Byla e2-1874-577/2019
Dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei, dalyvaujant ieškovės atstovei S. G., trečiajam asmeniui A. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tomerta“ ieškinį atsakovui M. L. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

Nustatė

21.

3ieškovė BUAB „Tomerta“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. L. 65 467,83 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2.

4Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino. 3.

5Atsakovas M. L. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 buvo nustatytos aplinkybės, paneigiančios byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą. 4.

6Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 5.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2018m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį panaikino, tenkino atsakovo M. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą už akių panaikino, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino bei perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 6.

8Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų dalies, t.y. 22 987,34 Eur sumos, priteisimo iš atsakovo M. L., prašė atsisakymą nuo dalies reikalavimų priimti, šioje dalyje bylą nutraukti. 7.

9Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Pagal CPK 293 str. 4 p., teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Šiuo nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, nėra (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.). Ieškovės atstovei išaiškintos ieškinio atsisakymo priėmimo teisme bei bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293 str., 294 str. Ieškovės atsisakymas nuo dalies pareikštų reikalavimų priimtinas; civilinė byla dalyje dėl 22 987,34 Eur priteisimo iš atsakovo M. L. nutrauktina (CPK 293 str.). 8.

10Ieškovės atstovė, palaikydama ieškinio reikalavimus dalyje dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų 42 480,49 Eur priteisimo iš atsakovo M. L., prašė ieškinį tenkinti; paaiškino, jog iškėlus bankroto bylą bankroto administratorės buvo patikrinti įmonės finansiniai dokumentai bei nustatyta, kad atsakovas, kuris nuo 2014-01-02 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas, buvo įmonės atskaitingas asmuo, jam buvo patikėtos įmonės piniginės lėšos, be jokio teisinio pagrindo pasisavino 42 480,49 Eur įmonei priklausančių piniginių lėšų; bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie finansiniai dokumentai, patvirtinantys šių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms. Prašo iš atsakovo ieškovei CK 6.237 str. pagrindu priteisti 42 480,49 Eur. 9.

11Atsakovas į posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl ligos, pridėjo 2019-02-14 išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nedarbingumo laikotarpis nurodytas nuo 2019-02-15 iki 2019-02-21. Prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė ir atsakovo atstovas, advokatas V. S., prašymo pagrindu nurodęs tai, kad su atsakovu M. L. sudarė atstovavimo sutartį 2019-02-15; kadangi nespės pasiruošti bylai, be to turi iš anksto paskirtą posėdį kitame tesime, prašo bylos nagrinėjimą atidėti. 9.1. CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo, jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. CPK 246 straipsnyje neįtvirtintas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), sąrašas; neatvykimo priežasčių ir jų svarbos įvertinimo klausimą įsatymas palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. 9.2. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama teisme nuo 2017-04-20; apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2017-06-14 sprendimą už akių, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Byloje buvo paskirti keli posėdžiai; 2018-06-20 paskirtas posėdis buvo atidėtas atsakovo prašymu dėl jo ligos (prašyme nurodytas nedarbingumo ir reabilitacijos laikotarpis iki 2018-07-02); 2018-09-28 posėdžio metu atsakovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis nėra susipažinęs su bylos dokumentais, neturi atstovo ir kt., buvo atmesti, be kita ko, teismui pažymėjus, jog visi bylos dokumentai atsakovui buvo įteikti pasirašytinai dar 2017-05-13 (įteikimo pažyma), bylos nagrinėjimas buvo atidėtas nutarus kviesti į posėdį įmonės buhalterę. Akcentuotina, kad atidėjus posėdį atsakovui buvo išaiškinta teisė pateikti papildomus įrodymus, pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei tai, kad teismui pripažinus atsakovo neatvykimo į posėdį priežastį nesvarbia, byla gali būti nagrinėjama ir neatvykus atsakovui; 2018-12-20 paskirtas posėdis atidėtas atsakovo atstovo adv. V.Geležinio prašymu, kuriame atstovas nurodė, jog pavedimą atstovauti atsakovui gavo tik 2018-12-19, todėl dėl užimtumo kitose bylose negali dalyvauti posėdyje; naujai 2018-02-18 paskirto posėdžio dieną teisme gautas atsakovo atstovo adv. V.Geležinio pranešimas dėl atstovavimo sutarties nutraukimo bei sprendimo 9 p. atsakovo ir naujo atstovo prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo elgesį vertinti kaip siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, jo bei jo atstovo neatvykimo priežastį nelaikyti svarbia ir bylą nagrinėti atsakovui bei jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.). 10.

12Trečiasis asmuo A. B. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas, perleidęs trečiajam asmeniui akcijas, liko vadovauti įmonei ir ėjo vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo. Trečiasis asmuo vadovauja UAB „Barduva“, todėl dėl laiko stokos įsigytos įmonės veikla rūpinosi mažai, be to atsakovas turi ilgametę patirtį spaudos versle, todėl visiškai atsakovu pasitikėjo. Pripažino, jog aptikus, kad atsakovas be pagrindo pasinaudojo bendrovės piniginėmis lėšomis, iš jo atėmė banko sąskaitos generatorių, tačiau tiksliai pasakyti laikotarpį, kada tai įvyko, negalėjo. Taip pat nurodė, kad visus verslo sprendimus priiminėjo atsakovas, jis buvo įmonėje vienintelis vadovas. Ieškinys tenkintinas. 11.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-03 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tomerta“, bankroto administratore paskyrė S. G.. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas M. L. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2014-01-07 iki 2016-05-27; nuo 2014-01-07 iki 2014-11-25 buvo įmonės akcininku; nuo 2014-11-25 įmonės akcininku įregistruotas trečiasis asmuo A. B.. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-05 nutartimi pripažino UAB „Tomerta“ bankrotą tyčiniu. 12.

14Anot ieškovės atstovės, nuo 2014-01-02, kuomet atsakovas pradėjo eiti ieškovės vadovo pareigas, ieškovė mokėjo atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, pinigines lėšas, kurias pastarasis turėjo naudoti įmonės reikmėms. Bankroto administratorei suvedus finansinę apskaitą nustatyta, kad atsakovo avansinėje apyskaitoje yra atsakovo M. L. negrąžintų 42 480,49 Eur piniginių lėšų likutis, dėl kurių panaudojimo bendrovės veiklai atsakovas jokių pateisinančių dokumentų nepateikė, bankroto administratorei šių lėšų neperdavė. Prašo 42 480,49 Eur, kaip be jokio teisinio pagrindo įgytą turtą, priteisti iš atsakovo ieškovei (CK 6.237 straipsnis). Ieškovės atstovė akcentavo, jog ieškinio dalyką sudaro tik piniginės lėšos, kurios pateko atsakovo žinion ir nepagrįstai nėra grąžintos ieškovei. 13.

15Atsakovas su ieškiniu nesutiko; bylos nagrinėjimo metu teigė, esą įmonės vadovavimą buvo perėmęs įmonės akcininkas A. B., jis priiminėjo visus įmonei reikšmingus sprendimus, nurodinėjo atsakovui dėl įmonės veiklos, iš atsakovo atėmė banko sąskaitos generatorių ir nušalino nuo vadovo pareigų. Tačiau paaiškinti, kodėl įmonės piniginės lėšos buvo pervedamos į atsakovo asmeninę sąskaitą, kaip ir kur buvo panaudotos, negalėjo, deklaratyviai teigdamas, kad piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai, atsiskaitymams grynais už prekes, atliktus darbus ir t.t. Kodėl atliktos piniginės operacijos nebuvo įforminamos įstatymo nustatyta tvarka, paaiškinti irgi negalėjo. 14.

16Ieškovės atstovė, ieškinio pagrindu nurodžiusi CK 6.237 str. nuostatas, pripažino, kad santykių teisinis kvalifikavimas tai teismo prerogatyva ir nurodė neprieštaraujanti, kad teismas parinktų teisinę normą, atitinkančią faktines aplinkybes. CK 6.237 straipsnyje nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. 15.

17Kasacinio teismo plačiai plėtojamoje praktikoje dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto taikymo yra išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 42 punktą ir kt.). Pagal CK 6.237 straipsnį nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas, jei to asmens teisių negalima apginti kitais daiktinės teisės ar prievolių teisės gynimo būdais, t. y. reiškiant daiktine teise grindžiamus reikalavimus arba reikalavimus dėl sutarties vykdymo ar jos pažeidimo, dėl žalos atlyginimo ir pan. Šis kriterijus atskleidžia, kaip turi būti kvalifikuojami teisiniai santykiai tarp ginčo šalių, t. y. asmens, kuris yra netekęs turto, ir to asmens, kuris yra jį įgijęs. Tačiau pagal šį kriterijų nereikalaujama ištirti ir vertinti, ar kreditorius turi teisę ir galimybę ginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui, t. y. ne turtą įgijusiajam. Tokiais asmenimis būtų, pavyzdžiui, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvykdęs savo pareigų, netinkamai įvykdęs įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu toks asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui. 16.

18Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; kt.). 17.

19Nagrinėjamu atveju teismui įvertinus ieškovės nurodytas ir byloje nustatytas ginčo šalių santykių faktines aplinkybes, būtų pagrindas jas kvalifikuoti kaip aplinkybes, susijusias su žalos padarymu, atsakovui netinkamai vykdant jam patikėtas vadovo pareigas. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, kur nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais; vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013 ir kt.). 18.

20Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) atsiradusią žalą 3) priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011ir kt.). 19.

21Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintose taisyklėse numatyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. 20.

22Atsakovas tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliavo į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 (įsiteisėjo 2017-11-07 (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-262/2017), nustatytas ginčui reikšmingas aplinkybes, o būtent tai, kad atsakovas M. L. bendrovės akcininko buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ vadovo pareigų, iš jo buvo atimta teisė valdyti bendrovės sąskaitas bei atimtas generatorius, jis neturėjo galimybės pasisavinti UAB „Tomerta“ lėšas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog po akcijų perleidimo A. B. faktiniu įmonės vadovu buvo akcininkas, o atsakovas vykdęs tik jo nurodymus. 21.

23Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. 22.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 p.). 23.

25Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsakovo (bendrovės vadovo) laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2015-11-30 bendrovei priklausančių piniginių lėšų panaudojimo, jam netinkamai vykdant vadovo pareigas. Nei ieškovei, nei į bylą nepateikti piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms pateisinantys įrodymai. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų duomenimis nustatyta, kad atsakovas panaudojo jam inkriminuojamą bendrovei priklausančių lėšų sumą ne bendrovės interesais ir veiklai būtent laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2015-11-30. Akcentuotina, jog atsakovo minimu laikotarpiu, t.y. nuo 2015-10-09 iš UAB „Tomerta“ sąskaitos banke buvo atlikti tik du mokėjimai 258,45 Eur sumai (2015-11-05 142,45 Eur, 2015-11-09 116 Eur), tačiau ir šios lėšos buvo pervestos į paties M. L. sąskaitą banke. 24.

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendime nustatyta, kad atsakovas M. L. buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ vadovo pareigų; iš išnagrinėtoje byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovas buvo nušalintas nuo vadovo pareigų 2015-10-09 akcininko sušaukto darbuotojų susirinkimo metu, tuomet iš jo buvo paimtas ir banko sąskaitos generatorius, tą aplinkybę, nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nurodo ir pats atsakovas. 25.

27Atsakovo paaiškinimai, neva jis nevykdė bendrovės vadovo pareigų, bendrovei de facto vadovavo bendrovės akcininkas A. B. ir atsakovas vykdė akcininko nurodymus, paneigiami: a/ trečiojo asmens A. B. (bendrovės akcininkas), liudytojos V. O. (bendrovės buhalterė) paaiškinimais, kad būtent atsakovas vykdė bendrovės vadovo pareigas, priiminėjo savarankiškai verslo sprendimus, atsakovas buvo spaudos verslo žinovas ir senbuvis, pats organizavo bendrovės veiklą iki kol nebuvo nustatyta, kad atsakovas pradėjo nepagrįstai naudotis bendrovės lėšomis ir dėl to buvo nušalintas nuo vadovo pareigų, o bedrovės akcininkas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo; b/ rašytiniais įrodymais, o būtent: atsakovo pasirašyti bendrovės už 2014 m. balansas, aiškinamasis raštas, pranešimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, 2015-11-16 įsakymas dėl UAB „Tomerta“ buhalterės atleidimo iš darbo, galiausiai finansiniai dokumentai, kuriuos atsakovas tvirtino kaip vadovas savo parašu, apyskaitos duomenys, kurie patvirtina, kad būtent atsakovas disponavo bendrovės lėšomis. 26.

28Teismo vertinimu, surinkti byloje įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad visą aptariamąjį ginčo laikotarpį įmonę UAB „Tomerta“ valdė, priiminėjo sprendimus atsakovas M. L.. Byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai (CPK 178 str.). Būtent atsakovo – įmonės vadovo M. L. sprendimų pagrindu buvo vykdoma bendrovės veikla, būtent jis darė verslo sprendimus, sprendė dėl piniginių lėšų panaudojimo, sprendė dėl darbuotojų priėmimo, rūpinosi užsakymais ir t.t. 27.

29Ieškovė žalos dydį įrodinėja į bylą pateiktais bendrovės finansine apyskaita, ją lydinčiais dokumentais bei FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-12-14 specialisto išvada Nr. 04/10-2-6-13792 „Dėl UAB Tomerta“ ūkinės finansinės veiklos, kur nurodoma, kad pagal UAB „Tomerta“ 2014-01-02 -2015-11-30 banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitų atskaitingam asmeniui iš viso išmokėta 83 503,31 Eur 2014 m. ir 30 168,40 Eur 2015 m. Tyrimui pateiktų UAB „Tomerta“ 2014-01-02 – 2015-11-30 laikotarpio apskaitos dokumentų (banko išrašų, avanso apyskaitų ir kt. dok.) duomenimis (išvados 5 priedas, suvestinė) nustatyta, kad pinigai 83 503,34 Eur, kurie išmokėti iš bendrovės sąskaitų grynais, už prekes ir paslaugas bei pervesti į asmenines M. L. banko sąskaitas, iš jų 41 022,82 Eur (32 645,33 Eur arba 112 717,74 Lt 2014 m. ir 8 377,49 Eur 2015 m.) panaudojimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir likusių piniginių lėšų 42 480,49 panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, t.y. pas atskaitingą asmenį nepanaudotas pinigų likutis 2014-12-31 turėjo būti 20 689,58 Eur, o 2015-11-30 dienai – 42 480,49 Eur. Pažymėtina, jog ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas dokumentais šios sumos nepateisino, ieškovei negrąžino, iš viso atsakovo dokumentais nepateisinta piniginių lėšų panaudojimą bendrovės interesais suma 42 480,49 Eur. 28.

30Taigi, byloje surinktų ir teismo aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.). Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą dėl atsakovo M. L. neteisėtų veiksmų; netinkamas vadovo pareigos vykdymas, bendrovės piniginių lėšų, perduotų atsakovui, pasisavinimas arba iššvaistymas laikytini juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimu (CK 2.87 str., LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos taisyklės), kvalifikuotini kaip neteisėti, dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta 42 480,49 Eur žala, todėl, ieškovės reikalavimai dėl 42 480,49 Eur priteisimo iš atsakovo laikytini pagrįstais ir tenkintini (CK 6.246- 6.249 str.). 29.

31CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; CK 6.210 str. 1 d. pagrindu už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017-04-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos. 30.

32Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. 862 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

33priimti ieškovės BUAB „Tomerta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl 22 987,34 Eur priteisimo iš atsakovo M. L.; civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

34Ieškovės BUAB „Tomerta“ ieškinį tenkinti.

35Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. ( - ) (gyv. ( - )), ieškovės BUAB „Tomerta“, j.a.k.303163991, naudai 42 480,49 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 49 centus), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (42 480,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Priteisti iš atsakovo M. L. valstybei 862 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Daivai... 2. 1.... 3. ieškovė BUAB „Tomerta“, atstovaujama bankroto administratoriaus,... 4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu už akių... 5. Atsakovas M. L. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino atsakovo... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė atsisakė nuo ieškinio... 9. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę... 10. Ieškovės atstovė, palaikydama ieškinio reikalavimus dalyje dėl be teisinio... 11. Atsakovas į posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą dėl bylos... 12. Trečiasis asmuo A. B. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-03 nutartimi... 14. Anot ieškovės atstovės, nuo 2014-01-02, kuomet atsakovas pradėjo eiti... 15. Atsakovas su ieškiniu nesutiko; bylos nagrinėjimo metu teigė, esą įmonės... 16. Ieškovės atstovė, ieškinio pagrindu nurodžiusi CK 6.237 str. nuostatas,... 17. Kasacinio teismo plačiai plėtojamoje praktikoje dėl be pagrindo įgyto turto... 18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis... 19. Nagrinėjamu atveju teismui įvertinus ieškovės nurodytas ir byloje... 20. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos... 22. Atsakovas tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek bylos... 23. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta,... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsakovo (bendrovės... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendime nustatyta, kad atsakovas... 27. Atsakovo paaiškinimai, neva jis nevykdė bendrovės vadovo pareigų, bendrovei... 28. Teismo vertinimu, surinkti byloje įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad... 29. Ieškovė žalos dydį įrodinėja į bylą pateiktais bendrovės finansine... 30. Taigi, byloje surinktų ir teismo aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą... 31. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo... 32. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo... 33. priimti ieškovės BUAB „Tomerta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies... 34. Ieškovės BUAB „Tomerta“ ieškinį tenkinti.... 35. Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. ( - ) (gyv. ( - )), ieškovės BUAB... 36. Priteisti iš atsakovo M. L. valstybei 862 Eur (aštuonis šimtus... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...