Byla 2A-341-603/2019
Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių R. K., A. K. ir P. K. (pradinio apelianto A. K. teisių perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. R. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. K. (teisių perėmėjos – R. K., A. K. ir P. K.) prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir – Tarnyba) 2017 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 10-954; nagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti atsakovės reikalavimą grąžinti 670 Eur sumą už paslaugas nepagrįstu; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. liepą ieškovas gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą Nr. 4-4876 Dėl vartotojos G. R. prašymo, kuriame nurodyta, kad Tarnyba išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos G. R. ir ieškovo, bei 2017 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą Dėl G. R. prašymo Nr. 10-954, kuriuo nutarė patenkinti atsakovės prašyme keliamus reikalavimus grąžinti 670 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės kampinės sofos ir fotelio pervilkimo paslaugą.

72.

8Ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu. Nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu atlikti senų baldų – kampinės sofos ir miegamojo fotelio – gobeleno pervilkimo paslaugą. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis. Ieškovas atliko darbą ir 2016 m. lapkričio 23 d. pristatė baldus atsakovei. Atsakovė priėmė baldus ir nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. lapkričio 25 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 17 ir 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita-faktūra serija AUD Nr. 017300. 2016 m. gruodžio 5 d. atsakovė atsiuntė ieškovui reikalavimą, kuriame nurodė, kad baldai yra drėgni, su pelėsiu, be metalinių konstrukcijų, nepavyko pritvirtinti patalynės dėžės, neveikia pakėlimo mechanizmas, mechanizmas yra ne nuo atsakovės baldų, dėžė pilnai neatsidaro ir neužsidaro, gobelenas aptrauktas nekokybiškai, baldais negalima naudotis. Ieškovas neatsakė į atsakovės pateiktą pretenziją, kadangi joje nurodyti defektai, t. y. metalinės konstrukcijos, patalynės dėžė – nėra susiję su ieškovo atlikta paslauga, kadangi ieškovas atliko tik ginčo baldų gobeleno pervilkimo darbus.

93.

102017 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu atsakovas gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos laišką su 2017 m. kovo 6 d. pavedimu Nr. 3V-268 ir 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktu Nr. 1ŠE-32. Patikrinimo akte nurodoma, kad vertinimo metu nustatyta sofos sėdimosios dalies apmušalo raukšlės, nepritvirtinta kabė, netiesios kabių siūlės, sofos karkaso plokštės paveiktos drėgmės, sofos nugarinė plokštė nėra ištisinė, sofos karkaso šoninės plokštės nevienodo storio, sofos sėdimosios vidinės minkštosios dalies apmušalo defektas, krėslo sėdimosios pagalvės gamybinis defektas, krėslo ir sofos porankių vidinių minkštųjų medžiagų storis skiriasi apie 4 cm. Ieškovas pažymėjo, kad jam nebuvo pranešta apie vykdomą apžiūrą, todėl jis nedalyvavo atliekant patikrinimą. Pažymi, kad baldus ieškovas perdavė atsakovei 2016 m. lapkričio 25 d., o akte nurodyta apžiūra įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo paslaugų perdavimo atsakovei dienos. Be to, patikrinimo akto išvadoje nurodoma, kad defektai yra gamykliniai, o ieškovas nėra baldų gamintojas. Pažymi, kad po baldų perdavimo atsakovei ir iki patikrinimo atlikimo MB „Baldų artelė“ atliko ginčo baldų remontą.

114.

12Atsakovė G. R. pateiktame atsiliepime prašė ieškinio netenkinti, įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei 670 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės paslaugą. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu buvo sutarę, kad baldų gobeleno pervilkimo paslaugą ieškovas atliks per 2 – 3 savaites nuo baldų perdavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., tačiau, dėl atsakovei nežinomų priežasčių, atsakovės užsakymas įvykdytas tik 2016 m. lapkričio 23 d. Ieškovui grąžinus atsakovei baldus, ji iš karto parodė jam, kad yra matomi apgadinimai, trūksta eilės detalių, matosi pelėsis. Naujai aptrauktas gobelenas buvo nelygus, neįtemptas. Ieškovas teigė, jog baldai kurį laiką stovėjo pavėsinėje, o jo kolega teigė, kad baldai stovėjo garaže. Atsakovė sumokėjo ieškovui už paslaugą, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl trūkumų šalinimo. Ieškovo teiginiai, esą jam nebuvo pranešta apie vykdomą apžiūrą ir dėl to jis nedalyvavo atliekant apžiūrą atsakovės namuose, yra klaidingi. Atsakinga Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja A. Š. 2017 m. kovo 6 d. 8:43 val., atsakovę ir ieškovą elektroniniu paštu informavo, kad tarnyba atliks patikrinimą atsakovės gyvenamosios vietos adresu, bei prašė ieškovą arba jo įgaliotą atstovą dalyvauti atliekant šiuos veiksmus. Tiek ieškovui, tiek atsakovei išsiųstos patikrinimo akto Nr. 1ŠE-32 su priedais kopijos. 2017 m. liepos 5 d. tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10-954, kuriuo nutarė patenkinti atsakovės prašymą ir įpareigoti ieškovą grąžinti jai 670 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės paslaugos atlikimą. Ieškovas įpareigotas įvykdyti nutarimą iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytais argumentais, kad patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai nėra susiję su ieškovo atliktais darbais. Nurodė, kad pareiškė ieškovui pastabas vos tik gavusi iš jo baldus, pastebėjusi, kad yra pakeistas lovos pakėlimo mechanizmas, kuris neveikia, bei kad gobelenas yra aptrauktas nekokybiškai, kad baldais negalima naudotis. Ieškovas į šias pastabas nereagavo. Aplinkybė, kad atsakovė ant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros lapo nenurodė apie pastebėtus defektus, nereiškia, kad atsakovė neturėjo pretenzijų, nes pretenzijas ji išsakė ieškovui žodžiu, taip pat nufotografavo baldus, siekdama užfiksuoti defektus. Rašytinę pretenziją dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos atsakovė išsiuntė ieškovui 2016 m. gruodžio 5 d. Dėl baldų defektų atsakovė 2016 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į baldininkų draugiją MB „Medžio artelė“, kuri apžiūrėjo atsakovės baldus, konstatavo defektus, o 2017 m. sausio 9 d. juos dar papildė, keisdama sugadintą lovos pakėlimo mechanizmą. Atsakovė pažymėjo, kad ji nereikalauja iš ieškovo padengti išlaidas, susijusias su lovos pakėlimo mechanizmo keitimu.

135.

14Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad palaiko skundžiamame nutarime išdėstytą poziciją dėl atsakovės reikalavimo grąžinti jai 670 Eur sumą, pagrįstumo. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojos G. R. reikalavimą.

156.

16Teismo posėdžio metu ieškovas prašė jo ieškinį patenkinti, tvirtino, kad jam nebuvo pranešta apie patikrinimą, klientė pretenzijų baldų perdavimo metu neturėjo. Paaiškino, kad sutarties sudarymo datos nepamena. Užsakovė prašė baldus palaikyti apie 2 – 3 savaites, baldai buvo naudoti, apie 10 metų. Užsakė baldų pervilkimo gobelenu paslaugą. Gavo avansą, pradėjo dirbti. Apie baldų perdavimą paaiškino, jog atvežus baldus, atsakovė nusileido, apžiūrėjo baldus automobilyje, tada jie juos užnešė. Pretenzijas gavo vėliau elektroniniu paštu. Baldai buvo remontuojami garaže, sujungtame su gyvenamuoju namu.

177.

18Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškinys turi būti atmestas, nes tarnybos nutarime neteisingai nurodytos aplinkybės, kurios nepagrįstos, o išvada neparemta norminiais aktais, nuo kokių standartų nukrypta, neaišku. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo užsakyta tik baldų pervilkimo gobelenu paslauga. Mano, kad tarnybos patikrinime akte nurodytos išvados nepagrįstos, nes raukšles laisvai galima modeliuoti rankomis, dėl drėgmės taip pat nesutiko, be to, pažymėjo, kad teismas atsisakė prijungti fotonuotraukas apie patalpas, kuriose ieškovas pervelka baldus, kur matyti patalpos temperatūra. Mano, kad pinigų grąžinimas gali būti tik tada, kai sutartis nutraukiama, nes pinigų grąžinimas yra restitucija.

198.

20Atsakovė paaiškino, kad rašytinio susitarimo su ieškovu dėl baldų pertraukimo paslaugos nesudarė, tačiau pagrindines sąlygas aptarė žodžiu – paskambino 2016 m. rugsėjo 25 d. ir susitarė dėl baldų paėmimo. Atvykęs paimti pasakė, kad baldai tvarkingi, problemų pertraukiant nebus, tik perspėjo, kad turi užsakymų dviem savaitėms į priekį. Baldai perduoti 2016 m. rugsėjo 29 d. 2016 m. spalio 1 d. ji išsirinko gobeleną, lapkričio 4 d. paėmė avansą gobelenui nupirkti ir patikino, kad per savaitę padarys. Lapkričio 22 d. paskambino ir sakė, kad gali atvežti, tačiau susitarė dėl atvežimo lapkričio 23 d. Atvežtų baldų automobilyje apžiūrėti nebuvo galimybės, nes jie buvo vienas ant sukrauti, be to, jie sutiko perduoti baldus tik po to, kai už baldus bus sumokėta. Atvežti baldai buvo sugadinti – jie buvo šlapi. Lapkričio 23 d. vakare ji su vyru apžiūrėjo baldus ir kitą dieną pareikalavo atvežti dokumentus bei likusias metalines dalis. Kadangi grąžintų baldų pakėlimo mechanizmas neveikė, jis kreipėsi į kitus baldininkus, kurie pasakė, kad įstatytas mechanizmas ne šitų baldų. Baldų nepertraukė, nes MB „Medžio artelė“ pasakė, kad baldų pervilkimo paslauga pas juos kainuotų apie 700 Eur. MB „Medžio artelė“ darbuotojai pasiūlė priemonių pelėsiui naikinti, ant baldų sėdėti galima, tačiau naudoti patalynės dėžių po baldais nebegalima dėl pelėsio ir kvapo. Pirmą kartą į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi lapkričio 30 d., tačiau jai pasiūlyta pirmiausia kreiptis į rangovą. Visas bendravimas po baldų perdavimo su ieškovu buvo nemandagus, grubus, o bendrauta iš viso buvo gal kokius 5 kartus.

219.

22Atsakovės atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad ieškinys neturi būti tenkinamas, nes nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, rangovas prieštaravimų neteikė, defektai matyti tiek atsakovės darytose, tiek ir tarnybos atstovės darytose fotonuotraukose, ieškovo atstovės abejonės tarnybos specialistės kompetencija nepagrįstos atitinkamais rašytiniais įrodymais, be to, ieškovas nepaneigė abejonių, jog baldai buvo laikomi netinkamoje patalpoje. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neužsakė patalynės dėžės aptraukimo paslaugos, tačiau patalynės dėžė buvo aptraukta juoda medžiaga.

2310.

24Išvadą teikiančios institucijos atstovės palaikė nutarime nurodytas aplinkybes, argumentus. Pažymėjo, kad jų tarnybos nutarimas nėra apskundimo objektas, pasikreipus kuria nors ginčo šaliai į teismą, jis yra vertinamas kaip įrodymas kartu su kitais įrodymais byloje. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad pats ieškovas neneigė skambučio patikrinimo dieną, tačiau pakeisti datos neprašė, su tarnyba nebendradarbiavo.

25II.

26Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2711.

28Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įpareigojo A. K. (teisių perėmėjos – R. K., A. K. ir P. K.) grąžinti G. R. 670 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės kampinės sofos ir fotelio pervilkimą gobelenu paslaugą. Priteisė iš A. K. (teisių perėmėjos – R. K., A. K. ir P. K.) atsakovės G. R. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš A. K. į valstybės biudžetą 8,40 Eur teismo pašto išlaidų.

2912.

30Nurodė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos G. R. ir individualia veikla besiverčiančio R. K. dėl vartotojos teigimu nekokybiškai atliktos perduotų baldų pervilkimo gobelenu paslaugos atlikimo ir 2018 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. 10-954, kuriuo nusprendė patenkinti vartotojos G. R. reikalavimą, pripažįstant, kad R. K., individualios veiklos pažyma Nr. 703915, vartotojai turi grąžinti 670 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės kampinės sofos ir fotelio pervilkimą gobelenu paslaugą. Nutarimu R. K. įpareigotas įvykdyti nutarimą iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.

3113.

32Išklausius šalis bei ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovas R. K. verčiasi individualia veikla – teikia baldų pervilkimo paslaugas. Abi šalys teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. atsakovė paskambino R. K. prašydama atlikti baldų – kampinės sofos ir miegamojo fotelio pervilkimo gobelenu paslaugą. Nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kada baldai perduoti atsakovei, tačiau neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog baldus ieškovas apžiūrėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. ir juos išsivežė. Baldai po paslaugos (baldų pervilkimo gobelenu) atlikimo atsakovei atvežti 2016 m. lapkričio 23 d. Tai patvirtino abi šalys, bei 2016 m. lapkričio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 17, 350 Eur sumai už baldų pervilkimą gobelenu (kampinė sofa ir miegamas fotelis), kurį šalys pasirašė 2016 m. lapkričio 23 d. R. K. pirkėjai G. R. 2016 m. lapkričio 23 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra AK Nr. 17, 350 Eur sumai už baldų pervilkimą gobelenu: kampinė sofa, miegamas fotelis (be gobeleno kainos, gobeleno pirkimo sąskaita pridedama) pirkėjai perduota 2016 m. lapkričio 25 d., ką patvirtina pirkėjos parašas ant sąskaitos-faktūros. Už gobeleną sumokėta 320 Eur, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Audimpeksas“ 2016 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita-faktūra, išrašyta pirkėjui A. K..

3314.

34Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. balandžio 19 d. Patikrinimo akto Nr. 1ŠE-32 išvadose nurodyta, kad nustatyti baldų defektai yra esminiai gamykliniai defektai; sofos karkaso plokštės paveiktos drėgmės; baldai neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotoja galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 6 dalyje. Patikrinimo akte nurodyta, kad vertinimo metu nustatyta: 1) sėdimosios sofos dalies apmušalo raukšlės; 2) nepritvirtinta kabė, netiesios kabių siūlės; 3) sofos karkaso plokštės paveiktos drėgmės; 4) sofos nugarinė plokštė nėra ištisinė, didesnę sofos nugarinę dalį dengia tik apmušalas; 5) sofos karkaso šoninės plokštės nevienodo storio, dešinioji šoninė plokštė apie 18 mm, kairioji apie 22 mm; 6) sofos sėdimosios dalies apmušalo defektas, nepakanka audinio, todėl matosi sofos sėdimosios dalies vidinė minkštoji medžiaga – putų poliuretanas; 7) krėslo sėdimosios pagalvės gamybinis defektas, sėdimoji pagalvė pagaminta per mažo aukščio, tarp sėdimosios pagalvės ir atlošinės dalies apie 2 cm tarpas; 8) krėslo ir sofos porankių vidinių minkštųjų medžiagų storis skiriasi apie 4 cm. Apžiūros metu buvo fotografuojama, spalvotos fotonuotraukos pateiktos į bylą. Taip pat į bylą atsakovė G. R. pateikė savo pačios atliktas foto nuotraukas po baldų pertraukimo, kuriose baldų apatines dalis sudarančios medinės dalys yra dėmėtos, vietomis yra atskiri patamsėję plotai, ant porolono matosi dėmės.

3515.

36Ginčas kilo tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, individualia veikla besiverčiančio R. K., t. y. rangovo. Į bylą Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė savo atliktą patikrinimo aktą, kuriame nurodyti baldų apžiūros metu nustatyti pervilktų baldų – kampinės sofos ir miegamojo fotelio būklė, kuri įvertinta kaip atliktos baldų pervilkimo paslaugos defektai. Šis aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas, perkeliantis įrodinėjimo naštą pačiam ieškovui – rangovui, kuriam nesutinkant su patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis perėjo pareiga tai paneigti. Paties ieškovo atliktos ir į bylą pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina ieškovo teiginių dėl baldų laikymo sąlygų, be to, tokie įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

3716.

38Teisminio nagrinėjimo metu ieškovui išaiškinus galimybę skirti byloje ekspertizę, ieškovas atsisakė rinkti tokį įrodymą. Teismas sprendė, kad įrodyti suteiktos baldų pervilkimo paslaugos kokybę ginčo atveju turėjo paslaugos teikėjas, t. y. pats ieškovas. Teismui iš ieškovo pusės nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys Tarnybos atlikto patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, Tarnybos specialisto atliktose fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes, tokias, kaip raukšlių formavimasis sofos sėdimojoje dalyje, nepritvirtintos kabės fakto, netiesių kabių siūlių fakto, aplinkybės, kad sofos karkaso plokštė paveikta drėgmės, kad sofos karkaso šoninės plokštės ne vienodo storio ir t. t. Nurodytas aplinkybes kaip suteiktos paslaugos defektus paneigti pareiga priklauso pačiam rangovui. Be to, šiuo atveju ieškovo teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamą apžiūrą ginčo atveju nekeičia įrodinėjimo pareigos paskirstymo principo, nes ginčo atveju paslaugas suteikė rangovas, t. y. ieškovas, vadinasi, kilus ginčui dėl paslaugos kokybės, jis privalo įrodyti, kad nurodyti defektai atsirado po to, kai ginčo baldai buvo perduoti atsakovei – vartotojai.

3917.

40Analizuojant ginčo šalių paaiškinimus, konstatuotina esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. ginčo baldai perduoti rangovui, perdavimo faktas nebuvo įformintas; ginčo baldai po paslaugos suteikimo perduoti vartotojai 2016 m. lapkričio 23 d., lapkričio 25 d. grąžintos neperduotos baldų dalys (tai patvirtino abi šalys). Vadinasi, baldai ieškovo žinioje buvo nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki lapkričio 23 d., t. y. rudens sezono laikotarpiu. Įvertinus tai, kad tiek patikrinimo akte, tiek pati vartotoja nurodė, kad baldai buvo grąžinti apimti pelėsio, paveikti drėgmės, šias aplinkybes rangovas turėjo paneigti atitinkamais rašytiniais įrodymais, t. y. paneigti abejones dėl galimybės baldams sudrėkti ir pasekmių – medinių baldų dalių spalvos pakeitimo, pelėsio atsiradimo, nes objektyviai netinkamoje vietoje laikant ginčo baldus tokios pasekmės galėjo atsirasti. Ieškovas gynėsi aplinkybe, kad ant PVM sąskaitos-faktūros vartotoja neparašė, jog neturi pretenzijų. Šiuo atveju paslaugos teikėjas yra ieškovas, kuriame ir tenka pareiga išsiaiškinti, ar paslaugos gavėja neturi pretenzijų, pažymint, kad ieškovo nurodytuose dokumentuose nėra grafos, jog paslaugos gavėja pretenzijų neturi. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovei nebuvo sudarytos normalios sąlygos tinkamai apžiūrėti baldus, o fakto dėl atsakovės žodžiu perduotų pretenzijų ieškovas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo.

4118.

42Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad vartotoja buvo užsakiusi tik baldų pervilkimo gobelenu paslaugą, todėl dėl baldų pakėlimo mechanizmo jis kaip rangovas neatsakingas, nes ieškovas neįrodė, kad baldų pervilkimo gobelenu paslauga galėjo būti suteikta nenuimant nuo baldų pritvirtintų detalių, įskaitant ir baldų pakėlimo mechanizmą sudarančių; taip pat atmetė kaip neįrodytą ieškovo argumentą, kad sofos karkaso šoninės plokštės ne vienodo storio (skirtumas 4 cm), nes posėdžio metu patvirtino, kad nustatęs šį skirtumą, jis užsakovės (vartotojos) apie tai neinformavo, todėl liko nepaneigta abejonė, kad pervilkimo metu buvo paimtos to paties baldo plokštės.

4319.

44Teismas nurodė, kad buvo ne tik nekokybiškai atlikta baldų pervilkimo gobelenu paslauga, tačiau baldai buvo sugadinti – paveikti drėgmės, atsirado pelėsis, dėl ko atsirado blogas kvapas, ir kaip paaiškino atsakovė, ji nebegali pagal tiesioginę baldų paskirtį naudoti balduose įrengtos patalynės dėžės. Įvertinus tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintų tarnybos nuostatų 9.2.4. punktu, yra įgaliota atlikti ne maisto produktų (t. y. prekių ir paslaugų) kokybės ekspertizes, įvertinimo rezultatus fiksuodama patikrinimo aktuose (CPK 177 straipsnio 3 dalis), taip pat tai, kad ieškovas kaip rangovas, kuriam įstatymu numatyta pareiga įrodyti suteiktos paslaugos kokybę, įrodymų, patvirtinančių paslaugos kokybę ir atitinkamai paneigiančių tarnybos nutarime nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė, nėra pagrindo pripažinti, kad tarnybos nutarimas yra neteisėtas, nes jame nurodytos nustatytomis faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas, įpareigojant grąžinti G. R. 670 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės kampinės sofos ir fotelio pervilkimą gobelenu paslaugą.

45III.

46Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

4720.

48Ieškovas A. K. (teisių perėmėjos – R. K., A. K. ir P. K.) pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2868-600/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

4921.

50Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias atlikti pagrįstą, visapusišką ir objektyvų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo ir vartotojo teisių gynimo būdo taikymo.

5122.

52Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, kad atsakovė baldų perdavimo po paslaugos suteikimo metu žodžiu pareiškė pretenzijas dėl baldų kokybės. Tačiau teismas nenurodė motyvų ir įrodymų, kuriais remiantis teismas padarė tokias išvadas. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo fakto dėl atsakovės žodžiu perduotų pretenzijų. Tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas ne kartą nurodė, kad atsakovė nei perduodant baldus nei atsakovei pasirašant paslaugos atlikimo dokumentus nepateikė ieškovui pretenzijų dėl paslaugų kokybės. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškė pretenzijas ieškovui tik po to kai kreipėsi į Tarnybą. Teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių.

5323.

54Teismas tai pat netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į Tarnybą ir pareiškė ieškovui pretenziją po to, kai baldų remontą atliko MB „Medžio artelė“ ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad patikrinimo akte nurodyti defektai galėjo atsirasti baldus remontuojant MB „Medžio artelė“. Byloje yra pateikti MB “Medžio artelė“ el. laiškai ir sąskaita-faktūra bei atsakovės į bylą pateiktas MB „Medžio artelė“ raštas. Šie dokumentai įrodo, kad MB „Medžio artelė“ remontavo baldus prieš atsakovei pareiškiant pretenziją ieškovui ir iki Tarnybos atlikto patikrinimo, ir 2016 m. lapkričio pabaigoje atliko baldų mechanizmo keitimą. Tačiau teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių.

5524.

56Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, ji parašė pretenziją ieškovui tik po to kai šią pareigą jai nurodė Tarnyba ir po to, kai baldai buvo remontuoti MB „Medžio artelė“. Taip pat pažymi, kad MB „Medžio artelė“ įsteigta tik 2016 m. spalio 18 d., MB „Medžio artelė“ interneto puslapyje viešai skelbiama įmonės veikla – masyviosios medienos baldų gamyba ir restauravimas. Taigi, nurodyta įmonė neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir patirties atlikti baldų remontą. Šias aplinkybės ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, tačiau teismas jų nevertino ir netyrė.

5725.

58Teismas taip pat netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas perdavė baldus atsakovei 2016 m. lapkričio 23 d., o Tarnyba atliko patikinimą 2017 m. kovo 6 d., t. y praėjus beveik 4 mėnesiams po to kai ieškovas perdavė baldus atsakovei ir po to kai baldus remontavo MB „Medžio artelė“. Tarnyba, atlikusi patikrinimą konstatavo, kad baldų defektai esminiai, tačiau tarnyba nenustatinėjo kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado defektai. Tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.

5926.

60Sprendime nurodyti defektai – sofos nugarinė plokštė nėra ištisinė, didesnę sofos nugarinę dalį dengia tik apmušalas, sofos karkaso plokštės nevienodo storio, krėslo sėdimosios pagalvės gamybinis defektas, krėslo ir sofos porankių vidinių minkštųjų medžiagų storis skiriasi apie 4 cm, yra nesusiję su ieškovo atlikta gobeleno keitimo paslauga, nes kaip įrodo ieškovo pateikti dokumentai ieškovas atliko tik baldų gobeleno pervilkimo paslaugas ir neatliko kitų baldų gamybos ir/ar remonto, porolono, mechanizmo, ar kitų baldų dalių keitimo darbų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas atliko daugiau paslaugų negu nurodyta paslaugų perdavimo dokumentuose. Teismas nevertino ir netyrė šių aplinkybių.

6127.

62Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje esantis Tarnybos patikrinimo aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, perkeliantis įrodinėjimo naštą pačiam ieškovui, kuriam nesutinkant su patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis perėjo pareiga tai paneigti. Atsakovė pareikalavo grąžinti pinigus už ieškovo atliktą paslaugą, atsakovė pasirinko vartotojo teisių gynybos būdą – sutarties nutraukimą ir sumokėtos kainos grąžinimą. Atsakovė privalėjo įrodyti: 1) defektų faktą, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių paslaugų defektus, o patikrinimo akte nurodyti defektai nebuvo nurodyti atsakovės reikalavime ir nesusiję su ieškovo atlikta paslauga; 2) defektų ne mažareikšmiškumą, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad egzistuoja ne mažareikšmiai defektai; 3) sutarties nutraukimo faktą. Ieškovas teismui nurodė aplinkybę, kad atsakovė neturi teisės reikalauti grąžinti pinigų (taikyti restitucijos), kadangi nereikalavo ir nenutraukė sutarties. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų šių nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui.

6328.

64Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad teismui iš ieškovo pusės nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys Tarnybos atlikto patikrinimo metu nurodytas aplinkybes. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Tarnybos patikrinimo aktu, tačiau teismas netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų bei paaiškinimų dėl patikrinimo akto. Taip pat teismas netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės atsiųstame reikalavime ieškovui nebuvo nurodyta beveik visų patikrinimo akte nurodytų trūkumų. Atsakovei teigiant, jog ieškovas atsakingas už defektus, nesusijusius su jo atliktomis paslaugomis ir kurie nenurodyti paslaugos priėmimo dokumentuose, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti.

6529.

66Teismas taip pat netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Tarnyba apie patikrinimą informavo ieškovą tik patikrinimo dieną. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tuo metu buvo išvykęs ir neturėjo galimybės dalyvauti Tarnybai atliekant patikrinimą. Tačiau teismas netyrė ir nevertino nurodytų aplinkybių.

6730.

68Patikrinimo akte nėra nurodyta kokybinių rodiklių, teisės aktų, normatyvų ar standartų, kurių neatitinka ieškovo atliktos paslaugos. Be to, teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė, atlikusi patikrinimą ir surašiusi patikrinimo aktą, nurodė, kad tokią išvadą padarė remiantis „gerąja baldų praktika“ ir tuo, kad baldų defektai sudarė 1,5 proc., tačiau neatsakė į teismo klausimą kas yra „geroji baldų praktika“, kur reglamentuoti nurodytų procentų skaičiavimai, nuo ko šie procentai skaičiuojami, kur yra atlikti apskaičiavimai ir pan. Tačiau teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių. Atsakovė atlikto patikrinimo metu, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po ieškovo paslaugos atlikimo naudojosi baldais pagal paskirtį. Tačiau teismas netyrė ir nevertino šios aplinkybės.

6931.

70Taip pat teismas ilgą laiką atidėliojo, o vėliau nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą kviesti liudytoju A. M., kuris dalyvavo perduodant baldus atsakovei ir galėjo paliudyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes dėl baldų kokybės perduodant baldus atsakovei, baldų saugojimo sąlygas prieš perduodant baldus atsakovei.

7132.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiais argumentais remdamasis teismas parinko viena iš ieškovės pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdu ir jį taikė. Taip pat teismas nepasisakė dėl taikomo vartotojo teisių gynybos būdo taikymo sąlygų, jo proporcingumo bei adekvatumo šiuo konkrečiu ginčo atveju.

7333.

74Teismas taip pat netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pusę paslaugos kainos sudarė audinio kaina. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei grąžinti visus pinigus, sumokėtus už ieškovo atliktą paslaugą, tame tarpe ir visą audinio kainą nors atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovui dėl audinio kokybės.

7534.

76Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2868-600/2018, atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7735.

78Atsiliepime nurodė, jog A. K. savo apeliaciniu skundu neįrodė ir nepaneigė esminių pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų teismo sprendime, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 2-2868-600/2018 yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas.

7936.

80Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-341-603/2019 apeliantas A. K. pakeistas jo teisių perėmėjomis R. K., A. K. ir P. K., kurios pateiktame procesiniame dokumente nurodė, jog palaiko pradinio apelianto A. K., kurio procesines teises pastarosios perėmė, apeliacinį skundą.

81IV.

82Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

83Apeliacinis skundas atmestinas.

8437.

85Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8638.

87Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8839.

89Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

9040.

91Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad dalies ieškovo pateiktų įrodymų teismas apskritai nevertino, nepasisakė dėl svarbių bylos aplinkybių.

9241.

93Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

9442.

95Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

9643.

97Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

9844.

99Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).

10045.

101Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

10246.

103Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, jų visuma sudaro pagrindą teigti, jog būtent po ieškovo suteiktos baldų gobeleno pakeitimo paslaugos pablogėjo baldų būklė, baldų trūkumus patvirtina atsakovės pateiktos nuotraukos, MB „Medžio artelė“ raštas apie trūkumus, Tarnybos patikrinimo aktas. Patikimų duomenų, jog trūkumai galėjo atsirasti ne dėl ieškovo veiksmų, byloje nėra, iš esmės atsakovo pozicija grindžiama tuo, jog jis atliko darbus, nesusijusius su vėliau nustatytais baldų trūkumais, o atsakovė pretenzijų jam nepareiškė, tačiau ši pozicija iš esmės grindžiama ieškovo žodiniais paaiškinimais ir ieškovės raštiškų pretenzijų ant suteiktas paslaugas patvirtinančių dokumentų nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, subjektyvus apeliaciniame skunde pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

10447.

105Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, jog po baldų perdavimo atsakovė pareiškė ieškovui pretenzijas dėl baldų kokybės. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas ir tiesiogiai nepasisakė dėl pretenzijų pareiškimo laiką patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pretenzijų pareiškimo ieškovui laikas nėra esminė aplinkybė bylai teisingai išspręsti turinti aplinkybė ir tai, jog šalys sutartį sudarė žodžiu, bei didžiąją dalį sutarties sąlygų aptarė taip pat žodžiu, darytina išvada, jog šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis.

10648.

107Skunde teigiama, jog prieš atsakovei pareiškiant pretenziją atsakovui, baldus remontavo MB „Medžio artelė“, todėl defektai galėjo atsirasti remontuojant baldus. Priešingai nei teigia ieškovas, pati MB „Medžio artelė“ dar prieš atlikdama sofos-lovos mechanizmo keitimo darbus, informavo atsakovę apie nustatytus prieš tai atlikto pervilkimo trūkumus, todėl nėra pagrindo ieškovo abejonėms dėl galimai MB „Medžio artelė“ padarytų baldų sugadinimų, kadangi byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Taip pat nėra pagrindo pritarti ieškovo argumentams dėl MB „Medžio artelė“ kvalifikacijos ir patirties, kadangi šie argumentai nei patvirtina nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybės.

10849.

109Apeliantas teigia, jog Tarnyba patikrinimą atliko tik praėjus beveik 4 mėnesiams po to, kai ieškovas perdavė baldus atsakovei, tačiau nenustatyta kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado defektai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto argumentais, kadangi kaip matyti iš prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų nuotraukų, atsakovė yra užfiksavusi baldų trūkumus po baldų perdavimo atsakovei, taigi akivaizdu, jog baldų trūkumai egzistavo po baldų perdavimo atsakovei, kadangi pastaroji šiuos užfiksavo. Tai jog Tarnyba atlikdama patikrinimą nenustatė kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado defektai, nesudaro pagrindo manyti, jog defektai atsirado po baldų perdavimo atsakovei. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jis neatliko darbų, susijusių su atsiradusiais defektais, atliko tik pervilkimą. Šie argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi byloje esančios su atsiliepimu į ieškinį pateiktos nuotraukos sudaro pagrindą teigti, jog būtent po baldų pervilkimo, atsirado byloje minėti baldų defektai.

11050.

111Skunde taip pat teigiama, jog atsakovė, pasirinkusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 4 dalyje nurodyta teisių gynybos būdą, turėjo įrodyti defektų faktą iš jų svarbą daikto naudojimo pagal paskirtį negalimumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė, perduodama baldus ieškovui tikėjosi, jog baldai bus pervilkti, jų vertė padidės, jie atrodys estetiškiau, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, ieškovas negana to, jog netinkamai pervilko baldus, tačiau ir juos apgadino. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovo padaryti darbų trūkumai nėra mažareikšmiai, todėl darytina išvada, jog atsakovė pasirinko leistiną ir tinkamą savo teisių gynimo būdą.

11251.

113Apeliantas skunde taip pat nesutinka su Tarnybos patikrinimo akto išvadomis, teigia, jog jos nepagrįstos, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šie apelianto nesutikimai iš esmės grindžiami kitokiu įrodymų vertinimu, tačiau kaip jau minėta, galutinį įrodymų vertinimą atlieka teismas, o apelianto taip akcentuojama aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino dalies ieškovo pirmosios instancijos teisme nurodytų aplinkybių, nereiškia, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

11452.

115Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas tinkamas, ji turėjo teisę reikalauti iš ieškovo priteisti už darbus sumokėtą sumą, kadangi ieškovas darbų tinkamai neatliko, bylos duomenys patvirtina, jog baldai remontuoti nekokybiškai, apgadinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistavo taikytos vartotojo teisių gynimo būdo taikymo sąlygos ir už darbus sumokėtos sumos priteisimas atsakovei buvo proporcingas ir adekvatus nagrinėjamu atveju.

11653.

117Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybės vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas ar teigti, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas byloje esačių duomenų vertinimas yra netinkamas. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu.

11854.

119Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

12055.

121Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

12256.

123Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad turėjo išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacini skundą – 200 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apeliančių lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

124Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

125Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2868-600/2018 palikti nepakeistą.

126Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) iš apeliančių R. K., asmens kodas ( - ) A. K., asmens kodas ( - ) ir P. K., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. K. (teisių perėmėjos – R. K., A. K. ir P. K.) prašė... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu. Nurodo, kad 2016 m.... 9. 3.... 10. 2017 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu atsakovas gavo Valstybinės... 11. 4.... 12. Atsakovė G. R. pateiktame atsiliepime prašė ieškinio netenkinti,... 13. 5.... 14. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė,... 15. 6.... 16. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė jo ieškinį patenkinti, tvirtino, kad... 17. 7.... 18. Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškinys turi būti atmestas, nes tarnybos... 19. 8.... 20. Atsakovė paaiškino, kad rašytinio susitarimo su ieškovu dėl baldų... 21. 9.... 22. Atsakovės atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad ieškinys neturi būti... 23. 10.... 24. Išvadą teikiančios institucijos atstovės palaikė nutarime nurodytas... 25. II.... 26. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 11.... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį... 29. 12.... 30. Nurodė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija... 31. 13.... 32. Išklausius šalis bei ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus,... 33. 14.... 34. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. balandžio 19 d.... 35. 15.... 36. Ginčas kilo tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, individualia veikla... 37. 16.... 38. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovui išaiškinus galimybę skirti byloje... 39. 17.... 40. Analizuojant ginčo šalių paaiškinimus, konstatuotina esant nustatytoms... 41. 18.... 42. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad vartotoja buvo užsakiusi tik... 43. 19.... 44. Teismas nurodė, kad buvo ne tik nekokybiškai atlikta baldų pervilkimo... 45. III.... 46. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 47. 20.... 48. Ieškovas A. K. (teisių perėmėjos – R. K., A. K. ir P. K.) pateikė... 49. 21.... 50. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK... 51. 22.... 52. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad byloje... 53. 23.... 54. Teismas tai pat netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad... 55. 24.... 56. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, ji parašė pretenziją... 57. 25.... 58. Teismas taip pat netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad... 59. 26.... 60. Sprendime nurodyti defektai – sofos nugarinė plokštė nėra ištisinė,... 61. 27.... 62. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje esantis Tarnybos... 63. 28.... 64. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad teismui iš ieškovo pusės nebuvo... 65. 29.... 66. Teismas taip pat netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad... 67. 30.... 68. Patikrinimo akte nėra nurodyta kokybinių rodiklių, teisės aktų, normatyvų... 69. 31.... 70. Taip pat teismas ilgą laiką atidėliojo, o vėliau nepagrįstai atmetė... 71. 32.... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas... 73. 33.... 74. Teismas taip pat netyrė ir nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pusę... 75. 34.... 76. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo... 77. 35.... 78. Atsiliepime nurodė, jog A. K. savo apeliaciniu skundu neįrodė ir nepaneigė... 79. 36.... 80. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje... 81. IV.... 82. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 83. Apeliacinis skundas atmestinas.... 84. 37.... 85. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 86. 38.... 87. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių... 88. 39.... 89. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 90. 40.... 91. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai įvertino... 92. 41.... 93. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 94. 42.... 95. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 96. 43.... 97. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos,... 98. 44.... 99. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese... 100. 45.... 101. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek... 102. 46.... 103. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, jų visuma sudaro pagrindą... 104. 47.... 105. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė... 106. 48.... 107. Skunde teigiama, jog prieš atsakovei pareiškiant pretenziją atsakovui,... 108. 49.... 109. Apeliantas teigia, jog Tarnyba patikrinimą atliko tik praėjus beveik 4... 110. 50.... 111. Skunde taip pat teigiama, jog atsakovė, pasirinkusi Lietuvos Respublikos... 112. 51.... 113. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su Tarnybos patikrinimo akto išvadomis,... 114. 52.... 115. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo... 116. 53.... 117. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo byloje esančius... 118. 54.... 119. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 120. 55.... 121. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos... 122. 56.... 123. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliančių turėtos bylinėjimosi... 124. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 125. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą... 126. Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) iš apeliančių R. K., asmens...