Byla 2A-243-123/2012
Dėl skolos ir netesybų priteisimo, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6093-639/2011 pagal ieškovės UAB ,,Minibank“ ieškinį atsakovei K. F. dėl skolos ir netesybų priteisimo, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 136,86 Lt negrąžintos paskolos, 181,56 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-10-04 atsakovei suteikė 1 500 Lt paskolą pagal šalių sudarytą paskolos sutartį. Atsakovė įsipareigojo paskolos sumą bei 121 Lt paslaugos mokestį grąžinti iki 2010-10-19. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovė pervedė ieškovei 121 Lt paslaugos mokesčio už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2010-10-19 ir pagal sutarties nuostatas prasitęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010-11-19. Atsakovė 2010-11-19 sumokėjo ieškovei 239 Lt paslaugos mokesčio už laikotarpį nuo 2010-10-19 iki 2010-11-19 ir dar kartą prasitęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010-12-19. 2011-12-06, t. y. anksčiau paskolos grąžinimo termino, atsakovė pervedė ieškovei 1 500 Lt, kurį traktuoja kaip paskolos grąžinimą, tačiau už laiką, kurį atsakovė naudojosi ieškovės lėšomis (nuo 2010-11-19 iki 2010-12-06), atsakovė neatsiskaitė, nesumokėdama ieškovei paslaugos mokesčio už 17 dienų, t. y. 136,85 Lt. Ieškovė pagal sutarties nuostatas atsakovei paskaičiavo ir 181,56 Lt baudos.

4Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog už naudojimąsi suteikta paskola 62 dienas ieškovei papildomai sumokėjo 360 Lt, tai sudaro apie 140 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė nutraukė sutartinius teisinius santykius po to, kai sugrąžino paskolą ir sumokėjo atsakovei visas palūkanas ir net sutarties pratęsimo mokesčius, tačiau atsakovė, nereikšdama reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, toliau vienašališkai skaičiuoja pačios prasimanytus mokesčius. Ieškovės reikalavimai neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, todėl jos ieškinys negali būti tenkintinas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, o atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis ir laisva valia negalėjo pasirinkti sutarties sąlygų, į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtų nuostolių dydį, į tai, jog atsakovė paskolos sumą, t. y. 1 500 Lt, yra ieškovei grąžinusi, o taip pat sumokėjusi ieškovei už paskolos grąžinimo termino pratęsimą papildomai 360 Lt, padarė išvadą, kad šalių sutartimi numatyta 1,3 proc. dydžio bauda už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis nuo laiku negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, o taip pat konstatavo, jog šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl apmokėjimo už paskolos grąžinimo termino pratęsimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.). Dėl šių priežasčių, nustačius, jog atsakovė yra sumokėjusi ieškovei papildomai 360, ieškovės ieškinio reikalavimai traktuotini kaip neteisėti bei nepagrįsti.

6Apeliacinius skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir nuo protingumo bei laisvo sutarčių sudarymo ir vykdymo principų. Šalys ne tik sąmoningai laisva valia sudarė paskolos sutartį, bet ir atitinkamą laikotarpį sąžiningai ją vykdė (pratęsė paskolos grąžinimo terminą, mokėjo sutartą paslaugos mokestį), t. y. tokiu būdu patvirtino sutarties sąlygas kaip baimes šalims priimtinas. Ieškovė nereikalavo sumokėti paslaugos mokesčio už 30 dienų laikotarpį, o tik už 17 dienų, kurias atsakovė naudojosi paskola, t. y. nuo 2010-10-19 iki 2011-12-06. Pagal sutartyje nustatytą įmokų įskaitymo eiliškumą, atsakovei sumokėjus 1 500 Lt, 136,85 Lt buvo įskaityti už naudojimąsi paskola, o likę – į paskolos grąžinimą, todėl nuo 136,85 Lt atsakovei buvo priskaičiuota 181,56 Lt baudos už laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2011-03-31, t. y. už 102 dienas. Pirmosios instancijos teismas, laikęs 1 500 Lt sumokėjimą tinkamu atsiskaitymu pagal sutartį, nepaisant sutartyje numatyto atsakovės sumokėtų sumų eiliškumo, iš esmės reikštų atsakovės vienašališką sutarties pakeitimą. Teisėtai ir sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties nuostatos šalims privalomos. Teismas apskritai paneigė ieškovės teisę į minimalių nuostolių atlyginimą netesybų forma, be to, paneigė ieškovės teisę į kompensaciją už naudojimąsi pinigais už paskutinį laikotarpį. Teismui suteikiama diskrecijos teisė savo nuožiūra mažinti sutartyje numatytas netesybas, tačiau tokiu atveju būtina atsižvelgti į teisiškai reikšmingas aplinkybes: sutarties objektą, prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2007-03-05 Nr. 3K-3-85/2007, 2007-11-19 Nr. 3K-3-503/2007). Sudarydamos sutartį šalys įvertino prisiimtų įsipareigojimų dydį bei atsakomybę ir laisva valia susitarė dėl 1,3 proc. dydžio baudos, nenustatydamos kitų netesybų. Toks baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad vienintelis ieškovės veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas. Laiku negražinta paskola ir už ją mokama mažesnio dydžio bauda nepadengtų nuostolių, atsiradusių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes kreditorius praranda galimybę skolinti lėšas ir už šią veiklą gauti pajamų, nes atsakovės naudojamus pinigus ieškovė būtų galėjusi paskolinti kitiems klientams ir iš to gauti pelno. Sutartimi nustatyta bauda yra pagrįsta ir realaus dydžio, nustatyta įgyvendinant šalių laisvę susitarti dėl netesybų dydžio, bauda nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, taip pat neprieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams. šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliai, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė gautas lėšas būtų panaudojusi savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl abejotina, kad šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi.

7Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad paskolos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra ir nebūtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, reikalavimai. Paskolos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovės yra profesionali šio verslo atstovė, teikianti greituosius kreditus, atsakovė yra fizinis asmuo, ėmė paskolą savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl sutartis laikytina vartojimo. Ieškovė už dvejiems mėnesiams suteiktą paskolą iš atsakovės gavo 360 Lt palūkanų, kurios viršija kasdienėje praktikoje taikomas pelno maržas. Toks didelis pelnas visiškai atitinka protingus kreditavimo veikla užsiimančio subjekto teisėtus lūkesčius. Nepaisant to, ieškovė, prisidengdama sutarties laisvės principu, kurį iš esmės aiškina kaip absoliutų, dar reikalauja priteisti papildomas sumas bei neprotingo dydžio netesybas. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, o mėginimas vienašališkai nustatytas sutarties nuostatas dėl paskolos termino pratęsimo aiškinti kaip naujos paskolos sutarties sudarymą, t. y. atsietai nuo paskolos sutarties, neatitinka protingumo reikalavimų, pažeidžia vartotojo teisėtus interesus. Apeliantės argumentai dėl netesybų priteisimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovė tinkamai, t. y. vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvykdė sutartines prievoles ir civilinė atsakomybė jai negali kilti. Ieškovės nesąžiningumą pagrindžia ir jos veiksmai dėl atsakovės asmens duomenų perdavimo UAB „Creditinfo Lietuva“, kuriai atsakovė vykstant ginčui perdavė melagingus duomenis dėl apie atsakovės tariamą skolą ir taip apribojant atsakovei galimybę skolintis lėšas iš kitų kredito įstaigų, sudaryti sutartis su telefono ryšio operatoriais. Atsakovei pateikus pretenziją, ieškovė nurodė, kad atsakovė skolą grąžino. taigi pati ieškovė pripažino, jog atsakovė nėra skolininkė. Ieškovė toliau šantažuoja atsakovę palikdama atsakovės asmens duomenis savo kreditavimo istorijoje. Apeliantė nepateikė jos teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų teisės taikymo taisyklių analogiškose bylose, pagrindžiančių aplinkybių.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-10-04 atsakovei suteikė 1 500 Lt paskolą (b. l. 6, 10–17). Atsakovė paskolą bei paslaugos mokestį (121,00 Lt) įsipareigojo grąžinti iki 2010-10-19. Šalių sudarytos sutarties 9.1 punkte buvo nurodyta, jeigu pasibaigus paskolos grąžinimo terminui paskolos gavėjas negrąžina paskolos davėjui paskolos ar jos dalies ir/arba nesumoka paslaugos mokesčio ir/ar jo dalies, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 1,3 proc. dydžio baudą už naudojimąsi paskolos davėjo piniginėmis lėšomis nuo laiku paskolos davėjui negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos sutarties 2.4.3 punktas numatė, jog paskolos gavėjas turi teisę pratęsti paskolos sutartį, 1.11 punktas nustatė, jog paskolos gavėjas, norėdamas pratęsti paskolos terminą, turi sumokėti visą paslaugos mokestį ir baudą, jei vėluoja grąžinti paskolą. Atsakovė, sumokėjo ieškovei 121 Lt ir 239 Lt (b. l. 54-55), o 2010-12-06 ieškovei pervedė 1500 Lt (b. l. 56). 2010-12-31 atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją dėl sutarties (b. l. 52).

10Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.

11Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1, 3 d., Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 16 d.). Kredito davėjas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais dėl savo komercinės veiklos teikia arba įsipareigoja teikti vartojimo kreditus (CK 6.886 str. 4 d., Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 13 d.).

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius ir nėra jokio protingo pagrindo manyti, kad atsakovė pasiskolino pinigus ne vartojimo, o verslo tikslu, ypač atsižvelgiant į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji dirba valstybės tarnyboje, kurioje ribojama asmens komercinės ir kitokios veiklos galimybė (Valstybės tarnybos įstatymo 161, 17 str.)

13Dėl sutarties laisvės principo vartojimo sutarties atveju.

14Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis.

15Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Todėl aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai nustatė netesybų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad netesybų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieškovės nustatytų netesybų dydis yra ieškovės nuostoliai, kurių dydžio nereikia įrodinėti.

16Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2006-02-22 Nr. 3K-3-141/2006, 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.).

17Apeliantė savo skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtose civilinėse bylose, kadangi jose visiškai skirtingos faktinės bylos aplinkybės (ratio decidendi), nei šioje byloje. Ieškovės nurodytoje bylose Nr. 3K-3-85/2007 ir Nr. 3K-3-503/2007 buvo sprendžiamas ginčas iš jungtinės veiklos ir pirkimo–pardavimo sutarties teisinių santykių tarp pelno siekiančių juridinių asmenų – verslininkų, o civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 – ginčas iš preliminariosios sutarties teisinių santykių tarp fizinių asmenų – lygiaverčių civilinių teisinių santykių dalyvių. Gi šioje byloje ginčas kilo tarp pelno siekiančio juridinio asmens – verslininko ir fizinio asmens – vartotojo.

18Dėl sutartinių netesybų.

19Apeliantė reikalaudama sutartinių netesybų teigia, kad jos yra kompensacinio pobūdžio ir laikytinos minimaliais nuostoliais. Sutarties 9.1 p. nustatyta, kad pasibaigus paskolos grąžinimo terminui paskolos gavėjas paskolos davėjui sumoka 1,3 proc. dydžio baudą už naudojimąsi paskolos davėjo piniginėmis lėšomis nuo laiku paskolos davėjui negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

20Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-367/2006, publikuota Teismų praktikoje Nr. 26, 2007 m. 1.4 Dėl įskaitinių netesybų). CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007, publikuota Teismų praktikoje Nr. 28, 2008 m. 1.3. Dėl sutartinių netesybų).

21Iš sutarties 9.1 ir –9.3 punktų sąlygų analizės apskritai neaišku, nustatytų mokėjimų paskirtis. Sutarties 9.1 punkte nurodyta, jog mokama bauda, be to „už naudojimąsi paskolos davėjo piniginėmis lėšomis“, tai atitiktų palūkanų apibrėžimą, be to, 9.2 punkte nustatyta, kad delspinigiai už ne laiku vykdomus įsipareigojimus neskaičiuojami. 9.3 punkte nustatyta, kad baudų apskaičiavimas ir/ar sumokėjimas nepanaikina paskolos gavėjo pareigos atlyginti visus paskolos davėjo nuostolius, taigi ieškovės nuostoliai sutartyje atsieti nuo 9.1 p. nustatytų baudų ir apeliantė nepagrįstai remiasi minimalių nuostolių atlyginimo institutu. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad 9.1 p. baudos numatytos „už naudojimąsi paskolos davėjo piniginėmis lėšomis“, visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė už naudojimąsi pinigais už tą patį laikotarpį dar atskirai reikalauja ir 136,85 Lt. Taip pat visiškai neaišku, kuom remiantis pastaroji suma apskaičiuota, nes nei sutartyje ir kituose byloje pateiktuose dokumentuose nėra nustatytas paslaugos mokesčio dydis. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje 3K-7-367/2006). Šalių sudarytoje sutartyje tokios sąlygos nėra, tačiau atsakovė skaičiuoja netesybas iki pat ieškinio surašymo dienos (2011-03-31, b. l. 36), nors į teismą dėl teismo įsakymo kreipėsi dar 2011-01-25 (b. l. 2).

22Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutarties sąlygos dėl netesybų neaiškios, klaidinančios ir aiškintinos atsakovės naudai (CK 6.193 str. 4 d.), todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus aplinkybę, jog atsakovė ieškovei už 63 naudojimosi paskola dienas sumokėjo 360 Lt (tai atitinka 139 proc. dydžio metines palūkanas), ieškovės reikalavimai dar priteisti niekuo nepagrįstą 136,85 Lt sumą ir klaidinančiai apibrėžtas netesybas, yra atmestini.

23Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Iš ieškovės atsakovei priteistina pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtų 200 Lt (b. l. 97) teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str.).

25Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Atsakovei K. F. iš ieškovės UAB „Minibank“ priteisti 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 136,86 Lt... 4. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog už naudojimąsi... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-05 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Apeliacinius skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 7. Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo,... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-10-04 atsakovei suteikė 1 500 Lt paskolą... 10. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.... 11. Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju... 12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 13. Dėl sutarties laisvės principo vartojimo sutarties atveju.... 14. Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių... 15. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant... 16. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies,... 17. Apeliantė savo skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 18. Dėl sutartinių netesybų.... 19. Apeliantė reikalaudama sutartinių netesybų teigia, kad jos yra kompensacinio... 20. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų... 21. Iš sutarties 9.1 ir –9.3 punktų sąlygų analizės apskritai neaišku,... 22. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 23. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio... 24. Iš ieškovės atsakovei priteistina pastarosios apeliacinėje instancijoje... 25. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti... 27. Atsakovei K. F. iš ieškovės UAB „Minibank“ priteisti 200 Lt teisinės...