Byla 2A-922-638/2017
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo,

2sekretoriaujant Laurai Šlapaitytei,

3dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovei advokatei N. R., atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei M. K.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10594-920/2016 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Ginčo esmė

7

    1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2016 m. kovo 1 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 4-P „Dėl darbo sutarties su V. M. nutraukimo“ negaliojančiu ir pripažinti, kad darbo sutartis su V. M. nutraukta neteisėtai, nustatyti, kad ieškovo grąžinimas į ankstesnį darbą negalimas dėl nepalankių sąlygų dirbti, priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovui: 122,05 Eur nepriskaičiuotą darbo užmokestį (priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis), 20,77 Eur ligos pašalpą iš darbdavio lėšų už 2 darbo dienas, 68,77 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 32,82 Eur nepriskaičiuotą išeitinę kompensaciją, viso 244,51 Eur su mokesčiais (183,61 Eur atskaičius mokesčius), 11,23 Eur delspinigių iki 2016 m. liepos 20 d., 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo ieškovui 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 16 d. ieškovas pradėjo dirbti AB „Lietuvos dujos“ Kauno filiale kroviku pirkimų skyriuje. Su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.1070. Atsiradus laisvai darbo vietai ieškovas buvo perkeltas į eksploatavimo tarnybos Pietų skyrių, šaltkalvio pareigas. Eksploatavimo tarnybos viršininko tarnybiniu teikimu nuo 2012 m. birželio 1 d. ieškovas buvo perkeltas į Šiaurės skyriaus mobiliąją brigadą, kuri atliko dujų nuotekų paieškos ir remonto darbus. AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Lesto“ 2016 m. sausio 1 d. buvo reorganizuotos, įsteigiant naują bendrovę AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriai po reorganizavimo perėjo visos AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Lesto" teisės ir pareigos bei turtas. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2015 m. gruodžio 16 d. sudarė su ieškovu naują darbo sutartį Nr.253 šaltkalvio pareigoms, kurios vieną egzempliorių ieškovas gavo 2015 m. gruodžio 29 d. Kiekvienais metais iki atleidimo iš darbo ieškovas dalyvavo vykdomose atestacijose, sėkmingai išlaikė kvalifikacinius egzaminus ir testus, kas patvirtina, kad jo žinios buvo nuolat atnaujinamos, kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus. Drausminių nuobaudų ieškovas neturi. Ieškovas 2016 m. sausio 4 d. sužinojo, kad yra perkeltas iš mobilios brigados į remonto brigadą. Apie pakeistą darbo pobūdį ieškovas nebuvo informuotas ir jam nebuvo nurodytos priežastys, kodėl buvo perkeltas dirbti į kitą brigadą. Perkėlimo fakto ieškovas neginčijo, nes manė, kad tai neturės įtakos, o ieškovas bus paliktas toliau dirbti įmonėje, kadangi yra sulaukęs 50 metų, jam sunkiau rasti darbą rinkoje. Iš devynių dirbusių šaltkalvių buvo paliktas tik vienas, kiti iškelti į remonto brigadas. Į likusias 2 vietas atėjo vienas darbuotojas iš remonto brigados, kitas darbuotojas perkeltas iš tiekimo skyriaus, kur dirbo vairuotoju, nes jo darbo vieta buvo panaikinta, be to, jis neturi defektuotojo darbo patirties. Naujai priimtų (perkeltų) asmenų išsislavinimas nėra aukštesnis už ieškovo, o jų tokio darbo pobūdžio trukmė gerokai trumpesnė. Mažinant darbo vietų skaičių, daugelis darbuotojų buvo perkelti į kitas darbo vietas. Apie visų būsimų laisvų vietų atsiradimą įmonės vidiniuose portaluose ar viešoje erdvėje nebuvo skelbta, todėl sudarytos nevienodos sąlygos išlikti darbe visiems darbuotojams. Atsakovė 2016 m. sausio 20 d. įteikė ieškovui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio pagrindu ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Su atsakovės pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ieškovas nesutiko. Ieškovui 2016 m. vasario 23 d. buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį bei palikta galimybė ieškotis darbo, dalyvauti konkursuose. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė vykdė grupės darbuotojų atleidimą, tačiau nesilaikė DK 130-1 straipsnio reikalavimų, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais, nepranešė teritorinei darbo biržai ( t.3, b.l. 148-149).
    3. Atsakovės 2016 m. kovo 1 d. įsakyme Nr.4-P nurodoma, kad darbo sutartis Nr. 253 nutraukiama nuo 2016 m. balandžio 25 d. Minėtas įsakymas priimtas dar ieškovui dirbant bendrovėje, įspėjimo laikotarpiu. Įsakyme darbdavys nurodė konkrečią datą, kada ieškovas bus atleistas iš darbo, tačiau nenurodė, kad darbo sutartis bus nutraukta, jeigu iki įspėjimo termino pabaigos darbdavys negalės pasiūlyti kito darbo. Tokiu būdu darbdavys įsakyme aiškiai nurodė savo ketinimus atleisti ieškovą iš darbo ir per tuos du įspėjimo mėnesius neieškojo galimybės suteikti darbuotojui (jo sutikimu) kitą darbą bendrovėje.
    4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas klaidingai teigia, jog apie įmonėje vykstančius pasikeitimus rašytinę informaciją gavo tik 2015 m. gruodžio 29 d., atėjęs pasirašyti pakeistos darbo sutarties. Byloje yra pateikta 2015 m. gruodžio 4 d. pranešimo ieškovui dėl darbo santykių tęstinumo kopija, kurioje jis supažindintas su vykstančiais pokyčiais bei informuotas, kad dėl vykstančio reorganizavimo darbo santykiai su juo nenutrūksta ir tęsiasi toliau. Darbuotojui buvo pateikta pasirašyti nauja darbo sutarties redakcija. Jis taip pat buvo informuotas, kad jam nepasirašius pridedamos darbo sutarties naujos redakcijos, jo darbo santykiams bus taikomos tuo metu galiojusios darbo sutarties nuostatos. Ieškovas su nauja darbo sutarties redakcija sutiko ir 2015 m. gruodžio 29 d. pasirašė naują darbo sutartį Nr. 253. Sujungus įmones ieškovas toliau dirbo naujai įsteigtoje įmonėje AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno regiono tinklų eksploatavimo departamento dujų tinklo eksploatavimo grupės šaltkalviu.
    5. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2016 m. sausio 29 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 80 buvo patvirtinta nauja įmonės organizacinė struktūra ir etatų skaičius. Pagal patvirtintą naują organizacijos struktūrą ir etatų sąrašą nuo 2016 m. vasario 1 d. Kauno regiono tinklų eksploatavimo departamento dujų tinklo eksploatavimo skyriaus dujų tinklo eksploatavimo grupėje buvo panaikinti 29 šaltkalvių etatai. Planuojant struktūrinius pertvarkymus, darbuotojams, dirbantiems naikinamuose etatuose, buvo įteikti pasiūlymai nutraukti darbo sutartis nuo 2016 m. sausio 29 d. šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovui nesutikus nutraukti darbo sutarties darbdavio siūlomomis sąlygomis, o darbdaviui dėl vykstančių įmonės struktūrinių pertvarkymų nebeturint galimybės suteikti ieškovui darbo sutartimi sulygto darbo, ieškovas buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu pasibaigus įstatyme numatytam 2 mėnesių įspėjimo terminui. Tiek pasiūlyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tiek įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, ieškovas buvo informuotas apie jo teisę ir galimybę dalyvauti visose vidinėse darbuotojų atrankose į laisvas darbo vietas bendrovėje ir „Lietuvos energija“, UAB įmonių grupėje. Ieškovas tokia galimybe pasinaudojo ir 2016 m. sausio 18 d. teikė savo kandidatūrą dalyvauti konkurse Kauno regiono Apskaitų eksploatavimo skyriaus Apskaitų grupės inspektoriaus pareigybei užimti, o 2016 m. kovo 25 d. - Apskaitų grupės inžinieriaus pareigybei užimti. Tačiau į šias pareigas ieškovas nebuvo pasirinktas.
    6. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2016 m. balandžio 25 d. Ieškovui jo atleidimo dieną buvo išmokėtas jam priskaičiuotas darbo užmokestis už 2016 m. balandžio mėnesį, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad įspėjimo termino metu ieškovas 3 darbo dienas turėjo nedarbingumą, todėl, vadovaujantis DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įspėjimo terminas jam turėjo būti pratęstas ligos laikotarpiui, bet dėl UAB „Verslo aptarnavimo centras“, kuris atsakovei teikia buhalterinės apskaitos ir darbo santykių administravimo paslaugas, klaidos to nebuvo padaryta. Paaiškėjus šiai informacijai, 2016 m. gegužės 26 d. buvo išleistas AB „Energijos skirstymo operatorius“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 20-P, kuriuo ieškovo atleidimo iš darbo data buvo nukelta iš 2016 m. balandžio 25 d. į 2016 m. balandžio 28 d. ir jam išmokėtos visos dėl atleidimo termino nukėlimo priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovui V. M. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
    2. Teismas nurodė, kad atsakovė laikėsi DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto ribojimo darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, nes atsakovo įmonėje pertvarkymai buvo realūs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo įmonėje pagal patvirtintą naują organizacijos struktūrą ir etatų sąrašą nuo 2016 m. vasario 1 d. Kauno regiono tinklų eksploatavimo departamento dujų tinklo eksploatavimo skyriaus dujų tinklo eksploatavimo grupėje buvo panaikinti 29 šaltkalvių etatai (1 t. b. l. 175, t. 2 t., b. l. 93–99). Ieškovas pateko į asmenų, su kuriais ketinama nutraukti darbo sutartį sąrašą, nes 21 asmeniui buvo įteikti pasiūlymai nutraukti darbo sutartis nuo 2016 m. sausio 29 d. šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnio 1 dalies nuostatas (2 t., b. l. 93–99, 110–114). Įspėjimo laikotarpiu atsakovė laikėsi DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas nurodė, kad kitų aplinkybių dėl ieškovo pirmenybės teisės tęsti darbo santykius atsakovo įmonėje teismas nevertina, pripažindamas paties atsakovo diskreciją reorganizacijos atveju vertinti darbuotojų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus specialių žinių reikalaujančioje srityje (2 t., b. l. 115-138, 3 t., b. l. 1–133).
    3. Vertinant ieškinio reikalavimus dėl ligos pašalpos iš darbdavio lėšų už 2 darbo dienas priteisimo, taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nepriskaičiuotos išeitinės kompensacijos, delspinigių priteisimo, teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad 2016 m. gegužės 26 d. išleistas atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 20-P, kuriuo ieškovo atleidimo iš darbo data buvo nukelta iš 2016 m. balandžio 25 d. į 2016 m. balandžio 28 d. ir jam išmokėtos dėl atleidimo termino nukėlimo priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos (vidutinis darbo užmokestis, kompensacija už susikaupusį atostogų likutį bei vidutinis darbo užmokestis, proporcingas darbuotojui laiku neišmokėtoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, už uždelsimo atsiskaityti laiką (2 t., b. l. 77–78, 4 t., b. l. 61, 99–100). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nurodytus ieškinio reikalavimus teismas pripažino įvykdytais.
    4. Vertinant ieškinio reikalavimą dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio (priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis) - 122,05 Eur priteisimo, teismas pripažino pagrįstomis atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, kad atsakovės bendrovėje nebėra darbo vietų, kuriose profesinė rizika būtų nepriimtina, t. y. kuriose būtų nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, bendrovėje nėra patvirtinta pareigybių sąrašo ir konkrečių tokio papildomo apmokėjimo dydžių (4 t., b. l. 9–12, 33, 63–71), todėl ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės papildomą apmokėjimą už darbą pavojingomis sąlygomis už laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki balandžio mėnesio atmetė kaip nepagrįstą.
    5. Teismas nurodė, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl 2016 m. kovo 1 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 4-P „Dėl darbo sutarties su V. M. nutraukimo“ pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo, kad darbo sutartis su V. M. nutraukta neteisėtai yra atmesti, atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl 5 procentų metinių palūkanų mokėjimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinio reikalavimus - pripažinti negaliojančiu AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2016 m. kovo 1 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 4-P „Dėl darbo sutarties su V. M. nutraukimo“, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nustatyti, kad grąžinimas į ankstesnį darbą AB „Energijos skirstymo operatorius“ negalimas dėl nepalankių sąlygų dirbti ir priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, nagrinėdamas bylą, neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, juos netinkamai vertino. Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog atsakovė laikėsi DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto ribojimo darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, o įmonėje vykę pertvarkymai buvo realūs. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, nes pertvarkymai buvo fiktyvūs, nes siūlymas ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo pateiktas 2016 m. sausio 20 d., t.y. dar nepriėmus 2016 m. sausio 29 d. direktoriaus įsakymo dėl įmonės struktūrinio pertvarkymo. Teismo pareiga sprendime nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių teismas juos atmeta.
      2. Ieškovas įsitikinęs, kad svarbių priežasčių atleisti jį iš darbo nebuvo, o tariami, teismo įvardinti kaip realūs, struktūriniai pertvarkymai tėra priedanga siekiant atleisti darbuotojus iš darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad reorganizacija vyko sujungimo būdu, t. y. jungiant dvi akcines bendroves - AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“. Atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, nenurodė, kad būtų mažinamas atsakovės darbo užmokesčio biudžetas, kad įmonė patirtų nuostolių ar veiktų nenaudingai. Be to, tais atvejais, kai darbuotojų atleidimo priežastis yra įmonėje vykdomi struktūriniai pertvarkymai, darbdavys tokiais atvejais paprastai pirmiau priima sprendimą dėl naujos struktūros, dėl darbuotojų skaičiaus reikalingo po pertvarkymo, o dėl konkrečių atleidžiamų darbuotojų apsisprendžia vėliau, atsižvelgdamas ne tik į numatomą atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojų poreikį, bet ir į tam tikroms darbuotojų grupėms taikytinas papildomas garantijas (DK 132,133, 135 straipsniai). Nagrinėjamu atveju to nebuvo, struktūriniai pertvarkymai atlikti formaliai, siekiant atleisti iš darbo ieškovą. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo, nepateikė jų vertinimo.
      3. Įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti, vertintinas kaip neatitinkantis įstatymo nustatytą reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. apibendrinimas „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Atsakovė šio reikalavimo nesilaikė, kadangi įteiktame įspėjime tik lakoniškai nurodyta, jog keičiasi bendrovės veiklos organizavimas, todėl pareigybė naikinama, ir dėl to ieškovas bus atleistas iš darbo. Šiuo atveju įspėjimo apie darbo santykių pabaigą metu ieškovui neatskleista, kokios priežastys lėmė ieškovo užimamų pareigų naikinimą, nenurodyta, kuo yra pagrįstas toks pareigų naikinimas, kodėl naikinama būtent ieškovo užimta pareigybė.
      4. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atliekant struktūrinius pertvarkymus, kai buvo mažinamas darbuotojų skaičius, nebuvo laikomasi DK 135 straipsnio reikalavimų, t. y. kyla klausimas, kodėl mažinant darbuotojų skaičių iš darbo atleistas ne kuris kitas darbuotojas, bet būtent ieškovas, kuris įmonėje dirbo 8 metus ir turi techniko technologo kvalifikaciją, kuris atitinka tiek galiojusių, tiek naujai patvirtintų pareiginių nuostatų reikalavimus. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.
      5. Ieškovui nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas užimti laisvas pareigas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu, o įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo įteiktas įspėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė net nesiruošė siūlyti ieškovui kitą darbą. Atsakovė, gavusi ieškovo pateiktą pageidavimą užimti viešai skelbiamas laisvas darbo vietas, panaikindavo arba keisdavo skelbimuose nurodytus reikalavimus užimamoms pareigybėms dėl išsilavinimo, darbo patirties ir kt.
      6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl nebuvo galimybių apie atleidimą įspėtą ieškovą perkelti į kitą darbą. Vien atsakovės pasvarstymai, kad ieškovas galėjo laisvai dalyvauti skelbiamuose konkursuose, yra visiškai nepagrįsti, nes akivaizdu, kad asmuo, liekantis be darbo, dirbtų ir kiek mažiau kvalifikuotą ir kiek mažiau apmokamą darbą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad atsakovė atleido ieškovą iš darbo teisėtai, visiškai nevertino ir netyrė tų aplinkybių, jog galimybių perkelti ieškovą į kitą atleidimo iš darbo metu egzistavusi darbą visgi buvo.
      7. Ieškovas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad tiek ginčijamas generalinio direktoriaus įsakymas, tiek ir ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, nes tokia išvada pagrįsta išimtinai vien prielaidomis.
      8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
    2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės įmonėje vykę struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, ir jie pripažintini svarbia bei pagrįsta priežastimi nutraukti su ieškovu darbo sutartį.
      2. Ieškovas savo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad įspėjimas apie darbo santykių nutraukimo priežastis nebuvo pakankamai informatyvus ir kad atsakovė nepakankamai išsamiai ieškovui išaiškino darbo sutarties nutraukimo priežastis. Atsakovės nuomone, tai yra pakankamai išsamus ir informatyvus atleidimo iš darbo priežasčių ir aplinkybių, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, bei darbo sutarties nutraukimo sąlygų išaiškinimas ieškovui, todėl atsakovė tinkamai gyvendino DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą įspėti atleidžiamą iš darbo darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą.
      3. Teismas savo sprendime pripažino darbdavio diskreciją reorganizacijos atveju vertinti darbuotojų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus specialių žinių reikalaujančioje srityje, todėl kitų ieškovų pateiktų argumentų dėl jam neva priklausančių pirmenybės teisių būti paliktam darbe nevertino ir atskirai dėl jų nepasisakė. Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė, vykdydama struktūrinius pertvarkymus bei mažindama darbuotojų skaičių, nesilaikė DK 135 straipsnio reikalavimų ir neatsižvelgė į ieškovo neva turimas pirmenybės teises būti paliktam darbe, yra nepagrįsti bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
      4. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad įspėjimo laikotarpiu atsakovė laikėsi DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatų, laikėsi pareigos per įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpį ieškoti galimybės perkelti ieškovą į kitą darbą.
      5. Ieškovo reikalavimas priteisti jam pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) yra nepagrįstas.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Byla yra nagrinėjama pagal Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatas ( Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis).

9Dėl struktūrinių pertvarkymų realumo, įspėjimo turinio

    1. Apeliantas savo skunde nurodė, kad atsakovės bendrovėje nebuvo atlikta realių struktūrinių pertvarkymų, kurie sudarytų svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės įmonėje pertvarkymai buvo realūs ir apie darbuotojų skaičiaus mažinimą sprendė pagal Kauno regiono tinklų eksploatavimo departamento Dujų tinklo etatų sąrašą, nurodydamas, kad darbuotojų skaičius buvo sumažintas 29 darbuotojais. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad bendrovės struktūrinių pertvarkymų buvimas turi būti nustatinėjamas ne pagal Kauno regiono dujų tinklo eksploatavimo grupės etatų sąrašo pasikeitimus, bet pagal pertvarkymus visoje AB „ESO“.
    2. Byloje atsakovė pateikė AB „ESO“ valdybos posėdžio protokolo išrašą, iš kurio matyti, kad valdyba patvirtino bendrą etatų skaičių bendrovėje 2890 ( t.1, b.l.104-105). Atsakovo generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ detalios organizacinės struktūros ir etatų skaičiaus pagal padalinius patvirtinimo“ buvo patvirtinta detali organizacijos struktūra ir etatų skaičius, kurie turėjo įsigalioti nuo 2016 m. vasario 1 d., pagal šio įsakymo priedą bendras darbuotojų skaičius bendrovėje buvo nustatytas 2799 ( t.1, b. l. 172-176 ir t.2, b.l. 3-13). Vadinasi, bendras darbuotojų skaičius atsakovo bendrovėje buvo sumažintas 91 etatu. Ieškovas patikslintu ieškiniu kėlė klausimą dėl grupės darbuotojų atleidimo, tačiau pirmosios instancijos teismas grupės darbuotojų atleidimo nenustatė ir DK 130-1 straipsnio taikymo būtinybės nepripažino, nes pasisakė, kad darbuotojų skaičius buvo sumažintas 29 darbuotojais. Ieškovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių taip pat nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl grupės darbuotojų atleidimo plačiau nepasisako.
    3. Atsakovė teikė į bylą ir aiškinamąjį raštą, iš kurio matyti, kad etatų pokytis tinklų eksploatavimo tarnybos padaliniuose buvo 72 darbo vietomis mažiau nuo 2016 m. vasario 1 d. lyginant su ankstesne struktūra ( t.1, b.l. 173-176). Iš aiškinamojo rašto matyti, kad vienuose padaliniuose šaltkalvių skaičius buvo mažinamas ( pvz., Kauno regiono tinklų eksploatavimo departamento dujų tinklo eksploatavimo grupėje sumažinta 29 šaltkalvio pareigybėmis), tačiau kituose padaliniuose šaltkalvių skaičius padidintas ( pvz., Panevėžio regiono tinklų eksploatavimo departamento Avarinėje tarnyboje). Taip pat atsakovė pateikė duomenis, kad su 45 asmenimis ( šaltkalviais) darbo sutartys buvo nutrauktos šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį ( t. 2, b.l.112-113). Vadinasi, siekdama įgyvendinti generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr.80 patvirtintą struktūrą, atsakovė turėjo sumažinti darbuotojų skaičių 27 asmenimis nuo 2016 m. vasario 1 d.
    4. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu; darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Situacija, kai dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų pareigybė naikinama, o dalis jos atliekamų funkcijų yra perskirstoma kitiems darbuotojams, vertintina kaip darbuotojų skaičiaus mažinimas. Aplinkybė, kai vykdant įmonės struktūrinius pertvarkymus yra panaikinama pareigybė (darbo vieta), yra laikytina svarbia darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311). Todėl spręstina, kad struktūriniai pertvarkymai atsakovo bendrovėje buvo vykdomi teisėtai ir realiai, ir tai sudarė svarbią priežastį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą ieškovo atžvilgiu ( DK 129 straipsnio 2 dalis).
    5. Dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų ekonominio tikslingumo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai ir savo rizika. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
    6. Nustatyta, kad ieškovui 2016 m. vasario 23 d. buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo ( t.1, b.l. 24). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad įteiktas įspėjimas neatitiko DK 130 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes įteiktame įspėjime buvo tik lakoniškai nurodyta, jog keičiasi bendrovės veiklos organizavimas, todėl pareigybė naikinama, tačiau ieškovui neatskleista, kokios priežastys lėmė užimamų pareigų naikinimą, nenurodyta, kuo yra pagrįstas toks pareigų naikinimas, kodėl naikinama būtent ieškovo užimta pareigybė. Kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad įspėjimas dėl atleidimo iš darbo buvo neatitinkantis DK 130 straipsnio reikalavimų.
    7. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktūrinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės. Tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
    8. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui 2016 m. vasario 23 d. įteiktame įspėjime dėl atleidimo iš darbo buvo nurodyta, kad atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta nauja detali bendrovės organizacinė struktūra ir etatų skaičius, nustatytas mažesnis šaltkalvių etatų skaičius Regionų tinklų departamento Dujų tinklo eksploatavimo skyriaus Dujų tinklo eksploatavimo grupėse nuo 2016 m. vasario 1 d., todėl su ieškovu bus nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Spręstina, kad įspėjimo turinys neatskleidė pilno vaizdo, kaip yra keičiama visos bendrovės organizacinė struktūra, kokiuose padaliniuose šaltkalvių skaičius mažinamas, o kokiuose didinamas, ir taip pat neatskleista, kodėl būtent ieškovas yra pasirinktas atleisti iš darbo, t.y. pagal kokius kriterijus ieškovas buvo atrinktas (detaliau pirmenybės teisės taikymas bus aptartas vėliau).
    9. Pažymėtina, kad šalių 2015 m. gruodžio 16 d. sudarytoje darbo sutartyje buvo išdėstytos būtinosios šios darbo sutarties sąlygos: darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, konkrečiai 1.3 punkte nustatyta, kad ieškovo darbo funkcijų vykdymo vieta - bet kuri vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje darbuotojas turi būti atlikdamas savo darbo funkcijas, o ieškovo darbdavys yra bendrovė „ Energijos skirstymo operatorius“ ( toliau – „ESO“) , kurios buveinė yra Aguonų g.24, Vilniuje ( t.1, b.l. 17-20). Vadinasi, įspėjime turėjo būti nurodoma visos bendrovės struktūriniai pakeitimai ir atitinkamai darbuotojo palikimas dirbti, perkėlimas ar naujų darbo vietų siūlymas turėjo apimti visą bendrovę.
    10. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovui įteiktame įspėjime dėl atleidimo iš darbo jau buvo nurodytas atsakovės ketinimas nesilaikyti DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdavio pareigos esant galimybei perkelti darbuotoją į kitą darbą, nes įspėjime buvo nurodyta: „ informuojame, kad Jūs turite teisę dalyvauti visose vidinėse darbuotojų atrankose į laisvas darbo vietas bendrovėje ir „Lietuvos energija“ UAB grupės įmonėse. Jei būsite atrinktas į kitas pareigas bendrovėje ar „Lietuvos energija“ grupės įmonėse iki šiame įspėjime nurodyto termino pabaigos, šis įspėjimas neteks galios“ (t.1, b.l. 24). Įspėjime įrašiusi sąlygą „jeigu būsite atrinktas“, atsakovė parodė, kad neketina atsižvelgti į ieškovo išdirbtą laiką įmonėje ir suteikti jam pirmenybę gaunant naują darbą, o vertins ieškovą kaip bet kurį kitą pretendentą užimti skelbiamą darbo vietą. Atsakovės atstovė teismo posėdyje aiškino, kad tokia yra bendrovės politika - į visas naujas darbo vietas skelbti konkursus ir atsirinkti darbuotojus konkurso tvarka, niekada niekam jokie individualūs pasiūlymai neteikiami ( 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio nuo 48:25 min.). Kokiais norminiais aktais pagrįsta tokia atsakovės vidaus politika, atstovė įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad tokia bendrovės politika yra prieštaraujanti Darbo kodekso 129 straipsnio 5 daliai.
    11. Kolegija pažymi, kad atsakovės atstovės paaiškinimas teismo posėdyje, kad ieškovas pats turėjo sekti darbo skelbimus ir kad visi darbuotojai yra priimami tik konkurso tvarka, prieštarauja atsakovės pateiktiems byloje duomenims, kad 19 darbuotojų, tarp kurių 13 šaltkalvių, buvo perkelti į kitas pareigas bendrovėje ( t. 2, b.l. 118-119). Todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovui įteiktas įspėjimas neatitiko DK 129 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio reikalavimų: nenurodytos atleidimo priežastys, nenustatyta galimybė būti perkeltam į kitą darbą, nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas turės dalyvauti konkurse/atrankoje kartu su visais kitais bendrovėje nedirbusiais asmenimis.

10Dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti

    1. Apeliantas nurodė, kad teismas netyrė aplinkybių dėl DK 135 straipsnio reikalavimų laikymosi jį atleidžiant iš darbo. Nurodė, kad jis įmonėje dirbo 8 metus ir turi techniko technologo kvalifikaciją, kuri atitinka tiek galiojusių, tiek naujai patvirtintų pareiginių nuostatų reikalavimus. Į bylą ieškovas pateikė duomenis, kad yra baigęs Kauno politechnikumą, metalo apdirbimo pjovimu specialybę, jam suteikta techniko-technologo kvalifikacija ( t.2, b. l. 29). Bylą paskyrus nagrinėti žodine tvarka apeliacinės instancijos teisme, ieškovas papildomai pateikė kvalifikacijos pažymėjimus, kad jis turi plataus profilio liftininko kvalifikaciją, autokrautuvo vairuotojo kvalifikaciją, yra išklausęs 16 valandų efektyvaus klientų aptarnavimo kursą ( t.5, b. l. 32-33).
    2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, ar nebuvo pažeista ieškovo pirmumo teisė būti paliktam dirbti mažinant darbuotojų skaičių (DK 135 straipsnio 1 ir 2 dalys), pasisakydamas, kad pripažįsta paties atsakovo diskreciją reorganizacijos atveju vertinti darbuotojų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus specialių žinių reikalaujančioje srityje. Darbo kodekso 135 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir jų taikymas turi būti patikrinamas teismui nagrinėjant atleidimo iš darbo bylą.
    3. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi tam tikri darbuotojai, priklausomai nuo jų darbo stažo, sveikatos būklės, šeimos situacijos, amžiaus ir pan. Tačiau DK 135 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma kartu su to paties straipsnio antrąja dalimi, kuri nustato, kad 1 dalies 2,3,4,5, punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Teismas pažymi, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė labiau apsaugoti aukštesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus. Taikant kartu DK 135 straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmiausia visi tos pačios pareigybės darbuotojai turi būti suskirstyti pagal turimas kvalifikacijas, o paskui kiekvienoje grupėje, pradedant nuo žemiausios kvalifikacijos turi būti sprendžiama, kas turi būti atleidžiamas mažinant darbuotojų skaičių.
    4. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė nepateikė byloje įrodymų ir teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatoma darbuotojų kvalifikacija bendrovėje ESO ir kaip konkrečiai buvo sprendžiama dėl pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti įgyvendinant atsakovės generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 80 dėl bendrovės etatų struktūros. Apeliacinės instancijos teismo reikalavimu atsakovė pateikė į bylą šaltkalvių pareigas ėjusių darbuotojų sąrašą, kuriame nurodyta darbuotojų-šaltkalvių išsilavinimas ir papildomos kvalifikacijos, taip pat nurodoma, ar tie darbuotojai turi požymius, nustatytus DK 135 straipsnio 1 dalyje ( t.4, b.l. 162-169).
    5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas neturėjo DK 135 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytų pirmenybės teisių būti paliktas dirbti. Atsakovės atstovė nurodė, kad visi palikti dirbti šaltkalviai atitiko pareigybės nuostatuose nustatytus kriterijus ( t.1, b.l.96-99), tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas atleisti iš darbo būtent ieškovas. Kolegija sprendžia, kad atsakovė, įgyvendindama generalinio direktoriaus įsakymą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, apskritai nesvarstė, kuriuos darbuotojus atleisti, o kuriuos palikti dirbti, arba tai buvo atlikta vadovaujantis subjektyviais ir teismui neatskleistais kriterijais.
    6. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 daliai taikyti, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, tačiau išsilavinimas yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje E. Š. v. Molėtų rajono Čiulėnų pagrindinė mokykla, byla Nr. 3K-3-631/2005).
    7. Vadinasi, atsakovė pirmiausia turėjo sugrupuoti šaltkalvius pagal jų kvalifikacijas, šiuo atveju vienas iš kriterijų kvalifikacijai nustatyti yra būtent turimas išsilavinimas, nes kitokių kriterijų atsakovė nenurodė. Atsakovės atstovė teismo posėdyje sutiko, kad ieškovo išsilavinimas pateiktoje lentelėje nurodytas neteisingai, nes jo išsilavinimas yra aukštesnysis, o ne profesinis. Ieškovas, kurio išsilavinimas yra aukštesnysis, turėjo būti priskirtas darbuotojų grupei su analogišku išsilavinimu. Šaltkalviai su viduriniu išsilavinimu turėjo būti pirmoji grupė, kurios atžvilgiu buvo taikytinas įsakymas dėl struktūrinių pakeitimų.
    8. Tačiau iš atsakovės pateiktos darbuotojų lentelės (t.4, b.l.162-169) matyti, kad buvo palikti dirbti šaltkalviai, kurių išsilavinimas buvo vidurinis (pvz., V. L., A. V., P. V.) ir kuriems nenurodytos jokios papildomos kvalifikacijos lyginant su ieškovu, taip pat buvo palikti dirbti šaltkalviai, kurių išsilavinimas nurodytas profesinis (pvz., A. Z., A. Š., R. L.), kuriems taip pat nėra nurodyta jokių papildomų kvalifikacijų lyginant su ieškovu. Kolegija sprendžia, kad DK 135 straipsnyje nustatyti reikalavimai atsižvelgti į darbuotojo kvalifikaciją ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyti tinkamai, nes buvo palikti dirbti šaltkalviai su viduriniu išsilavinimu, o ieškovas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, buvo atleistas iš darbo. Tai sudaro pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti.

11Dėl kito darbo siūlymo

    1. Kaip jau minėta, ieškovui įteiktame įspėjime dėl atleidimo iš darbo buvo nurodyta, kad jis turi teisę dalyvauti visose vidinėse darbuotojų atrankose į laisvas darbo vietas bendrovėje ir „Lietuvos energija“ UAB grupės įmonėse.
    2. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad DK 129 straipsnio pažeidimu būtų laikoma, jeigu darbuotojui nebūtų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebūtų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitą darbą arba be pagrindo jis nebūtų suteiktas ar panašiais atvejais. Informacija apie turimas laisvas darbo vietas gali būti jam pateikta ne tik individualiai, bet ir viešo skelbimo būdu. Pastarasis būdas, pvz., paskelbimas darbdavio įmonėje skelbimų lentoje, jeigu tai įprasta informacijos skelbimo tvarka ir yra prieinama darbuotojui, gali būti pripažinta teismo kaip tinkamas informavimas apie laisvas darbo vietas, nes tai yra darbdavio pranešimas apie laisvas darbo vietas ir bet kas gali pretenduoti į jas. Viešas skelbimas apie laisvas darbo vietas gali būti vertinamas kaip neindividualaus pobūdžio siūlymas dėl darbo sutarties sudarymo, kuriuo gali pasinaudoti ir gavę įspėjimus apie galimą atleidimą iš darbo darbuotojai. Teismų praktikos nuostata dėl kito darbo siūlymo per visą įspėjimo laiką turi būti vertinama ir taikoma atsižvelgiant į sąžiningumo ir protingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009).
    3. Tačiau šioje byloje yra nustatyta, ir atsakovė to neginčija, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 10 d. ieškovas buvo atjungtas nuo įmonės vidinio intraneto ir neturėjo galimybės jame surasti naujų darbo vietų pasiūlymų ir atitinkamai pretenduoti į tas darbo vietas. Vadinasi, nuo įspėjimo gavimo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 10 d., t. y. 17 kalendorinių dienų ieškovas neturėjo galimybės matyti naujų darbo vietų skelbimų ( t.2, b. l. 16 -18, t.3, b. l. 8-10). Atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad per 17 dienų jokie naujų darbo vietų skelbimai iš intraneto puslapio nedingo, todėl ieškovas, kurio prisijungimo paskyra buvo atkurta 2016 m. kovo 10 d., jokio savo teisių pažeidimo nepatyrė, nurodė, kad į bylą pateiktos lentelės ( t.2, b. l. 121-174) įrodo, kad visi skelbimai ieškovui buvo matomi (2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio įrašas nuo 56:32 min.). Kolegija nesutinka, kad atsakovės paminėtos lentelės įrodo ieškovo galimybę visu įspėjimo laikotarpiu matyti naujų darbo vietų skelbimus atsakovės intraneto puslapyje, nes iš byloje pateiktų lentelių yra apskritai negalima įsitikinti, kad analogiški pasiūlymai buvo paskelbti atsakovės intraneto puslapyje.
    4. Tikslu nustatyti, kokie nauji darbuotojai buvo priimti į atsakovo bendrovę ieškovo įspėjimo laikotarpiu ( nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.), buvo pareikalauti duomenys iš atsakovės ir kartu iš VSDFV skyriaus ( t.4, b.l. 170-183; t.4, b.l.191-192 ir t.5, b.l. 37-50). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu į atsakovės bendrovę buvo priimti dirbti 53 asmenys. Ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas pagal savo turimą išsilavinimą galėjo pretenduoti į tokias pareigybes: vyresniojo vadybininko ( tabelio Nr. 12773, t.5, b.l.49), techniko (tab.Nr.12771, t.5, b.l.49), techniko ( tab. Nr.12746, t.5, b.l.48), vadybininko ( tab.Nr. 12757, t.5, b.l.48), inžinieriaus ( tab.Nr.12766, t.4, b.l.183), inžinieriaus ( tabelis Nr. 12764, t.4, b.l.182), šaltkalvio ( tab.Nr. 12765, t.4, b.l.180), inžinieriaus ( tab.Nr.12756, t.4, b.l.180). Ieškovo teigimu, skelbimai į kai kurias iš šių pareigybių nebuvo patalpinti bendrovės intranete.
    5. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pretendavo į naujas darbo vietas: apskaitos grupės inspektoriaus, elektros apskaitos grupės inžinieriaus, dujotiekių diagnostikos departamento sandarumo skyriaus darbuotojo ( t.2, b.l. 19-33, b.l.58), tačiau jo kandidatūra visais atvejais buvo atmesta. Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 26 d. ESO Kauno regiono apskaitų eksploatavimo skyriaus vadovas P. M. nurodė, kad ieškovo išsilavinimas (technikas-technologas) buvo netinkamas inžinieriaus pareigybei užimti ( t.2, b.l.32). Tačiau iš 2016 m. balandžio 29 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo Nr.11-P matyti, kad iškart po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovės direktorius patvirtino naują inžinieriaus pareigybės aprašymą, pagal kurį inžinieriaus išsilavinimas jau nurodomas aukštesnysis elektrotechninis arba techninis ( t.5, b.l. 79-80). Atsakovės organizacijos vystymo departamento direktorė A. B. 2016 m. kovo 17 d. atsakė ieškovui, kad „galutinius sprendimus dėl komandos narių pasirinkimo priima tų komandų vadovai, kurie <...> vertina būsimų komandos narių savarankiškumą, norą tobulėti ir demonstruojamas vertybines nuostatas“ ( t.2, b.l.59). Tai rodo, kad atsakovės atsakingi darbuotojai visiškai neįvertino ieškovo kaip ilgamečio lojalaus darbuotojo teisinės situacijos, nedėjo jokių pastangų padėti jam susirasti kitą darbo vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovė skelbia ieškanti naujų darbuotojų - šaltkalvio, inžinieriaus ( t.5, b.l. 69-70).
    6. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia kolegijai daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ieškoti galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą: pirmąsias 17 įspėjimo laikotarpio dienų apribojo ieškovo prieigą prie viešos informacijos apie bendrovėje siūlomas darbo vietas, nepateikė įrodymų, kad visos darbo vietos buvo skelbiamos intranete, net ir ieškovui pateikus pageidavimą užimti vieną ar kitą darbo vietą, jo kandidatūros nepasirinko, motyvuodami, kad darbuotojo jau nebereikia, arba netinka ieškovo išsilavinimas, nors iškart po ieškovo atleidimo iš darbo inžinieriaus pareigybei keliami išsilavinimo reikalavimai buvo pakeisti taip, kad ieškovas būtų juos atitikęs.
    7. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, procedūrą, neįvertino, kad įspėjimas buvo surašytas netinkamai, neapsvarstyta ir netaikyta ieškovo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, apribota ieškovo prieiga prie įmonėje skelbiamų naujų darbo vietų, ieškovui nepasiūlytos naujos darbo vietos, nors tokia galimybė įmonėje buvo, ieškovas nepasirinktas į darbo vietas, į kurias jis pretendavo ( DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalies 3p.), taip pat teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 179 straipsniai). Todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą ieškinį patenkinti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
    8. Ieškovas nurodė, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu jis nepageidauja būti grąžintas į darbą, nes būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl taikytinas alternatyvus ieškovo teisių gynimo būdas ( DK 300 straipsnio 4 dalis), atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos. Ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 42,35 Eur ( t.2, b.l.14, priskaityta suma). Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ieškovui turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos ( 2016 m. balandžio 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Skaičiuojant po 42,35 Eur už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikštos laiką priskaitytina suma yra už 346 darbo dienas po 42,35 Eur, iš viso 14 653,10 Eur. Ieškovas nurodė, kad visą bylinėjimosi laiką niekur nedirbo, priešingų įrodymų nepateikta. Skaičiuojant išmoką už priverstinės pravaikštos laiką taikoma Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. ( Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603, 6 straipsnio 7 dalis). Išeitinė išmoka, nustatyta DK 300 straipsnio 4 dalyje ir DK 140 straipsnio 1 d. 4 p. ieškovui papildomai nepriteistina, nes ieškovo atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėta 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ( t.1, b.l.95, t.2, b.l. 15).
    9. Ieškovas prašė priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus. Buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo, ignoruojami prašymai surasti kitą darbo vietą, net ir pateikus konkretų pageidavimą užimti siūlomą darbo vietą, atsakovė staiga keisdavo savo planus, atsisakydavo tos darbo vietos. Ieškovas nurodė, kad buvo diskriminuojamas dėl savo amžiaus ir socialinės padėties, nes buvo paliekami dirbti arba priimami dirbti jaunesni asmenys. Taip pat nurodė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovės turtinei padėčiai, nes atsakovė vien dividendams 2016 metais skyrė 20,6 mln. eurų ( t.3, b.l.151).
    10. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo klausimus, išaiškinta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, žalos padarinius, t. y. kokios trukmės darbo santykiai neteisėtai nutraukti, kokios vertybės buvo pažeistos neteisėtu atleidimu, kaip buvo taikomos kitos darbinių santykių apsaugos priemonės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos darbinės pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs, negali būti pripažintos neturtine žala. Negautos pajamos – tai netiesioginiai nuostoliai, kvalifikuojami kaip turtinė žala (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į neteisėto atleidimo aplinkybes (ieškovui nepasiūlytas kitas darbas, pateikti prašymai perkelti į kitą darbą atmesti, neatsižvelgta į ieškovo kvalifikaciją) ir į kitus ieškovo kaip darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdus, taikytus nagrinėjamojo atleidimo atveju, t. y. pripažinimą atleidimą neteisėtu, priteistą išmoką už priverstinę pravaikštą ir jos dydį, sprendžia, kad ieškovui priteistina 500 Eur neturtinės žalos. Šiuo atveju atsižvelgiama į neturtinės žalos dydžius darbo teisiniuose santykiuose, taikytus kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA „Bodybalt“, bylos Nr. 3K-3-213/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013; kt.).
    11. Ieškovas neskundė teismo sprendimo toje dalyje, kurioje buvo atmesti jo reikalavimai dėl priteisimo priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis, nedarbingumo pašalpos, dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, nepriskaičiuotos išeitinės kompensacijos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo nepasisako.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

    1. Priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Naujai priimamu sprendimu ieškinys patenkinamas 90 proc. Proporcingai patenkintiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro iš viso 1780 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ( t.1, b.l.11, t.4, b.l.112-113, t.5, b.l.73) ir kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (CPK 93, 98 straipsniai), dalis – 1602 Eur.
    2. Iš atsakovės valstybei priteistina 455 Eur žyminio mokesčio ir 8 Eur už procesinių dokumentų įteikimą abiejose teismų instancijose ( CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės už įstatymo nustatytą minimalų priteistiną dydį ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

14Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą.

15Ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtu ieškovo V. M., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 4-P ir 2016 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 20-P. Į darbą negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp V. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasibaigė šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos.

16Priteisti ieškovui V. M., a.k. ( - ) iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, įm.k. 304151376, 14 653,10 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 10 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Eur ( penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1602 Eur ( tūkstantį šešis šimtus du eurus) išlaidų už advokato pagalbą.

17Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

18Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, įm.k. 304151376, 455 Eur ( keturis šimtus penkiasdešimt penkis ) žyminio mokesčio ir 8 Eur ( aštuonis eurus) už procesinių dokumentų įteikimą abiejose teismų instancijose sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

19Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai