Byla 1A-557-148/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Svajūno Knizlerio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, nuteistajam P. V., teismo medicinos ekspertui Leonui Urbanavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

2P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimt) parų arešto, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimt) parų arešto.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. V. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 3 647,23 Eur (12 593,15 Lt) žalai už nukentėjusiojo asmens gydymą atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.

5V. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. V. V. A. priteista 475,50 Eur (1 641,77 Lt) turtinei, 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinei atlyginti ir 289,62 (1 000 Lt) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

6Tuo pačiu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir nuteisti S. P., M. K., M. M., M. R., K. G., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8P. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 9 d. apie 23 val. 10 min. viešoje vietoje – parke, esančiame adresu Prienų r., ( - ), kartu su S. P., M. K., M. M., M. R., K. G., V. M., A. B., S. P. ir kitu asmeniu, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – sumušė įvykio vietoje buvusius asmenis (sumušė E. K., M. K. sudavė smūgius lazda, V. M. bandė spirti nenustatytam asmeniui, K. G. sumušė E. Č., tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatą, P. V. metaline teleskopine lazda smogė V. A. į galvos sritį, tuo sunkiai sutrikdė V. A. sveikatą) ir sugadino turtą (K. G. su savimi turėto dujinio pistoleto rankena be jokios priežasties išdaužė įvykio vietoje stovėjusio J. Ž. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) 50 litų vertės dešinės pusės galinių durelių stiklą).

9P. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 9 d. apie 23 val. 10 min. parke, esančiame adresu Prienų r., ( - )., metaline teleskopine lazda dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties smogė V. A. vieną kartą į galvos sritį, tuo padarė V. A. muštinę galvos žaizdą, atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą, vidutinio sunkumo galvos smegenų trauminę ligą – sunkiai sutrikdė V. A. sveikatą.

10P. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 9 d., apie 22 val., ( - ), K. G. davus laikinai pasinaudoti pramoninės gamybos metalinę teleskopinę lazdą, tokiu būdu įgijo smogiamojo triuškinamojo poveikio D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą ir šią teleskopinę lazdą automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) vairuojamu A. B., atgabeno į ( - ), kur 2012 m. birželio 9 d. apie 23 val. 10 min., viešoje vietoje – parke, adresu ( - ), vykstančioje „( - )“ šventėje, ją neteisėtai nešiojo ir panaudojo, t. y. jis neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą.

11Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį šioje dalyje išteisinti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

12Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas, vertindamas nuteistojo M. K., liudytojo K. P. parodymus dėl jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme, neatsižvelgė į tai, kad BPK 20 straipsnio prasme ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Teismo padaryta išvada, kad nuteistieji M. K., M. R., liudytojas K. P. galėjo suklysti dėl nukentėjusiojo V. A. mušimo, yra tik teismo padaryta prielaida, kuria negalima grįsti teismo išvadų. Be to, apelianto įsitikinimu, abejonių dėl liudytojo K. P. parodymų neišsklaido ir nuosprendyje pateiktas jo parodymų išdėstymas, kuriame gausu prieštaravimų tiek dėl nukentėjusįjį V. A. mušusių asmenų, tiek dėl smūgių skaičiaus, tiek dėl jų eiliškumo bei sukeltų pasekmių. Be to, šių pirmiau minėtų asmenų ir kitų įvykio dalyvių parodymuose esančių prieštaravimų nepašalina ir liudytojos M. Š. parodymai. Minėtos liudytojos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs, be to, prieštarauja nuteistojo M. K., jo (apelianto), paties nukentėjusiojo V. A. parodymams (dėl smurtą V. A. atžvilgiu vartojusių asmenų skaičiaus, smūgių eiliškumo, pasekmių), dėl to yra pagrindas abejoti jų teisingumu. Teismas be jokio pagrindo jiems suteikė išskirtinę reikšmę. Be to, apelianto nuomone, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir specialistų išvadų Nr. ( - ), Nr. ( - ) įvertinimas, nors šie duomenys yra itin reikšmingai. Teismas, vertindamas specialistų išvadas, įvardindamas buvus smūgį teleskopine lazda žymiai stipresniu ir pavojingesniu, negu smūgis pistoleto rankena, įvardindamas reikalingas jėgos sąnaudas smūgiams suduoti, išvadas grindė prielaidomis ir tuo peržengė kompetencijos ribas, nes klausimai dėl smūgių metaline lazda ir pistoleto rankena stiprumo ekspertams nebuvo užduoti, be to, pistoletas (ar šį atitinkantis pavyzdys) net nebuvo ieškomas, surastas ir pateiktas ekspertui.

13Apelianto nuomone, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo išvada, kad būtent jis sunkiai sužalojo V. A. neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jis turėtų būti išteisintas.

14Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausme. Apelianto nuomone, teismo nuosprendyje iš esmės nėra konkretizuoti bausmės skyrimo jam motyvai, tuo pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apeliantas įsitikinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad jis yra jaunas, nebuvo teistas, nusikaltimus padarė atsitiktinai, atvykęs pasisvečiuoti, dėl klaidingai suprasto solidarumo, jam yra paskirta neteisinga bausmė.

15Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

16Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.

17Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra teisinga. P. V. nuteistas ir pagal kitus baudžiamuosius įstatymus (BK 284 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį), tačiau dėl šių nusikalstamų veikų nuosprendžio neskundžia, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

18Iš apeliacinio skundo matyti, jog pagrindiniai jo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu bei BPK 20 straipsnio pažeidimais. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylą išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Vadovaujantis teismų praktika, teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, bylos duomenys buvo visiškai ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai argumentuotai išdėstyti, padarytos išvados pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimų.

19Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Visi nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kuriais teismas grindė nuosprendį, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

20P. V. kaltę, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: specialisto išvados, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų, kitų nuteistųjų parodymai, iš dalies paties apelianto parodymai, apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto paaiškinimai, kiti byloje esantys įrodymai.

21Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako asmuo, sunkiai sužalojęs ar susargdinęs žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi BK 135 straipsnyje numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, jo sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Atsakant į klausimą, kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicininės žinios, tačiau apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. BK 141 straipsnyje pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Šiose taisyklėse numatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai (2 p.).

22Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) patvirtina, kad V. A. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, muštinė galvos žaizda, atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžimas, galvos smegenų sumušimas, tai padaryta kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje kitų sužalojimų, išskyrus sužalojimus galvos srityje, neužfiksuota. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius metaline teleskopine lazda, tiek ir dujinio revolverio rankena. Nesant objektyvių medicininių duomenų, konkrečiai atsakyti, ar sužalojimai galvoje padaryti metaline teleskopine lazda, ar dujinio revolverio rankena, nėra galimybės (2 t., b. l. 11–13).

23Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad V. A. sužalojimai galvoje padaryti vienu trauminiu poveikiu. V. A. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, muštinė galvos žaizda, atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, turinčiu cilindrinį paviršių, kuo galėjo būti ir tyrimui pateikta metalinė teleskopinė lazda. Konkrečiai atsakyti, ar V. A. buvo smogta iš priekio, ar iš nugaros, nesant objektyvių medicininių duomenų, ekspertas neturi galimybės (2 t., b. l. 25–27).

24Kadangi apeliaciniame skunde buvo kritikuojamos teismo išvados dėl to, su kokiu daiktu buvo padarytas sužalojimas V. A. bei teigiama, kad nebuvo iki galo išsiaiškinta ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausė minėtas išvadas pateikusį teismo medicinos ekspertą L. U.. Ekspertas dėl specialisto išvados Nr. ( - ) paaiškino, jog neatsakė su kokiu įrankiu buvo padarytas sužalojimas, kadangi tada, kai atliko ekspertizę nebuvo matęs nei teleskopinės lazdos, nei revolverio. Dėl specialisto išvados Nr. ( - ) ekspertas paaiškino, jog ją atliekant jam buvo pateikta teleskopinė lazda, ir jis atsakė, jog galimai smūgis buvo suduotas teleskopine lazda. Jie neturi tokių technologijų, kad būtų galima nustatyti smūgio stiprumą. Šiuo atveju kontaktas buvo pakankamai stiprus, kadangi nukentėjusiajam lūžo kaukolės skliautas. Nuo kurio daikto – revolverio rankenos ar teleskopinės lazdos smūgis yra stipresnis, atsakyti negali. Smūgio stiprumas priklauso nuo jo sudavimo jėgos, o šių duomenų nėra. Pateikus ekspertizei pistoletą, nebūtų įmanoma nustatyti, kokiu įrankiu buvo padarytas smūgis. Turėdamas teleskopinę lazdą, ją vertino kartu su turimais medicininiais duomenimis. Taigi ekspertas patvirtino savo išvadas apie tai, kad V. A. padarytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas su teleskopine lazda, kurią įvykio metu turėjo būtent P. V.. Nors teismo išvados ir argumentai dėl smūgio stiprumo konstatuojant, kad sužalojimas padarytas būtent teleskopine lazda, gal ir per daug kategoriški, tačiau pati išvada iš esmės yra teisinga. Ją patvirtina apelianto, kitų nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kuriuos teismas išsamiai išanalizavo.

25Pats nuteistasis P. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė turėjęs ir į šventę nešęsis teleskopinę lazdą. Taip pat jis parodė, kad pribėgo prie V. A. ir jam sudavė turėta teleskopine lazda smūgį, tačiau ne į galvos sritį, o žemiau juosmens, ir kai norėjo suduoti antrą smūgį, užsimojo, tačiau lazda išlydo jam iš rankų. Tokia nuteitojo versija pagrįstai paneigta pirmosios instancijos teismo. Grįžtant prie jau aptartų specialisto išvadų, pažymėtina, jog jose nustatytas vienas sužalojimas V. A. – ir jis nustatytas būtent galvos srityje, o ne kitose kūno dalyse, nurodomose apelianto. Taip pat suduotą smūgį į galvos sritį patvirtina ir nukentėjusiojo V. A. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad šventėje dalyvavo varžybose, buvo koncertas, vėliau prasidėjo diskoteka. Šoko su pažįstama drauge, pamatė sujudimą, prieš akis pasirodė P. V., trenkė kažkuo per galvą, jis prarado sąmonę, tada nematė, kas ką darė. Iš priekio matė P. V., jis buvo užsimojęs prieš nukentėjusįjį sportine lazda. Šalia šoko M. Š.. Po P. V. smūgio nukrito ir daugiau nieko nejautė. Ikiteisminio tyrimo metu tą asmenį atpažino. Iš priekio jis matė tik vieną asmenį. Vienas smūgis buvo tikrai, o gal ir du, nežino. Kai pirmą kartą davė parodymus, tai nelabai buvo atsistatęs po traumos. Būtent tuo ir paaiškinami tam tikri nesutapimai nukentėjusiojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog jam šokant ratelyje, žmonės staiga išsiskirstė, jis liko vienas, o prieš jį staigiai atsidūrė vienas jam nepažįstamas jaunuolis, kuris buvo daug aukštesnis už jį, vaikino ūgis galėjo būti daugiau kaip 1,80 m, šviesaus gymio. Šis jaunuolis jam staiga smogė iš viršaus per galvą, kuo smogė, jis nepastebėjo, ar ranka, ar kažkokiu daiktu, po šio smūgio jis iš karto pajuto, kaip jam iš nugaros antras jaunuolis smogė stiprų smūgį į galvą. Iš antro smūgio jis pajuto, kad buvo suduota geležiniu daiktu. Jis pats šio daikto nematė. Po šio suduoto smūgio jis iš karto nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Kas vyko toliau, jis nežino. Daugiau jis nieko nematė, tik prieš jį stovintį tą aukštą jaunuolį, kuris pirmas smogė jam per galvą (2 t., b. l. 5). V. A. papildomos apklausos metu parodė, kad jo 2012 m. birželio 27 d. duoti parodymai yra visiškai teisingi, ir prašo jais vadovautis. Jo duoti parodymai išsamūs, jis juos prisimena. Jam sudavusį vaikiną jis atpažinimo metu atpažino, tai P. V., kuris užsimojo kažkokiu daiktu, galbūt metaliniu teleskopu, po šio smūgio jis iš karto pajuto antrą stiprų smūgį į galvą. Jam buvo suduoti du stiprūs smūgiai į galvą ir, kiek prisimena, abu šiuos smūgius jam sudavė P. V., nes kad jam kas nors už nugaros stovėtų, nematė (2 t., b. l. 5–6). Nepaisant vieno neatitikimo – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, visoje kitoje apimtyje jo parodymai nekito, kaip ir esminė aplinkybė – prie jo priėjo tik P. V., kuris nieko nepaaiškinęs iškart smogė į galvą turėta lazda, aplinkui daugiau jokių asmenų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis po patirto smūgio galėjo ne visiškai teisingai suvokti ir atsiminti kas įvyko po jo, be to, ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog duodamas parodymus pirmą kartą, dar nebuvo visiškai atsistatęs po patirtos traumos. Todėl kolegija prieštaravimų dėl to, kad buvo suduotas vienas smūgis, o ne du, nelaiko esminiais, juolab, kad jam buvo suduotas vienas smūgis patvirtina ir jau aptarta specialisto išvada Nr. ( - ). Dar daugiau – V. A. asmens parodymo atpažinti metu atpažino P. V., kad tai jis sudavė smūgį į galvą. Kiti nuteistieji – K. G., M. K., M. R. taip pat patvirtino, kad teleskopinę lazdą turėjo būtent P. V..

26Šioje byloje svarbūs yra liudytojos M. Š. parodymai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad įvykio vakarą jie šoko ratelyje, šalia jos šoko V. A.. Ji pasukusi galvą pastebėjo, kad link jos atbėga jaunuolis, aukštas, apie 20 m. amžiaus, šviesių plaukų, vilkėjo pilką treningą. Jis užsimojo metaline lazda į ją kirsti. Ji stengėsi išvengti smūgio. Šalia stovėjęs V. A. ją nustūmė ir smūgį gavo jis. Pataikė jam į galvą iš priekio. V. A. nenugriuvo. Po kelių sekundžių jie dar abu buvo vienas prie kito, stovintys. Gali būti, kad jis pargriuvo nuo antro smūgio, nes aplink V. A. daugiau nieko nebuvo, antro smūgio nematė. Jie buvo dviese. Vėliau ji truputėlį nusisuko. Atsisukusi matė, kad jie grūmėsi, gal norėjo toliau daužyti Vaidą, o jis kaip ir gynėsi. Po kiek laiko, paėjusi į šalį ji vėl atsisuko, V. A. gulėjo, aplink jį jau nieko nebuvo. Ji priėjo prie Vaido, pavertė jį ant šono, buvo daug kraujo. Aukštas jaunuolis – tai teismo salėje esantis P. V..

27Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojos M. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiojo, taip pat nuteistojo M. K. parodymams dėl suduotų smūgių skaičiaus, eiliškumo, pasekmių. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, pažymėdama, jog pirmosios instancijos teismas visus prieštaravimus ir neaiškumus šalino. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos duoti parodymai teisme nebuvo perskaityti ir teismas jais nuosprendžio negrindė. M. Š. buvo apklausta teisiamajame posėdyje, kurio metu buvo aiškinamasi, ką ji įvykio metu iš tiesų matė, ji patvirtino, jog matė ir patį smūgį, kurį P. V. teleskopine lazda sudavė V. A. į galvos sritį. Pažymėtina, kad net ir atmetant tai, kad liudytoja matė patį sudavimą teleskopine lazda, iš visų aplinkybių, apie kurias ji parodė, galima daryti pagrįstą išvadą, jog tai padarė būtent P. V.. Liudytoja M. Š. matė kaip būtent jis atbėgo link jos ir nukentėjusiojo bei buvo užsimojęs teleskopine lazda, aplinkui daugiau nebuvo jokių kitų asmenų, kurie būtų puolę nukentėjusįjį, ir būtent po nuteistojo pribėgimo prie jų su lazda, nukentėjusysis krito ir jam iš galvos bėgo kraujas. Vien iš šios loginės aplinkybių sekos galima daryti pagrįstą išvadą, kad smūgį nukentėjusiajam į galvą sudavė P. V.. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, jog M. Š. parodymus paneigia paties nukentėjusio parodymai, taip pat apelianto bei nuteistojo M. K. parodymai. Dėl nukentėjusiojo parodymų kolegija jau pasisakė, ir pažymėtina, jog jie ne prieštarauja tarpusavyje su liudytojos M. Š. parodymais, o papildo vieni kitus, jie abu vienodai parodė apie P. V., kuris rankose turėjo teleskopinę lazdą, ir kuris ja sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą. Dėl nuteistojo M. K. parodymų – šis nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atpažino nukentėjusįjį V. A., parodė, kad jį mušė nuteistieji P. V. ir K. G.. Tačiau kai teisme buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jis parodė, kad policijos komisariate matė V. A., ir suprato, kad tai nukentėjusysis. Taigi kategoriškai teigti ir remtis jo parodymais, jog V. A. smūgius sudavė ir K. G., negalima. Dėl skunde nurodomų nuteistojo M. R. parodymų – teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog matė, kaip P. V. sudavė kažkokiam asmeniui. Vėlgi teismas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur nuteistasis M. R. parodė, jog įbėgęs į šventę matė, kaip K. G. vieną kartą pistoleto rankena smogė vienam jaunuoliui į galvą, jaunuoliui nukritus, pribėgo P. V. ir gulinčiam jaunuoliui teleskopine lazda sudavė smūgių. Perskaičius teisiamojo posėdžio metu šiuos jo parodymus, nuteistasis parodė, kad dėl P. V. negali pasakyti, ar jis pargriovė tą patį asmenį, kuriam sudavė K. G., ar kitą. Dar vienas apeliaciniame skunde minimas asmuo – liudytojas K. P., nurodoma, kad jo parodymuose yra prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas dėl šio liudytojo taip pat išsamiai pasisakė nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad pievoje gulėjo V. A., prie jo buvo vienas jam nepažįstamas jaunuolis, ir šis jaunuolis kumščiais smūgiavo V. A. į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvą. Dar tam jaunuoliui būnant prie gulinčio V. A., pribėgo dar vienas nepažįstamas jaunuolis, kuris rankoje laikė metalinį teleskopą, ir metaliniu teleskopu vieną kartą smogė gulinčiam V. A. per galvą. Kai jaunuolis su teleskopu trenkė V. A. per galvą, tai kitas jaunuolis, kuris kumščiais daužė V. A., truputį atsitraukė. Tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. parodė, kad jis bėgdamas atsisukęs pamatė, kaip kažkas trenkė V. A., kad pradėjo mušti jį. V. A. trenkė vienas asmuo. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas K. P. parodė, kad gal sumaišė dėl to, jog buvo išgėręs, teisiamajame posėdyje pasakė, ką matė. Matė, kaip kažkoks jaunuolis smūgiavo V. A., ir vėliau matė jį gulintį, bet kaip nukrito, nematė. Suprato, kad mušė būtent V. A., nes grįžęs pamatė jį gulintį toje vietoje. Bėgdamas matė tik siluetus. Taigi nors apeliaciniame skunde bandoma šių nuteistųjų ir liudytojo (M. K., M. R. ir K. P.) parodymų prieštaringumu sukelti abejonių dėl to, kad būtent P. V. sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą ir neva tai galėjo padaryti ir K. G., tačiau visgi nė vienas jų konkrečiai to neparodė, teisme negalėjo tvirtai nurodyti kas kam sudavė smūgius. Tai natūralu, kadangi buvo tamsu, viskas įvyko greitai, buvo daug žmonių. Pirmosios instancijos teismas kiek galėdamas visus prieštaravimus šalino ir nuosprendį pagrindė objektyviais išsamiai ištirtais įrodymais.

28Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada apie tai, jog M. K., M. R. ir liudytojas K. P., duodami parodymus apie tai, kad nukentėjusįjį mušė K. G. ir P. V., galėjo suklysti ir supainioti nukentėjusįjį V. A. su nukentėjusiuoju E. Č., yra tik prielaida. Kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Byloje nustatyta, kad E. Č. pistoleto rankena smūgį sudavė K. G., o paskui gulintį E. Č. mušė ir kitas asmuo ar asmenys. Nukentėjusysis E. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavo K. G. smūgį kietu daiktu šalia akies prie smilkinio, jis nukrito ant žemės po pirmo smūgio, daugiau nieko nejautė. Be minėto smūgio, jam dar buvo suduota į petį, buvo sugadinti drabužiai, kas jam sudavė į petį, nematė, nes sudavė jam gulinčiam, buvo suplėšyti baltiniai. Kad buvo suduota dar smūgių, sužinojo iš šventėje dalyvavusių asmenų. Kas sudavė, tiksliai nepasakė, bet pasakė, kad buvo vienas aukštas ir kitas žemesnis asmuo, lyg ir turėję rankose lazdą ar ginklą. Kaip pagrįstai teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, liudytojos G. Š. parodymai įrodo, kad E. Č. ir E. M. nukrito nuo smurto veiksmų anksčiau už V. A.. Prie gulinčio E. Č. stovėjo trys vaikinai. Taip pat ši liudytoja patvirtino E. Č. parodymus apie tai, kad jis skundėsi galvos ir peties skausmu, o tai įrodo, kad E. Č. gavo ne vieną smūgį. Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad ne tik V. A. buvo suduotas smūgis, tačiau ir kiti asmenys įvykio vakarą nukentėjo, ir būtent nuo K. G. smūgių pistoleto rankena. Kita vertus, kaip minėta, jog byloje yra objektyvūs duomenys – specialisto išvados, kad V. A. buvo suduotas vienas smūgis, todėl tai paneigia bet kokius apeliacinio skundo samprotavimus apie keletą sužalojimų, taigi ir apie ne vieną smūgius sudavusį asmenį. Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, tuo pačiu apelianto pozicija dėl smūgio žemiau juosmens, yra visiškai paneigta objektyviai – jokių sužalojimų, išskyrus galvą, nukentėjusiajam nenustatyta. Byloje įrodyta, jog ne kas kitas, o P. V. turėta metaline teleskopine lazda sudavė smūgį V. A. į galvos sritį, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

29Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu būdu. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad smūgį V. A. P. V. į galvą sudavė be jokios priežasties. Jis įbėgo į šventę, į šokančių žmonių ratelį ir nieko neaiškinęs sudavė nepažįstamam nukentėjusiajam su teleskopine lazda į galvą, po ko nukentėjusysis nukrito ir neatsikėlė. Tokiu būdu P. V., be jokios dingsties, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo požiūrį į juos bei aplinką, kurioje jis buvo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmai, kuriais jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

30Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat ginčija jam paskirtą bausmę, nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas, anksčiau neteistas, nusikaltimus padarė atsitiktinai. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas P. V. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas P. V., teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinius, baigtus baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų nusikaltimą ir labai sunkų nusikaltimą. Skirdamas bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertino tai, jog P. V. neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos charakterizuojamas teigiamai. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skyrė mažesnę bausmę nei BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte sankcijoje numatytas vidurkis, kuris yra 7 metai. Teismas skyrė P. V. 5 metus laisvės atėmimo. Be to, galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Todėl kolegija daro išvadą, kad ir už atskirą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti pagrindo nėra.

31Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 4. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir... 5. V. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. V. V. A. priteista... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir nuteisti S. P., M. K., M.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. P. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 9 d. apie 23 val. 10 min.... 9. P. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 9 d. apie 23 val. 10... 10. P. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 9 d., apie 22 val., ( -... 11. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti dėl jo priimto... 12. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu... 13. Apelianto nuomone, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo išvada, kad būtent... 14. Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies... 15. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 16. Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 18. Iš apeliacinio skundo matyti, jog pagrindiniai jo argumentai yra susiję su... 19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu... 20. P. V. kaltę, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta... 21. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako asmuo, sunkiai sužalojęs ar... 22. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus... 23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje... 24. Kadangi apeliaciniame skunde buvo kritikuojamos teismo išvados dėl to, su... 25. Pats nuteistasis P. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė turėjęs ir... 26. Šioje byloje svarbūs yra liudytojos M. Š. parodymai. Apklausta teisiamojo... 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojos M. Š. parodymai ikiteisminio... 28. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada apie tai, jog M. K.,... 29. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar... 30. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat ginčija jam paskirtą bausmę,... 31. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. Nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti....