Byla 2-33-635/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,

2sekretoriaujant I. V.,

3dalyvaujant ieškovei T. G., jos atstovui, advokato padėjėjui G. G., atsakovės atstovui, advokatui A. S., vertėjai O. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau tekste – AB) „( - )“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

5Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1343,85 eurų papildomai patirtų gydymo išlaidų( 2015-11-25 patikslintas pareiškimas) 4344,30 € neturtinės žalos, 579,24 eurų bylinėjimosi išlaidų ir nurodo, kad 2009-02-03 Profesinės ligos tyrimo komisija, Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) nustatė jai profesinę ligą, bei aplinkybes ir priežastis, įtakojusias jos profesinę ligą, kurios buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos darbu pas Atsakovą.

62009-03-25 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. ( - ) iki 2011-03-04 jai buvo nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. netekto profesinio darbingumo. Jai 2009 m. gruodžio mėnesį kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-31 sprendimu, kuris iš dalies buvo pakeistas 2013-03-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi patvirtinto visas Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl jos profesinės ligos ir dėl to netekto darbingumo, bei dėl to atsiradusios žalos, tuo pačiu priteisė iš atsakovo ieškovei 317,37 € (1095,83 Lt) turtinės žalos ir 7240,50 € (25000 Lt) neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

72013-02-26, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pagal 2013-03-12 darbingumo lygio vertinimo aktą, jai buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas (t.y. netektas profesinis darbingumas padidėjo 15 procentu)

8Kadangi, per laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki reikalavimo patikslinimo dienos 2015-09-08 dėl užfiksuotos profesinės ligos ir nustatyto nedarbingumo turėjau papildomų išlaidų (vaistams, būtinoms procedūroms ir pan.), o aukščiau minimais teismų sprendimais buvo priteistos gydymo išlaidos tik už ankstesnį laikotarpį, ieškovė 2013-04-05 kreipėsi į Atsakovą su prašymu padengti jos turėtas išlaidas, tačiau Atsakovas atsisakė šias išlaidas atlyginti.

9Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė iš esmės analogišku ieškiniu dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atsakovui AB „( - )" jau kreipėsi į teismą 2009 m. Jos ieškinys buvo tenkintas iš dalies.

10Ieškovė, teikdama teismui naują ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jo visiškai nepagrindę, nenurodė pagrindinių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: atsakovo kaltės dėl patirtos papildomos žalos, priežastinio ryšio, atsakovo neteisėtų veiksmų ir pačios patirtos žalos dydžio (LR CK 6.246-6.249 str.), dėl ko ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes jau anksčiau vykusiu teismų sprendimais ieškovei buvo visiškai kompensuota už jos netektą darbingumą atsakovo darbovietėje. Iš 2013-03-13 išduota profesinio darbingumo nustatymo pažymos DLN-2 Nr. 0024697 matyti, kad ieškovės bendrojo darbingumo lygis nuo 2009 m. nepakito - liko 45 proc. Be to darbingumo lygio pažyma išduota po 4 metų laikotarpio, ieškovei neturint darbo santykių su atsakovu, todėl jokiu būdu negalima laikyti, kad darbas atsakovo įmonėje lėmė papildomai netektą ieškovės profesinį darbingumą. Tai galėjo lemti visiškai kitos priežastys, kurios atsakovui nėra žinomos. Ieškovė taip pat neįrodė ir patirto neturtinės žalos dydžio. Ieškovė ieškinyje nenurodė kaip papildomai pasireiškė jos patirta neturtinė žala, įvertinus aplinkybę, kad jos netektas bendrasis darbingumas nepakito, o tik iš dalies pasikeitė profesinio darbingumo lygis. Atsakovė, LR CK 6.250 str. prasme nepagrindę, kodėl jos patirta neturtinė žala turėtų teismo būti įvertinta 15000 Lt suma. Ieškovės reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma iš esmės neatitinka ir teismų praktikoje priteisiamo žalos dydžio. Nors ieškovė ieškinį grindžia LR CK 6.286 str., kuris numato papildomą žalos atlyginimą pasikeitus nukentėjusiojo asmens darbingumo lygiui, tačiau ieškovės bendrasis darbingumo lygis nepakito, o už prarastą profesinį darbingumą jau yra kompensuota pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vienkartine fiksuota išmoka.

11Atsakovo atstovo nuomone, nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas atlyginti gydymo išlaidas, bei kompensuoti išlaidas už pirktus vaistus. Nurodytos sumos laikytinos turtiniais ieškovės nuostoliais, kas yra visiškai kompensuojama valstybės. Taip pat iš pateiktų į bylą įrodymų nėra aišku, ar iš tiesų visi ieškovės pridėti čekiai už pirktus vaistus, kitas priemones, yra susiję su ieškovei nustatyta profesine liga ir skirti jos padariniams šalinti, kaip pvz. Dormeo čiužinys, kuris tikrai nelaikytinas būtina gydymo priemone.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Nustatyta, kad ieškovė dirbo AB „( - )“. Klaipėdos apygardos 2011-05-31 teismo sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi iš atsakovo ieškovei priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1095, 83 Lt turtinės žalos – gydymo išlaidų atlyginimui. Kaip matyti iš teismų sprendimų esmės neturtinė žala priteista dėl netekto profesinio darbingumo, tai yra : 2009-02-03 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) ieškovei buvo nustatyta profesinė liga – lėtinė l. s. radikulopatija, tarpslankstelinės disko išvaržos, diskų protruzijų, polisegmentinės stuburo osteochondrozės fone. 2009-03-25 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL – 819 iki 2011-03-04 jai nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. profesinio darbingumo. Nuo 2013-02-26, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pagal 2013-03-12 darbingumo lygio vertinimo aktą, ieškovei nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas (b.l. 6,7).Pagal 2015-02-27 darbingumo lygio vertinimo aktą nuo 2015-02-23 ieškovės netektas darbingumas nuo 2013-02-26 nepadidėjo, tik nustatytas jau neterminuotai (b.l. 111,112). Lyginant netektą profesinį darbingumą priimant ankstesnius minėtus teismo sprendimus, netektas profesinis darbingumas padidėjo 15 procentų ir jis nustatytas neterminuotam laikui.

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-02-05 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG76(196/15(01)(toliau tekste - ekspertizės aktas) konstatuota, kad T. G., Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 0024697, nustatytas 40 procentų netektas darbingumas (15 proc. daugiau nei prieš tai), kurio priežastis yra profesinės ligos pagrindinė diagnozė (M51.1 - juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikuliopatija), yra priežastiniame ryšyje su darbu AB „( - )"( b.l. 105-108).

15Materialinė atsakomybė atsiranda darbo santykio subjektui, padariusiam kitai šaliai žalą (DK 245 str.). Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.).

16Ankstesniais teismo sprendimo, ieškovės paaiškinimais, darbingumo lygio dėl profesinės ligos pažymomis (b.l. 6, 111) bei ekspertizės aktu neabejotinai nustatyta, kad ieškovė profesine liga susirgo dirbdama pas atsakovą. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai – nesudarymas tinkamų darbo sąlygų, priežastinis ryšys, kaltė dėl profesinės ligos kilimo nustatyta ir įrodyta tiek ankstesniais teismo sprendimais konstatuotais faktais, minėtomis pažymomis dėl profesinio nedarbingumo, ekspertizės aktu.

17Dėl turtinės žalos atlyginimo

18Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo susijęs su papildomos turtinės žalos atsiradimu – papildomomis gydymo išlaidomis, atsiradusiomis jau po priimtų ankstesnių teismo sprendimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą ieškovė įrodinėja pateiktais mokėjimo kvitais už medikamentus ir gydymo procedūras( b.l.19-29, 45, 70, 113-117). Ekspertizės akte nurodyta, kad byloje pateiktų vaistų pirkimo kvitai (Cavinton, Xanax XP, Noriprel Forte, Halcion, Sermion, Sympathyl, Dolobene gelis) nėra būtini T. G. profesinės ligos gydymui. Kiti esami vaistai ir fizioprocedūros yra taikomi minėtos profesinės ligos kompleksiniame gydyme. Profesinė liga pripažinta stuburo patologija būtent juosmeninėje dalyje, todėl Dormeo čiužinukai (ne pagalvės) gali būti naudojami kaip papildoma priemonė kompleksiniame gydyme (b.l. 105-108). Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės gydymo išlaidų sudėtinių dalių, pritardamas ekspertų nustatytoms išvadoms dėl nebūtinų medikamentų profesinės ligos gydymui, kad jos ieškovei neturėtų būti atlyginamos, tačiau jo atstovo nuomone papildomos gydymo išlaidos, prašomos priteisti ieškovės turi būti padengiamos pačios ieškovės iš jos gaunamos netekto nedarbingumo pensijos.

19Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės gaunamos socialinio draudamo išmokos turi būti įskaitomos į atlygintos žalos dydį kaip numatyta ir CK 6.290 str.1d.

20Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 1d. nustato, kad Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Tai yra, šio įstatymo tikslas reglamentuoti tvarką tik dėl negautų pajamų kompensavimo.

21Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – VSDPĮ), skirtingai negu kai kuriuose kitas socialinio draudimo rūšis reglamentuojančiuose įstatymuose, nėra tiesiogiai įvardyta, kokios rūšies turtinei žalai – negautoms pajamoms ar papildomoms išlaidoms – kompensuoti skirta netekto darbingumo pensija( Įstatymo 4 str. 1d. 2p.). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 2 str. 13 d. nustatyta, kad valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad VSDPĮ nesant nuostatų, kurios siaurintų jame įtvirtintų socialinio draudimo išmokų paskirtį, ir palyginus su VSDĮ 2 str. 13 d. įtvirtinta bendrąja visų socialinio draudimo išmokų paskirtimi, darytina išvada, kad šios išmokos yra skirtos apdraustojo asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti ir (arba) papildomoms išlaidoms apmokėti, tokiomis kaip, su sužalojimu susijusios išlaidos gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (kasacinė 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

22Jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str.1 d.). To paties CK 6.283 str. 4 d. nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003-12-18 nutartyje byloje Nr. 3K-7-1115/2003 konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Tokiu būdu, darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo (Žr. ir kitas kasacines nutartis Nr. 3K-3-103/2005, 3K-3-129/2008,3K-3-174/2009, 3K-291/2014).

23Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK178 straipsnis) (LAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

24Ieškovės teigimu, ekspertizės akte išvardinti vaistai kaip nebūtini profesinės ligos gydymui yra skirti jos emocinės, psichinės sveikatos, kuri pablogėjo dėl profesinės ligos, gerinimui, gydymui, be to visi vaistai skirti gydytojų, ne jos pačios nusipirkti, todėl šios išlaidos jos yra patirtos dėl atsakovo kaltės. Tikėtina, kad ieškovė dėl profesinio susirgimo ir iš to išplaukančių neigiamų pasekmių (dažno fizinio skausmo, bendravimo sumažėjimo ir pan.) turėjo ir turi emocinio, psichologinio ir psichinio poveikio sveikatai pasekmes. Ieškovė be savo pačios aiškinimo ir jos sutuoktinio liudytojo S. G. parodymų šios dalies turtinio reikalavimo nepagrindė jokiais kitais įrodymais, kad būtent dėl profesinio, o ne dėl kitų arba dėl kompleksinių priežasčių, vaistai (ekspertų nurodyti kaip nebūtini) buvo būtini pasekmių dėl profesinės ligos kilimo, šalinimui. Teismo nuomone, ieškovės paaiškinimas, kad nurodyti vaistai yra raminamojo, migdomojo ar pan. poveikio ir jos sutuoktinio parodymai dėl šių išlaidų, už kurias atsakovas būtų atsakingas, būtinumo, nėra pakankami ir nepaneigia ekspertizės akto išvadų, todėl reikalavimas šioje dalyje netenkinamas kaip neįrodytas.

25CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi šioje normoje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Ieškovė pateikė mokėjimo kvitus dėl vaistų, kuriuos ekspertizė pripažino būtinais profesinei ligai gydyti: 943,7 Eur+29,17Eur(pagal 2015-11-25 patikslintą pareiškimą) ir priemonių (Dormeo pagalvių) bei kitų gydymo (fizioterapijos) - 281,25 Eur + 33, 42 Eur( pagal patikslintą pareiškimą), iš viso1287,54 Eur( 972,87 Eur medikamentams ir 314,67 Eur kitų gydymo išlaidų). Atsakovas iš esmės neginčijo šių patirtų išlaidų sudėties ir pagrįstumo, šių vaistų būtinumą patvirtino ir ekspertizės išvados, todėl šios išlaidos, laikytinos pagrįstomis ir būtinomis ieškovės išlaidomis ir turėta turtinė žala dėl profesinio susirgimo.

26Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos (toliau tekste –Sodra) pateiktus duomenis ieškovei nuo 2008-11-18 paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nuo 2013-02-26 paskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu. Kaip matyti iš pateiktos Sodros pažymos duomenų nuo 2011-06-01 ieškovei mokama, vėliau periodinė kompensacija netektam darbingumui kompensuoti, kurią sudaro nuo 277,58 Lt( 80, 39 Eur) iki 86,15 Eur. Šios kompensacijos (pensijos) paskirtis tikslinė - kompensuoti netektas pajamas. Vertinant anksčiau gautas ieškovės pajamas (Klaipėdos apygardos 2011-05-31 teismo sprendimo duomenys - 965,68 Lt( 279, 68 Eur)) dirbant pas atsakovą ir jos netektą profesinį nedarbingumą(40%), ši kompensacija nėra pakankama kompensuoti ieškovės turtėtas papildomas išlaidas, susijusias su profesinės ligos gydymu, todėl jos iš atsakovo priteistinos.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienų atveju nustato teismas, vadovaudamasi civiliniu kodeksu. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

29Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. CK6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30Ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia padidėjusiais nuolatiniais neigiamais padariniais - padidėjusiu ir nuolatiniu fiziniu skausmu, dėl profesinės ligos atsiradusiais kitai padariniais- psichinės sveikatos pablogėjimu, kojos pėdos deformacija, kojų tinimu, bendravimo apribojimu ir motyvuoja tuo, kad po teismo sprendimo, nustačiusio jos neturtinės žalos dydį, aplinkybės pasikeitė iš esmės – padidėjo profesinis nedarbingumas 15 procentų ir jis nustatytas neterminuotai.

31Atsakovas nepripažįsta tokio reikalavimo ir motyvuoja, kad naujų aplinkybių ieškovė dėl neigiamų padarinių nenurodė, bendras ieškovės nedarbingumas nepakito, todėl toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

32Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovei T. G. nustatyta profesinė liga dėl stuburo patologijos juosmeninėje dalyje pasireiškia skausminiu sindromu, kuris apsunkina kūno judėjimo funkciją. Darbingumo lygio ateities prognozės nėra atliekamos. Taip pat tikėtina, kad T. G. dėl stuburo patologijos juosmens dalyje gali ilgą laiką jausti didesnį ar mažesnį fizinį skausmą, tačiau negalime teigti, kad jis yra nuolatinis ( b.l. 105-108).

33Kaip minėta ankstesniu Klaipėdos apygardos 2011-05-31 teismo sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi iš atsakovo ieškovei priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. 2011-05-31 teismo sprendimas(„Liteko“ duomenys) nustatant neturtinės žalas dydį teismo buvo motyvuojamas ieškovės patirtais išgyvenimais, fiziniu skaumu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nustatytas 25 proc. netektas profesinis nedarbingumas bei jis nustatytas terminuotai.

34Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju ypač svarbus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra šios žalos pasekmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2007). Kaip matyti, šiuo metu situacija yra pasikeitusi – ieškovės nustatytas profesinis nedarbingumas padidėjo nuo 25 iki 40 procentų bei jis nustatytas neterminuotai. Neturtinės žalos satisfakcija iš esmės praktikoje yra vienkartinio pobūdžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasekmės, turėjusios reikšmės nustatyti neturtinės žalos, padarytos ieškovei, dydį yra ženkliai pasikeitusios, naujai atsiradusios neturtinės žalos dydis teismo nuomone gali būti vertinamas iš naujo. Ankstesniu teismo sprendimu ieškovei priteista didesnė nei minimali teismų praktikoje priteisiama žala, todėl vertinant šias aplinkybes ir tai, kad padidėjo profesinis nedarbingumas, nustatytas jau neterminuotai bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad pakankama papildomai neturtinei žalai atlyginti dėl padidėjusių neigiamų pasekmių ieškovei, iš atsakovo jai priteisiant 1000 eurų.

35Kita ieškinio dalis atmestina.

36Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 579,24 € bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., b.l.67).

37Iš atsakovės priteistina valstybei 68,62 € žyminio mokesčio ir 13,7 € pašto išlaidų (CPK 88 str.1d. 3p., 96 str. 1, 2 d.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas,

Nutarė

39Ieškinį tenkinti iš dalies.

40Priteisti iš atsakovo AB „( - )“, įmonės kodas ( - ), ieškovei T. G., asmens kodas ( - ) naudai 1287,54 € turtinės žalos, 1000 € neturtinės žalos atlyginimui, 579,24 € bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti iš atsakovo AB „( - )“, įmonės kodas ( - ), valstybės naudai 82,32 € bylinėjimosi išlaidų.

42Kitą ieškinio dalį atmesti.

43Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,... 2. sekretoriaujant I. V.,... 3. dalyvaujant ieškovei T. G., jos atstovui, advokato padėjėjui G. G.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 5. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1343,85 eurų papildomai patirtų... 6. 2009-03-25 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. ( - ) iki 2011-03-04 jai buvo... 7. 2013-02-26, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pagal 2013-03-12... 8. Kadangi, per laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki reikalavimo patikslinimo... 9. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad... 10. Ieškovė, teikdama teismui naują ieškinį dėl turtinės ir neturtinės... 11. Atsakovo atstovo nuomone, nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas atlyginti... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Nustatyta, kad ieškovė dirbo AB „( - )“. Klaipėdos apygardos 2011-05-31... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-02-05 teismo medicinos ekspertizės... 15. Materialinė atsakomybė atsiranda darbo santykio subjektui, padariusiam kitai... 16. Ankstesniais teismo sprendimo, ieškovės paaiškinimais, darbingumo lygio dėl... 17. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 18. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo susijęs... 19. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės gaunamos socialinio... 20. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 21. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – VSDPĮ),... 22. Jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už... 23. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės,... 24. Ieškovės teigimu, ekspertizės akte išvardinti vaistai kaip nebūtini... 25. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o... 26. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos (toliau tekste –Sodra)... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys... 29. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 30. Ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia... 31. Atsakovas nepripažįsta tokio reikalavimo ir motyvuoja, kad naujų aplinkybių... 32. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovei T. G. nustatyta profesinė liga... 33. Kaip minėta ankstesniu Klaipėdos apygardos 2011-05-31 teismo sprendimu, iš... 34. Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju... 35. Kita ieškinio dalis atmestina.... 36. Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos... 37. Iš atsakovės priteistina valstybei 68,62 € žyminio mokesčio ir 13,7 €... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas,... 39. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 40. Priteisti iš atsakovo AB „( - )“, įmonės kodas ( - ), ieškovei T. G.,... 41. Priteisti iš atsakovo AB „( - )“, įmonės kodas ( - ), valstybės naudai... 42. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...