistojo A. N. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžių nuteistojo A. N. baudžiamojoje byloje.

3Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 500 MGL dydžio (19 000 Eur) bauda, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (3800 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta – 500 MGL dydžio (19 000 Eur) bauda; iš A. N. nukentėjusiajam T. P. priteista 17 320 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. N. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir A. N. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo subendrintos bausmės, paliekant tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę – 500 MGL (19 000 Eur) dydžio baudą.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 3 d. apie 3.50 val. viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios priežasties smogė kumščiu nukentėjusiajam T. P., sėdinčiam ant suoliuko ir nedalyvaujančiam jokiuose įvykiuose, į kairę akį; dėl smūgio susmigusių akinių stiklų šukėmis nukentėjusiajam padaryti kairės akies sužalojimai. Taip savo įžūliu elgesiu A. N. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą, nes dėl kairės akies ragenos netekimo nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 30 proc. ir daugiau, bendro darbingumo.

92.

10Apeliacinės instancijos teismas A. N. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, argumentuodamas tuo, kad A. N. paskatos veikti buvo chuliganiškos, jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį T. P., tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, dėl kurio šiam buvo padaryti sužalojimai, kaltininkas nepadarė.

11II. Kasacinio skundo argumentai

123.

13Kasaciniu skundu nukentėjusiojo T. P. atstovas advokatas R. Girdziušas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį: nuteistajam A. N. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti laisvės atėmimo bausmę, iš nuosprendžių pašalinti išvadą, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad tai laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo nuosprendis pripažinti A. N. kaltu įvykdžius nusikaltimą, nurodytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, bei dėl to palikti galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, likusias nuosprendžių dalis paliekant nepakeistas. Kasatorius skunde nurodo:

143.1.

15Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. N. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisęs jį 500 MGL dydžio bauda, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą; apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, juolab nagrinėdamas bylą pagal nukentėjusiojo atstovo ir prokuroro apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma pabloginti nuteistojo padėtį, panaikino dalį apkaltinamojo nuosprendžio ir priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį, nors to neprašė nei apeliantai, nei pats nuteistasis, taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis. Apeliacinio nagrinėjimo metu nebuvo konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, lėmę tai, kad A. N. be pagrindo buvo nuteistas už BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. N. ne tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bet ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teisės taikymo klaidos nepadarė, nurodė ne tik nuteistojo veiksmus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir padarinius, kuriuos savo neteisėtais veiksmais sukėlė A. N. Apygardos teismas nurodė, kad A. N. suprato, kad atlieka smurtinius veiksmus vietoje, kurioje vyko šventė, kad muštynes stebi aplinkiniai asmenys. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. A. N. tyčia buvo nukreipta ne tik į siekį sužaloti nukentėjusįjį, bet ir į viešosios tvarkos pažeidimą, į norą pademonstruoti, jog jam normalaus elgesio taisyklės negalioja. Jo tyčia buvo tiesioginė ir neapibrėžta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo visas aplinkybes, kurių pakako padaryti išvadai, kad, be sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, nuteistasis įvykdė ir kitą nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs naujo įrodymų tyrimo ir nenustatęs jokių naujų aplinkybių, padarė išvadą, kuri prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

163.2.

17Teismas, be to, nepagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. N. tik teisiamajame posėdyje deklaratyviai pareiškė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, tačiau, atskleisdamas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, pripažino vien tik smūgio sudavimo faktą ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį. Kalbėdamas apie tokio poelgio priežastis, motyvus bei smūgiavimo aplinkybes, nuteistasis išdėstė versiją, kuri prieštaravo kitų asmenų parodymams ir tam, ką konstatavo abi teisminės institucijos. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teisme pažymima, kad A. N. iš esmės pripažįsta faktines įvykio aplinkybes, o nesutinka tik su teisiniu veiksmų vertinimu. Teisme A. N. pripažino tik tai, kas buvo nustatyta kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir ko nebuvo įmanoma paneigti. Tokio pobūdžio prisipažinimas ir tik formalus gailėjimasis negalėjo būti laikomas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

183.3.

