Byla 2S-1224-585/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijos (nutarties), kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją S. D. į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijos (nutarties), kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją S. D. į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti ją į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir veikiančiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pusėje. Pasak pareiškėjos, bylos išsprendimas gali turėti įtaką jos teisėms, nes ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl kurios nuomos kilo bylos ginčas.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija (nutartimi) atsisakė įtraukti pareiškėją į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija (nutartimi), pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo rezoliuciją (nutartį) ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti ją į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pasak pareiškėjos, bylos išsprendimas turės tiesioginę reikšmę jos teisėms ir teisėtiems interesams.

5Prokurorė prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Jos vertinimu, šios bylos procese nėra sprendžiami klausimai dėl pareiškėjos esamų ar galimų teisių ir pareigų, ieškinio reikalavimai nėra susiję su jos teisių ir pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, panaikinimu. Pareiškėjos neįtraukimas į bylos procesą nepaneigs jos teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, jeigu ji tokią turi, nesukurs jai naujų pareigų, tai yra pareiškėjos teisės nebus kažkaip pažeistos. Pareiškėjos nurodoma teisė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę nėra pakankamai glaudžiai susijusi su nagrinėjama byla.

6Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsakovės nuomone, pareiškėjos dalyvavimas bylos procese nėra būtinas. Pareiškėja negalės nei patvirtinti, nei paneigti ieškinio reikalavimų. Pareiškėjos įtraukimas į bylos procesą tik apsunkins ir užvilkins bylos išnagrinėjimą.

7Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

10Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, esminė subjektų dalyvavimo bylos procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (toliau – ir tretieji asmenys), sąlyga – galima bylos išsprendimo tiesioginė įtaka jų materialiosioms teisėms ir / arba pareigoms. Tokia įtaka gali pasireikšti tiesioginiu teisių ir / ar pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, nutraukimu asmeniui, įtraukiamam į bylą trečiuoju asmeniu. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti nepageidaujamos tiesioginės įtakos savo materialinėms teisėms. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Be to, kasacinio teismo praktika byloja, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

11Generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, pareiškė ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Apeliantė teigia, jog ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl kurios nuomos teisėtumo yra kilęs šios bylos ginčas. Pasak apeliantės, šios bylos išsprendimas turės įtaką jos nurodomai materialiajai teisei. Jeigu bus atmestas ieškinys, tuomet valstybinė žemė, kurią uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ valdo nuomos pagrindais, galės būti užstatyta jos statiniais. Taip išsprendus bylą, nebus tiesiogiai pasisakyta dėl trečiųjų byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Patenkinus ieškinio reikalavimus pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę procesas. Šią aplinkybę patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi, patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus, apeliantei, kaip galimai pretendentei, atsirastų galimybė, bet nebūtų nustatyta ar pripažinta jos teisė, atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę. Tokios galimybės egzistavimas nesudaro teisinio pagrindo suteikti apeliantei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad apeliantės nurodoma materialioji teisė yra pernelyg teisiškai nutolusi nuo šios bylos dalyko. Apeliantės įtraukimu, nesant tam teisinio pagrindo, būtų apsunkintas ir taip savo faktinėmis aplinkybėmis, medžiagos apimtimi ir dalyvaujančių byloje asmenų skaičiumi sudėtingos bylos procesas.

12Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė apeliantei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso. Todėl skundžiama rezoliucija (nutartis) paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

15palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją (nutartį) nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai