Byla 2-3998-262/2011
Dėl teises i bendraja daline nuosavybe pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Ona Gasiulyte, sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei, dalyvaujant ieškovui E. S., ieškovo atstovei adv. Džiolanai Tarvainytei, atsakovei V. Ž., atsakoves atstovei adv. Agnei Paspirgelytei, vertejai Olgai Vostrenkovai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo E. S. ieškini atsakovei V. Ž. del teises i bendraja daline nuosavybe pripažinimo.

2Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e :

3Ieškovas E. S. kreipesi i teisma su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovei V. Ž., kuriuo prašo pripažinti ieškovui E. S. bendrosios dalines nuosavybes teise i ½ dali buto, ( - ), bei priteisti bylinejimosi išlaidas (t. 1, b.l. 3-6, 95-98). Nurodo, kad su atsakove ieškovas gyveno kartu bei vede bendra uki daugiau nei 12 metu, t.y. nuo 1996 m. Santuokos istatymo nustatyta tvarka neiregistravo, susilauke vaiko E. S., ( - ). Ieškovas teigia, kad rupinosi tiek savo gyvenimo drauge V. Ž., tiek nepilnameciu vaiku, visomis išgalemis siekdamas suteikti jiems materialini stabiluma. Atsakove nuo bendro gyvenimo pradžios niekada nesimoke, nedirbo ir savo pajamu neturejo. Santykiu pradžioje, kai ieškovas nusprende gyventi kartu su atsakove, jie gyveno pas E. S. mama. Daug laiko leisdavo kartu, važinejo i keliones užsienio šalyse. Ieškovas kure ateities planus ir eme svarstyti galimybe isigyti nekilnojamo turto, tuo užtikrinant šeimai geresnes gyvenimo salygas, nei nuomojamame bute. Atsiradus palankiai galimybei isigyti buta, priklausiusi E. S. skolininkui, nusprende taip ir padaryti. Ieškovas nurodo, kad jis turejo skolininka, užsienio kapitalo imone Firma „Fulton Investments Limited", kuri buvo išdavusi vekseli. 2004 m. pareikalavus apmoketi vekseli skolininkas pasirode esas nemokus, ko pasekoje buvo areštuotas vienintelis jam priklauses nekilnojamasis turtas - butas, esantis ( - ). Areštavus skolininko turta, toliau seke išieškojimo procesas, kurio metu E. S. bei skolininkui firmai "Fulton Investments Limited" susitarus, 2004-02-27 butas buvo parduotas skolininko pasiulytam pirkejui, t.y. ieškovo gyvenimo draugei atsakovei V. Ž.. Nuosavybes igyti savo vardu ieškovas negalejo, o igyti buta buvo finansiškai naudingiau V. Ž. dalyvaujant kaip skolininko pasiulytai pirkejai. Ginco buto sandorio sudarymo metu E. S. visiškai pasitikejo savo drauge, juos siejo ilgalaikiai santykiai, todel problemu del nuosavybes iregistravimo V. Ž. vardu jis nenumate ir tokio klausimo nekele. Antstoliui paskelbus apie turto pardavima iš varžytiniu, ieškovas susitare su skolininku, kad atsakove V. Ž. galetu buti skolininko pasiulytuoju pirkeju, todel ieškovas iš savo asmeniniu lešu perdave atsakovei 100 000 Lt, kad ši igytu nuosavybe. Ieškovas teigia, kad nuosavybe buvo igyta E. S. lešomis, bet atsakoves vardu, ir buvo naudojama kaip ieškovo ir atsakoves šeimos gyvenamoji vieta. Atsakove pajamu neturejo, del ko objektyviai nebuvo finansiškai pajegi asmeninen nuosavyben igyti nekilnojamaji turta. Šis butas buvo igytas tik E. S. uždirbtomis lešomis, turint tiksla suteikti geresnes gyvenimo salygas nepilnametei dukrai bei atsakovei. Šeimos gyvenimo modelis neiregistravus santuokos bei turto registracija V. Ž. vardu niekada nekele problemu iki 2008 rugsejo menesi kilusio konflikto su atsakove, kuri atsisako E. S. ileisti i buta, taip pat atsisako pripažinti jo teise gyventi bute. Ieškovas teigia, kad nors tarp E. S. ir V. Ž. santuoka nebuvo iregistruota, taciau vedamas bendras ukis bei artimi santykiai atitiko faktines šeimos samprata. Ginco butas buvo igytas vien tik už E. S. asmenines lešas. Ieškovas, spresdamas turto isigyjimo klausima pasiskolino pinigu, kurie buvo sumoketi igyjant ginco buta, skola gražino iš asmeniniu lešu, todel buta igijo E. S.. Atsižvelgiant i tai, kad su atsakove V. Ž. gyveno kaip faktine šeima ir buta pirko turedamas tiksla igyti patalpa bendram šeimos gyvenimui, ieškovas reiškia reikalavima tik i ½ dali ginco buto.

4Atsakove V. Ž. pateike teismui atsiliepima i ieškini, kuriuo prašo ieškini atmesti bei priteisti bylinejimosi išlaidas (t. 1, b.l. 27-29). Nurodo, kad su atsakovu bendravo ir gyveno 12 metu nuo 1996 metu. Nors teismo posedžio metu šia aplinkybe atsakove neige. Atsakove teigia, kad nuo 1990 m. iki 1997 m. pabaigos, kol gyveno Klaipedoje, daug dirbo, buvo sukaupusi nemažai santaupu. Kai 1997 m. pabaigoje su ieškovu nusprende apsigyventi kartu, ji persikrauste i Vilniu. Iki neštumo nebespejo susirasti darbo Vilniuje. ( - )gime dukra E. S., jai paaugus norejo susirasti darba, nes norejosi išeiti iš namu, kelti kvalifikacija, be to, santaupos nesant praktiškai jokiu papildomu pajamu šaltiniu mažejo, taciau ieškovas prieštaravo, kad atsakove eitu dirbti. Po dukters gimimo atsakove dirbo labai trumpai. Atsakove teigia, kad visas savo santaupas laike namuose grynaisiais, santaupas naudojo bendro gyvenimo išlaidoms padengti. Keliones i užsieni bei kitas ne pirmo butinumo vartojimo išlaidas padengdavo ieškovas. Atsakove taip pat teigia, kad ieškovas niekada nera jai daves jokiu pinigu buto, ( - ), isigijimui. 2003-2004 metais atsakove ieškojo galimybes isigyti nuosava busta, nes jau ilga laika gyveno pas ieškovo mama, veliau nuomavo busta, o dukrai augant poreikis tureti nuosavus namus didejo. Su atsakoves mama bei seserimis buvo aptarusios, kad atsakovei, gyvenanciai Vilniuje, mamos butas Klaipedoje nera labai reikalingas, taciau reikalinga finansine pagalba isigyjant busta Vilniuje, todel sutare, kad mama ir seserys atsakovei pagal galimybes sumokes pinigais, o ji nepretenduos i mamos palikima po jos mirties. Ieškove nurodo, kad palankia proga prieinama kaina isigyti geroje miesto vietoje esanti buta pasiule ieškovas, taciau buta isigijo savo bei skolintomis lešomis. 40.000,00 Lt pagal mineta susitarima su mama ir seserimis atsakovei perdave mama S. Ž., bei sesuo V. G., po 15.000,00 Lt perdave seserys V. D. ir D. M.. Dali reikiamos sumos 40.000,00 Lt paskolino ir tiesiai i turto pardavimo skolininko pasiulytam pirkejui akta sudariusios antstoles D. M. saskaita pervede L. V.. Taigi, iš asmeniniu bei asmeniškai pasiskolintu lešu atsakove nusipirko ir savo vardu iregistravo buta ( - ), todel teigia, kad butas yra jos asmenine nuosavybe, o ieškovo E. S. ieškinys yra visiškai nepagristas, todel netenkintinas.

5Vilniaus apygardos teismo teisejos rezoliucija nutarta, kad pasirengimas nagrineti byla teisme vyks paruošiamuju dokumentu budu. Ieškovas pateike teismui dublika, o atsakove triplika, kuriuose šalys savo išsakytus argumentus palaike.

6Teismo posedžio metu, ieškovas ieškininius reikalavimus palaike, atsakove ieškinio nepripažino ir praše ieškini atmesti.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu ir šaliu paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas E. S. ir atsakove V. Ž. dvylika metu nuo 1996 metu gyveno neiregistrave santuokos, 1998-08-14 susilauke dukters E. S.. Ieškovas teigia, kad atsakove nedirbo, pajamu neturejo, jis vienas dirbo, teike materialini išlaikyma bei kartu su atsakove vede bendra uki. E. S. turejo skolininka, užsienio kapitalo imone firma „Fulton Investments Limited", kuri ieškovui buvo išdavusi vekseli (t. 1, b.l. 11, 12). 2004 m. pareikalavus apmoketi vekseli skolininkas pasirode esas nemokus, ko pasekoje buvo areštuotas vienintelis skolininkui priklauses nekilnojamasis turtas - ginco butas, ( - ). Ieškovui E. S. ir skolininkui firmai "Fulton Investments Limited" susitarus, 2004 m. kovo 1 d. minetas butas buvo parduotas skolininko pasiulytam pirkejui už 100.000 Lt, t.y. atsakovei V. Ž., nes ieškovas kaip išieškotojas savo vardu ginco buto nuosavybes teise igyti negalejo (t. 1, b.l. 15). Ieškovas teigia, kad jis perdave atsakovei 100.000,00 Lt buto isigijimui, kuriuos pasiskolino: 60.000,00 Lt iš S. Š. (20.000,00 Lt ieškovas gražino iškart, o 40.000,00 Lt suma pasiliko ginco buto remontui) ir 40.000,00 Lt buto isigijimui ieškovui paskolino L. V.. Atsakove teigia, kad ji 100.000,00 Lt sumokejo iš savo asmeniniu bei skolintu lešu: 40.000,00 Lt dave atsakoves mama S. Ž. ir sesuo V. G. bei po 15.000,00 Lt perdave atsakoves seserys V. D. ir D. M..

9Iš šaliu paiškinimu matyti, kad byloje kilo gincas del bendrosios dalines nuosavybes teises i buta, ( - ). Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu (nuotrauku), liudytoju parodymu, paciu šaliu paaiškinimu bei procesiniu dokumentu, konstatuotina, kad ieškovas ir atsakove gyveno kartu, vede bendra uki, nors ir nebuvo iregistrave santuokos.

10Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad šiuo metu galiojancios Civilinio kodekso treciosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktiniu, t. y. santuoka sudariusiu asmenu, turtinius santykius. Bendrai gyvenanciu santuokos nesudariusiu asmenu, t. y. sugyventiniu nesant partnerystes, turtiniu santykiu šeimos teises normos nereglamentuoja. CK treciosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neiregistravus santuokos) normos skirtos sugyventiniu del partnerystes santykiams reglamentuoti, taciau, kol nera priimto istatymo, nustatancio partnerystes iregistravimo tvarka, nera isigaliojusios (CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusiu asmenu gyvenimas drauge, ukio tvarkymas kartu, bendro turto kurimas asmeninemis lešomis ir bendru ju paciu darbu teismui gali buti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenu susitarima del jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinese bylose, kuriose nustatyta, kad turta igijo ar jis bendrai priklause asmenims, kurie bendrai gyvena neiregistrave santuokos ir nesant tarp ju partnerystes santykiu (sugyventiniams). Tokiais atvejais ju santykiams del turto taikomos civilines teises normos, reglamentuojancios jungtine veikla. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudare asmenys buvo susitare siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartiniu turtiniu santykiu. Pagal nurodyta teismu praktika tai atitinka jungtines veiklos sutarti. Pagal jos (jungtines veiklos sutarties) nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar igyti bendrosios nuosavybes teise tam tikra turta bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ukiui ar verslui, vaiku auginimui). Kaip ir kiekvienos civilines sutarties atveju, butina nustatyti, i ka buvo nukreipta sutarties šaliu valia, t. y. del kokio konkretaus turto (ar del viso tokiu santykiu metu igyto turto) igijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybes teise buvo susitarta. Sprendžiant sugyventiniu ginca del turto, igyto bendro gyvenimo metu, nuosavybes teises – asmenine vieno iš sugyventiniu ar bendroji daline, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventiniu susitarimas igyti turta bendrosios dalines nuosavybes teise del kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu ylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

11Taigi, byloje kilo gincas ar ieškovas, ar atsakove iš asmeniniu lešu isigijo ginco buta. Ieškovas teigia, kad butas buvo igytas ieškovo lešomis, bet atsakoves vardu, ir buvo naudojama kaip ieškovo su atsakove šeimos gyvenamoji vieta. Atsakove teigia, kad ji iš savo santaupu bei mamos ir seseru duotu piniginiu lešu isigijusi ši ginco buta. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu, kuriuos visapusiškai, laikydamasis irodymu vertinimo taisykliu, ivertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas, kad faktas buvo. Teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal LR CPK 185 straipsni reiškia, jog bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsejo 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

12Atsakove pateike teismui paskolos raštelius, iš kuriu matyti, jog atsakoves motina S. Ž. kartu su atsakoves seserimi V. G. perdave 40.000,00 Lt, po 15.000,00 Lt perdave seserys V. D. ir D. M. (t. 1, b.l. 32-34). Iš byloje esanciu pajamu mokescio deklaraciju matyti, kad V. G. pajamos 2003 ir 2004 metais sudare 9000 Lt per vienerius metus, D. M. pajamos 2003 metais sudare 163 Lt, 2004 metais 3650 Lt (t. 1, b.l. 120-154). V. D. pajamu deklaracija nepateikta, nes moteris niekur nedirbo. V. D. galimybe skolinti liudijo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti 1996 ir 2002 metais (t. 1, b.l. 155-160). Pažymetina, kad atsakoves motina S. Ž. ginco buto pirkimo laikotarpiu buvo pensininke, o 2004 metais jos pensija vidutiniškai per menesi sudare 400 Lt (t. 1, b.l. 170-174). Pažymetina ir tai, jog visos seserys sukurusios šeimas, turi savo vaikus, todel atsakoves argumentas, kad 70.000,00 Lt jai dave motina ir seserys yra vertintinas kritiškai ir abejotinas, nes iš byloje esanciu irodymu darytina išvada, kad tiek atsakoves motina, tiek seserys neturejo realios galimybes skolinti tokios pinigu sumos. Taip pat teismas atsižvelgia i tai, kad atsakoves parodymai ir liudytoju parodymai yra prieštaringi, o taip pat, kad atsakoves V. Ž. pozicija nebuvo nuosekli. Liudytoju laikomas bylos baigtimi teisiškai nesuinteresuotas fizinis asmuo, kuriam žinomos kokios nors bylai reikšmingos aplinkybes. Nors atsakoves motina ir seserys teismo posedžio metu teige, kad išlaike atsakove, taciau šios aplinkybes neirodytos, nepateikti jokie irodymai, kad jos išlaike atsakove ar kad atsakovei buvo reikalingas išlaikymas. Taigi, atsižvelgiant i tai, kad atsakove su motina ir seserimis yra artimai susijusios bei atsakoves motina ir seserys yra suinteresuotos bylos baigtimi, ju parodymai bei pats skolos rašteliu išrašymo faktas teismo yra vertintini kritiškai. Atsakove procesiniuose dokumentuose bei teismo posedžio metu paaiškino, jog iki pažinties su ieškovu dirbo keleta metu padaveja, pardave buta (bendrabuti), todel turejo santaupu, kad veliau niekur nedirbdama 12 metu išlaike save ir dukra, o taip pat sukauptu santaupu pakako prisideti ir ginco buto isigijimui. Pažymetina, kad byloje nera irodymu, kad atsakove turetu turejusi santaupu, taip pat nera pateikti irodymai apie gautas pajamas. Atsakove nepateike teismui nei konkreciu skaiciu, nei juos patvirtinanciu dokumentu apie gauta uždarbi ir turimas santaupas (LR CPK 178 str.).

13Ieškovas E. S. rašytiniais irodymais pagrinde fakta, kokiu budu gavo 100.000,00 Lt ginco buto isigijimui, vekseliu pagrista ir jo, kaip kreditoriaus teise i 100.000,00 Lt, kuriuos jis uždirbo bendradarbiaudamas su užsienio kapitalo imone Firma „Fulton Investments Limited". Liudytojas L. V. (t. 1, b.l. 48, 202, t. 2, b.l. 47-48) patvirtino fakta, jog pinigus iš jo skolinosi bei juos gražino ieškovas, o ne kaip teigia atsakove. Liudytojas S. Š. taip pat patvirtino (t. 1, b.l. 213-214), jog 60.000,00 Lt suma paskolino buto isigijimui, o 40.000,00 Lt (dabar 35.000,00 Lt) suma nebuvo gražinta, kadangi ginco bute ieškovas norejo atlikti kapitalini remonta. Taip pat byloje esantys irodymai: nuotraukos (t. 2, b.l. 11-26), liudytojo P. P. parodymai (t. 2, b.l. 88-89) patvirtina, jog ginco bute ieškovo lešomis atliktas kapitalinis remontas. Pažymetina, kad ir pati atsakove neneigia fakto, jog busto remonto išlaidas padenge ieškovas.

14Iš aukšciau išdestytu aplinkybiu matyti, kad atsakoves V. Ž. paaiškinimai nepagristi irodymais, todel laikytina, kad atsakove neturejo pajamu asmenines nuosavybes teise igyti ginco buto, ( - ). Byloje esantys rašytiniai irodymai bei liudytoju parodymai patvirtina, kad šis butas buvo igytas ieškovo E. S. lešomis, turint tiksla užtikrinti geresnes gyvenimo salygas. Pažymetina, kad ieškovas prašo buta pripažinti bendraja daline nuosavybe. Taigi, teismas išnagrinejes bylos medžiaga daro išvada, kad ieškova ir atsakove siejo jungtines veiklos teisiniai santykiai, kuriu metu tarp ieškovo ir atsakoves buvo sudarytas susitarimas igyti ginco buta bendrosios dalines nuosavybes teise bendro gyvenimo tikslams, t.y. bendro ukio vedimui, geresnems gyvenimo salygoms ieškovui, atsakovei bei ju nepilnameciam vaikui užtikrinti.

15Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys del teises i bendraja daline nuosavybe pripažinimo yra pagristas, todel pripažintina ieškovui E. S. bendrosios dalines nuosavybes teise i ½ dali buto, ( - ).

16Pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Taigi, iš atsakoves V. Ž. ieškovo naudai priteistinas sumoketas žyminis mokestis, t.y. 3250,00 Lt, 354,00 Lt už faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolo surašyma bei 21,00 Lt už dokumentu kopijavima (t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 57-58, 59).

17Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padejejo, dalyvavusiu nagrinejant byla, pagalba, taip pat už pagalba rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, atsižvelgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darbo ir laiko sanaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del užmokescio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Ieškovas prašo priteisti 4000,00 Lt išlaidu advokato pagalbai. Vadovaujantis LR CPK 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8 p., 9 p., atsižvelgiant i bylos sudetinguma, advokato darbo ir laiko sanaudas, ieškovo prašymas tenkintinas, priteisiant 4000,00 Lt iš atsakoves V. Ž. ieškovo E. S. naudai.

18Taip pat iš atsakoves V. Ž. priteistina 53,70 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

19Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str. 1 d., 2 d., 259 str., 263 str. 270 str.,

Nutarė

20Ieškini tenkinti visiškai.

21Pripažinti ieškovui E. S. ( - ) bendrosios dalines nuosavybes teise i ½ dali buto, ( - ).

22Priteisti iš atsakoves V. Ž. ( - ) ieškovo E. S. ( - ) naudai 3250,00 Lt sumoketo žyminio mokescio, 4000,00 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi, 354,00 Lt už faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokola bei 21,00 Lt už dokumentu kopijavima, iš viso 7625,00 Lt (septynis tukstancius šešis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinejimosi išlaidu.

23Priteisti iš atsakoves V. Ž. i valstybes biudžeta 53,70 Lt (penkiasdešimt tris litus 70 cnt) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

24Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Ona... 2. Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e :... 3. Ieškovas E. S. kreipesi i teisma su ieškiniu bei... 4. Atsakove V. Ž. pateike teismui atsiliepima i ieškini,... 5. Vilniaus apygardos teismo teisejos rezoliucija nutarta, kad pasirengimas... 6. Teismo posedžio metu, ieškovas ieškininius reikalavimus palaike, atsakove... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu ir šaliu paaiškinimu nustatyta, kad... 9. Iš šaliu paiškinimu matyti, kad byloje kilo gincas del bendrosios dalines... 10. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad šiuo metu galiojancios... 11. Taigi, byloje kilo gincas ar ieškovas, ar atsakove iš asmeniniu lešu isigijo... 12. Atsakove pateike teismui paskolos raštelius, iš kuriu matyti, jog atsakoves... 13. Ieškovas E. S. rašytiniais irodymais pagrinde fakta,... 14. Iš aukšciau išdestytu aplinkybiu matyti, kad atsakoves 15. Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, darytina išvada, kad ieškovo... 16. Pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 17. Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 18. Taip pat iš atsakoves V. Ž. priteistina 53,70 Lt... 19. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str. 1 d., 2 d.,... 20. Ieškini tenkinti visiškai.... 21. Pripažinti ieškovui E. S. ( - )... 22. Priteisti iš atsakoves V. Ž. ( - )... 23. Priteisti iš atsakoves V. Ž. i valstybes biudžeta 53,70... 24. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienu nuo jo priemimo dienos gali buti...