19Aplinkybė, kad A. N. geranoriškai atlygino nukentėjusiajam šio patirtą turtinę žalą, išlaidas, turėtas dėl atstovavimo bylos nagrinėjimo apygardos teisme procese, taip pat dalį neturtinės žalos, gali būti laikoma A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, vadinasi, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, jam turėjo būti paskirtas baudžiamajame įstatyme nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Netinkamai baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir dėl to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai parinko A. N. kitą bausmės rūšį nei ta, kuri nurodyta baudžiamajame įstatyme, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokios bausmės paskyrimu. Teismai, nusprendę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirti A. N. baudą, BK 62 straipsnio nuostatomis nesivadovavo. Tik nustatęs bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis teismų buvo pritaikyta nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.

203.4.

21Kasaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika, pažymima, kad teismas, švelnindamas bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai visą dėmesį skyrė tik nuteistojo interesams, akcentavo aplinkybes, kurios teigiamai apibūdina A. N., tačiau jų nepakanka tam, kad būtų taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis: aplinkybės, kad nuteistasis apibūdinamas vien teigiamai, anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalto atsitiktinai dėl staiga kilusios tyčios, gyvena Danijos Karalystėje, dirba ir vienas išlaiko su J. K. auginamus tris mažamečius vaikus, moka paskolą bankui, kad sunkias pasekmes sukėlė tai, kad nukentėjusysis buvo užsidėjęs akinius veikos prieš jį padarymo metu, nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

223.5.

23Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam teismo parinkta bausmė – bauda – nėra suderinama su nukentėjusiojo interesais, teisingumo principu bei tomis aplinkybėmis, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę. Aplinkybė, kad smurtas buvo vartojamas be jokios aiškios priežasties, dėl staiga kilusios tyčios, leidžia manyti, kad nuteistasis yra impulsyvus; atkreiptinas dėmesys, kad A. N. negalėjo nematyti, kad smūgiuoja akinius nešiojančiam žmogui, negalėjo nenumatyti tuo smūgiu sukeliamų padarinių, juolab kad ir pats teismas pripažino, kad A. N. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Teismų argumentavimas dėl nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų derinimo neatspindi interesų derinimo principo. Paskyrus A. N. 19 000 Eur baudą nebus apginti nukentėjusiojo interesai. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad aktualioje BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių redakcijoje buvo nurodyta, jog paaiškėjus, kad asmuo neturi lėšų teismo paskirtai baudai sumokėti, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu tokią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, taip pat vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą areštu. Asmuo, padaręs labai sunkų nusikaltimą, gali atlikti devyniasdešimt parų arešto bausmę ir būti laikomas ją atlikusiu. Humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismai, skirdami bausmę nuteistajam, neužtikrino bendrosios ir specialiosios prevencijos įgyvendinimo.

243.6.

25Apeliacinės instancijos teismas, be to, viršijo paduotų apeliacinių skundų ribas, nors formaliai savo sprendimą bandė sieti su prokuroro reikalavimu sugriežtinti bausmę, bet išnagrinėjo bylą klausimu, dėl kurio nebuvo apeliacinio skundo. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir nepareiškė, kad jo valia dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, turėtų būti panaikinta, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pripažinti A. N. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą turėtų būti palikta galioti.

26III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

274.

28Nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas atmestinas. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

295.

30Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas viršijo paduotų apeliacinių skundų ribas, išnagrinėjo bylą klausimu, dėl kurio nebuvo apeliacinio skundo, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

316.

32BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti; jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminius BPK pažeidimus, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus. Apeliaciniuose skunduose nebuvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. N. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

337.

34Prokuroras apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir, be kita ko, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti A. N. laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Taigi prokuroro apeliaciniame skunde buvo prašoma tik sugriežtinti bausmę, paskirtą A. N. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neginčijant A. N. nuteisimo už šio nusikaltimo padarymą teisėtumo ir pagrįstumo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sugriežtinti paskirtą bausmę, pirmiausia privalėjo įsitikinti, ar buvo teisinis pagrindas skirti bausmę, t. y. ar asmuo padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės griežtinimas pagal baudžiamąjį įstatymą nepatikrinus, ar tas įstatymas pritaikytas tinkamai, nesiderina su pagrindinės teismo funkcijos – teisingumo vykdymo – turiniu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio 1 dalies – taikymo tinkamumą, nors apeliaciniame skunde buvo prašoma tik sugriežtinti bausmę, paskirtą pagal šį baudžiamąjį įstatymą, neviršijo paduotų apeliacinių skundų ribų ir nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

358.

36Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), taip pat iš baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų kasacine tvarka nagrinėti baudžiamąsias bylas, jei įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys apskųsti, inter alia (be kita ko), dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnis) ir šiame įstatyme įtvirtintos kasacinės instancijos teismo teisės nagrinėjant kasacinę bylą pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką nustatantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą (BPK 376 straipsnio 3 dalis), kyla kasacinės instancijos teismo pareiga nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kasacinio skundo, paduoto dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patikrinti visos baudžiamojo įstatymo normos, pagal kurią buvo ar turėjo būti kvalifikuota nusikalstama veika, taikymo tinkamumą; kasacinės instancijos teismas tokiu atveju nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Taigi, nagrinėdamas bylą pagal nukentėjusio atstovo kasacinį skundą, kuriuo prašoma sugriežtinti A. N. paskirtą bausmę, kasacinės instancijos teismas turėtų įgaliojimus patikrinti baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio 1 dalies – taikymo tinkamumą net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas to būtų nepadaręs. Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo

379.

38Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. N. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisės taikymo klaidos nepadarė.

3910.

40Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad A. N. be jokios priežasties smogė kumščiu nukentėjusiajam T. P., sėdinčiam ant suoliuko ir nedalyvaujančiam įvykiuose, į kairę akį ir padarė jam sužalojimus, šie sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Ši A. N. veika atitinka visus nusikaltimo, įtvirtinto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. N. elgėsi nepagarbiai, neturėjo jokio realaus preteksto panaudoti smurtą, veikė pagautas impulso, suprato, kad atlieka smurtinius veiksmus vietoje, kurioje vyko šventė, kad muštynes stebi aplinkiniai asmenys, ir tokiais veiksmais A. N. sutrikdė visuomenės rimtį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. N. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį T. P., kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, pasibaigusio jo sužalojimu, kaltininkas nepadarė.

4111.

42Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padariniai. Tokie padariniai nėra būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis, nes chuliganiškos paskatos apibūdina veikos motyvą. Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009). Jeigu, be nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016).

4312.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. N. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tačiau konkrečios pasekmės, atitinkančios šį BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymį, neįvardytos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokios pasekmės nenurodytos nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. N. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas. Taigi keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

4513.

46Pirmosios instancijos teismas A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasaciniame skunde teigiama, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, nes A. N. pripažino tik tai, kas buvo nustatyta kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir ko nebuvo įmanoma paneigti, o toks prisipažinimas ir tik formalus gailėjimasis negalėjo būti laikomas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4714.

48Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

4915.

50Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, A. N. neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamajame posėdyje A. N. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir kad parodymus duos po to, kai bus ištirti kiti įrodymai. A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta faktą, jog sunkiai sužalojo žmogų, kad smūgį sudavė spontaniškai, gindamasis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti sprendimo pripažinti A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, motyvai. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas minėtos aplinkybės buvimą, konstatavo, kad A. N. pripažino faktines įvykio aplinkybes, tačiau nesutiko su teisiniu savo veiksmų vertinimu, be to, ėmėsi priemonių dėl jo veiksmų atsiradusioms pasekmėms sušvelninti.

5116.

52Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismų išvada dėl A. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – padaryta įvertinus ne visas reikšmingas šiai aplinkybei pripažinti sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, daug dėmesio skyrė tik vienam būtinam šios aplinkybės elementui – nuoširdžiam gailėjimuisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kitas būtinas šios aplinkybės elementas – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką – konstatuotas įvertinus ne visas esmines sąlygas. Minėta, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažįsta savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų. A. N. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nesiėmė jokių veiksmų, rodančių, kad jis gailisi dėl savo veikos. Baigus ikiteisminį tyrimą, A. N. susipažino su visa bylos medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu A. N. parodymus davė tik po to, kai buvo ištirti kiti byloje surinkti įrodymai. Duodamas parodymus, A. N. pripažino tik vieną esminę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę – smūgį nukentėjusiajam T. P. į veidą. Kitas veikos aplinkybes jis apibūdino ir vertino kitaip, nei nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Toks nuteistojo A. N. elgesys ir parodymai vertinti ne kaip prisipažinimas padarius inkriminuotą veiką, bet kaip savo parodymų ir pozicijos derinimas prie surinktų byloje įrodymų, siekiant lengvinti savo teisinę padėtį. Taigi abiejų instancijų teismų išvada, kad A. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra nepagrįsta. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5317.

54Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, skirdami bausmę A. N., neužtikrino bendrosios ir specialiosios prevencijos įgyvendinimo, akcentavo tik aplinkybes, teigiamai apibūdinančias A. N., ir kad šių aplinkybių nepakanka BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti.

5518.

56Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, pripažino, kad kaltinamajam A. N. tikslinga skirti BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenustatytą bausmę – baudą. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisingu ir pakankamai motyvuotu, nes teismas įvertino ir visuomenės bei konkretaus nukentėjusiojo interesus, taip pat ir nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės.

5719.

58BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015); taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius; laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

5920.

60Įvertinus teismų nuosprendžiuose išdėstytus motyvus, kuriais vadovaudamiesi teismai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė bausmę A. N., bei kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais šis teismų sprendimas ginčijamas, darytina išvada, kad BK 54 straipsnio 3 dalis skiriant bausmę A. N. pritaikyta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertino tai, kad A. N. charakterizuojamas vien teigiamai, anksčiau nebuvo nusikaltęs ir teistas, kad jis nusikalto atsitiktinai, veikė dėl staiga kilusios tyčios, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena Danijos Karalystėje, su J. K. augina tris mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą bei moka paskolą bankui. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. N. atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė labai sunkias pasekmes iš esmės vien todėl, kad nukentėjusysis buvo su akiniais, ko neįvertino kaltinamasis suduodamas jam smūgį į veidą. Teismas padarė išvadą, kad jei kaltinamajam būtų paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, jo šeima (faktinė žmona bei trys mažamečiai vaikai), bet taip pat ir nukentėjusysis T. P., nes A. N. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, jo šeima – pajamų ir išlaikymo, o nukentėjusysis – galimybės į greitesnį jam padarytos žalos atlyginimą.

6121.

62Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

6322.

64Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. N., įvertino ne tik tai, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų kilo negrįžtamos pasekmės (nukentėjusysis neteko regos viena akimi), bet ir kitas veikos aplinkybes, A. N. asmenybę, jo socialinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai pažymėjo, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę būtina pažiūrėti ne vien kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, aspektu; turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Taigi teismai tinkamai motyvavo savo sprendimą skiriant bausmę A. N. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taikydami šią normą, vertino tiek veikos pavojingumą, jos mechanizmą, tiek kaltininko asmenybę, jo socialinius ryšius, tiek nukentėjusiojo, nuteistojo bei visuomenės interesus šiuo konkrečiu atveju, ieškojo šių interesų pusiausvyros. Naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam A. N. kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tokiam sprendimui neturi įtakos ir tai, kad šia nutartimi nepagrįstais pripažinti teismų sprendimai A. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas arba nebuvimas nėra lemiama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

6523.

66Konstatuotina, kad nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato R. Girdziušo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti skundžiamus teismų nuosprendžius nėra teisinio pagrindo.

67Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

68Nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2015 m.... 9. 2.... 10. Apeliacinės instancijos teismas A. N. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 11. II. Kasacinio skundo argumentai... 12. 3.... 13. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo T. P. atstovas advokatas R. Girdziušas prašo... 14. 3.1.... 15. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. N. kaltu pagal BK 135 straipsnio... 16. 3.2.... 17. Teismas, be to, nepagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 18. 3.3.... 19. Aplinkybė, kad A. N. geranoriškai atlygino nukentėjusiajam šio patirtą... 20. 3.4.... 21. Kasaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika, pažymima, kad... 22. 3.5.... 23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad proceso metu... 24. 3.6.... 25. Apeliacinės instancijos teismas, be to, viršijo paduotų apeliacinių skundų... 26. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 27. 4.... 28. Nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas... 29. 5.... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas viršijo... 31. 6.... 32. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to... 33. 7.... 34. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 35. 8.... 36. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog iš... 37. 9.... 38. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 39. 10.... 40. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal BK 135... 41. 11.... 42. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)... 43. 12.... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad visuomenės tvarkos... 45. 13.... 46. Pirmosios instancijos teismas A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 47. 14.... 48. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 49. 15.... 50. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, A. N. neprisipažino... 51. 16.... 52. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismų išvada dėl A. N. atsakomybę... 53. 17.... 54. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, skirdami bausmę A. N., neužtikrino... 55. 18.... 56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir nuosprendyje... 57. 19.... 58. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje... 59. 20.... 60. Įvertinus teismų nuosprendžiuose išdėstytus motyvus, kuriais... 61. 21.... 62. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės... 63. 22.... 64. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. N., įvertino ne tik tai,... 65. 23.... 66. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato R. Girdziušo... 67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 68. Nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą...