Byla 2-2323/2013
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5012-464/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės statyba“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „RUKESA ir KO“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Nemenčinės statyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu atsakovui BUAB „RUKESA ir KO“, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. birželio 18 d. BUAB „RUKESA IR KO“ kreditorių susirinkimo nutarimo punktus Nr. 3.1., Nr. 3.2. ir Nr. 3.3.

5Pareikšto skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „RUKESA IR KO“ bankroto administratoriui UAB „Būrai“ vykdyti BUAB „RUKESA IR KO“ priklausančio turto – pastato-kulinarijos cecho, esančio ( - ), dviejų negyvenamųjų patalpų-gyvulių skerdyklų ir mėsos cechų, esančių ( - ), turtinės teisės – žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisės, kylančios iš 2001-12-17 sutarties Nr. 478, AB DNB bankui įkeisto kilnojamojo turto bei AB DNB lizingui priklausančio turto varžytynes, turinčias įvykti 2013-07-24, uždrausti surašyti turto pardavimo iš varžytynių protokolus ir aktus, kitus dokumentus dėl šio turto perdavimo bei uždrausti perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojui AB DNB bankui. Nurodo, jog 2013 m. birželio 18 d. vykusiame BUAB „RUKESA IR KO“ kreditorių susirinkime buvo nustatytas neteisingas ir nepagrįstai didelis – 10 000 Lt – aukščiau minėto turto kainų didinimo intervalas varžytynėse. Skundžiamų nutarimų projektus pasiūlė didžiausias kreditorius (įkaito turėtojas) AB DNB bankas ir nutarimai buvo priimti dėl to, kad vien tik šio kreditoriaus, turinčio 66,69 procentų visų kreditorių balsų, nuomonė lemia nutarimo priėmimą. Ženkliai sumažinus parduodamo turto kainą, kyla reali grėsmė, kad bus nepatenkinti likusių kreditorių reikalavimai, taigi, buvo nesilaikyta kreditoriaus AB DNB bankas ir likusių BUAB „RUKESA IR KO“ kreditorių finansinių reikalavimų interesų pusiausvyros. AB DNB bankas iniciatyva neteisingai nustačius nepagrįstai didelį bankui įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lizingo turto kainų didinimo intervalą varžytynėse ir taip ženkliai sumažinus parduodamo turto kainą, iškilo reali grėsmė, kad bus nepatenkinti likusių kreditorių reikalavimai. Todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas, varžytynėse pardavus atsakovo turtą, pasidarys visiškai neįmanomas, kadangi turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovo BUAB „RUKESA IR KO“ bankroto administratoriui UAB „Būrai“ vykdyti BUAB „RUKESA IR KO“ priklausančio turto – pastato-kulinarijos cecho, unikalus numeris ( - ), bendras plotas: 662,82 kv.m, esančio ( - ), negyvenamosios patalpos-gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus numeris ( - ), bendras plotas: 1037,69 kv.m, esančio ( - ), negyvenamosios patalpos-gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus numeris ( - ), bendras plotas: 1009,38 kv.m, esančio ( - ), turtinės teisės – 1,0467 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), nuomos teisės, kylančios iš 2001-12-17 sutarties Nr. 478, AB DNB bankui įkeisto kilnojamojo turto bei AB DNB lizingui priklausančio turto varžytynes, turinčias įvykti 2013 m. liepos 24 d., uždrausti surašyti turto pardavimo iš varžytynių protokolus ir aktus, kitus dokumentus dėl šio turto perdavimo bei uždrausti perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojui AB DNB bankui. Teismas nurodė, kad 2013 m. birželio 18 d. BUAB „RUKESA IR KO“ kreditorių susirinkimas kreditoriaus AB DNB banko siūlymu nutarė skelbti antrąsias BUAB „RUKESA IR KO“ nekilnojamojo turto varžytynes, taip pat buvo nustatytos turto pardavimo kainos ir bankui įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lizingo turto kainų didinimo intervalai varžytynėse, kuriuos ginčija pareiškėjas. Teismas pripažino, kad varžytynėse pardavus atsakovo turtą būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, kadangi turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Todėl teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 25-28). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareikštas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nepagrįstas jau vien dėl to, kad pareiškėjas praleido 14 dienų terminą skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Be to, esant byloje įrodymams dėl aiškiai nepagrįsto skundo ir nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo stabdyti apeliantui įkeisto turto pardavimo procedūras.
  2. Pareiškėjo teiginiai, kad nekilnojamasis turtas parduodamas jo neįvertinus ir ženkliai per maža kaina, nepagrįsti, nes BUAB „RUKESA IR KO“ nekilnojamasis turtas bankroto procese buvo įvertintas nepriklausomų turto vertintojų, kurie turtą įvertino 1 850 000 Lt suma. Be to, pirmosiose varžytynėse dėl nekilnojamojo turto komplekso pardavimo už 1 903 108 Lt kainą nedalyvavo nei vienas pirkėjas.
  3. Skunde išdėstyti teiginiai apie kainos didinimo intervalą yra paremti tik paties pareiškėjo samprotavimais ir nepagrįsti nei įrodymais, nei teismų praktika. Apelianto teigimu, nustatytas kainos didinimo intervalas yra pagrįstas ir nėra per didelis, o pareikštas skundas vertintinas kaip siekis sutrukdyti kuo greičiau realizuoti atsakovo turtą.
  4. Pareiškėjas visai nemotyvuoja, kuo remiantis turi būti panaikinta nustatyta varžytynių žiūrovo bilieto kaina ir iš skundo turinio neaišku, kokias ir kieno teises bei interesus pažeidžia.
  5. Ieškovas ginčytinų kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą grindžia tuo, kad minėti nutarimai priimti didžiausio BUAB „RUKESA IR KO“ kreditoriaus balsais, tačiau vien ši aplinkybė per se nėra pagrindas konstatuoti kitų kreditorių teisių pažeidimą.
  6. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtam laikui suspenduotos apeliantui įkeisto BUAB „RUKESA IR KO“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus raj., pardavimo procedūros. Apelianto teigimu, tokia situacija pažeidžia tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, nes bankroto procese sudaromos objektyvios prielaidos užsivilkinti bankroto procedūroms, tiek ir apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus, bei kitų kreditorių turtinius interesus kuo operatyviau gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto procese. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos (neadekvačios) bei neatitinka siekiamų teisėtų tikslų, be to, pažeidžia ekonomiškumo ir bankroto proceso operatyvumo principus, todėl turi būti panaikintos.

10Atsakovas BUAB „RUKESA ir KO“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti (b.l. 34). Nurodo, kad sutinka su apelianto išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai atliko preliminarų ieškinio teisinių bei faktinių argumentų vertinimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė į apelianto atskirajame skunde nurodytas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, jų neanalizavo.

11IV.

12Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

18Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jos taikomos, kaip minėta, tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BUAB „RUKESA IR KO“ 2013 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 3.1; 3.2 bei 3.3 teisėtumo, kuriais nutarta: skelbti antrąsias BUAB „RUKESA IR KO“ nekilnojamojo turto pardavimo varžytines, nustatant viso AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo bei lizingo turto kainą antrosiose varžytynėse 1 588 664 Lt; nustatyti minėto turto kainų didinimo intervalai varžytynėse 10 000 Lt bei žiūrovo bilietų kainos varžytynėse 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad varžytynėse pardavus atsakovo turtą, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

22Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį teigia, kad pareikštas skundas yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas skundo pagrįstumas, o ne skundas nagrinėjamas iš esmės. Pareiškėjas nurodė skunde savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad skundas nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal pareiškėjo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas skundas negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

23Taip pat apeliantas teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtam laikui bus suspenduotos jam įkeisto turto pardavimo procedūros, ko pasėkoje bus pažeisti kreditorių turtiniai interesai kuo operatyviau gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto procese, dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei neatitinka siekiamų teisėtų tikslų. Pažymėtina, kad pareiškėjas (kreditorius) skundą dėl aukščiau minėtų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo teikia visų pirma siekdamas, kad BUAB „RUKESA IR KO“ ginčo turtas būtų parduotas už didesnę kainą negu nutarta kreditorių susirinkime. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nėra nagrinėjamas klausimas dėl ginčo esmės, nagrinėjamu atveju – ar ginčytini kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismui patenkinus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, nes pardavus BUAB „RUKESA IR KO“ ginčo turtą už 2013 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkime nustatytą kainą, jau nebebūtų įmanoma šio turto parduoti už didesnę kainą, ko siekia laikinąsias apsaugos priemones prašęs taikyti kreditorius. Taigi, tokio teismo sprendimo reikšmė neabejotinai būtų iš esmės sumenkinta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad varžytynėse pardavus atsakovo turtą, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.

24Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra ne tik ir ne tiek greitesnio turto pardavimo, bet ir turto pardavimo už kaip galima didesnę kainą. Todėl vien bankroto procedūrų operatyvumo principas, kuriuo vadovaujasi apeliantas, neturi nusverti arba akivaizdžiai dominuoti prieš kreditorių interesų gynimo ir teisingumo principus. Juo labiau, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 4 d. byla išnagrinėta iš esmės ir teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2013 m. spalio 10 d. Taigi, net ir turint galvoje galimas apeliacijas, nėra pagrindo manyti, kad bankroto procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų ženkliai užvilkintos.

25Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinti ne tik pareiškėjo, bet ir bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, be to, tai nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros bei teisingumo principų (CK 1.5 str., CPK 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Nemenčinės statyba“ kreipėsi į... 5. Pareikšto skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašo taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi prašymą dėl... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas (toliau –... 10. Atsakovas BUAB „RUKESA ir KO“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 11. IV.... 12. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas atmestinas. ... 17. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 20. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BUAB „RUKESA IR KO“ 2013 m.... 22. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį... 23. Taip pat apeliantas teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones... 24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios... 25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą....