Byla 3K-3-400/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) ,,Jurbarkai“, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras, dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio laikinosios administracijos vadovas 1992 m. balandžio 14 d. ir 1992 m. gegužės 29 d. aktais į ieškovo Jurbarko savivaldybės balansą perdavė garažus ir kultūros namų salę, kino aparatinę, ½ dalį buitinių patalpų pirmajame aukšte ir pagalbines patalpas rūsyje, kurių balansinė vertė 278 493 rub.

61992 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo aktu Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkis be kito turto perdavė žemės ūkio bendrovei „Jurbarkai“ kultūros namus-kontorą. Šio turto vertė – 100 254 rublių.

7Atsakovas 2006 m. kovo 3 d. įregistravo nuosavybės teisę į pastatus. Ieškovas savo nuosavybės teisės į ginčo patalpas neįregistravo viešajame registre. Į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik tada, kai ginčo pastatai atsakovo vardu jau buvo įregistruoti.

8VĮ Registrų centras 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė įregistruoti ieškovo nurodytų patalpų nuosavybę jo vardu ir nurodė, kad ieškovo pateiktas 1992 m. gegužės 29 d. aktas rodo, kad turtas perduotas antrą kartą.

9Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į ginčijamą statinių (kultūros namų-kontoros ir garažo) dalį ir nustatyti naudojimosi tvarką šiuose objektuose, įpareigoti trečiąjį asmenį atitinkamai pakeisti registro duomenis.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

11Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad yra ginčo pastatų bendraturtis ir tuo pagrindu turi teisę reikalauti nustatyti jo dalis tose patalpose (CK 4.72 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovas savo nuosavybės teisę į ginčo pastatų dalis grindė 1992 m. gegužės 29 d. ir 1992 m. balandžio 14 d. aktais. Jais buvęs „Gegužės pirmosios“ kolūkis į Jurbarko savivaldybės balansą perdavė autogaražus ir kultūros namų salę, kino aparatinę, pusę buitinių patalpų pirmame aukšte ir pagalbines patalpas rūsyje. Tačiau tuose aktuose konkrečios patalpos, jų paskirtys ir plotai nebuvo nurodyti. Ginčo pastatų patalpų plotai ir indeksai nurodyti tik 2005 m gruodžio 16 d. privačios kadastro įmonės sudarytuose planuose. Ieškovas į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik tada, kai ginčo pastatai-garažas ir kultūros namai-kontora buvo įregistruoti atsakovo vardu. Dėl to, teismo teigimu, VĮ Registrų centras savo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu pagrįstai atsisakė įregistruoti ieškovo nuosavybę. Teismas atmetė liudytojų parodymus, nes šie negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios ginčo pastatų patalpos buvo perduotos ieškovui. Be to, ieškovas neginčija 1992 m. gegužės 20 d. akto, kuriuo Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkis perdavė atsakovui ginčo pastatus ir kurio pagrindu buvo įregistruota šios bendrovės nuosavybės teisė į tuos pastatus, teisėtumo. Dėl to ieškovo argumentai, kad atsakovas ginčo pastatus Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu neteisėtai, nepagrįsti.

12Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 1964 m. CK 149 straipsnio nuostatas nuosavybės teisė ginčo nekilnojamojo turto (pastatų) įgijėjui atsiranda nuo jo teisinio įregistravimo viešame registre. Bylos duomenimis, viešajame registre nėra įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Turto perdavimo ieškovui aktuose nenurodytos konkrečios perduotos patalpos, jų paskirtys ir plotai, t. y. neidentifikuotas perleidžiamas turtas. Liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisės į ginčo pastatų dalis (juolab kad ir jie negalėjo nurodyti konkrečių ginčo pastatų patalpų, kurios buvo perduotos ieškovui). Nepaneigia apygardos teismo išvadų ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad pirmiau nurodytais aktais nebuvo identifikuotos konkrečios ieškovui priklausančios patalpos, nes, apelianto teigimu, to padaryti 1992 m. nebuvo įmanoma, nes tuo metu ginčo pastatai nebuvo inventorizuoti, tai padaryta tik 2005 m. gruodžio 16 d. UAB korporacijos „Matininkai“ sudarytuose planuose. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl negalimumo inventorizuoti ginčo turtą ir jį teisiškai įregistruoti. Iš įvairių galiojusių teisės aktų matyti, kad ieškovui nebuvo kliūčių pastatų inventorizavimui bei teisiniam registravimui atlikti, tam buvo sudarytos reikalingos teisinės prielaidos, o turto naudojimo bei vėlesnio jo inventorizavimo faktai nepatvirtina apelianto nuosavybės teisės. Ieškovui neginčijant 1992 m. gegužės 20 d. akto (kurio pagrindu buvo įregistruota bendrovės „Jurbarkai“ nuosavybės teisė į tuos pastatus) teisėtumo, neturi pagrindo ir ieškovo argumentai dėl ginčo pastatų įregistravimo atsakovo vardu neteisėtumo.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

151. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nenurodė, kokiu pagrindu atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad kultūros namai savivaldybei buvo perduoti ne neatlygintinai, o, vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 162, už tai buvo užskaityta „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės dirbančiųjų privalomoji 5 proc. įsigyto turto vertės įmoka į agrarinės reformos fondą. Taip teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 išdėstytų įrodymų rinkimo ir vertinimo principų.

162. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 162 ,,Dėl papildomų priemonių agrarinei reformai vykdyti“ 4.2 punktą žemės ūkio įmonėms, pastačiusioms iš savo lėšų darželius (darželius-lopšelius) ir kultūros namus, leidžiama perduoti šiuos objektus į rajono valdybos balansą privalomajai įmokai į agrarinės reformos fondą padengti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio nutarimo netaikė vien dėl to, kad 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo perdavimo akte jis nebuvo nurodytas.

173. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad 1992 m. gegužės 20 d. aktas, kuriuo „Gegužės pirmosios“ kolūkis perdavė atsakovui ginčo pastatus, buvo pakankamas pagrindas įregistruoti šiuos pastatus bendrovės vardu. Iš ieškovo pateikto 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akto matyti, kad perduotos kultūros namų patalpos buvo įvertintos 278 493 rubliais. Ši suma nurodyta ir kituose ieškovo pateiktuose dokumentuose, įrodančiuose šio turtinio įnašo įskaitymą į agrarinės reformos fondą. Tuo tarpu ŽŪB „Jurbarkai” perduoto turto buhalterinė vertė, nurodyta priėmimo-perdavimo akte – 100 254 rubliai. Tai parodo, kad, skaičiuojant perduotą turtą bendrovei, ieškovui perduota turto dalies vertė buvo atimta.

184. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, nes nuosavybės teisė į Jurbarkų kultūros namų patalpas, kuriomis naudojasi visi Jurbarkų kaimo gyventojai, be pagrindo pripažinta privačiam juridiniam asmeniui.

19Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas iš esmės palaiko apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir prašo kasacinį skundą atmesti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl viešojo intereso gynimo

23Nuosavybės turėjimas ir naudojimas yra įvairaus pobūdžio ir daugelio asmenų poreikių patenkinimo ekonominis pagrindas. Nuosavybės teisės visapusiškas gynimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jeigu nuosavybės teisės objektai yra naudojami bendriesiems visuomenės poreikiams tenkinti, tai konkretus objektas atitinkamomis sąlygomis gali būti paimamas iš asmens ir perduodamas naudoti visuomenės tikslams. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip labai svarbius vertina abu šiuos interesus: ir nuosavybės teisės klausimus, ir visuomenės poreikius. Visuomenės poreikiai gali būti suprantami kaip visos visuomenės interesai ar kaip tam tikros visuomenės dalies, pavyzdžiui, esančios tam tikroje vietoje, teritorijoje. Atsižvelgdami į šias nuostatas nagrinėjamose bylose teismai turi vertinti, ar iškeltas klausimas dėl nuosavybės teisės gynimo negali būti vertinamas kaip viešo intereso gynimas. Jeigu turtas yra perduodamas viešojo subjekto nuosavybėn, pavyzdžiui, valstybei, savivaldybei ar jų institucijoms, ir naudojamas tam tikros visuomenės dalies bendriems poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, vietos gyventojų pilietinėms, kultūrinėms, šviečiamosioms, lavinimo, sveikatinimo, laisvalaikio ir poilsio organizavimo ar panašaus pobūdžio reikmėms), tai yra pagrindas vertinti, kad byla turi viešąjį interesą ir teismas turi nagrinėti ją į tai atsižvelgdamas. Savaime viešojo intereso konstatavimas nenulemia to, kad teismas turi patenkinti viešojo asmens reikalavimus, bet nagrinėdamas bylą jis turi būti aktyvus. Teismų praktika yra suformulavusi nuostatas, kaip tokiu atveju teismas turi rinkti ir vertinti įrodymus. Bylose, susijusiose su viešojo intereso gynimu, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva išreikalauti naujus įrodymus, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005).

24Byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, kas yra privatizuoto valstybės turto - kultūros namų-kontoros pastato ir dalies garažo – savininkai. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto privatizacija ir atsiskaitymas už jį, turto panaudojimo ir perleidimo bendrųjų poreikių patenkinimui klausimai yra susiję su viešojo intereso tenkinimu ir apsauga. Pagal privatizavimą reglamentavusius teisės aktus valstybei priklausiusio turto pardavimas buvo susijęs su reikalavimu sumokėti privalomąją įmoką į agrarinės reformos fondą ir galimybe šią įmoką padengti perduodant į rajono valdybos balansą kultūros namus (Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 162 4.2 punktas). Vietoje privalomosios įmokos savivaldybei perduoti kultūros namai būtų vieša nuosavybė. Atsižvelgdamas į nuosavybės klausimų svarbą, būtinumą užtikrinti visuomenei svarbių poreikių patenkinimą naudojant ją bendriesiems poreikiams, teismas turi užtikrinti, kad viešasis interesas nebūtų pažeistas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad į šias nuostatas nagrinėjant bylą nebuvo pakankamai atsižvelgta. Ši kolegija pasisako dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pagal CPK 185 straipsnį ir dėl 270 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

25Dėl įrodymų vertinimo

26Įrodymų vertinimo pagrindas – jų turinio nustatymas. Kiekvieno įrodymo turinio analizė, įrodomųjų duomenų palyginimas, prieštaravimų, nenuoseklumų ar neaiškumų tyrimas ir pašalinimas yra tie veiksmai, kuriais pagalba nustatomas reikšmingų bylai faktų egzistavimas arba ne. Šios veiklos eiga ir apibendrinimai, kaip išvados ar tam tikri faktai įrodyti ar paneigti, yra aprašomi teismo sprendime (nutartyje). Teismo apibendrintos išvados dėl faktų yra teismo nustatytos kaip įrodytos ar neįrodytos faktinės aplinkybės, kurios tampa teisės taikymo pagrindu. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti kiekvieno įrodymo sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, be to, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismo pateikiamas įrodymų vertinimas grindžiamas visapusišku įrodinėtų aplinkybių išnagrinėjimu, atsižvelgiant į atitinkamų teisinių santykių reglamentavimo kontekstą. Teismas gali daryti išvadas apie tai, nustatytas tam tikras faktas ar ne, tik įrodymų tyrimo ir vertinimo procese įsitikinęs, kad byloje esančių įrodymų pakanka tam tikram faktui patvirtinti ar atmesti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl nuosavybės objekto ar jo dalies perdavimo vienam ar keliems asmenims ir nustatinėdamas nuosavybės objekto savininkus, analizuoja dokumentus ir kitas įrodinėjimo priemones kaip įrodymų šaltinius ir įrodymus vertindamas naudoja duomenis apie nuosavybės objektą (jo pavadinimą, konkrečias objekto dalis, jeigu perduodamas ne visas objektas, akte vardijamas patalpas, jų paskirtį, perduodamo turto vertę), disponavimą teisėmis (perdavimą nuosavybėn, naudojimui, nuomai, atsiskaitymui ir pan.), teises įgyjantį subjektą ir kitas svarbias tai bylai aplinkybes. Jeigu šie duomenys yra ne viename dokumente arba jeigu apie tai nurodo daugiau įrodymų, tai visi jie turi būti analizuojami, o informacijos visuma panaudojama išvadoms padaryti. Kai yra keli dokumentai dėl nuosavybės teisės objekto perdavimo ir kyla ginčas, ar jis visas buvo perduotas vienam asmeniui, ar dalis objekto buvo perduota vienam, o kita dalis – kitam asmeniui, tai turi būti lyginami nurodyti ir kiti duomenys iš kelių dokumentų ir pagal jų visumą daroma išvada, ar nevienodi duomenys patvirtina, kad buvo perduotos ne tos pačios objekto dalys. Jeigu atskiruose dokumentuose yra iš esmės skirtingi duomenys apie nuosavybės objekto dalis, pavyzdžiui, skirtingą dalies vertę, ne to paties pavadinimo ar paskirties patalpas, tai šie nesutapimai protingai gali būti paaiškinami tuo, kad pagal skirtingus dokumentus atskiriems asmenims buvo perduotos ne tos pačios objekto dalys. Jeigu konkreti įrodinėjimo priemonė ar įrodymas arba jų visuma įvertinti nenaudojant šių duomenų, tai yra pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, o teismo sprendime (nutartyje) išdėstytas faktines aplinkybes vertinti kaip nustatytas pažeidžiant procesinės teisės reikalavimus. Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje įvertinami įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados, išdėstomi argumentai, dėl kurių teismas kuriuos nors įrodymus atmeta (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

27Ieškovas įrodinėjo, kad ginčo patalpos savivaldybei buvo perduotos pagal Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 162, už privatizuojamą turtą užskaitant „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės dirbančiųjų privalomąją 5 proc. įsigyto turto vertės įmoką į agrarinės reformos fondą. Jis pateikė priėmimo-perdavimo aktą, žemės ūkio įmonės pažymą ir kitus dokumentus, apie turto perdavimo aplinkybes teisme parodymus davė liudytojai. Ieškovas, įrodinėdamas ginčo patalpų perdavimą savivaldybei, pabrėžė, kad 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akte ir kituose ieškovo pateiktuose dokumentuose, įrodančiuose šio turtinio įnašo įskaitymą į agrarinės reformos fondą, perduotos kultūros namų patalpos buvo įvertintos 278 493 rublių, nurodoma patalpų pavadinimas, paskirtis. Tuo tarpu žemės ūkio bendrovei „Jurbarkai” perduoto turto buhalterinė vertė, nurodyta priėmimo-perdavimo akte, yra 100 254 rubliai. Ieškovas šį atsakovo turto vertės sumažėjimą laikė patvirtinančiu ginčo turto perdavimą savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pirmiau nurodytas turtas jam buvo perduotas nustatyta tvarka. Tokią išvadą teismas argumentavo, kad 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akte, kuriame teigiama apie kultūros namų salės ir kito akte išvardyto turto perdavimą Jurbarkų apylinkės savivaldybei, nenurodoma nei apie Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 162, nei apie ieškovo nurodomą įskaitymą. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus reikalavimus įrodymų ištyrimui, vertinimui ir išvadų teismo sprendime motyvavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad padaryta esminių proceso normų pažeidimų: nevisapusiškai išnagrinėti įrodymai ir įrodinėtinos aplinkybės, neįsitikinta, kad išvadai padaryti byloje esančių įrodymų pakanka (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis).

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeidęs įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančias teisės normas, padarė procesinės teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir neturi galimybės pašalinti visų skundžiamos nutarties trūkumų. Vienas iš reikalavimų buvo naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas. Įvertinus įrodymus pagal įstatymo reikalavimus ir padarius išvadas dėl pastato savininkų, turi būti sprendžiamas ir šis reikalavimas. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio laikinosios administracijos... 6. 1992 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo aktu Jurbarko rajono „Gegužės... 7. Atsakovas 2006 m. kovo 3 d. įregistravo nuosavybės teisę į pastatus.... 8. VĮ Registrų centras 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė... 9. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009... 15. 1. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nenurodė,... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal Vyriausybės 1992 m.... 17. 3. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad 1992 m. gegužės 20 d. aktas, kuriuo... 18. 4. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, nes nuosavybės teisė į... 19. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas iš esmės palaiko... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl viešojo intereso gynimo... 23. Nuosavybės turėjimas ir naudojimas yra įvairaus pobūdžio ir daugelio... 24. Byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, kas yra privatizuoto valstybės turto... 25. Dėl įrodymų vertinimo ... 26. Įrodymų vertinimo pagrindas – jų turinio nustatymas. Kiekvieno įrodymo... 27. Ieškovas įrodinėjo, kad ginčo patalpos savivaldybei buvo perduotos pagal... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...