Byla e2-1701-796/2016
Dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Gensera“ ir UAB „Genra“ ieškinius atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2

  1. Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016-10-04 atsakymą į ieškovės 2016-10-03 pretenziją; įpareigoti atsakovę Šilutės rajono savivaldybės administraciją: patikslinti Pirkimo sąlygų 49 punkte nustatytą kvalifikacinės atrankos kriterijų P1, nurodant maksimalią vertinamą balų reikšmę: pakoreguoti Pirkimo sąlygų 53 punktą, nurodant, kad pasiūlymus kviečiami pateikti ne mažiau kaip 10 tiekėjų ir, jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų, nei buvo numatyta kviesti pasiūlymų pateikimui, perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kvies visus kandidatus, surinkusius maksimalų balų skaičių.
  2. Ieškovė nurodo, jog turi rimtus ketinimus dalyvauti Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija arba atsakovė) ribotame konkurse „Daugiafunkcinio sporto komplekso Šilutės mieste, Rusnės g. 10a, Šilutė, I statybos etapo rangos darbai“, pirkimo Nr. 178621 (toliau – ir Pirkimas). Susipažinusi su Pirkimo sąlygomis pateikė prašymą, kad Pirkimo sąlygų 49 punkte atsakovė nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias reikšmes, kaip numatyta Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2016-09-22 pateiktoje konsultacijoje dėl ribotu būdu vykdomų pirkimų. Atsakovė 2016-09-22 atsakymu atsisakė tai padaryti.
  3. Nesutikdama su atsakovės 2016-09-22 atsakymu, nepraleisdama apskundimo terminų, ieškovė 2016-09-03 pateikė pretenziją atsakovei. Atsakovė 2016-10-04 atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad atsakovė, atsižvelgdama į pirkimo objektą, pati nustato kvalifikacinius atrankos kriterijus tam, kad įsitikintų tiekėjų pajėgumu tinkamai atlikti darbus objekte. Atsakovė nurodė, kad, jos manymu, kriterijai yra pakankami, o P1 kriterijui nustačius maksimalią reikšmę tiekėjų konkurencija bus ribojama daugiau, nei reikia, be to, jei daugiau nei penki tiekėjai surinktų vienodą kvalifikacinės atrankos balų skaičių, tai atsakovė privalėtų kviesti teikti pasiūlymus tuos, kurie paraiškas pateikė anksčiausiai. Atsakovė pažymėjo, kad nenustatant maksimalios kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 reikšmės nereikia keisti ir Pirkimo sąlygų 53 p.
  4. Ieškovė nurodo, kad ribotas pirkimo būdas ne skatina, o, priešingai, riboja konkurenciją ir ne teigiama, o neigiama prasme, nes verčia subjektus kooperuotis ir siūlyti didesnių kainų pasiūlymus, nei yra verti darbai, kuriuos reikia atlikti pirkimo objekte. Pažymėtina ir tai, kad tokiu (ribotu) būdu vykdomi pirkimai, kai nėra nustatomos kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės, kelia pagrįstą riziką ne tik pirkimo skaidrumui ir viešųjų pirkimų principams, tačiau ir didina kartelinių susitarimų atsiradimo tikimybę. Nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių (ar jas nustačius ne visiems kriterijams, kaip yra šiuo atveju) bus pažeisti viešųjų pirkimų principai bei nepasiektas Pirkimo tikslas. Vien dėl šių pagrindų atsakovė turėtų būti įpareigota patikslinti kvalifikacinės atrankos kriterijų ir nustatyti jo maksimalią reikšmę.
  5. Atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 ir P2, kriterijui P2 nustatė maksimalią reikšmę, kurią pasiekęs tiekėjas gaus didžiausią galimą balą ir jam daugiau balų už šį kriterijų nebus skiriama (taigi, atsakovė kriterijaus P2 reikšmę nustato proporcingą Pirkimo objektui), tačiau nenustatė maksimalios reikšmės kriterijui P1 ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) įtvirtintą proporcingumo principą (nes nesant maksimalios reikšmės reikalavimas tampa neproporcingas Pirkimo objektui). Šiuo aspektu primintina, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo nustatymas yra pagrindas laikyti visą viešojo pirkimo konkursą neteisėtu, o viešojo pirkimo sutartį – sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, todėl nutrauktina.
  6. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės sprendimu kviesti tik penkis tiekėjus. Ieškovės manymu, atsakovė turėtų patikslinti Pirkimo sąlygų 53 p. nurodydama, kad pasiūlymus bus kviečiami pateikti ne mažiau kaip 10 tiekėjų. Kviečiamų tiekėjų skaičiaus padidinimas leistų užtikrinti tiekėjų konkurenciją, o atsakovei leistų racionaliai panaudoti Pirkimo objektui skiriamas biudžeto lėšas. Nustačius didesnį kviečiamų teikti pasiūlymus tiekėjų skaičių tiekėjai informuojami, kad jie neprivalo jungtis į ūkio subjektų grupę, o tai reiškia, kad atsakovė sulauks daugiau paraiškų dalyvauti Pirkime, o kviečiant daugiau patyrusių tiekėjų teikti pasiūlymus sudaromos sąlygos gauti konkurencingą kainą.
  7. Ieškovė UAB „Genra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016-10-04 atsakymo į ieškovės 2016 m. rugsėjo 29 d. pretenzijos Nr. GNA015 „Dėl pirkimo sąlygų“ dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl Pirkimo sąlygų 49 p. nustatyto kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 patikslinimo, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo Pirkimo 49 p. nustatytą kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 patikslinti taip: „Tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje) per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) Eur su PVM (P1). Jei tiekėjams, kurių vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje) per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) Eur su PVM yra 16 mln. Eur su PVM ar daugiau, bus skiriamas maksimalus kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 balų skaičius ir papildomi balai už šią sumą viršijančias sumas nebus suteikiami.“
  8. Ieškovė nurodo, jog atsakovė 2016-09-22 paaiškindama Pirkimo sąlygų 49 p. nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus juos pakeitė, tačiau apie tai nepaskelbė papildomame skelbime apie konkursą. Tuo atsakovė pažeidė imperatyviąsias viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kurios įpareigoja atsakovę patikslinti skelbimą apie konkursą, jei buvo tikslintos tos konkurso sąlygos, apie kurias buvo skelbta.
  9. Taip pat atsakovė 2016-09-22 išaiškinimu nesutikdama nustatyti maksimalios P1 kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmės neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2016-08-01 ir 2016-09-22 rekomendacijas, kuriose nustatyta, kad jei perkančiosios organizacijos vykdo ribotus konkursus, tai jos turėtų nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmes, nes tik taip užtikrinama rinkos dalyvių galimybė realiai dalyvauti ir konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
  10. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija 2016-10-28 pateikė teismui atsiliepimus, reg. Nr. C-15827 ir reg. Nr. C-15825, į ieškovės UAB „Genra“ ir UAB „Gensera“ ieškinius. Atsiliepimuose nurodė, jog su ieškiniais nesutinka. Pirkimas yra vykdomas riboto konkurso būdu, kurio metu yra atliekama kvalifikacinė atranka siekiant sudaryti pirkimo sutartį su kuo aukštesnės kvalifikacijos tiekėju. Mažiausia kaina, ypatingai statybų sektoriuje, nebūtinai reiškia geriausią kainą ir nebūtinai užtikrina racionalų lėšų naudojimą (VPĮ 3 str. 2 d.), kadangi mažiausia kaina neretai lemia ir nekokybišką darbų atlikimą. Todėl, Pirkimą vykdant būtent riboto konkurso būdu, yra siekiama išvengti nurodytų problemų, užtikrinant, jog tiekėjai varžytųsi ir dėl kainos (VPĮ 3 str. 2 d.), ir dėl kokybės, – būtų atrenkami ne tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai, bet labiausiai kompetentingi, pajėgūs Pirkimo sutartį įvykdyti tiekėjai.
  11. Nurodo, jog nei VPĮ nuostatos, nei Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-196 redakcija) patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatos, įskaitant, bet neapsiribojant Rekomendacijų 19.2 p., 19.3 p., 25.1 p., nenumato perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias reikšmes. Rekomendacijų 42 p. nustatyta, jog perkančioji organizacija, pasirinkusi kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustato kriterijų svarbą (lyginamąjį svorį), bet ne maksimalią reikšmę. Tuo tarpu ieškovės nurodytų Rekomendacijų 19.2 p., 19.3 p., 25.1 p. nuostatose taip pat yra nurodytos tik rekomenduojamos, bet ne imperatyviai privalomos reikšmės.
  12. Ieškovė UAB „Genra“ reikalaudama nustatyti konkrečią maksimalią kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 reikšmę, t. y. 16 000 000 EUR, nepagrindžia ir neįrodo (CPK 178 str.), kodėl turėtų būti nustatoma būtent tokia, o ne kitokia analizuojamo kriterijaus reikšmė. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė galbūt siekia, kad perkančioji organizacija nustatytų tokią kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimalią reikšmę, kurią gali atitikti ieškovė.
  13. Atsakovė nurodo, jog ieškovė UAB „Gensera“ prašydama Pirkimo sąlygose nurodyti, jog pateikti pasiūlymus būtų kviečiami ne 5, bet mažiausiai 10 tiekėjų, nepateikia nė vieno argumento, kodėl turėtų būti nustatomas būtent toks, o ne kitoks kviečiamų tiekėjų skaičius. Ieškovė nenurodė nė vienos imperatyviosios VPĮ ir (ar) kito teisės akto nuostatos, numatančios perkančiosios organizacijos pareigą pasiūlymus ribotam konkursui kviesti pateikti ne mažiau kaip 10 tiekėjų. Vadinasi, ieškovė reiškia ne teisės aktų nuostatomis ir įrodymais pagrįstą reikalavimą, bet išimtinai subjektyvų norą, kuris jokiu būdu negali lemti Pirkimo sąlygų 53 p. neteisėtumo ir negali būti pripažįstamas pagrindu pakeisti Pirkimo sąlygų 53 p.
  14. Atsakovė nurodo, kad ieškovės nepateikė nė vieno jų ieškiniuose išdėstytą poziciją galinčio pagrįsti įrodymo, t. y. neįvykdė CPK 178 str. įtvirtintos įrodinėjimo pareigos. Vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi ieškovė, yra Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 rugsėjo 22 d. pranešimai (toliau – Pranešimai). Šiuose Pranešimuose išdėstyta VPT nuomonė nėra įtvirtinta jokiame privalomame teisės akte, todėl perkančioji organizacija neturi pareigos Pirkimo sąlygas nustatyti būtent tokias, kokios nurodytos Pranešimuose, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju Pirkimo sąlygos visiškai atitinka VPĮ 47 str., taip pat ir Rekomendacijų nuostatas.
  15. Ieškovė UAB „Gensera“ pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka. Taip pat nurodo, kad jei ieškovės ieškinys būtų tenkintas, o vokai su tiekėjų paraiškomis jau būtų atplėšti, prašo teismo savo iniciatyva nutraukti pirkimo procedūras kaip neteisėtas.
  16. Nurodo, kad ieškinyje įrodinėja, jog atsakovės vykdomo Pirkimo 49 p. įtvirtintas kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 privalo būti proporcingas Pirkimo objektui ta prasme, kad jis irgi turi turėti ribas, kurias pasiekę tiekėjai būtų laikomi pasiekusiais tokį lygį, kuris yra pakankamas tam, jog būtų pripažįstama, kad tiekėjas yra itin kvalifikuotas. Nurodo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinti principai, taip pat ir proporcingumo privalo būti taikomi visoms Pirkimo sąlygoms, o ne tik minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, ką bando įrodyti atsakovė.
  17. Kvalifikacinės atrankos kriterijui maksimalią ribą nustatyti yra būtina, nes taip būtų užtikrintas proporcingumo principo laikymasis, kuris savaime įtvirtintų, kad Pirkimu nebus varžoma tiekėjų konkurencija daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti, ir suteiktos galimybės Pirkime dalyvauti daugiau nei penkiems tiekėjams. Nurodo, jog atsakovė niekaip neatsako į ieškovės ieškinio argumentus, kad nustatytas kvalifikacinės atrankos P1 kriterijus yra neproporcingas Pirkimo objektui ir todėl ribojantis konkurenciją.
  18. Ieškovė UAB „Gensera“ nurodo, jog būtina nustatyti, kad pateikti pasiūlymus būtų kviečiami ne mažiau kaip dešimt tiekėjų, nes tiek yra pakankama, kad būtų sudaryta lygiavertė konkurencija tarp tiekėjų, kartu užtikrinant kokybiškų darbų atlikimą Pirkimo objekte. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė vadovaujasi įstatymu, tačiau visiškai neatsižvelgia į rinkos situaciją.
  19. Atsakovė UAB „Genra“ pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog nesutinka su atsakovės

    32016-10-28 atsiliepimo į ieškinį motyvais. Nurodo, jog atsakovė netinkamai interpretuoja Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų imperatyvių principų taikymą. VPĮ 3 str. 1 d. yra įtvirtintos imperatyviosios viešųjų pirkimų nuostatos, kurios yra privalomos visose viešojo pirkimo vykdymo etapuose. Maksimalios kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 reikšmės nustatymas tampa tuo matu, kurį taikant tampa aišku, ką pati atsakovė laikys geru tiekėju, galinčiu teikti pasiūlymą. Nustačius šią reikšmę yra skatinama tiekėjų konkurencija, nes tiekėjai neverčiami jungtis į ūkio subjektų, teikiančių pasiūlymus, grupes, nėra priversti slapta tartis dėl tokių grupių sudarymo.

  20. Ieškovė UAB „Genra“ nurodo, jog ieškinyje paaiškino, kaip ir kuo remdamasi apskaičiavo siūlytiną maksimalią kriterijaus P1 reikšmę. Tai, kad ieškovės siūloma reikšmė yra mažesnė nei ta, kuri gaunama taikant ieškovės ieškinyje nurodytas teisės aktų nuostatas, niekaip nepaneigia fakto, kad teisinis pagrindas atsakovei nustatyti tokias maksimalias reikšmes yra. Todėl ieškovė nesiginčija, kokia maksimali reikšmė turi būti nustatyta, tačiau mano įrodžiusi, kad teisinis pagrindas ir pareiga atsakovei nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmes yra.
  21. Atsakovė byloje pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog ieškovės šioje byloje apskritai neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinius, kadangi ieškovių ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidžia ieškovių teisių. Ieškovės ne tik neįrodo, bet ir neįrodinėja, kad esamos Pirkimo sąlygos riboja ieškovių galimybes pateikti paraiškas ar pasiūlymus Pirkimui, t. y. ieškovės neįrodinėja, kad jos neturi patirties ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje ir tuo neatitinka Konkurso sąlygų 49 punkto P1 kriterijaus.
  22. Ieškovių ieškinių reikalavimai procesiškai yra neįmanomi įgyvendinti, nes jie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nustatančių, kad tiekėjas, kreipdamasis į teismą, turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo, o ne įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti konkrečius veiksmus, taip pat nėra numatyta naikinti atsakymų į pretenzijas. Teismas neturi teisės įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo sąlygas ieškovių nurodoma apimtimi.
  23. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateikė išvadą, jog VPT, vykdydama jai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą pareigą, viešai paskelbė 2016-09-22 išaiškinimą, rekomendaciją (viešą konsultaciją) dėl riboto konkurso ir jo metu vykdomos kvalifikacinės atrankos viešuosiuose pirkimuose taikymo. Nurodo, jog VPT pateiktais išaiškinimais nesukūrė naujų, o tik išaiškino jau esamas teisės normas, taip pat akcentuoja, kad pateiktos rekomendacijos yra nurodytos įvertinus praktikoje kylančias problemas ir tai yra siūlymas perkančiosioms organizacijoms siekiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo. Viešųjų pirkimų tarnyba, duodama išvadą byloje, nurodo, jog nekeičia savo 2016-09-22 rekomendacijose išdėstytos pozicijos, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti šių kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodo kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami. Tarnyba atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teikia išvadą byloje, kad būtent bylos nagrinėjimo metu turėtų būti aiškinamasi, kaip atsakovė, nenustatydama maksimalios kvalifikacinės atrankos kriterijų (P1) reikšmės ir nustatydama penkių kviečiamų kandidatų skaičių, užtikrina vieną iš kvalifikacinei atrankai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų – realios konkurencijos buvimą.

4Ieškinys atmestinas.

  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija vykdo ribotą konkursą „Daugiafunkcinio sporto komplekso Rusnės g. 10A, Šilutėje, I statybos etapo darbai“, pirkimo Nr. 178621. Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjo 14 d. Paraiškų pateikimo terminas buvo numatytas iki 2016 m. spalio 25 d. 10.00 val. (Pirkimo sąlygų 22 p.). Pirkimo sąlygų 80 p. numatyta, kad Pirkimo sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva, jiems CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipiantis į perkančiąją organizaciją. Tiekėjai turėtų būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti konkurso sąlygas iš karto jas išanalizavę, atsižvelgdami į tai, kad, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima. Pirkimo sąlygų 81 punkte numatyta, kad nesibaigus paraiškų pateikimo terminui, perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva paaiškinti, patikslinti konkurso sąlygas CVP IS priemonėmis.
  2. 2016-10-03 ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi su pretenzija į atsakovę prašydama Pirkimo sąlygų 49 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijui P1 įtvirtinti maksimalias reikšmes tuo garantuojant viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir neapribojant potencialių rinkos dalyvių teisės lygiavertiškai konkuruoti dėl Pirkimo sutarties daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti. Taip pat prašo koreguoti Pirkimo sąlygų 53 p. nurodant, kad jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų, nei buvo numatyta pasiūlymų pateikimui, perkančioji organizacija kvies visus kandidatus, surinkusius maksimalų balų skaičių. 2016-10-04 Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi tiekėjo pretenziją, nusprendė, kad ji yra nepagrįsta, ir priėmė sprendimą jos netenkinti.
  3. UAB „Genra“ 2016-09-29 pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, kuria prašė patikslinti Konkurso sąlygų 49 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 ir P2. Ieškovė UAB „Genra“ savo pretenzijoje išdėstė beveik analogiškus motyvus kaip ir UAB „Gensera“. Papildomai tik prašė patikslinti kvalifikacinės atrankos kriterijų P2, nustatant maksimalią jo reikšmę – 5 sutartis, ir apie tai paskelbti patikslinant skelbimą apie Pirkimą. 2016-10-04 Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi tiekėjo pretenziją, ją tenkino iš dalies. Patikslino Pirkimo sąlygų 49 p. nustatytą kvalifikacinės atrankos kriterijų P2, numatydama jam maksimalią reikšmę – 5 sutartis.
  4. Ginčas byloje kilo dėl Pirkimo sąlygų 49 ir 53 punktuose nustatytų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovės teigia, kad ginčo pirkimas vykdomas pagal neteisėtus ir potencialių pirkimo dalyvių konkurenciją ribojančius kvalifikacinės atrankos kriterijus, nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių (ar jas nustačius ne visiems kriterijams, kaip yra šiuo atveju), ieškovių nuomone, yra pažeidžiami Viešųjų pirkimų principai bei nepasiektas pirkimo tikslas. Ieškovės UAB „Gensera“ nuomone, atsakovė turi būti įpareigota patikslinti Pirkimo dokumentų 49 p., nustatydama maksimalią kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 reikšmę, ir patikslinti 53 p. nustatydama, kad pasiūlymus kviečiami pateikti ne mažiau kaip 10 tiekėjų, o jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų, nei buvo numatyta kviesti pasiūlymų pateikimui, pateikti pasiūlymus bus kviečiami visi kandidatai, surinkę maksimalų balų skaičių. Ieškovės UAB „Genra“ nuomone, atsakovė turėtų būti įpareigota patikslinti Pirkimo dokumentų 49 p. nustatytą kvalifikacinės atrankos kriterijų P1, nurodant maksimalią reikšmę – 16 000 000 Eur su PVM.

5Dėl Pirkimo sąlygų 49 p. numatyto kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1

  1. Nustatyta, jog atsakovė 2016-09-14 paskelbė skelbimą apie Pirkimą, kuriame buvo nurodyti objektyvūs riboto kandidatų skaičiaus pasirinkimo kriterijai: 1) tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorija, visuomeninės paskirties statinių grupė) per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) eurais su PVM (P1)? 2) tiekėjo per paskutinius 5 metus įvykdytų arba vykdomų ypatingų statinių kategorijos visuomeninės paskirties statinių grupės naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) sutarčių skaičius, kurių vertė (vykdomos sutarties įvykdyta dalis) ne mažesnė kaip 6 050 000 Eur su PVM (P2).
  2. 2016-10-04 Šilutės rajono savivaldybės administracija paskelbė skelbimą, susijusį su papildoma informacija, informacija apie neužbaigtą procedūrą arba pataisa, kuriuo buvo patikslinti objektyvūs riboto kandidatų skaičiaus pasirinkimo kriterijai ir juose nurodoma: kriterijus P1 – tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorija, visuomeninės paskirties statinių grupė) per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) eurais su PVM; kriterijus (P2) – tiekėjo per paskutinius 5 metus įvykdytų arba vykdomų ypatingų statinių kategorijos visuomeninės paskirties statinių grupės naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) sutarčių skaičius, kurių vertė (vykdomos sutarties įvykdyta dalis) ne mažesnė kaip 6 050 000 Eur su PVM. Maksimalus reikalaujamų sutarčių skaičius – 5 sutartys. Tiekėjui bus skiriamas maksimalus balų skaičius, jeigu jis yra įvykdęs / vykdo 5 reikalaujamas sutartis. Jei tiekėjas yra įvykdęs / vykdo daugiau sutarčių, viršijančių nustatytą ribą, papildomi balai nebus skiriami (P2). Kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 vertinimo svarbos koeficientas yra 0,3, o kriterijaus (P2) – 0,7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra nepagrįstas ieškovės UAB „Genra“ nurodytas motyvas, jog atsakovė patikslindamas kriterijų P2 apie tai nepaskelbė viešai ir taip pažeidė imperatyviąsias viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
  3. Ieškovės UAB „Gensera“ nuomone, atsakovė turi būti įpareigota patikslinti Pirkimo dokumentų 49 p. nustatydama maksimalią kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 reikšmę, o ieškovė UAB „Genra“ prašo teismo įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo dokumentų 49 p. jį išdėstant taip: „Tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje) per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) Eur su PVM (P1). Jei tiekėjams, kurių vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje) per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) Eur su PVM yra 16 mln. Eur su PVM ar daugiau, bus skiriamas maksimalus kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 balų skaičius ir papildomi balai už šią sumą viršijančias sumas nebus suteikiami.“
  4. Ieškovės nurodo, jog nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių (ar jas nustačius ne visiems kriterijams, kaip yra šiuo atveju) bus pažeisti viešųjų pirkimų principai bei nepasiektas Pirkimo tikslas. Ieškovė UAB „Gensera“ taip pat nurodo, jog nustatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus yra neproporcingas Pirkimo objektui ir todėl ribojantis konkurenciją.
  5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pirkimas yra vykdomas riboto konkurso būdu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 26 p. nurodyta, jog ribotas konkursas yra toks pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai. Riboto konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime yra atliekamas ne tik tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams (VPĮ 32 str. 1 d.) įvertinimas, bet taip pat ir kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose (VPĮ 2 str. 14 p.). Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-196 redakcija) patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 39 p. nurodoma, kad pirkimo būdą, kurio metu atliekama kvalifikacinė atranka, rekomenduojama pasirinkti tais atvejais, kai siekiama sudaryti pirkimo sutartį su kuo aukštesnės kvalifikacijos tiekėju (pavyzdžiui, perkant konsultacines, projektavimo paslaugas ir kt.), arba tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus.
  6. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vadovaujantis viešųjų pirkimų principais perkančiosios organizacijos privalo nustatyti atitinkamus reikalavimus, keliamus tiekėjams, ir reikalavimus tiekėjų kvalifikacinei atrankai. Būtent principai ir apriboja perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisę, nes perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Tai – pamatinės viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo nuostatos, kuriomis privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materija kriterijus). Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso turiningieji tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1).
  7. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo užtikrinti realią konkurenciją; kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys; kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38 straipsnių pagrindu.
  8. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nenustačius bent vieno iš kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios reikšmės tiekėjai yra suinteresuoti jungtis į ūkio subjektų grupes tam, kad galėtų dalyvauti tolesnėse procedūrose, todėl sumažėja teikiančių pasiūlymus (paraiškas) tiekėjų skaičius, o tai mažina konkurenciją ir didina pasiūlymų kainas. Ieškovės šiems savo motyvams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog dėl Pirkimo buvo gautos iš viso aštuonios paraiškos. Daugiau nei pusę paraiškų, t. y. penkias, yra pateikę pavieniai ūkio subjektai ar susijungę į dviejų asmenų grupę. Trys tiekėjai pateikė paraiškas susijungę į trijų, keturių ir penkių ūkio subjektų grupes. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 5 str. 2 d. numato, jog paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, todėl aplinkybė, jog Pirkime dalyvauja ūkio subjektų grupės, negali būti laikoma ribojančia ar neužtikrinančia konkurencijos.
  9. Pažymėtina, jog ieškovės taip pat nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kodėl, jų nuomone, šiame Pirkime kriterijui P1 nenustačius maksimalių ribų šis kriterijus yra neproporcingas Pirkimo objektui ir todėl ribojantis konkurenciją. Nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad maksimalaus kriterijaus nenustatymas šio Pirkimo metu neleidžia joms įgyvendinti savo teisės pateikti paraišką ir dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje. Sutiktina su atsakovės nurodomais motyvais, jog ieškovės šioje byloje net neįrodinėja, kad esamu atveju Pirkimo sąlygų 49 punkto P1 kriterijus kažkokiu būdu pažeidžia ieškovių teises ir (ar) interesus. Ieškovės neįrodinėja, kad esamos Pirkimo sąlygos riboja ieškovių galimybes pateikti paraiškas (ir) ar pasiūlymus Pirkimui, t. y. ieškovės neįrodinėja, kad jos neturi patirties ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje ir tuo neatitinka Konkurso sąlygų 49 punkto P1 kriterijaus. Priešingai, tiek UAB „Gensera“, tiek UAB „Genra“ šiame ribotame konkurse paraiškų nepateikė, jame nedalyvavo. Ieškovės nurodo, jog Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2016-09-22 rekomendacijoje nurodo, jog ribotame konkurse siekiant užtikrinti konkurenciją tikslinga nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijaus maksimalias reikšmes, kurias viršiję balų daugiau kandidatai negauna. Teismas pažymi, jog Viešųjų pirkimų tarnyba teikdama išvadą šioje byloje nurodė, jog svarbiausia išsiaiškinti ir nustatyti, ar Perkančioji organizacija nenustatydama maksimalaus atrankos kriterijaus užtikrino realią konkurenciją pirkime. Nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenustato imperatyvių reikalavimų kvalifikacinės atrankos metu nustatyti maksimalias kriterijų reikšmes. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-30 įsakymu Nr. 1S-196 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 42 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija, pasirinkusi kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustato kriterijų svarbą (lyginamąjį svorį), bet ne maksimalią reikšmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir lyginant pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičių su viešai skelbiama statistika, jog laikotarpiu nuo 2011 iki 2015 m. ribotuose konkursuose vidutiniškai dalyvaudavo 5,9 dalyvio (2016-09-22 Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija „Ribotas konkursas – tik gerai apgalvojus“), o šiame Pirkime paraiškas pateikė aštuoni dalyviai, pripažintina, kad šiame Pirkime egzistuoja didelė ir reali konkurencija.
  10. Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo pirkimo santykiuose tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiektas dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas nepajėgs įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius. Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – dėl to, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį, tačiau negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  11. Viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti, t. y. tik pati perkančioji organizacija nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal identifikuotus poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus.
  12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog riboto konkurso pirkimo objektas – daugiafunkcinio sporto komplekso Rusnės g. 10A, Šilutėje, I statybos etapo darbai, kurių atlikimo terminas – 60 mėnesių. Atsižvelgiant į nustatytą ilgą statybos darbų atlikimo terminą sutiktina su atsakovės nuomone, jog šiems darbams atlikti ir įvykdyti yra būtina atrinkti aukštos kvalifikacijos ir finansiškai stiprų tiekėją. Todėl suprantamas atsakovės siekis nenustatyti P1 kriterijui maksimalios reikšmės siekiant pasirinkti tiekėjus, turinčius didžiausias vidutines metines svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorija, visuomeninės paskirties statinių grupė) eurais su PVM per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) eurais su PVM. Įvertinus šiuos kriterijus matyti, jog atsakovė Konkurso sąlygų 49 punkto P1 kriterijaus reikalavimais sudaro sąlygas paraiškas kvalifikacinei atrankai pateikti visiems potencialiems rinkos dalyviams, kurie minimaliai tenkina reikalavimus ir atitinka Konkurso sąlygų 49 punkto P1 kriterijų, o kvalifikacinę atranką laimėti sudaromos sąlygoms tiems tiekėjams, kurie pateiks didžiausias vidutines metines statybos darbų apyvartas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, jog tokia įtvirtinta kvalifikacinės atrankos tvarka yra proporcinga perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir užtikrina efektyvią tiekėjų tarpusavio konkurenciją, nes tiekėjai stengiasi įrodyti, jog būtent jie turi didžiausią patirtį ir yra labiausiai pajėgūs įvykdyti Pirkimo sutartį ir tokiu būdu laimėti kvalifikacinę atranką.
  13. Ieškovė UAB „Gensera“ nurodo, jog atsakovė nesivadovauja VPT 2016-08-01 ir 2016-09-22 pranešimais, kuriuose nurodyta, kad perkančiosioms organizacijoms vykdant ribotus pirkimus (koks vykdomas bylos atveju), pirkimo sąlygose turi būti nustatytos maksimalios kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės, kad tuo būtų sudarytos sąlygos realiai, o ne apsimestinei tiekėjų konkurencijai.
  14. Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtos Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribos ir nurodytos funkcijos, kurias ji, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti bei Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų laikymosi priežiūrą, kontrolę vykdanti institucija, atlieka. Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 d. 4 p. numatyta, kad tarnyba turi teikti metodinę pagalbą, rengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti šio įstatymo taikymo gaires.
  15. Vykdydama šias savo pareigas Tarnyba viešai paskelbė 2016-09-22 išaiškinimą, rekomendaciją (viešą konsultaciją) dėl riboto konkurso ir jo metu vykdomos kvalifikacinės atrankos viešuosiuose pirkimuose taikymo. Išvadoje, pateiktoje byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, jog Tarnyba pateiktais išaiškinimais nesukūrė naujų, o tik išaiškino jau esamas teisės normas, taip pat akcentuoja, kad Tarnybos pateiktos rekomendacijos yra nurodytos įvertinus praktikoje kylančias problemas ir tai yra siūlymas perkančiosioms organizacijoms siekiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo.
  16. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė, patikslindama atrankos kriterijų P1, vadovavosi Tarnybos pateiktais siūlymais, tačiau įvertinus įstatymų nustatytą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų tarnybos šioje byloje pateiktoje išvadoje nurodytus motyvus darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos yra tik siūlymas perkančiosioms organizacijoms. Kadangi, kaip jau nurodė teismas, nustatydama P1 kriterijų atsakovė vadovavosi Tarnybos rekomendacijomis, ieškovės nurodytas motyvas laikytinas nepagrįstu.
  17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės Pirkimo sąlygų 49 p. numatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 yra proporcingas perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams, užtikrina efektyvią tiekėjų tarpusavio konkurenciją, nes tiekėjai stengiasi įrodyti, jog būtent jie turi didžiausią patirtį ir yra labiausiai pajėgūs įvykdyti Pirkimo sutartį ir tokiu būdu laimėti kvalifikacinę atranką.

6Dėl Pirkimo sąlygų 53 p. numatytos sąlygos kviesti penkis tiekėjus

  1. Pirkimo 53 p. numatyta, kad perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kviečia pateikti pasiūlymus 5 tiekėjus, kurių paraiškos eilėje išsidėstę 1–5 vietose (pagal kvalifikacijos įvertinimo balus (K). Jeigu paraiškas pateikia mažiau tiekėjų arba, atmetus minimalių kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančius tiekėjus, jų lieka mažiau, negu nustatyta, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
  2. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad pateikti pasiūlymus riboto konkurso atveju turi būti kviečiami ne mažiau kaip penki tiekėjai. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 43 p. numatyta, kad perkančioji organizacija nustato minimalų skaičių tiekėjų, kurie bus atrinkti kvalifikacinės atrankos metu. Šis skaičius nustatomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, o supaprastintų pirkimų atveju ir pasitvirtintomis Taisyklėmis. Rekomendacijų 43.1 p. numato, kad riboto konkurso, riboto projekto konkurso procedūros metu kviečiami ne mažiau kaip 5 tiekėjai.
  3. Ieškovės nuomone, šio kriterijaus nustatymas svarbus ir tuo, kad negali susidaryti situacija, jog visoje rinkoje yra tik penki neva geriausi tiekėjai, kurie gali atlikti darbus Pirkimo objekte. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu nustatyti, kad pasiūlymus būtų pakviesti pateikti ne mažiau kaip dešimt tiekėjų. Ieškovė nemotyvuoja, kodėl būtent dešimt, o ne kitas skaičius tiekėjų. Iš byloje nurodytų aplinkybių nustatyta, jog atrankoje paraiškas pateikė aštuoni tiekėjai, iš jų atsakovė siekia išsirinkti penkis pajėgiausius, kurie ir bus pakviesti pateikti siūlymus. Konkurencija yra pakankama net ir tuo atveju, jei viešajame pirkime negali sudalyvauti visi norintys tiekėjai. Tai visų pirma lemia konkurso vykdymo būdas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, numatytas įstatyme, antra, teismų praktikoje, kaip jau minėta, yra išaiškinta, kad vien tai, jog atrankos kriterijų gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti viešųjų pirkimų principų pažeidimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002-09-17 sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) AC-39-1). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ši Pirkimo sąlyga visiškai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 3 d. ir Rekomendacijų 43.1 p., todėl, teismo vertinimu, atsakovė Pirkime nustatydama tokį kviečiamų tiekėjų skaičių nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų bei Viešųjų pirkimų įstatymo principų.
  4. Kadangi teismas nutarties 39 p. nurodė, jog Pirkimo sąlygų 49 p. nurodytas kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 yra proporcingas perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir užtikrina efektyvią tiekėjų tarpusavio konkurenciją, tai yra vienas iš papildomų, be jau teismo nurodytų, motyvų netenkinti ieškovės reikalavimo patikslinti Pirkimo sąlygų 53 p.

7Dėl piktnaudžiavimo procesu

  1. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai. Minėtoje normoje nurodomas nesąžiningumas visų pirma reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad pareiškėjas suvokė ar turėjo suvokti, jog skundas nepagrįstas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiūriu asmuo sąžiningas ar ne, nustatoma analizuojant, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, jis nustatomas analizuojant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes. Sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau nesąžiningumą privalu įrodyti.
  2. Atsakovės nuomone, ieškovės piktnaudžiauja procesu, nes reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-872/2014). Ieškovės inicijavo teismo procesą, kuriame šalys, įskaitant valstybę, patiria reikšmingų laiko ir finansų kaštų bei didelių nepatogumų, tačiau dar prieš pareiškiant ieškinius, vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens standartu, ieškovėms turėjo būti aišku, kad realiai nėra jokių nei ieškovių, nei Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, nes viso proceso metu tokių pažeidimų taip ir nesugebėjo nurodyti.
  3. Nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai išvadai padaryti, kad ieškovės akivaizdžiai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis reikšdamos ieškinius, todėl nėra pagrindo ieškovėms skirti baudą CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu.
  4. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovės neįrodė, o ir teismas nenustatė, kad perkančioji organizacija, nenustatydama Pirkimo sąlygų 49 p. kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimalios reikšmės ir nusprendusi kviesti pateikti pasiūlymus penkis tiekėjus, pažeidė VPĮ 3 str. įtvirtintą proporcingumo principą ir neužtikrino realios konkurencijos ir Pirkimo tikslo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovių ieškinys atmestinas.
  5. Išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvadą, kad kiti ieškovių ir atsakovo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

8Bylinėjimosi išlaidos

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).
  2. Kadangi ieškinys yra atmestas, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ieškovėms nepriteistinos.
  3. Nagrinėjamu atveju teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo priteisti 2940,30 Eur atstovavimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų dydis, įvertinus bylos sudėtingumą, byloje atsakovės atstovo pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus dydžius ir neviršija maksimalių dydžių, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas. Kadangi byloje yra dvi ieškovės, bylinėjimosi išlaidos iš jų priteisiamos lygiomis dalimis, iš kiekvienos po 1470,15 Eur.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,

10269–270, 4239 straipsniais, teismas

Nutarė

11ieškinį atmesti.

12Priteisti iš ieškovės UAB „Gensera“ atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai 1470,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Priteisti iš ieškovės UAB „Genra“ atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai 1470,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai