Byla 2A-120-390/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. J. ir If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1888-924/2013 pagal ieškovės B. K. L. ieškinį atsakovams M. J. ir If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 51 875 Lt žalos dėl sveikatos sužalojimo, 34 528 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2011-02-13 apie 13.30 val. „Fiss-Ladis“ slidinėjimo regione „Schongarten“ Austrijoje įvyko nelaimingas įvykis, kurio metu ieškovė Fiso-Ladiso slidinėjimo kurorte kalnų slidėmis leidosi žemyn „Schongampabfahrt“ nusileidimo trasos dešiniąja puse, nedideliu greičiu ir darydama vidutinio ilgio posūkius. Tuo metu virš įvažiavimo į pramogų parką, jai spėjus atlikti keletą posūkių po paskutinio sustojimo, įvyko susidūrimas su taip pat kalnų slidėmis 3-5 m spinduliu kiek labiau kairėje trasos pusėje iš paskos žemyn čiuožiančia atsakove. Atsakovė čiuoždama trenkėsi į ieškovę. Susidūrimo metu ieškovė patyrė stiprius sveikatos sužalojimus, kurių pasėkoje ieškovė negalėjo dirbti, turėjo gydytis ir taip patyrė turtinę ir neturtinė žalą. Ieškovė nepaisė FIS taisyklių bei bendros rūpestingumo ir apdairumo pareigos ir taip atsitrenkė į ieškovę, atsakovės kaltė pasireiškė neatsargiais veiksmais, sukėlusiais avarinę situaciją, t. y. atsakovės neatsargumu. Ieškovei buvo nustatytas kaukolės sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, dešiniojo kelio sąnario patempimas su priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šoninio raiščio sužalojimu. 2011-02-14 apžiūros akte nustatyta, jog pacientei griuvus ne dėl savo kaltės ir susižeidus dešinįjį kelią ir krūtinės ląstą, buvo paskirta operacija ir kinezoterapinis gydymas. Ieškovei buvo nustatytas 6 savaičių trukmės nedarbingumas, apribotas judėjimas, medikamentų paskyrimas, išnuomotas EMS prietaisas 12 savaičių. Ieškovė patyrė 2 189,05 EUR tiesioginių gydymo išlaidų. Ieškovės ligonių kasų draudimas padengė ieškovei 2 082,05 EUR sumą, todėl nepamokėtas likutis yra 107 EUR (369,79 Lt). Ieškovei buvo stipriai apribota judėjimo laisvė ir nustatytas 6 savaičių nedarbingumas. Ieškovė yra nepriklausoma bendrosios praktikos ir šeimos gydytoja, užsiimanti gydytojo veiklą Vokietijoje. Dėl nustatyto nedarbingumo, ieškovė negalėjo atlikti savo darbo, todėl turėjo samdyti kitą asmenį, t. y. savo tėvą ir partnerį, kad atliktų jos funkcijas ir už tai jam apmokėti. Todėl Ieškovės negautas pajamas sudaro prarastas pelnas už gydytojo praktiką (pagal ribotos atsakomybės akcinės bendrovės ekonomikos ir mokesčių klausimais RHE-EL išvadą, kolektyvinės gydytojo praktikos Vokietijoje pelnas sudaro 412 EUR per kalendorinę dieną; atsižvelgiant į tai, ieškovės negautos pajamos sudaro iš viso 12540 EUR už 33 nedarbingumo dienas (laikotarpyje nuo 2011-02-21 iki 2011-03-25)) ir negautos pajamos už ligoniu lankymą namuose (pacientų lankymas namuose sudaro 10 procentų ieškovės mėnesio pelno; kadangi ieškovė negalėjo lankyti ligonių namuose, ieškovė patyrė 1 292 EUR nuostolių, kurie apskaičiuojami: pagal išvadą mėnesinis gydytojos pelnas yra 412 EUR; kadangi ligonių lankymas sudaro 10 proc. šio pelno (tai sudaro 41,20 EUR per dieną, o ieškovė negalėjo pacientų lankyti 34 kalendorines dienas (laikotarpyje nuo 2011-03-28 iki 2011-05-02), už kurias pavaduojantysis gydytojas pareikalavo 38 EUR dydžio sumos per dieną, tai patirti nuostoliai yra 38x34 = 1 292 EUR). Taigi, iš viso negautos pajamos su iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, sudaro 13 832 EUR (47 759 Lt). Siekiant tiesiogiai susitarti su atsakove ir ginčą išspręsti neteismine tvarka, ieškovė turėjo 1 085,04 EUR (3 746,42 Lt) išlaidų.

5Atsakovė iš paskos čiuoždama, įvažiavo iš paskos į atsakovę ir taip sąlygojo atsakovės sveikatos sužeidimus. Neesant nelaimingam atsitikimui, nebūtų atsiradusi žala, kuri yra tiesioginis atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Ieškovė 6 savaites negalėjo apkrauti kojos, vėliau 4 savaites vaikščiojo su ramentais ir 13 savaičių nešiojo ortezą, taip buvo suvaržyti judesiai, stipriai apribota judesių laisvė, reikėjo samdytis pagalbą namų ruošoje. To pasėkoje ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, emocinį sutrikimą, skausmus, netikrumą dėl savo sveikatos būklės ateityje, psichologinį nerimą. Taip pat Ieškovė dėl sužalojimų slidinėjant, turi baimę kada nors vėl žiemos atostogas pralesit slidinėjant, t. y. turi atsisakyti savo hobio. Dėl ligos ieškovė ilgą laiką negalėjo atlikti savo gydytojos funkcijų, todėl ieškovė turi vėl iš naujo ugdyti savo bendravimo galimybes, susigrąžinti pacientus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo ir subsidiariai iš atsakovės 4 426 EUR turtinės žalos, 1 000 EUR neturtinės žalos, 598,62 EUR nuostolių, 1 164 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 1 095 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 56,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ir atsakovės po 322,42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė leidosi nuo kalno iš esmės lygiagrečiai viena kitos. Tokią išvadą leido daryti, tai, kad ieškovė leidosi nuo kalno trasos dešiniąja puse, atsakovė – labiau kaire trasos puse, o abi slidininkės darė posūkius vidurinėje trasos dalyje (trasos plotis 30 m.), kur ir įvyko slidininkių susidūrimas, t. y. atsakovei jau darant posūkį į kairę, o ieškovei besirengiant daryti posūkį į dešinę. Tokį įvykio mechanizmą taip pat patvirtina ir slidininkių susidūrimas atitinkamomis kūno vietomis, t. y. ieškovė patyrė smūgį priekine (daugiau iš kairės) kūno dalimi, o atsakovė patyrė smūgį dešiniąja kūno dalimi. Kadangi atsakovė jau buvo pradėjusi daryti posūkį į kairę, todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties, ji po susidūrimo nuslydo toliau nuo ieškovės, t. y. už 20 m žemiau, o ieškovė čiuoždama trasa iš dešinės į kairę liko susidūrimo vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl slidininkių susidūrimo yra kalta tik atsakovė. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė čiuožė aukščiau už ją. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės M. J. ir ieškovės B. K. L. kaltės dydis dėl atsiradusių pasekmių vertintinas lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc. Byloje ginčo dėl patirtų tiesioginių nuostolių (gydymo išlaidų), t.y. 107 EUR (369,79 Lt) priteisimo nekilo ir šios sumos neginčijo. Atsakovai nurodė, kad nesutinka, atlyginti 13 832 EUR (47 759 Lt) ieškovės negauto pelno. Kadangi pagal skaičiavimus atlikusios bendrovės RHE-EL išvadą, išankstinių mokesčių mokėjimų ieškovė atliko vidutiniškai 13 243 EUR per ketvirtį, šie mokesčiai turėtų būti išskaičiuojami apskaičiuojant negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. 412 EUR (vidutiniškai per kalendorinę dieną gaunamas pelnas) – 147 EUR (vidutiniškai per kalendorinę dieną mokami mokesčiai: 13 243 EUR / 3 / 30) = 265 EUR (vidutiniškai per kalendorinę dieną gaunamos pajamos išskaičiavus mokėtinus mokesčius). Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė buvo nedarbinga 33 kalendorines dienas (laikotarpiu nuo 2011-02-21 iki 2011-03-25) nekilo, todėl įvertinus tai, kad ieškovės negautos pajamos, atskaičiavus mokėtinus mokesčius, per dieną vidutiniškai sudarė 265 EUR, teismo vertinimu, ieškovė iš viso per minėtą nedarbingumo laikotarpį negavo 8 745 EUR pajamų. Todėl ieškovei priteistina tik pusę ieškovės negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. 4 372,50 EUR, taip pat tik pusę patirtų ir nekompensuotų gydymosi išlaidų (tiesioginių nuostolių), t. y. 53,50 EUR. Nors byloje ginčo dėl to, kad atsakovė šiuo laikotarpiu dėl patirto sveikatos sužalojimo negalėjo lankyti ligonių namuose nekilo, tačiau teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė neįrodė, kad per minėtą laikotarpį negavo planuotų pajamų. Remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto skausmo, streso, galimybių praradimo, nepatogumų, nustatytinas 2 000 EUR neturtinės žalos dydis. Tačiau įvertinus ir tai, kad žalos atsiradimą taip pat sąlygojo pačios ieškovės veiksmai, priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 EUR sumos. Protingomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su žalos išieškojimu ne teismo tvarka, laikytinos 598,62 EUR ieškovės turėtos išlaidos už pretenzijos vertimo iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, kurios ieškovei priteistinos kaip nuostoliai, o kitos išlaidos nepriteistinos kaip neįrodytos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

9Apeliaciniu skundu atsakovai M. J. ir If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10be pačios ieškovės paaiškinimų byloje nėra jokių atsakovės M. J. neteisėtus veiksmus ir bent dalinę kaltę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė ir atsakovė viena kitą pamatė tik prieš pat susidūrimą, ir nematė viena kitos iki susidūrimo atliktų veiksmų (čiuožimo trajektorijos, greičio, čiuožimo pradžios ir kt.), todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti viena kitos paaiškinimų. Vien pats susidūrimo faktas negali būti pagrindas daryti išvadai, kad dėl susidūrimo yra abiejų slidininkių kaltė;

11byloje esantys tokie objektyvūs faktiniai duomenys kaip kūno sužalojimai (kūno vietos, kuriomis buvo susitrenkta) įrodo buvus pačios ieškovės kaltei dėl susidūrimo: ieškovės sužalojimai (sutrenkta krūtinės ląsta) bei atsakovės sužalojimai (atsakovė patyrė veido dešinės pusės sužalojimus) parodo, jog būtent ieškovė prieš susidūrimą čiuožė aukščiau už atsakovę, ir kūno priekine dalimi trenkėsi pastarajai į dešinį šoną. Būdama žemiau už atsakovę (kaip ieškovė nurodo savo paaiškinimuose) ieškovė niekaip nebūtų galėjusi patirti priekinės kūno pusės (krūtinės ląstos) sužalojimų;

12labai tikėtina, kad ieškovė nepastebėjo kiek žemiau šone čiuožusios atsakovės, kadangi ieškovė buvo užsiėmusi tuo, kad mokė čiuožti savo dukterį, ir dėl to negalėjo skirti pakankamai dėmesio savo čiuožimo saugumui užtikrinti;

13ta slidininke, kuri buvo aukščiau (t. y. ieškovė), kitos slidininkės negalėjo nepastebėti tik dėl savo didelio nerūpestingumo, o ta slidininke, kuri buvo žemiau (t. y. atsakovė), pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė, nes neprivalėjo čiuoždama dairytis atgal;

14Nustatydamas ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) dydį teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės vidutiniškai gaunamų per dieną pajamų skaičiavimais, kuriuos ieškovės užsakymu atliko bendrovė RHE-EL, remdamasi jai pateiktais dokumentais apie ieškovės 2009-03 ir 2010-03 pajamas. Atsakovo If P&C Insurance AS prašymu teismas įpareigojo ieškovę pateikti dokumentus, kuriais remiantis buvo atlikti minėti paskaičiavimai, bei ieškovės 2010 ir 2011 m. pajamų mokesčio deklaracijas. Ieškovė teismui pateikė 2004-10-01 sutartį dėl bendros gydymo įstaigos steigimo bei sprendimus dėl 2010 ir 2011 metų mokesčių bazės nustatymo. Šie ieškovės pateikti įrodymai įrodo, kad ieškovė jokių nuostolių, kurie galėjo pasireikšti negautų pajamų pavidalu, nepatyrė;

152004-10-01 sutartyje dėl bendros gydymo įstaigos steigimo, sudarytoje tarp ieškovės ir R. L., yra numatyta, kad „dalininko susirgimo metu jo pelno ir nuostolių dalis lieka nesumažėjusi 3 mėnesius. Po to sergančiojo dalininko pelno ir nuostolių dalis mažėja kas mėnesį po penkis procentinius punktus“ (sutarties 18 str. 1 d.). Kadangi ieškovė buvo nedarbinga 33 kalendorines dienas, t. y. trumpiau nei 3 mėnesius, jai tenkanti pelno dalis nesumažėjo, t. y. jai teko 50 proc. viso įsitaigos pelno, o tai reiškia, kad ieškovė nuostolių nepatyrė;

16ieškovės teismui kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame Ūkio ir mokesčių bendrovės Laubegast sprendime dėl 2011 m. mokesčių bazės nustatymo yra nurodyta, kad bendros įstaigos dalyvių Dr. Med. R. L. ir B. L. bendros pajamos yra 335 792,36 EUR, o kiekvieno atskirai einamosios pajamos, paskirstytos po kvotą 50 proc. yra 150 950,68 EUR. Minėtas dokumentas įrodo, kad ir faktiškai abiejų partnerių pajamos buvo paskirstytos po lygiai, t. y. B. L. negavo mažiau dėl savo nedarbingumo laikotarpio kaip kad ji teigia. Be to, tame pačiame dokumente nurodoma, kad B. L. 2011 m. turėjo dar ir 36 000 EUR papildomų pajamų, o jos partneris R. L. 2011 m. jokių papildomų pajamų neturėjo;

17ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad savo partneriui mokėjo už darbą, o 2013-06-17 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad minėtų sumų ieškovė partneriui nemokėjo. Be to, net jeigu ji būtų mokėjusi partneriui už darbą, tokios išlaidos negalėtų būti traktuojamos kaip būtinos, nes pagal jos ir partnerio sudarytą sutartį, jokie mokėjimai partneriui už pavadavimą ligos iki 3 mėnesių atveju nėra numatyti;

18teismas nepagrįstai ieškinį tenkino M. J. atžvilgiu. LAT išaiškinęs, kad asmuo savo teise dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko. Atsakovės atsakomybė pagal ieškinio reikalavimus yra apdrausta visa apimtimi, todėl M. J. nėra tinkama atsakovė šioje byloje, ir jai šioje byloje reiškiami reikalavimai turėjo būti atmesti visiškai.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. K. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

20teismas tinkamai išaiškino FIS taisyklėse įtvirtintas slidininkų pareigas bei atlikęs įvykyje dalyvavusių slidininkių veiksmų įvertinimą nustatė, kad abi slidininkės nebuvo pakankamai rūpestingos, kad išvengtų susidūrimo, ir nei viena neįrodė, kad viena iš jų būtų labiau kalta dėl įvykio, todėl padarė išvadą, kad jų kaltė yra vienoda, todėl ir kilusių pasekmių atžvilgiu žala turi būti atlyginta lygiomis dalimis;

21atsakovė pati turėjo įrodyti, kad kalta dėl įvykio tik ieškovė, o ji yra visiškai nekalta dėl įvykio. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintu ieškovės kaltę atsakovė nepateikė. Net apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad tik „labai tikėtina“, kad ieškovė nepastebėjo čiuožiančios atsakovės, tačiau tai yra tik apeliantų samprotavimas ar prielaida, tačiau teismas turi išvadas pagrįsti įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis, o ne šalių prielaidomis;

22atsakovai taip pat nenurodo nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų slidininkių išsidėstymą trasoje prie pat susidūrimą ir daro tik prielaidas, kuri iš jų galėjo būti aukščiau. Bylą nagrinėjęs teismas detaliai sprendimo motyvuojamoje dalyje aprašė, pagal esančius byloje įrodymus, buvusio įvykio mechanizmą ir padarė išvadą, kad abi slidininkės pažeidė bendrą pareigą elgtis rūpestingai. Kuris įrodymas buvo teismo įvertintas neteisingai, ar turėjo būti įvertintas kitaip, atsakovai nenurodo;

23Byloje buvo pateikti medicininių duomenų išrašai, patvirtinantys sužalojimų išsidėstymo vietas, ir teismas nustatydamas įvykio mechanizmą vadovavosi būtent šiais rašytiniais įrodymais, o ne atsakovų nurodomu ieškinyje įrašyta netikslumu;

24minima sutarties sąlyga, kad dirbantys dalininkai savo pajamas proporcingai dalinasi ir su nedirbančiais dalininkais, nepatvirtina aplinkybės, kad iškovė nepatyrė nuostolių. Akivaizdu, kad jeigu vienas dalininkas nedirba dėl nedarbingumo, tai jis ir neuždirba pajamų, t. y. bendros pajamos atitinkamai yra mažesnės ir dalininkai pasidalina mažesnę pajamų dalį;

25pagal dalininkų sutarties 15 straipsnį ir buvo numatyta, kad visos pajamos bus pasidalinamos po 50 proc. Todėl ataskaitiniuose finansiniuose dokumentuose tokia pajamų proporcija ir atsispindi. Tačiau, aplinkybė, kad pajamas dalininkai pasidalino po lygiai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius – negavo pajamų jos nedarbingumo laikotarpiu;

26ieškovė prašė priteisti mažesnius netiesioginius nuostolius nei ji patyrė, nes skaičiuojant 2011 m. 1 d. pajamų vidurkį jis buvo išvedamas neįskaičiavus ieškovės negautų pajamų, t. y. mažesnis;

27atsakomybės subjektais ieškovė nurodė tiek žalą padariusį asmenį, tiek draudimo bendrovę atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl asmens, kuris turi būti traukiamas atsakomybės subjektu tokio pobūdžio bylose nėra vieninga. Teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisė iš draudimo bendrovės, numatydamas subsidiarią atsakovės atsakomybę, kuri būtų aktuali tuo atveju, jeigu draudimo išmoka neapimtų žalos dydžio.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

29Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

31Dėl civilinės atsakomybės

32Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo neteisinga išvada, kad dėl įvykusio susidūrimo yra abiejų slidininkių tiek ieškovės, tiek ir atsakovės M. J. kaltė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliacinio skundo nepateikė ir atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, todėl laikytina, kad ieškovė save laiko taip pat kalta dėl įvykusio susidūrimo.

33C K 6. 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai ( C K 6. 246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( C K 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė ( C K 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala ( C K 6. 249 straipsnis).

34Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2011m. vasario 13d. Austrijoje, slidinėjimo kurorte „Schongampabfahrt“ nusileidimo trasoje ieškovė kalnų slidėmis čiuoždama žemyn trasos dešiniąja puse, nedideliu greičiu ir darydama vidutinio ilgio posūkius, susidūrė su taip pat klanų slidėmis vidutiniu greičiu ir 3-5 metrų spinduliu kiek labiau kairėje trasos pusėje žemyn čiuožiančia atsakove M. J.. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir remdamasis byloje pateiktais tiek pirminiais rašytiniais įrodymais, tiek kitais bylos duomenimis nustatė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė čiuožė nuo kalno lygiagrečiai viena kitos, ieškovė leidosi nuo kalno trasos dešiniąja puse, atsakovė – labiau kairiąja trasos puse, abi slidininkės darė posūkius vidurinėje trasos dalyje, kur ir įvyko slidininkių susidūrimas, t.y. atsakovei jau darant posūkį į kairę, o ieškovei besirengiant daryti posūkį į dešinę. Teismas atskleisdamas tokį susidūrimo mechanizmą konstatavo, kad ieškovė patyrė smūgį priekine ( daugiau iš kairės) kūno dalimi, o atsakovė patyrė smūgį dešiniąja kūno dalimi. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė Bendrųjų Tarptautinės slidinėjimo federacijos ( F I S) taisyklių 5 straipsnio reikalavimus ir įvertinęs visą bylos medžiagą darė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala ir nustatė šalių abipusę kaltę po 50 procentų. Teisėjų kolegija tokiai argumentacijai linkusi pritarti ir nurodo, kad pagal C P K 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal C P K 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( C P K 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. Bovgerd, bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011 ir kt.).

35Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentus nepripažįsta pagrįsta apeliacinio skundo argumentacijos, kad ieškovei žalos atsiradimą lėmė jos pačios veiksmai dėl kurių ji patyrė sveikatos sužalojimus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie šalių abipusės kaltės pripažinimą atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas bylai faktines aplinkybes, yra padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių ( C P K 176, 177, 185 straipsniai). Bylos duomenys neteikia pagrindo ir išvadai, kad apylinkės teismas vertino tik ieškovės paaiškinimus ir neteisingai įvertino atsakovės paaiškinimus dėl ko netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodymų įvertinimą.

36Dėl ieškovės negautų pajamų

37Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteista 4426 EUR negautų pajamų. Apeliantai tokį ieškovės reikalavimą ginčija nurodydami, jog teismas neteisingai nustatė patirtos žalos ( negautų pajamų ) dydį ir tvirtina, kad ieškovės pateikti įrodymai tik įrodo, jog ieškovė jokių nuostolių, kurie galėjo pasireikšti negautų pajamų pavidalu, nepatyrė.

38C K 6. 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja C K 6.283 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

39Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos C K 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymą būtų valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieškovas. Jeigu sumos turtinei žalai atlyginti už atitinkamą laikotarpį yra pagal įstatymus priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tai fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo VDU, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ir kt., byla Nr. 3K-3-174/2009).

40Pagal C K 6. 249 straipsnį žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautas pajamas įrodinėjo skaičiavimus atlikusios bendrovės R H E-E L išvada, kurioje nurodyta, jog 2009m. ir 2010 m. pirmųjų ketvirčių vidutinis kolektyvinės praktikos pelnas 74192 EUR. Pagal sutartį dėl bendros gydymo įstaigos steigimo, bendros praktikos pelnas dalyviams paskirstomas pusiau, todėl pagal sutarties sąlygas skaičiuojant 50 proc. dalį, ieškovės gaunamas pelnas sudarytų vidutiniškai 12365 EUR per mėnesį, kas atitinka 412 EUR per kalendorinę dieną. Pirmosios instancijos teismas remdamasis tokiais ieškovės pateiktais įrodymais ir atsižvelgdamas, kad ieškovė buvo nedarbinga 33 dienas ( laikotarpiu nuo 2011-02-21 iki 2011-03-25 ) ir, kad negautos pajamos per dieną sudarė 265 EUR, nustatė, kad ieškovė per nedarbingumo laikotarpį negavo 8745 EUR pajamų. Įvertinęs ieškovės ir atsakovės kaltės dydį teismas priteisė ieškovei 4375,5 EUR negautų pajamų. Teisėjų kolegija su tokia teismo argumentacija ir padaryta išvada nagrinėjamu klausimu nesutinka, nes ji padaryta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir pritaikius materialinės teisės normas. Kaip tvirtina apeliantai ir tai nustatyta byloje, kad ieškovė 2004m. spalio 1d. steigdama su kitu asmeniu gydymo įstaigą, kurioje dirba, sutarties 18 straipsnio 1 dalies sąlyga numatė, kad „dalininko susirgimo metu jo pelno ir nuostolių dalis lieka nesumažėjusi tris mėnesius. Po to sergančiojo dalininko pelno ir nuostolių dalis mažėja po penkis procentinius punktus“. Pagal bylos duomenis ieškovė nuo 2011-02-21 iki 2011-03-25 sirgo tik 33 kalendorines dienas, todėl akivaizdu, kad ji buvo nedarbinga trumpiau kaip tris mėnesius ir jai tenkanti pelno dalis nesumažėjo, ieškovei atiteko pusę įstaigos pelno, todėl pagrįstai apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nuostolių nepatyrė. Byloje kitais įrodymais 2011m. ieškovės įstaigos turėtą pelnas neįrodytas. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė prašomų priteisti negautų pajamų dydžio neįrodė ( C P K 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo naikina ir šio reikalavimo dalyje ieškovės ieškinį atmeta ( C P K 329 straipsnio 1 dalis, C P K 330 straipsnis). Teismo sprendimas šio reikalavimo dalyje panaikintinas ( C P K 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Dėl kitų ieškovės reikalavimų

42Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį atsakovės M. J. atžvilgiu, nes pastaroji savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi ir yra galiojanti draudiminė apsauga. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą taip pat pripažįsta pagrįstu.

43Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse aiškindamas teisminę praktiką ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. spalio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012 ir kt.) yra nurodęs, kad asmuo savo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko.

44Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė M. J. prieš trečiuosius asmenis yra apsidraudusi atsakovo draudimo bendrovėje If P & C Insurance A S pagal draudimo sutartį KDD 00001059/2010 savo civilinę atsakomybę. Draudimo apsauga – 100000 EUR turtinei ir neturtinei žalai bei 1000 EUR teisinėms išlaidoms ir ji yra galiojanti. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad už atsakovės M. J. veiksmais padarytą ieškovei žalą yra atsakinga draudimo bendrovė, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė minėtos atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę.

45Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( C P K 329 straipsnio 1 dalis, C P K 330 straipsnis).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje negautų pajamų, dėl subsidiariosios atsakomybės atsakovei M. J. taikymo, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( C P K 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimas atlyginti turtinę žalą 15024,04 EUR ( negautas pajamas) netenkintas; reikalavimas priteisti neturtinę žalą – ieškovė prašė priteisti 10000 EUR neturtinę žalą, o priteista 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei priteista 598,62 EUR nuostolių, todėl pripažintina, kad ieškovės patenkinta 6 procentų viso ieškinio, o atmesta 94 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų.

48Pagal bylos duomenis ieškovė turėjo 4311, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus jos 6 procentus ieškinio reikalavimų iš atsakovo If P & C Insurance A S jai priteistina 259 Lt bylinėjimosi išlaidų ( 4311,10x6 proc.). Minėtas atsakovas turėjo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, taigi atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės pastarajam priteistina 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų ( 1500 Ltx94 proc. ).

49Iš bylos duomenų matyti, kad paduodant apeliacinį skundą atsakovas If P & C Insurance A S sumokėjo 624 Lt žyminį mokestį ir turėjo 800 Lt išlaidų už teisinę pagalbą. Iš dalies patenkinus šio atsakovo apeliacinį skundą pagal C P K 93 straipsnio 2 dalies taisykles iš ieškovės priteistina 1339 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

50Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei atleista pagal įstatymą, todėl iš jos valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

Nutarė

52Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

53Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos 12d. sprendimą pakeisti.

54Teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos ( negautų pajamų), dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo atsakovei M. J. ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

55Kitas teismo sprendimo dalis dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų palikti nepakeistas.

56Iš atsakovo If P & C Insurance A S priteisti ieškovei 259 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui If P & C Insurance A S priteisti 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų.

57Iš ieškovės priteisti atsakovui If P & C Insurance A S 1339 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 51 875 Lt... 5. Atsakovė iš paskos čiuoždama, įvažiavo iš paskos į atsakovę ir taip... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu atsakovai M. J. ir If P&C Insurance AS, veikiantis per... 10. be pačios ieškovės paaiškinimų byloje nėra jokių atsakovės M. J.... 11. byloje esantys tokie objektyvūs faktiniai duomenys kaip kūno sužalojimai... 12. labai tikėtina, kad ieškovė nepastebėjo kiek žemiau šone čiuožusios... 13. ta slidininke, kuri buvo aukščiau (t. y. ieškovė), kitos slidininkės... 14. Nustatydamas ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) dydį teismas... 15. 2004-10-01 sutartyje dėl bendros gydymo įstaigos steigimo, sudarytoje tarp... 16. ieškovės teismui kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame Ūkio ir... 17. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad savo partneriui mokėjo už darbą,... 18. teismas nepagrįstai ieškinį tenkino M. J. atžvilgiu. LAT išaiškinęs, kad... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. K. L. prašo apeliacinį... 20. teismas tinkamai išaiškino FIS taisyklėse įtvirtintas slidininkų pareigas... 21. atsakovė pati turėjo įrodyti, kad kalta dėl įvykio tik ieškovė, o ji yra... 22. atsakovai taip pat nenurodo nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų slidininkių... 23. Byloje buvo pateikti medicininių duomenų išrašai, patvirtinantys... 24. minima sutarties sąlyga, kad dirbantys dalininkai savo pajamas proporcingai... 25. pagal dalininkų sutarties 15 straipsnį ir buvo numatyta, kad visos pajamos... 26. ieškovė prašė priteisti mažesnius netiesioginius nuostolius nei ji... 27. atsakomybės subjektais ieškovė nurodė tiek žalą padariusį asmenį, tiek... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Dėl civilinės atsakomybės... 32. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo neteisinga... 33. C K 6. 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis... 34. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2011m. vasario 13d. Austrijoje,... 35. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, apeliacinio skundo ir... 36. Dėl ieškovės negautų pajamų... 37. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteista 4426 EUR negautų... 38. C K 6. 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos C K 6.283 straipsnio 2 dalies... 40. Pagal C K 6. 249 straipsnį žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį... 41. Dėl kitų ieškovės reikalavimų... 42. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 43. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse aiškindamas teisminę praktiką... 44. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė M. J. prieš... 45. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje negautų... 48. Pagal bylos duomenis ieškovė turėjo 4311, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 49. Iš bylos duomenų matyti, kad paduodant apeliacinį skundą atsakovas If P... 50. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei atleista pagal... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 52. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 53. Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos 12d. sprendimą pakeisti.... 54. Teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos ( negautų pajamų), dėl... 55. Kitas teismo sprendimo dalis dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų... 56. Iš atsakovo If P & C Insurance A S priteisti ieškovei 259 Lt... 57. Iš ieškovės priteisti atsakovui If P & C Insurance A S 1339 Lt...