Byla 2A-290-241/2015
Dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1538-340/2014 pagal ieškovės Ž. T. ieškinį atsakovui P. J. dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso.

5Ieškovė kreipės į teismą prašydama pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į: ½ dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios ( - ), registruotos ieškovės vardu; ½ dalį buto, esančio ( - ), registruoto ieškovės vardu; ½ dalį ¼ dalies negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio ( - ), registruoto ieškovės vardu; ½ dalį negyvenamosios patalpos – patalpų, esančių ( - ), registruotų atsakovo vardu; ½ dalį 131/1000 dalies negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, esančios ( - ), registruotos atsakovo vardu; ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo, esančią ( - ), įregistruotų atsakovo vardu; ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), registruoto atsakovo vardu; ½ dalį buto, esančio ( - ), registruoto atsakovo vardu; ½ dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios ( - ), įregistruota atsakovo vardu; ½ dalį buto, esančio ( - ), įregistruoto atsakovo vardu; ½ dalį buto, esančio ( - ), registruoto atsakovo vardu. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno ir bendrai tvarkė ūkį daugiau nei aštuonerius metus, t. y. nuo 2004 m. kovo mėnesio, 2011 m. gruodį ketino susituokti. Atsiradus galimybėms įsigyti nekilnojamojo turto finansinės krizės Lietuvoje metu, jomis pasinaudojo bei įsigijo dvylika vienetų įvairios paskirties nekilnojamojo turo objektų – butų, žemės sklypų, negyvenamųjų patalpų; vienas iš šių objektų (butas, ( - )) įregistruotas ieškovės vardu, likę – atsakovo. Visas turtas įgytas bendru darbu, iš bendrai uždirbtų lėšų, buvo naudojamas kaip bendras šeimos turtas. Šalių susitarimas įregistruoti didžiąją dalį turto atsakovo vardu buvo žinomas draugams, artimiesiems, šeimos nariams. Iš pradžių atsakovas žadėjo sumokėti kompensaciją už ½ dalį jo vardu įregistruoto turto, tačiau to nepadarė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė valstybei iš ieškovės 9 573 Lt žyminio mokesčio; įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi pritaikytą atsakovo turto areštą. Teismas nustatė, kad šalys gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai – gyveno kartu Londone, atsakovo tėvams priklausančiame bute, kartu atostogaudavo, kartu grįžo į Lietuvą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimą dvylika nekilnojamojo turto objektų įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad vienas iš dvylikos nekilnojamojo turto objektų įgytas abiejų šalių vardu, trys objektai įregistruoti ieškovės vardu, likę – atsakovo vardu, dalys jų – negyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, pats faktas, kad bendro gyvenimo metu įgyti objektai buvo įregistruoti įvairiai, patvirtina, kad dėl kiekvieno objekto registracijos buvo atskiras susitarimas. Ieškovė neteikė teismui argumentų ir įrodymų, kad negyvenamosios patalpos (garažas), esančios ( - ), negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), ( - ), žemės sklypas ir butas, esantys ( - ), butas ir negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), buvo įgyti siekiant pritaikyti juos jų būsimos šeimos poreikiams. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginius paneigia ir buto, esančio ( - )., įsigijimo aplinkybės. Šis butas buvo įgytas privatizavimo būdu atsakovo iš skolintų lėšų, vėliau buvo parduotas ieškovei už 190 000 Lt. Buto perleidimo sutartimi buvo užfiksuotas faktas, kad šis butas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir buvo perleistas ieškovei taip pat asmeninės nuosavybės teise, t. y. operacijos su butu, esančiu ( - ), nepatvirtina, kad viso turto įgijimo tikslas buvo įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad buvo stengiamasi įsigyti nekilnojamąjį turtą pigiai, savivaldybių aukcionuose, perplanuoti negyvenamąsias patalpas, palėpes į butus, suremontuoti ir parduoti brangiau. Atsižvelgdamas į tai, kad objektyvių duomenų apie ieškovės nurodytą galutinį tokių operacijų tikslą (šeimos turto įgijimas) byloje nėra, teismas sprendė, jog turtas buvo supirkinėjamas ne siekiant sukurti šeimos turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bet atsakovo asmeniniais (atsakovo šeimos) verslo tikslais. Teismas pabrėžė, jog liudytojo E. T. (ieškovės brolio) parodymai, kad neatlygintinai padėjo remontuoti nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - )g., ( - )., nepatvirtina ieškovės (jos brolio) asmeninio indėlio į bendro turto sukūrimą. Atsakovas paaiškino, kad jis mokėjo E. T. už darbą, be to, skolino jam pinigus, šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl paskolos grąžinimo. Teismas sprendė, kad liudytojo parodymai patvirtina verslo santykių tarp liudytojo ir atsakovo buvimą, o remonto darbai tokiomis, kaip nurodė liudytojas, sąlygomis negali būti vertinami kaip ieškovės (jos šeimos narių) indėlis į šeimos turto sukūrimą. Ieškovės teiginį, kad ji pati prisidėjo prie patalpų remonto darbų, teismas pripažino neįrodytu. Liudytojo V. Z. parodymus, kad ieškovė su atsakovu gyveno kaip šeima nuo 2004 metų, kad butą, esantį ( - ), įrenginėjo kartu, kaip šeimos būstą, teismas vertino kritiškai ir atmetė dėl jų prieštaravimo kitiems įrodymams. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektai – du butai ir neįrengtos pastogės dalis, esantys ( - ), buvo įsigyti atsakovo vardu: 2012 m. vasario 2 d. ir 2012 m. spalio 4 d., o pastogės dalis buvo superkama dalimis laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m. Ieškovė ir atsakovas nutraukė santykius 2012 m. lapkričio mėn., todėl tikėtina, kad šis butas buvo įrenginėjamas ne šeimos būsto įrengimo tikslais. Teismas konstatavo atsakovą įrodžius, jog butai su palėpės dalimi buvo įsigyti iš jo asmeninių lėšų, gautų pardavus butą, esantį Konstitucijos pr., Vilniuje, (šis butas įgytas iki santykių su ieškove ir ieškovė pretenzijų į jį neturi), jo asmeniškai pasiskolintų ir jo tėvų lėšų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), įsigijo privatizavimo keliu kartu su bendraturčiu, įgytos patalpos buvo padalintos į du butus, įregistruotus atsakovo ir bendraturčio vardu, po to atsakovas įsigijo antrą butą iš bendraturčio ir 2013 m., kaip patalpų savininkas, papildomai įsigijo palėpės dalį. Tokios bylos aplinkybės nurodo į operacijų su nekilnojamuoju turtu atlikimą verslo tikslais ir nepatvirtina ieškovės argumento, kad šios patalpos (iš dviejų butų ir palėpės) buvo įrenginėjamos kaip šeimos butas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės bendro pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir pajamomis, t. y. sudėjus jų lėšas per pusę arba bendru jų darbu, todėl ieškinį atmetė, kaip neįrodytą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas neįvertino šalių teisinių santykių specifikos, netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bylai aktualiais klausimais, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį.

112. Teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai vertino įrodymų turinį – liudytojų E. T. ir V. Z. parodymų reikšmę kitų bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste, nepagrįstai sprendė, kad atsakovo nekilnojamojo turto įsigijimas yra išimtinai verslo tikslais, tačiau neįvertino, kad atsakovas buvo UAB „JP Consulting“ akcininkas, tačiau nekilnojamojo turto įmonės vardu nepirko, neįsigijo, neregistravo.

123. Nepagrįsta teismo išvada, kad nekilnojamasis turtas buvo supirkinėjamas nesiekiant sukurti šeimos turto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o buvo perkamas atsakovo asmeniniais verslo tikslais.

134. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nepateikė teismui argumentų ir įrodymų apie negyvenamųjų patalpų įgijimą siekiant pritaikyti jas šeimos poreikiams. Negyvenamosios patalpos būdavo įgyjamos kaip tarpinis nekilnojamojo turto objektas, turint tikslą jas pagerinti ir parduoti už didesnę kainą, o gautas pajamas toliau investuoti į kitų nekilnojamuoju objektų įsigijimą, kol bus uždirbta pakankama suma šeimos būsto įsigijimui. Kooperuojant asmenines lėšas, intelektinius išteklius, asmeninius dalykinius ryšius, bendru abiejų darbu buvo plėtojamas būtent bylos šalių šeimos verslas, o ne atsakovo šeimos, ir būtent tokia jų veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai keliamus reikalavimus.

145. Aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, šiuo atveju nelaikytina paneigiančia jungtinės veiklos teisinių santykių suformavimą tarp buvusių sugyventinių. Teismo išvada, kad šalys gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai, sudaro pagrindą daryti išvadą buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

156. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas įrodė, jog butus, esančius ( - ), su neįrengtomis pastogėmis atsakovas įsigijo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus butą, esantį Konstitucijos pr., Vilniuje. Butas, esantis ( - ), bei kitas ieškovės nurodytas turtas buvo įgytas iš bendrų šeimyninių ir skolintų lėšų, bet ne iš atsakovo asmeninių lėšų. Butas, esantis ( - ), su žemės sklypo ir požeminės aikštelės dalimi buvo įgytas kartu su atsakovu gyvenant drauge ir vedant bendrą šeimos ūkį tiek iš jos asmeninių piniginių lėšų ir piniginių lėšų gautų iš LLOYDS BANK kaip paskola, tiek iš bendrų jos su atsakovu uždirbtų piniginių lėšų, bendrų pajamų, tiek iš atsakovo paimtos paskolos, o kredito mėnesinės įmokos minėto nekilnojamojo turto įsigijimui AB SAMPO bankui buvo mokamos iš jų bendrų uždirbamų piniginių lėšų/pajamų.

168. Atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. liepos 25 d. privatizavo butą, esantį ( - ), už 61 000 Lt, kuriuos pasiskolino iš A. Z. B. pagal vekselį. Pagal minėtą vekselį pinigai kreditorei buvo grąžinami iš jų kartu gyvenant ir vedant šeimos ūkį gaunamų bendrų pajamų. Šis butas buvo pagerintas iš jų bendrų kartu gyvenant uždirbtų piniginių lėšų, ko neneigė teismo posėdžio metu ir pats atsakovas bei patvirtino liudytojas P. M.. Pagerinus butą, padidinus jo vertę, siekdami įsigyti papildomų nekilnojamojo turto objektų, tarpusavyje sudarė fiktyvią sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė jai šį butą už 190 000 Lt, iš kurių 142 499,99 Lt jai 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartimi gauti iš AB DnB NORD banko. Tokiu būdu įgijo didelę sumą piniginių lėšų kitam nekilnojamam turtui įsigyti.

179. Nepagrįsta teismo išvada, kad beveik visas ieškovės kartu su atsakovu gyvent drauge įgytas turtas buvo įgytas išimtinai atsakovo asmeniniais verslo tikslais ir išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų. Šią išvadą paneigia aplinkybė, kad iš AB DnB NORD banko gautus 142 000 Lt investavo į patalpų, esančių ( - ), ir ( - ), bei į patalpų ( - ), įsigijimą. Dėl šių priežasčių nepagrįsta teismo išvada, kad nėra jos asmeninių lėšų indėlio į nekilnojamojo turto objektų įsigijimą.

1810. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės asmeninių lėšų indėlis į nekilnojamojo turto objektus, įregistruotus atsakovo vardu, neįrodytas. Nekilnojamojo turto objektų įsigijimo metu ieškovė turėjo pajamų arba tam tikru laikotarpiu jų atsisakė, kad jos realus atlyginimas būtų investuojamas į bendro su atsakovu nekilnojamojo turto įsigijimą. Šalių ketinimai, elgesys siekiant tikslo, prisidėjimas darbu ir lėšomis, byloje pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai neabejotinai patvirtina buvus jungtinės veiklos susitarimą. Savo veiksmais beveik dešimties metų bendro gyvenimo su atsakovu laikotarpiu, savo lėšomis, darbu, bendra veikla ieškovė siekė sukurti turtą ne tik kitam asmeniui, bet ir sau.

1911. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes atsakovo iškviestų liudytojų parodymus vertino kaip patvirtinančius atsakovo paaiškinimus, bet nevertino ieškovei palankių liudytojų parodymų.

20Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

211. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog nekilnojamasis turtas buvo supirkinėjamas siekiant sukurti šeimos turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie bendrą jos ir atsakovo gyvenimą kartu bei siekį įsigyti bendrą šeimos būstą, nepateikė nei vieno minėto susitarimo įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise buvimo patvirtinančio įrodymo. Ieškovės teiginius paneigia aplinkybė, jog iš dvylikos ieškovės nurodomų nekilnojamojo turto objektų, tik vienas buvo įgytas abiejų šalių vardu, trys objektai įregistruoti ieškovės vardu, o likę – atsakovo vardu, kas aiškiai patvirtina, jog dėl kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisės priklausymo egzistavo atskiras šalių susitarimas.

222. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, jog atsakovas jo vardu įregistruotus nekilnojamojo turto objektus įsigijo turėdamas tikslą juos parduoti ir pirkti su ieškove bendrą šeimos turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio tikslo nebuvimą patvirtina ir atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu duoti paaiškinimai, jog savo vardu įregistruotą turtą atsakovas įsigijo siekdamas investuoti turimas lėšas siekiant gauti pelno iš šio turto suremontavimo ir pardavimo.

233. Teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės kviestų liudytojų parodymais apie jos ir jos giminaičių indėlį darbu bendro gyvenimo su atsakovu metu įsigyto turto pagerinimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip ji prisidėjo prie aukščiau nurodyto turto interjero kūrimo darbų. Faktą, kad turtas buvo pagerintas ir ieškovės giminaičių neturtiniu indėliu, paneigia ir tai, jog atsakovas mokėjo ieškovės broliui E. T. už jo pagalbą remontuojant kai kurį įsigytą nekilnojamąjį turtą, kas patvirtina verslo santykių tarp atsakovo ir ieškovės giminaičių buvimą.

244. Ieškovė nurodo, jog butą, esantį ( - ), įsigijo su atsakovu iš bendrų šeimyninių ir skolintų lėšų, tačiau nepateikia šį faktą patvirtinančių įrodymų, o atsakovas aiškiai įvardijo visus minėto turto įsigijimo lėšų šaltinius, kurie patvirtina, jog turtas buvo įgytas atsakovo asmeninėmis, skolintomis ir jo tėvų dovanotomis lėšomis.

255. LLOYDS bankas suteikė ieškovei paskolą 2003 metais, t. y. ieškovei ir atsakovui dar nebuvus pažįstamiems. Be to, paskolos gavimo iš LLOYDS banko faktas neįrodo, kad šios lėšos buvo investuotos į buto, esančio ( - ), įsigijimą ar remontą. Paskola, kurią ieškovė gavo iš studentų paskolas Didžiojoje Britanijoje teikiančios bendrovės, buvo skirta ieškovės studijų Londone finansavimui, o ne nekilnojamojo turto įsigijimui. Be to, paskola ieškovei turėjo būti suteikta apie 2007 - 2008 metus, t. y. gerokai vėliau nei atsakovas įsigijo butą, ( - ), todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad avansas, kredito įmokos už aukščiau nurodyto turto įsigijimą buvo dengiamos, o taip pat turtas buvo remontuojamas iš ieškovės asmeninių ir pasiskolintų lėšų, yra neįrodyti.

266. Ieškovės teiginių, kad vekselio pagrindu paskolinti pinigai buvo kreditorei grąžinti iš ieškovės ir atsakovo gaunamų bendrų pajamų bei turtas buvo pagerintas iš bendrų lėšų, nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

277. Skundo argumentai, kad butas, esantis ( - ), ieškovės nuosavybėn buvo perleistas fiktyvaus sandorio pagrindu, yra nepagrįsti. Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta pas notarą, o jos pagrindu atliktas nuosavybės teisės perleidimas įregistruotas Registrų centre. Sandoris iki šiol nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas teisme. Šiuo turtu ieškovė naudojasi ir atsakovas neturi pretenzijų į šį turtą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo už butą, esantį ( - ), gautos lėšos yra bendri jo ir ieškovės pinigai, todėl vėliau buvo investuoti ne jo asmeniškai, o bendrai su ieškove.

288. Apeliantės argumentai, jog jai dirbant UAB „JP Consulting“, kurios tuometinis akcininkas buvo atsakovas, jai buvo mokamas mažas darbo užmokestis, tikslu realų jos atlyginimą panaudoti bendro su atsakovu turto įsigijimu neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių. UAB „JP Consulting“ savo vardu nepirko, neįgijo ir neįregistravo nei vieno iš ieškovės nurodytų nekilnojamojo turto objektų, todėl neaišku, kaip neva ieškovės sąskaita „sutaupytas“ darbo užmokestis galėjo turėti įtakos atsakovui savo vardu įsigyjant turtą.

299. Ieškovė nenurodė motyvų, kodėl nepateikė prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl pagal CPK 314 straipsnį naujai pateikti įrodymai neturėtų būti priimti.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

32Dėl naujų įrodymų

33Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašų apie jai suteiktas paskolas bei UAB „JP Consulting“ finansines ataskaitas kopijas (2 t., 12-16, 17-28 b. l.). Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jai buvo suteiktos paskolos. Ieškovės pateikti įrodymai yra svarbūs nustatant šią aplinkybę, pateiktomis UAB „JP Consulting“ finansinėmis ataskaitomis ieškovė įrodinėja savo kaip direktorės reikšmingą indėlį į bendrovės veiklą. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas juos priimti.

34Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2012 metų lapkričio draugavo ir kartu gyveno. Nurodytu laikotarpiu šalys įgijo nekilnojamojo turto. Ieškovė ir atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį įsigijo rūsio patalpas, esančias ( - ) (1 t., 19-20 b. l.). Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą bei neįrengtos pastogės dalį, esančius ( - ) (1 t., 21-22, 23-24 b. l.). Turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovė 2009 m. spalio 13 d. įsigijo dalį garažo, esančio ( - ) (1 t., 25-26 b. l.). Atsakovas 2005 m. gruodžio 22 d. įsigijo butą, esantį ( - ), bei žemės sklypo dalį, esančią ( - ) (1 t., 32-39, 40-41 b. l.); 2012 m. sausio 10 d. sutartimi įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (1 t., 27-28 b. l.); 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butus, esančius ( - ), bei pastogę, esančią ( - ) (42-43, 44-45, 46-47 b. l.); 2012 m. balandžio 2 d. sutartimi – garažą, esantį ( - ) (1 t., 31 b. l.), o 2012 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – dalį neįrengtos pastogės, esančios ( - ) (1 t., 29-30 b. l.).

35Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Ieškovė įrodinėja, kad šalys turėjo tikslą bendromis lėšomis ginčo nekilnojamąjį turtą įgyti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau, tokiu būdu pagerinti jų bendrą finansinę padėtį ir šis tikslas buvo įgyvendintas nekilnojamojo turto objektus įsigyjant iš bendrų uždirbtų piniginių lėšų bei gautų paskolų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi tik atsakovo nurodytais teiginiais, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad nekilnojamojo turto objektai nebuvo įgyjami šeimos tikslams. Apeliantė kvestionuoja teismo išvadą, kad ji neįrodė prisidėjusi prie nekilnojamojo turto įsigijimo, ir tai grindžia byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina jos indėlį į atsakovo vardu registruoto turto įsigijimą, pakankamumu.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

37Ieškovė, teigdama, kad kartu su atsakovu investuodami į nekilnojamąjį turtą siekė iš to uždirbti ir vėliau įsigyti bendrą šeimos turtą, privalėjo įrodyti pradinio kapitalo investavimui į nekilnojamąjį turtą turėjimą ir šių lėšų investavimą į ginčo turto pirkimą, kadangi aplinkybė, jog ginčo šalys turto įsigijimo laikotarpiu draugavo ir kartu gyveno, nepatvirtina fakto, jog atsakovo vardu registruoto turto dalis priklauso ieškovei. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Byloje nustatyta, kad gyvenimo kartu laikotarpiu šalys įgijo dvylika nekilnojamojo turto objektų. Vienas objektas buvo registruotas abiejų šalių vardu asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį, trys iš jų buvo registruoti ieškovės vardu, o likusieji – atsakovo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog šalys suprato teisinių nuosavybės formų skirtumą ir jų turinį bei tokiu būdu išreiškė savo valią dėl turto teisinio statuso, todėl ieškovė, teigdama, jog įsigyto nekilnojamojo turto registracija neatitinka šalių valios, privalo įrodyti tarp šalių buvus susitarimą dėl nurodyto turto įgijimo dalinės nuosavybės teise ir savo finansinį indėlį į nekilnojamojo turto įgijimą.

38Aplinkybę dėl finansinių galimybių prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo ieškovė grindžia jai suteiktos studijų paskolos faktu bei paskola iš Lloyds banko. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad jai buvo suteikta 11 120 GBP (44 480 Lt) studijų paskola iš Student Loans Company Limited ir 20 000 GBP (80 000 Lt) paskola iš Lloyds banko (2 t., 10-11, 12-13, 14, 15, 16 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad 20 000 GBP paskola ieškovei buvo suteikta 2003 m. spalio 24 d., t. y. dar iki šalių santykių pradžios, todėl nėra pagrindo teigti apie šios paskolos tikslinį suteikimą, be to, byloje nėra įrodymų, jog ši suma buvo investuota į atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Apeliantės teiginius, kad ji šią sumą investavo į buto, esančio ( - ), įsigijimą, paneigia atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas 2005 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 386 349 Lt įsigijo butą, esantį ( - ), ir šiam butui priskirtino žemės sklypo dalį. Byloje esantis mokėjimo pavedimas patvirtina, kad jau 2004 m. spalio mėnesį atsakovas dėl šio buto sudarė preliminariąją sutartį ir pirkėjui sumokėjo 20 000 Lt pradinį įnašą (1 t., 191 b. l.), o iki sutarties pasirašymo pardavėjui buvo sumokėjęs 38 635 Lt (1 t., 141 b. l.). Atsakovas šio buto, jam priklausančio žemės sklypo dalies ir automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimui iš AB Sampo bankas gavo 636 500 Lt paskolą (1 t., 175-176 b. l.). Šį turtą atsakovas įsigijo šalių santykių pradžioje, atsakovo teigimu – dar iki pradedant gyventi kartu su ieškove, todėl negalima daryti prielaidų, kad šis turtas buvo įsigytas kartu su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kad prie šio turto įsigijimo savo lėšomis prisidėjo ieškovė. Apeliantės argumentai, kad ji paskolos sumą panaudojo buto įrengimui, neįrodyti, kadangi atsakovui banko suteiktos paskolos sutartyje nurodyta, jog paskolos sumos dalis yra skirta buto apdailos darbams. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog šis turtas įgytas abiejų šalių kartu gyvenant iš bendrų uždirbtų pinigų ir gautų paskolų.

39Butą, esantį ( - ), ieškovė nusipirko iš atsakovo už 190 000 Lt. Šio turto įsigijimui ieškovei buvo suteikta 41 270,85 Eur (142 499,99 Lt) paskola iš DnB banko. Apeliantės teigimu, nebuvo įvertinti jos paaiškinimai, kad šis butas buvo perrašytas jai, o paskolos suma panaudota kito turto įsigijimui. Šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis leidžia daryti išvadą, kad šis turtas buvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo šalių siekio jo vertinti kaip bendrosios dalinės nuosavybės. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad sudaryta sutartis buvo fiktyvi, kadangi ja siekta gauti paskolą iš banko ir pinigų sumą bendrai investuoti į kito nekilnojamojo turto įsigijimą kartu išlaikant nuosavybės teisę į šį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad butą, esantį ( - ), atsakovas už 61 000 Lt, pasiskolintų pagal vekselį iš A. Ž.–B. (1 t., 174 b. l.), įsigijo 2008 m. liepos 25 d. privatizavimo pirkimo–pardavimo sutartimi iš Vilniaus miesto savivaldybės (1 t., 136, 157-160 b. l.). Ieškovė neįrodė, kad prie šio turto įsigijimo prisidėjo, kad mokėjo įmokas A. Ž.–B. pagal vekselį, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovei pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, o iš šio sandorio atsakovo gautos lėšos, kurios buvo investuotos į kito turto įsigijimą, nelaikytinos bendromis šalių lėšomis. Šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, atsakovas į šį turtą pretenzijų nereiškia, todėl nėra pagrindo ją laikyti fiktyvia ar neatspindinčia šalių valios dėl šio turto teisinio statuso. Ieškovės teigimu, šis butas po jo privatizavimo buvo pagerintas iš jų abiejų kartu gyvenant uždirbtų piniginių lėšų. Byloje nėra įrodymų, kad pagerinimui buvo investuota tiek ieškovės lėšų, kad pagerinimai sąlygotų ieškovės teisę į dalį šio buto dar iki jo įsigijimo. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalys nurodytą butą siekė įsigyti dalinės nuosavybės teisėmis. Priešingai, ieškovė šį turtą įsigijo savo vardu ir šio turto įsigijimui gavo paskolą. Aplinkybė, kad ieškovės brolis E. T. kai kuriuose objektuose atliko remonto darbus patvirtina glaudų šalių bendravimą, artimus santykius, tačiau nėra pakankama konstatuoti ieškovės teisės į atsakovo vardu įgyto nekilnojamojo turto dalį.

40Ieškovės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog butus, esančius ( - ), su neįrengtomis pastogėmis atsakovas įsigijo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus butą, esantį Konstitucijos pr., Vilniuje. Ieškovė nurodo, kad šie butai buvo nupirkti iš bendrų šeimyninių lėšų, tačiau šių savo teiginių neįrodė. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas šį turtą įsigijo savo asmeninėmis ar skolintomis lėšomis, tačiau ne bendrai su ieškove. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 13 d. už 484 000 Lt pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) (1 t., 197-199 b. l.), 2012 m. vasario 2 d. kartu su Ž. K. privatizavimo pirkimo–pardavimo sutartimi už 696 000 Lt įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (1 t., 162-165 b. l.). Šios patalpos vėliau buvo padalintos į du butus – Nr. 6 ir Nr. 7 (1 t., 138 b. l.). Atsakovas butą, esantį ( - ), už 468 000 Lt nusipirko iš Ž. ir K. K. (1 t., 127-133 b. l.). Šio turto įsigijimui atsakovas iš kredito unijos Amber gavo 250 000 Lt paskolą (1 t., 121-122 b. l.), panaudojo 88 000 Lt asmeninių lėšų, gautų pardavus turtą (1 t., 185 b. l.), 110 000 Lt paskolino A. B. (1 t., 110 b. l.), 18 352 Lt padovanojo tėvai (1 t., 117, 168 b. l.), o 1 648 Lt yra jo asmeninės lėšos.

41Atsakovas 2012 m. sausio 10 d. privatizavimo pirkimo–pardavimo sutartimi iš Valstybės turto fondo už 14 100 Lt įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), (1 t., 169, 170-172 b. l.). Aplinkybę, kad šį turtą atsakovas įsigijo už asmenines lėšas, patvirtina atsakovo pateikti įrodymai apie už 484 000 Lt parduotą butą (1 t., 197-199 b. l.). Taigi investuoti į nekilnojamąjį turtą atsakovas galėjo iš savo turimų asmeninių lėšų. Atsakovas 2012 m. balandžio 2 d. privatizavimo pirkimo–pardavimo sutartimi iš Vilniaus miesto savivaldybės už 133 555 Lt įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (1 t., 152-154 b. l.). Atsakovas nurodė, kad 4 800 Lt sumokėjo iš asmeninių lėšų, o 128 755 Lt padengė E. B., kuri į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą pervedė nurodytą sumą atsakovo išduoto vekselio pagrindu. Atsakovas vekselio pateikti negalėjo, kadangi jis yra pas E. B., kuri bylos nagrinėjimo metu gyveno užsienyje, tačiau šių aplinkybių ieškovė nepaneigė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo nurodytos sumos buvo sumokėtos jos lėšomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad turtas įgytas abiejų šalių dalinės nuosavybės teise.

42Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad atsakovas pateikė įrodymus, kurie pagrindžia į nekilnojamąjį turtą investuotų asmeninių lėšų kilmę. Nekilnojamojo turto įsigijimui atsakovui buvo suteiktos paskolos, vekseliais paskolinti pinigai, padovanoti tėvų, pinigai gauti pardavus jam nuosavybės teise priklausantį turtą (1 t., 117, 121-122, 123-125, 168, 174, 175-176, 177-182, 184, 185, 197-199b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrindė savo asmeninių lėšų įsigyjant nekilnojamąjį turtą turėjimą ir įrodė jų investavimo į minėto turto įsigijimą aplinkybę. Ieškovė savo teiginių, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie turto įsigijimo, neįrodė. Byloje nėra įrodymų apie ieškovei turto įsigijimui suteiktų tikslinių paskolų faktą, nėra įrodymų, kad 2003 metais gautą paskolos sumą ji investavo į turto, esančio ( - ), įsigijimą, kad studijoms gautą paskolos sumą panaudojo būtent atsakovo vardu registruoto turto įsigijimui, nėra ieškovės mokėjimo pavedimų atsakovui ar turto pardavėjams, patvirtinančių jos indėlį perkant turtą, už atsakovui suteiktų paskolų pagrindu įsigyto turto įmokų mokėjimą. Ieškovės argumentai dėl jos indėlio į turto įsigijimą yra pagrįsti vien deklaratyviais jos teiginiais – kad gyveno kartu, bendromis lėšomis įsigijo turtą, įmokas mokėjo iš bendrų lėšų – tačiau šios aplinkybės arba nėra pakankamos ieškovės įrodinėjamiems faktams konstatuoti, arba šių aplinkybių nepagrindžia objektyvūs duomenys.

43Ieškovė kartu su atsakovu 2012 m. gegužės 24 d. nusipirko rūsio patalpas, esančias ( - ). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsigijo neįrengtos pastogės dalį, esančią ( - ), ir butą, esantį ( - ), o 2009 m. spalio 13 d. – garažo dalį, esančią ( - ). Taigi ieškovės vardu yra registruoti trys nekilnojamojo turo objektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomi pajamų šaltiniai, gaunamas darbo užmokestis, pagrindžia ieškovės finansines galimybes savo vardu įsigyti nurodytus nekilnojamojo turto objektus, mokėti įsigyto buto paskolos įmokas, tačiau neįrodo, jog tarp šalių buvo susitarimas atsakovo vardu registruotą turtą įsigyti dalinės nuosavybės teise, nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė buvo finansiškai pajėgi įsigyti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir, kad prie jo įsigijimo prisidėjo savo lėšomis.

44Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė rungimosi principą, neįvertino liudytojų parodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Minėta, kad šioje byloje ieškovė privalėjo įrodyti savo įnašą į ieškovės nurodytą atsakovo vardu registruoto turto įsigijimą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovė turėjo lėšų lygiomis dalimis kartu su atsakovu investuoti į nekilnojamojo turto įsigijimą, nepateikė įrodymų, kad kokias nors sumas, išskyrus butą, kurį įsigijo asmeninės nuosavybės teise, būtų sumokėjusi atsakovui, turto pardavėjams ar mokėjusi atsakovo vardu paimtų paskolų įmokas. Atsakovės pateiktos UAB „JP Consulting“ finansinės ataskaitos, kurios patvirtina, jog atsakovės vadovavimo laikotarpiu bendrovė veikė pelningai, ir aplinkybė, kad ieškovei einant direktorės pareigas buvo mokamas tik 200 Lt darbo užmokestis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kažkokia jos atlyginimo dalis buvo investuota į nekilnojamojo turto įsigijimą.

45Negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog teismas netinkamai vertino liudytojų J. R., E. T., E. K. parodymus. Minėti liudytojai patvirtino ieškovės ir atsakovo artimus santykius ir gyvenimo kartu faktą, tačiau šioje byloje esminės įrodinėtinos aplinkybės – ieškovės asmeninių lėšų į atsakovo vardu įsigyto nekilnojamojo turto investavimo fakto – negalėjo patvirtinti. Vertindamas ieškovės įrodinėjamas aplinkybes teismas vadovavosi ne tik liudytojų parodymais, o išvadas darė atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nekilnojamasis turtas buvo supirkinėjamas nesiekiant sukurti turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi ieškovė neįrodė, jog turtas buvo perkamas abiejų jų lėšomis.

46Apeliantės nuomone, teismas, apibrėždamas ieškovės pareigą įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą, per griežtai formulavo reikalavimą pateikti tam tikrus įrodymus dėl ieškovės dalyvavimo įsigyjant turtą ir tokiu būdu nukrypo nuo įrodymų vertinimo ypatumų tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovei teigiant, kad prie turto įsigijimo ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti. Ieškovė nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl jie pagrįstai pripažinti neįrodytais. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimo nurodymus, pirkimo–pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, paskolos sutartis, vekselius – kurie patvirtina atsakovo teiginius, kad šį turtą įsigijo savo ar skolintomis lėšomis. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažinti ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė turtą įsigijęs iš savo asmeninių lėšų. Minėta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos sutinka su ieškovės teiginiais, kad ji su atsakovu gyveno kaip šeima, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimą atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą įsigyti dalinės nuosavybės teise. Ieškovės argumentai, kuriais ji įrodinėja teisę į ½ jų bendro gyvenimo metu įgyto turto dalį, yra nepakankami konstatuoti buvus šalių susitarimą ir siekį šiuo laikotarpiu įgytą turtą sukurti dalinės nuosavybės teise.

47Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė ir aiškino nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų turtinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai konstatavo ieškovę neįrodžius jos teisės į atsakovo vardu registruoto turto ½ dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovei atidėtas 9 973 Lt (2 888,38 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovės priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis.

50Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti valstybei iš ieškovės Ž. T., a. k. ( - ) 2 888,38 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 38 ct) žyminio mokesčio.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų... 5. Ieškovė kreipės į teismą prašydama pripažinti jai bendrosios dalinės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo... 10. 1. Teismas neįvertino šalių teisinių santykių specifikos, netinkamai... 11. 2. Teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai vertino įrodymų turinį –... 12. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad nekilnojamasis turtas buvo supirkinėjamas... 13. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nepateikė teismui argumentų ir... 14. 5. Aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis,... 15. 6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas įrodė, jog butus, esančius ( -... 16. 8. Atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. liepos 25 d. privatizavo... 17. 9. Nepagrįsta teismo išvada, kad beveik visas ieškovės kartu su atsakovu... 18. 10. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės asmeninių lėšų indėlis į... 19. 11. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes atsakovo iškviestų liudytojų... 20. Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o... 21. 1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog nekilnojamasis turtas buvo... 22. 2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, jog... 23. 3. Teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės kviestų liudytojų parodymais apie... 24. 4. Ieškovė nurodo, jog butą, esantį ( - ), įsigijo su atsakovu iš bendrų... 25. 5. LLOYDS bankas suteikė ieškovei paskolą 2003 metais, t. y. ieškovei ir... 26. 6. Ieškovės teiginių, kad vekselio pagrindu paskolinti pinigai buvo... 27. 7. Skundo argumentai, kad butas, esantis ( - ), ieškovės nuosavybėn buvo... 28. 8. Apeliantės argumentai, jog jai dirbant UAB „JP Consulting“, kurios... 29. 9. Ieškovė nenurodė motyvų, kodėl nepateikė prie apeliacinio skundo... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Dėl naujų įrodymų... 33. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašų apie jai suteiktas... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2012 metų... 35. Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad... 37. Ieškovė, teigdama, kad kartu su atsakovu investuodami į nekilnojamąjį... 38. Aplinkybę dėl finansinių galimybių prisidėti prie nekilnojamojo turto... 39. Butą, esantį ( - ), ieškovė nusipirko iš atsakovo už 190 000 Lt. Šio... 40. Ieškovės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog butus, esančius... 41. Atsakovas 2012 m. sausio 10 d. privatizavimo pirkimo–pardavimo sutartimi iš... 42. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad atsakovas... 43. Ieškovė kartu su atsakovu 2012 m. gegužės 24 d. nusipirko rūsio patalpas,... 44. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkami vertino byloje esančius... 45. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog teismas netinkamai vertino... 46. Apeliantės nuomone, teismas, apibrėždamas ieškovės pareigą įrodyti... 47. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme... 50. Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti... 53. Priteisti valstybei iš ieškovės Ž. T., a. k. ( - ) 2 888,38 Eur (du...