Byla 2-550-157/2017
Dėl prisidėjimo prie šio atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Negresko Investicijos“ bankroto bylą Nr. B2-6352-567/2016 pagal pareiškėjų G. S., A. K., uždarosios akcinės bendrovės ,,Conresta“, E. K. – M. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ,,Invespa“ pareiškimus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Conresta“ atskirąjį skundą ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Invespa“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie šio atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Negresko Investicijos“ bankroto bylą Nr. B2-6352-567/2016 pagal pareiškėjų G. S., A. K., uždarosios akcinės bendrovės ,,Conresta“, E. K. – M. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ,,Invespa“ pareiškimus.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami iškelti uždarajai akcinei bendrovei ,,Nergresko Investicijos“ (toliau – UAB ,,Negresko Investicijos“) bankroto bylą. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Conresta“ (toliau – UAB ,,Conresta“) nurodė, kad atsakovės skola pagal šalių 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. liepos 24 d. Rangos sutartis bei prie jų pasirašytus sutarimus, 2015 m. kovo 18 d. vekselį yra 676 939,23 Eur. Teigia, kad mokėjimo terminai suėję, skolų mokėjimo atidėjimas teigiamų rezultatų nedavė. Pareiškėja G. S. nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 8 800 Eur avansą sumokėtą pagal preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, nurodė, kad terminas jam grąžinti yra suėjęs. Pareiškėja E. K. – M. individuali įmonė (toliau – E. K. IĮ) pareiškime nurodė, kad su atsakove buvo sudarius tris preliminarias butų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dėl atsakovės kaltės neįvykdytos, tačiau grąžinta tik dalis sumokėtų sumų, likusi – 211 082 Eur. Pareiškėjas A. K. nurodė, kad atsakovė neįvykdė preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai kilo prievolė grąžinti jo sumokėtus 43 443 Eur bei 6 878,47 Eur palūkanų. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Invespa“ (toliau – UAB ,,Invespa“) nurodė, kad pradinis kreditorius A. K., iš kurio reikalavimo teises nupirko pareiškėja, pagal šalių sudarytą preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo 31 000 Eur avansą, kuris, neįvykdžius sutarties, nėra grąžinęs iki šiol.
  2. Atsakovė UAB ,,Negresko Investicijos“ atsiliepime į pareiškimus prašė juos atmesti. Nurodė kad ji statybos sektoriuje veikianti bendrovė; kad bendrovės steigėjas – Lenkijos bendrovė NEGRESKO HURTOWNIA LODÓW, MROŻONEK I ARTYKUŁÓW SPOŻYWCZYCH SPÓŁKA Z OGRANICZONĄ ODPOWIEDZIALNOŚCIĄ; kad 2011 m. lapkričio 23 d. ji perleido 10 procentų akcijų Z. Z.; kad nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 10 d. bendrovei vadovavo Z. Z.; kad bendrovė buvo įsteigta vystyti daugiabučių namų kompleksą; kad šiam tikslui bendrovė įsigijo žemės sklypą, esantį adresu ( - ); kad šiuo metu yra pastatyti trys iš penkių daugiabučių namų. Teigia, kad nuo įsteigimo 2011 m. iki šių metų rugpjūčio mėn. bendrovė vykdė įprastą veiklą, kuri buvo pelninga, o laikinus finansinius bendrovės sunkumus sukėlė nusikalstami buvusio bendrovės vadovo Z. Z. veiksmai, kurie pradėjo aiškėti šių metų rugsėjo mėnesį, t. y. tai, kad buvęs bendrovės vadovas buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei informaciją teikė tik fragmentiškai, neteikė informacijos apie įvykdytus sandorius. Sužinojęs apie buvusio vadovo nusikalstamą veiklą, akcininkas ėmėsi veiksmų užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklą – investavo į bendrovę savo lėšas, iš kurių yra mokami mokesčiai, vadovo ir buhalterės atlyginimai, apmokami komunaliniai patarnavimai, einamosios įmokos. Teigi,a kad akcininko lėšomis taip pat buvo pilnai panaikintas įsiskolinimas SODRAI. Pasisakydamas dėl UAB ,,Conresta“ pareiškime nurodytų aplinkybių pažymėjo, kad 676 939,23 Eur skola šiai įmonei yra ginčytina, nes pagal Hipotekos registro išrašą, UAB „Conresta“ naudai yra nustatyta sutartinė hipoteka, kurią siekiant nustatyti buvo pateiktas 2015 m. balandžio 20 d. akcininkų sprendimas, kuriuo abu bendrovės akcininkai neva pritarė, kad bendrovės nekilnojamasis turtas būtų įkeistas hipoteka UAB „Conresta“, tačiau tokio sprendimo akcininkai niekada nepasirašinėjo, todėl jis yra suklastotas, o dėl buvusio vadovo šių veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pasisakydamas dėl delspinigių nurodė, kad pareiškėja UAB ,,Conresta“ yra pateikusi dvi delspinigių sąskaitas, kurių bendra suma sudaro net 287 000 Eur, tačiau jie yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad jai nebuvo perduoti visi dokumentai, šiai dienai bendrovė neturi galimybės patikrinti ir nustatyti, ar pareiškime deklaruojama skola ieškovui UAB „Conresta“ yra teisinga, kadangi visi mokėjimai buvo atliekami ne į bendrovės sąskaitą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nuo sudarytų notarinių pirkimo–pardavimo sandorių turėjo būti mokamas pridėtinės vertės mokestis į valstybės biudžetą, todėl kreditorių sąraše nurodyta skola valstybės biudžetui iš esmės susidarė iš pardavimo PVM. Būtent hipotekos kreditorius UAB „Conresta“ sukūrė tokią situaciją, kad visi mokėjimai, įskaitant ir PVM, kuris turėjo būti pervedamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, buvo pervedami tik į UAB „Conresta“ sąskaitą.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Negresko Investicijos“ bankroto bylą.
  2. Pirmosios instancijos teismas visų pirma pažymėjo tai, kad šiais ieškiniais dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama ne nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos siekiant užtikrinti lygiavertį savo reikalavimų patenkinimą su kitais skolininko kreditoriais, o žyminiu mokesčiu valstybės naudai neapmokestintu būdu atgauti jų įvardintas lėšas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso galimam skolininkui pradėjimo, – savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovė šiuo metu neatsiskaito su ieškovais, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą.
  3. Teismas, įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus nustatė, kad 2015 m. įmonė turėjo turto už 4 886 033 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 295 519 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 612 055 Eur; gavo 142 635 Eur pelną (2 t., b. l. 36-37) ; kad pagal 2016 m. birželio 30 d. balansą turėjo turto už 5 357 390 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 761 833 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 491 390 Eur, gavo 346 969 Eur pelną (2 t., b. l. 41, 44). Pažymėjo, kad pagal minėtus duomenis įmonė bendrasis pelnas išaugo. Iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad bendrovėje dirba du asmenys, o skola šiam fondui yra 2 253,47 Eur.
  4. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė, pardavusi jai priklausantį turtą, skolą UAB ,,Conresta“ sumažino nuo 1 839 380,59 Eur iki 676 939,23 Eur; kad ji ginčija UAB „Conresta“ pateiktą 1 839 380,59 Eur reikalavimą, nurodydamas, kad ši suma yra diskutuotina, būtina patikrinti reikalavimo pagrįstumą; kad įmonės tikslas yra parduoti dar du daugiabučius namus; kad įmonė inicijavo ikiteisminį tyrimą buvusio vadovo Z. Z. atžvilgiu, jį atleido iš pareigų ir paskyrė naują vadovą; kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „Idruma“ bei 2016 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Idruma“ ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ ir restitucijos taikymo, – konstatavo, kad atsakovė siekia atsiskaityti su kreditoriais, siekia išsaugoti įmonę ir išlikti veiklą vykdančiu ūkio subjektu.
  5. Įvertinęs minėtų aplinkybių visetą teismas padarė išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes tokios bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsakovė turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreipti priverstinio išieškojimo veiksmai. Pažymėjo, kad nepaisant bankroto bylos iškėlimo inicijavimo atsakovė vykdo prievoles, siekia geranoriškai atsiskaityti su kreditoriais, o tai sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad šiuo metu ji nėra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

4III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Atskirajame skunde pareiškėja UAB ,,Conresta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei UAB ,,Negresko investicijos“ bankroto bylą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam ir nepagrįstai neįpareigojo atsakovės pateikti ginčo nagrinėjimo metu aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Nepagrįstai nesivadovavo kitų proceso dalyvių pateiktais paaiškinimais ir dokumentais bei viešai prieinama registrų informacija, vadovavosi klaidingais debitorių ir kreditorių sąrašais.
    2. Faktą, kad įmonės pateiktas 2016 m. birželio 30 d. balansas neparodė realios įmonės finansinės situacijos bylos nagrinėjimo metu, patvirtina tai, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB ,,Conresta“ užbaigė statybos darbus objekte, esančiame adresu ( - ), už kuriuos išrašyta 626 654,09 Eur sąskaita, kuri iki šiol nėra apmokėta.
    3. Įmonė neturi kilnojamojo turto, o jam priklausančio nekilnojamojo turto – butų, prekybos patalpų bei automobilių stovėjimo aikštelių, esančių ( - ), vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 2 069 297 Eur. Debitorių sąrašas taip pat neatspindi tikrų ir realiai gautinų sumų, nes didžioji dalis debitorių yra fiziniai asmenys, kurie įsigijo iš atsakovės butus, iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad turtas jiems perleistas be jokių žymų apie įsiskolinimą, todėl iš nurodytų 642 499,29 Eur skola gali būti pripažinti tik 112 992,45 Eur. Tačiau ją pagrindžiantys įrodymai teismui taip pat nepateikti. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad jos reikalavimas buvusiam įmonės vadovui Z. Z. dėl 1 172 531 Eur žalos atlyginimo yra realus. Dėl nurodytų priežasčių, priešingai nei nustatė teismas, laikytina, kad įmonės turtą sudaro 2 069 297 Eur.
    4. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su kreditorinių reikalavimų suma. Į kreditorių sąrašą neįtraukti kreditoriai, kurie sumokėjo atsakovei avansus pagal preliminarias butų / patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Į šį sąrašą neįtraukti net šią bankroto bylą iniciavę asmenys, t. y. UAB ,,Invespa“, E. K. – M. IĮ, G. S., A. V., V. K. su 398 725,90 Eur reikalavimu. Teismas ignoravo aplinkybę, kad beveik dėl visų nekilnojamojo turto objektų sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys, sumokėti avansai, kurie sudaro beveik 100 proc. turto kainos. Šią aplinkybę patvirtina pirkėjų inicijuotos bylos dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo. Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra ne mažesni nei 3 284 897,95 Eur.
    5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė vykdo veiklą, nes jau nuo 2016 m. rugsėjo mėn. sandoriai nėra sudaromi, ji ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių VMI ir yra registruota didžiausių skolininkų sąraše.
  1. Pareiškėjas UAB ,,Invespa“ 2017 m. vasario 14 d. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB ,,Conresta“ atskirojo skundo, nurodė, kad palaiko jame išdėstytus argumentus, prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą.

    6

  1. Atsakovė UAB ,,Negresko Investicijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismui buvo pateikti neaktualūs finansinių ataskaitų rinkiniai bei klaidingas kreditorių bei debitorių sąrašas. Atsakovė įvykdė teismo įpareigojimą ir pateikė visus jos turimus aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas, priešingai nei teigia apeliantė, savo iniciatyva taip pat rinko įrodymus, kurie išanalizuoti skundžiamoje teismo nutartyje.
    2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovės skola UAB ,,Conresta“ nuo 2016 m. birželio 30 d. tik didėjo, nes po to, kai pareiškėjos naudai buvo nustatyta viso atsakovės turto hipoteka visi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai galėjo būti sudaryti tik su UAB ,,Conresta“ sutikimu ir jai pervedant gautas lėšas, į 2016 m. birželio 30 d. balansą buvo įtraukta 1 839 380,59 Eur skola pareiškėjai, šiuo metu jį sudaro 676 939,23 Eur, t. y. sumažinta daugiau nei 1 mln. Eur.
    3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad įmonės nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei nurodyta balanse. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine turto rinkos kaina, nes ji neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto vertės, kuri dažnai būna net kelis kartus didesnė nei nurodoma šiame registre. Iš apeliantė skunde esančios lentelės matyti, kad minėtas turtas buvo parduodamas didesne nei VĮ Registrų centre nurodyta verte, šią aplinkybę patvirtina ir akcininkų sprendimai dėl butų kainos nustatymo.
    4. Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su debitorinių įsiskolinimų dydžiu. Neaišku, kokiu pagrindu vadovaujantis apeliantė nustatė, kad didžioji dalis debitorių yra atsiskaitę su atsakove. Pareiškėja remiasi nerevizuotais duomenimis, kurių teisingumas negali būti patikrintas, jie nesusisteminti, nesusieti tarpusavyje, prieštaraujantys vieni kitiems, gauti iš neaiškių šaltinių. Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad žalos išieškojimas iš buvusio vadovo nėra realus, nes jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį baigus, atsižvelgiant į jo rezultatą, bus imtasi atitinkamų veiksmų žalai išieškoti.
    5. Nepagrįsti skundo argumentai dėl kreditorių įsipareigojimų dydžio. Pati bendrovė geriausiai žino savo įsiskolinimų dydžius, jų būklę (pradelstas / nepradelstas), todėl kitų asmenų sudaromi alternatyvūs bendrovės kreditorių sąrašai negali būti laikomi teisingais. Ieškovė į kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukė sumas, dėl kurių teismuose vyksta ginčai. Vien tai, kad šioje byloje be apeliantės dalyvauja bendraieškiai ir tretieji asmenys nereiškia, kad skolos jiems yra pradelstos. Dalis reikalavimų yra ginčytini.
    6. Nepagrįsti skundo argumentai dėl bendrovės tolimesnės veiklos vykdymo. Įmonėje dirba du darbuotojai, kuriems atlyginimai mokami laiku, įsiskolinimo SODRA biudžetui nėra, paskirtas naujas įmonės vadovas, kreiptasi į teismą dėl turto perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsisakyta atsakovei UAB ,,Negresko Investicijos“ iškelti bankroto bylą.
  2. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė, dėl to nagrinėjamais klausimais pasisako vadovaudamasis apelianto atskirajame skunde išdėstytu faktiniu bei teisiniu pagrindu (CPK 320, 338 straipsniai).
  3. Kaip minėta anksčiau, kvestionuodama šią teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl, neišreikalavęs ir tinkamai neįvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, padarė nepagrįstą išvadą dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygų bankroto bylai iškelti nebuvimo.
  4. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus.
  5. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.
  6. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  7. Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.).
  8. Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  9. Tuo pat metu kasacinio teismo praktikoje aiškinant pirmiau nurodytas CPK normas bei jų taikymą būtent įmonių bankroto procese ne kartą yra pažymėta, kad tokios bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl nepaisant aukščiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių prievolių, tokio intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
  10. Taigi apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos UAB ,,Conresta“ atskirajame skunde ir prie jo prisidėjusios UAB ,,Invespa“ išdėstytus argumentus bei tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi būtent šiomis taisyklėmis.
  11. Pirmiau jau buvo minėta, jog iškelti bankroto bylą UAB „Negresko Investicijos“ atsisakyta todėl, kad nenustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta bankroto bylos iškėlimo sąlyga. Apeliantė tvirtina, kad neišreikalavęs iš atsakovės patikslintų aktualių duomenų, teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais finansinės atsakomybės ir pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas apie atsakovės turimo turto vertę ir įsipareigojimus, vertino jos kartu su 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepimu į pareikšimus pateiktus 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 30 d. balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas ir konstatavo, kad ši įmonė turi turto už 5 357 390 Eur, pradelsti jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 467 595,82 Eur, įmonės pelnas lyginant su 2015 m. 2016 m. išaugo, ji nėra skolingai darbuotojams; kad pati atsakovė iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio įmonės vadovo Z. Z. galimai nuskalstamų veiksmų, jį atleido ir paskyrė naują vadovą, iniciavo teisminius ginčus dėl pripažinimo negaliojančiais sandorių, kuriais buvo perleista dalis įmonei priklausiusio žemės sklypo. Įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovės skolos neviršija pusės turto vertės, kad ji vykdo veiklą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).
  12. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nagrinėjamam ginčui aktualias ĮBĮ normas bei tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pareikštas tik vienu pagrindu – dėl įmonės faktinio nemokumo, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina tai, jog atsakovė nėra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  13. Visų pirma sutiktina su apeliante, kad, kaip minėta anksčiau, sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą turi būti vertinami šio klausimo nagrinėjimo metu aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, vertino vien tik daugiau nei pusės metų senumo pačios įmonės sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis (2016 m. birželio 30 d. balansą, pelno (nuostolių ataskaitą)). Apeliantė, kuriai atstovauja profesionalus teisininkas, kuriam yra / turi būti žinomos tiek bendrosios įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese, tiek ĮBĮ nuostatos, – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto teismas, nepateikė jokių ginčo nagrinėjimo dienai aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, juose nurodytus duomenis patvirtinančių dokumentų etc. (CPK 12, 178 straipsnis). Antra, teismas visiškai neanalizavo minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų – nevertino balansuose nurodytų duomenų pagrįstumo, o būtent: ar į balansą įrašyta nekilnojamojo turto vertė atitinka realią tokio turto rinkos vertę; debitorinių skolų kaip atsakovės turto vertės etc. Trečia, nepagrįsta teismo išvada, kad įmonės nemokumo faktą paneigia aplinkybė, jog ji per 2016 m. gavo 346 969 Eur pelną, – pagal kitus byloje esančius bei viešai prieinamus duomenis įmonėje dirbant tik dviem darbuotojams šios bylos nagrinėjimo dieną skola VSDFV, priešingai nei atsakovė teigia atsiliepime, yra 1 700 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 467 592,82 Eur. Ketvirta, teismo nustatytos aplinkybės, jog įmonė atleido Z. Z. iš įmonės vadovo pareigų ir iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl jo galimai neteisėtų veiksmų įmonės atžvilgiu, teismine tvarka ginčija jo sudarytus sandorius, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pačios savaime yra aktualios sprendžiant dėl atskirų asmenų civilinės materialinės ar baudžiamosios atsakomybės inicijavimo, bet ne spendžiant dėl įmonės nemokumo fakto. Penkta, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji faktiškai vykdo veiklą – yra dirbanti įmonė, todėl sutiktina su apeliante, kad ir ši teismo išvada nėra pagrįstą įrodymais. Šešta, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bankroto bylos iškėlimas neturi prieštarauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau šiuo atveju teismas be pagrindo atsakovės interesus laikė svarbesniais už įmonės kreditorių. Kaip minėta, ĮBĮ įvirtinto įmonių bankroto instituto vienas iš tikslų – pirmiausia užtikrinti būtent kreditorių teisėtus interesus.
  14. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų, nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių be pagrindo konstatavo, kad atsakovės turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis neviršija ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatos ir atsisakė kelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
  15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad teismas neatskleidė šios bylos esmės, todėl skundžiama teismo nutartis dėl atsisakymo iškelti atsakovės UAB „Negresko Investicijos“ bankroto bylą yra naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Be to, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovė, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą netgi nustatęs, jog tam yra teisinis ir faktinis pagrindas (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Negresko Investicijos“ iškelti bankroto bylą, panaikinti ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai