Byla 2S-1747-273/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12302-657/2011 pagal pareiškėjo AB DnB NORD bankas, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo

Nustatė

2Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pareiškėjas AB DnB NORD bankas 2011-05-27 pakartotinai pateikė prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko K. B. 1307224,28 Lt (vieną milijoną tris šimtus septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis eurus 28 ct) skolos, iš jų: 1167371,41 Eur negrąžinto kredito, 57178,09 Eur nesumokėtų palūkanų, 82674,78 Eur nesumokėtų delspinigių. Taip pat kreditorius reikalauja 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

3Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko K. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 1307224,28 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (1307224,28 Eur) skaičiuojant nuo 2011-05-27 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, ir 135 Lt žyminio mokesčio. Taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą R. B., nuosavybės teise priklausantį turtą: 1234/1846 dalis 0,1846 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0147-0006, esančio esantį ( - ); pastatą – gyvenamąjį namą, plane 1A2p, bendras plotas 498,43 kv.m., unikalus Nr. 1999-7000-2014, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. 1999-7000-2025, esantį ( - ).

4Teismas nurodė, kad skolininkas K. B. neįvykdė prievolės pagal 2007-05-10 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-233 kreditoriui AB DnB NORD bankui. Paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.

5Atskiruoju skundu skolininkas K. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti ar palikti nenagrinėtu. Kreditorius AB DnB NORD prie prašymo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš kredito gavėjo hipotekos skyriui nepateikė jokių duomenų ar iš viso siuntė Kredito sutartyje numatytą pranešimą kredito gavėjui. Be to, net ir nustačius, kad hipotekos kreditorius sutartyje numatytą pranešimą Kredito gavėjui siuntė, tai nebūtų pagrindas konstatuoti, kad kredito sutartis vienašališkai nutraukta. Kaip jau minėta, LAT yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimo termino skaičiavimas nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos, prieštarauja imperatyviajai CK 218 straipsnio 1 dalies normai, todėl hipotekos kreditorius negali ja remtis įrodinėdamas, kad kredito gavėjui apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai pranešta. Jeigu hipotekos kreditorius net ir siuntė pranešimą kredito gavėjui apie sutarties nutraukimą, tai jis nėra pasiekę kredito gavėjo gyvenamosios vietos, nes skolininkas nėra jo gavęs, todėl konstatuotina, kad hipotekos kreditorius nėra tinkamai pranešęs Kredito gavėjui apie sutarties nutraukimą ir negali reikalauti pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra tokia, kad hipotekos kreditoriui, užtikrinant skolininko K. B. 2007 m. gegužės 10 d. skolinį įsipareigojimą, hipoteka yra įkeistas ne tik skolininko K. B., bet ir įkaito davėjos R. B. nekilnojamasis turtas. Tokia faktinė situacija atitinka bendrąja hipoteka (CK 4.183 str. 1 d.), nes vieno skolinio įsipareigojimo įvykdymui yra įkeistas skirtingiems savininkams priklausantis turtas, tačiau hipotekos lakštuose nėra nustatyta ir įregistruota daiktų pardavimo varžytynėse eilė (CK 4.183 str. 3 d.). Bendrosios hipotekos atveju įstatymu nesuteikta kreditoriui teisės gauti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles - išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes tokiu atveju gali būti pažeisti įkaito davėjo interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai. Išieškojimo iš daiktų eilę, nesant hipotekos šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus. Tai reiškia, kad aptariamoje situacijoje tarp hipotekos sutarties šalių kredito davėjo, kredito gavėjo ir įkaito davėjo yra kilęs ginčas, kurio neišsprendus, negalima vykdyti skolos iš įkeisto turto išieškojimo supaprastinta hipotekos procedūros tvarka.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, Bankas, teikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikė hipotekos skyriui įrodymus apie tai, kad pranešimas dėl vienašališko 2007 05 10 kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2007-233 nutraukimo buvo išsiųstas skolininkui adresu ( - ). Pašto siunta adresato gyvenamąją vietą pasiekė ir buvo 2011 02 09 įteikta ekonomei Z. M. pasirašytinai. Tai patvirtina AB Lietuvos paštas 2011 03 22 raštas Nr. 3-2904. Kad skolininkas yra gavęs 2011 02 07 Banko raštą patvirtina ir skolininko atsakymas, kurį Bankas gavo 2011 03 25. Pateikiami Banko dokumentai patvirtina, kad kredito linijos sutartis buvo nutraukta praėjus daugiau nei 10 dienų nuo pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo išsiuntimo dienos, t.y. 2011 03 10. Taigi, skolininko argumentas, kad Bankas tinkamai jo neinformavo apie ketinimą nutraukti kredito linijos sutartį ir kad jis pranešimo apie ketinimą nutraukti kredito linijos sutartį apskritai nėra gavęs, yra nepagrįstas. Hipotekos lakšte yra nurodyta, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypus, unikalus Nr. 1901-0147-0006 (juridinis pagrindas 2007 01 12 sutartis Nr. RI-453). Todėl skolininko argumentas, kad žemės sklypas iš viso negalėjo būti hipotekos objektu yra nepagrįstas. Tai, kad nutartyje nėra nustatyta įkeisto turto pardavimo eilė, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip matyti iš pateikiamų Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktų, atskirai nei iš R. B. priklausančio turto, nei iš K. B. priklausančio turto nebus galima patenkinti viso Banko reikalavimo, t.y. reikės pardavinėti abiejų skolininkų Bankui įkeistą turtą. Be to, kaip matyti Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktų, R. B. ir K. B. priklausantis nekilnojamasis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir turėtų būti pardavinėjamas kartu. Taigi, nustatyti įkeisto parduodamo turto eilę nėra tikslinga.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Pagal ( - ) straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. ( - ) straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais: 1) ( - ) straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, 2) ( - ) straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

9Byloje nustatyta, kad 2007-05-14 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070007185, su vėlesniais pakeitimais, R. B., užtikrindama 1196333,41 Eur (vieno milijono vieno šimto devyniasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 41 ct) paskolos, suteiktos K. B. pagal 2007-05-10 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-233, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą: 1234/1846 dalis 0,1846 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0147-0006, esančio esantį ( - ); pastatą – gyvenamąjį namą, plane 1A2p, bendras plotas 498,43 kv.m., unikalus Nr. 1999-7000-2014, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. 1999-7000-2025, esantį ( - ). Skolininkas K. B. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-05-10 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-233, todėl 2011-04-01 nutartimi Nr. 2-8224-285/2011 areštuotas įkeistas turtas. Įkeisto turto savininkė R. B. 2011-04-06 ir skolininkas K. B. 2011-04-23 buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkas K. B. neįvykdė prievolės pagal 2007-05-10 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-233 kreditoriui AB DnB NORD bankui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas AB DnB NORD bankas, 2011-05-27 pakartotinai pateikė prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko K. B. 1307224,28 Lt (vieną milijoną tris šimtus septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis eurus 28 ct) skolos, iš jų: 1167371,41 Eur negrąžinto kredito, 57178,09 Eur nesumokėtų palūkanų, 82674,78 Eur nesumokėtų delspinigių ir parduoti iš varžytinių kreditoriui, hipotekos lakštu identifikavimo kodas 02120070007185 įkeistą turtą.

10Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008).

11Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas K. B. sudarė kreditavimo sutartį su pareiškėju AB DnB NORD banku, pagal kurią K. B. buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms, tai yra 486561,63 EUR skolos refinansavimui, žemės sklypams pirkti (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 8 punktas), kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp pareiškėjo ir skolininko sudaryta kreditavimo ir hipotekos sutartis yra vartojimo.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, nevykdė pareigos patikrinti ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

14Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 3K-7-272/2011 yra pasisakiusi dėl teismų vaidmens nagrinėjant hipotekos bylas. Šioje nutartyje nurodyta, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga.

15Kreditorius pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti, kreditorius AB DnB NORD bankas nagrinėjamoje byloje prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Šis kreditoriaus reikalavimas buvo netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,

Nutarė

17atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

18Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai